LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S

2006 m. sausio 20 d. Nr. X-508

Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 51-1635; 2003, Nr. 38-1674)

1 straipsnis. Kariuomenės drausmės statuto nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutą ir jį išdėstyti taip:

„KARIUOMENĖS DRAUSMĖS
STATUTAS

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PASKIRTIS
IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kariuomenės drausmės statuto paskirtis

Kariuomenės drausmės statuto (toliau – Statuto) paskirtis:

1) stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai vykdytų savo pareigas, ginti jų teises ir laisves, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų (toliau – drausmės pažeidimai) prevencijai ir karių drausmei stiprinti;

2) tiksliai apibrėžti, kokia veika yra drausmės pažeidimai;

3) nustatyti karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas;

4) nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti;

5) nustatyti drausmės pažeidimų tyrimo tvarką;

6) nustatyti drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus ir šių nuobaudų skyrimo tvarką;

7) nustatyti skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

2 straipsnis. Drausminės atsakomybės pagrindai

1. Kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus, ir tokia veika atitiko šiame statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius.

2. Už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda.

3. Už baudžiamajame įstatyme apibrėžtą veiką karys traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nustatyta tvarka.

4. Karys, padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžtą veiką, už kurią numatyta atsakomybė pagal drausmės statutus, atsako tik pagal šį statutą. Už kitas Administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžtas veikas karys traukiamas administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

II SKYRIUS

STATUTO GALIOJIMAS

3 straipsnis. Statuto galiojimo laikas

1. Karys, padaręs drausmės pažeidimą, atsako pagal Statutą, galiojusį pažeidimo metu. Drausmės pažeidimo padarymo laikas yra veikimo ar neveikimo laikas arba pasekmių atsiradimo laikas, jeigu karys norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

2. Įstatymas, panaikinantis arba sušvelninantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas kariams, padariusiems drausmės pažeidimų iki tokio įstatymo įsigaliojimo.

3. Įstatymas, nustatantis arba sugriežtinantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, grįžtamosios galios neturi.

4 straipsnis. Statuto galiojimo vieta

Visi Lietuvos Respublikos kariai už drausmės pažeidimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje, atsako pagal šį statutą, jei tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip.

III SKYRIUS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMO IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS

5 straipsnis. Drausmės pažeidimas

1. Drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.

2. Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus.

3. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.

4. Kitas drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.

6 straipsnis. Tyčinis drausmės pažeidimas

Drausmės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas karys suprato, kad savo veikimu arba neveikimu pažeidė karių drausmę ir norėjo taip veikti, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms atsirasti.

7 straipsnis. Drausmės pažeidimas dėl neatsargumo

Drausmės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs karys numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali pažeisti karių drausmę ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali atsirasti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

8 straipsnis. Drausminės atsakomybės subjektai

1. Drausminėn atsakomybėn traukiami kariai, atliekantys privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę arba savanorių karo tarnybą, taip pat kariūnai.

2. Kariai savanoriai, pagal vado (viršininko) įsakymą atvykę į tarnybos vietą, tiesiogiai vykdydami jiems pavestą užduotį, dalyvaudami karinėse operacijose, pratybose ir mokymuose, drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pat tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariai, atsižvelgiant į turimą kario laipsnį. Kitais atvejais kariai savanoriai drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pat tvarka kaip ir atsargos kariai.

3. Atsargos arba dimisijos kariai drausminėn atsakomybėn traukiami tik tais atvejais, kai drausmės pažeidimus padaro dėvėdami kario uniformą arba kai pažeidžia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme jiems nustatytus apribojimus.

9 straipsnis. Būtinoji gintis

1. Karys neatsako pagal šį statutą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė šiame statute numatytą drausmės pažeidimą. Būtinoji gintis yra kario veiksmai, padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neperžengiant būtinosios ginties ribų.

2. Drausminės atsakomybės neužtraukia toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba kai ginamasi nuo įsibrovimo į būstą ar karinę teritoriją.

3. Drausminės atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiajam padaryta žala dėl neatsargumo.

10 straipsnis. Būtinasis reikalingumas

1. Karys pagal šį statutą neatsako už veiksmus, padarytus esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį sau, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

2. Būtinojo reikalingumo nuostatos netaikomos tiems kariams, kurie patys sukėlė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pavojų arba pagal kario statusą iš jų buvo galima reikalauti užkirsti kelią tokiam pavojui kilti.

3. Būtinojo reikalingumo nėra, kai karys, atlikdamas savo pareigas, privalo veikti padidėjusio pavojaus sąlygomis.

11 straipsnis. Įsakymo vykdymas ir atsakomybė

1. Karys neatsako už žalą, padarytą tinkamai vykdant teisėtą įsakymą.

2. Neteisėtas įsakymas – vado (viršininko) įsakymas, verčiantis karį sulaužyti kario priesaiką, pažeisti įstatymus, pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas, taip pat įsakymas, verčiantis asmenis tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas.

3. Jeigu karys suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui). Jeigu nuo kario nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus.

