LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL EKSPERTIZIŲ ATLIKIMO LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 26 d. Nr. 159
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4969) 19 straipsnio 2 dalimi:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 173 „Dėl Ekspertizių atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 10-224).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 159
EKSPERTIZIŲ ATLIKIMO LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRE NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių nuostatų tikslas – nustatyti teismo ekspertizių ir kitų tyrimų atlikimo, taikant specialias žinias, Lietuvos teismo ekspertizės centre (toliau vadinama – centras) tvarką. Centre teismo ekspertizės atliekamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau vadinama – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau vadinama – CPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) (toliau vadinama – ABTĮ) reikalavimus bei šiuos nuostatus.
2. Centre atliekamos šių rūšių teismo ekspertizės, skirtos šiems uždaviniams spręsti:
2.1. rašysenos ekspertizė – nustato asmenis, rašiusius rankraščius, skaitmeninius įrašus ir parašus, rašysenos pakeitimo faktą ir būdą, rašymo sąlygas, rašiusiojo būklę;
2.2. lingvistikos (autorystės) ekspertizė – nustato neredaguoto teksto autorių, teksto autoriaus gimtąją ar dažniausiai vartojamą kalbą, vietovę, kurioje formavosi teksto autoriaus lietuvių kalbos įgūdžiai, teksto autoriaus raštingumo lygį, profesiją ar tarnybinės veiklos sritis, būklę;
2.3. kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių (fonoskopinė) ekspertizė – nustato asmenį pagal balso ir kalbos savybes, užfiksuotas elektromagnetiniais signalais, garso įrašų autentiškumą (originalus įrašas ar sumontuotas), jų įrašymo, atgaminimo sąlygas ir priemones, kuriomis įrašytas, atgamintas signalas;
2.4. dokumentų (dokumentų rekvizitų, dokumentų medžiagų, spausdintų tekstų ir spausdinimo priemonių) ekspertizė – nustato dokumentų pagaminimo būdą, dokumentams gaminti naudotas medžiagas ir priemones, dokumentų turinio pakeitimo faktą, būdą, pakeitimui naudotas medžiagas ir priemones; tiria pinigus, vertybinius popierius ir dokumentus, išspausdintus su specialiomis apsaugos nuo padirbinėjimo priemonėmis;
2.5. portretų ekspertizė – nustato asmenis pagal išorės požymius, užfiksuotus fotonuotraukose, kino juostose ar kituose materialiuose informacijos šaltiniuose (hologramose, rentgeno nuotraukose, pomirtinėse kaukėse ir pan.);
2.6. trasologinė ekspertizė – nustato pėdsakus palikusį objektą, jo grupinį priklausomumą pagal paliktus pėdsakus, pėdsakų atsiradimo mechanizmą, objektų būklę, savybes, atitiktį tam tikroms charakteristikoms;
2.7. daktiloskopinė ekspertizė – nustato asmenį, palikusį įvykio vietoje rankų pėdsakus, jų atsiradimo sąlygas, mechanizmą ir laiką;
2.8. transporto trasologinė ekspertizė – nustato pėdsakus, atsiradusius eismo įvykių metu ant kelio dangos, ant pakelės objektų, ant transporto priemonių, ant transporto priemonių sugadintų detalių, ant žmogaus kūno, drabužių ir apavo;
2.9. balistinė ekspertizė – nustato šaunamąjį ginklą pagal pėdsakus ant sviedinių (kulkų, grankulkių, šratų), tūtelių ir užtaisymo komponentų, šaunamojo ginklo ir šaudmenų savybes, šūvio aplinkybes (šūvio atstumą, šovusiojo padėtį, šūvio vietą);
2.10. šūvio pėdsakų ekspertizė – pagal šūvio pėdsakus nustato, ar asmuo šaudė, ar turėjo kontaktą su šaunamuoju ginklu;
2.11. nešaunamųjų ginklų ekspertizė – priskiria objektą prie nešaunamųjų ginklų, nustato jo pagaminimo būdą;
2.12. pluoštinių medžiagų ekspertizė – suranda pluoštinių medžiagų ir jų gaminių mikrodaleles, nustato šių medžiagų, gaminių ir jų mikrodalelių prigimtį (tipą, rūšį), bendrą (skirtingą) grupinį ar individualų priklausomumą, atskirų dalių priklausymą vienam gaminiui, konkrečių pluoštinės prigimties objektų kontaktą;
2.13. plastikų (polimerinių medžiagų) ekspertizė – nustato polimerinių medžiagų rūšį (tipą), jų mikrodaleles ant įvairių objektų, lyginamųjų plastiko pavyzdžių bendrą (ar skirtingą) grupinį priklausomumą, bendrą plastiko gaminių kilmės šaltinį;
2.14. dažų ekspertizė – nustato dažų, lakų rūšį (tipą), suranda dažų mikrodaleles, nustato dažų, lakų pėdsakų ar mikrodalelių bendrą (skirtingą) grupinį ar individualų priklausomumą;
2.15. naftos produktų ekspertizė – nustato naftos produktų (degalų, tepalų ir kt.) rūšį, naftos produktų grupinį priklausomumą, atskirų tūrių (dalių) priklausymą vienam tūriui (masei), naftos produktų pėdsakus;
2.16. narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizė – nustato, ar medžiagos yra narkotinės, psichotropinės, jų koncentraciją (kiekį), pėdsakus (likučius) ant įvairių objektų, lyginamųjų pavyzdžių priklausymą vienai masei (tūriui), bendrą jų kilmės šaltinį, pagaminimo būdą;
2.17. alkoholinių skysčių ir aparatų naminei degtinei gaminti ekspertizė – nustato etilo alkoholio turinčių skysčių rūšį, pagaminimo būdą, atskirų alkoholio pavyzdžių priklausymą vienam tūriui, gaminimo partijai, alkoholinių skysčių likučius ant įvairių objektų;
2.18. stiklo ekspertizė – suranda stiklo gaminių šukes (mikrodaleles), nustato šukių kilmę, paskirtį, priklausymą konkrečiam gaminiui, bendrą kilmės šaltinį;
