DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS

RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO

PATVIRTINIMO^[1]

LIETUVOS TSR

1969 m. liepos 16 d. įstatymas

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,

1969, Nr. 21-186)

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1970 metų sausio 1 dienos.

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSAS

Rūpinimasis tarybine šeima, kurioje harmoningai derinasi visuomeniniai ir asmeniniai piliečių interesai, yra vienas iš svarbiausių Tarybų valstybės uždavinių.

Tarybų Sąjungoje, kurios sudėtyje savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu yra Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudarytos palankiausios sąlygos šeimai stiprėti ir klestėti. Nenukrypstamai kyla materialinė piliečių gerovė, gerėja šeimos butų, buitinės ir kultūrinės gyvenimo sąlygos. Socialistinė visuomenė didelį dėmesį skiria motinystės apsaugai ir skatinimui, laimingos vaikystės užtikrinimui.

Komunistiškai auklėti augančiąją kartą, vystyti fizines ir dvasines jos jėgas yra svarbiausia šeimos pareiga. Valstybė ir visuomenė visokeriopai padeda šeiniai auklėti vaikus, plačiai vystomas vaikų darželių, lopšelių, mokyklų-internatų ir kitų vaikų įstaigų tinklas.

Tarybinei moteriai užtikrinamos reikiamos socialinės-buitinės sąlygos, kad ji galėtų derinti laimingą motinystę su vis aktyvesniu ir kūrybingesniu dalyvavimu gamybiniame ir visuomeniniame-politiniame gyvenime.

Tarybiniai santuokos ir šeimos įstatymai turi aktyviai padėti, kad šeimos santykiai galutinai apsivalytų nuo materialinių išskaičiavimų, kad būtų pašalintos moters nelygios padėties buityje liekanos ir sukurta komunistinė šeima, kurioje bus pilnutinai patenkinami giliausi asmeniniai žmonių jausmai.

Pirmasis skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai

Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai yra:

toliau stiprinti tarybinę šeimą, pagrįstą komunistinės moralės principais;

grįsti šeimos santykius savanoriška santuokine moters ir vyro sąjunga, materialinių išskaičiavimų neturinčiais visų šeimos narių savitarpio meilės, draugystės ir pagarbos jausmais;

auklėti vaikus šeimoje, organiškai derinant šį auklėjimą su visuomeniniu auklėjimu, kad jie būtų atsidavę Tėvynei, ugdyti vaikuose komunistinę pažiūrą į darbą ir ruošti juos aktyviai dalyvauti komunistinės visuomenės kūrime;

visokeriopai saugoti motinos ir vaikų interesus ir užtikrinti kiekvienam vaikui laimingą vaikystę;

galutinai pašalinti šeimos santykiuose žalingas praeities atgyvenas ir papročius;

skiepyti atsakomybės šeimai jausmą.

2 straipsnis. Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso reguliuojami santykiai

Šis kodeksas nustato santuokos sudarymo tvarką ir sąlygas, reguliuoja asmeninius ir turtinius santykius, atsirandančius šeimoje tarp sutuoktinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp kitų šeimos narių, santykius, atsirandančius ryšium su įvaikinimu, globa ir rūpyba, vaikų priėmimu auklėti, santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas, civilinės būklės aktų registravimo tvarką.

3 straipsnis. Moters ir vyro lygiateisiškumas šeimos santykiuose

Sutinkamai su TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos įtvirtinta moters ir vyro teisių Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje lygybe jie šeimos santykiuose turi lygias asmenines ir turtines teises ^[2]

4 straipsnis. Piliečių lygiateisiškumas šeimos santykiuose

Visi piliečiai šeimos santykiuose turi lygias teises.

Neleidžiamas joks tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių teikimas sudarant santuoką ir šeimos santykiuose priklausomai nuo kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių ¹.

5 straipsnis. Šeimą gina valstybė. Motinystės apsauga ir skatinimas

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija šeimą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje gina valstybė.

Valstybė rūpinasi šeima, steigdama ir vystydama platų gimdymo namų, vaikų lopšelių ir darželių, internatinių mokyklų ir kitų vaikų įstaigų tinklą, organizuodama ir tobulindama buities ir viešojo maitinimo tarnybą, išmokėdama kūdikio gimimo pašalpas, teikdama pašalpas ir lengvatas vienišoms motinoms ir daugiavaikėms šeimoms, taip pat kitų rūšių pašalpas ir kitaip remdama šeimą.

Motinystė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje yra visos liaudies gerbiama, valstybės saugoma ir skatinama. Motinos ir vaiko interesų apsaugą užtikrina specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos priemonės, sudarytos moterims sąlygos derinti darbą su motinyste; motinystės ir vaikų teisinis gynimas, materialinis ir moralinis rėmimas, įskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų teikimą moterims, paliekant darbo užmokestį, ir kitų lengvatų teikimas nėščioms moterims ir motinoms ^[3].

6 straipsnis. Valstybės vykdomas teisinis santuokos ir šeimos santykių reguliavimas

Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje santuokos ir šeimos santykius teisiškai reguliuoja tiktai valstybė.

Pripažįstama tiktai santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Religinės santuokos apeigos, kaip ir kitos religinės apeigos, neturi teisinės reikšmės.

Ši taisyklė netaikoma gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties religinėms apeigoms, atliktoms iki tarybinių civilinės metrikacijos organų įsteigimo arba atkūrimo, ir joms patvirtinti gautiems dokumentams.

7 straipsnis. Santuokos ir šeimos įstatymai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymus sudaro Pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatyminiai aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatyminiai aktai.

Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymai sprendžia klausimus, kuriuos TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindai priskiria sąjunginių respublikų žiniai, ir santuokos bei šeimos santykių klausimus, kurių Pagrindai tiesiogiai nenumato.

8 straipsnis.         Kitų sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų taikymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais santuokos, įvaikinimo, globos ir rūpybos įsteigimo galiojimas ir civilinės būklės aktų, sudarytų ne Lietuvos TSR teritorijoje, galiojimas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje nustatomas pagal tos sąjunginės respublikos įstatymus, kurios teritorijoje yra sudaryta santuoka, atliktas įvaikinimas, įsteigta globa ir rūpyba arba įregistruotas civilinės būklės aktas.

Antrasis skirsnis

IEŠKININĖ SENATIS

9 straipsnis. Ieškininė senatis ir jos taikymo tvarka

Reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas TSR Sąjungos įstatymuose ir šiame kodekse. Šiais atvejais ieškininę senatį teismas taiko sutinkamai su civiliniais įstatymais, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip^[4].

Teismas, taikydamas ieškininę senatį nustatančias normas, vadovaujasi atitinkamomis taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos TSR civilinio kodekso penktajame ir šeštajame skirsniuose.

10 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos pradžia

Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje.

Antrasis skyrius

SANTUOKA

Trečiasis skirsnis

SANTUOKOS SUDARYMAS

11 straipsnis. Organai, kuriuose sudaroma santuoka

Santuoka sudaroma valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose.

12 straipsnis. Teisinė santuokos registravimo reikšmė

Santuokos registravimas nustatomas tiek valstybiniais ir visuomeniniais interesais, tiek siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų asmenines bei turtines teises ir interesus.

Sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko.

Santuokos įregistravimas civilinės metrikacijos organuose yra neginčijamas santuokos buvimo patvirtinimas ir gali būti nuginčijamas tik teismine tvarka.

13 straipsnis. Terminas, kuriam praėjus registruojama santuoka

Santuoka sudaroma, praėjus vienam mėnesiui po to, kai norintieji tuoktis paduoda valstybiniam civilinės metrikacijos organui pareiškimą.

Atskirais atvejais, susituokiančiųjų prašymu, esant svarbioms priežastims, rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas gali šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą sutrumpinti.

14 straipsnis. Santuokos sudarymo iškilmingumas

Santuoka sudaroma iškilmingai. Civilinės metrikacijos organai pasirūpina, kad būtų iškilminga santuokos registravimo aplinka, jeigu su tuo sutinka susituokiantieji asmenys.

15 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygos

Santuokai sudaryti būtina, kad su tuo sutiktų abu susituokiantieji asmenys ir kad jiems būtų suėjęs santuokinis amžius.

Santuoka negali būti sudaroma, jeigu yra šio kodekso 17 straipsnyje nurodytų kliūčių.

16 straipsnis. Santuokinis amžius

Santuokinis amžius nustatomas 18 metų.

Išimtiniais atvejais rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu gali būti leidžiama tuoktis asmenims, kuriems yra suėję šešiolika metų amžiaus ^[5]

17 straipsnis. Kliūtys santuokai sudaryti

Neleidžiama sudaryti santuokos:

1) tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje;

2) tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių, tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, taip pat tarp įtėvių ir įvaikių;

3) tarp asmenų, iš kurių bent vienas yra teismo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės.

4)

Ketvirtasis skirsnis

ASMENINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS

18 straipsnis. Sutuoktinių teisė pasirinkti pavardę

Sudarydami santuoką, sutuoktiniai savo noru pasirenka vieno iš sutuoktinių pavardę kaip bendrą jų pavardę arba kiekvienas iš sutuoktinių pasilieka ikisantuokinę savo pavardę.

19 straipsnis. Vaikų auklėjimo ir kitų šeimos gyvenimo klausimų sprendimas

Sutuoktiniai šeimoje turi lygias teises.

Vaikų auklėjimo ir kitus šeimos gyvenimo klausimus sutuoktiniai sprendžia kartu.

20 straipsnis. Sutuoktinių teisė pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą

Kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą.

Penktasis skirsnis

TURTINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

21 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio.

Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu ^[6].

22 straipsnis. Asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė

Turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.

Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė ir pan.), išskyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus, nors jie ir įgyti santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę^[7].

23 straipsnis. Bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybės padalijimas

Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.

Atskirais atvejais teismas gali nustatyti nelygias sutuoktinių dalis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus arba į dėmesio vertus vieno iš sutuoktinių interesus.

Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu.

Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas¹

24 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdai

Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tai pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį padalijama šitaip:

1) turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti;

2) turtas natūra perduodamas vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais¹.

Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į turtinę sutuoktinių padėtį, vaikų interesus ir kitus dėmesio vertus sutuoktinių interesus.

25 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į sutuoktinių turtą pagal jų prievoles

Pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais.

Išieškojimas atlyginti žalai, padarytai nusikaltimu, gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.

26 straipsnis. Sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių teisė į turtą

Šio kodekso 21–25 straipsniuose nustatytos taisyklės taikomos tik tam sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių turtui, kuris sutinkamai su Lietuvos TSR civilinio kodekso 118 straipsniu yra asmeninė jų nuosavybė.

Sutuoktinių teises valdyti kolūkiečių kiemo nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti nustato Lietuvos TSR civilinio kodekso 132–140 straipsniai.

Šio straipsnio taisyklės taikomos taip pat ir individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiantiems sutuoktiniams^[8].

27 straipsnis. Sutuoktinių savitarpio išlaikymo pareigos

Sutuoktiniai privalo materialiai remti vienas antrą. Jeigu atsisakoma teikti tokią paramą, materialinės paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis, taip pat žmona nėštumo laikotarpiu ir pusantrų metų po vaiko gimimo turi teisę teismine tvarka gauti išlaikymą (alimentus) iš antrojo sutuoktinio, jeigu šis išsigali jį teikti. Ši teisė išlieka ir santuoką nutraukus^[9].

28 straipsnis. Sutuoktinio teisė į išlaikymą, nutraukus santuoką

Ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis taip pat turi teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo.

Jeigu sutuoktiniai ilgą laiką buvo santuokoje, teismas turi teisę priteisti alimentus ištuokto sutuoktinio naudai ir tuo atveju, kai šiam sutuoktiniui suėjo pensinis amžius ne vėliau kaip per penkerius metus nuo santuokos nutraukimo laiko.

29 straipsnis. Alimentų dydis

Paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui alimentai priteisiami kas mėnuo mokama tvirta pinigų suma, kurią teismas nustato, vadovaudamasis materialine ir šeimine abiejų sutuoktinių padėtimi. Be to, atsižvelgiama į paramos reikalingo nedarbingo sutuoktinio galimybę gauti išlaikymą iš vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.

Pasikeitus materialinei ar šeiminei vieno iš sutuoktinių padėčiai arba galimybei gauti išlaikymą iš vaikų, kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę reikalauti teismine tvarka pakeisti alimentų dydį.

30 straipsnis. Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo ir išieškojimo tvarka

Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimui ir išieškojimui taikomos šio kodekso tryliktajame skirsnyje nustatytos taisyklės.

