LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS „HN 108:2001 SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ SKALBINIŲ SKALBIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2001 m. liepos 27 d. Nr. 413
Vilnius
1. Tvirtinu pridedamus:
1.1. Lietuvos higienos normą HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“.
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 108:2001
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ SKALBINIŲ SKALBIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų nešvarių skalbinių surinkimą, rūšiavimą, laikiną saugojimą, gabenimą, skalbimo būdus, skalbimo ir dezinfekcijos medžiagas, technologiją, švarių skalbinių grąžinimą bei jų higieninę ir mikrobiologinę kontrolę, personalo saugą.
2. Ši higienos norma privaloma projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems skalbyklas, skalbėjams, skalbiantiems sveikatos priežiūros įstaigų skalbinius, taip pat kontroliuojančioms institucijoms.
II. NUORODOS
4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus.
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75).
4.2. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363).
4.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788).
4.4. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 131 „Dėl organizacinio tvarkomojo techninio reglamento „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka STR.1.09.01:1996“ patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 98-2250).
4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 335 „Dėl STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2667).
4.6. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 122 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:1997 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 32-807).
4.7. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 139 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.02:1997 patvirtinimo“ (Žin. 1997, Nr. 41-1023).
4.8. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559).
4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 316 „Dėl reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 84-2510).
4.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401).
4.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
4.12. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 127 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Nuotekų užterštumo normos“ (LAND 10-96)“ (Žin., 1997, Nr. 73-1888).
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 416 „Dėl Privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 86-2645).
4.15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1188).
4.16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 162/635 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbo vietose nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 98-2725).
4.17. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1998 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių bei buitinių parazitų ir graužikų naikinimo preparatų sąrašų“ (Žin., 1998, Nr. 28-760).
4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29 d. Nr. 788 ir 1998 m. gruodžio 30 d. Nr. 437 įsakymas „Dėl Biocidų, kosmetikos, asmens higienos ir buitinės chemijos gaminių registracijos“ (Žin., 1999, Nr. 3-80).
4.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).
4.20. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 445 „Dėl Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-24).
4.21. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 84 „Dėl higienos normos HN 23 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore“ tvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 5-82).
4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 684 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926).
4.24. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 60 „Dėl HN 48 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogaus vartojamame vandenyje“ tvirtinimo“ (Žin. 1994, Nr. 94-1857).
4.25. Lietuvos higienos norma HN 69-1997 Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai.
4.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121).
4.27. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 79 „Dėl higienos normos HN 33 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ tvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 5-80).
4.28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
4.29. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl Higienos normos HN 39 „Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas“ tvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1791).
4.30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 801 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:1998 „Rankų, instrumentų, paviršių higienos taisyklės stomatologijos kabinetuose, klinikose, dantų protezų gamybos laboratorijose“ (Žin., 1999, Nr. 3-79).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai.
5.1. sveikatos priežiūros įstaigos skalbiniai
Skalbiniai, naudojami tiriant, gydant, slaugant pacientus sveikatos priežiūros įstaigoje, personalo darbo drabužiai, virtuvės skalbiniai.
5.2. nešvarūs skalbiniai
Skalbiniai, kurie buvo panaudoti sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip nurodyta 5.1 punkte.
5.3. užteršti skalbiniai
Nešvarūs skalbiniai su vaistų, kraujo ir kitų kūno skysčių, sekretų, ekskretų dėmėmis.
5.4. švarūs skalbiniai
Pagal patvirtintą technologiją išskalbti, supakuoti, laikomi ir gabenami skalbiniai.
5.5. sterilūs skalbiniai
Švarūs, tinkamai supakuoti ir sterilizuoti garų sterilizatoriuose skalbiniai, nustatyta tvarka atlikus sterilizacijos proceso kontrolę.
5.6. infekuoti skalbiniai
Skalbiniai iš užkrečiamųjų ligų stacionarų skyrių arba palatų, mikrobiologijos, parazitologijos, virusologijos laboratorijų.