2.19. metalų ekspertizė – suranda metalų ir jų gaminių mikrodaleles ir pėdsakus, nustato objekto atskiras savybes, savybių kitimo sąlygas, naujų savybių atsiradimo laiką, nustato gaminio rūšį (grupę), objekto (mikroobjekto) medžiagos prigimtį, objektų priklausymą tai pačiai visumai, tam pačiam kilmės šaltiniui;
2.20. metalografinė ekspertizė – įvertina terminį, elektroterminį ir cheminį aplinkos poveikį metalo gaminiams, nustato jo priežastis, laiką ir aplinkybes, taip pat metalinių detalių lūžio pobūdį ir laiką, įvertina terminio apdirbimo kokybę, metalurginius ir gamybos defektus;
2.21. dirvožemio ekspertizė – suranda dirvožemio daleles ant įvairių daiktų, nustato dirvožemio prigimtį ir rūšį, lyginamųjų dirvožemio pavyzdžių bendrą (skirtingą) grupinį priklausomumą, bendrą kilmės šaltinį, taip pat kokiai konkrečiai vietovei dirvožemis priklauso;
2.22. augalinės ir gyvulinės kilmės objektų ekspertizė – suranda augalinės ir gyvulinės kilmės objektų mikrodaleles ir pėdsakus, nustato šių objektų prigimtį, rūšinį, grupinį priklausomumą, bendrą kilmės šaltinį, visumą pagal dalis;
2.23. bankininkystės ekspertizė – nustato komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų veiklos pagrįstumą, paskolų grupavimo ir ekonominių rodiklių apskaičiavimo pagrįstumą, apskaitos ir atskaitomybės bankuose ir kitose kredito įstaigose teisingumą;
2.24. buhalterinė ekspertizė – nustato materialinių vertybių ir piniginių lėšų trūkumą, perteklių, jų atsiradimo laikotarpį, slėpimo būdus, naudojant apskaitos dokumentus, turtinės žalos dydį; materialinių vertybių ir piniginių lėšų užpajamavimo ir nurašymo į išlaidas pagrįstumą; privatizuojamo turto ir žemės vertės apskaičiavimo pagrįstumą; akcinio ir valstybinio kapitalo vertės apskaičiavimo pagrįstumą; buhalterinės apskaitos ir kontrolės trūkumus;
2.25. finansų ekspertizė – nustato pelno (nuostolio) apskaičiavimo ir paskirstymo pagrįstumą; mokesčių ir mokėjimų į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo biudžetus teisingumą; fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumą; biudžeto piniginių lėšų naudojimo pagrįstumą; nusidėvėjimo ir amortizacinių atskaitymų apskaičiavimo pagrįstumą; negautą naudą dėl atskirų sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių-finansinių operacijų nevykdymo; finansinės atskaitomybės teisingumą;
2.26. darbo ekonomikos ekspertizė – nustato darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbdavio piniginiais atsiskaitymais su darbuotoju, apskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumą;
2.27. eismo įvykių ekspertizė – tiria transporto priemonių gedimus, jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį, atkuria eismo įvykio eigą (nustato mechanizmą), tiria kelio situaciją eismo įvykio vietoje, eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, kurios turėjo įtakos eismo įvykiui įvykti;
2.28. gaisrų ekspertizė – nustato gaisro židinio vietą, techninę gaisro kilimo priežastį, gaisro aplinkybes, taip pat ar techninės priemonės (technologinis procesas) atitinka priešgaisrinio saugumo taisyklių reikalavimus ir sprogimų, įvykusių ne dėl sprogstamųjų medžiagų poveikio, priežastis, aplinkybes;
2.29. darbų saugos ekspertizė – nustato nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, taip pat ar darbo sąlygos ir organizacinės bei techninės darbų saugos priemonės atitinka darbų saugos norminių aktų reikalavimus ir vykdomų darbų pobūdį;
2.30. elektrotechninė ekspertizė – nustato elektros įrenginių, prietaisų, įtaisų (toliau vadinama – elektros įrenginiai) techninę būklę, pagaminimo būdą, paskirtį, naudojimo pagal paskirtį techninę galimybę, jų gedimų ir darbo režimo sutrikimų požymius, patikrina, ar elektros įrenginių įrengimas ir jų eksploatavimo organizavimas atitinka eksploatacijos sąlygas bei elektrosaugos reikalavimus, taip pat ar elektros energijos vartojimo apskaitos prietaisai atitinka keliamus reikalavimus, nustato techninių priemonių, galinčių keisti elektros energijos vartojimo apskaitos rezultatus, panaudojimo faktą, tyrimui pateiktų elektros įrenginių keliamą grėsmę žmonėms, gyvūnams bei aplinkai ir šių įrenginių sukeltus pavojingus veiksnius;
2.31. informacinių technologijų ekspertizė – nustato faktinius duomenis apie susijusią su tiriamuoju įvykiu kompiuterinę įrangą – aparatinę įrangą, programinę įrangą, informaciją, sukauptą kompiuterių duomenų laikmenose ir kompiuterinę sistemą, jos funkcionavimo aplinkybes ir vaidmenį tiriamojo įvykio atveju;
2.32. fonogramų, audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidimų laikmenose ekspertizė – nustato, ar pateiktas tyrimui objektas atitinka licencijuotam autorių teisių objektui keliamus reikalavimus.
Esant techninei bazei ir reikiamų specialistų, centre atliekamos ir kitų rūšių teismo ekspertizės bei sprendžiami kiti uždaviniai.
3. Centre teismo ekspertizės atliekamos pagal teisėjo ar teismo nutartis, priimtas nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas.
Esant būtinybei ir galimybei, remdamiesi centro administracijos ir kviečiančios specialistus institucijos susitarimu, centre dirbantys ekspertai gali atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais BPK nustatyta tvarka.
