PATVIRTINTA
Vidaus reikalų ministerijos
1993 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 990
Įsigalioja nuo 1994 m. gegužės 1 d.
RESPUBLIKINĖS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS
1993 m. gruodžio 30 d. Nr. 990
Vilnius
1. BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Šios taisyklės nustato pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus, būtinus eksploatuojant, statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus, statinius ir technologinius įrenginius (neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, pavaldumą bei paskirtį) ir yra privalomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1.2. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, statybos normų, technologinių sąlygų, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.
1.3. Ministerijos ir žinybos, atsižvelgdamos į gamybos ir darbo specifiką, gali parengti ir išleisti (patvirtintas nustatyta tvarka) žinybines taisykles, nesumažindamos reikalavimų, numatytų šiose taisyklėse bei kituose galiojančiuose norminiuose dokumentuose.
1.4. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organų vadovai turi teisę, nenumatytais šiose taisyklėse atvejais, nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimus pagal konkrečią situaciją.
1.5. Visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys privalo vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
1.6. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
1.7. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas, nurodymai yra privalomi visų objektų vadovams (darbdaviams), darbuotojams ir kitiems asmenims.
1.8. Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys). Jis privalo:
1.8.1. garantuoti, kad šių Taisyklių ir kitų, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių, norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi. Nustatyti priešgaisrinį režimą ir reikalauti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;
1.8.2. garantuoti, kad vadovaujantis 1 priede nurodytais reikalavimais objektui ir atskiriems jo darbo barams būtų parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos;
1.8.4. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;
1.8.5. garantuoti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų pasiūlymai būtų vykdomi nurodytu laiku;
1.8.6. aprūpinti objektą gaisro gesinimo priemonėmis ir garantuoti, kad jos būtų efektyviai naudojamos gaisrui gesinti;
1.8.7. garantuoti, kad turima priešgaisrinė technika operatyviai būtų naudojama gaisrui gesinti bet kuriuo paros metu;
1.8.8. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės agitacijos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais;
1.8.9. garantuoti, kad vadovaujantis 2 priede nurodytais reikalavimais būtų parengtas planas, kaip darbuotojams elgtis kilus gaisrui ir organizuoti praktinius užsiėmimus pagal jį ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
Pastaba. Objekto vadovas gali įkurti savanorišką ugniagesių draugovę bei sudaryti priešgaisrinę-techninę komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.
1.9. Atskirame darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba jį pavaduojantis asmuo. Jis privalo:
1.9.2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;
1.9.3. žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
1.9.4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuavimo kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti ir t. t. Rastus trūkumus skubiai šalinti;
1.9.5. garantuoti, kad šildymo įrengimai, ventiliacijos, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o radus gedimų – nedelsiant juos pašalinti;
1.9.6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkciją perduoti į sandėlį, išjungti elektros įrenginius, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;
1.9.7. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles. Garantuoti, kad šios sistemos būtų tvarkingos ir galimos naudoti bet kuriuo metu;
1.10. Kiekvienas darbuotojas privalo:
1.10.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
1.10.4. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;
1.11. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami, mokomi ir atestuojami pagal galiojančių nuostatų reikalavimus.
2. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
2.1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.
2.2. Privažiavimai ir priėjimai prie pastatų ir priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti autotransporto priemones.
2.3. Apie kelių remontą arba kitas priežastis, trukdančias privažiuoti gaisrinėms mašinoms, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir pastatyti ženklus, nurodančius apvažiavimo kryptį.
2.4. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
2.5. Į teritoriją, kur gali susikaupti LU ir DS garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai (rodyklės).
2.6. Laikini pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis respublikinių statybos normų (RSN).
2.7. Garantuoti, kad vartai rankomis (be mechaninio būdo) būtų atidaromi bet kuriuo paros metu. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.
2.8. Deginti šiukšles leidžiama, kai nėra vėjo ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, statinių bei miškų ir javų masyvų ir jų degimą reikia prižiūrėti. Pelenus užpilti vandeniu arba žemėmis.
2.9. Teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, jos turi būti specialiai paženklinamos.
2.10. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Jose turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
2.11. Į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatytos specialios talpos.
3. PASTATAI IR PATALPOS
3.2. Perėjos ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Draudžiama jas užkalti ar užrakinti iš lauko. Vidinis užraktas turi leisti lengvai duris atidaryti bet kuriuo paros metu.
3.5. Patalpoje neatidaromų (nenuimamų) metalinių grotų langai gali turėti ne daugiau kaip du trečdalius bendro jų ploto, išskyrus specialios paskirties patalpas. Patalpose, kuriose darbo metu nuolat būna žmonių, atidaromosios (nuimamosios) grotos turi būti atidarytos (nuimtos).
3.6. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius priešgaisrinės saugos ženklai įrengiami pagal galiojančius standartus, užrašai, nurodantys patalpų kategoriją – pagal RSN, o nurodantys gaisro bei sprogimo zoną – pagal EĮĮT reikalavimus.
3.7. Gamybinėse patalpose ir nuo įrengimų valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus arba objekto (baro) instrukcijas. Metalo drožlės ir panaudotos valymo medžiagos sudedamos į metalines, sandariais dangčiais uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus, pašalinamos iš patalpų.
3.8. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamas ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.
3.9. Palėpes draudžiama naudoti gamybai ir sandėliavimui. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kur juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
3.12. Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios jas nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti.
3.13. Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės. Draudžiama ant jų įrengti nenuimamas grotas, užmūryti langų angas.
3.14. Pastato priešgaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys. Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus numatytus projekte įrengimus.
3.16. Po laiptais, sanitarinėse-techninėse nišose draudžiama laikyti buitinės chemijos ir degias medžiagas.
3.18. Draudžiama naudotis atvira ugnimi rūsiuose, palėpėse ir kitose degių medžiagų laikymo vietose.
3.19. Evakuacijos keliuose draudžiama rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomas ir praskečiamas duris bei vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.
3.21. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.
3.22. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos statybiniu skiediniu per visą konstrukcijos storį.
3.23. Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves, ūkinius, malkų ir degių medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į patalpas neatskirtas nuo laiptinių.
3.25. Saunų elektros įranga turi būti tvarkinga ir periodiškai tikrinama. Degi saunų apdaila keičiama ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
3.26. Darbuotojų buitinėse patalpose, kuriose persirengia virš 10 žmonių, specrūbų spintos ir šiukšlių dėžės turi būti iš nedegių medžiagų.
4. ELEKTROS ĮRENGINIAI
4.1. Elektros tinklai ir elektros įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklių“ ir „Vartotojų elektros įrenginių eksploatavimo saugumo technikos taisyklių“ reikalavimų. Jų techninė būklė privalo būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
4.2. Elektros tinklų ir elektros aparatūros gedimai, sukeliantys kibirkščiavimą, kabelių ir laidų kaitimą, šalinami nedelsiant.
4.3. Elektros paskirstymo spintose turi būti elektros vartotojų schemos, nurodančios saugiklio nominalios srovės dydį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos.
Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Prie jų draudžiama laikyti degias medžiagas arčiau kaip 1 m atstumu. Tarpai tarp grindų ir
elektros spintų bei skydinių privalo būti užtaisyti nedegiomis medžiagomis.
C kategorijos gamybinėse patalpose, kuriose gali būti daug dulkių, elektros spintų ir skydinių durys privalo turėti tarpines arba būti užsandarintos.
4.4. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu.
4.5. Kilnojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šiems šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros aparatūrai naudojami tik lankstūs kabeliai.
4.6. Sandėlio vedėjas (sandėlininkas) ar kitas asmuo, atsakingas už sandėlio priešgaisrinę saugą, pasibaigus darbo dienai (pamainai), privalo apžiūrėti visas patalpas ir, tik įsitikinęs jų priešgaisriniu saugumu, išjungti elektros tiekimą, o išjungimo aparatą užrakinti.
4.7. Gamybinėse ir sandėlių patalpose nuo elektros variklių, šviestuvų, laidų ir kitų įrenginių nuolat valomos degios nuosėdos.
4.8. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti daugiau kaip 0,5 metro.
4.10. Eksploatuojant elektros įrenginius draudžiama:
4.10.2. naudotis netvarkingomis rozetėmis, kištukais, atsišakojimo dėžutėmis, jungikliais bei kita elektros instaliacijos įranga;
4.10.6. naudoti elektros lygintuvus, virykles, virdulius ir kitus šildymo prietaisus (išskyrus tam tikslui įrengtas vietas) ir juos palikti be priežiūros;
4.10.10. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra;
4.12. Laidai ir kabeliai sujungiami presavimo, suvirinimo, litavimo būdu arba specialiais jungikliais.
5. ŠILDYMO ĮRENGINIAI
5.1. Visi šildymo įrenginiai ir prietaisai turi būti įrengti pagal galiojančių norminių dokumentų reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti bei suremontuoti.
5.2. LU ir DS bei dujų sandėlių patalpoms apšildyti galima naudoti tik vandenį, orą arba žemo slėgio garus.
5.4. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip per 15 m nuo medinių pastatų, tam tikslui skirtose vietose.
5.7. Katilinėse ir šilumos generatoriaus patalpose draudžiama:
5.9. Prie kiekvienos krosnies pakuros ir židinio įrengtas skardos lakštas turi būti pritvirtintas prie grindų.
5.10. Iš dūmtraukių bei krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.
5.11. Krosnys, dūmtraukiai turi būti tvarkingi. Palėpėse dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti nubaltintos.
5.12. Eksploatuojant krosnis draudžiama:
5.14. Prekybos ir paslaugų objektams (kioskams, paviljonams ir kt.) apšildyti galima naudoti tik uždaro tipo pramoninius elektros šildymo prietaisus.
5.15. Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.
6. VENTILIACIJOS SISTEMOS
6.1. Ventiliacijos sistemos turi būti įrengiamos pagal norminių dokumentų reikalavimus. Jų darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos. Jose nurodomos priešgaisrinės saugos priemonės, ortakių, filtrų, ugnį sulaikančių vožtuvų ir kitų įrenginių valymo terminai, taip pat aptarnaujančio personalo veiksmai kilus gaisrui arba avarijai.