5.7. labai infekuoti skalbiniai
Ligonių, sergančių arba įtariamų sergant šiomis užkrečiamomis ligomis: hemoragine karštlige, cholera, beždžionių raupais, juodlige, maru, pasiutlige, tuliaremija ir personalo, slaugančio šiuos ligonius, laboratorijų darbuotojų, dirbančių su IV pavojingumo grupės ligų sukėlėjais, skalbiniai ir darbo drabužiai.
5.8. cheminė skalbinių dezinfekcija
Procesas, kuris vyksta, skalbinius laikant šaltame dezinfekcijos tirpale nustatytą laiką.
5.9. šiluminis skalbinių skalbimo būdas (dezinfekcija)
Procesas, kuris vyksta skalbyklėje esant 85 – 900 C temperatūrai, naudojant putojančius skalbiklius pagal gamintojo patvirtintas technologijas.
5.10. šiluminis-cheminis skalbimo būdas (dezinfekcija)
Procesas, kuris vyksta skalbyklėje esant 30 – 75oC temperatūrai, naudojant skalbiklius ir dezinfekcijos medžagas pagal gamintojo patvirtintas technologijas.
5.12. II užterštumo kategorijos skalbiniai
Skalbiniai su kraujo, kūno skysčių bei išskyrų (prakaito, pūlių, skreplių, šlapimo ir kitų) ir vaistų dėmėmis.
5.14. nešvarioji skalbyklos dalis
Skalbyklos dalis, kurioje priimami, laikomi, pakraunami į skalbyklę nešvarūs skalbiniai.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai yra užteršiami krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, taip pat jiems liečiantis prie ligonio aplinkos daiktų, paviršių, liečiant užterštomis rankomis, per dulkes, orą [4.2].
7. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai pagal užterštumo laipsnį, skirstomi į:
8. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai pagal paskirtį skirstomi į 5 grupes:
9. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai gali būti skalbiami ligoninių, komunalinėse, pramoninėse arba privačiose skalbyklose, įrengtose pagal šios normos reikalavimus.
V. REIKALAVIMAI SKALBYKLOS PROJEKTAVIMUI IR ĮRENGIMUI
12. Skalbyklos projektuojamos, statomos, priimamos eksploatuoti, eksploatuojamos, tikrinamos pagal Lietuvos Respublikoje patvirtintus normatyvinius dokumentus [4.3–4.11].
13. Skalbyklos gali būti įrengtos specialiai skalbyklai statytame, administraciniame, pramoniniame pastate.
14. Skalbyklos patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikirstų.
15. Skalbykloje turi būti įrengti trys įėjimai: nešvariems skalbiniams priimti, švariems skalbiniams išduoti ir darbuotojams įeiti.
16. Skalbyklos patalpos
16.2. Gamybos patalpos: nešvarių skalbinių priėmimo ir nešvarių skalbinių sandėlis, nešvarioji skalbyklos pusė, švarioji skalbyklos pusė, švarių skalbinių sandėlis, skalbinių taisymo patalpa, švarių skalbinių išdavimo patalpa, patalpa tarp švariosios ir nešvariosios skalbyklos dalių, vežimėlių plovimo ir dezinfekcijos patalpa.
16.3. Buities patalpos: poilsio kambarys, moterų rūbinė, dušas, tualetas su bide, dviejų dalių spintelės asmeniniams ir darbo drabužiams, praustuvė rankoms plauti; vyrų rūbinė, dušas, tualetas, dviejų dalių spintelės asmeniniams ir darbo drabužiams, praustuvė rankoms plauti.
16.5. Tarp skalbyklos nešvariosios ir švariosios dalies gali būti įrengta speciali patalpa su žemesniu slėgiu darbuotojams pereiti. Šioje patalpoje turi būti pakaba nešvariam chalatui pakabinti, praustuvė rankoms plauti, pakaba švariam chalatui pakabinti.