4. Karys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, drausminėn atsakomybėn netraukiamas.

IV SKYRIUS

VADŲ (VIRŠININKŲ) PAREIGOS IR TEISĖS KARIŲ DRAUSMEI UŽTIKRINTI IR ŠIŲ TEISIŲ BEI PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO TVARKA

12 straipsnis. Vado (viršininko) pareiga užtikrinti karių drausmę

1. Kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam pavaldūs kariai laikytųsi karių drausmės ir tarptautinės humanitarinės teisės normų.

2. Vadas (viršininkas), sužinojęs apie daromą ar padarytą karių drausmės ar tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, turi imtis visų įstatymuose, kituose teisės aktuose, kariuomenės statutuose ir vadų (viršininkų) įsakymuose numatytų priemonių, kad būtų nustatytas drausmės pažeidimo įvykis, kalti dėl jo padarymo asmenys ir užkirstas kelias žalingoms pasekmėms atsirasti.

13 straipsnis. Vado (viršininko) teisės karių drausmei užtikrinti

1. Vado (viršininko) teisės karių drausmei užtikrinti yra šios:

1) reikalauti iš karių, pažeidžiančių karių drausmę, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus – įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;

2) šio statuto nustatyta tvarka sulaikyti karius;

3) šio statuto nustatyta tvarka skirti drausmines nuobaudas;

4) skirti šiame statute nustatytas kitas poveikio priemones;

5) teisės aktų nustatyta tvarka nušalinti nuo pareigų karius, įtariamus padarius drausmės pažeidimų;

6) tikrinti karių ir kitų asmenų, kurie yra karinėje teritorijoje, į ją atvyksta ar iš jos išvyksta, dokumentus, bagažą, karines ar kitas transporto priemones ir transporto priemonių dokumentus;

7) stabdyti karinio transporto priemones, tikrinti karinio transporto priemonių vairuotojų ir juos lydinčių asmenų, transporto priemonių ir krovinių dokumentus;

8) nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo karius, neturinčius teisės vairuoti transporto priemones, taip pat įtarus, kad karys yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

9) įtarus, kad karys yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taikyti teisės aktų nustatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba pristatyti juos medicininiam patikrinimui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises vadas (viršininkas) įgyvendina tiesiogiai pats ar duodamas įsakymus kariams, taip pat pasitelkdamas karo policiją.

3. Vado (viršininko) teisėti reikalavimai privalomi vykdyti visiems jam pavaldiems kariams, taip pat ir kitiems kariams, esantiems šio vado (viršininko) vadovaujamo karinio vieneto teritorijoje arba kitoje teritorijoje, kurioje jis turi vadovavimo teises.

4. Vadas (viršininkas), viršijęs jam suteiktas teises, atsako įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka.

5. Karo policininkų teises karių drausmei užtikrinti nustato Karo policijos įstatymas.

14 straipsnis. Kario sulaikymas

1. Kario sulaikymas yra veiksmai, kuriais suvaržoma kario laisvė siekiant užkirsti kelią drausmės pažeidimui, apsaugoti karį nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams, taip pat užtikrinti, kad drausmės pažeidimas būtų laiku ištirtas.

2. Karys sulaikomas esant šiems pagrindams:

1) užkluptas darant arba įtariamas padaręs nusikalstamą veiką;

2) atsisakęs vykdyti teisėtą vado (viršininko) reikalavimą nutraukti drausmės pažeidimą;

3) padaręs drausmės pažeidimą paskelbus karo arba nepaprastąją padėtį, kovinio budėjimo ar karinės operacijos metu;

4) padaręs drausmės pažeidimą, susijusį su kėsinimusi į kariuomenės sargybų saugomą objektą (turtą);

5) yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

6) elgiasi agresyviai ir savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams, jų turtui;

7) neturi dokumentų, įrodančių jo asmenybę ir buvimo už karinio vieneto ribų teisėtumą (kario liudijimo, išleidžiamojo lapelio, komandiruotės ar atostogų liudijimo).

3. Sulaikytasis karys nedelsiant pristatomas į jo karinį vienetą. Jei karys sulaikomas ne jo karinio vieneto dislokavimo vietoje, jis perduodamas karo policijai arba pristatomas į artimiausią karinį vienetą.

4. Pristatytas į karinį vienetą sulaikytasis karys yra perduodamas karinio vieneto budėtojui. Šis surašo sulaikymo protokolą, nedelsdamas praneša sulaikytojo kario karinio vieneto vadui (viršininkui), taip pat imasi kitų neatidėliotinų priemonių drausmės pažeidimui ištirti ar kariui apsaugoti nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams.

5. Sulaikytasis karys laikomas specialiai tam pritaikytoje patalpoje.

6. Karys sulaikomas, kol išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms.

7. Kario sulaikymas nėra drausminė nuobauda.

8. Sulaikyti kareivius, seržantus ir viršilas, puskarininkius ir jaunesniuosius karininkus turi teisę kiekvienas karys, turintis karininko laipsnį, o vyresniuosius karininkus – vyresnieji karininkai.

9. Sulaikytiesiems kariams turi būti užtikrintos jų teisės, teisėti interesai ir sveikatos apsauga.

15 straipsnis. Kitos poveikio priemonės ir jų skyrimo ypatybės

1. Kitos poveikio priemonės yra vado (viršininko) taikomos poveikio priemonės, ugdančios karių atsakomybę, įgūdžius ir valią. Jų paskirtis – užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, suteikti vadui (viršininkui) galimybę auklėti ir mokyti karius laikytis drausmės bei nepriekaištingai atlikti pareigas.