6.2. Personalas, atsakingas už ventiliacijos įrenginių priežiūrą, privalo šalinti gedimus bei atlikti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, drėkinimo kamerų, įžeminimo įrenginių planines-profilaktines apžiūras.
6.3. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose sugedus vandens arba sausiems filtrams, magnetiniams gaudikliams bei kitiems ventiliacijos įrengimams, uždraudžiami bet kokie technologiniai procesai.
6.4. Ventiliacijos įrenginių, naudojamų degioms dujoms ir sprogimo atžvilgiu pavojingoms medžiagoms siurbti, visų metalinių ortakių, vamzdynų, filtrų ir kitų ištraukiamosios ventiliacijos įrengimų įžeminimai turi būti tvarkingi ir periodiškai tikrinami.
6.5. Iš ventiliacijos kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybinės atliekos turi būti valomos pagal nustatytą grafiką.
6.6. Ventiliacijos kamerose griežtai draudžiama laikyti įrengimus arba medžiagas. Kameros turi būti užrakintos. Pašaliniams asmenims į jas įeiti draudžiama.
6.7. Eksploatuojant automatinius ugnį sulaikančius įrenginius, būtina kontroliuoti jų techninę būklę bei valyti degias nuosėdas nuo jautrių jų valdymo elementų.
6.8. Atsiradus gedimų, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras (perkrautas ventiliatorius, perkaitę guoliai, atsirado vibracija ir t. t.), būtina nedelsiant sustabdyti ventiliatorių ir šalinti gedimus.
6.9. Eksploatuojant ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemas, draudžiama demontuoti ugnį sulaikančius įrenginius arba atskirus jų elementus.
6.10. Ištraukiamieji ortakiai, kuriais traukiamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos dulkės, privalo turėti periodinio valymo įtaisus (liukus, išardomus sujungimo mazgus ir kt.). Draudžiama juos valyti išdeginimo būdu.
6.11. Vietiniai ištrauktuvai, šalinantys gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais arba turėti magnetinius gaudytuvus.
6.12. Patalpose, kuriose gali būti lengvai užsiliepsnojančių ir sprogstamų medžiagų (dujų, garų, dulkių), ventiliatorių ir kitų ventiliacijos įrenginių konstrukcijos ir medžiagos neturi kibirkščiuoti.
7. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR ĮRENGIMAI
7.1. Technologiniai procesai turi vykti nustatyta tvarka pagal patvirtintas normas bei technologinę dokumentaciją.
7.2. Draudžiama naudoti medžiagas, kurioms pagal galiojančius standartus nenustatyti rodikliai, apibūdinantys pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
7.3. Vadovaujantis RSN, visuose objektuose nustatomos gamybinių cechų, atskirų patalpų, įrenginių ir sandėlių kategorijos pagal jų pavojingumą sprogimo – gaisro atžvilgiu ir zonų klasės – pagal EĮĮT reikalavimus.
7.4. Draudžiama vykdyti technologines operacijas, kai netvarkingi įrengimai, išjungti kontroliniai matavimo ir apsaugos prietaisai bei automatinė įranga.
7.5. Aparate prasidėjus greitėjančiai cheminei reakcijai, dėl kurios kyla temperatūra ar slėgis, automatinės apsaugos priemonės turi pradėti skubiai mažinti slėgį, išleisti avariją galintį sukelti produktą, visiškai nutraukti aktyvaus reagento tiekimą bei patiekti neutralizuojančią medžiagą arinhibitorių į technologinio aparato vidų ir t. t.
7.6. Objekto administracija privalo nuodugniai ištirti kiekvieną slėgio ar temperatūros bei kitų nustatytų technologinio reglamento parametrų pažeidimą, išsiaiškinti priežastis ir imtis priemonių, kad panašūs atvejai nesikartotų.
7.7. Vamzdynai, technologiniai įrengimai, tara, kurioje yra medžiagų, išskiriančių sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus garus, dujas ar dulkes, turi būti hermetiški ir nudažyti reikiama spalva. Ant taros turi būti nurodytas laikomų medžiagų pavadinimas bei jų pavojingumo charakteristikos.
7.8. Sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose bei zonose draudžiama naudoti įrengimus, įrankius bei kitus daiktus, galinčius išskelti kibirkštį.
7.10. Ištraukiamoji ventiliacija turi išsiurbti degias dujas, garus ar dulkes iš patalpos, užpildant arba iškraunant technologinį įrenginį bei imant iš jo mėginį.
7.11. Traukos įrengimų elementai turi neleisti kauptis ortakiuose degioms nuosėdoms, o susikaupus, būtina jas valyti pagal numatytą technologinį reglamentą.
7.12. Kai technologijai naudojami atviri indai bei aparatai su LU ir DS, būtina:
7.14. Planinį remontą būtina atlikti reglamento nustatytais terminais. Sustabdžius įrengimus, sudaryti saugias sąlygas juos tikrinti ir remontuoti. Draudžiama pradėti gamybą neatlikus visų numatytų darbų.
7.16. Technologiniuose procesuose naudojami elektros šildymo elementai neturi liesti degių medžiagų ir įrengiami ant tvirto, nedegaus pagrindo.
7.17. Būtina numatyti, kad patalpose, kuriose naudojami LU ir DS, dujos, jie būtų tiekiami centralizuotai ir išduodami darbo vietose. Visais kitais atvejais LU ir DS gabenti saugia, specialios konstrukcijos tara.
7.18. A ir B kategorijos gamybinėse patalpose bei sandėliuose automatiniai analizatoriai aplinkos orui kontroliuoti turi būti tvarkingi. Nesant stacionarių dujų analizatorių, periodinis oro erdvės laboratorinis tyrimas atliekamas pagal patvirtintą instrukciją.
7.19. Aptarnaujantis personalas privalo žinoti vamzdynų technologinę schemą, sklendžių išdėstymą ir jų paskirtį. Be to, ištikus avarijai ar gaisrui, mokėti atlikti perjungimo (uždarymo, atidarymo) operacijas.
7.20. Degios dujos ir garai iš technologinio įrenginio turi būti pašalinti per apsaugos vožtuvus, prapūtimo ar rankinio nuleidimo linijas ir utilizuoti, kad nepatektų į gamybines patalpas.
7.21. Įrengimai, skirti išleisti iš aparato bei indų suskystintas degias dujas, LU ir DS, garus, visada turi būti tvarkingi. Avarinio nuleidimo linijų sklendės turi būti su atpažinimo ženklais ar užrašais, o priėjimas prie jų – laisvas.
7.22. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose būtina kontroliuoti judančių detalių temperatūrą, kad nepakiltų aukščiau leistinos ribos. Prireikus įrengimus sureguliuoti, sutepti ir t. t.
7.23. Naudojant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, būtina kontroliuoti, kad į judančius mašinų mechanizmus ir aparatus nepatektų pašalinių kietų daiktų (metalo gabalėlių, akmenų ir kt.). Draudžiama dirbti mašinomis ir aparatais, kai išjungti arba sugedę magnetiniai gaudytuvai. Atidarant ir uždarant bei perkeliant dangčius arba jų liukus vengti smūgių, kurie išskeltų kibirkštis.
7.24. Jeigu aparatų ir vamzdynų paviršiai yra karšti, o prisilietus kitoms medžiagoms susidaro gaisro ar sprogimo pavojus, tai jų paviršius izoliuojamas, kad temperatūra būtų ne didesnė negu leistina (ne daugiau kaip 80% medžiagos užsiliepsnojimo temperatūros).
RIEBALŲ ŠALINIMO, DAŽYMO IR KITI PROCESAI NAUDOJANT LU IR DS
7.27. Vonios iki 0,5 kub. m, skirtos detalėms ir gaminiams dažyti panardinimo būdu, turi turėti nusiurbimo įrenginius ir sandarius dangčius. Dažymo vonias didesnes kaip 0,5 kub. m reikia statyti specialiose kamerose, turinčiose ventiliaciją.
7.28. Negalima eksploatuoti dažymo spintų, kamerų, ištraukiamosios ventiliacijos kabinų esant netvarkingiems vandens drėkintuvams, hidrofiltrams, dažų ir lakų gaudikliams.
7.30. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis cecho sandėlyje neturi viršyti pamainos normos. Kiekvienos medžiagos kiekis nurodomas specialioje lentelėje.
7.31. Naudojant LU ir DS dažoma, lakuojama ir emaliuojama specialiai įrengtose patalpose arba kitose tam tikslui skirtose vietose.
7.32. Dažų paruošimo patalpų, dažymo kamerų, mirkymo vonių, rankinio dažymo postų, džiovinimo kamerų ir panašių įrenginių bei riebalų šalinimo vietų tiekiamoji bei ištraukiamoji ventiliacija visada turi būti tvarkinga.
7.33. Dažymo įrenginiai turi būti sublokuoti su ištraukiamąja ventiliacija taip, kad pastarajai sugedus, dažymo įrenginiai neveiktų.
7.34. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti skubiai išvalyti. Valyti grindis, sienas ir įrenginius LU ir DS draudžiama. Panaudotą lako ir dažų tarą būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialiose aikštelėse.
7.35. Dažant elektrostatiniame lauke, liekamajam potencialui pašalinti įrenginiai privalo turėti techniškai sutvarkytus automatinius įtampos iškroviklius.
7.36. Veikiant ventiliacijai, kiekvieną pamainą degios nuosėdos valomos iš dažymo spintų, kamerų bei kabinų. Nuosėdas deginti draudžiama. Valant degias nuosėdas, naudoti kibirkšties neskeliančius gremžiklius.
7.37. Norint lengvai išvalyti dažų ir lako nuosėdas nuo kamerų sienų paviršiaus, rekomenduojama jį padengti plonu techninio vazelino, solidolo ar analogiškų medžiagų sluoksniu.
7.40. Džiovinimo kamerų kaitinimo elementai neturi liesti gaminių, ant kaitinimo elementų neturi patekti degių medžiagų.
7.42. Prietaisai, signalizuojantys technologinio proceso pažeidimus džiovinimo kameroje, automatiškai blokuojantys įrengimus, turi būti techniškai sutvarkyti.