16.6. Techninės patalpos: kompresorinė, šiluminis mazgas, šilumokaičiai, vandens paruošimo įrenginiai, skalbimo ir dezinfekcijos tirpalų paruošimo ir dozavimo patalpa, cheminių medžiagų sandėlis, valymo inventoriaus patalpa.
16.7. Vežimėlių plovimo ir dezinfekcijos patalpa tarp skalbyklos nešvariosios ir švariosios dalies, jeigu tais pačiais vežimėliais gabenami nešvarūs ir švarūs skalbiniai.
18. Skalbykla turi būti prijungta prie vietos arba centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Reikalavimus prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų nustato tų sistemų savininkai ar jų pavedimu tas sistemas eksploatuojančios įmonės išduotose sąlygose. Skalbyklų, kurios neprijungtos prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, nuotekos turi būti valomos vietiniuose nuotekų valymo įrenginiuose ir išleidžiant jas neturi viršyti nuotekų užterštumo galiojančių normų [4.1; 4.12].
VI. NEŠVARIŲ SKALBINIŲ SURINKIMAS, RŪŠIAVIMAS, LAIKYMAS IR GABENIMAS Į SKALBYKLĄ
21. Nešvarūs skalbiniai surenkami ir kartu rūšiuojami jų susidarymo vietose (operacinėse, palatose, laboratorijose ir kt.) į specialius maišus. Rūšiuoti reikia labai atsargiai, kad dulkės ir mikroorganizmai neišplistų aplinkoje [4.16].
22. Nešvarūs skalbiniai rūšiuojami pagal spalvą, asortimentą, audinio tipą ir užterštumo kategoriją. Skalbiniai turi būti pažymėti neišplaunamais ženklais.
24. Nešvarius skalbinius reikia dėti į aiškiai pažymėtus, neplyštančius, drėgmės ir mikroorganizmų nepraleidžiančius maišus. Tikslinga yra naudoti maišus iš atsparaus ir mikroorganizmų nepraleidžiančio audinio.
25. Užteršti drėgni skalbiniai turi būti dedami į polietileninius maišus, kurių plėvelės storis ne mažesnis kaip 0,08 mm. Jei polietileninis maišas papildomai dedamas į tekstilės maišą, tai polietileninis maišas gali būti iš plonesnės plėvelės.
26. Sveikatos priežiūros įstaigoje nešvarūs skalbiniai gali būti laikomi skalbinių laikino saugojimo patalpoje ne ilgiau kaip 12 valandų. Surinktus nešvarius skalbinius galima laikyti maišuose ant skalbinių vežimėlių, plastikiniuose bakuose, sandariuose konteineriuose. Talpyklų, vežimėlių paviršius turi būti lengvai valomas ir dezinfekuojamas.
27. Infekuoti skalbiniai dedami į kitos spalvos arba kitaip pažymėtus maišus. Vidinis specialus maišas turi būti tirpus.
28. Labai infekuoti skalbiniai turi būti nukenksminami sveikatos priežiūros įstaigoje tam tikslui skirtose voniose ir į skalbyklą atvežami drėgni.
29. Maišai su nešvariais skalbiniais į skalbyklą turi būti gabenami sandariuose konteineriuose, plastikiniuose bakuose arba vežimėliuose.
VII. NEŠVARIOJI SKALBYKLOS DALIS
31. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai turi būti skalbiami tik tose skalbyklose, kuriose griežtai atskirtos švarioji ir nešvarioji skalbyklos dalys.
32. Sveikatos priežiūros įstaigų nešvarūs skalbiniai turi būti priimami patalpoje, kuri yra skalbyklos nešvariojoje dalyje.
33. Sveikatos priežiūros įstaigų nešvarūs skalbiniai turi būti sandėliuojami maišais pagal gavimo dienas, laikomi stelažuose arba vežimėliuose, pakeltuose nuo grindų 10–12 cm, ir skalbiami atskirai.