Kitų juridinių ar fizinių asmenų prašymu ir centro vadovybei sutikus gali būti atliekamos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso.
4. Teismo ekspertizes atlieka centre dirbantys ekspertai, kurie turi teismo eksperto kvalifikaciją ir yra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
Teismo eksperto kvalifikaciją centro darbuotojams suteikia kvalifikacinė komisija, laikydamasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo ir centro direktoriaus patvirtintų Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų rengimo ir teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo nuostatų nustatytos tvarkos. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą centre dirbantys ekspertai įrašomi Lietuvos teismo ekspertizės įstatyme ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 111 (Žin., 2003, Nr. 39-1796), nustatyta tvarka.
Ekspertų, atliekančių teismo ekspertizes, teises, pareigas ir atsakomybę nustato proceso įstatymai ir šie nuostatai.
5. Ekspertas privalo:
5.2. šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą apklausai dėl padarytos ekspertizės arba į teismą dalyvauti teismo posėdyje kaip ekspertas;
5.4. atlikti centro direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo arba skyriaus vedėjo pavestas ekspertizes ir duoti išvadas savo kompetencijos klausimais;
5.5. informuoti skyriaus vedėją apie esminius ekspertizei pateiktos medžiagos parengimo trūkumus, galinčius turėti įtakos tyrimui;
5.6. pranešti skyriaus vedėjui apie surastus naujus objektus, požymius ir kitus faktus, rodančius, kad būtina išplėsti tyrimo objektus arba pavesti ekspertizę atlikti kitų specialybių ekspertams, arba atsisakyti atlikti ekspertizę;
6. Ekspertas turi teisę:
6.2. dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme;
6.3. prašyti paskyrusios ekspertizę institucijos pateikti jam papildomą medžiagą, kuri reikalinga išvadai parengti;
6.4. prašyti teisėjo ar teismo apriboti jo dalyvavimo teisme laiką tiek, kiek reikia laiko paaiškinti pateiktą ekspertizės aktą ar ištirti įrodymus, turinčius reikšmės išvadai duoti;
6.6. atsisakyti duoti išvadą, kai ekspertizei pateikta medžiaga neatitinka specialių jo žinių arba tos medžiagos nepakanka išvadai duoti, arba nėra moksliškai pagrįstos metodikos, kuri leistų atsakyti į klausimą;
6.8. savo iniciatyva nurodyti išvadoje atliekant ekspertizę nustatytas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai, bet dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų;
7. Ekspertas neturi teisės:
7.1. imtis atlikti ekspertizę, kai nėra rašytinio centro direktoriaus, jo pavaduotojo ar skyriaus vedėjo pavedimo;
7.3. atlikti kitus proceso veiksmus, išskyrus objektų tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo pavedimu;
7.4. savarankiškai rinkti ar imti ekspertizei reikalingą medžiagą, kuri nebuvo pateikta jam įstatymų nustatyta tvarka;
7.5. saugoti baudžiamosios, civilinės ar administracinės bylos, kurios pagrindu atliekama ekspertizė, medžiagą netarnybinėse patalpose;
7.6. savarankiškai kviesti kitus asmenis dalyvauti jam pavestoje ekspertizėje ir perduoti neįeinantiems į komisiją centro ekspertams tirti atliekant ekspertizę rastus objektus;
7.7. savarankiškai kviesti proceso dalyvius ir kitus asmenis, kad šie duotų paaiškinimus dėl ekspertizės dalyko;
8. Laikoma, kad prisiekę centro ekspertai pagal savo pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, CPK 215 straipsnį ar ABTĮ 59 straipsnį už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, todėl proceso metu jie atskirai neįspėjami.
Už ekspertizių atlikimo tvarkos pažeidimą, nesąžiningą eksperto pareigų atlikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą, neužtraukiantį baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, ekspertai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn.
Paaiškėjus, kad ekspertas yra nekompetentingas, šališkas, spręsdamas klausimus pagal įgytą eksperto kvalifikaciją, arba esant kitiems Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatytiems pagrindams, centro direktorius kviečia kvalifikacinę komisiją, kuri nusprendžia ekspertinę kvalifikaciją palikti, sustabdyti arba atimti.
10. Centro direktorius ir jo pavaduotojai turi užtikrinti, kad teismo ekspertizės būtų atliktos laiku ir kokybiškai.
11. Centro direktoriaus, jo pavaduotojų ir centro skyrių vedėjų teises nustato centro nuostatai ir šie nuostatai:
11.1. Centro direktorius ar jo pavaduotojai:
11.1.1. paveda organizuoti ekspertizių atlikimą vienam ar keliems skyrių vedėjams arba skiria jas atlikti konkretiems ekspertams;
11.1.3. gali susipažinti su ekspertų atliekamų tyrimų eiga ir rezultatais, teikti ekspertams metodinę pagalbą;
11.2. Centro skyrių vedėjai:
11.2.1. tikrina, ar skyriaus gauta medžiaga ekspertizei atlikti atitinka įstatymų ir šių nuostatų reikalavimus. Jeigu medžiaga neatitinka šių reikalavimų, elgiasi pagal šių nuostatų 34 ir 35 punktus;
11.2.4. susipažįsta su ekspertų atliekamų tyrimų eiga ir rezultatais, teikia jiems metodinę pagalbą, kontroliuoja ekspertizių kokybę ir atlikimo terminus;
12. Centro direktorius, jo pavaduotojai ir skyrių vedėjai gali būti ekspertai, jeigu turi eksperto kvalifikaciją.
13. Jeigu centro direktorius, jo pavaduotojas ar skyriaus vedėjas, tikrindamas ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, nustato, kad tyrimas atliktas neišsamiai ar pažeidžiant ekspertizės atlikimo metodiką ir tai galėjo būti klaidingos ar netikslios išvados priežastis arba kad ji neteisingai įforminta, ekspertizės aktą grąžina ekspertui reikalingiems pakeitimams, papildymams bei patikslinimams padaryti. Jeigu ekspertas su tuo nesutinka ir raštu pareiškia, kad jo išvada yra teisinga, centro direktorius, jo pavaduotojas ar skyriaus vedėjas gali pavesti atlikti tyrimą keliems ekspertams, dalyvaujant ekspertizę atlikusiam ekspertui.