MEDIENOS APDIRBIMAS
7.46. Medžio apdirbimo staklės privalo turėti vietinius nusiurbiklius su užsklanda atliekoms šalinti. Draudžiama dirbti staklėmis, kai išjungtos ventiliacijos ir pneumatinio transporto sistemos.
7.47. Ciklonų ir dulkių surinkimo kameros turi būti nuolat uždarytos. Susikaupusias medienos atliekas būtina laiku šalinti. Negalima perpildyti ciklonų bei užkrauti atliekomis teritorijos, kurioje jie yra.
7.48. Nuo cechų technologinių įrengimų, šildymo prietaisų, elektros šviestuvų ir kitų įrenginių būtina valyti dulkes, drožles bei kitas degias medžiagas kiekvieną pamainą, o statybines konstrukcijas ir stogą – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
7.49. Skiedras galima laikyti uždaruose sandėliuose, bunkeriuose ir atvirose aikštelėse, kurių paviršius yra nedegus.
7.51. Įvairių kėlimo mechanizmų kabinų apdailai draudžiama naudoti degias medžiagas, taip pat jose laikyti tepimo ir valymo medžiagas.
7.52. Klijams šildyti reikia naudoti garus arba specialias, vandeniu šildomas klijų virykles. Šiam tikslui draudžiama naudoti elektros prietaisus su atvira spirale. Klijų viryklės turi būti izoliuotoje aplinkoje arba specialiai įrengtoje saugioje vietoje
7.53. Eksploatuojant tepalu užpildomus įengimus, turi būti įranga išsipylusiems ir nutekėjusiems tepatems šalinti bei medinėms konstrukcijoms nuo tepalų įsigėrimo apsaugoti.
7.55. Kiekvienai džiovyklai yra nustatomas leistinas pakraunamų medžiagų kiekis ir leistinas darbo temperatūros režimas, kuris palaikomas automatiniais temperatūros reguliatoriais. Iš pradžių valomos degios atliekos.
ŠALDYMO PROCESAI
7.57. Amoniakinių šaldymo įrengimų, mašinų ir aparatinių patalpų šaltnešio garų analizatoriai ir jų blokuote su ventiliacijos ir kompresorių išjungimo įrengimais turi būti techniškai sutvarkyti.
7.60. Draudžiama šildyti balionus su šaltnešiu norint greičiau užpildyti sistemą. Amoniako balionai turi būti laikomi ne arčiau kaip 5 m nuo šildymo įrenginių.
8. PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ TRANSPORTAVIMAS
8.1. Pakraunant pavojingas medžiagas, pervežant ir iškraunant, būtina vadovautis instrukcijomis ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais pavojingų krovinių vežiojimo tvarką.
8.2. Transporto priemonės, kuriomis pervežamos pavojingos medžiagos, privalo turėti specialius atpažinimo ženklus.
8.3. Prieš iškraunant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas iš vagono, konteinerio ar automobilio kėbulo, būtina įsitikinti, ar nėra išbyrėjusių ar išsiliejusių medžiagų. Nustačius, kad šios medžiagos yra pažeistoje taroje arba blogai įpakuotos, išbirusias ar išsiliejusias medžiagas būtina išvalyti.
8.5. Apžiūrint transporto priemones bei jose esančius sprogimo atžvilgiu pavojingus krovinius, galima naudotis tik akumuliatoriniais žibintais arba elektriniais žibintuvėliais.
8.7. Iškraunant ir pakraunant LU ir DS bei kitas pavojingas medžiagas, būtina:
8.8. Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti nuo vandens ar vandens tirpalų poveikių, prieš eksploatacijos pradžią turi būti išdžiovinti.
8.9. LU ir DS laikomi ir nešami tik jų gamyklos nustatytoje taroje. Pamainai pasibaigus, indai su skysčiu, taip pat ir tušti, turi būti nugabenti į cecho sandėlį arba šiam tikslui skirtą patalpą.
8.10. Transporteriai, norijos, pneumatiniai ir savaime tekančių medžiagų vamzdynai turi būti techniškai sutvarkyti.
8.12. Transporterių ritinėliai ir traukiamieji būgnai turi lengvai suktis. Nuslydus ar nuslinkus juostoms. Lūžus atskiroms detalėms, būtina transporterį skubiai sustabdyti.
8.13. Pneumatinio transporterio linijos eksploatuojamos esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną stabdančioms automatinėms sklendėms.
8.14. Būtina tikrinti technologinėse kiaurymėse ugnį sulaikančių įrengimų techninę būklę ir jų veikimą pagal patvirtintą grafiką.
8.15. Į vagonų-cisternų pripylimo ir išpylimo estakadas sąstatas turi įvažiuoti lėtai, be trūkčiojimų stabdyti estakadose vagonus-cisternas metaliniais stabdymo įrankiais draudžiama. Šiam tikslui naudojami mediniai pleištai, trinklės.
8.17. Pylimo vamzdynai ir stovai turi būti reguliariai apžiūrimi ir remontuojami. Pylimo įtaisuose aptiktai protėkis turi būti skubiai pašalintas. Negalint to padaryti, būtina atjungti sugedusią įrenginio dalį.
8.18. Automobilinės cisternos, transportuojančios LU ir DS, turi būti įžemintos (vežant, krovimų metu), aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Duslintuvu vamzdžiai su tvarkingais kibirkščių gesikliais turi būti išvesti automobilio priekyje.
9. MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
9.1 Medžiagas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas priemones (vanduo, putos, dujos ir t. t.)
9.2, Laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinama informacine kortelė, charakterizuojanti laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu pagal 4 priėdą.
9.3. Rūgščių laikymo vietose turi būti ir neutralizuojamų medžiagų (kreidos, kalkių) atsarga. Rūgščių laikymo vietos pažymimos.
9.4. Chemikalai fasuojami atskirose patalpose. Išsiliejusius ar išbirusius chemikalus būtina skubiai išvalyti ir padaryti nekenksmingus. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir t. t.) laikyti atskiroje patalpoje.
9.5. Medžiagas ir žaliavas būtina laikyti pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Kokias medžiagas ir žaliavas galima laikyti vienoje patalpoje, nustatoma pagal 5 priėdą.
9.6. Sandėliuojant azoto ir sieros rūgštis, reikia vengti jų kontakto su organinės kilmės medžiagomis (mediena, šiaudai ir t. t.).
9.7. Medžiagos, aktyviai reaguojančios su vandeniu (karbidai, šarminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), laikomos atskiroje patalpoje hermetiškoje taroje, 15 cm aukštyje virš grindų.
9.8. Buitinės ir pagalbinės patalpos sandeliuose įrengiamos pagal RSN reikalavimus. Ne darbo metu uždaromos šių patalpų durys, ugniai atsparios langų langinės arba skydai.
9.10. Amonio salietra laikoma nuo kitų mineralinių medžiagų atskirta nedegiomis pertvaromis. Grindys turi būti nedegios.
9.11. Prieš kraunant trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.
9.12. Sukietėjusią amonio salietra draudžiama trupinti, naudojant sprogstamas medžiagas arba kibirkštį skeliančius įrankius.
9.13. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir automobilinius krautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius.
9.15. Draudžiama įrengti sandėlius patalpose, per kurias nutiesti elektros kabeliai bei dujų ir degių skysčių vamzdynai.
9.16. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi būti sudėtos į rietuves. Šios sandėliavimo vietos pažymimos juostomis ant grindų. Kitose vietose sandėliuoti medžiagas draudžiama.
9.18. Pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai turi būti tvarkingi. Savaeigius mechanizmus ne darbo metu laikyti jiems skirtose patalpose.
9.19. Atvirose aikštelėse indus, statines ir kitas talpas su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis ne didesnėmis kaip po 100 vienetų vienoje.
Aplink kiekvieną aikštelę reikia įrengti bortelius ir slenksčius, kad nenutekėtų išsilieję skysčiai.
9.21. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m.
9.23. Metalo (aliuminio, cinko, nikelio ir kt.) milteliai, galintys savaime užsidegti, turi būti laikomi atskirose patalpose hermetiškoje taroje ir apsaugoti nuo tiesioginiu saulės spindulių.
9.24. Į naftos produktų bazes ir sandelius draudžiama įvažiuoti transporto priemonėmis, neturinčiomis įžeminimo įrenginių, gaisro gesinimo prietaisų bei su netvarkingais kibirkščių gesikliais.
9.25. Pradėjus kaisti ar skaidytis, medžiagas iš laikymo vietos būtina pašalinti ir imtis priemonių prasidėjusį procesą nutraukti.
9.26. Ant kiekvieno LU ir DS rezervuaro turi būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis. Draudžiama juos perpildyti.
9.28. Tikrinant rezervuarus, imant skysčių pavyzdžius, matuojant jų lygį, prietaisai ir rūbai neturi kibirkščiuoti.
9.29. Remontuoti rezervuarus ir vamzdynus leidžiama tik visiškai išpylus iš jų skysčius, išjungus vamzdynus, atidarius visas angas, nuodugniai išvalius (išgarinus ar išplovus) ir įsitikinus, kad juose nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos.
9.30. Naftos produktų rezervuarus juosiantys pylimėliai ir perėjimo tilteliai turi būti tvarkingi. Pylimėliais apjuostos vietos viduje bei 10 m atstumu apie ją draudžiama laikyti bet kokias medžiagas ir įrengimus. Joje laiku pjaunama ir salinama žolė.
9.33. Sandeliuose laikomų LU ir DS statines būtina krauti kamščiais į viršų. Tuščią tarą laikyti toje pačioje patalpoje draudžiama.
9.34. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
9.35. Ruošiamus išvežti pjautinės medžiagos ryšulius galima krauti tik vienoje darbo linijos pusėje.
9.36. Kartu sandėliuojant rąstus ir medieną, pagrindas po rietuvėmis turi būti nuvalytas iki grunto arba užpiltas smėliu, žeme ar žvyru.
9.38. Vasaros periodu miško bei pjautinės miško medžiagos sandelių teritorija privalo būti drėkinama.
9.39. Miško medžiaga kraunama į rietuves pagal iš anksto sudarytą technologinę schemą. Draudžiama užkrauti tarpus tarp rietuvių.