34. Maišai su nešvariais skalbiniais skalbyklos sandėlyje laikomi ne ilgiau kaip vieną parą, vaikų iki 3 metų amžiaus skalbiniai skalbiami nedelsiant.
35. Skalbykloje draudžiama rūšiuoti skalbinius. Pastebėjus, kad neteisingai surūšiuoti skalbiniai ar atradus juose pašalinių daiktų, reikia užsimovus pirštines ir užsidėjus kvėpavimo takų apsaugos priemones, teisingai išrūšiuoti skalbinius, išimti pašalinius daiktus.
36. Apie neteisingai surūšiuotus skalbinius ir rastus pašalinius daiktus būtina informuoti atsakingą sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoją.
37. Patalpoje tarp švariosios ir nešvariosios skalbyklos dalių oro slėgis turi būti paskirstytas taip, kad eksploatuojant patalpas, oras tekėtų iš švarių patalpų į užterštas patalpas. Įrengiant vėdinimo sistemas reikia vadovautis [4.11] reikalavimais. Rankų ploviklių dozatoriuose turi būti odą tausojančių ploviklių, rankų dezinfekcijos priemonių, vienkartinių rankšluosčių bei tinkamų odos priežiūros priemonių.
38. Nešvarūs skalbinių vežimėliai, jeigu jais vežiojami nešvarūs ir švarūs skalbiniai, turi būti valomi ir dezinfekuojami specialioje patalpoje tarp švariosios ir nešvariosios skalbyklos dalių. Vežimėliai į šią patalpą įstumiami iš nešvariosios skalbyklos dalies ir ištraukiami švariojoje skalbyklos dalyje.
39. Draudžiama vežimėlių valymo ir dezinfekcijos patalpą naudoti kitiems tikslams, vaikščioti per ją personalui.
40. Jeigu skalbykloje nėra specialios vežimėlių plovimo ir dezinfekcijos patalpos, tuomet vežimėliai valomi ir dezinfekuojami dezinfekciniais valikliais, šluostant. Vežimėliai valomi ir dezinfekuojami prieš dedant į juos švarius skalbinius.
41. Darbuotojai, kuriems reikia pereiti iš nešvariosios skalbyklos dalies į švariąją dalį arba priešingai, privalo patalpoje tarp švariosios ir nešvariosios dalies nusivilkti darbo drabužius, nusiplauti rankas, apsivilkti švarius darbo drabužius ir tik tada pereiti į švariąją skalbyklos dalį.
42. Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus, dirbančius nešvariojoje skalbyklos dalyje, specialiai pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą savaitėje, o susitepę – nedelsiant [4.15].
43. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo drabužiai būtų laikomi atskirai nuo asmeninių drabužių dviejų dalių spintelėse.
44. Apsaugines pirštines būtina užsimauti į skalbykles dedant sudrėkusius skalbinius bei apdorojant skalbinius iš specialiai pažymėtų, infekuotų skalbinių maišų, perrūšiuojant skalbinius ir išimant pašalinius daiktus, naudojant paviršių ir skalbinių skalbimo ir dezinfekcijos medžiagas.
VIII. PAVIRŠIŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA
47. Skalbyklos vadovas yra atsakingas už tinkamą patalpų valymą ir dezinfekciją, naudojamas registruotas skalbimo, valymo ir dezinfekcijos medžiagas, patvirtintus skalbimo ir dezinfekcijos metodus.
48. Dideles patalpas rekomenduojama valyti specialiais valytuvais, o po to dezinfekuoti purškiant dezinfekcijos tirpalais (išskyrus alkoholinius), skirtais paviršiams dezinfekuoti.
50. Skalbyklos patalpos ir visi paviršiai (grindys, paviršiai skalavimo ir presavimo zonose, transporteriai, presai, įrenginiai) turi būti valomi ir dezinfekuojami kasdien.
