JUNGTINĖ PANAUDOTO KURO TVARKYMO SAUGOS IR RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SAUGOS KONVENCIJA
PREAMBULĖ
i) pripažindamos, kad eksploatuojant branduolinius reaktorius susidaro panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų ir kad taikant kitas branduolines technologijas taip pat susidaro radioaktyviųjų atliekų;
ii) pripažindamos, kad panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui keliami vienodi saugos tikslai;
iii) patvirtindamos planuojamos ir vykdomos tinkamos praktinės veiklos panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos srityje užtikrinimo svarbą tarptautinei bendruomenei;
iv) pripažindamos visuomenės informavimo panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos klausimais svarbą;
vi) patvirtindamos, kad galutinė atsakomybė už panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą tenka valstybei;
vii) pripažindamos, jog branduolinio kuro ciklo tvarkymo strategija yra valstybės prerogatyva, ir nesvarbu, ar vienos valstybės panaudotą kurą laiko vertingais ištekliais, kurie gali būti perdirbti, o kitos nusprendžia jį laidoti;
viii) pripažindamos, kad panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų, kurioms ši Konvencija netaikoma, nes jos priklauso karinėms ir gynybos programoms, tvarkymas turi atitikti šioje Konvencijoje paskelbtus tikslus;
ix) patvirtindamos tarptautinio bendradarbiavimo svarbą dvišaliais bei daugiašaliais mechanizmais ir šia skatinamąja Konvencija didinant panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą;
x) suprasdamos besivystančių ir ypač silpnai išsivysčiusių šalių bei pereinamosios ekonomikos valstybių reikmes ir būtinybę užtikrinti, kad esami mechanizmai padėtų joms įgyvendinti šioje skatinamojoje Konvencijoje nustatytas savo teises ir įvykdyti joje nurodytus įpareigojimus;
xi) būdamos įsitikinusios, kad radioaktyviosios atliekos turi būti laidojamos valstybėje, kurioje jos susidarė, jei tai suderinama su tokių medžiagų tvarkymo sauga, tačiau kartu pripažindamos, kad kai kuriais atvejais, siekdamos saugiau ir efektyviau tvarkyti panaudotą kurą bei radioaktyviąsias atliekas, Susitariančiosios Šalys gali susitarti dėl vienos iš jų įrenginių panaudojimo kitų šalių interesams, ypač kai atliekos susidaro vykdant bendrus projektus;
xii) pripažindamos, kad kiekviena valstybė turi teisę uždrausti įvežti iš kitų šalių į savo teritoriją panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas;
xiii) atsižvelgdamos į Branduolinės saugos konvenciją (1994), Konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją (1986), Konvenciją dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui (1986), Konvenciją dėl branduolinių medžiagų fizinės apsaugos (1980), Jūros teršimo išmetamosiomis atliekomis ir kitomis medžiagomis prevencijos konvenciją su pakeitimais (1994) ir kitus atitinkamus tarptautinius teisės aktus;
xiv) atsižvelgdamos į principus, išdėstytus tarpžinybinėse Tarptautinės pagrindinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo normose (1996), TATENA saugos pagrindų dokumente „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai“ (1995) ir galiojančiose tarptautinėse radioaktyviųjų medžiagų vežimo saugos normose;
xv) remdamosi 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje aplinkos apsaugai ir jos plėtrai, priimtos „XXI amžiaus darbotvarkės“ 22 skirsniu, kuriame dar kartą patvirtinama didžiulė saugaus ir ekologiškai pagrįsto radioaktyviųjų atliekų tvarkymo svarba;
xvi) pripažindamos, kad derėtų stiprinti tarptautinės kontrolės, tiesiogiai taikomos radioaktyviosioms medžiagoms, sistemą, kaip nurodoma Bazelio konvencijos dėl pavojingų medžiagų vežimo per valstybių sienas ir jų tvarkymo kontrolės (1989) 1 straipsnio 3 dalyje,
susitarė:
1 SKYRIUS. TIKSLAI, SĄVOKOS IR TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis. Tikslai
Šios Konvencijos tikslai yra šie:
i) siekti, kad visame pasaulyje panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos lygis būtų aukštas, ir jį palaikyti tobulinant nacionalines priemones ir gerinant tarptautinį bendradarbiavimą, atitinkamais atvejais pasinaudojant techniniu su sauga susijusiu bendradarbiavimu;
ii) visuose panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapuose užtikrinti veiksmingų apsaugos nuo potencialaus pavojaus priemonių taikymą apsaugant atskirus asmenis, visuomenę ir aplinką nuo kenksmingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio šiuo metu ir ateityje taip, kad dabartinės kartos poreikiai ir siekiai būtų tenkinami nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savo poreikius ir siekius;
2 straipsnis. Sąvokos
Šioje Konvencijoje:
a) „uždarymas“ – visos veiklos užbaigimas tam tikru metu, patalpinus panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas į laidojimo įrenginį. Ši sąvoka gali būti vartojama kalbant apie galutinius inžinerinius ir kitus darbus, būtinus atlikti, kad įrenginys būtų saugus ilgą laiką;
b) „eksploatavimo nutraukimas“ – visos priemonės, kurias įgyvendinus branduoliniam įrenginiui, išskyrus laidojimo įrenginį, nebetaikoma kontrolė. Šioms priemonėms priskiriami ir deaktyvavimas bei demontavimas;
c) „išmetos“ – teisėtai numatytos ir kontroliuojamos į aplinką išmetamos skystos ar dujinės radioaktyviosios medžiagos, kurios susidaro kontroliuojamame branduoliniame įrenginyje jį įprastai eksploatuojant, neperžengiant reguliuojančiųjų institucijų leidžiamų ribų;
d) „laidojimas“ – panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų patalpinimas į atitinkamą įrenginį neketinant jų iš ten išimti;
e) „licencija“ – bet koks leidimas, įgaliojimas ar sertifikatas, išduotas reguliuojančiosios institucijos ir suteikiantis teisę verstis bet kokia veikla, susijusia su panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymu;
f) „branduolinis įrenginys“ – civilinis įrenginys ir su juo susijusi žemė, pastatai bei įranga, kur radioaktyviosios medžiagos susidaro, yra apdorojamos, naudojamos, tvarkomos, saugomos ar laidojamos ir yra būtina laikytis saugos reikalavimų;
g) „eksploatavimo laikas“– laikas, kai panaudoto kuro arba radioaktyviųjų atliekų tvarkymui skirtas įrenginys veikia. Jei tai laidojimo įrenginys, tas laikas prasideda nuo to momento, kai panaudotas kuras arba radioaktyviosios atliekos pirmą kartą patalpinamos įrenginyje, ir baigiasi, kai įrenginys uždaromas;
h) „radioaktyviosios atliekos“ – dujų, skysčio ar kieto pavidalo radioaktyviosios medžiagos, kurių Susitariančioji Šalis arba fizinis arba juridinis asmuo, kurio sprendimą Susitariančioji Šalis pripažįsta, nenumato toliau naudoti ir kurias, kaip radioaktyviąsias atliekas, reguliuojančioji institucija kontroliuoja pagal Susitariančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus;
i) „radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ – visa veikla, įskaitant eksploatavimo nutraukimą, kuri yra susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, pradiniu apdorojimu, apdorojimu, galutiniu apdorojimu, saugojimu ar laidojimu, išskyrus vežimą už aikštelės ribų. Ši sąvoka gali būti vartojama ir kalbant apie išmetas;
j) „radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys“ – bet kuris įrenginys, kurio svarbiausia paskirtis– radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, įskaitant branduolinį įrenginį eksploatavimo nutraukimo metu, bet tik tada, kai Susitariančioji Šalis jį priskiria radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiui;
k) „reguliuojančioji institucija“– bet kuri institucija ar institucijos, kurioms Susitariančioji Šalis yra suteikusi teisinius įgaliojimus kontroliuoti bet kurį panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos aspektą, įskaitant licencijų išdavimą;
l) „perdirbimas“ – procesas arba operacija, kurios tikslas – iš panaudoto kuro tolesniam naudojimui išskirti radioaktyviuosius izotopus;
m) „uždarasis šaltinis“ – radioaktyvioji kieto pavidalo medžiaga, visam laikui uždaryta kapsulėje ar patikimai sukietinta, išskyrus reaktoriaus kuro elementus;
n) „panaudotas kuras“ – branduolinis kuras, kuris buvo apšvitintas reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir visam laikui iš jos pašalintas;
o) „panaudoto kuro tvarkymas“ – bet kuri veikla, susijusi su panaudoto kuro tvarkymu ar saugojimu, išskyrus vežimą už aikštelės ribų. Ši sąvoka gali būti vartojama ir kalbant apie išmetas;
p) „panaudoto kuro tvarkymo įrenginys“ – bet kuris įrenginys, kurio svarbiausia paskirtis – tvarkyti panaudotą kurą;
q) „paskirties valstybė“ – valstybė, į kurią planuojama įvežti arba yra įvežama panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų;
r) „kilmės valstybė“ – valstybė, iš kurios planuojama išvežti arba yra išvežama panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų;
s) „tranzito valstybė“ – bet kuri valstybė, išskyrus paskirties ir kilmės valstybes, per kurios teritoriją planuojama vežti arba yra vežama branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų;
t) „saugojimas“ – panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų laikymas įrenginyje, kuriame užtikrintas jų lokalizavimas, ketinant jas iš ten išimti;
3 straipsnis. Taikymo sritis
1. Ši Konvencija taikoma panaudoto kuro tvarkymo saugai, kai panaudotas kuras susidaro veikiančiuose civiliniuose branduoliniuose reaktoriuose. Ši Konvencija netaikoma panaudotam kurui, kuris vykstant perdirbimo procesui yra laikomas perdirbimo įrenginyje, jei Susitariančioji Šalis nepareiškia, kad perdirbimas yra panaudoto kuro tvarkymo dalis.