2. Kitos poveikio priemonės yra šios:

1) įspėjimas;

2) papildomi kovinio rengimo pratimai.

3. Įspėjimas yra vado (viršininko) arba laipsniu aukštesnio kario nurodymas žemesnio laipsnio kariui dėl jo daromų klaidų ir būtinumo pasitaisyti.

4. Papildomi kovinio rengimo pratimai yra poveikio priemonė, vado (viršininko) skiriama kariams, neįgijusiems pagal kovinio rengimo programą būtinų įgūdžių. Papildomų kovinio rengimo pratimų atlikimo tvarką ir leistiną maksimalią trukmę tvirtina kariuomenės vadas.

5. Kitos poveikio priemonės skiriamos žodžiu, jos nėra drausminės nuobaudos, todėl apie jų paskyrimą ir atlikimą įrašai karių asmens bylose ir tarnybos lapuose nedaromi.

16 straipsnis. Kario nušalinimas nuo pareigų

1. Karys, įtariamas drausmės pažeidimu, vado (viršininko) įsakymu gali būti nušalinamas nuo pareigų.

2. Nušalinti karį nuo pareigų turi teisę tas vadas (viršininkas), kuriam pagal šį statutą suteikta teisė kariui skirti drausminę nuobaudą.

3. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

4. Nušalinimas nuo pareigų taikomas iki drausmės pažeidimo ištyrimo pabaigos ir 2 savaites po jo.

V SKYRIUS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMO TVARKA

17 straipsnis. Drausmės pažeidimų tyrimo paskirtis

Drausmės pažeidimų tyrimo paskirtis:

1) visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti drausmės pažeidimus, jų padarymo priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus asmenis;

2) užtikrinti, kad už drausmės pažeidimus atsakytų tik juos padarę asmenys;

3) nustatyti drausmės stiprinimo ir drausmės pažeidimų prevencijos priemones.

18 straipsnis. Pareiga atlikti drausmės pažeidimo tyrimą

1. Vadas (viršininkas), sužinojęs apie padarytą drausmės pažeidimą, nedelsdamas privalo pradėti jo tyrimą ir asmeniškai už jį atsako.

2. Drausmės pažeidimo tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymių, vadas (viršininkas) nedelsdamas privalo informuoti karo policiją ir suteikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą.

3. Vadas (viršininkas), pažeidęs drausmės pažeidimų tyrimo tvarką, atsako šio statuto nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Drausmės pažeidimų tyrimas

1. Dėl šiurkščių drausmės pažeidimų, taip pat dėl kitų drausmės pažeidimų, kurie nėra akivaizdūs ar neginčijami, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

2. Dėl kitų drausmės pažeidimų, kurie yra akivaizdūs ir neginčijami, tarnybinis patikrinimas neatliekamas. Dėl šių pažeidimų sprendimas skirti drausminę nuobaudą priimamas, kai yra drausmės pažeidimą padariusio kario raštiškas paaiškinimas, patvirtinantis drausmės pažeidimo faktą.

20 straipsnis. Tarnybinis patikrinimas

1. Tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas.

2. Tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas.

3. Karininko padaryto drausmės pažeidimo tarnybinį patikrinimą atlieka to paties ar aukštesnio laipsnio karininkas.

4. Išskirtiniais atvejais ne žemesnio kaip pajėgų vado sprendimu tarnybiniam patikrinimui dėl šiurkščių drausmės pažeidimų atlikti gali būti sudarytos laikinosios tyrimo komisijos iš įvairių karinių vienetų karininkų.

5. Tarnybinius patikrinimus dėl pulkininkų (jūrų kapitonų) ir generolų (admirolų) padarytų drausmės pažeidimų krašto apsaugos ministro įsakymu atlieka Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius.

6. Krašto apsaugos ministras generaliniam inspektoriui gali pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kiekvieno laipsnio kario padaryto drausmės pažeidimo.

21 straipsnis. Karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, teisės ir pareigos

1. Karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, turi teisę:

1) nuvykti į drausmės pažeidimo įvykio vietą ir atlikti jos apžiūrą. Įvykio vietos apžiūros metu galima sudaryti schemas, fotografuoti, filmuoti;

2) apklausti drausmės pažeidimo įvykio dalyvius ir liudytojus;

3) gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), raštiškus paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus patikrinimui atlikti;

4) apklausti karinių vienetų vadus (viršininkus) dėl atskirų tiriamo drausmės pažeidimo aplinkybių.

2. Karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo:

1) visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti drausmės pažeidimo aplinkybes;

2) tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas;

3) nedelsdamas informuoti vadą (viršininką), paskyrusį tarnybinį patikrinimą, apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių;

4) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, taip pat konfidencialias žinias apie asmenis, kurias sužinojo patikrinimo metu.

3. Karininkui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą, jei:

1) jis yra tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyvis;

2) jis yra tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyvio giminaitis ar šeimos narys;

3) jis yra pavaldus tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyviui;

4) yra kitų aplinkybių, dėl kurių tikrintojas gali būti neobjektyvus.