31 straipsnis.       Sutuoktinio atleidimas nuo pareigos išlaikyti antrąjį sutuoktinį arba šios pareigos apribojimas terminu

Teismas gali atleisti sutuoktinį nuo pareigos išlaikyti antrąjį paramos reikalingą nedarbingą sutuoktinį arba apriboti šią pareigą tam tikru terminu tiek santuokos metu, tiek ir ją nutraukus:

1) jeigu paramos reikalingas sutuoktinis tapo nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis arba dėl tyčinio nusikaltimo padarymo;

2) jeigu sutuoktiniai neilgai tebuvo santuokoje;

3) jeigu reikalaujantis mokėti alimentus sutuoktinis netinkamai elgiasi.

32 straipsnis. Sutuoktinio netekimas teisės į išlaikymą

Sutuoktinis netenka teisės gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą:

1) jeigu išnyko sąlygos, kurios pagal šio kodekso 27 ir 28 straipsnius yra pagrindas išlaikymui gauti;

2) jeigu paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis sudarė naują santuoką.

Šeštasis skirsnis

SANTUOKOS PASIBAIGIMAS

33 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniui mirus

Santuoka pasibaigia, vienam iš sutuoktinių mirus arba teismine tvarka paskelbus jį mirusiu.

34 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniams esant gyviems

Sutuoktiniams esant gyviems, santuoka gali būti nutraukta, juos ištuokiant vieno arba abiejų sutuoktinių pareiškimu.

Vyras neturi teisės be žmonos sutikimo kelti santuokos nutraukimo bylos, žmonai esant nėščiai ir vienerius metus po vaiko gimimo.

35 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka

Santuoka nutraukiama teismine tvarka, o šio kodekso 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais – civilinės metrikacijos organuose.

36 straipsnis. Santuokos nutraukimas teismine tvarka

Teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę atidėti bylos išnagrinėjimą, paskirdamas sutuoktiniams terminą susitaikyti iki šešių mėnesių ^[10].

Santuoka nutraukiama, jeigu teisinas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas reikiamais atvejais imasi priemonių apsaugoti nepilnamečių vaikų ir nedarbingo sutuoktinio interesams.

37 straipsnis.       Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose, abiem sutuoktiniams sutinkant

Jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose.

Šiais atvejais ištuoka įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Jeigu, praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo dėl ištuokos padavimo dienos, sutuoktiniai per sekančius tris mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos organą ištuokos įforminti, tai pareiškimas dėl ištuokos laikomas nepaduotu.

Jeigu tarp sutuoktinių yra ginčas dėl išlaikymo mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui arba ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą.

38 straipsnis.       Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose, pripažinus vieną iš sutuoktinių nežinia kur esančiu ar neveiksniu arba nuteisus laisvės atėmimu

Civilinės metrikacijos organuose santuoka nutraukiama su asmenimis:

1) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nežinia kur esančiais;

2) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės;

3) kurie už nusikaltimo padarymą nuteisti laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams.

Esant ginčui dėl vaikų, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimo arba dėl lėšų paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo, santuoka nutraukiama teismine tvarka.

39 straipsnis.       Sutuoktinio pavardės išsaugojimas arba pakeitimas nutraukiant santuoką

Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į kitą, turi teisę ir nutraukus santuoką vadintis šia pavarde, arba jo reikalavimu civilinės metrikacijos organams registruojant santuokos nutraukimą jam suteikiama ikisantuokinė pavardė ^[11].

40 straipsnis. Santuokos pasibaigimo laikas ištuokos atveju

Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose.

41 straipsnis.       Santuokos klausimas, atsiradus sutuoktiniui, kuris buvo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia kur esančiu

Jeigu atsiranda sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu, ir panaikinamas teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu, tai santuoka laikoma atstatyta, jeigu antrasis sutuoktinis nėra sudaręs naujos santuokos.

Tuo atveju, kai atsiranda sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, jeigu, tuo remiantis, santuoką su juo yra nutraukęs civilinės metrikacijos organas arba teismas, ir kai panaikinamas teismo sprendimas pripažinti jį nežinia kur esančiu, santuoką gali atstatyti civilinės metrikacijos organas bendru sutuoktinai pareiškimu, o tais atvejais, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, teismas panaikina sprendimą nutraukti santuoką.

Santuoka negali būti atstatyta, jeigu pripažinto nežinia kur esančiu asmens sutuoktinis sudarė naują santuoką.

Septintasis skirsnis

SANTUOKOS NEGALIOJIMAS

42 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai

Santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos šio kodekso 15–17 straipsniuose, taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota, neketinant sukurti šeimą (fiktyvi santuoka).

43 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia tvarka

Santuoka pripažįstama negaliojančia teismine tvarka.

44 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad sutuoktiniui nebuvo suėjęs santuokinis amžius

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ją sudarė asmuo, kuriam nebuvo suėjęs santuokinis amžius, turi teisę šio sutuoktinio tėvai arba rūpintojas (globėjas), taip pat globos ir rūpybos organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.

Jeigu iki bylos išsprendimo nepilnamečiui sutuoktiniui sueina santuokinis amžius, santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia tik jo reikalavimu.

Santuoka, sudaryta asmens, kuriam nebuvo suėjęs santuokinis amžius, negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu toks pripažinimas prieštarauja jo interesams.

45 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas buvo kitoje santuokoje

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau buvo kitoje santuokoje, turi teisę sutuoktinis, kuris santuokos sudarymo metu nebuvo kitoje santuokoje, taip pat asmenys, kurių teisės pažeistos šios santuokos sudarymu, ir prokuroras.

46 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos sudarymo su asmeniu, pripažintu neveiksniu

Reikalauti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu buvo teismo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, turi teisę kiekvienas iš sutuoktinių, pripažinto neveiksniu sutuoktinio globėjas, taip pat globos ir rūpybos organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.

47 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos sudarymo tarp artimų giminaičių, taip pat tarp įtėvio ir įvaikio

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių, taip pat tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, turi teisę kiekvienas iš sutuoktinių ir prokuroras.

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp įtėvio ir įvaikio, turi teisę įvaikis ir prokuroras.

48 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos fiktyvumo

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl jos fiktyvumo turi teisę prokuroras, o tais atvejais, kai tik vienas iš sutuoktinių sudarė santuoką, neketindamas sukurti šeimos, tokį reikalavimą gali pareikšti taip pat antrasis sutuoktinis.

Fiktyviai sudaryta santuoka negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu, sudarius santuoką, tarp ją sudariusių asmenų atsirado santuokiniai santykiai.

49 straipsnis. Laikas, nuo kurio santuoka laikoma negaliojančia

Pripažinta negaliojančia santuoka laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo laiko.

50 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pasekmės

Santuokos pripažinimas negaliojančia atima iš sutuoktinių visas teises, atsiradusias iš šios santuokos, jų tarpe ir teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą.

Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į kitą, turi teisę ir pripažinus santuoką negaliojančia vadintis šia pavarde, arba jo reikalavimu jam suteikiama ikisantuokinė pavardė.

Turtui, bendrai įgytam asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, nuo santuokos sudarymo laiko iki jos pripažinimo negaliojančia taikomos Lietuvos TSR civilinio kodekso 122–128 straipsnių nustatytos taisyklės.

Jeigu vienas iš sutuoktinių nuslėpė nuo kito, kad yra santuokoje, tai, pripažįstant santuoką negaliojančia, teismas turi teisę išieškoti iš jo lėšas išlaikyti asmeniui, kuris buvo su juo negaliojančioje santuokoje, sutinkamai su šio kodekso 27–32 straipsniais, taip pat turi teisę taikyti turtui, kurį šie asmenys įgijo bendrai iki santuokos pripažinimo negaliojančia, šio kodekso 21–24 straipsniais nustatytus nuostatus ^[12].

51 straipsnis. Negaliojančioje santuokoje gimusių vaikų teisės ir pareigos

Santuokos pripažinimas negaliojančia nepaveikia tokioje santuokoje gimusių vaikų teisių.

Vaikai, gimę arba pradėti pripažintoje negaliojančia santuokoje, turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir galiojančioje santuokoje gimę vaikai.

Trečiasis skyrius

ŠEIMA

Aštuntasis skirsnis

VAIKŲ KILMĖS NUSTATYMAS

52 straipsnis. Tėvų ir vaikų teisių bei pareigų atsiradimo pagrindai

Tėvų ir vaikų savitarpio teisės ir pareigos grindžiamos vaikų kilme, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Vaikų kilimo iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinimas

Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu.

54 straipsnis.       Vaiko kilimo iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatymas bendru jų pareiškimu

Vaiko kilimas iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatomas, paduodant valstybiniam civilinės metrikacijos organui bendrą vaiko tėvo ir motinos pareiškimą.

55 straipsnis.       Vaiko kilmės nustatymas, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo

Jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu.

Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.

Teismas priėmęs sprendimą nustatyti tėvystę, privalo, įsiteisėjus sprendimui, nusiųsti sprendimo nuorašą ieškovo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organui tėvystės nustatymui įregistruoti^[13].

56 straipsnis. Tėvystės nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui

Jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės.

57 straipsnis.       Vaikų, gimusių iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, teisės ir pareigos

Vaikai, gimę iš nesančių tarpusavyje santuokoje tėvų, nustačius jų tėvystę, turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų.

58 straipsnis. Įrašas apie esančius tarpusavyje santuokoje tėvus

Tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje, įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu.

59 straipsnis. Įrašo tėvais nuginčijimas

Asmuo, įrašytas vaiko tėvu arba motina, turi teisę ginčyti įrašą per vienerius metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie įrašą. Jeigu tuo metu asmuo, įrašytas tėvu arba motina, buvo nepilnametis, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo to laiko, kai jam suėjo aštuoniolika metų ^[14].

60 straipsnis. Įrašas apie nesančius tarpusavyje santuokoje tėvus

Jeigu tėvai nėra tarpusavyje santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą.

Jeigu motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, iš jos atimtos tėvystės teisės, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, vaiko tėvas įrašomas tėvo pareiškimu ^[15].

61 straipsnis. Įrašas apie vaiko tėvą tais atvejais, kai tėvystė nenustatyta

Vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal molinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu.

62 straipsnis. Vaiko vardo, tėvavardžio ir pavardės nustatymas

Vaiko vardas nustatomas tėvų susitarimu, tėvavardis suteikiamas pagal tėvo vardą.

Vaiko pavardė nustatoma pagal tėvų pavardę. Jeigu tėvų pavardės yra skirtingos, vaikui suteikiama tėvų susitarimu motinos arba tėvo pavardė.

Jeigu tėvai dėl vaiko vardo ar pavardės nesusitaria, ginčą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.

63 straipsnis. Vaikų pavardės pakeitimas

Santuokos tarp tėvų pasibaigimas arba jos pripažinimas negaliojančia nepakeičia vaikų pavardės.

Tėvas (motina), pas kurį vaikas liko gyventi, santuokai pasibaigus ar pripažinus ją negaliojančia, turi teisę, globos ir rūpybos organui leidus, suteikti vaikui savo pavardę, jeigu antrasis iš tėvų be svarbių priežasčių daugiau kaip vienerius metus nedalyvauja vaiko auklėjime ar išlaikyme. Po to, kai vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, šitaip pakeisti jo pavardę galima tik jo sutikimu.

Devintasis skirsnis

TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS VAIKŲ AUKLĖJIMO SRITYJE

64 straipsnis. Tėvų teisių ir pareigų savo vaikų atžvilgiu lygybė

Tėvas ir motina savo vaikų atžvilgiu turi lygias teises ir pareigas. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikų atžvilgiu ir tais atvejais, kai santuoka tarp jų nutraukta.

65 straipsnis. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos

Tėvai privalo auklėti savo vaikus, rūpintis jų fiziniu vystymusi ir mokymu, ruošti visuomenei naudingam darbui, auginti garbingais socialistinės visuomenės nariais ^[16].

Nepilnamečių vaikų teises ir interesus privalo ginti jų tėvai. Jie yra nepilnamečių savo vaikų globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo.

Tėvystės teisės negali būti vykdomos priešingai vaikų interesams.

66 straipsnis. Vaikų auklėjimas tėvų tarpusavio susitarimu

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.

67 straipsnis. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tėvams gyvenant skyrium

Tėvams dėl kurių nors priežasčių gyvenant skyrium, nepilnamečių jų vaikų gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas tėvų tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai tarpusavyje nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis vaiko interesais; kai vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, teismas atsižvelgia taip pat ir į vaiko norą.