9.40. sandėliuojamų anglių ir durpių aikštelėse turi būti švaru. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už sandėlio teritorijos ribų. Aikštelė draudžiama kloti asfaltą ar medžio dangą.
9.41. Anglių ar durpių sandėlių negalima rengti ant šilumos šaltinių (garotiekių, karšto vandens vamzdžių ir kt.), virš elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis.
9.42. Skirtingų rūšių anglis ir durpes reikia krauti į atskiras rietuves. Naujai atvežtas anglis draudžiama krauti ant senų, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mėnesį.
9.43. Kai anglių rietuvių aukštis iki 3 m, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m, o kai rietuvės aukštesnės, tarpai tarp jų – ne mažesni kaip 2 m.
9.44. Durpių rietuvės aukštis neturi viršyti 3 m, o pagrindo ilgis – 80, o plotis – 15 m. Rietuvės kraunamos poromis paliekant 4 m tarpą, o tarpai tarp gretimų porų turi būti ne mažesni kaip 20 m.
9.45 Anglims ir durpėms laikyti patalpos, įrengtos rūsiuose ir pirmuose aukštuose (jeigu virš jų yra kitos patalpos), atskiriamos nedegiomis sienomis, perdangomis ir durimis.
9.46. Kraunant anglis ar durpes, reikia atidžiai stebėti, kad į jų rietuves nepatektų medienos atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ir kitų organinių medžiagų.
9.47. Anglių ir durpių rietuvių temperatūrą būtina nuolat kontroliuoti. Pakilus temperatūrai aukščiau kaip 60 C, susidariusio savaiminio užsidegimo vietą būtina suplūkti arba pašalinti įkaitusias anglis ar durpes. Nedelsiant užpilti tą vietą šviežiomis anglimis arba durpėmis ir kruopščiai jas suplūkti.
9.48. Išimtas iš rietuvės įkaitusias anglis išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias rietuves.
9.49. Draudžiama gabenti bei priimti į sandėlį anglis ir durpes pastebėjus savaiminio įkaitimo židinius.
10. DUJŲ ŪKIS
10.1. Dujų tinklai ir kiti dujų ūkio įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis „Dujų ūkio saugumo taisyklių“ reikalavimų.
10.2. Gamybinėse ir sandėlių patalpose, kur gali išsiskirti sprogių duja ar garų, įrengiami oro aplinkos dujų signalizatoriai, turintys šviesos ir garso signalų įrenginius. Neturint nurodytų prietaisų, būtina ne rečiau kaip kartą per pamainą atlikti oro koncentracijos analizę. Nustačius pavojingą dujų koncentraciją, reikia išvėdinti patalpas, surasti dujų nutekėjimo priežastį ir ją pašalinti.
10.3. Sandėliuojami dujų balionai turi būti apsaugoti nuo kritulių ir tiesioginių sulės spindulių poveikio.
10.4. Į sandėlius, kuriuose laikomi balionai su degiomis dujomis, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba rūbus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
10.5. Draudžiama dirbi bei liesti deguonies balionų ventilius tepaluotais rūbais, pirštinėmis ar rankomis.
10.6. Grupėmis laikyti balionus vartotojai gali nedegiose vėdinamose būdelėse ar spintose ir prie pastatų nedegių aklinų sienų (sienų be langų ir durų).
10.9. pripildyti degalų dujų balionai laikomi vertikalioje padėtyje. Aplink degių dujų balionus ne mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.
10.10. Antgalių movų neturintys balionai laikomi horizontalioje padėtyje ant medinių rėmų arba stelažų. Rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai – nukreipti i viena pusę.
10.12. Balionai su degiomis medžiagomis laikomi vienaaukščiuose sandėliuose, neturinčiuose palėpių, su numetamomis stogo konstrukcijomis.
10.13. Balionai su degiomis dujomis (vandeniliu, acetilenu, propanu, etilenu ir kt.) laikomi atskirai nuo balionų su deguonimi, suslėgtu oru, chloru, fluoru ir kitais oksidatoriais bei toksinėmis dujomis.
10.14. Balionus draudžiama statyti prie atsarginių (priešgaisrinių) išėjimų ir patalpų, iš pastatų pagrindinių fasadų pusės, įvažiavimuose, kur intensyvus transporto eismas.
10.16. Techniniai koridoriai, pastatų rūsiai ir kitos patalpos, per kurias nutiesti dujotiekio vamzdynai, turi būti prieinamos aptaraujančiam personalui bet kuriuo paros metu. Naudoti šias patalpas sandėliams, dirbtuvėms ir pan. draudžiama.
10.18. Įrengti dujinius prietaisus draudžiama:
10.18.1. virtuvėse arba virtuvėms pritaikytose patalpose, jei nėra natūralaus apšvietimo ir esančiose rūsiuose;
10.18.2. dujofikuojant suskystintomis dujomis – virtuvėse arba virtuvėms pritaikytose patalpose, kurios yra rūsiuose arba cokoliniuose aukštuose;
10.19. Sujungiamuosius vamzdžius nuo prietaisų ir krosnių į dūmtraukius draudžiama tiesti per gyvenamuosius kambarius. Sujungiamieji vamzdžiai, nutiesti per neapšildomas patalpas, turi būti apšiltinti.
11. STATYBOS IR REMONTO DARBAI
11.1. Šiame skyriuje išdėstyti pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai, karių būtina laikytis statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus ir statinius.
11.2. Statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbai turi būti atliekami pagal projektinę dokumentaciją.
11.3. Už statomo ar remontuojamo (rekonstruojamo) objekto, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių vykdymą laiku, atsako statybos vadovas (rangovas).
11.4. Statomuose pastatuose leidžiama įrengti laikinas dirbtuves ir sandėlius (išskyrus LU ir DS bei dujų balionų). Tarnybines-buitines patalpas leidžiama įrengti pastatų dalyse, atskirtose priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis.
11.5. Pastatuose, statomuose iš neapsaugotų laikančių metalinių konstrukcijų, plokščių su degia šilumine izoliacija draudžiama įrengti laikinus sandėlius, dirbtuves ir tarnybines-boilerines patalpas.
11.7. Statant 10 m ir aukštesnius pastatus, laiptai montuojami tuo pačiu metu, kaip ir laiptinių aikštelės.
11.8. Naudotis mediniais laikinais laiptais galima tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose.
11.9. Projekte numatytos išorinės gaisrinės kopėčios ir apsauginės tvorelės ant statomo pastato stogo turi būti rengiamos tuoj pat po laikančių konstrukcijų sumontavimo.
11.11. Statybiniuose pastoliuose kas 40 m jų perimetro būtina įrengti vienus laiptus arba kopėčias, bet ne mažiau kaip dvejus laiptus (kopėčias) visam pastatui. Nuo pastolių, denginių ir pakylų nuolat valomos statybinės šiukšlės.
11.12. Žmonėms evakuoti iš daugiaaukščių pastatų ir statinių būtina įrengti ne mažiau kaip dvejas kopėčias visam statybos laikotarpiui.
11.13. Degių ir sunkiai degių medžiagų klojinius vienu metu leidžiama įrengti ne daugiau kaip per tris aukštus. Betonui sustingus, mediniai klojiniai nuimami.
11.14. Statant pastatą, kartu turi būti atliekami konstrukcijų atsparinimo ugniai darbai, numatyti projekte.
11.15. Montuojant konstrukcijas, kuriose naudojama degi ar sunkiai degi izoliacinė medžiagų draudžiama atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus.
11.16. Atliekant darbus, neapsaugotas šilumines izoliacijos ir hidroizoliacijos plotas neturi būti didesnis kaip 500 kv. m, kai izoliacinė medžiaga degi ir 1000 kv. m – kai izoliacinė medžiaga sunkiai degi.
11.17. Darbų atlikimo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis negu reikia vienai darbo pamainai.
11.18. Neleidžiama, kad priešgaisrinėse juostose ir zonose būtų paliktos neužtaisytos angos (ertmės). Kitoje dalyje pradėti rengti šiluminę izoliaciją galima tik užbaigus ankstesnės dalies priešgaisrinių juostų, zonų įrengimą.
11.19. Naudoti agregatus, šildančius rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama.
11.20. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose patalpose iš nedegių medžiagų, kuriose įrengta ventiliacija, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose.
11.22. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos.
11.23. Katilus bitumams ir dervoms lydyti, vietas atliekoms utilizuoti naudojant atvirą ugnį, laužus būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, esančiose nuo statomų pastatų, degių statinių ir statybinių medžiagų per tokį atstumą: ne mažiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastarų ir 20 m nuo III, IV, V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo.
11.24. Kiekvienas katilas turi būti su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0,1 m aukščiau negu likusi katilo dalis
11.26. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų, reikia turėti 0,5 kuro m talpos dėžes su sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti.
11.27. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus ir apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas.
11.30. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Indai sandariai uždaromi nedegios medžiagos dangčiais. Katilas ir į jį dedama medžiaga turi būti sausi.
11.31. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šildytuvu. Šildyti ugnimi draudžiama.
11.32. Draudžiama naudoti atvira ugnį tose vietose, kur maišomas bitumas su tirpikliais (benzinu, terpentinu ir kt.). Maišant karštą bitumą, reikia jį pilti į benziną (bet ne benziną į bitumą), viską maišyti tiktai mediniais įrankiais.
11.33. Statybines degias atliekas, šiukšles darbų atlikimo vietose ir teritorijoje reikia valyti ir iš jų pašalinti į specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas.
11.34. Prieš darbų pradžią statybos aikštelėje būtina įrengti priešgaisrinį vandentieki arba vandens talpas, turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, sutvarkyti keliai ir privažiavimai, įrengtas ryšys.
11.35. Pastate vidaus priešgaisrinis vandentiekis, jeigu jis numatytas projekte, turi būti sumontuotas iki patalpų apdailos darbų pradžios.
12. SUVIRINIMO IR UGNIES DARBAI
12.2. Nuolatinė suvirinimo darbų vieta degiose patalpose arba, jei patalpose yra degiu medžiagų, turi būti atskiria vientisa nedegia pertvara ne žemesne kaip 2.5 m, grindys taip pat turi būti iš nedegių medžiagų.