2. Ši Konvencija taip pat taikoma radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugai, kai radioaktyviosios atliekos susidaro civilinės veiklos metu. Tačiau ši Konvencija netaikoma atliekoms, kurios turi tik gamtoje pasitaikančių radioaktyviųjų medžiagų ir kurios nėra susidariusios per branduolinio kuro ciklą, jei tai nėra nebenaudojamas uždarasis šaltinis arba jei Susitariančioji Šalis nepareiškia, kad tai – radioaktyviosios atliekos, kurioms ši Konvencija taikoma.
3. Ši Konvencija netaikoma panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugai pagal karines ar gynybos programas, jei Susitariančioji Šalis nepareiškia, kad tai – panaudotas kuras ar radioaktyviosios atliekos, kurioms ši Konvencija taikoma. Tačiau ši Konvencija taikoma panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidariusių vykdant karines ar gynybos programas, tvarkymo saugai, kai šios medžiagos yra visam laikui perduodamos civilinėms programoms ir yra tvarkomos išimtinai pagal tokias programas.
2 SKYRIUS. PANAUDOTO KURO TVARKYMO SAUGA
4 straipsnis. Bendrieji saugos reikalavimai
Kiekviena Susitariančioji Šalis visuose panaudoto kuro tvarkymo etapuose imasi tinkamų priemonių atskirų asmenų, visuomenės ir aplinkos apsaugai nuo radiologinio pavojaus užtikrinti.
To siekdamos, Susitariančiosios Šalys imasi tinkamų priemonių:
i) užtikrinančių, kad, tvarkant panaudotą kurą, reikiamas dėmesys būtų skiriamas kritiškumui, pertekliniam šilumos išsiskyrimui ir tinkamam jos pašalinimui;
ii) užtikrinančių, kad, atsižvelgiant į priimtą kuro ciklo strategiją, tvarkant panaudotą kurą radioaktyviųjų atliekų susidarytų tiek mažai, kiek tik praktiškai yra įmanoma;
iv) numatančių veiksmingą asmenų, visuomenės ir aplinkos apsaugą, valstybės mastu taikydamos tinkamus, reguliuojančiosios institucijos pagal valstybės įstatymus, tinkamai suderintus su pripažintais tarptautiniais kriterijais ir standartais, patvirtintus apsaugos būdus;
v) kad būtų atsižvelgta į biologinį, cheminį ir kitokį pavojų, kuris gali būti susijęs su panaudoto kuro tvarkymu;
vi) kad būtų stengiamasi vengti veiksmų, galinčių turėti pagrįstai prognozuojamų pasekmių ateities kartoms, rimtesnių nei tos, kurios leistinos dabartinei kartai;
5 straipsnis. Esami įrenginiai
6 straipsnis. Planuojamų įrenginių aikštelės parinkimas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad numatomam panaudoto kuro tvarkymo įrenginiui bus nustatytos ir atliekamos šios procedūros:
i) visų svarbių su aikštele susijusių veiksnių, galinčių turėti įtakos tokio įrenginio saugai jo eksploatavimo laiku, įvertinimas;
7 straipsnis. Įrenginių projektavimas ir statymas
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, kad:
i) projektuojant ir statant panaudoto kuro tvarkymo įrenginį būtų numatomos priemonės galimam radiaciniam poveikiui atskiriems asmenims, visuomenei ir aplinkai riboti, įskaitant išmetų ir nekontroliuojamų į orą išmetamų teršalų poveikį;
ii) projektuojant būtų atsižvelgiama į panaudoto kuro tvarkymo įrenginio eksploatavimo nutraukimo konceptualius planus ir prireikus – į technines sąlygas;
8 straipsnis. Įrenginių saugos įvertinimas
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, kad:
i) prieš statant panaudoto kuro tvarkymo įrenginį būtų atliktas sistemingas saugos ir poveikio aplinkai įvertinimas atsižvelgiant į pavojų, kurį įrenginys kelia per visą jo eksploatavimo laiką;
9 straipsnis. Įrenginių eksploatavimas
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad:
i) licencija eksploatuoti branduolinio kuro tvarkymo įrenginį būtų grindžiama atitinkamais 8 straipsnyje nurodytais įvertinimais ir priklausytų nuo to, kaip yra įgyvendinta įrenginio priėmimo eksploatuoti programa, patvirtinanti, kad pastatytas įrenginys atitinka projektą bei saugos reikalavimus;
ii) būtų nustatyti ir prireikus iš naujo įvertinti eksploatavimo apribojimai ir sąlygos, pagrįstos bandymais, eksploatavimo patirtimi ir įvertinimais, nurodytais 8 straipsnyje;
iii) panaudoto kuro tvarkymo įrenginio eksploatavimas, priežiūra, stebėsena, inspektavimas ir bandymai būtų atliekami pagal nustatytas procedūras;
iv) visą panaudoto kuro tvarkymo įrenginio eksploatavimo laiką visose su sauga susijusiose srityse būtų įgyvendinamos inžinerinės ir techninės priemonės;
v) licenciatas reguliuojančiajai institucijai laiku praneštų apie saugos atžvilgiu svarbius įvykius;
vi) būtų parengtos atitinkamos veiklos patirties kaupimo bei analizės programos ir prireikus būtų veikiama pagal jas;
3 SKYRIUS. RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SAUGA
11 straipsnis. Bendrieji saugos reikalavimai
Kiekviena Susitariančioji Šalis visuose radioaktyvių atliekų tvarkymo etapuose imasi tinkamų priemonių atskirų asmenų, visuomenės ir aplinkos apsaugai nuo radiologinio ir kitokio pavojaus užtikrinti.
To siekdamos, Susitariančiosios Šalys imasi tinkamų priemonių:
i) užtikrinančių, kad, tvarkant radioaktyviąsias atliekas, reikiamas dėmesys būtų skiriamas kritiškumui, pertekliniam šilumos išsiskyrimui ir tinkamam jos pašalinimui;
iv) numatančių veiksmingą visų asmenų, visuomenės ir aplinkos apsaugą, valstybės mastu taikydamos tinkamus, reguliuojančiosios institucijos pagal valstybės įstatymus, tinkamai suderintus su pripažintais tarptautiniais kriterijais ir standartais, patvirtintus apsaugos būdus;
v) kad būtų atsižvelgta į biologinį, cheminį ir kitokį pavojų, kuris gali būti susijęs su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu;
vi) kad būtų stengiamasi vengti veiksmų, galinčių turėti pagrįstai prognozuojamų pasekmių ateities kartoms, rimtesnių nei tos, kurios leistinos dabartinei kartai;
12 straipsnis. Esami įrenginiai ir ankstesnė praktinė veikla
Kiekviena Susitariančioji Šalis tinkamu laiku imasi atitinkamų priemonių, kad iš naujo įvertintų:
i) radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių, esančių Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje metu, saugą ir užtikrintų, kad prireikus bus imtasi visų praktiškai įmanomų tobulinimo priemonių tokių įrenginių saugai padidinti;
ii) ankstesnės praktikos rezultatus, kad nustatytų bet kokių apsaugomųjų veiksmų taikymo dėl radiacinės saugos būtinybę atsižvelgiant į tai, kad neigiamo poveikio sumažėjimas dėl dozės sumažėjimo turi būti pakankamas žalai ir išlaidoms, taip pat su tokiu įsikišimu susijusioms socialinėms pasekmėms, pagrįsti.