68 straipsnis.       Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su valku ir dalyvauti jo auklėjime

Tėvas (motina), iš kurio neatimtos tėvystės teisės, gyvenantis skyrium nuo nepilnamečio vaiko, turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo. Motina (tėvas), pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

69 straipsnis. Ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl valkų auklėjimo sprendimas

Tuo atveju, kai tėvai negali susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su juo, ginčijamus klausimus sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.

Jeigu vienas iš tėvų nevykdo globos ir rūpybos organo sprendimo, antrasis iš tėvų arba globos ir rūpybos organas (Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso 5 straipsnis) turi teisę kreiptis į teismą, kad šis išspręstų ginčą.

70 straipsnis. Tėvų teisė reikalauti grąžinti nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens

Tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Teismas gali atmesti tokį reikalavimą, jeigu prieina išvadą, kad vaiko perdavimas tėvams prieštarauja jo interesams.

71 straipsnis. Tėvystės teisių atėmimas

Iš tėvų ar iš vieno jų gali būti atimamos tėvystės teisės, jeigu nustatoma, kad jie vengia vykdyti savo pareigą auklėti vaikus arba piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu, antivisuomenišku elgesiu, taip pat jeigu tėvai yra chroniški alkoholikai arba narkomanai.

Tėvystės teisės atimamos teismine tvarka.

72 straipsnis. Bylos dėl tėvystės teisių atėmimo iškėlimas ir nagrinėjimas

Tėvystės teisių atėmimo byla nagrinėjama valstybinių arba visuomeninių organizacijų, vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) pareiškimu, taip pat prokuroro ieškiniu.

Tėvystės teisių atėmimo byloje būtinas prokuroro dalyvavimas.

73 straipsnis. Tėvystės teisių atėmimo pasekmės

Tėvai, iš kurių atimtos tėvystės teisės, netenka visų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste su vaiku, kurio atžvilgiu iš jų atimtos tėvystės teisės.

Tėvystės teisių atėmimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti vaikus.

74 straipsnis. Vaikų, iš kurių tėvų atimtos tėvystės teisės, aprūpinimas

Jeigu tėvystės teisės atimamos iš vieno tėvų, vaikas paprastai lieka pas antrąjį tėvų.

Tėvystės teises atėmus iš abiejų tėvų, vaikas perduodamas globos ir rūpybos organų rūpybai.

75 straipsnis. Tėvo (motinos), iš kurio atimtos tėvystės teisės, teisė matytis su vaiku

Globos ir rūpybos organai turi teisę leisti tėvui (motinai), iš kurio atimtos tėvystės teisės, matytis su vaiku, jeigu jo bendravimas su vaiku nedaro vaikui žalingos įtakos ir jeigu vaikas nėra įvaikintas.

76 straipsnis. Tėvystės teisių grąžinimo pagrindai

Grąžinti tėvystės teises leidžiama, jeigu to reikalauja vaikų interesai ir jeigu vaikai nėra įvaikinti. Šiuo atveju teismas vadovaujasi tuo, kad tėvo (motinos), iš kurio atimtos tėvystės teisės, elgesys bei jo gyvenimo būdas pasikeitė ir jis gali auklėti vaiką.

Jeigu vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, teismas, spręsdamas tėvystės teisių grąžinimo klausimą, turi taip pat atsižvelgti į vaiko norą.

77 straipsnis. Tėvystės teisių grąžinimo tvarka

Tėvystės teisės grąžinamos tik teismine tvarka pagal asmens, iš kurio atimtos tėvystės teisės, ieškinį tam asmeniui, kuris yra įstatyminis vaiko atstovas, o tuo atveju, kai vaikas auklėjamas vaikų įstaigoje,– globos ir rūpybos organui.

Tėvystės teisių grąžinimo byloje būtinas prokuroro dalyvavimas.

78 straipsnis. Vaiko paėmimas, neatimant tėvystės teisių

Teismas gali priimti sprendimą paimti vaiką ir perduoti jį globos ir rūpybos organų rūpybai nepriklausomai nuo tėvystės teisių atėmimo, jeigu palikti vaiką pas asmenis, pas kuriuos jis yra, jam pavojinga.

Išnykus priežastims, dėl kurių buvo paimtas vaikas, teismas tėvų pareiškimu priima sprendimą grąžinti jį tėvams, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

79 straipsnis.       Būtinas globos ir rūpybos organų dalyvavimas, sprendžiant ginčus, susijusius su vaikų auklėjimu

Kai teismas nagrinėja ginčus, susijusius su vaikų auklėjimu, turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.

Globos ir rūpybos organas privalo patikrinti vaiko ir asmenų, reikalaujančių perduoti jiems auklėti vaiką, gyvenimo sąlygas ir duoti teismui savo išvadą.

Dešimtasis skirsnis

ALIMENTINĖS TĖVŲ PAREIGOS

80 straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus.

81 straipsnis. Išieškomų iš tėvų nepilnamečiams vaikams alimentų dydis

Alimentai nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų išieškomi tokio dydžio; vienam vaikui – vienas ketvirtadalis, dviem vaikams – vienas trečdalis, trims ir daugiau vaikų – pusė tėvų uždarbio (pajamų).

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos dalys gali būti teismo sumažinamos, jeigu tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus, turi kitų nepilnamečių vaikų, kurie, išieškojus šiame straipsnyje nustatyto dydžio alimentus, liktų materialiai mažiau aprūpinti, negu alimentus gaunantys vaikai, taip pat tais atvejais, kai tėvas (motina), iš kurio išieškomi alimentai, yra pirmosios ar antrosios grupės invalidas arba jeigu vaikai dirba ir turi pakankamą uždarbį.

Teismas turi teisę sumažinti alimentus arba atleisti nuo jų mokėjimo, jeigu vaikai yra valstybės arba visuomeninės organizacijos pilnutinai išlaikomi.

82 straipsnis. Uždarbio (pajamų), iš kurio turi būti atskaitomi alimentai, rūšys

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 22 straipsnio šeštąja dalimi uždarbio (pajamų), įskaitytino, išskaitant alimentus, rūšys nustatomos TSRS Ministrų Tarybos nustatyta tvarka.

83 straipsnis.       Alimentų išieškojimas iš asmenų, turinčių pajamų iš pagalbinio ūkio sodybiniame sklype

Kai alimentai nepilnamečiams vaikams priteisiami iš tėvų-kolūkio narių, taip pat iš darbininkų ir tarnautojų, turinčių pajamų iš pagalbinio ūkio sodybiniame sklype, greta alimentų, išieškomų tam tikra uždarbio (pajamų), gaunamo už darbą visuomeniniame kolūkio ūkyje, ir darbo užmokesčio dalimi (81 straipsnis), gali būti taip pat išieškoma tam tikra pinigų suma, kurią nustato teismas, vadovaudamasis pajamomis iš pagalbinio ūkio, tenkančiomis šiam tėvui (motinai).

84 straipsnis. Alimentų nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymas tvirta pinigų suma

Tais atvejais, kai tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams, turi nereguliarų, kintantį uždarbį ar pajamas arba kai šis tėvas (motina) dalį uždarbio ar pajamų gauna natūra, taip pat kitais atvejais, kai išieškoti alimentus tėvo (motinos) uždarbio (pajamų) dalimi yra negalima arba sunku, asmens, reikalaujančio mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, prašymu alimentai gali būti nustatomi tvirta pinigų suma, mokama kas mėnuo.

Šios sumos dydis nustatomas, vadovaujantis spėjamu tėvo (motinos) uždarbiu (pajamomis), sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio nustatytomis taisyklėmis.

Jeigu vaikų lieka pas abu tėvus, alimentų priteisiamų iš vieno tėvų kito, mažiau aprūpinto naudai, dydis nustatomas tvirta pinigų suma, mokama kas mėnuo, kurią nustato teismas, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų padėtimi, sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio nustatytomis taisyklėmis.

85 straipsnis.       Tėvų dalyvavimas, padengiant papildomas išlaidas nepilnamečiams vaikams išlaikyti

Tėvai, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams, gali būti įpareigojami padengti dalį papildomų išlaidų, kurių prireikė dėl nepaprastų aplinkybių (sunki vaiko liga, suluošinimas ir pan.). Dalyvavimo šiose išlaidose dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į materialinę, ir šeiminę tėvų padėtį.

86 straipsnis. Atiduotiems į vaikų įstaigas vaikams išlaikyti išlaidų išieškojimas

Išlaidos išlaikyti vaikams, atiduotiems į vaikų įstaigas, gali būti išieškomos šių įstaigų naudai iš vaikų tėvų šio kodekso 81 straipsnyje nustatytais dydžiais, jeigu tėvai pagal įstatymą neatleisti nuo užmokesčio už vaikų išlaikymą mokėjimo.

Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į materialinę ir šeiminę tėvų padėtį, atleisti juos nuo vaikams išlaikyti išlaidų mokėjimo arba sumažinti išieškotinų išlaidų dalį.

87 straipsnis.       Alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimas iki ginčo išsprendimo iš esmės

Alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo bylose tais atvejais, kai atsakovas civilinės metrikacijos knygoje įrašytas vaiko tėvu sutinkamai su šio kodekso 58 ir 60 straipsniais, teisėjas, priimdamas pareiškimą dėl alimentų išieškojimo, turi teisę priimti nutartį, kokio dydžio išlaidas vaikams išlaikyti atsakovas privalo padengti laikinai, kol bus išspręstas ginčas.

Jeigu tokios nutarties nepriėmė teisėjas, priimdamas ieškininį pareiškimą, ją gali priimti teismas tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas atidedamas.

Šios sumos dydis gali būti nustatomas atsakovo uždarbio (pajamų) dalimi arba tvirta pinigų suma sutinkamai su šio kodekso 81–84 straipsnių nustatytomis taisyklėmis.

88 straipsnis. Alimentų nedarbingiems pilnamečiams vaikams dydis

Alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems vaikams, dydį nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų ir reikalaujančių mokėti alimentus vaikų padėtimi.

Kartu teismas turi atsižvelgti į asmens, reikalaujančio mokėti alimentus, galimybę gauti išlaikymui lėšų iš savo sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.

89 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų nepilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas

Esant šio kodekso 81 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytoms aplinkybėms, tėvas (motina), mokantis alimentus nepilnamečiams vaikams, turi teisę reikalauti sumažinti teismo nustatytą alimentų dydį. Toms aplinkybėms išnykus, asmuo, gaunantis alimentus nepilnamečiams vaikams, turi teisę reikalauti alimentų šio kodekso 81 straipsnyje nustatyta tėvo (motinos), privalančio mokėti alimentus, uždarbio (pajamų) dalimi arba atitinkamai tvirta pinigų suma pagal šio kodekso 84 straipsnį.

Jeigu iš vieno tėvo keliais teismų sprendimais priteisti skirtingų motinų vaikams alimentai, bendrai sudėjus, viršija šio kodekso 81 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą alimentų dydį, tai alimentus mokantis tėvas gali pareikšti ieškinį kiekvienam asmeniui, kurio naudai teismas priėmė sprendimą išieškoti alimentus, dėl atitinkamo alimentų pagal tą teismo sprendimą sumažinimo.

90 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas

Jeigu po to, kai teismas nustatė išieškotinos iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems jų vaikams išlaikyti sumos dydį, pasikeitė materialinė ar šeiminė tėvų arba vaikų padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą.

Vienuoliktasis skirsnis

ALIMENT1NĖS VAIKŲ PAREIGOS

91 straipsnis. Vaikų pareigos tėvų atžvilgiu

Vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą. Išlaikyti nedarbingus, paramos reikalingus tėvus yra jų pilnamečių vaikų pareiga^[17].

92 straipsnis. Vaikų atleidimas nuo pareigos išlaikyti tėvus

Vaikai gali būti atleidžiami nuo pareigos išlaikyti savo tėvus, jeigu teismas nustato, kad tėvai vengė vykdyti tėvystės pareigas.

Tėvai, iš kurių atimtos tėvystės teisės, neturi teisės reikalauti išlaikymo iš savo vaikų, kurių atžvilgiu iš jų atimtos tėvystės teisės.

93 straipsnis. Alimentų tėvams dydis

Alimentai nedarbingiems paramos reikalingiems tėvams priteisiami iš vaikų tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaujantis materialine ir šeimine tėvų ir vaikų padėtimi, atsižvelgiant į tėvo (motinos) galimybę gauti išlaikymą iš sutuoktinio, pagal įstatymą privalančio jį išlaikyti.

Jeigu ieškinys pareikštas ne visiems vaikams, teismas, nustatydamas alimentų dydį, turi atsižvelgti ir į kitų vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus.