4. Jei yra šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų aplinkybių, karininkas, paskirtas atlikti tarnybinį patikrinimą, nedelsdamas apie tai praneša vadui (viršininkui), paskyrusiam patikrinimą, o šis priima sprendimą dėl tikrintojo nušalinimo.

5. Karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimą ir pažeidęs drausmės pažeidimų tyrimo tvarką, atsako pagal šį statutą.

22 straipsnis. Drausmės pažeidimo įvykio dalyviai, jų teisės

1. Drausmės pažeidimo įvykio dalyviai yra asmenys, dalyvavę padarant tikrinamąjį drausmės pažeidimą, atlikę veiksmus ar atsakingi už juos, taip pat asmenys, prieš kuriuos buvo nukreiptas drausmės pažeidimas. Jie turi šias teises:

1) teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus;

2) pateikti tarnybinį patikrinimą skyrusiam vadui (viršininkui) motyvuotą raštišką prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo;

3) susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (su įslaptinta informacija asmenys supažindinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, taip pat kitų teisės aktų nustatyta tvarka);

4) šio statuto nustatyta tvarka apskųsti karininko, atliekančio patikrinimą, veiksmus, taip pat ir tarnybinio patikrinimo rezultatus.

2. Gavęs prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo, vadas (viršininkas) nedelsdamas įvertina motyvus ir priima prašymą tenkinantį arba atmetantį sprendimą. Apie vado (viršininko) sprendimą nedelsiant pranešama prašymą pateikusiam asmeniui.

23 straipsnis. Aplinkybės, nustatomos tarnybinio patikrinimo metu

Tarnybinio patikrinimo metu nustatomos šios aplinkybės:

1) drausmės pažeidimo įvykio laikas, vieta;

2) drausmės pažeidimo įvykio dalyviai ir jų veiksmai;

3) liudytojai;

4) kalti dėl drausmės pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai;

5) duomenys, apibūdinantys pažeidėją;

6) pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

7) drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys;

8) drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis.

24 straipsnis. Liudytojas

1. Liudytojas yra kiekvienas asmuo, kuriam yra žinomos drausmės pažeidimo tyrimui svarbios aplinkybės.

2. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

25 straipsnis. Įrodymai

Drausmės pažeidimo įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar yra padarytas drausmės pažeidimas, dėl jo padarymo kaltas asmuo, taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės drausmės pažeidimui nustatyti.

26 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo išvada

1. Baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo, surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma jos surašymo vieta ir laikas. Tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašo patikrinimą atlikęs karininkas.

3. Tarnybinio patikrinimo išvada kartu su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga perduodama patikrinimą skyrusiam vadui (viršininkui).

4. Tarnybinio patikrinimo išvada susideda iš aprašomosios, rezoliucinės ir rekomendacinės dalių.

5. Tarnybinio patikrinimo išvados aprašomojoje dalyje išdėstoma:

1) drausmės pažeidimo esmė, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės;

2) įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys drausmės pažeidimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą;

3) drausmės pažeidėjo paaiškinimai, jo nurodomi apsigynimo argumentai ir jų patikrinimo rezultatai;

4) drausmės pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

6. Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje išdėstoma:

1) duomenys, apibūdinantys drausmės pažeidėją (vardas, pavardė, kario laipsnis, tarnybos vieta ir pareigos, turimos nuobaudos ir paskatinimai);

2) šio statuto arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, numatantis padarytą drausmės pažeidimą.

7. Tarnybinio patikrinimo rekomendacinėje dalyje išdėstoma:

1) siūloma skirti drausminė nuobauda;

2) siūlomos prevencinės priemonės drausmės pažeidimo sąlygoms ir priežastims pašalinti;

3) siūlymas pranešti karo policijai apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, pateikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą;

4) nesant galimybių nustatyti ar nenustačius drausmės pažeidimo fakto arba drausmės pažeidėjo, siūlymas nutraukti tarnybinį patikrinimą.

27 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo įvertinimas ir įgyvendinimas

1. Tarnybinį patikrinimą vadas (viršininkas) įvertina vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone.

2. Įvertinęs tarnybinį patikrinimą, vadas (viršininkas):

1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą, skiria drausminę nuobaudą ir imasi priemonių prevencinėms priemonėms įgyvendinti;

2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti;

3) nutraukia tarnybinį patikrinimą.

28 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai

1. Tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skyrė tarnybinį patikrinimą.

2. Tarnybinio patikrinimo dėl kelių drausmės pažeidimų arba kai drausmės pažeidimas yra padarytas grupės karių, terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip mėnesiui.

3. Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, taip pat kai tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada grąžinama tyrimui papildyti, vadas (viršininkas) nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo raštiško įsakymo arba raštiško nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui ar grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadas tyrimui papildyti dienos.

4. Kario, įtariamo padarius drausmės pažeidimą, liga nėra pagrindas sustabdyti tarnybinį patikrinimą. Kai karys, įtariamas padaręs drausmės pažeidimą, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, tarnybinis patikrinimas sustabdomas iki jo sustabdymo priežasties išnykimo.