14. Centre ekspertizės atliekamos per įmanomai trumpiausią terminą, priklausomai nuo turimo darbo krūvio, ekspertizių eilės ir kitų faktorių, veikiančių ekspertizės atlikimo terminus.
Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji yra suimti, ekspertizės atliekamos be eilės. Apie tai, kad asmuo suimtas, turi būti nurodyta ekspertizei siunčiamos medžiagos lydraštyje.
15. Ekspertizės atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po tos, kurią centras gavo medžiagą, ir pasibaigia tą dieną, kai ją paskyrusiai įstaigai išsiunčiamas ekspertizės aktas. Jeigu medžiaga gaunama prieš ne darbo dieną, terminas skaičiuojamas nuo dienos, einančios po ne darbo dienos. Jeigu nustatytas ekspertizės atlikimo terminas baigiasi ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.
Ekspertizės atlikimo terminas sustabdomas šiais atvejais:
15.2. jeigu ekspertas paprašė ekspertizę paskyrusią įstaigą papildomos medžiagos ar pateikė kitą paklausimą, dėl kurio neįmanoma toliau tęsti ekspertinių tyrimų;
15.3. jeigu ekspertas, pradėjęs ekspertizę, dalyvauja teismo posėdyje ar yra pakviestas kaip ekspertas kitoje byloje (visam komandiruotės laikui);
15.4. jeigu tiriamuosius objektus turi kitas ekspertas (ekspertai), atliekantis kitos rūšies ekspertizę.
Atsakymo į paklausimą ir papildomos medžiagos laukimo laikas į ekspertizės atlikimo terminą neįskaitomas. Tai, kad atliekant kompleksinę ekspertizę tuos pačius objektus turi paeiliui tirti įvairių specialybių ekspertai, nėra pagrindas sustabdyti ekspertizės terminą.
II. MEDŽIAGOS, SIUNČIAMOS EKSPERTIZEI ATLIKTI, ĮFORMINIMAS
17. Ekspertizei atlikti ją paskyrusi institucija turi pateikti medžiagą, įformintą pagal BPK ir CPK bei šiuos nuostatus.
Ekspertizei pateikiama:
18. Nutartyje skirti ekspertizę turi būti:
18.1. nutarties priėmimo data ir vieta; ekspertizę paskyrusio teismo pavadinimas ir teisėjo vardas, pavardė, baudžiamosios, civilinės ar administracinės bylos, kurioje paskirta ekspertizė, numeris; kaltinamųjų, ieškovų ir atsakovų vardai ir pavardės;
18.5. centrui pateikiamos medžiagos sąrašas, kuriame nurodoma: ekspertinio tyrimo objektai (daiktai, dokumentai); pavyzdžiai lyginamajam tyrimui ir dokumentai, kuriuose yra žinių apie ekspertizės dalyką; kita informacija ar medžiaga, turinti reikšmės ekspertizei atlikti.
Visos šios žinios turi būti tikslios, pateikiami ekspertizei klausimai aiškiai suformuluoti.
19. Tais atvejais, kai pateiktą klausimą turi spręsti kelių sričių ekspertai, kurie turi atlikti bendrus tyrimus ir duoti bendrą išvadą, skiriama kompleksinė ekspertizė.
Jeigu kompleksinę ekspertizę atlikti pavedama centro ekspertams kartu su kitų valstybės teismo ekspertizės įstaigų ar privačiais ekspertais, nutartyje turi būti nurodyta (be to, kas nustatyta šių nuostatų 18 punkte), kokioms ekspertizės įstaigoms ar privatiems ekspertams pavedama ją atlikti, kas vadovauja ir kam siunčiami ekspertinio tyrimo objektai bei kita medžiaga, ir garantija sumokėti privačiam ekspertui už jo dalyvavimą ekspertiniuose tyrimuose. Šiuo atveju nutartis skirti ekspertizę siunčiama kiekvienam dalyvaujančiam ekspertiniuose tyrimuose asmeniui.
Kas vadovaus ekspertiniams tyrimams, sprendžia paskyrusi ekspertizę institucija, suderinusi su ekspertinių įstaigų vadovais ar jų pavaduotojais. Kai nėra galimybės suderinti, šį klausimą savarankiškai sprendžia paskyrusi ekspertizę institucija, pasikonsultavusi su atitinkamais specialistais. Tikslinga vadovaujančiąja skirti tą įstaigą ar privatų ekspertą, kuris atlieka pagrindinę pateiktų ekspertizei objektų tyrimo dalį arba atlieka ją pirmas.
Jeigu nutartyje skirti kompleksinę ekspertizę vadovaujantys ekspertiniams tyrimams asmenys nenurodyti, jais laikomi tie, kuriems pasiųsti tirtini objektai ir bylos medžiaga. Su institucija, paskyrusia kompleksinę ekspertizę, susirašinėja vadovaujantys ekspertiniams tyrimams asmenys.
Jeigu nutartyje skirti kompleksinę ekspertizę pateikiami klausimai, nereikalaujantys kompleksinio tyrimo, jie sprendžiami atliekant atskiras atitinkamos rūšies ekspertizes.
20. Jei tyrimą būtina atlikti keliems vienos specialybės ekspertams, skiriama atitinkama komisijinė ekspertizė. Tai nurodoma nutartyje skirti ekspertizę.
21. Jeigu civilinėse ir administracinėse bylose teismui ar teisėjui kyla neaiškumų dėl ekspertizės akto ar suabejojama jo pagrįstumu, gali būti skiriamos papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Papildomą ekspertizę pavedama atlikti tam pačiam arba kitam ekspertui, o pakartotinę ekspertizę – kitam ekspertui (ekspertams).