51. Kartą per savaitę būtina su šepečiu, oro srove nuvalyti sienas, grindis, duris, išvalyti nuosėdas iš skalbyklių ir dezinfekuoti visus paviršius.
IX. SKALBINIŲ SKALBIMO BŪDAI, SKALBIMO BEI DEZINFEKCIJOS MEDŽIAGOS IR TECHNOLOGIJA
53. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai turi būti skalbiami naudojant šiuos skalbimo ir dezinfekcijos būdus: cheminę dezinfekciją, šiluminį skalbimo būdą (dezinfekciją), šiluminį-cheminį skalbimo būdą (dezinfekciją).
54. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo technologijoje, išskyrus skalbimą tunelinėje skalbyklėje, skiriami šie procesai: 1) pakrovimas, 2) mirkymas, 3) tarpinis vandens išleidimas arba gręžimas, 4) pirmasis skalbimas, 5) tarpinis vandens išleidimas arba gręžimas, 6) antrasis skalbimas, 7) tarpinis gręžimas, 8) pirmasis skalavimas, 9) tarpinis gręžimas, 10) antrasis skalavimas, 11) tarpinis gręžimas, 12) trečiasis skalavimas, 13) tarpinis gręžimas, 14) ketvirtasis skalavimas, 15) skalavimo kontrolė, 16) galutinis gręžimas, 17) iškrovimas, 18) išpurtymas, 19) džiovinimas, 20) lyginimas, 21) lankstymas, 22) sudėliojimas, 23) laikymas, 24) grąžinimas.
55. I ir II užterštumo kategorijos skalbiniai skalbiami šiluminiu-cheminiu būdu (dezinfekcija), naudojant registruotas medžiagas, technologijas ir skalbykles. Maišai, raiščiai skalbiami kartu su skalbiniais.
56. Po skalbimo polietileniniai maišai turi būti išimti iš švarių skalbinių ir išmesti, kad nesugadintų džiovinimo įrenginių.
57. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinius galima skalbti visose dvipusėse skalbimo-gręžimo, tunelinėse skalbyklėse. Leidžiama naudoti ir vienpuses automatines skalbykles, tačiau jos turi būti montuojamos nešvariojoje skalbyklos dalyje, o išskalbti skalbiniai skalaujami dvipusėje skalbyklėje.
58. Skalbiniai po cheminės dezinfekcijos gali būti skalbiami šiluminiu būdu su putojančiais skalbikliais arba šiluminiu-cheminiu būdu.
59. Operacinių, gimdyklų, naujagimių skalbiniai pirmiausiai turi būti mirkomi, po to skalbiami šiluminiu-cheminiu būdu, išdžiovinami ir nustatyta tvarka [4.29, 4.30] skalbykloje gali būti supakuojami ir paruošiami sterilizacijai. Skalbiniai sterilizuojami sveikatos priežiūros įstaigose.
60. Užteršti krauju ar kitomis išskyromis skalbiniai mirkomi, išvalomi nuo krešulių, išmatų, o vėliau skalbiami šiluminiu-cheminiu būdu.
61. Skalbiniams skalauti galima naudoti tik vandentiekio vandenį arba vandenį iš skalbyklai priklausančių gręžinių. Vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybę [4.23]. Vanduo, naudojamas skalbimui, turi būti išvalytas, dezinfekuotas, gali būti suminkštintas.
62. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai skalaujami ne mažiau kaip 4 kartus. Išskalavus skalbinius ketvirtą kartą, su fenolftaleinu turi būti patikrinta išskalavimo kokybė. Jei tyrimas rodo, kad skalbiniai blogai išskalauti (rožinė spalva), skalbiniai turi būti skalaujami dar kartą.
63. Skalbinių skalbimas ir dezinfekcija turi užtikrinti, kad ant skalbinių neliktų skalbimo ir dezinfekcijos medžiagų likučių, galinčių pakenkti ligonių sveikatai.
64. Sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios branduolinės medicinos diagnostikos ir gydymo skyrius, radionuklidais užterštus skalbinius surenka, saugo, gabena ir skalbia vadovaujantis šių skyrių radiacinės saugos instrukcijomis ir radiacinių avarijų likvidavimo planais.
65. Radionuklidais užteršti skalbiniai surenkami į plastikinius maišus, pridedama etiketė su jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu ir saugomi radioaktyviųjų atliekų patalpoje. Sumažėjus radioaktyvumui iki nereguliuojamojo veikmens lygio, papildomi apribojimai skalbimui netaikomi ir skalbiniai skalbiami pagal šios normos reikalavimus.
X. REIKALAVIMAI SKALBYKLĖMS IR KITAI SKALBYKLŲ ĮRANGAI
67. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo ir dezinfekcijos būdai, skalbyklės ir įrenginiai turi atitikti šios normos reikalavimus.
68. Skalbykloje turi būti naudojamos tik aprobuotos skalbyklės, patikrintos pagal gamintojo šalies oficialiąsias skalbimo technologijas ir mikrobiologinį efektyvumą patvirtinančias metodikas.
69. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai turi būti skalbiami automatinėse skalbyklėse su programiniu valdymu arba tunelinėse nepertraukiamo veikimo ciklo skalbyklėse, užtikrinančiose reikiamą vandens santykį, skalbimo ir dezinfekcijos medžiagų koncentraciją, temperatūrą, poveikio trukmę. Baigus darbą, skalbykles būtina dezinfekuoti.
70. Uždaros mechaninės arba pneumatinės sistemos, kuriomis skalbiniai sukraunami į skalbykles, turi būti įrengtos taip, kad būtų neįmanoma skalbinių užteršti pakartotinai.
71. Skalbyklės turi atitikti šiuos konstrukcinius ir funkcinius požymius:
71.1. turi būti įmanoma dezinfekuoti visas skalbyklės dalis, kurios liečiasi su skalbiniais ir vandeniu, užpildžius skalbyklę vandeniu ir kaitinant 15 minučių ne mažesnėje kaip 90° C temperatūroje;
71.3. turi būti įmanoma visiškai ištuštinti ir reguliariai dezinfekuoti skirstymo talpyklas, šviežio vandens bakus, skalbimo ir skalbimo medžiagų indus bei pūkų surinktuvus;
71.4. po skalbinių šiluminės arba šiluminės-cheminės dezinfekcijos ant skalbinių neturi patekti mikroorganizmų, ypač kai skalavimui naudojamas iš jonizatorių ištekantis suminkštintas vanduo;
72. Skaičiuojant skalbyklos švariosios ir nešvariosios dalių oro balansą, būtina įvertinti skalbinių džiovintuvų įtaką.
XI. ŠVARIOJI SKALBYKLOS DALIS
74. Švarioji skalbyklos dalis prasideda ten, kur baigiasi skalbinių dezinfekavimas, t. y. dar skalbyklėje. Švariojoje skalbyklos dalyje būtina laikytis higienos reikalavimų, kad nebūtų vėl užteršti dezinfekuoti skalbiniai.
75. Švarių skalbinių džiovinimas, lyginimas ir kiti skalbinių tvarkymo procesai turi vykti greitai, kad skalbiniai kuo mažiau liestųsi su paviršiais, darbuotojų rankomis.
76. Švariojoje skalbyklos dalyje personalas privalo vilkėti švarius, kitos spalvos negu nešvariojoje skalbyklos dalyje, darbo drabužius. Jie turi būti keičiami ne rečiau kaip kartą savaitėje, o nešvarūs – nedelsiant.
77. Išėjus iš buities patalpų, pasinaudojus tualetu, prieš pradedant dirbti švariojoje dalyje būtina nusiplauti rankas.
XII. ŠVARIŲ SKALBINIŲ LAIKYMAS IR GABENIMAS
79. Išdžiovinti, išlyginti skalbiniai sulankstomi ir sudedami į švarius skalbinių maišus, vežimėlius arba konteinerius. Sudėti vežimėliuose skalbiniai turi būti uždengti tekstiliniais gaubtais.