12.3. Leidimas suvirinimo ir kitų ugnies darbų atlikimo vietas nustato už darbų vykdymą atsakingas asmuo ir išduoda rališką leidimą.
12.4. Be raštiško leidimo ugnies darbus gali atlikti aukštos kvalifikacijos suvirintojai. Jų sąrašą sudaro objekto vadovas.
12.5. Leidimas atlikti laikinus ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui. Šie darbai gali būti atliekami be raštiško leidimo, stebint objekto (darbo bare) vadovui.
12.6. Objekto (darbo baro) vadovas privalo:
12.6.1. Paskirti asmenį, atsakingą už pasiruošimą ugnies darbams, už jų atlikimą bei kontrolę juos baigus.
12.7. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ugnies darbams ir jų atlikimą pasirašo. Po to cecho viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda atlikėjams.
12.8. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.)
12.9. Jei atliekant ugnies darbus apačioje arba 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas reikia pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.
12.10 Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi patikrinti laikiną darbo vietą praėjus ne mažiau kaip 4 val. po jų baigimo.
12.11. Atliekant darbus bu ugnimi draudžiama:
12.11.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstrukcijas ir gaminius;
12.11.3. naudotis drabužiais, pirštinėmis, turinčiomis tepalų, riebalų, benzino ar kitų degių skysčių dėmių;
12.12 Ugnies darbai atliekami kruopščiai išvalius iš darbo vietų, taip pat nuo įrenginių, konstrukcijų ir jų elementų sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus (LU ir DS, dervas, dulkes ir t. t.) ir juos supylus I tam skirtas vietas.
12.13. Prieš suvirinant talpas (laivų skyrius, cisternas, bakus ir t. t.), kuriose buvo skystas kuras, LU tr DS, dujos ir t. t., jos turi būti išvalytos, išplautos, išgarintos, išdžiovintos ir išvedintos. Atliekama oro terpės laboratorinė analizė. Suvirinimas atliekamas būtinai prie atvirų landų, angų, išėmus kamščius ir veikiant kilnojamajai ventiliacijai. Talpa turi būti sklendėmis atjungia nuo visų komunikacijų.
12.14. Piltuvai, latakų angos ir kiti įrenginiai, susiję su kanalizacija (nuotekomis), kuriuose gali būti dujų bei garų, turi būti uždaryli.
12.15. Suvirinimo zonoje aparato arba vamzdyno viduje padidėjus degių dujų ir skysčių kiekiui, ugnies darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Šie darbai gali būti atnaujinti tik išaiškinus bei pasalinus jų atsiradimo priežastis ir sudarius normalią aplinką.
12.16. Atliekant ugnies darbus, darbuotojai turi imtis priemonių, kad į aplinką neišsiskirtų sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų.
12.17. Kilnojamaisiais acetileniniais generatoriais leidžiama dirbti atvirose aikštelėse arba gerai vėdinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
12.18. Baigus darbus, kilnojamajame generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų.
12.19. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros – turėti nedegias perdangas ir ištraukiamąją ventiliaciją bei angas dumblui pašalinti.
12.20 Į suvirinimo darbų vykdymo vietą dujų balionai pristatomi specialiais vežimėliais-neštuvais, rogėmis.
12.21 Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degių dujų ir deguonies balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
12.22 Draudžiama vienoje patalpoje laikyti deguonies balionus ir degiųjų dujų balionus, taip pat kalcio karbidą.
12.23. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.
12.24. Acetileninių įrenginių patalpose leidžiama vienu metu laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.
12.25. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose vietose. Kalcio karbidas turi būti laikomas sausose, gerai vėdinamose patalpose.
12.26. Atliekant suvirinimą ir pjovimą dujomis draudžiama:
13. TRANSPORTO APTARNAVIMO OBJEKTAI
13.1. Automobiliai, traktoriai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių – 0,8 m atstumą.
13.2. Autotransporto įmonėse, turinčiose daugiau kaip 25 automobilius, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakuavimo tvarka kilus gaisrui.
13.4 Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degias dujas, statomos atskiroje aikštelėje arba atskirame bokse.
13.5. Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai ir vilkės (viena – dešimčiai automobiliu) automobilių evakuavimui.
13.6. Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžes su dangčiais naudotiems filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai išpilami į metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose.
13.7. Draudžiama remontuoti transporto priemones, kai bakuose yra degalų, karteriuose – tepalų, balionuose – dujų.
13.8. Kiekvienoje automobilių nedidelio remonto ir techninio aptarnavimo zonoje turi būti įrengtas skydas su priešgaisriniu inventoriumi.
13.9. Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 60 l benzino ir ne daugiau kaip 20 l tepalų. Nurodytą benzino ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje metalinėje taroje.
13.10. Garažuose bei autotransporto stovėjimo aikštelėse draudžiama: 13.10.1. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales lengvai užsiliepsnojančiais ir degiais skysčiais. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose, atvirose aikštelėse;
13.10.7. šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, litavimo lempomis), pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais atliekant remonto ir kitus darbus;
13.12. Garažuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga.
13.13. Daugiaaukščiuose garažuose automobiliai su dujine įranga laikomi tik viršutiniuose aukštuose.
13.17. Įrengimų, įkraunančių baterijas elektros srove, blokatoriai sugedus ventiliacijai turi garantuoti įkrovimo srovės išjungimą.
13.18. Atskirose, natūraliai vėdinamose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip penkių krovininių vežimėlių jėgos baterijas. Bendrose, sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip du krovininius vežimėlius ar jų baterijas, tik esant ištraukiamajai ventiliacijai, įrengtai virš vežimėlių. Baterijos įkraunamos tam skirtose ir atitvertose vietose, prie išorinių sienų langų. Ruošti ir laikyti elektrolitą galima tik atskirose patalpose.
13.19. Ant baterijų įkrovimo stočių durų turi būti užrašas („Įkrovimo stotis“) ir pakabinti užrašai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.
13.20. Įkrovimo patalpose draudžiama:
13.21. Transporto priemonės, aptarnaujančios sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas, turi būti saugios.
13.22. Autotransporto degalinėse išpylimo bei lygio matavimo vamzdžių, apžiūros bei išpylimo šulinių liukų dangčiai turi būti uždaryti. Atidaryti šiuos dangčius galima tik naftos produktų pylimo į rezervuarus arba jo lygio matavimo metu. Rezervuarų kvėpavimo įrenginiai turi būti tvarkingi.
13.23. Naftos produktai į požeminius rezervuarus turi būti pilami uždaru būdu (vamzdžiais arba žarnomis), automobilinė cisterna įžeminta, o variklis išjungtas.
13.24. Rezervuaro pildymo metu pilti naftos produktus iš kolonėlių, prijungtų prie to rezervuaro, draudžiama.
13.25. Pildant degalus į autotransporto priemones, būtina laikytis šių reikalavimų:
13.25.1. motociklai ir motoroleriai degalams pripildyti turi būti pristumiami išjungtais varikliais, o automobiliai privažiuoja savo eiga;
13.25.3. degalai pilami tiesiai į kuro bakus. Kurą taip pat galima pilti į metalines talpas su sandariais kamščiais;
13.26. Draudžiama pilti degalus į automobilius, pakrautus degiais (šienu, šiaudais) arba sprogimo atžvilgiu pavojingais kroviniais bei į autobusus su keleiviais.
13.28. Degalinės teritorijoje atliekant ugnies darbus, turi būti pastatyti ženklai, draudžiantys įvažiuoti transportui. Taip pat draudžiama atlikti degalų pylimo operacijas.
14. LABORATORIJOS
14.1. Laboratorijų darbuotojai privalo žinoti naudojamų cheminių medžiagų pavojingumą gaisro atžvilgiu ir jas naudodami laikytis saugos reikalavimų. Laboratorijose laikomos tik griežtai nustatyto asortimento cheminės medžiagos.
14.3. Stalų, stelažų, traukos spintų paviršiai, skirti darbui su gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingais skysčiais ir medžiagomis, turi būti padengti nedegia medžiaga ir turėti bortelius.
14.4. Laboratorijose visi darbai, kurių metu gali išsiskirti kenksmingų, gaisro arba sprogimo atžvilgiu pavojingų dujų bei garų, turi būti atliekami techniškai tvarkingose traukos spintose, veikiant ventiliacijai.
14.5. Nešti didelės talpos stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais galima tik specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse.
14.6. Šarminius metalus reikia laikyti vandens neturinčiame žibale arba tepaluose sandariai uždarytame, kad nepatektų oras, storomis sienelėmis inde. Stiklainius su šarminiais metalais būtina dėti į sandariai uždaromas metalines dėžes.
14.8. Suslėgtų, suskystintų ir ištirpintų dujų balionus būtina laikyti metalinėse spintose, ne laboratorijose. Spintose turi būti prapjovos arba ventiliacijos įrenginiai.
14.9. Galeninių preparatų ruošimo dirbtuvėse, laboratorijose bei patalpose būtina:
14.9.1. spirito virimo bei rektifikavimo aparatus, taip pat kompresorius ir karbiuratorinius įrengimus laikyti atskirose patalpose;
14.9.2. spiritą, benziną ir kitus lengvai užsiliepsnojančius skysčius laikyti izoliuotose sandėlių patalpose;
14.9.3. LU skysčius darbo reikalams tiekti vamzdžiais arba su specialia uždaroma tara. Jų neturi būti daugiau negu reikia vienai darbo pamainai;
14.10. Koncentruotų mineralinių rūgščių stiklinėje taroje su pritrintiniais kamščiais leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas laikomi traukos spintose stikliniuose induose, įstatytuose į metalinius arba fajansinius įdėklus.
14.11. Raudonasis fosforas laikomas sandariai uždarytuose stikliniuose ar metaliniuose induose, vandenilio peroksidas (30% perhidrolis) – tamsiame stikliniame inde su kamščiamedžio kamščiu, metaliniame konteineryje.
Šios medžiagos laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), toliau nuo lentynų su oksidatoriais, metalų milteliais bei šarminiais metalais.
14.12. Reagentai (oksidatoriai) – bertoleto druska, bario ir amonio perchloratai, natrio ir bromo hipochloratai, natrio ir kalio nitratai, kalcis ir baris, amonio salietra, kalio ir natrio nitratai laikomi stikliniuose induose su pritrintiniais arba plastmasiniais užsukamais kamščiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų (viršutinių) lentynų.