Jeigu baudžiamojoje byloje teismas įvertina ekspertizės aktą kaip nepakankamai išsamų ar nepakankamai pagrįstą, jis turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti ją atlikti tam pačiam ar kitam ekspertui.
Abiem šiame punkte aptartais atvejais, be šių nuostatų 18 punkte nurodytos medžiagos, centrui pateikiami pirminių ekspertizių aktai ir visi jų priedai (fotonuotraukos, eksperimentinė medžiaga, lyginamieji pavyzdžiai ir kt.), taip pat papildoma medžiaga, kurią paskyrusi ekspertizę institucija gavo po pirminės išvados.
Nutartyje skirti šiame punkte aptartas ekspertizes nurodomas jų skyrimo pagrindas ir motyvai.
22. Medžiaga, siunčiama ekspertizei (tiriamoji medžiaga ir pavyzdžiai lyginamajam tyrimui), turi būti tinkamai įpakuota, kad siunčiant nebūtų prarasta, sugadinta ar pažeista. Įpakavimas turi būti užantspauduotas.
23. Objektus ekspertizei reikia siųsti tuo pavidalu, kokiu jie buvo rasti, ir tiek, kiek jų buvo rasta. Jeigu tirtinų objektų yra labai daug (birios, skystos medžiagos ar kiti tyrimo objektai), ekspertizei siunčiami jų vidutiniai pavyzdžiai.
24. Jeigu reikia ištirti kokių nors medžiagų (lako, dažų, pluoštinių medžiagų, naftos produktų, polimerinių medžiagų, stiklo gaminių ir pan.) daleles, ekspertizei būtina pateikti objektą, ant kurio yra tų dalelių. Šiuo atveju kiekvieną objektą reikia įpakuoti atskirai ir taip, kad tiriamosios dalelės negalėtų prapulti, suirti, patekti ant kitų objekto dalių ar užsiteršti.
25. Jeigu viso objekto pateikti ekspertizei negalima (dėl jo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių), tiriamąsias daleles reikia nuo jo atskirti ir supakuoti atskirai.
26. Tais atvejais, kai su tais pačiais objektais turi būti atliekamos pluoštinių medžiagų (ar kitų medžiagų mikrodalelių) ir DNR ar serologinės ekspertizės, pirmiausia turi būti skiriama ir atliekama pluoštinių medžiagų (ar kitų medžiagų mikrodalelių) ekspertizė, o po jos – DNR ar serologinė ekspertizė.
27. Jeigu reikia tirti visą objektą, kurio pristatyti į centrą negalima (pastatus, įrengimus, automobilius ir kt.), nutartyje skirti ekspertizę nurodoma, kur saugomi tiriamieji objektai, ir paskyrusi ekspertizę įstaiga juos pateikia ekspertui, kai šis atvyksta atlikti tyrimą į objektų buvimo vietą. Ekspertas negali pats savarankiškai ieškoti tyrimo objektų ir atlikti tyrimų nedalyvaujant paskyrusios ekspertizę įstaigos įgaliotam atstovui.
28. Naftos produktai, alkoholiniai gėrimai ir skystos narkotinės medžiagos tirti pateikiamos stikliniuose ar plastikiniuose hermetiškai uždarytuose induose. Objektus, ant kurių yra tokių medžiagų, būtina supakuoti į stiklinius, plastmasinius indus ar polietileninius maišelius ir hermetiškai uždaryti. Tokių objektų negalima pakuoti į popierių ar kartonines dėžutes.
29. Šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys, nuodingos, stipriai veikiančios ir narkotinės medžiagos, brangieji metalai, užsienio ir Lietuvos Respublikos pinigai, garso ir vaizdo įrašai (kompaktiniai diskai, vaizdajuostės, garsajuostės) turi būti pristatomi į centrą tiesiogiai.
30. Ant kiekvienos siunčiamos tirti objekto pakuotės nurodoma:
31. Duomenys patvirtinami teisėjo (prokuroro) parašu ir paskyrusios ekspertizę įstaigos antspaudu. Daryti įrašų tiesiog ant objektų negalima.
32. Jeigu pateikiamus ekspertizei daiktus numatoma vėliau siųsti kitai įstaigai ekspertiniam tyrimui, tai nurodoma įstaigos, paskyrusios ekspertizę, lydraštyje. Jeigu pateikiami ekspertizei objektai jau buvo tirti, tai taip pat nurodoma lydraštyje.
33. Jeigu ekspertizę skirianti institucija nepageidauja, kad ekspertinių tyrimų metu tyrimo objektai būtų sugadinti ar sunaikinti, tai nurodoma lydraštyje.
III. EKSPERTIZIŲ ATLIKIMAS IR JŲ REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
35. Ekspertas pradeda ekspertizę, gavęs centro direktoriaus, jo pavaduotojo ar skyriaus vedėjo rašytinį pavedimą kartu su nutartimi skirti ekspertizę ir visą pateiktą ekspertizei medžiagą.
Nustatęs esminį medžiagos ekspertizei parengimo tvarkos pažeidimą, dėl kurio ekspertizės atlikti neįmanoma, ekspertas praneša apie tai skyriaus vedėjui, kuris toliau veikia pagal šių nuostatų 34 punktą.
36. Centro direktorius ar jo pavaduotojas gali pavesti atlikti keletą atskirų ekspertizių, jeigu nutartyje skirti vienos rūšies ekspertizę formuluojama daug klausimų ir pateikiama daug tyrimo objektų.
Remdamasis atliktų tyrimų rezultatais, kiekvienas ekspertas surašo atskirą ekspertizės aktą arba aktą, kuriame nurodoma, kad negalima duoti išvados.
Jeigu nutartyje skirti ekspertizę yra skirtingų rūšių ekspertizių klausimų, kurių sprendimas nereikalauja bendro įvairių specialybių ekspertų darbo, centro direktorius ar jo pavaduotojas organizuoja keletą ekspertizių, kurių kiekviena pavedama atskiram skyriui.