13 straipsnis. Numatomų įrenginių aikštelės parinkimas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad numatomam radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiui bus nustatytos ir atliekamos šios procedūros:
i) visų svarbių su aikštele susijusių veiksnių, galinčių turėti įtakos tokio įrenginio saugai jo eksploatavimo laiku, taip pat laidojimo įrenginio saugai jį uždarius, įvertinimas;
ii) tokio įrenginio galimo poveikio atskirų asmenų, visuomenės ir aplinkos saugai įvertinimas atsižvelgiant į galimus laidojimo įrenginio aikštelės sąlygų pokyčius jį uždarius;
14 straipsnis. Įrenginių projektavimas ir statymas
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, kad:
i) projektuojant ir statant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį būtų numatomos priemonės galimam radiaciniam poveikiui atskiriems asmenims, visuomenei ir aplinkai riboti, įskaitant išmetų ir nekontroliuojamų į orą išmetamų teršalų poveikį;
ii) projektuojant būtų atsižvelgiama į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio, išskyrus laidojimo įrenginį, eksploatavimo nutraukimo konceptualius planus ir prireikus – į technines sąlygas;
15 straipsnis. Įrenginių saugos įvertinimas
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, kad:
i) prieš statant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį būtų atliktas sistemingas saugos ir poveikio aplinkai įvertinimas atsižvelgiant į pavojų, kurį įrenginys kelia per visą jo eksploatavimo laiką;
ii) be to, prieš statant laidojimo įrenginį būtų atliktas sistemingas saugos ir poveikio aplinkai po uždarymo įvertinimas ir rezultatai būtų įvertinti pagal reguliuojančiosios institucijos nustatytus kriterijus;
16 straipsnis. Įrenginių eksploatavimas
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad:
i) licencija eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį būtų grindžiama atitinkamais 15 straipsnyje nurodytais vertinimais ir priklausytų nuo to, kaip yra įgyvendinta įrenginio priėmimo eksploatuoti programa, patvirtinanti, kad pastatytas įrenginys atitinka projektą bei saugos reikalavimus;
ii) būtų nustatyti ir prireikus iš naujo įvertinti eksploatavimo apribojimai ir sąlygos, pagrįstos bandymais, eksploatavimo patirtimi ir vertinimais, nurodytais 15 straipsnyje;
iii) radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimas, priežiūra, stebėsena, inspektavimas ir bandymai būtų atliekami pagal nustatytas procedūras. Laidojimo įrenginiui taip gauti rezultatai naudojami padarytoms prielaidoms patikrinti bei įvertinti ir 15 straipsnyje nurodytiems įvertinimams po uždarymo atnaujinti;
iv) visą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo laiką visose su sauga susijusiose srityse būtų įgyvendinamos inžinerinės ir techninės priemonės;
vi) licenciatas reguliuojančiajai institucijai laiku praneštų apie saugos atžvilgiu svarbius įvykius;
vii) būtų parengtos veiklos patirties kaupimo bei analizės programos ir prireikus būtų veikiama pagal jas;
viii) būtų parengti ir prireikus atnaujinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio, išskyrus laidojimo įrenginį, eksploatavimo nutraukimo planai panaudojant per to įrenginio eksploatavimo laiką sukauptą informaciją ir reguliuojančioji institucija juos iš naujo įvertintų;
17 straipsnis. Institucinė priežiūra įrenginį uždarius
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad uždarius laidojimo įrenginį:
i) būtų saugoma to įrenginio apskaitos dokumentacija, susijusi su jo aikštele, konstrukcija ir palaidotų radioaktyviųjų atliekų duomenimis, kurių reikalauja reguliuojančioji institucija;
ii) prireikus būtų vykdoma aktyvioji ar pasyvioji institucinė priežiūra, pavyzdžiui, stebėsena ar patekimo į įrenginį apribojimai; ir
4 SKYRIUS. BENDROSIOS SAUGOS NUOSTATOS
18 straipsnis. Įgyvendinimo priemonės
19 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis priima panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir juos vykdo.
2. Tokiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatoma:
iii) draudimo eksploatuoti panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį be licencijos sistema;
iv) tinkamos institucinės priežiūros, reguliuojančiojo inspektavimo, dokumentavimo ir atskaitomybės sistema;
20 straipsnis. Reguliuojančioji institucija
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis įsteigia ar paskiria reguliuojančiąją instituciją, kurią įpareigoja įgyvendinti 19 straipsnyje minimus įstatymus bei kitus teisės aktus ir kuri turi atitinkamus įgaliojimus, kompetenciją ir finansinius bei žmogiškuosius išteklius paskirtoms pareigoms atlikti.
21 straipsnis. Licenciato atsakomybė
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad už panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą pirmiausia būtų atsakingas atitinkamas licenciatas, ir imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad toks licenciatas vykdytų savo įpareigojimus.
22 straipsnis. Žmogiškieji ir finansiniai ištekliai
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad:
i) per visą panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo laiką būtų kvalifikuotų darbuotojų su sauga susijusiai veiklai vykdyti;
ii) per visą panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo laiką būtų pakankamai finansinių išteklių įrenginių saugai užtikrinti;
23 straipsnis. Kokybės užtikrinimas
24 straipsnis. Radiacinė sauga eksploatavimo metu
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo laiku:
i) atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius, įrenginio spinduliuotės poveikis darbuotojams ir visuomenei būtų kuo mažesnis;
ii) joks asmuo įprastomis sąlygomis negautų apšvitos dozių, didesnių už valstybėje pagal tarptautinius radiacinės saugos standartus nustatytas ribines dozes; ir
2. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad išmetamų teršalų kiekiai būtų ribojami taip, kad:
3. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad, kontroliuojamojo branduolinio įrenginio eksploatavimo laiku įvykus nenumatytam ar nekontroliuojamam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką, būtų imtasi pataisomųjų veiksmų išmetimui kontroliuoti ir jo padariniams sušvelninti.