94 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas

Jeigu, teismui nustačius išieškotinos iš vaikų nedarbingiems paramos reikalingiems jų tėvams išlaikyti sumos dydį, pasikeičia vaikų, privalančių teikti savo tėvams išlaikymą, arba tėvų, gaunančių iš vaikų alimentus, materialinė ar šeiminė padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą.

Dvyliktasis skirsnis

ALIMENTINĖS KITŲ ŠEIMOS NARIŲ PAREIGOS

95 straipsnis. Patėvių pareiga išlaikyti povaikius

Patėviai (patėvis, pamotė) privalo išlaikyti savo nepilnamečius ir nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius povaikius (posūnius ir podukras), jeigu šie buvo jų auklėjami ar išlaikomi ir neturi tėvų, vaikų ir sutuoktinio, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

96 straipsnis. Povaikių pareiga išlaikyti patėvius

Pilnamečiai povaikiai privalo išlaikyti savo nedarbingus paramos reikalingus patėvius, jeigu šie auklėjo ar išlaikė juos ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

Teismas turi teisę atleisti povaikius nuo pareigos išlaikyti patėvius, jeigu šie nevykdė reikiamai savo pareigų juos auklėti ar išlaikyti.

97 straipsnis. Brolių ir seserų savitarpio išlaikymo pareiga

Pilnamečiai broliai ir seserys, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus pilnamečius paramos reikalingus brolius ir seseris, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių ir vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

98 straipsnis. Vaikaičių pareiga išlaikyti savo senolius

Pilnamečiai vaikaičiai, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti nedarbingus paramos reikalingus savo senolius, jeigu šie neturi vaikų ir sutuoktinių, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

99 straipsnis. Senolių pareiga išlaikyti vaikaičius

Senoliai, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius vaikaičius, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių, brolių ir seserų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

100 straipsnis. Alimentų dydis

Šiame skirsnyje išvardytiems asmenims alimentų dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaudamasis asmens, iš kurio išieškomi alimentai, ir juos gaunančio asmens materialine ir šeimine padėtimi.

Jeigu tam tikrą asmenį išlaikyti privalo kartu keli asmenys, tai teismas šiuo atveju turi atsižvelgti į jo galimybę gauti išlaikymą iš jų visų, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas pareikštas visiems šiems asmenims, ar tik vienam arba keliems iš jų.

101 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas

Jeigu, teismui nustačius sumą, išieškotiną šiame skirsnyje išvardytiems asmenims išlaikyti, pasikeičia asmens, privalančio teikti išlaikymą, arba alimentus gaunančio asmens materialinė ar šeiminė padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą.

Tryliktasis skirsnis

ALIMENTŲ MOKĖJIMO IR IŠIEŠKOJIMO TVARKA

102 straipsnis. Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka

Alimentus savo noru moka pats asmuo, privalantis juos mokėti, arba jie mokami per jo darbovietės arba pensijos, stipendijos gavimo vietos administraciją.

Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka neatima iš alimentų išieškotojo teisės bet kuriuo metu kreiptis į teismą su ieškiniu dėl alimentų išieškojimo.

103 straipsnis.     įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos pareiga išskaityti alimentus

Remdamasi rašytiniu alimentų mokėtojo pareiškimu arba vykdomuoju raštu, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo kas mėnuo išskaityti iš alimentų mokėtojo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos, stipendijos ir kt.) alimentus ir išmokėti arba pervesti juos ne vėliau kaip per tris dienas nuo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos, stipendijos ir kt.) išmokėjimo dienos atitinkamai pareiškime ar vykdomajame rašte nurodytam asmeniui.

104 straipsnis.     Atvejai, kada įmonės, įstaigos, organizacijos administracija negali išskaityti alimentų

Pagal pareiškimą alimentai negali būti išskaitomi, jeigu bendra suma, kuri turi būti išskaitoma, remiantis pareiškimu ir vykdomaisiais dokumentais, viršija penkiasdešimt procentų pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio ir prilygintų jam išmokų bei davimų, taip pat jeigu iš pareiškėjo išieškomi pagal teismo sprendimą alimentai kitos motinos vaikams. Šiais atvejais alimentų išieškojimo klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

105 straipsnis.     Terminai, per kuriuos reikalavimai išieškoti alimentus turi būti teismo ginami

Reikalavimas išieškoti alimentus turi būti teismo ginamas nepriklausomai nuo to, kiek praėjo laiko nuo reikalavimo teisės atsiradimo.

Alimentai priteisiami nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos. Už praėjusį laiką alimentai gali būti priteisiami ne daugiau kaip už trejus metus, jeigu teismas nustato, kad iki ieškinio pareiškimo buvo imtasi priemonių alimentams gauti, bet jie nebuvo gaunami dėl to, kad privalantis mokėti alimentus asmuo vengė juos mokėti. Alimentus iš tėvų nepilnamečiams vaikams galima priteisti nepriklausomai nuo to, kad jie pasiekė pilnametystę.

106 straipsnis. Alimentų įsiskolinimo už praėjusį laiką nustatymo tvarka

Alimentai pagal vykdomąjį raštą už praėjusį laiką gali būti išieškomi ne daugiau kaip už trejus metus, praėjusius iki vykdomojo rašto pateikimo išieškoti.

Tais atvejais, kai pagal pateiktą išieškoti vykdomąjį raštą alimentai nebuvo išskaitomi ryšium su skolininko paieška, alimentai turi būti išieškomi už visą praėjusį laiką nepriklausomai nuo šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto senaties termino.

Alimentų įsiskolinimas nustatomas, vadovaujantis faktišku uždarbiu (pajamomis), skolininko gautu už tą laiką, per kurį alimentai nebuvo išieškomi. Jeigu skolininkas per šį laiką nedirbo arba nepateikiami jo uždarbį (pajamas) patvirtinantys dokumentai, įsiskolinimas nustatomas, vadovaujantis jo uždarbiu (pajamomis), gaunamu įsiskolinimo išieškojimo metu.

Nesutikdamas su teismo vykdytojo nustatytu alimentų įsiskolinimo dydžiu, išieškotojas arba skolininkas turi teisę apskųsti teismo vykdytojo veiksmus Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka.

107 straipsnis. Atleidimas nuo alimentų įsiskolinimo sumokėjimo arba jo sumažinimas

Nuo alimentų įsiskolinimo sumokėjimo atleidžiama arba tas įsiskolinimas sumažinamas tik teismine tvarka.

Alimentus mokantis asmuo turi teisę reikalauti pilnutinai ar iš dalies atleisti jį nuo susidariusio alimentų įsiskolinimo sumokėjimo, jeigu alimentai buvo nesumokėti dėl šio asmens ligos ar dėl kitų svarbių priežasčių ir materialinė bei šeiminė jo padėtis nesudaro galimybės padengti susidariusį įsiskolinimą.

Keturioliktasis skirsnis

ĮVAIKINIMAS

108 straipsnis. Asmenys, kuriuos leidžiama įvaikinti

Įvaikinti (įsūnyti, įdukrinti) leidžiama tik nepilnamečius vaikus ir tik jų interesais.

109 straipsnis. Įvaikinimo klausimą sprendžiantis organas

Įvaikinama rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, asmens, norinčio įvaikinti, prašymu.

110 straipsnis. Asmenys, turintys teisę būti įtėviais

Įtėviais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių piliečiai, išskyrus:

1) asmenis, teismo pripažintus neveiksniais arba ribotai veiksniais;

2) asmenis, iš kurių teismas yra atėmęs tėvystės teises;

3) asmenis, nuteistus už vengimą mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams;

4) buvusius įtėviais asmenis, jeigu įvaikinimas panaikintas dėl to, kad įtėvis netinkamai vykdė savo pareigas.

111 straipsnis. Vaiko tėvų ir globėjo (rūpintojo) sutikimas įvaikinimui

Vaikui, turinčiam tėvus, įvaikinti būtinas jo tėvu. sutikimas įvaikinti vaikui, kuriam įsteigta globa (rūpyba), be to, būtinas vaiko globėjo (rūpintojo) sutikimas.

Tėvai gali duoti sutikimą, kad vaiką įvaikintų tam tikras asmuo, arba, davę sutikimą įvaikinimui, įtėvio parinkimą palikti globos ir rūpybos organams. Tačiau jie turi teisę iki įvaikinimo bet kada tokį sutikimą atšaukti.

112 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo

Įvaikinimui tėvų sutikimas nereikalingas šiais atvejais:

1) jeigu iš tėvų atimtos tėvystės teisės;

2) jeigu tėvai įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba nežinia kur esančiais;

3) jeigu tėvai daugiau kaip vienerius metus negyvena drauge su vaiku ir, nepaisydami nevienkartinių globos ir rūpybos organų įspėjimų, vengia dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyme.

113 straipsnis. Norinčio įvaikinti asmens sutuoktinio sutikimas įvaikinimui

Kai vaiką įvaikina santuokoje esantis asmuo, jeigu vaikas nėra įvaikinamas abiejų sutuoktinių, įvaikinimui būtina gauti antrojo sutuoktinio sutikimą.

Sutuoktinio sutikimas įvaikinimui nereikalingas, jeigu šis sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu arba nežinia kur esančiu, taip pat jeigu sutuoktiniai nebegyvena drauge daugiau kaip dvejus metus ir sutuoktinio gyvenamoji vieta nežinoma.

114 straipsnis. Įvaikinamojo sutikimas įvaikinimui

Įvaikinti vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų amžiaus, neleidžiama be jo sutikimo. Vaiko sutikimą įvaikinimui išaiškina globos ir rūpybos organas.

Jeigu vaikas gyveno norinčio jį įvaikinti asmens šeimoje iki pareiškimo dėl įvaikinimo padavimo ir laiko jį savo tėvu (motina), išimties būdu gali būti įvaikinama be įvaikinamojo sutikimo.

115 straipsnis. Įvaikinimo įforminimas

Pareiškimas dėl noro įvaikinti vaiką paduodamas įvaikinamojo gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui arba asmens, norinčio įvaikinti, gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui.

Globos ir rūpybos funkcijas vykdantis organas privalo patikrinti norinčio įvaikinti asmens gyvenimo sąlygas, išaiškinti, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus, ar nėra įvaikinimui kliūčių, taip pat išaiškinti vaiko pažiūrą į įvaikinimą ir pateikti pareiškimą dėl įvaikinimo su savo išvada apie įvaikinimo galimumą spręsti rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

116 straipsnis. Įvaikinamojo pavardės, tėvavardžio ir vardo pakeitimas

Asmens, norinčio įvaikinti, prašymu, priimdamas sprendimą įvaikinti, rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas gali įvaikinamajam suteikti įtėvio pavardę ir tėvavardį pagal jo vardą. Kai įvaikina moteris, įvaikinamajam tėvavardis suteikiamas jos nurodymu.

Asmens, norinčio įvaikinti, prašymu, priimant sprendimą įvaikinti, gali būti pakeičiamas įvaikinamojo vardas.

Įvaikinamajam, kuriam yra suėję dešimt metų amžiaus, pavardė ir tėvavardis gali būti suteikiami, taip pat jo vardas gali būti pakeičiamas tik jo sutikimu, išskyrus šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį.

117 straipsnis. Įtėvių įrašymas įvaikio tėvais

Prašant asmenims, norintiems vaiką įvaikinti, sprendimu įvaikinti gali būti leidžiama gimimų įrašų knygoje juos įrašyti įvaikio tėvais.

Įrašyti tokiam įrašui įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų amžiaus, atžvilgiu būtinas jo sutikimas, išskyrus šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį.

118 straipsnis. Įrašo apie įvaikio gimimo vietą pakeitimas

Prašant asmeniui, norinčiam vaiką įvaikinti, sprendimu įvaikinti gali būti leidžiama pakeisti įrašą apie įvaikio gimimo vietą.

119 straipsnis. Įvaikinimo atsiradimo laikas

Įvaikinimas atsiranda nuo to laiko, kai rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas priima sprendimą įvaikinti.

120 straipsnis. Įvaikinimo įregistravimas

Įvaikinimą būtina įregistruoti rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo įvaikinti priėmimo vietos civilinės metrikacijos organe.

Vykdomasis komitetas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasiųsti sprendimo įvaikinti nuorašą civilinės metrikacijos organui, kad šis įregistruotų įvaikinimą.

121 straipsnis. Įvaikių prilyginimas įtėvio giminaičiams

Įvaikiai ir jų palikuonys įtėvių bei jų giminaičių atžvilgiu, o įtėviai ir jų giminaičiai įvaikių ir jų palikuonių atžvilgiu asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis prilyginami giminaičiams iš kilmės,

Įvaikiai netenka asmeninių bei turtinių teisių ir atleidžiami nuo pareigų savo tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu.