Jeigu teisėjo ar teismo paskirta ekspertizė pavadinta neteisingai, ekspertas turi teisę patikslinti ekspertizės pavadinimą, ekspertizės akte nurodydamas šio patikslinimo priežastį.
37. Jeigu ekspertizei pateikta ne visa reikalinga medžiaga, ekspertas turi teisę raštu prašyti paskyrusios ekspertizę institucijos pateikti jam papildomą medžiagą. Prašyme pateikti ekspertui papildomą medžiagą turi būti:
37.9. eksperto ir skyriaus vedėjo parašai.
Surašomi du prašymo egzemplioriai. Vienas egzempliorius siunčiamas ekspertizę paskyrusiam teisėjui ar teismui, o kitas lieka centre.
Skubiais atvejais prašymo turinys perduodamas paskyrusiai ekspertizę institucijai telefonu, bet po to būtinai išsiunčiamas rašytinis prašymas paštu ar elektros ryšio priemonėmis.
Negavęs papildomos medžiagos per mėnesį, ekspertas atlieka tyrimus remdamasis turima medžiaga.
38. Ekspertas praneša paskyrusiai ekspertizę institucijai, kad negali duoti išvadų dėl pateiktų klausimų šiais atvejais:
39. Jeigu paskirta ekspertizė centre neatliekama (žr. šių nuostatų 2 punktą) arba centre nėra reikiamų ekspertų ar įrengimų, apie tai nedelsiant pranešama paskyrusiai ekspertizę institucijai.
40. Ekspertas atlieka tyrimą nešališkai ir išsamiai, vadovaudamasis savo kompetencija, griežtai laikydamasis įstatymo ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų.
42. Kai ekspertizę atlieka vienos specialybės ekspertų grupė (komisijinė ekspertizė), visi ekspertai dalyvauja visose tyrimų stadijose ir yra asmeniškai atsakingi už duotą išvadą.
Kai ekspertizę atlieka įvairių ekspertinių specialybių ekspertai (kompleksinė ekspertizė), surašomas bendras ekspertizės aktas, kuriame nurodomi kiekvieno eksperto atlikti tyrimai, jų rezultatai ir išvada.
Jeigu ekspertų grupė prieina bendrą išvadą, surašomas vienas ekspertizės aktas, kurį visi ekspertai pasirašo, o jeigu yra tarpusavio nesutarimų – kiekvienas ekspertas surašo atskirą ekspertizės aktą.
Ekspertas turi teisę pasirašyti bendrą ekspertizės aktą arba tą jo dalį, kurioje surašyta jo asmeniškai atliktų tyrimų eiga ir rezultatai.
43. Atliekant komisijinę arba kompleksinę ekspertizę, vienam iš ekspertų centro direktorius, jo pavaduotojas ar skyriaus vedėjas paveda vadovaujančiojo grupės eksperto funkcijas.
Vadovaujantysis ekspertas parengia bendrą tyrimų planą, koordinuoja ekspertų grupės darbą, vadovauja ekspertų pasitarimams, skiria atskirų tyrimų atlikimo terminus, laikydamasis šių nuostatų 14 punkto reikalavimų, ir kontroliuoja, kaip laikomasi terminų. Vadovaujantysis ekspertas neturi jokios procesinės pirmenybės sprendžiant klausimą iš esmės. Jis prižiūri, kad ekspertai laiku perduotų medžiagą vieni kitiems.
Ekspertų grupė pagal galimybę vienu metu susipažįsta su ekspertizės medžiaga, apžiūri objektus ir pavyzdžius. Kiekvienas ekspertas atlieka visus reikalingus pateiktos medžiagos tyrimus, po to ekspertai aptaria atlikto darbo rezultatus. Jeigu visi tyrime dalyvavę ekspertai sutinka su komisijos išvada, surašomas bendras ekspertizės aktas. Ekspertai, nesutinkantys su kitų ekspertų išvada, surašo ekspertizės aktą atskirai, nurodydami jame motyvus, kodėl išvados skiriasi.
44. Ekspertizės rezultatai pateikiami ekspertizės akte. Ekspertizės aktas susideda iš trijų dalių – įvadinės, tiriamosios ir išvadų.
45. Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir numeris; byla, kurioje paskirta ekspertizė; ekspertizės pagrindas (nutartis); paskyrusio ekspertizę teisėjo (-ų) vardas, pavardė ir teismo pavadinimas; ekspertizės rūšis; medžiagos ekspertizei gavimo centre (skyriuje) data; tyrimo objektai ir pavyzdžiai; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; pateiktų ekspertizei klausimų sąrašas; bylos aplinkybės, turinčios reikšmės tyrimams; duomenys apie ekspertą (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, mokslinis laipsnis, eksperto kvalifikacija, darbo teismo ekspertu stažas); kur buvo atliekama ekspertizė, kas dalyvavo ir kas buvo kartu atliekant ekspertizę.
Jeigu ekspertizė yra skirta šių nuostatų 21 punkte aptartais atvejais, papildomai nurodoma, kas ir kada atliko pirminę ekspertizę, kokia buvo išvada, kokie papildomos, pakartotinės ar naujos ekspertizės skyrimo motyvai, nurodyti nutartyje skirti ekspertizę.
Klausimų ekspertui formuluotės turi atitikti pateiktąsias nutartyje skirti ekspertizę. Ekspertas turi teisę performuluoti jam pateiktus klausimus, kai reikia suteikti jiems teisingą gramatinę formą, taip pat sugrupuoti klausimus, jo nuomone, tikslingiausia tyrimui tvarka; klausimo redakcija nutartyje netinkamai nustato užduotį.
Ekspertizės akto įvadinėje dalyje atskirai pažymima, jeigu ekspertizė yra komisijinė arba kompleksinė, ir nurodoma, kokius tyrimus atliko kiekvienas ekspertas.
Atsakymai į eksperto iniciatyva ištirtus klausimus išdėstomi po atsakymų į klausimus, nurodytus nutartyje skirti ekspertizę.
46. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų įpakavimo forma ir jų pristatymo į centrą būdas; tyrimo objektų būklė ir jų apžiūros rezultatai; kokius objektus ekspertai tyrė; kokiais specialiais atspaudais tyrimo objektai ir pavyzdžiai pažymėti; kokiais pradiniais duomenimis naudotasi; kokie tyrimai atlikti; kokie tyrimo metodai ir priemonės buvo taikomos; ekspertinio eksperimento atlikimo sąlygos; atskira požymių analizė ir jų palyginimo rezultatai; kokiais norminiais dokumentais – nutarimais, įsakymais, instrukcijomis (nurodomi jų rekvizitai) vadovavosi ekspertas spręsdamas pateiktus klausimus; proceso veiksmų (apklausų, apžiūrų, eksperimentų ir kt.) rezultatai, jeigu jie turėjo reikšmės išvadai pagrįsti; ekspertinis atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizės išvadoms formuluoti.
Jeigu tyrimo metu objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tai nurodoma tiriamojoje ekspertizės akto dalyje.
Jeigu šių nuostatų 21 punkte aptartos ekspertizės išvada nesutampa su pirminės ekspertizės išvada, tiriamojoje akto dalyje nurodomos nesutapimo priežastys.
Kompleksinės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje kiekvieno eksperto atlikti tyrimai išdėstomi atskirai.
Vienasmenių tyrimų įvertinimo rezultatai ir atskirosios išvados taip pat išdėstomos atskirai. Bendras tyrimų rezultatų įvertinimas išdėstomas tiriamosios dalies pabaigoje, prieš išvadą. Jeigu galutinės išvados pagrindas yra kito eksperto nustatyti faktai, tai turi būti nurodoma ekspertizės akte.
Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodomos priežastys, kodėl negalima buvo atsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.
Tiriamoji ekspertizės akto dalis turi būti išdėstyta aiškiai, glaustai ir logiškai, vengiant specialių terminų. Jeigu specialūs terminai būtini, jie turi būti paaiškinti.
Tyrimo procesas paprastai iliustruojamas fotonuotraukomis, skaidrėmis, planais, brėžiniais, schemomis ir kt., kurios pridedamos prie ekspertizės akto. Akte pateikiamos nuorodos į šiuos priedus.
47. Ekspertizės akto išvadose atsakymai į klausimus pateikiami klausimų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka.
Į kiekvieną iš pateiktų klausimų turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kodėl negalima į klausimą atsakyti.
Eksperto išvados jo iniciatyva spręstais klausimais išdėstomos išvadų pabaigoje.
Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai.
Tais atvejais, kai išvados negalima suformuluoti be detalaus tyrimų rezultatų, išdėstytų tiriamojoje dalyje ir išsamiai atsakančių į pateiktą (arba ištirtą eksperto iniciatyva) klausimą, aprašymo, duodama nuoroda į ekspertizės akto tiriamąją dalį.
48. Ekspertizės aktas surašomas centro blanke. Aktą pasirašo atlikęs tyrimą ekspertas. Eksperto parašas patvirtinamas centro antspaudu. Ekspertizės akto priedai (fotolentelės, brėžiniai, diagramos, žiniaraščiai ir pan.) taip pat eksperto pasirašomi ir patvirtinami antspaudu.
Ekspertizės akto ir priedų surašoma po du egzempliorius, kurių vienas siunčiamas paskyrusiai ekspertizę institucijai, o kitas lieka centre.
Centro darbuotojų kartu su kitų ekspertinių įstaigų darbuotojais ar privačiais ekspertais atliktų ekspertizių aktų surašoma tiek egzempliorių, kiek jų reikia, kad vienas egzempliorius būtų nusiųstas paskyrusiai ekspertizę institucijai, po egzempliorių – kiekvienam centro struktūriniam padaliniui ir vienas egzempliorius – ekspertinei įstaigai, kurios darbuotojai dalyvavo atliekant šią ekspertizę, ar privačiam ekspertui.
49. Skyriaus vedėjas patikrina atliktos ekspertizės aktą ir vizuoja antrą jo egzempliorių.
Ekspertizės aktas ir bylos medžiaga siunčiama paskyrusiai ekspertizę institucijai su lydraščiu, kurį pasirašo centro direktorius ar direktoriaus pavaduotojas.
Asmens, paskyrusio ekspertizę, pageidavimu ekspertizės aktą ir bylos medžiagą jis gali atsiimti centre pats arba atsiųsti įgaliotą asmenį.
50. Atliekamos teisme ekspertizės rezultatai įforminami pagal nustatytas šiame skyriuje taisykles.
Jeigu ekspertas tais pačiais klausimais jau atliko ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu arba iki bylos nagrinėjimo teisme, jis turi teisę, jeigu nepriėjo kitos išvados, remtis tyrimo rezultatais, kuriuos išdėstė pirmame ekspertizės akte, ir įforminti tai atskiru ekspertizės aktu.
Atliktos teisme ekspertizės akto nuorašas pateikiamas centro direktoriui ar direktoriaus pavaduotojui ir skyriaus vedėjui.
51. Aktas, kuriame nurodoma, kad negalima duoti išvados, susideda iš trijų dalių: įvadinės, motyvuojamosios ir baigiamosios.
Įvadinėje dalyje pateikiami duomenys, nurodyti šių nuostatų 46 punkte.
Motyvuojamojoje dalyje nurodomos priežastys, kodėl negalima duoti išvados.
Baigiamojoje dalyje nurodoma, kad negalima duoti išvados.
Akto, kuriame nurodoma, kad negalima duoti išvados, surašomi du egzemplioriai. Aktą pasirašo ekspertas. Parašas patvirtinamas centro antspaudu. Vienas akto egzempliorius siunčiamas paskyrusiai ekspertizę institucijai, o kitas lieka centre. Jeigu šis aktas surašomas bylą nagrinėjant teisme, vienas egzempliorius pateikiamas teismui, o kitas – centro direktoriui, jo pavaduotojui ar skyriaus vedėjui.