14.13. Reagentus laboratorijose ir jų sandėliuose būtina laikyti rakinamose spintose. Šių spintų raktus turi turėti laborantas arba kitas atsakingas darbuotojas. LU ir DS (benzino, eterio, spirito, acetono, amilacetato ir kt.) leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg metalinėje dėžėje, 1 m atstumu nuo šildymo įrenginių bei durų.
14.14. Visose laboratorijų patalpose tiekiamoji- ištraukiamoji ventiliacija turi būti įjungta 5 min. prieš darbą ir išjungta darbą baigus.
14.15. Draudžiama palikti be priežiūros į elektros tinklą įjungtą aparatūrą ir kitus elektros įrenginius.
14.16. LU ir DS pilti į kanalizaciją draudžiama. Panaudotus skysčius būtina supilti į hermetiškai uždaromą indą. Darbo dienai baigiantis, skystis iš laboratorijos paimamas ir sunaikinamas arba regeneruojamas.
14.17. Visiems bandymų įrengimams, nepaisant jų kategorijos (stendiniai, modeliniai, pusiau fabrikiniai, bandomieji gamybiniai), turi būti parengtos gamybinės priešgaisrinės saugos instrukcijos.
15. KULTŪROS RENGINIAI
15.1. Objekto vadovas ar asmuo, atsakingas už renginio organizavimą (vakarą, susirinkimą, spektaklį, kino seansą, koncertą, kalėdinę eglutę ir t. t.), turi kruopščiai patikrinti patalpų priešgaisrinę būklę (ar tvarkingi evakuaciniai išėjimai, perėjimai, ryšio priemonės, evakuacinis, avarinis apšvietimas, priešgaisrinė automatika, pirminės gaisro gesinimo priemonės). Rastus trūkumus būtina pašalinti iki renginio pradžios.
15.2. Kultūros renginiuose turi budėti asmenys, supažindinti su priešgaisrinės saugos reikalavimais bei žmonių evakuavimo gaisro atveju taisyklėmis. Vaikų šventėse turi budėti dėstytojai, mokytojai ar auklėtojai. Budintys asmenys privalo stebėti, kad renginio metu būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų.
15.3. I, II atsparumo ugniai pastatuose masinius renginius galima organizuoti bet kuriame aukšte, III, IV – tik pirmame aukšte. Draudžiama organizuoti masinius renginius rūsių ir cokolinių aukštų patalpose.
15.4. Patalpose, kuriose organizuojami masiniai renginiai, turi būti ne mažiau kaip du vienas nuo kito toliau esantys evakuaciniai išėjimai. Renginių metu reikia įjungti šviesos rodykles, rodančias evakuacinius išėjimus. Evakuaciniai išėjimai turi būti pažymėti ženklais pagal galiojančius standartus.
15.5. Kultūros renginių patalpose vientisų eilių vietų skaičius, atstumai tarp eilių, išėjimų plotis turi atitikti statybos normų reikalavimus. Perėjimai ir išėjimai turi būti išdėstyti taip, kad nesikirstų žmonių srautai.
15.7. Kultūros masinių renginių patalpose draudžiama:
15.7.4. naudoti neimpregnuotas degias dekoracijas, drapiruotes ir apipavidalinti sceną greitai užsidegančiomis dirbtinėmis (porfito, polivinilo, polietileno, porolono ir kt.) medžiagomis;
15.7.6. evakuacijos keliuose įrengti sukamąsias kryžmes ar duris, patalpos aukščio veidrodžius, durų imitaciją;
15.8. Rengiant Kalėdų (Naujųjų metų) šventes, eglutė turi stovėti ant tvirto pagrindo (stovo ar statinės su smėliu) atokiai nuo durų ir netrukdyti išeiti iš patalpos. Eglutės šakos turi būti per metrą nuo lubų ir sienų. Jei patalpose neįrengtas elektros apšvietimas, vaikams šventės, žaidimai, šokiai turi vykti dieną.
15.9. Eglutės iliuminacija turi būti įrengta laikantis EĮĮT reikalavimų. Girliandų lemputės – ne galingesnės kaip 25 vatų, laidai lankstūs, varinėmis gyslomis.
15.10. Pastebėjus bent mažiausią eglutės apšvietimo sutrikimą (įkaitusius laidus, dažnai perdegančias lemputes, kibirkštis ir pan.), apšvietimą išjungti, kol nebus surastas ir pašalintas gedimas.
16. VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATAI
16.1. Šiame skyriuje išdėstyti papildomi priešgaisrinės saugos reikalavimai visuomeninės paskirties pastatams ir kitos paskirties pastatuose įrengtoms visuomeninių įstaigų bei organizacijų patalpoms.
16.2. Pastatuose, kuriuose telpa daugiau kaip 50 žmonių, turi būti įrengta gaisrinė sistema žmonėms informuoti apie gaisrą ir evakuavimosi tvarką. Šiam tikslui galima panaudoti radijo transliacijos tinklą, dispečerinį ryšį, elektrinius skambučius. Kokia tvarka įjungti sistemą, pranešančią apie gaisrą ir būtinumą evakuoti žmones, turi būti nustatyta įstaigos arba organizacijos vadovo potvarkiu.
16.3. Pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių, turi būti sudaryti evakuacijos planai (6 priedas), paskirstytos aptarnavimo ir apsaugos darbuotojų pareigos organizuojant žmonių evakuavimą, turto gelbėjimą ir kitus darbus. Šiuos planus privaloma laikyti lengvai prieinamoje vietoje.
16.5. Pastatų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose įrengtų visuomeninės paskirties patalpų, kurių plotas didesnis kaip 50 kv. m, apdaila turi būti nedegi.
16.6. Pastatuose turi būti įrengtos specialios vietos (kambariai) drabužiams lyginti, vandeniui ir maistui šildyti.
16.7. Priešgaisrinės apsaugos sistemų (priešgaisrinio vandentiekio, apsaugos nuo dūmų, signalizacijos) valdymo įrenginiai ir kontrolės prietaisai, esantys viešbučių kompleksų, tarnybinių pastatų budėjimo vietose, turi būti veikiantys ir patikrinti keičiantis budėtojų personalui.
16.8. Virš evakuacinių durų iš patalpų, kuriose gali tilpti 50 ir daugiau žmonių, viešbučių, gydymo įstaigų, parduotuvių prekybos salių, kurių plotas 110 kv. m ir daugiau, turi būti įrengti šviečiantys baltos spalvos žaliame lauke užrašai „Išėjimas“, tvirtinami ne žemiau kaip 2-2,5 m virš grindų. Koridoriuose, laiptinėse ir ant evakuacinių arba ant išorinių durų turi būti nupieštas nurodomasis ženklas „Išėjimas“ – atidarytos durys, bėgančio žmogaus siluetas ir rodyklė, rodanti išėjimo kryptį.
16.9. Viešbučių kambariuose matomose vietose turi būti scheminis kambario evakuacijos iš atitinkamo aukšto planas, kuriame nurodomas kambarys, evakuaciniai išėjimai, pateikiamas aiškinamasis tekstas (6 priedas). Taip pat turi būti trumpa atmintinė apie priešgaisrinės saugos taisykles, kurių reikia laikytis, ir kaip elgtis kilus gaisrui (7 priedas).
16.10. Užsienio turistams skirtuose viešbučiuose atmintinė apie priešgaisrinės saugos taisykles ir kaip elgtis kilus gaisrui, taip pat radijo informacijos gaisro atveju tekstas turi būti anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.
16.11. Įstaigų, archyvų, bibliotekų, mašininkių biurų, rotatorinių, dirbtuvių bei pagalbinių patalpų lubų ir sienų apdailai draudžiama naudoti audinius, neapdorotus ugniai atspariais mišiniais.
16.12. Gydymo įstaiga privalo turėti du evakuacinių išėjimų raktų komplektus (raktų numeriai turi atitikti išėjimų numerius). Vieną raktų komplektą turi budėtojas, kitas laikomas įstaigos personalui žinomoje vietoje.
16.13. Gydymo įstaigose, kuriose guli nevaikščiojantys ligoniai, kiekvienam penketui ligonių turi būti ne mažiau kaip vieni neštuvai.
16.14. Ligonių palatose atstumai tarp lovų turi būti ne mažesni kaip 0,8 m, o pagrindinis takas – ne siauresnis kaip 1,2 m. Spintelės, lovos ir kėdės neturi trukdyti išeiti.
Draudžiama statyti lovas koridoriuose ir kituose evakuacijos keliuose.
16.15. Vaikų ir ligonių patalpų apdailai draudžiama naudoti degias ir toksinius junginius išskiriančias medžiagas bei dažus.
16.16. Daugiaaukštėse ligoninėse sunkiai sergančių ligonių ir vaikų palatas būtina įrengti pirmuose aukštuose.
16.17. Personalui gyventi gydymo įstaigų pastatuose leidžiama tik pastato dalyje, kuri atskirta nuo pagrindinio pastato priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis ir turinčioje atskirą išėjimą į lauką.
16.18. Gydymo pastatuose draudžiama laikyti deguonies balionus, tiekti dujas guminėmis žarnelėmis ir nesandariais vamzdynais. Nesant centralizuoto deguonies tiekimo į ligonių palatas, deguonies pagalvių naudojimosi tvarką ir vietą bei atskirų deguonies balionų laikymo vietas nustato gydymo įstaigos vadovai, suderinę su priešgaisrine apsauga.
16.19. Instrumentams sterilizuoti galima naudoti elektros šildymo prietaisus tik su uždarais šildymo elementais.
16.20. Draudžiama kartu laikyti deguonies ir degių dujų balionus, laikyti juos vaistinių sandėliuose.
16.21. Vaistinėse leidžiama naudoti ne daugiau kaip du deguonies balionus, kurie turi būti vertikalioje padėtyje patikimai pritvirtinti prie specialių stovų.
16.22. Kiekvienas fizioterapijos kabinetas turi turėti atskirą įvadą nuo magistralinio elektros skydo. Įvadas turi būti iš vario laidų, ne plonesnių kaip 6 kv. mm skersmens. Draudžiama prie šių įvadų jungti kitus elektros vartotojus.