122 straipsnis.     Įvaikio savitarpio teisių ir pareigų su vienu iš tėvų ir jo giminaičiais palikimas

Tais atvejais, kai įvaikina vienas asmuo, jeigu įvaikina vyriškis, įvaikio motinai pareiškus norą ir esant įtėvio sutikimui, gali būti paliekamos įvaikio savitarpio teisės ir pareigos su jo motina bei jos giminaičiais, o jeigu įvaikina moteris, tai, įvaikio tėvui pareiškus norą ir esant įmotės sutikimui, gali būti paliekamos įvaikio savitarpio teisės ir pareigos su jo tėvu bei šiojo giminaičiais.

Apie tai, kad paliekamos įvaikio savitarpio teisės ir pareigos su vienu iš tėvų bei jo giminaičiais, turi būti nurodoma rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime įvaikinti.

123 straipsnis. Palikimas įvaikiui teisės į pensiją ir pašalpą maitintojo netekimo atveju

Nepilnamečiams, kurie įvaikinimo metu turi teisę į pašalpą ar pensiją, jiems priklausančią iš valstybinių ar visuomeniniu organizacijų maitintojo netekimo atveju, ši teisė paliekama ir juos įvaikinus.

124 straipsnis. Įmotės teisė į įstatymų nustatytas motinystės lengvatas

Moteris, įvaikinusi naujagimį vaiką, turi teisę gauti pogimdymines atostogas, už kurias mokama įstatymo nustatyta tvarka gimdymo pašalpa, taip pat gauti kitas lengvatas, įstatymų nustatytas motinai.

125 straipsnis. Įvaikinimo paslapties išsaugojimo užtikrinimas

Įvaikinimo paslaptį saugo įstatymas.

Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus–be globos ir rūpybos organų sutikimo išduoti civilinės metrikacijos knygų išrašus ir kitokias žinias, iš kurių būtų galima matyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai.

Asmenys, prieš įtėvių valią pagarsinę įvaikinimo paslaptį, atsako pagal įstatymą.

126 straipsnis. Įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo tvarka

Įvaikinimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti leidžiama tik teismine tvarka.

127 straipsnis.     Vaiko interesų vyravimas, įvaikinimą pripažįstant negaliojančiu ir panaikinant

Įvaikinimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti leidžiama tik prieš pasiekiant įvaikiui pilnametystę ir ta sąlyga, kad tai atitinka įvaikio interesus.

128 straipsnis. Įvaikinimo pripažinimas negaliojančiu įvaikio tėvų ieškiniu

Įvaikinimas, atliktas, pažeidžiant šio kodekso 111 ir 112 straipsniuose nustatytus reikalavimus, gali būti pripažįstamas negaliojančiu įvaikio tėvų ieškiniu.

Pripažinti įvaikinimą negaliojančiu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu pagrindu tais atvejais, kai įvaikiui yra suėję dešimt metų amžiaus, leidžiama tik jo sutikimu.

Ieškinį dėl įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu įvaikio tėvai pareiškia įtėviui. Jeigu vaiko tėvai nežino, kas yra jų vaiko įtėvis, ieškinys pareiškiamas sprendimo įvaikinti priėmimo vietos globos ir rūpybos organams. Apie ieškinio pareiškimą pranešama įtėviui, kuris turi teisę įstoti į bylą arba pavesti ginti savo interesus globos ir rūpybos organui. Teismas turi teisę visais atvejais, kai pripažįsta esant reikalinga, įtraukti įtėvį į bylą kaip bendraatsakovį.

129 straipsnis. Įvaikinimo pripažinimas negaliojančiu įtėvio sutuoktinio ieškiniu

Įvaikinimas, atliktas, pažeidžiant šio kodekso 113 straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti pripažįstamas negaliojančiu įtėvio sutuoktinio ieškiniu.

Ieškinį dėl įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu įtėvio sutuoktinis pareiškia įtėviui. Dalyvauti byloje įtraukiamas sprendimo įvaikinti priėmimo vietos globos ir rūpybos organas.

130 straipsnis.     Įvaikinimo pripažinimas negaliojančiu globos ir rūpybos organo ar prokuroro ieškiniu

Įvaikinimas, atliktas, pažeidžiant šio kodekso 110 ir 114 straipsniuose nustatytus reikalavimus, taip pat atliktas fiktyviai, gali būti pripažįstamas negaliojančiu globos ir rūpybos organo ar prokuroro ieškiniu. Ieškinį jie pareiškia įtėviui.

131 straipsnis. Įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu pasekmės

Įvaikinimas pripažįstamas negaliojančiu nuo sprendimo įvaikinti priėmimo laiko. Šiuo atveju atstatomos visos vaiko teisės ir pareigos jo tėvų ir giminaičių pagal kilmę atžvilgiu ir išnyksta visos jo teisės bei pareigos įtėvių ir jų giminaičių atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, išsprendžia klausimą, ar vaikas perduodamas auklėti tėvams, ar jis atiduodamas globos ir rūpybos organų rūpybai, taip pat klausimą, ar paliekami vaikui vardas, tėvavardis ir pavardė, kurie jam buvo suteikti ryšium su įvaikinimu. Šiam pakeitimui būtinas vaiko sutikimas, jeigu jam yra suėję dešimt metų amžiaus.

132 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimas

Įvaikinimas gali būti bet kuriuo metu panaikinamas, jeigu to reikalauja įvaikio interesai.

Ieškinį dėl įvaikinimo panaikinimo pareiškia globos ir rūpybos organas ar prokuroras įtėviui. Kitos valstybinės ir visuomeninės organizacijos, taip pat atskiri asmenys, laikantys, kad įvaikinimas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis vaiko interesų, praneša apie tai globos ir rūpybos organams arba prokurorui, kuriems priklauso teisė spręsti klausimą dėl ieškinio įvaikinimui panaikinti pareiškimo.

Įvaikinimas gali būti panaikinamas taip pat įtėvio ieškiniu globos ir rūpybos organui, jeigu paaiškėja, kad įvaikis yra silpnaprotis arba psichinis ligonis, apie ką įtėvis iki įvaikinimo nežinojo ir negalėjo žinoti.

133 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimo pasekmės

Panaikinus įvaikinimą, įvaikio savitarpio teisės ir pareigos su įtėviu ir įtėvio giminaičiais nutrūksta nuo teismo sprendimo panaikinti įvaikinimą įsiteisėjimo dienos.

Panaikinant įvaikinimą, atstatomos visos vaiko teisės ir pareigos jo tėvų ir giminaičių pagal kilmę atžvilgiu ir išnyksta visos įvaikio teisės bei pareigos įtėvių ir jų giminaičių atžvilgiu. Tačiau teismas turi teisę įpareigoti įtėvį mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Teismas, priimdamas sprendimą panaikinti įvaikinimą, kartu, vadovaudamasis vaiko interesais, nustato, ar vaikas turi būti grąžintas tėvams, ar atiduotas globos ir rūpybos organų rūpybai, taip pat išsprendžia klausimą, ar paliekami vaikui vardas, tėvavardis ir pavardė, kurie jam buvo suteikti įvaikinant.

134 straipsnis.     Teismo sprendimo įvaikinimą pripažinti negaliojančiu ar panaikinti nuorašo pasiuntimas

Teismas, priėmusysis sprendimą pripažinti įvaikinimą negaliojančiu ar jį panaikinti, privalo, sprendimui įsiteisėjus, pasiųsti sprendimo nuorašą įvaikinimo registravimo vietos civilinės metrikacijos organui ir sprendimo įvaikinti priėmimo vietos rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

135 straipsnis.     Būtinas globos ir rūpybos organų dalyvavimas, nagrinėjant bylas dėl įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo

Bylos dėl įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl jo panaikinimo nagrinėjamos, būtinai dalyvaujant globos ir rūpybos organui.

Ketvirtasis skyrius

GLOBA IR RŪPYBA

Penkioliktasis skirsnis

GLOBA IR RŪPYBA

136 straipsnis. Globos ir rūpybos uždaviniai

Globa ir rūpyba steigiama auklėti nepilnamečiams vaikams, kurie dėl tėvų mirties, tėvystės teisių atėmimo iš tėvų, dėl tėvų ligos ar dėl kitų priežasčių liko be tėvų rūpybos, taip pat ginti asmeninėms ir turtinėms šių vaikų teisėms bei interesams.

Globa ir rūpyba steigiama taip pat ginti asmeninėms bei turtinėms teisėms ir interesams pilnamečių asmenų, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų.

137 straipsnis. Asmenys, kuriems steigiama globa

Globa steigiama vaikams, kuriems nėra suėję penkiolikos metų amžiaus, taip pat asmenims, kuriuos teismas yra pripažinęs neveiksniais dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės (Lietuvos TSR civilinio kodekso 15 straipsnis).

138 straipsnis. Asmenys, kuriems steigiama rūpyba

Rūpyba steigiama nepilnamečiams, kuriems yra suėję penkiolika metų amžiaus.

Rūpyba steigiama taip pat pilnamečiams asmenims, kurių veiksnumą teismas yra apribojęs dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis (Lietuvos TSR civilinio kodekso 16 straipsnis), ir veiksniems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų.

139 straipsnis. Mirusių ir nežinia kur esančių asmenų turto globa

Mirusių ir nežinia kur esančių asmenų turto globa steigiama Lietuvos TSR civilinio kodekso numatytais atvejais ir tvarka.

140 straipsnis. Globos ir rūpybos organai

Globos ir rūpybos organai yra rajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Vykdyti globos ir rūpybos funkcijas nepilnamečių asmenų atžvilgiu pavedama liaudies švietimo skyriams, teismo pripažintų neveiksniais arba ribotai veiksniais asmenų atžvilgiu – sveikatos apsaugos skyriams arba jų funkcijas vykdantiems organams, ir veiksnių asmenų, kuriems reikalinga rūpyba dėl sveikatos būklės, atžvilgiu – socialinio aprūpinimo skyriams.

141 straipsnis. Globos ir rūpybos organų nuostatai

Globos ir rūpybos organų nuostatus tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

142 straipsnis. Globos ir rūpybos steigimas

Globą ir rūpybą steigia rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

143 straipsnis. Globos ir rūpybos steigimo vieta

Globa ir rūpyba steigiama globotino ir rūpintino asmens gyvenamojoje vietoje, o globėjui arba rūpintojui pareiškus norą – jų gyvenamojoje vietoje.

144 straipsnis. Pareiga pranešti apie globos ir rūpybos reikalingus asmenis

Organizacijos, pareigūnai ir piliečiai, sužinoję apie likusius be tėvų rūpybos nepilnamečius, privalo tuojau pranešti apie lai faktinės globotinų ar rūpintinų vaikų buvimo vietos globos ir rūpybos organui.

Teismas, priėmusysis sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu, privalo, sprendimui įsiteisėjus, pasiųsti sprendimo nuorašą šio asmens gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui, kad tam asmeniui būtų įsteigta globa arba rūpyba.

145 straipsnis.     Globos ir rūpybos organų pareiga laikinai aprūpinti globotinus ar rūpintinus nepilnamečius

Globos ir rūpybos organas, gavęs žinių apie likusį, be tėvų rūpybos nepilnametį, privalo tuojau tai patikrinti ir, šioms aplinkybėms pasitvirtinus, užtikrinti, kad nepilnametis laikinai būtų aprūpintas, iki bus išspręstas globos ar rūpybos įsteigimo klausimas.

146 straipsnis. Globos arba rūpybos steigimas nepilnamečiui, kurio tėvai yra gyvi

Esant gyviems nepilnamečio tėvams, iš kurių neatimtos tėvystės teisės, globa arba rūpyba nepilnamečiui steigiama tik tuo atveju, jeigu vaikas teismo sprendimu paimtas iš tėvų (78 straipsnis).

Nepilnamečio tėvams laikinai nesant dėl svarbių priežasčių (buvimas komandiruotėje, liga ir pan.), jeigu jie paliko vaiką giminaičių ar kitų artimų asmenų rūpybai, steigti jam globą arba rūpybą nebūtina. Tėvams nesant ilgiau kaip šešis mėnesius, vaikui paprastai steigiama globa arba rūpyba.

147 straipsnis. Rūpybos steigimas pilnamečiui jo prašymu

Pilnamečiui veiksniam asmeniui, negalinčiam dėl savo sveikatos būklės savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo pareigų, šio asmens prašymu gali būti steigiama rūpyba.

148 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo skyrimas

Globai ir rūpybai betarpiškai vykdyti globos ir rūpybos organai skiria globėją arba rūpintoją.