29 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo atlikimo kontrolė

1. Tarnybinio patikrinimo eigą kontroliuoja vadas (viršininkas), paskyręs tarnybinį patikrinimą. Vadas (viršininkas):

1) nustato tarnybinio patikrinimo laiką, o prireikus jį pratęsia;

2) atsiradus šio statuto 21 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms, sprendžia klausimą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo;

3) duoda karininkui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, nurodymus dėl pradinių tarnybinio patikrinimo ribų ir masto;

4) įvertina tarnybinį patikrinimą.

2. Vadų (viršininkų) veiksmus tiriant drausmės pažeidimus kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. Jis gali duoti nurodymus pašalinti drausmės pažeidimų tyrimo trūkumus.

3. Generalinio inspektoriaus atliekamus drausmės pažeidimų tyrimus kontroliuoja krašto apsaugos ministras.

VI SKYRIUS

DRAUSMINĖS NUOBAUDOS

30 straipsnis. Drausminės nuobaudos paskirtis

1. Drausminė nuobauda yra atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam drausmės pažeidimą.

2. Drausminės nuobaudos paskirtis yra:

1) auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų;

2) nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą.

31 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

1. Privalomosios pradinės karo tarnybos ar profesinės karo tarnybos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) papildomos tarnybos užduotys;

3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos;

4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;

5) kario laipsnio pažeminimas;

6) atleidimas iš tarnybos.

2. Atsargos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) teisės dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atėmimas;

3) atsargos kario laipsnio pažeminimas.

3. Dimisijos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriama drausminė nuobauda – teisės dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atėmimas.

4. Kariūnui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) papildomos tarnybos užduotys;

3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos;

4) stipendijos sumažinimas;

5) atleidimas iš pareigų;

6) pašalinimas iš karo mokymo įstaigos.

32 straipsnis. Papeikimas

Papeikimas yra švelniausia drausminė nuobauda, kuria neigiamai įvertinamas kario padarytas drausmės pažeidimas.

33 straipsnis. Papildomos tarnybos užduotys

1. Papildomos tarnybos užduotys yra vado (viršininko) įpareigojimas kariui už padarytą drausmės pažeidimą neatlygintinai atlikti būtinas tarnybos užduotis.

2. Papildomų tarnybos užduočių laiką ir trukmę nustato vadas (viršininkas), skirdamas šią drausminę nuobaudą, bet ne ilgiau kaip 4 valandas laisvu nuo tarnybos laiku karinio vieneto teritorijoje.

3. Papildomas tarnybos užduotis parenka vadas (viršininkas), skyręs šią drausminę nuobaudą, arba jo įgaliotas asmuo.

34 straipsnis. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos

1. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos yra laisvės suvaržymas teritorinėmis karinio vieneto ribomis, taip pat uždraudimas lankyti tam tikras nustatytas vietas arba renginius karinio vieneto teritorijoje.

2. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos nustatomas iki 30 parų.

3. Uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos laiką nustato vadas (viršininkas), skirdamas šią drausminę nuobaudą.

4. Skiriant šią nuobaudą profesinės karo tarnybos kariams, nustatomos tik karinėje teritorijoje uždraustos lankyti vietos arba renginiai.

35 straipsnis. Tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas

1. Tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas yra drausminė nuobauda, skiriama už drausmės pažeidimą, įspėjanti, kad kario padaryta veika nevisiškai atitinka turimą kario laipsnį ir einamas pareigas.

2. Tarnybinis atlyginimas ar stipendija gali būti sumažinti ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Sumažinus tarnybinį atlyginimą, likusi jo dalis turi būti ne mažesnė kaip 1 MMA, o sumažinus stipendiją, likusi jos dalis turi būti ne mažesnė kaip 1 MGL.

3. Tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimo dydį ir sumažinto tarnybinio atlyginimo ar stipendijos mokėjimo terminą nustato vadas (viršininkas), skirdamas drausminę nuobaudą.

36 straipsnis. Kario laipsnio pažeminimas

1. Kario laipsnio pažeminimas yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

2. Kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu.

3. Karys, kurio laipsnis pažemintas, gali būti perkeltas į žemesnį laipsnį atitinkančias pareigas.

37 straipsnis. Atleidimas iš pareigų

1. Atleidimas iš pareigų yra drausminė nuobauda, skiriama kariūnui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

2. Atleistas iš pareigų kariūnas yra skiriamas į kitas, paprastai žemesnes, pareigas.

38 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos

1. Atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

2. Atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis.

39 straipsnis. Pašalinimas iš karo mokymo įstaigos

Pašalinimas iš karo mokymo įstaigos yra drausminė nuobauda, skiriama kariūnui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

VII SKYRIUS

DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO IR VYKDYMO TVARKA

40 straipsnis. Bendrieji nuobaudų už drausmės pažeidimus skyrimo reikalavimai

1. Vadas (viršininkas) drausminę nuobaudą skiria įsakymu, vadovaudamasis šio statuto straipsniu, numatančiu atsakomybę už padarytą drausmės pažeidimą, ir šio statuto I dalies bendrosiomis nuostatomis.

2. Skirdamas drausminę nuobaudą už Administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžtą veiką, už kurią numatyta atsakomybė pagal drausmės statutus, vadas (viršininkas) vadovaujasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniu, numatančiu karių atsakomybę pagal drausmės statutus, ir šio statuto I dalies bendrosiomis nuostatomis. Už administracinį teisės pažeidimą skiriama viena iš šio statuto I dalies VI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų. Ji parenkama atsižvelgus į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes.

3. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra šio statuto nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvada arba pažeidimą padariusio kario raštiškas paaiškinimas, patvirtinantys šiame statute numatyto drausmės pažeidimo faktą.

4. Jeigu vadas (viršininkas) nustatė, kad jam pavaldus karys padarė drausmės pažeidimą, už kurį turi būti skiriama griežtesnė drausminė nuobauda, negu jam suteikta teisė skirti, jis drausmės pažeidimo tyrimo medžiagą ir išvadą perduoda aukštesniam vadui (viršininkui), kad šis skirtų drausminę nuobaudą.

5. Vadų (viršininkų) sprendimus skirti drausminę nuobaudą kontroliuoja aukštesnis vadas (viršininkas) ir generalinis inspektorius. Aukštesnis vadas (viršininkas) savo iniciatyva arba generalinio inspektoriaus teikimu turi teisę sugriežtinti paskirtą drausminę nuobaudą, neviršydamas šio statuto nustatytos sankcijos už padarytą drausmės pažeidimą, jei įvertinęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes nusprendžia, kad buvo paskirta aiškiai per švelni drausminė nuobauda. Vadas (viršininkas), skirdamas griežtesnę drausminę nuobaudą, atsižvelgia į kariui paskirtą ir atliktą drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jei nuo jos paskyrimo praėjo daugiau nei 30 dienų.

6. Tais atvejais, kai šiame statute už tam tikrą drausmės pažeidimą numatyta konkreti drausminė nuobauda nesuteikia vadui (viršininkui) galimybės rinktis iš kelių alternatyvių drausminių nuobaudų, arba kai vadas (viršininkas) nustato, kad skirta per griežta drausminė nuobauda, kario vado (viršininko) arba generalinio inspektoriaus teikimu, taip pat paties kario prašymu krašto apsaugos ministras ar kariuomenės vadas, atsižvelgdami į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, turi teisę skirti švelnesnę šio statuto 31 straipsnyje numatytą drausminę nuobaudą. Kai krašto apsaugos ministras ar kariuomenės vadas priima sprendimą skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, už tą drausmės pažeidimą anksčiau paskirta drausminė nuobauda laikoma netekusia galios, o ta nuobauda apribotos, atimtos ar suvaržytos kario teisės atkuriamos tiek, kiek drausminė nuobauda švelninama. Drausminė nuobauda negali būti sušvelninama, jei nuo jos paskyrimo praėjo daugiau nei 30 dienų.

7. Skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į:

1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį;

2) kaltės formą;

3) pažeidėjo asmenybę;

4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Drausminė nuobauda neskiriama, jei nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai.

41 straipsnis. Atsakomybę už drausmės pažeidimus lengvinančios aplinkybės

Atsakomybę už drausmės pažeidimus lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) kaltininkas pats praneša padaręs drausmės pažeidimą;

2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi;

3) kaltininkas užkirto kelią žalingoms drausmės pažeidimo pasekmėms, savo noru pašalino padarytą žalą;

4) drausmės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;

5) drausmės pažeidimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina drausminės atsakomybės;

6) drausmės pažeidimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;

7) drausmės pažeidimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

8) kitos lengvinančios aplinkybės, krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado pripažintos svarbiomis.

42 straipsnis. Atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės

1. Atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) drausmės pažeidimas padarytas karinės operacijos, karo arba nepaprastosios padėties metu;

2) drausmės pažeidimas padarytas kovinio budėjimo metu;

3) drausmės pažeidimas padarytas paskelbus aukštesnes kovinės parengties pakopas;

4) drausmės pažeidimas buvo tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti;

5) šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai;

6) drausmės pažeidimas padarytas grupės karių;

7) drausmės pažeidimas padarytas apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario.

2. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės įstatyme numatytos kaip drausmės pažeidimo požymis, skiriant drausminę nuobaudą į tokias sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama.

43 straipsnis. Drausminės nuobaudos skyrimas padarius kelis drausmės pažeidimus

1. Kai karys padaro du ar daugiau drausmės pažeidimų, vadas (viršininkas) skiria drausminę nuobaudą už kiekvieną drausmės pažeidimą atskirai.

2. Vienu metu skiriant drausmines nuobaudas už du ar daugiau drausmės pažeidimų, drausminės nuobaudos – uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos – trukmė negali viršyti Statuto šiai drausminei nuobaudai nustatytos maksimalios trukmės, o drausminių nuobaudų – tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimo – dydis negali viršyti Statuto šioms drausminėms nuobaudoms nustatytų leistinų sumažinimo dydžių.

44 straipsnis. Vadų (viršininkų) teisės skirti drausmines nuobaudas

1. Drausmines nuobaudas įsakymu pagal šį statutą skiria kuopos vadas ir aukštesni vadai (viršininkai) jiems pavaldiems kariams.

2. Aukštesnis vadas (viršininkas) gali skirti drausmines nuobaudas, kurias skirti turi teisę žemesnis vadas (viršininkas).

45 straipsnis. Kuopos vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Kuopos vadas kareiviams, seržantams, viršiloms ir puskarininkiams:

1) skiria papeikimą;

2) skiria papildomas tarnybos užduotis;

3) iki 15 parų uždraudžia išeiti iš tarnybos vietos.