16.23. Kiekviename kabinete, kur gydoma elektra ir šviesa, turi būti įrengtas 60-100A grupinis elektros skydas. Skyde montuojamas voltmetras, fazių jungikliai ir saugikliai, kurių grupių skaičius turi atitikti naudojamų aparatų skaičių. Aparatai įjungiami uždarais paleidimo įtaisais.
Visi elektriniai gydymo prietaisai turi būti tvarkingi, patikimai įžeminti, turėti gamyklos elektros schemą ir techninį pasą.
16.24. Sterilizatorių atraminiai paviršiai turi būti nedegūs. Sterilizatoriai su oro tarpsluoksniais tarp atraminio paviršiaus ir dugno statomi ant nedegaus pagrindo.
16.25. Parafiną ir kitas panašias medžiagas reikia šildyti specialioje patalpoje (virtuvėje) šildytuvuose arba vandens voniose. Draudžiama jas šildyti ant atviros ugnies.
Stalas, ant kurio statomi šildytuvai, turi būti padengtas ugniai atsparia medžiaga.
16.26. Ligoninių, sanatorijų, kitų gydymo bei profilaktinių įstaigų, taip pat ikimokyklinių įstaigų ir socialinės rūpybos namų darbuotojas, pradėdamas budėjimą, privalo žinoti patalpose nakčiai likusių ligonių, vaikų ir kt. žmonių skaičių ir pranešti artimiausiai priešgaisrinei daliai.
16.27. Vaikų rūbų džiovinimo spintose naudojami tepaliniai radiatoriai. Kad jis įjungtas, turi signalizuoti prie spintos įrengta elektros lemputė.
16.29. Dirbti fizikos ir chemijos laboratorijose (kabinetuose) su reaktyvais, elektriniais ir šildymo prietaisais be dėstytojo ar laboranto priežiūros draudžiama.
Mokymo ir vaikų įstaigų pastatuose LU ir DS leidžiama laikyti tik laboratorijų patalpose.
16.30. Mokomosios chemijos laboratorijose ir sandėliukuose reaktyvai turi būti laikomi užrakinamose spintose, o spintų raktus turi dėstytojai (laborantai); LU ir DS leidžiama laikyti metalinėse spintose, pastatytose toliau nuo šildymo prietaisų, ne daugiau kaip 10 litrų.
16.31. Mokymo ir gamybines dirbtuves leidžiama įrengti rūsio patalpose, virš kurių yra priešgaisrinės perdangos ir kurios turi ne mažiau kaip du išėjimus tiesiogiai į lauką.
16.32. Iš mokymo dirbtuvių po kiekvieno užsiėmimo būtina išvalyti šiukšles, atliekas ir tepaluotus skudurus. Stalių dirbtuvėse medžiagų atsargų turi būti ne daugiau negu vienos dienos norma.
16.33. Kiekvieną dieną, baigus užsiėmimus klasėse, dirbtuvėse arba laboratorijose, dėstytojai, laborantai, gamybinio mokymo meistrai turi apžiūrėti patalpas ir išjungti visus elektros ir dujų prietaisus.
16.34. Draudžiama naudoti lygintuvus ir kitus elektrinius šildymo prietaisus miegamuosiuose, žaidimų kambariuose ir kitose patalpose, kuriose būna vaikai, išskyrus specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas (patalpas).
16.35. Demonstruojant mokomuosius kinofilmus ir videofilmus, aparatūra įrengiama priešingoje negu išėjimas klasės pusėje. Žiūrovų neturi būti daugiau, negu numatytas mokinių skaičius šioje klasėje.
16.36. Stacionarios vaikų vasaros stovyklos turi būti aprūpintos vandeniu išorės gaisrui gesinti, pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, turėti įrengtą garsinį pavojaus signalą.
16.37. Įrengiant prekybos įmones kitos paskirties pastatuose, architektūriniai-konstrukciniai sprendimai, apdaila ir elektros įranga turi atitikti galiojančias normas ir taisykles.
16.38. Parduotuvių skyriai (sekcijos), kuriuose prekiaujama degiomis ir gaisro atžvilgiu pavojingomis prekėmis (parfumerija, aerozoliais, dirbiniais iš plastmasės, sintetinių medžiagų ir kt.), turi būti viršutiniuose aukštuose.
16.39. Prekybos objektuose buitinius elektros šildymo prietaisus galima naudoti tik tam tikslui skirtoje ir tinkamai paruoštoje vietoje.
16.40. Kilnojamųjų prekystalių, konteinerių, kasos aparatų išdėstymo tvarka parduotuvėse bei buitinių paslaugų, nuomos punktai, valiutos keityklos, įrengtos jose ar kituose visuomeniniuose pastatuose, neturi trukdyti evakuoti žmones.
16.41. Stambiuose prekybos objektuose prekės pardavimui ruošiamos (drabužiai lyginami, brokuotos prekės taisomos) atskiroje, tam tikslui įrengtoje patalpoje.
16.42. Nervus paralyžiuojančių ir ašarinių dujų balionėlių, parako ir kitų sprogstamųjų medžiagų parduotuvės turi būti įrengtos atskiruose pastatuose.
16.43. Jei aerozolinių prekių yra daugiau kaip 5 tūkstančiai vienetų, jos turi būti laikomos atskiruose sandėliuose arba izoliuotuose bendrųjų sandėlių specialiuose skyriuose. Izoliuotame bendrojo sandėlio skyriuje galima laikyti ne daugiau kaip 15 tūkstančių pakuočių.
16.44. Draudžiama aerozolines pakuotes laikyti vienoje patalpoje su oksidatoriais, degiomis dujomis ir degiais skysčiais.
16.46. Negalima evakuacijos keliuose, tambūruose ir laiptų aikštelėse įrengti laikrodžių taisyklų, nuomos punktų, graverių ir kitokių dirbtuvių, prekybos automatų, kurie trukdytų evakuoti žmones.
16.47. Parfumerijos prekių sekcijos ir skyriai turi būti įrengti kuo toliau nuo išėjimų ir evakuacijos kelių.
16.49. Prekybos objektų rūsiuose esančių krovininių liftų tambūrų ir šliuzų konstrukcijos turi būti tvarkingos ir veikiančios.
16.50. Negalima prekiauti gaisro atžvilgiu pavojingomis prekėmis (dujų balionais, dažais, tirpikliais, buitinės chemijos ir kt. prekėmis) parduotuvėse, įkurtose kitos paskirties pastatuose.
16.52. Degtukus leidžiama laikyti bendrųjų sandėlių atskirose patalpose, atitvertose nedegiomis konstrukcijomis.
16.53. Darbo metu prekės turi būti pakraunamos ir iškraunamos iš kiemo pusės, kad netrukdytų pirkėjams išeiti iš parduotuvės.
16.54. Parduodant didelę paklausą turinčias prekes, administracija turi imtis priemonių įleisti ribotą pirkėjų skaičių į prekybos sales.
16.56. Prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad nekliudytų panaudoti tarnybines laiptines lankytojams evakuoti.
16.57. Prekybos įmonių, restoranų, kavinių ir valgyklų administracija neturi leisti į sales daugiau lankytojų, negu nustatyta.
16.58. Draudžiama degias medžiagas ir tarą ant rampos sandėliuoti prie prekybinių, gyvenamųjų ir administracinių pastatų langų.
16.59. Lauko sąlygomis veikiančių prekybos ir paslaugų objektų (kioskų) vieta ir įranga turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus.
16.60. Teatrų, kultūros namų, klubų scenos šoninėse patalpose gali būti laikomos ne daugiau kaip 2 spektaklių dekoracijos.
16.61. Teatruose, kad dūmų liukai šaltu metų laiku neužšaltų, turi būti gerai apšiltinti ir tikrinami ne rečiau kaip kartą per 10 dienų.
16.62. Apipavidalinant pastatymus, aplink scenos planšetę turi būti paliktas ne siauresnis kaip 1 metro pločio laisvas tarpas. Išėjimai iš scenos turi būti laisvi ir tvarkingi.
16.63. Pasibaigus spektakliui, iš scenos išnešamos visos dekoracijos ir butaforija, o teatro kostiumai iš artistų rūbinių atiduodami į kostiumų sandėlius.
16.64. Dekoracijos sandėliuose laikomos specialiuose skyriuose, tarp kurių paliekami ne siauresni kaip 1,5 m pločio tarpai.
16.65. Scenose, butaforijos ir baldų cechuose, dekoracijų sandėliuose ir kitose patalpose įrengti antresoles draudžiama.
16.66. Triumuose, ardeliuose, darbo aikštelėse, pastogėse, po laiptais, taip pat po žiūrovų sale įrengtuose atskiro išėjimo neturinčiuose rūsiuose draudžiama laikyti dekoracijas, butaforiją, inventorių ar kitą turtą.
16.67. Darbo aikštelės, triumai, ardeliai visada turi būti laisvi ir tvarkingi. Triumuose neleidžiama įrengti jokių pagalbinių dirbtuvių, sandėlių ir pan.
16.68. Darbo aikštelėse dekoracijų pakėlimo lynų galai turi būti atskirti vienas nuo kito ir pakabinti ant specialių kablių.
17. GYVENAMIEJI PASTATAI IR SODYBOS
17.1. Šiame skyriuje išdėstyti papildomi priešgaisrinės saugos reikalavimai gyvenamiesiems namams ir sodyboms. Kitos paskirties patalpų, įrengtų gyvenamuosiuose namuose, pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai išdėstyti atitinkamuose šių taisyklių skyriuose.
17.2. Už individualių gyvenamųjų namų, butų, sodo namelių, garažų bei ūkinių pastatų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkai, o už bendro naudojimo patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose bei kooperatiniuose garažuose, – jas eksploatuojančių tarnybų (kooperatyvų) vadovai.
17.3. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:
17.3.1. užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrengimais balkonus ir lodžijas, taip pat žmonėms eiti į gretimas sekcijas bei aukštuose skirtus liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus;
17.3.4. gadinti arba ardyti esamus gaisrinės automatikos ir vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrengimus;
17.6. Daugiabučių gyvenamųjų namų pastogėse (palėpėse) leidžiama įrengti gyvenamąsias patalpas, dailininkų dirbtuves, kontoras ir t. t. pagal projektą, suderintą su priešgaisrine apsauga.