Globėjas ar rūpintojas gali būti paskirtas tik jo sutikimu.

Globėjas ar rūpintojas turi būti paskirtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo to laiko, kai globos ir rūpybos organai sužinojo, kad būtina steigti globą arba rūpybą.

149 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo parinkimas

Parenkant globėją ar rūpintoją, turi būti atsižvelgiama į asmenines jo ypatybes, sugebėjimą eiti globos arba rūpybos pareigas, jo santykius su tuo asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip pat, jeigu tai galima, į globotinio (rūpintinio) pageidavimą.

Rūpintojas pilnamečiam veiksniam asmeniui, negalinčiam dėl savo sveikatos būklės savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo pareigų, parenkamas tik rūpintinio sutikimu.

150 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti skiriami globėjais ir rūpintojais

Globėjais ir rūpintojais negali būti skiriami:

1) asmenys, kuriems nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus;

2) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

3) asmenys, iš kurių teisinas yra atėmęs tėvystės teises;

4) asmenys, nuteisti už vengimą mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams;

5) asmenys, buvę įtėviais, jeigu įvaikinimas buvo panaikintas dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai ėjo savo pareigas;

6) asmenys, pašalinti iš globėjo ar rūpintojo pareigų už netinkamą jiems pavestų pareigų ėjimą.

151 straipsnis.     Globa ir rūpyba asmenims, esantiems valstybinių arba visuomeninių organizacijų rūpyboje

Vaikams, kuriuos pilnutinai auklėja valstybinės ar visuomeninės organizacijos, taip pat pilnamečiams globos arba rūpybos reikalingiems asmenims, atiduotiems į atitinkamas gydymo ar socialinio aprūpinimo organų įstaigas, globėjai ir rūpintojai neskiriami. Šių asmenų atžvilgiu eiti globėjų ir rūpintojų pareigas pavedama įstaigos, kurioje yra globotinis (rūpintinis), administracijai.

Turtiniams šių asmenų interesams saugoti (pensijai gauti, turtui valdyti ir pan.) reikiamais atvejais gali būti paskirtas jų turto globėjas.

152 straipsnis. Turto, esančio ne globotinio (rūpintinio) gyvenamojoje vietoje, globa

Jeigu asmuo, kuriam įsteigta globa arba rūpyba, turi turto kitoje vietovėje, tai šio turto apsauga pavedama turto buvimo vietos globos ir rūpybos organui. Reikalui esant, šis organas gali paskirti globotinio (rūpintinio) turto globėją.

153 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pareigų neatlygintinumas

Globėjai ir rūpintojai šias pareigas eina neatlygintinai.

154 straipsnis.     Nebuvimas globėjų ir rūpintojų pareigos išlaikyti globotinius (rūpintinius) savo sąskaita

Globėjai ir rūpintojai nėra įpareigoti išlaikyti globotinius (rūpintinius) savo sąskaita.

155 straipsnis.     Globėjų ir rūpintojų pareigos auklėti nepilnamečius globotinius (rūpintinius) ir ginti jų teises bei interesus

Nepilnamečių globėjai ir rūpintojai privalo auklėti globotinius (rūpintinius), rūpintis jų fiziniu vystymusi ir mokymu, ruošti visuomenei naudingam darbui, auginti garbingais socialistinės visuomenės nariais, ginti jų teises bei interesus

^[18]

156 straipsnis.     Globėjų ir rūpintojų pareiga saugoti pilnamečių globotinių (rūpintinių) asmenybę bei sveikatą ir ginti jų teises bei interesus

Pilnamečių globėjai ir rūpintojai privalo rūpintis globotinių (rūpintinių) išlaikymu, reikiamų buitinių sąlygų jiems sudarymu, jų priežiūra ir gydymu, taip pat ginti jų teises bei interesus.

Psichinių ligonių ar silpnapročių globėjai privalo, be to, sekti, kad globotiniai būtų nuolatos mediciniškai stebimi.

Ribotai veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojų pareigos nustatomos sutinkamai su Lietuvos TSR civilinio kodekso 16 straipsnio antrąja dalimi.

157 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo pareiga gyventi drauge su globotiniu

Globėjas arba rūpintojas privalo gyventi drauge su savo globotiniu (rūpintinių).

Perduoti nepilnametį globotinį laikinai auklėti arba psichinį ligonį laikinai išlaikyti ir prižiūrėti kitiems asmenims globėjas gali tik globos ir rūpybos organo leidimu. Tai neliečia tų atvejų, kai globotinis prireikus atiduodamas į medicinos įstaigą.

Atskirais atvejais globos ir rūpybos organas gali leisti rūpintojui gyventi skyrium nuo rūpintinio, kuriam yra suėję šešiolika metų amžiaus, jeigu prieina išvadą, kad jų gyvenimas skyrium neatsilieps neigiamai rūpintinio auklėjimui ir jo teisių bei interesų apsaugai.

Apie bet kokį savo gyvenamosios vietos pakeitimą globėjas ir rūpintojas privalo pranešti globos ir rūpybos organams.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta pareiga netaikoma pilnamečių veiksnių ir ribotai veiksnių piliečių rūpintojams.

158 straipsnis.     Globėjo ir rūpintojo teisė reikalauti grąžinti globotinius (rūpintinius) iš neteisėtai juos laikančių asmenų

Globėjas ir rūpintojas turi teisę reikalauti teismine tvarka grąžinti jiems globotinį (rūpintinį) iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save be teisėto pagrindo.

159 straipsnis.     Psichinio ligonio globėjo pareiga, globotiniui pasveikus, prašyti panaikinti globą

Psichinio ligonio globėjas, globotiniui pasveikus, privalo kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti jo globotinį veiksniu ir panaikinti jam globą.

160 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų civilinės teisės ir pareigos

Globėjai yra teisėti savo globotinių atstovai ir jų vardu bei jų interesais sudaro visus reikiamus sandorius.

Rūpintojai padeda rūpintiniams įgyvendinti jų teises ir vykdyti jų pareigas, taip pat saugo juos nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimų.

Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus rūpintojai duoda jiems sutikimą sudaryti tuos sandorius, kurių pagal įstatymą (Lietuvos TSR civilinio kodekso 14 straipsnis) nepilnamečiai neturi teisės savarankiškai sudarinėti.

Ribotai veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojai duoda sutikimą šiems asmenims paimti jiems priklausančias išmokas ir disponuoti gautomis pinigų sumomis bei kitu rūpintinio turtu (Lietuvos TSR civilinio kodekso 16 straipsnis).

161 straipsnis.     Sandoriai, kuriems sudaryti reikalingas išankstinis globos ir rūpybos organų leidimas

Globėjas neturi teisės be išankstinio globos ir rūpybos organo leidimo sudaryti sandorius, o rūpintojas – duoti sutikimą sudaryti sandorius, kurie nėra buitiniai.

Skyrium imant, reikalingas išankstinis globos ir rūpybos organų leidimas sudaryti notariškai tvirtinamoms sutartims, atsisakyti globotiniui (rūpintiniui) priklausančių teisių, turtui savanoriškai pasidalyti, gyvenamosioms patalpoms savanoriškai pasidalyti ir jomis apsikeisti, globotinio (rūpintinio) turtui, kurio vertė didesnė kaip 100 rublių, perleisti.

162 straipsnis.     Sandoriai, kurių neturi teisės sudaryti globėjas ir rūpintojas, jų sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai

Globėjas ir rūpintojas, jų sutuoktiniai, tėvai, vaikai, broliai bei seserys ir senoliai neturi teisės sudaryti sandorių su globotiniu (rūpintiniu) ir atstovauti jam teisminėse bylose tarp globotinio (rūpintinio), iš vienos pusės, ir globėjo arba rūpintojo sutuoktinio, tėvų, vaikų, brolių bei seserų ar senolių, iš antrosios pusės.

Sudaryti globotinio (rūpintinio) vardu dovanojimo sutartį neleidžiama.

163 straipsnis.     Disponavimas globotinio (rūpintinio) einamosiomis pajamomis (įplaukomis)

Pinigų sumos, kurios priklauso globotiniui (rūpintiniui) kaip pensija, pašalpa, alimentai, ir kitos einamosios įplaukos pavedamos globėjui arba rūpintojui disponuoti ir jos naudojamos globotiniui (rūpintiniui) išlaikyti.

Sutinkamai su Lietuvos TSR civilinio kodekso 14 straipsniu nepilnametis rūpintinis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius. Esant pakankamam pagrindui, globos ir rūpybos organas gali savo iniciatyva arba visuomeninių organizacijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu apriboti jo teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija arba visiškai atimti iš jo šią teisę.

Pinigų sumas, priklausančias pilnamečiams veiksniems asmenims, kuriems rūpyba įsteigta dėl jų sveikatos būklės, rūpintojas gali naudoti tik rūpintinio sutikimu.

164 straipsnis. Pašalpos globotiniui (rūpintiniui) išlaikyti skyrimas

Nesant pakankamai lėšų globotiniui (rūpintiniui) išlaikyti, globos ir rūpybos organas skiria jam išlaikyti pašalpą.

165 straipsnis.     Globotinių (rūpintiniu) turto tvarkymas ir globėjų bei rūpintojų atsiskaitymas

Globotinių (rūpintiniu) turto tvarkymo tvarką, šio turto perleidimo tvarką ir sąlygas, globotiniams (rūpintiniams) priklausančių pinigų ir kitokių vertybių saugojimo tvarką, kitų veiksmų, susijusių su globotinio (rūpintinio) turto saugojimu ir tvarkymu, atlikimo tvarką, taip pat globėjų ir rūpintojų atsiskaitymo dėl turto tvarkymo ir saugojimo tvarką reguliuoja taisyklės, tvirtinamos Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta tvarka.

166 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų veiklos priežiūra

Globėjo ar rūpintojo veiklą prižiūri globotinio (rūpintinio) gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organas.

Priežiūros vykdymo tvarką ir formą nustato Globos ir rūpybos organų nuostatai.

167 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo veiksnių apskundimas

Globėjo ar rūpintojo veiksmus gali apskųsti globotinio (rūpintinio) gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui bet kuris pilietis, jų tarpe ir globotinis (rūpintinis), taip pat valstybinės ir visuomeninės organizacijos.

168 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų atleidimas iš pareigų

Globos ir rūpybos organas atleidžia globėją ar rūpintoją iš šių pareigų tuo atveju, kai globotinis (rūpintinis) grąžinamas auklėti tėvams, taip pat kai jis įvaikinamas arba atiduodamas į valstybinę ar visuomeninę įstaigą.

Globėjas ir rūpintojas gali būti atleidžiamas iš šių pareigų taip pat jų pačių prašymu, jeigu globos ir rūpybos organas pripažįsta, kad šis prašymas pagrįstas svarbiomis priežastimis (globėjo ar rūpintojo liga, materialinės ar šeiminės jo padėties pasikeitimas ir pan.).

169 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pašalinimas, kai jie netinkamai eina savo pareigas

Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai eina jam pavestas pareigas, globos ir rūpybos organas savo sprendimu pašalina globėją ar rūpintoją iš šių pareigų.

Jeigu globėjas ar rūpintojas išnaudoja globą ir rūpybą savanaudiškiems tikslams arba palieka globotinį (rūpintinį) be priežiūros ir reikiamos pagalbos, taip pat jeigu globėjas ar rūpintojas pasisavina jam įtikėtą globotinio (rūpintinio) turtą, globos ir rūpybos organas privalo perduoti visą reikiamą medžiagą prokurorui, kad šis išspręstų kaltininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą.

170 straipsnis.     Veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojų atleidimas rūpintinių reikalavimu

Veiksnaus pilnamečio asmens, kuriam rūpyba reikalinga dėl jo sveikatos būklės, rūpintojas turi būti atleidžiamas rūpintinio reikalavimu. Globos ir rūpybos organas šiuo atveju gali, suderinęs su rūpintiniu, paskirti jam rūpintoju kitą asmenį.

171 straipsnis. Globos pasibaigimas

Kai nepilnamečiui globotiniui sueina penkiolika metų amžiaus, jo globa pasibaigia, o asmuo, ėjęs globėjo pareigas, be atskiro paskyrimo tampa nepilnamečio rūpintoju.

Globos ir rūpybos organo sprendimu globa pasibaigia:

1) nepilnamečio, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus,– kai jis grąžinamas auklėti tėvui (motinai) arba įvaikinamas;

2) psichinio ligonio,– kai teismas pripažįsta jį veiksniu.