80. Draudžiama švarius skalbinius pakuoti į plastikinę plėvelę, kadangi tarp šiltų skalbinių gali susidaryti kondensatas ir jame daugintis mikroorganizmai. Švariems skalbiniams, kurie bus sterilizuojami, šis apribojimas netaikomas.
81. Švarūs skalbiniai užsakovui gabenami skalbyklos arba sveikatos priežiūros įstaigos automobiliu, kuris turi būti valomas ir dezinfekuojamas. Dezinfekcijai draudžiama naudoti alkoholinius dezinfektantus.
XIII. SKALBYKLOS HIGIENINĖS BŪKLĖS IR ŠVARIŲ SKALBINIŲ KONTROLĖ
84. Skalbykla, kurioje bus skalbiami sveikatos priežiūros įstaigų skalbiniai, turi atitikti šios normos reikalavimus, nustatyta tvarka gauti leidimą – higienos pasą šiai veiklai.
85. Tinkamą sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių surinkimą, rūšiavimą, laikiną saugojimą, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigai priklausančią skalbyklą, laikiną sandėliavimą skalbykloje, skalbimą, lyginimą, švarių skalbinių laikiną saugojimą, grąžinimą į skyrius sąlygas tikrina darbuotojas, atsakingas už infekcijų kontrolę ligoninėje.
86. Tinkamą sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių gabenimą į skalbyklą, laikiną sandėliavimą skalbykloje, skalbimą, lyginimą, švarių skalbinių laikiną saugojimą, grąžinimą į sveikatos priežiūros įstaigą, patalpų ir įrenginių valymą, dezinfekciją tikrina skalbyklos darbuotojas, atsakingas už skalbyklos higieninę būklę.
87. Skalbinių tvarkymą, skalbyklas bei jų higieninę būklę tikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos.
88. Paskirtos institucijos kartą metuose privalo atlikti kompleksinį sveikatos priežiūros įstaigos skalbinių tvarkymo ir skalbyklos patikrinimą.
89. Kompleksinio patikrinimo metu išsamiai patikrinama objekto higieninė būklė, atliekant fizikinius (triukšmo, vibracijos, apšvietos, mikroklimato) tyrimus, cheminius (darbo aplinkos oro, geriamojo vandens) tyrimus, mikrobiologinius (oro, geriamojo vandens, personalo rankų, drabužių, paviršių, švarių skalbinių) tyrimus.
91. Tikslinius patikrinimus, kokybės kontrolę skalbykloje privalo atlikti ir skalbyklos atsakingas asmuo.
92. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių išskalavimo kontrolę atlieka atsakingas skalbyklos asmuo, skalbėjas. Tikrinama kiekviena išskalbtų skalbinių partija.
93. Skalbyklos vadovas privalo užtikrinti, kad skalbimo procesas, gedimai, remontai būtų fiksuojami specialiame žurnale.
94. Už higienos taisyklių laikymąsi, planavimą, vykdymą, darbo vietų ištyrimą ir kontrolę yra atsakingas skalbyklos vadovas.
95. Darbuotojai priimami į darbą pasitikrinę sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nustatyta tvarka [4.13].