25 straipsnis. Avarinė parengtis
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad iki panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo pradžios ir jo eksploatavimo laiku būtų parengti atitinkami avarijų įrenginio aikštelėje, o prireikus – ir už jos ribų įvykusių avarijų likvidavimo planai. Tokie avarijų likvidavimo planai turi būti išbandomi tokiu dažnumu, koks yra būtinas.
26 straipsnis. Eksploatavimo nutraukimas
Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių branduolinio įrenginio saugai užtikrinti eksploatavimo nutraukimo metu. Tokios priemonės turi užtikrinti, kad:
ii) būtų taikomos 24 straipsnio nuostatos dėl radiacinės saugos užtikrinimo eksploatavimo metu, dėl išmetų ir dėl į aplinką patenkančių nenumatytų bei nekontroliuojamų teršalų;
5 SKYRIUS. ĮVAIRIOS NUOSTATOS
27 straipsnis. Tarpvalstybinis vežimas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra tarptautinio vežimo dalyvė, imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad toks vežimas vyks laikantis šios Konvencijos ir su šiuo klausimu susijusių tarptautinių teisinių dokumentų, turinčių privalomąją galią, nuostatų.
Kartu:
i) Susitariančioji Šalis, kuri yra kilmės valstybė, imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad būtų gautas leidimas panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas vežti iš vienos valstybės į kitą ir kad tos medžiagos būtų vežamos iš anksto įspėjus paskirties valstybę bei gavus jos sutikimą;
ii) vežant panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas per tranzito valstybę, būtų laikomasi tarptautinių reikalavimų, taikomų konkrečiai naudojamai transporto rūšiai;
iii) Susitariančioji Šalis, kuri yra paskirties valstybė, duoda sutikimą priimti per sieną įvežamą panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas tik tada, kai ji turi administracinių ir techninių pajėgumų bei reguliavimo sistemą, kurių reikia panaudotam kurui ar radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti pagal šios Konvencijos reikalavimus;
iv) Susitariančioji Šalis, kuri yra kilmės valstybė, leidžia išvežti panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas į kitą valstybę tik tada, kai, gavusi paskirties valstybės sutikimą, ji įsitikina, jog iii punkto reikalavimai yra įvykdyti prieš vežant panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas iš vienos valstybės į kitą;
2. Susitariančioji Šalis neturi leisti išvežti savo panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų saugojimui ar laidojimui į paskirties vietą, esančią į pietus nuo 60 laipsnių pietų platumos.
3. Ši Konvencija nepažeidžia ir neturi poveikio:
i) visų valstybių laivų ir orlaivių teisėms bei laisvėms, numatytoms tarptautinėje teisėje, plaukioti jūromis, upėmis ir skraidyti;
ii) Susitariančiosios Šalies, į kurią radioaktyviosios atliekos yra išvežtos apdoroti, teisei po apdorojimo radioaktyviąsias atliekas ir kitus jų produktus grąžinti į kilmės valstybę arba pasirūpinti jų grąžinimu;
28 straipsnis. Nebenaudojami uždarieji šaltiniai
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pagal savo valstybės teisę imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad nebenaudojami uždarieji šaltiniai būtų saugiai laikomi, perdirbus vėl naudojami ar laidojami.
6 SKYRIUS. SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ SUSIRINKIMAI
29 straipsnis. Parengiamasis susirinkimas
1. Susitariančiųjų Šalių parengiamasis susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo.
2. Tokiame susirinkime Susitariančiosios Šalys:
i) nustato pirmojo peržiūros pasitarimo, nurodyto 30 straipsnyje, datą. Toks peržiūros pasitarimas šaukiamas kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip praėjus trisdešimčiai mėnesių nuo šios Konvencijos įsigaliojimo;
a) nacionalinių pranešimų, kurie turi būti pateikiami pagal 32 straipsnį, formos ir struktūros metmenis;
30 straipsnis. Peržiūros pasitarimai
2. Kiekviename peržiūros pasitarime Susitariančiosios Šalys:
i) nustato kito tokio pasitarimo datą taip, kad laikas tarp peržiūros pasitarimų nebūtų ilgesnis kaip treji metai;
31 straipsnis. Neeiliniai susirinkimai
Neeilinis Susitariančiųjų Šalių susirinkimas kviečiamas:
32 straipsnis. Pranešimų pateikimas
1. Pagal 30 straipsnio nuostatas kiekviena Susitariančioji Šalis kiekvienam Susitariančiųjų Šalių peržiūros pasitarimui pateikia nacionalinį pranešimą. Tame pranešime nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti kiekvieną šios Konvencijos įpareigojimą. Kiekviename Susitariančiosios Šalies pranešime taip pat nušviečiama jos:
2. Tame pranešime taip pat pateikiama:
i) panaudoto kuro tvarkymo įrenginių, kuriems taikoma ši Konvencija, sąrašas, jų buvimo vieta, pagrindinė paskirtis ir svarbiausios charakteristikos;
ii) saugyklose laikomo ir palaidoto panaudoto kuro, kuriam taikoma ši Konvencija, aprašas. Tokiame apraše yra medžiagos aprašymas ir pateikiama informacija apie jos svorį bei bendrąjį aktyvumą, jei tokia informacija turima;
iii) radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių, kuriems taikoma ši Konvencija, sąrašas, jų buvimo vieta, pagrindinė paskirtis ir svarbiausios charakteristikos;
Tokiame apraše pateikiamas medžiagos aprašymas ir kita turima informacija, pavyzdžiui, apie jos tūrį ar masę, aktyvumą ir konkrečius radionuklidus;
33 straipsnis. Dalyvavimas susirinkimuose
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis dalyvauja Susitariančiųjų Šalių susirinkimuose; tokiuose susirinkimuose joms atstovauja vienas delegatas ir tie pavaduotojai, ekspertai bei patarėjai, kurių dalyvavimą ji laiko būtinu.