172 straipsnis. Rūpybos pasibaigimas

Kai nepilnamečiui rūpintiniui sueina aštuoniolika metų amžiaus, jo rūpyba pasibaigia be atskiro globos ir rūpybos organo sprendimo. Globos ir rūpybos organo sprendimu rūpyba pasibaigia:

1) nepilnamečio, kuriam nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus,– kai jis auklėti grąžinamas tėvui (motinai) arba įvaikinamas, taip pat kai jis, rajono, miesto, miesto rajono (kuriame yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui leidus, sudaro santuoką;

2) asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis,– kai teismas panaikina jo veiksnumo apribojimą;

3) veiksnaus pilnamečio asmens,– kai išnyksta priežastis, dėl kurios buvo įsteigta rūpyba.

Penktasis skyrius

CIVILINĖS BŪKLĖS AKTAI

Šešioliktasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

173 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimas

Gimimas, tėvystės nustatymas, mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimas turi būti registruojami valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Civilinės būklės aktų registravimas nustatomas tiek valstybės ir visuomenės interesais, tiek ir siekiant apsaugoti asmenines bei turtines piliečių teises.

174 straipsnis. Civilinės būklės aktus registruojantys organai

Civilinės būklės aktus miestuose ir rajonų centruose registruoja rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų civilinės metrikacijos skyriai, miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių – miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, o gyvenvietėse ir kaimo vietovėse – gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai ^[19].

175 straipsnis. Civilinės būklės aktus registruojančių organų kompetencija

Rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų civilinės metrikacijos skyriai registruoja gimimą, tėvystės nustatymą, mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, tėvo vardo ir pavardės pakeitimą, pakeičia, papildo, ištaiso ir anuliuoja civilinės būklės aktų įrašus, atstato prarastus įrašus, saugo aktų knygas ir išduoda pakartotinius liudijimus.

Miestų (miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių), gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai registruoja gimimą, tėvystės nustatymą ir mirtį^[20].

176 straipsnis. Aktų knygos. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 29 straipsniu pagrindinius nuostatus, reguliuojančius civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, atstatymo ir anuliavimo tvarką, taip pat civilinės būklės aktų registravimo knygų formas ir, remiantis šių knygų įrašais, išduodamų liudijimų formas, aktų knygų saugojimo tvarką ir laiką nustato TSRS Ministrų Taryba ^[21].

Civilinės būklės aktų registravimo taisykles, jų tarpe iškilmingo santuokų ir gimimų registravimo tvarką, taip pat tvarką, kuria susituokiantieji painformuoja vienas antrą apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį ir kuria jiems išaiškinamos jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teisės ir pareigos, tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

177 straipsnis. Dokumentai, pateikiami, įrašant civilinės būklės aktų įrašus

Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, atitinkamais atvejais turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys aktus, registruotinus civilinės metrikacijos organuose, ir dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų asmens tapatybę.

Dokumentų, kuriuos reikia pateikti civilinės būklės aktų įrašams įrašyti, sąrašą nustato Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinama Civilinės metrikacijos tvarkos instrukcija.

178 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymas

Kiekvienas įrašomas į civilinės būklės aktų registravimo knygą įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą įrašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančio organo antspaudu. Apie civilinės būklės akto įrašo įrašymą pareiškėjams išduodamas atitinkamas liudijimas.

179 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo tvarka

Civilinės būklės aktų įrašuose klaidas ištaiso ir pakeitimus padaro, jeigu tam yra pakankamas pagrindas ir nėra tarp suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos organai.

Civilinės metrikacijos organų atsisakymas ištaisyti ar pakeisti įrašą gali būti apskųstas teismui.

Jeigu tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, įrašas ištaisomas, remiantis teismo sprendimu.

180 straipsnis. Valstybinis mokestis

Gimimas, mirtis, įvaikinimas ir tėvystės nustatymas civilinės metrikacijos organuose registruojami, liudijimai pakeičiant, papildant ir ištaisant gimimo įrašą tėvystės nustatymo, įvaikinimo atveju, taip pat ryšium su klaidomis, padarytomis registruojant civilinės būklės aktus, išduodami sutinkamai su TSRS įstatymais, neimant valstybinio mokesčio.

Už santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, vardo, tėvo vardo ir pavardės pakeitimo įregistravimą, už liudijimų ryšium su gimimo, santuokos, santuokos nutraukimo ir mirties aktų įrašų pakeitimu, papildymu, ištaisymu ir atstatymu išdavimą, taip pat už pakartotinių civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimų išdavimą imamas TSRS Ministrų Tarybos nustatyto dydžio valstybinis mokestis ^[22].

Septynioliktasis skirsnis

GIMIMO REGISTRAVIMAS

181 straipsnis. Gimimo registravimo tvarka

Gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose.

Civilinės metrikacijos organai sudaro iškilmingą gimimo registravimo aplinką, jeigu su tuo sutinka tėvai.

182 straipsnis. Pareiškimas apie gimimą

Apie gimimą pareiškia žodžiu arba raštu tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, pareiškia giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija, taip pat kiti asmenys.

Rasto vaiko gimimas įregistruojamas jį radusio asmens pareiškimu arba vaikų įstaigos, į kurią atiduotas vaikas, administracijos ar milicijos organų pareiškimu.

183 straipsnis. Terminai vaiko gimimui įregistruoti

Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas,– ne vėliau kaip per tris paras nuo gimimo laiko.

Pareiškimas apie rasto vaiko gimimo registravimą turi būti paduotas ir jo gimimas turi būti įregistruotas ne vėliau kaip per tris paras nuo vaiko radimo laiko ^[23].

184 straipsnis. Gimimo įrašas

Gimimo įraše vaiko vardas, tėvavardis ir pavardė, taip pat žinios apie jo tėvus įrašoma sutinkamai su šio kodekso 58 ir 60–63 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta, tėvo tautybė įrašoma motinos nurodymu.

Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pavardė, vardas ir tėvavardis įrašomi globos ir rūpybos organo nurodymu ^[24].

185 straipsnis. Tėvo, mirusio iki vaiko gimimo, įrašymas

Jeigu vaikas gimė, mirus asmeniui, buvusiam su naujagimio motina santuokoje, gimimo įraše ir gimimo liudijime mirusysis gali būti įrašomas kaip vaiko tėvas ta sąlyga, kad nuo jo mirties dienos iki vaiko gimimo praėjo ne daugiau kaip 10 mėnesių.

186 straipsnis.     Vaikų, gimusių, santuoką nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia, gimimo įregistravimas

Vaiko, pradėto santuokoje, bet gimusio, santuoką nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia, jeigu nuo santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia dienos iki vaiko gimimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 mėnesių, gimimas registruojamas ta pačia tvarka, kaip ir vaiko, kurio tėvai yra santuokoje.

Aštuonioliktasis skirsnis

TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS

187 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimo vieta

Tėvystės nustatymas registruojamas vieno arba abiejų tėvų gyvenamosios vietos, o nustatant tėvystę teismine tvarka,– ieškovo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose^[25].

188 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimo tvarka

Tėvystės nustatymas registruojamas, remiantis bendru tėvų pareiškimu arba teismo sprendimu, o jeigu vaiko motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, iš jos atimtos tėvystės teisės arba negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos,– tėvo pareiškimu^[26].

Registruoti tėvystės nustatymą pasiekusių pilnametystę vaikų atžvilgiu leidžiama tik jų sutikimu.

189 straipsnis. Žinių apie tėvą įrašymas vaiko gimimo įraše

Remdamiesi tėvystės nustatymo įrašu civilinės metrikacijos organai įrašo žinias apie tėvą į vaiko gimimo įrašą ir išduoda naują gimimo liudijimą.

Devynioliktasis skirsnis

MIRTIES REGISTRAVIMAS

190 straipsnis. Mirties registravimo tvarka

Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos civilinės metrikacijos organuose.

Pagal teismo sprendimą nustatyti mirties faktą arba paskelbti pilietį mirusiu mirtis registruojama priėmusio sprendimą teismo buveinės civilinės metrikacijos organuose.

191 straipsnis. Pareiškimas apie mirtį

Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų, butų eksploatavimo organizacijos darbuotojų pareiškimu, taip pat medicinos įstaigos, kurioje šis asmuo mirė, administracijos, milicijos organų ir kitų asmenų pranešimu.

192 straipsnis. Terminas mirčiai įregistruoti

Apie mirtį turi būti pareikšta ir mirtis turi būti įregistruota ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko^[27].

Dvidešimtasis skirsnis

SANTUOKOS REGISTRAVIMAS

193 straipsnis. Santuokos registravimo vieta

Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose.

194 straipsnis. Pareiškimas apie santuokos sudarymą

Norintieji susituokti patys paduoda apie tai pareiškimą vienam iš šio kodekso 193 straipsnyje nurodytų civilinės metrikacijos organų savo pasirinkimu.

Pareiškime jie turi patvirtinti, kad santuokai sudaryti nėra šio kodekso 17 straipsnyje numatytų kliūčių, taip pat nurodyti, kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų.

195 straipsnis.     Susituokiančiųjų supažindinimas su santuokos sudarymo sąlygomis bei tvarka ir sutuoktinių teisių bei pareigų jiems išaiškinimas

Civilinės metrikacijos organas, priėmusysis pareiškimą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas antrą painformavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.

196 straipsnis. Santuokos registravimo laiko paskyrimas

Suderinus su susituokiančiaisiais, paskiriamas santuokos registravimo laikas sutinkamai su šio kodekso 13 straipsniu.

Per šio kodekso 13 straipsnyje nurodytą terminą priėmusysis pareiškimą civilinės metrikacijos organas paskelbia apie būsimą santuokos registravimą visuomenės žiniai ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo. Išimtiniais atvejais, rajono, miesto, miesto rajono (kuriame yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkui ar jo pavaduotojui leidus, šis terminas gali būti sutrumpinamas.

197 straipsnis. Santuokos registravimas

Santuoka registruojama, dalyvaujant patiems susituokiantiems asmenims.

Įrašius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas.

Santuoką sudariusių asmenų pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašoma apie santuokos įregistravimą, nurodant antrojo sutuoktinio pavardę, vardą, tėvavardį ir gimimo metus, santuokos įregistravimo vietą ir laiką.

Dvidešimt pirmasis skirsnis

SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS

198 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo vieta

Santuokos nutraukimas registruojamas sutuoktinių arba vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose.

199 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimas, remiantis teismo sprendimu

Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Prie pareiškimo turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo išrašas. Sutuoktinis, privalantis sumokėti teismo nustatytą sumą, be to, turi pridėti šios sumos sumokėjimo kvitą.

Jeigu santuokos nutraukimas įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių pareiškimu, santuoka laikoma pasibaigusia, tačiau antrasis sutuoktinis neturi teisės registruoti naują santuoką, iki jis gaus ištuokos liudijimą.

200 straipsnis. Santuokos nutraukimas, abiem sutuoktiniams sutinkant

Sutuoktinių pareiškime dėl santuokos nutraukimo jų abiejų sutikimu (37 straipsnis) sutuoktiniai privalo patvirtinti, kad jie neturi nepilnamečių vaikų.

Registruojant santuokos nutraukimą, privalo dalyvauti abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš jų negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju nedalyvaujančio sutuoktinio sutikimas nutraukti santuoką turi būti nustatyta tvarka patvirtintas.

201 straipsnis. Santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių pareiškimu

Prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo šio kodekso 38 straipsnyje numatytu pagrindu turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti antrąjį sutuoktinį nežinia kur esančiu arba neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės nuorašas arba įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuteisti jį laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams nuorašas arba išrašas.

Apie paduotą pareiškimą pranešama kalinamajam sutuoktiniui arba neveiksnaus sutuoktinio globėjui. Pranešime nustatomas terminas pranešti, ar yra ginčas dėl vaikų ar dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimo arba ginčas dėl lėšų paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo.

Gavęs pranešimą apie tai, kad ginčo nėra, arba negavęs atsakymo per pranešime nustatytą terminą, civilinės metrikacijos organas įregistruoja santuokos nutraukimą.

202 straipsnis.     Sutuoktiniui ikisantuokinės pavardės suteikimas įregistruojant santuokos nutraukimą

Sutuoktinis, kuris nori, kad jam būtų suteikta ikisantuokinė pavardė, turi apie tai pareikšti civilinės metrikacijos organams įregistruojant santuokos nutraukimą. Apie tai, kad sutuoktiniui suteikiama ikisantuokinė pavardė, civilinės metrikacijos organai daro atitinkamą įrašą^[28].