A PRIEDAS (informacinis)
SKALBYKLOS, KURIOJE SKALBIAMI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ SKALBINIAI, ĮRENGIMO SCHEMA [A.20]
1 – dvipusė skalbyklė
2 – vienpusė skalbyklė
3 – džiovintuvai
4 – transporteris
5 – džiovykla
6-7 – lyginimo presas
8-9 – skalbinių lankstymo vieta
10 – tunelis
11 – rotacinė lyginimo lenta
12 – fasoninių skalbinių lankstymo vieta
13 – rankinio lyginimo vieta
14 – speciali patalpa (perėjimas)
______________
B PRIEDAS (informacinis)
SKALBYKLOS, KURIOJE SKALBIAMI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ SKALBINIAI, ĮRENGIMO SCHEMA [A.20]
1 – tunelinė skalbyklė
2 – dvipuse skalbyklė
3 – vienpusė skalbyklė
4 – džiovykla
5-6 – lyginimo presas
7-8 – skalbinių lankstymo vieta
9 – skalbinių lyginimo vieta
10 – skalbinių lankstymo vieta
11 – prijuosčių lygintuvas
12 – rankovių lygintuvas
13 – fasoninių skalbinių lankstymas
14 – speciali patalpa (perėjimas)
______________
______________
D PRIEDAS (informacinis)
LITERATŪROS SĄRAŠAS
D.1. LST ISO 5667-1:1998. Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 1-oji dalis. Nurodymai, kaip sudaryti bandinių paėmimo programas.
D.2. LST ISO 5667-2:1998. Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 2-oji dalis. Nurodymai, kaip imti bandinius.
D.3. LST ISO 5667-3:1998. Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 3-oji dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti bandinius.
D.4. LST EN ISO 3696:1996. Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai.
D.5. LST ISO 6887:1996. Mikrobiologija. Skiedinių mikrobiologiniams tyrimams ruošimas. Bendrieji nurodymai.
D.6. LST ISO 6222:1998. Vandens kokybė. Gyvybingų mikroorganizmų skaičiaus nustatymas. Kolonijų standžioje mitybinėje terpėje skaičiavimas.
D.7. LST ISO 9308-1:1998. Vandens kokybė. Koliforminių bakterijų, atsparių šilumai koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) nustatymas ir skaičiavimas. 1-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
D.8. LST ISO 9308-2:1998. Vandens kokybė. Koliforminių bakterijų, atsparių šilumai koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) nustatymas ir skaičiavimas. 2-oji dalis. Mėgintuvėlių (labiausiai tikėtino skaičiaus) metodas.
D.9. LST ISO 7899-2:1998. Vandens kokybė. Fekalinių streptokokų nustatymas ir skaičiavimas. 2-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
D.10. LST ISO 6439:1998. Vandens kokybė. Fenolio skaičiaus nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant 4-aminoantipiriną po distiliavimo.
D.11. LST ISO 7027:1998. Vandens kokybė. Drumstumo nustatymas.
D.12. LST ISO 5813:1998. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Jodometrinis metodas.
D.13. LST ISO 5814:1998. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas.
D.14. LST ISO 5814:1998. Vandens kokybė. Paviršiaus aktyviųjų medžiagų nustatymas. 2-oji dalis. Nejoninių paviršiaus aktyviųjų medžiagų nustatymas, naudojant Dragendorfo reagentą.
D.15. LST 1386:1995. Cheminė analizė. Terminai ir apibrėžimai.
D.16. LST 1426:1996. Vandens savybės. Terminai ir apibrėžimai.
D.17. LST 1432:1996. Bendrieji salmonelių (Salmonella) išskyrimo metodai.
D.18. LST46-90. Skalbinių skalbimas skalbyklose.
D.19. Mildner R., Ohgke H. Hygiene – Handbuch Krankenhauswäsche. Henkel Hygiene GmbH, Düsseldorf, 1991.
D.20. SPENTEX POLAND Co. Ltd. Wylączny partner SPENCER HOLLAND BV. Polska.
D.21. Nuotekų valymo įrenginių technologijų bei projektinių sprendimų ir įrangos vertinimo rekomendacijos. Aplinkos ministerija, Vandenų švaros asociacija, 1998 m.
SUDERINTA SUDERINTA
Valstybinė visuomenės sveikatos Lietuvos Respublikos
priežiūros tarnyba prie aplinkos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerijos 2001 05 04 Nr. 03-05-2317
SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos Europos teisės departamentas
ūkio ministerija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 05 16 Nr. 32-08-3838 2001 04 16 Nr. 04-81/2491
______________