34 straipsnis. Trumpi pranešimai
35 straipsnis. Kalbos
1. Susitariančiųjų Šalių susirinkimų kalbos yra anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų, jei darbo tvarkos taisyklės nenumato kitaip.
2. Pagal 32 straipsnį pateikiami pranešimai rengiami jas pateikiančių Susitariančiųjų Šalių valstybinėmis kalbomis arba viena nurodytąja kalba, dėl kurios turi būti susitarta darbo tvarkos taisyklėse. Jei pranešimas yra pateiktas kita nei nurodytoji valstybine kalba, Susitariančioji Šalis pateikia pranešimo vertimą į nurodytąją kalbą.
36 straipsnis. Konfidencialumas
1. Šios Konvencijos nuostatos nėra skirtos Susitariančiųjų Šalių įstatymais nustatytoms teisėms ir pareigoms, draudžiančioms atskleisti informaciją. Šiame straipsnyje „informacija“, inter alia, yra ir informacija, susijusi su valstybės saugumu ar fizine branduolinių medžiagų apsauga, informacija, kurią saugo intelektinės nuosavybės teisės, pramoninio ar komercinio slaptumo ir asmens duomenų apsaugos įstatymai.
2. Kai šios Konvencijos kontekste Susitariančioji Šalis pateikia informaciją, kurią ji įvardija kaip saugomą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, tokia informacija naudojama tik tiems tikslams, kuriems ji buvo pateikta, ir yra laikomasi konfidencialumo.
3. Jei informacija yra susijusi su panaudotu kuru ar radioaktyviosiomis atliekomis, kurioms ši Konvencija taikoma pagal jos 3 straipsnio 3 dalį, šios Konvencijos nuostatos neturi poveikio atitinkamos Susitariančiosios Šalies išimtinei nuožiūrai spręsti:
i) ar tokia informacija yra konfidenciali ar kitaip kontroliuojama siekiant, kad ji nebūtų atskleista;
37 straipsnis. Sekretoriatas
1. Susitariančiųjų Šalių susirinkimams sekretoriato paslaugas teikia Tarptautinė atominės energijos agentūra (toliau – Agentūra).
2. Sekretoriatas:
i) kviečia, rengia ir aptarnauja 29, 30 ir 31 straipsniuose nurodytus Susitariančiųjų Šalių susirinkimus;
ii) Susitariančiosioms Šalims perduoda informaciją, gautą ar parengtą pagal šios Konvencijos nuostatas;
3. Susitariančiosios Šalys bendru sutarimu gali prašyti Agentūros kitų paslaugų Susitariančiųjų Šalių susirinkimams. Agentūra gali suteikti tokias paslaugas, jei pagal jos programą jų galima imtis ir apmokėti iš nuolatinio biudžeto. Jei to daryti negalima, Agentūra tokias paslaugas gali suteikti, kai yra užtikrinamas savanoriškas finansavimas iš kito šaltinio.
7 SKYRIUS. BAIGIAMIEJI STRAIPSNIAI IR KITOS NUOSTATOS
38 straipsnis. Nesutarimų sprendimas
Jei tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių kyla nesutarimas dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, Susitariančiosios Šalys stengiasi jį išspręsti, konsultuodamosi Susitariančiųjų Šalių susirinkime. Jei konsultacijos pasirodo esančios neproduktyvios, galima remtis tarptautinėje teisėje numatytais tarpininkavimo, sutaikinimo ir arbitražo mechanizmais, taip pat ir Agentūroje galiojančiomis taisyklėmis ir praktika.