203 straipsnis.     Ištuokos liudijimo išdavimas. Atžymėjimas apie ištuoką sutuoktinių dokumentuose

Įrašius santuokos nutraukimo įrašą, išduodami ištuokos liudijimai ir atžymima apie ištuoką sutuoktinių pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Tuo atveju, kai santuokos nutraukimas registruojamas vieno iš sutuoktinių pareiškimu, apie santuokos nutraukimo įregistravimą turi būti pasiunčiamas pranešimas antrajam sutuoktiniui, jeigu jo adresas yra žinomas.

Santuokos nutraukimą įregistravusysis civilinės metrikacijos organas praneša apie ištuoką santuokos įregistravimo vietos civilinės metrikacijos organui.

Dvidešimt antrasis skirsnis

ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS

204 straipsnis. Įvaikinimo registravimo tvarka

Civilinės metrikacijos organai įvaikinimą registruoja sutinkamai su rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu įvaikinti (109 straipsnis).

205 straipsnis. Pakeitimai įvaikio gimimo įraše

Jeigu įvaikiui suteikiama įtėvio pavardė ir tėvavardis pagal jo vardą, taip pat jeigu pakeičiamas įvaikio vardas ar jo gimimo vieta arba įtėviai įrašomi kaip įvaikio tėvai, civilinės metrikacijos organai, remdamiesi rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendiniu įvaikinti, padaro atitinkamus pakeitimus įvaikio gimimo įraše ir išduoda naują gimimo liudijimą, atsižvelgdami į padarytus pakeitimus.

Dvidešimt trečiasis skirsnis

VARDO, TĖVAVARDŽIO IR PAVARDĖS

PAKEITIMO REGISTRAVIMAS

206 straipsnis. Vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimo registravimo tvarka

Vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimas registruojamas pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriuje, leidus respublikiniam organui, kurio žinioje yra civilinės metrikacijos organai ^[29].

207 straipsnis.     Gimimo ir santuokos sudarymo įrašuose pakeitimų ryšium su vardo, tėvavardžio ar pavardės pakeitimu padarymas

Remiantis vardo, tėvavardžio ar pavardės pakeitimo įrašu, padaromi pakeitimai gimimo ir santuokos sudarymo įrašuose ir išduodami nauji gimimo ir santuokos liudijimai.

Šeštasis skyrius

TARYBINIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ TAIKYMAS

UŽSIENIO PILIEČIAMS IR ASMENIMS BE PILIETYBĖS.

UŽSIENIO VALSTYBIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ

IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS ^[30]

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

TARYBINIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ TAIKYMAS

UŽSIENIO PILIEČIAMS IR ASMENIMS BE PILIETYBĖS

208 straipsnis.     Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės teisės ir pareigos santuokos ir šeimos santykiuose

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 30 straipsniu užsienio piliečiai Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje santuokos ir šeimos santykiuose naudojasi teisėmis ir turi pareigas lygiai su tarybiniais piliečiais. Atskiras išimtis gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymas.

Asmenys be pilietybės, nuolatos gyvenantys Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, santuokos ir šeimos santykiuose naudojasi teisėmis ir turi pareigas lygiai su tarybiniais piliečiais.

209 straipsnis.     Tarybinių piliečių santuokų su užsienio piliečiais ir užsienio piliečių tarpusavio santuokų sudarymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje

Tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais, taip pat užsienio piliečių tarpusavio santuokos Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje sudaromos pagal tarybinius įstatymus.

Santuokos tarp užsienio piliečių, sudarytos TSR Sąjungoje užsienio valstybių ambasadose arba konsulatuose, abipusiškumo sąlygomis pripažįstamos galiojančiomis Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu šie asmenys santuokos sudarymo metu buvo valstybės, paskyrusios ambasadorių arba konsulą, piliečiai.

210 straipsnis.     Tarybinių piliečių santuokų sudarymas TSRS konsulinėse įstaigose. Ne TSR Sąjungos teritorijoje sudarytų santuokų pripažinimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 32 straipsniu ne TSR Sąjungos teritorijoje gyvenančių tarybinių piliečių santuokos sudaromos TSRS konsulinėse įstaigose.

Tais atvejais, kai tarybinių piliečių tarpusavio santuokos ir tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais sudarytos ne TSR Sąjungos teritorijoje, laikantis santuokos formos, kurią yra nustatęs jos sudarymo vietos įstatymas, šios santuokos pripažįstamos galiojančiomis Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu joms pripažinti nėra kliūčių, išplaukiančių iš šio kodekso 15–17 ir 42 straipsnių.

Užsienio piliečių santuokos, sudarytos ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje pripažįstamos galiojančiomis.

211 straipsnis.     Tarybinių piliečių santuokų su užsienio piliečiais ir užsienio piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje. Ne TSR Sąjungos teritorijoje atliktų ištuokų pripažinimas

Tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais, taip pat užsienio piliečių tarpusavio santuokos Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje nutraukiamos pagal tarybinius įstatymus.

Santuokų tarp tarybinių piliečių ir užsienio piliečių nutraukimas, atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu santuokos nutraukimo metu nors vienas iš sutuoktinių gyveno ne TSR Sąjungos teritorijoje.

Tarybinių piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas, atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo metu gyveno ne TSR Sąjungos teritorijoje.

Užsienio piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas, atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 33 straipsniu tarybinis pilietis, gyvenąs ne TSR Sąjungos teritorijoje, turi teisę nutraukti santuoką su gyvenančiu ne TSR Sąjungos teritorijoje sutuoktiniu, nepriklausomai nuo jo pilietybės, tarybiniame teisme. Tais atvejais, kai pagal tarybinius įstatymus leidžiama nutraukti santuoką civilinės metrikacijos organuose, santuoka gali būti nutraukta TSRS konsulinėse įstaigose.

Pagal pareiškimus tarybinių piliečių, gyvenančių ne TSR Sąjungos teritorijoje, bylas dėl santuokos nutraukimo nagrinėja Lietuvos TSR teismai TSRS aukščiausiojo teismo pavedimu.

212 straipsnis. Tėvystės nustatymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje

Tėvystė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, nepriklausomai nuo tėvų ir vaiko pilietybės bei jų gyvenamosios vietos, nustatoma pagal tarybinius įstatymus.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 34 straipsniu tais atvejais, kai pagal tarybinius įstatymus leidžiama nustatyti tėvystę civilinės metrikacijos organuose, gyvenantys ne TSR Sąjungos teritorijoje vaiko tėvai, iš kurių nors vienas yra TSRS pilietis, turi teisę kreiptis su pareiškimais dėl tėvystės nustatymo į TSRS konsulines įstaigas.

213 straipsnis.     Vaikų, kurie yra tarybiniai piliečiai ir gyvena ne TSR Sąjungos teritorijoje, įvaikinimas. Tvarka, kuria Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vaikus įvaikina užsienio piliečiai ir kuria įvaikinami vaikai, esantys užsienio piliečiai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 35 straipsniu vaikas, esąs tarybinis pilietis ir gyvenąs ne TSR Sąjungos teritorijoje, įvaikinamas TSRS konsulinėje įstaigoje. Jeigu įtėvis nėra tarybinis pilietis, įvaikinimui būtina gauti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidimą.

Taip pat pripažįstamas galiojančiu vaiko, kuris yra tarybinis pilietis, įvaikinimas, atliktas valstybės, kurios teritorijoje gyvena vaikas, organuose, ta sąlyga, kad šiam įvaikinimui iš anksto turi būti gautas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidimas.

Kai užsienio piliečiai įvaikina Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vaikus, kurie yra tarybiniai piliečiai, taip pat kai įvaikinami vaikai, kurie yra užsienio piliečiai ir gyvena Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, laikomasi tarybinių įstatymų.

Tarybinę pilietybę turinčius vaikus užsienio piliečiai Lietuvos TSR teritorijoje įvaikina bendrais pagrindais, nustatytais šio kodekso keturioliktajame skirsnyje, ta sąlyga, kad kiekvienu atskiru atveju tokiam įvaikinimui turi būti gautas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidimas.

214 straipsnis.     Globos (rūpybos) steigimas tarybiniams piliečiams, gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, ir užsienio piliečiams Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje. Ne TSR Sąjungos teritorijoje įsteigtos globos (rūpybos) pripažinimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 36 straipsniu globa (rūpyba) nepilnamečiams, neveiksniems arba apriboto veiksnumo tarybiniams piliečiams, gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, taip pat užsienio piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, steigiama pagal tarybinius įstatymus.

Globa (rūpyba), įsteigta tarybiniams piliečiams, gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstama galiojančia Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu globos (rūpybos) steigimui arba jos pripažinimui neprieštarauja TSRS konsulinė įstaiga.

Globa (rūpyba), įsteigta užsienio piliečiams ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstama galiojančia Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje.

215 straipsnis.     Tarybinių piliečių, gyvenančių ne TSR Sąjungos teritorijoje, civilinės būkles aktų registravimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 37 straipsniu ne TSR Sąjungos teritorijoje gyvenančių tarybinių piliečių civilinės metrikacijos aktai registruojami TSRS konsulinėse įstaigose.

Registruojant civilinės metrikacijos aktus TSRS konsulinėse įstaigose, taikomi TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, jeigu suinteresuotieji asmenys yra Lietuvos TSR piliečiai. Jeigu suinteresuotieji asmenys yra skirtingų sąjunginių respublikų piliečiai arba nenustatyta, kurios respublikos piliečiai jie yra, tai jų susitarimu taikomi vienos iš sąjunginių respublikų įstatymai, o jiems nesusitarus,– civilinės būklės aktą registruojančio konsulo sprendimu.

216 straipsnis. Pripažinimas dokumentų, kuriuos užsienio valstybių organai išduoda civilinės būklės aktams paliudyti

Užsienio valstybių kompetentingų organų išduoti dokumentai paliudyti civilinės būklės aktams, atliktiems ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus TSRS piliečių, užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu, pripažįstami galiojančiais Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu yra konsulinė legalizacija.

Dvidešimt penktasis skirsnis

UŽSIENIO VALSTYBIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ

IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS

217 straipsnis. Užsienio įstatymų ir tarptautinių sutarčių taikymas

Užsienio santuokos ir šeimos įstatymai negali būti taikomi arba tais įstatymais pagrįsti civilinės būklės aktai negali būti pripažįstami, jeigu toks taikymas arba pripažinimas prieštarautų tarybinės santvarkos pagrindams.

Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias nustato tarybiniai santuokos ir šeimos įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Tokia pat tvarka taikoma Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymuose.

---

^[1] Įstatymo 2 straipsnis nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą.

^[2]  3 ir 4 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d.. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[3]  5 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios 1980, Nr. 33-173).

^[4]  9 straipsnio pavadinimas ir pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[5]  16 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1983 m. spalio 20 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 30-322).

^[6]  21 straipsnio trečioji dalis, 23 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys ir 24 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, N r. 33-473). Tuo pačiu įsaku 21 straipsnis papildytas ketvirtąja dalimi ir 22 straipsnis papildytas trečiąja dalimi.

^[7]  21 straipsnio trečioji dalis, 23 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys ir 24 straipsnio pirmoji dalis -su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, N r. 33-473). Tuo pačiu įsaku 21 straipsnis papildytas ketvirtąja dalimi ir 22 straipsnis papildytas trečiąja dalimi.

^[8]  26 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[9]  27 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1984 m. vasario 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1981, Nr. 6-68).

^[10]  36 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[11]  39 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[12]  50 straipsnis papildytas ketvirtąja dalimi 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[13]  55 straipsnio pirmoji dalis – su .pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473). To paties straipsnio trečioji dalis – su įkeitimais, padarytais 1973 m. spalio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1973, Nr. 31-275).

^[14]  59 straipsnis ir 60 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-173).

^[15]  59 straipsnis ir 60 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-173).

^[16]  65 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[17]  91 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[18]  155 straipsnis -su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[19]  174 ir 175 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980. Nr. 33-473).

^[20]  174 ir 175 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980. Nr. 33-473).

^[21]  176 straipsnio pirmoji dalis ir 180 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybom ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[22]  176 straipsnio pirmoji dalis ir 180 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[23]  183 straipsnis -su pakeitimais, padarytais 1976 m. rugsėjo 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1970, Nr. 28-248).

^[24]  184 straipsnio antroji dalis -su pakeitimais, padarytais 1973 m. spalio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1973, Nr. 31-275).

^[25]  187 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1973 m. spalio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1973, Nr. 31-275).

^[26]  188 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[27]  192 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. rugsėjo 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 28-248).

^[28]  202 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).

^[29]  206 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. vasario 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr., 6-55).

^[30]  Šeštasis skyrius – su pakeitimais, padarytais 1980 m. lapkričio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 33-473).