52. Jeigu vienais klausimais ekspertas duoda išvadą, o kitais klausimais išvados duoti negalima, surašomas vienas dokumentas – ekspertizės aktas.
53. Visi pateikti ekspertizei daiktai ir dokumentai, atlikus ekspertizę arba grąžinant nutartį neįvykdytą, supakuoti ir užantspauduoti siunčiami paskyrusiai ekspertizę institucijai paštu arba juos galima atsiimti centre kartu su ekspertizės aktu.
Daiktiniai įrodymai ir dokumentai, atlikus ekspertizę, saugomi centre tris mėnesius. Jeigu per tris mėnesius daiktiniai įrodymai ir dokumentai nepaimami, paskyrusi ekspertizę institucija informuojama raštu, kad būtina atsiimti daiktinius įrodymus ir dokumentus, nes kitaip jie bus sunaikinti.
Gavus paskyrusios ekspertizę institucijos leidimą daiktinius įrodymus sunaikinti, centro direktoriaus įsakymu sudaroma speciali komisija, kuri sunaikina daiktinius įrodymus ir surašo aktą.
Negavus rašytinio atsakymo per mėnesį, daiktiniai įrodymai ir dokumentai yra sunaikinami šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.
54. Teismai už paskirtas teismo ekspertizes sumoka įstatymų nustatyta tvarka.
Kai ekspertas baigia ekspertizę, už kurią turi būti sumokėta įstatymų nustatyta tvarka, skyriaus vedėjas pateikia sąmatą vyriausiajai finansininkei, kuri surašo sąskaitą-faktūrą ekspertizei apmokėti. Sąskaita-faktūra su pranešimu ir tirta medžiaga išsiunčiama ekspertizę paskyrusiai institucijai. Gavus apmokėjimą, ekspertizės aktas kartu su lydraščiu nedelsiant išsiunčiamas ekspertizę paskyrusiai institucijai.
IV. SPECIALISTO IŠVADA
56. Specialisto išvada duodama laikantis įstatymų ir šių nuostatų II ir III skyriuose išdėstytų reikalavimų. Išimtys numatytos šiame skyriuje.
57. Pagrindas duoti specialisto išvadą yra tyrimas, atliktas specialistui dalyvaujant proceso veiksmuose nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, arba ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo rašytinis pavedimas.
58. Šaukime specialistui dalyvauti atliekant proceso veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme nurodoma: veiksmo atlikimo vieta ir laikas, koks specialistas reikalingas ir kokiu tikslu.
Jeigu šaukime nenurodomas konkretus asmuo, konkretų specialistą skiria direktorius, jo pavaduotojas ar skyriaus vedėjas.
59. Rašytinis pavedimas duoti specialisto išvadą surašomas tais atvejais, kai reikia specialių žinių nusikaltimo aplinkybėms nustatyti ar kitiems klausimams išspręsti ir nereikia atlikti sudėtingų tyrimų.
Pavedime duoti specialisto išvadą nurodoma:
61. Specialistas, dalyvaujantis atliekant proceso veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme, savo išvadą įrašo į proceso veiksmo arba teisiamojo posėdžio protokolą ir ją pasirašo.
Jeigu atliekant proceso veiksmus arba teisiamajame posėdyje specialistas išvados pateikti dar negali, jis ją parašo atskirame dokumente šių nuostatų 63 punkte nustatyta tvarka.
Specialisto išvada teikiama pagal tyrimui pateiktą medžiagą ir objektus. Papildomos medžiagos neprašoma.
62. Specialisto išvadoje nurodoma:
62.3. tyrimo pagrindas (raštas, jo numeris ir data) ir įstaigos, prašančios duoti išvadą, pavadinimas;
62.14. atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas kaip pagrindas atitinkamoms išvadoms formuluoti;
62.15. priežastys, dėl kurių nebuvo galima atsakyti į pateiktus klausimus.
Išvadoje į kiekvieną iš pateiktų klausimų atsakoma iš esmės arba nurodoma, kodėl negalima į klausimą atsakyti. Atsakymai į klausimus pateikiami klausimų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka, formuluojami tiksliai ir aiškiai.
Po atsakymų į pateiktus klausimus nurodoma, kad specialistas įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį.
Specialisto išvada surašoma specialiame blanke, specialisto pasirašoma ir patvirtinama centro antspaudu. Skyriaus vedėjas patikrina specialisto išvadą, vizuoja antrą jos egzempliorių ir perduoda centro direktoriui ar jo pavaduotojui, kuris susipažįsta su specialisto išvada ir vieną jos egzempliorių siunčia prašiusiai duoti išvadą įstaigai, o kitą palieka centre.
V. EKSPERTIZĖS, NETURINČIOS TEISMO EKSPERTIZĖS STATUSO
63. Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, atliekamos laikantis šių nuostatų II ir III skyriuose išdėstytų reikalavimų. Išimtys numatytos šiame skyriuje.
65. Prašyme atlikti ekspertizę turi būti:
65.1. duomenys apie prašytoją (vardas, pavardė arba įstaigos pavadinimas, adresas, pasirašiusio asmens pareigos ir kt.);
65.4. pateikiamos medžiagos sąrašas (ekspertinio tyrimo objektai, pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, kiti svarbūs ekspertizei duomenys);
66. Prašymą atlikti ekspertizę ir pateikiamą medžiagą priima tik centro direktorius ar jo pavaduotojas.
67. Ekspertizės aktas surašomas ant centro ekspertizių blanko, pažymint, kad tai yra ekspertizė, neturinti teismo ekspertizės statuso.
68. Atlikus ekspertizę, užsakovui pateikiama sąskaita. Kai sąskaita apmokama, išduodamas ekspertizės aktas. Ekspertizės aktas ir tirta medžiaga atsiimami centre asmeniškai arba, užsakovo prašymu, išsiunčiami paštu.