46 straipsnis. Bataliono vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Bataliono vadas:

1) iki 30 parų uždraudžia išeiti iš tarnybos vietos;

2) skiria papeikimą jaunesniesiems karininkams.

47 straipsnis. Pulko vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Pulko vadas:

1) sumažina tarnybinį atlyginimą kareiviams, seržantams ir viršiloms, puskarininkiams ir jaunesniesiems karininkams;

2) skiria papeikimą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turintiems karininkams.

48 straipsnis. Brigados vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Brigados vadas:

1) pažemina kario laipsnį kareiviams, seržantams ir viršiloms;

2) sumažina tarnybinį atlyginimą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turintiems karininkams;

3) skiria papeikimą pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintiems karininkams.

49 straipsnis. Lietuvos karo akademijos viršininko teisės skirti drausmines nuobaudas

1. Lietuvos karo akademijos viršininkas profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariams turi teisę skirti tokias drausmines nuobaudas, kokias suteikta teisė skirti brigados vadui.

2. Lietuvos karo akademijos viršininkas kariūnams:

1) skiria papeikimą;

2) skiria papildomas tarnybos užduotis;

3) iki 30 parų uždraudžia išeiti iš tarnybos vietos;

4) sumažina stipendiją;

5) atleidžia iš pareigų;

6) pašalina iš karo mokymo įstaigos.

50 straipsnis. Reguliariųjų pajėgų rūšių vadų arba savanorių pajėgų vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Reguliariųjų arba savanorių pajėgų vadas:

1) pažemina kario laipsnį puskarininkiams;

2) sumažina tarnybinį atlyginimą pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintiems karininkams;

3) skiria papeikimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintiems karininkams.

51 straipsnis. Kariuomenės vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Kariuomenės vadas:

1) sumažina tarnybinį atlyginimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintiems karininkams;

2) skiria papeikimą generolams (admirolams);

3) pažemina kario laipsnį jaunesniesiems karininkams.

52 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės skirti drausmines nuobaudas

Krašto apsaugos ministras:

1) skiria papeikimą atsargos kariams;

2) atima teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą atsargos arba dimisijos kariams;

3) pažemina atsargos kario laipsnį atsargos kariams;

4) sumažina tarnybinį atlyginimą generolams (admirolams);

5) pažemina kario laipsnį vyresniesiems karininkams iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai;

6) atleidžia iš tarnybos, išskyrus kariuomenės vadą ir jo pavaduotoją – lauko pajėgų vadą;

53 straipsnis. Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas krašto apsaugos ministro teikimu:

1) pažemina kario laipsnį pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams);

2) Seimo pritarimu atleidžia iš tarnybos kariuomenės vadą;

3) atleidžia iš tarnybos kariuomenės vado pavaduotoją – lauko pajėgų vadą.

54 straipsnis. Kitų vadų (viršininkų) teisės skirti drausmines nuobaudas

Šiame statute nenurodyti karinių vienetų vadai (viršininkai), einantys to paties kario laipsnio pareigas kaip ir nurodyti karinių vienetų vadai, turi tokias pat teises skirti drausmines nuobaudas.

55 straipsnis. Drausminių nuobaudų vykdymas

1. Su paskirta drausmine nuobauda karys supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jos paskyrimo. Jeigu karys atsisako pasirašytinai susipažinti su paskirta drausmine nuobauda, apie tai surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti faktą.

2. Drausminė nuobauda pradedama vykdyti po to, kai kariui pranešama apie jos paskyrimą. Supažindinimas su paskirtąja drausmine nuobauda ir jos vykdymas gali būti atidėtas tik dėl tarnybinio būtinumo arba nubaustojo ligos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

3. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo.

56 straipsnis. Drausminių nuobaudų galiojimas

1. Drausminė nuobauda įsigalioja nuo kario supažindinimo su jos paskyrimu momento.

2. Drausminė nuobauda laikoma galiojančia, kol nesibaigė jos galiojimo laikas. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:

1) papeikimas – metus;

2) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos, papildomos tarnybos užduotys ir tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas – drausminės nuobaudos atlikimo laiką;

3) kario laipsnio (atsargos kario laipsnio) pažeminimas – iki turėto kario laipsnio (atsargos kario laipsnio) grąžinimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Drausminės nuobaudos galiojimas baigiasi anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, jeigu panaikinama atsakomybė už veiką, už kurią drausminė nuobauda skirta.

4. Paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo laiką gali sutrumpinti ją paskyręs arba aukštesnis vadas (viršininkas), jei karys pasitaiso ir ilgiau taikyti drausminę nuobaudą netikslinga.

5. Drausminės nuobaudos galiojimo metu karys neskatinamas ir neapdovanojamas, negali būti paskiriamas į aukštesnes pareigas ir jam negali būti suteikiamas aukštesnis kario laipsnis.

6. Jei paaiškėja, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant šį statutą, ji laikoma negaliojančia, ją paskyręs vadas (viršininkas) atsako pagal šį statutą, o tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada grąžinama tyrimui papildyti. Papildomas tyrimas turi būti atliktas per Statuto 28 straipsnyje nustatytus terminus. Šio statuto pažeidimą skiriant drausminę nuobaudą nustato aukštesnis vadas (viršininkas) arba Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius, atlikus tarnybinį patikrinimą.