39 straipsnis. Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, pritarimas, prisijungimas
1. Ši Konvencija pateikiama pasirašyti visoms valstybėms Agentūros būstinėje Vienoje nuo 1997 m. rugsėjo 29 d. iki jos įsigaliojimo.
4. i) Integracinio ar kitokio pobūdžio regioninės organizacijos gali pasirašyti šią Konvenciją, jei jai pritaria, arba prie jos prisijungti, jei tokia organizacija yra nepriklausomos valstybės įkurta ir turi teisę vesti derybas, sudaryti ir taikyti tarptautinius susitarimus tais klausimais, kuriems taikoma ši Konvencija.
ii) Tokios organizacijos jų kompetencijai priklausančiais klausimais savo vardu gali naudotis tomis teisėmis ir vykdyti tas pareigas, kurias ši Konvencija priskiria valstybėms – šios Konvencijos Šalims.
iii) Tapdama šios Konvencijos Šalimi, tokia organizacija 43 straipsnyje nurodytam depozitarui pateikia pareiškimą, kuriame nurodo, kokios valstybės yra jos narės, kurie šios Konvencijos straipsniai jai taikomi ir kokia jos kompetencija yra tose srityse, kurioms taikomi tie straipsniai.
40 straipsnis. Įsigaliojimas
1. Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai depozitarui buvo perduotas saugoti dvidešimt penktasis ratifikavimo, priėmimo ar pritarimo dokumentas, įskaitant penkiolikos valstybių, kurių kiekviena turi veikiančią branduolinę jėgainę, dokumentus.
2. Kiekvienai valstybei ar integracinio arba kitokio pobūdžio regioninei organizacijai, kuri šią Konvenciją ratifikuoja, priima, jai pritaria, prie jos prisijungia ar ją patvirtina po tos dienos, kai buvo perduotas saugoti paskutinis dokumentas, reikalingas 1 punkte nurodytoms sąlygoms įvykdyti, ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai tokia valstybė ar organizacija depozitarui perdavė saugoti savo atitinkamą dokumentą.
41 straipsnis. Konvencijos pakeitimai
1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pasiūlyti šios Konvencijos pakeitimus. Siūlomi pakeitimai svarstomi peržiūros pasitarime arba neeiliniame susirinkime.
2. Siūlomo pakeitimo tekstas ir siūlymo pagrindimas pateikiami depozitarui, kuris pasiūlymą Susitariančiosioms Šalims perduoda likus ne mažiau kaip devyniasdešimčiai dienų iki susirinkimo, kuriame jis yra teikiamas svarstyti. Visas dėl tokio pasiūlymo gautas pastabas depozitaras išsiuntinėja Susitariančiosioms Šalims.
3. Apsvarsčiusios siūlomą pakeitimą, Susitariančiosios Šalys nusprendžia, ar jį priimti bendru sutarimu, ar, nesant sutarimo, perduoti diplomatinei konferencijai. Sprendimas siūlomą pakeitimą perduoti diplomatinei konferencijai priimamas susirinkime dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dviejų trečdalių balsų dauguma, jei balsuojant dalyvauja bent pusė Susitariančiųjų Šalių.
4. Diplomatinę konferenciją šios Konvencijos pakeitimams apsvarstyti ir priimti depozitaras kviečia ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po atitinkamo pagal šio straipsnio 3 dalį priimto sprendimo. Diplomatinė konferencija siekia pakeitimus priimti bendru sutarimu. Jei to pasiekti negalima, pakeitimai priimami dviejų trečdalių visų Susitariančiųjų Šalių pritarimu.
5. Šios Konvencijos pakeitimus, priimtus pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, Susitariančiosios Šalys ratifikuoja, priima, jiems pritaria ar patvirtina; juos ratifikavusioms, priėmusioms, jiems pritarusioms ar juos patvirtinusioms Susitariančiosioms Šalims jie įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gavo bent dviejų trečdalių Susitariančiųjų Šalių atitinkamus dokumentus. Susitariančiajai Šaliai, kuri minėtus pakeitimus ratifikuoja, priima, jiems pritaria ar juos patvirtina vėliau, pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai toji Susitariančioji Šalis deponavo savo atitinkamą dokumentą.
42 straipsnis. Denonsavimas
43 straipsnis. Depozitaras
2. Depozitaras Susitariančiosioms Šalims praneša apie:
i) kiekvieną šios Konvencijos pasirašymą ir ratifikavimo, priėmimo, pritarimo, prisijungimo ar patvirtinimo dokumentų perdavimą saugoti pagal 39 straipsnį;
44 straipsnis. Autentiški tekstai
Šios Konvencijos originalas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, perduodamas saugoti depozitarui, kuris jo patvirtintas kopijas išsiunčia Susitariančiosioms Šalims.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta 1997 m. rugsėjo 5 d. Vienoje.