VIII SKYRIUS

SKUNDŲ PADAVIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA

57 straipsnis. Karių teisė skųstis

1. Karys turi teisę skųstis, kai yra pažeistos įstatymo ir kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas neteisėtas įsakymas.

2. Skųstis leidžiama tik dėl savęs. Draudžiama duoti kolektyvinius skundus, kviesti susirinkimus skundams svarstyti arba rašyti. Nepasirašytas ar kolektyvinis skundas netiriamas.

3. Šis statutas nustato karių skundų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką krašto apsaugos sistemoje. Kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

58 straipsnis. Skundų padavimo formos

1. Skundžiamasi raštu arba žodžiu.

2. Bataliono vadu ar aukštesniu už jį vadu (viršininku) skundžiamasi tik raštu.

3. Skundai paduodami pagal karių pavaldumą arba tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui.

59 straipsnis. Skundo padavimas pagal karių pavaldumą

1. Skundai pagal karių pavaldumą paduodami per tiesioginį vadą (viršininką). Jei skundžiamasi tiesioginio vado (viršininko) veiksmais, skundas pateikiamas skundžiamo vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui).

2. Karys, nesutinkąs su sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą vadui (viršininkui), kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas (viršininkas).

60 straipsnis. Skundo padavimas generaliniam inspektoriui

1. Visi kariai turi teisę, nesilaikydami skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos, tiesiogiai kreiptis į generalinį inspektorių šia tvarka:

1) skundai paduodami raštu arba žodžiu. Rašytiniai skundai siunčiami paštu, faksu arba įteikiami generalinio inspektoriaus patikrinimų (inspektavimų) metu. Žodžiu į generalinį inspektorių kreipiamasi patikrinimų (inspektavimų) metu, telefonu arba pas jį atvykus. Nedarbo ar švenčių dienomis ir nedarbo valandomis skundą įrašo autoatsakiklis. Visiems kariams turi būti sudarytos sąlygos kreiptis tarnybiniu telefonu arba faksu;

2) dienos tarnybos, sargybos ar kovinio budėjimo metu į generalinį inspektorių kreipiamasi tik gavus tiesioginio vado (viršininko) (pradedant nuo kuopos vado ir jam tolygių pareigų) arba sargybos (pamainos) viršininko leidimą, nenurodant kreipimosi turinio ir priežasties.

2. Karys, nesutinkąs su generalinio inspektoriaus sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą krašto apsaugos ministrui.

61 straipsnis. Skunde išdėstytų aplinkybių tyrimas

Skunde išdėstytos aplinkybės kaip ir drausmės pažeidimai tiriamos atliekant tarnybinį patikrinimą.

62 straipsnis. Skundo padavimo ir nagrinėjimo terminai

1. Skundas paduodamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Šis terminas gali būti pratęsiamas, jeigu jis buvo praleistas dėl ligos, tarnybinio būtinumo ar kitų skundo nagrinėjimą užtikrinančio pareigūno svarbiomis pripažintų aplinkybių.

2. Skundas turi būti išnagrinėtas per mėnesį nuo jo gavimo dienos, o papildomo tyrimo bei patikrinimo nereikalaujantis skundas – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Kai skundui išnagrinėti reikia patikrinimo, papildomos medžiagos arba kitokių priemonių, jo nagrinėjimo terminą išimties atveju iki pusės metų gali pratęsti krašto apsaugos ministras.

3. Apie skundo nagrinėjimo metu gautus rezultatus raštu pranešama kariui, padavusiam skundą. Jei per mėnesį nuo skundo padavimo dienos karys negauna atsakymo į savo skundą ar pranešimo apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, jis įgyja teisę pateikti skundą vado (viršininko), kuriam skundas buvo pateiktas, tiesioginiam vadui (viršininkui).

63 straipsnis. Apribojimai paduoti ir nagrinėti skundus

1. Vadams (viršininkams) draudžiama trukdyti pavaldiems kariams teikti skundus, taip pat draudžiama persekioti už skundo pateikimą.

2. Vadams (viršininkams) draudžiama persiųsti nagrinėti skundą vadui (viršininkui), kurio veiksmai yra skundžiami.

3. Kariams draudžiama skunduose žeminti kitų orumą, skleisti prasimanymus arba žinomai melagingus pranešimus.

4. Kariai, pažeidę skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką, traukiami drausminėn atsakomybėn šio statuto nustatyta tvarka.

64 straipsnis. Skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarkos kontrolė

1. Skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius.

2. Generalinio inspektoriaus nagrinėjamų skundų tvarką kontroliuoja krašto apsaugos ministras.

II DALIS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

I SKYRIUS

ŠIURKŠTŪS DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

65 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas

Už Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

66 straipsnis. Buvimas tarnybos metu apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų

Jei privalomosios karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

67 straipsnis. Sąmoningas neteisingų žinių apie save pateikimas arba žinių nuslėpimas

Už sąmoningą neteisingų žinių apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčių būti interesų konflikto priežastimi, pateikimą arba žinių nuslėpimą krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketoje privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

68 straipsnis. Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas

1. Už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.