17.7. Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamąsias patalpas naudoti komercinei ir ūkinei veiklai galima tik gavus atitinkamą leidimą.
17.8. Kiekvienoje sodyboje turi būti pristatomosios kopėčios, siekiančios pastato stogą, o ant stogo rekomenduojama įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.
17.10. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose leidžiama laikyti LU ir DS metalinėje taroje ne daugiau kaip 5 l.
17.11. Gyvenamųjų patalpų savininkai bei nuomininkai privalo:
17.11.1. naudotis tik techniškai tvarkingais elektros prietaisais, instaliacija, elektros ir kitais šildymo prietaisais, tinkamai juos eksploatuoti;
18. ŽEMĖS ŪKIO OBJEKTAI
18.2. Iš gyvulių ir paukščių laikymo patalpų reikia reguliariai valyti degias medžiagas. Laikyti pašarus ir įvairias medžiagas tambūruose bei koridoriuose draudžiama. Žiemą nuolat valyti sniegą, kad vartai ir durys lengvai darinėtųsi.
18.3. Patalpas, kuriose laikomi gyvuliai, galima šildyti tik oru. Paukščių, žindomų galvijų ir paršelių skyrius leidžiama šildyti elektros kaitinimo lempomis, įrengtomis pagal EĮĮT reikalavimus.
18.4. Fermose stambieji raguočiai grupėmis turi būti rišami taip, kad būtų galima greitai paleisti kilus gaisrui.
18.5. Vienos pašarų stirtos pagrindo plotas turi būti ne didesnis kaip 200 kv. m. Tarp atskirų stirtų turi būti ne mažesni kaip 20 m tarpai. Tarpuose tarp stirtų turi būti ne siauresnė kaip 4 m juosta. 18.6. Atstumas nuo pašarų stirtų iki elektros tiekimo oro linijos turi būti ne mažesnis kaip 15 m, iki kelių – 20 m, iki pastatų ir įrenginių – 25 m.
18.7. Atliekant javapjūtės ir šienapjūtės darbus, žemės ūkio technika turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius ir pirmines gaisro gesinimo priemones.
18.8. Reikia laiku šalinti užsivyniojusius šiaudus nuo biterių, transporterių, kimštuvų, rinktuvų mazgų velenų ir kitų kombaino dalių. Kombainų ir kitų mašinų vidaus degimo variklių, neturinčių gaubtuvų, išmetimo kolektorius reikia užbengti metaliniais skydeliais per visą jų ilgį ir iš šono.
18.9. Transportui išvažiuoti iš pašarų saugyklų galima tik apžiūrėjus automobilio stovėjimo vietą ir pasalinus šieną nuo važiuoklės ir išmetimo vamzdžio.
18.10. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti uždengtos tinklu, kad į jas nepatektų pašalinių daiktu ir medžiagų.
18.11. Ventiliatorių paleidimo elektros aparatūra turi būti įrengta ant nedegaus pagrindo arba ant atskiros atramos ne arčiau kaip per 5 m nuo statinio. Įvadinis elektros kirtiklis turi turėti užrakinimo įtaisą.
18.12. Laikinai naudojamų pašarų pakrovimo mechanizmų elektros maitinimo kabelius būtina tvirtinti ant atramų ne žemiau kaip per 2,5 m nuo žemės paviršiaus.
18.13. Šieno pakrovimo mechanizmas bei ventiliatoriai turi būti sutvarkyti ir uždengti, kad neapsivyniotų šienas aplink dalis, kurios sukasi.
18.14. Kraunant pašarus daržinėse, paliekami ne siauresni už vartų plotį tarpai transportui įvažiuoti.
18.15. Daržinėse būtina matuoti šieno kaitimo temperatūra. Pirmąsias 20 dienų pradėjus krauti šieną, temperatūra matuojama kasdien. Rekomenduojama, matuoti temperatūrą kiekviename prėsle ne mažiau kaip 4-iose vietose. Jeigu šienas nekaista, tai kas 20 dienų temperatūra matuojama kartą per savaitę. Baigus dirbtiną džiovinimą, temperatūra matuojama dar 3 savaites. Kiekvienas temperatūros matavimas registruojamas žurnale.
18.16. Kilnojamąsias grūdų ir seklų džiovyklas galima statyti prie pastato aklinų nedegių sienų. Esant degioms sienoms – per 15 m nuo jų.
18. I8. Kas antrą džiovyklos darbo parą krovimo mechanizmus būtina išvalyti.
18.19. Džiovyklose džiovinant susmulkintą žolę, būtina nuolat kontroliuoti darbo procesą. Pastebėjus, kad produktas dega džiovinimo būgne, reikia likviduoti degimą, o likusius produktus sukrauti ne į bendrą sandelį, bet atskirai saugioje vietoje ir stebėti juos ne mažiau kaip 48 valandas.
18.20. Pagamintą produkciją reikia laikyti tarpiniame sandėlyje ne trumpiau kaip 48 valandas, kad atvestų.
18.21. Žolės miltus reikia laikyti maišuose, atskirame sandėlyje arba patalpoje, izoliuotoje nuo kitų priešgaisrinėmis sienomis. Patalpas būtina vėdinti.
18.22. Maišai su žolės miltais kraunami į ne aukštesnes kaip 2 m rietuves, po du maišus eilėje. Talpai tarp eilių turi būti ne siauresni kaip 1 m, o pasieniais – 0,8 m.
18.23. Automobiliai, traktoriai ir kitos savaeigės mašinos, įvarijuojančios į linų, kanapių ir kitų techninių augalų apdirbimo punktą teritoriją, privalo turėti kibirkščių gesiklius.
Savaeigė mašina turi sustoti ne arčiau kaip per 5 m, o traktoriai – per 10 m nuo stirtų ir pašiūrių. Transporto priemones reikia statyti taip, kad išmetimo vamzdžiai būtų į priešingą pusę nuo minėtų statinių.
18.24. Stacionarios džiovyklos, naudojamos linams ir kanapėms džiovinti, turi atitikti šiuos reikalavimus.
18.24.1. krosnies skliautas ir pakuros bei ciklono sienelės iš vidaus turi būti išklotos degtomis plytomis. Krosnis turi būti techniškai tvarkinga;
18.24.2. ortakiai iš išorės turi būti aptepti 50 mm storio šiluminės izoliacijos (molio su asbesto skiediniu arba pan.) sluoksniu. Ortakių sujungimo vietose turi būti nedegūs tarpikliai;
18.25. Krosnys linų stiebeliams džiovinti turi būti įrengtos taip, kad kibirkštys nepatektų į patalpų vidų. Jaujose ir džiovyklose virš krosnių įrengti ardelius linams, kanapėms ir kitiems techniniams augalams draudžiama. Atstumas nuo krosnies iki sienų degių konstrukcijų ir ardelių turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
Ardeliai iš krosnies pusės privalo turėti aptvėrimus, siekiančius perdangą.
18.26. Džiovyklose ir jaujose reikia vykdyti šiuos reikalavimus:
18.26.1. šilumnešio temperatūra džiovinant linų stiebelius turi būti ne aukštesnė kaip 80 C, o džiovinant linų galvenas – 50 C;
18.26.2. pasibaigus pamainai, reikia pašalinti pelenus iš pakuros, nuosėdų kamerų, ciklono, kibirkščių gesiklių ir maišymo kameros. Dūmtraukius reikia valyti ne rečiau kaip kas 10 džiovyklos darbo dienų.
18.36.3. prieš kraunant džiovinti šiaudelius, latakų ir džiovinimo kamerų reikia išvalyti prikritusius šiaudelius ir kitas atliekas;
19. PRIEŠGAISRINĖ AUTOMATIKA
19.1. Priešgaisrinės automatikos renginiai (garsinė signalizacija, automatinės gesinimo, dūmų šalinimo, oro tiekimo bei žmonių informavimo sistemos) eksploatuojami pagal šio skyriaus ir „Priešgaisrinės automatikos techninės eksploatacijos taisyklių reikalavimus.
19.2. Priešgaisrinės automatikos įrenginiai turi būti tvarkingi, veikiantys ištisą parą, atitikti projekto techninius reikalavimus ir priimti eksploatuoti dalyvaujant valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnui. Keisti Įrenginio konstrukciją leidžiama tik suderinus su projektavimo organizacija.
19.3. Kiekviename objekte, vadovaujantis projektine ir technine dokumentacija, turi būti parengtos priešgaisrinės automatikos įrenginių eksploatacijos instrukcijos. '
19.4. Kad būtų garantuotas geras veikimas, objektuose paskiriami:
19.5. Objektai, kurių personalas nepajėgus atlikti įrenginio techninio aptarnavimo darbų, privalo sudaryti sutartį su specializuota organizacija arba kvalifikuotu specialistu.
19.6. Specializuotos organizacijos arba specialisto atliekamų techninių aptarnavimo ir remonto darbų kokybę kontroliuoja pareigūnas, atsakingas už objekto įrenginio eksploatavimą.
19.7. Atliekant techninio aptarnavimo arba remonto darbus, kurių metu reikia išjungti įrenginį, būtina garantuoti saugomų patalpų priešgaisrinę saugą.
19.8. Budintis personalas turi žinoti.
19.9. Tose vietose, kur purkštukai ir signalizatoriai gali būti mechaniškai pažeisti, būtina numanyti, kaip juos apsaugoti specialiais įrenginiais, neturinčiais įtakos jų techninėms charakteristikoms.
19.10. Į patalpas, kuriose įrengti signalizacijos priėmimo ir kontrolės prietaisai ir nėra nuolatinio budėtojo, neturi patekti pašaliniai asmenys.
19.11. Dispečeriniame punkte arba patalpoje, kurioje įrengta signalizacijos aparatūra, turi kabėti saugomų patalpų sąrašas bei instrukcija, kurioje surašyti budinčiojo personalo veiksmai įsijungus sistemai.
19.12. Tūrinio gesinimo sistemomis saugomose patalpose matomoje vietoje privalo būti instrukcija, kurioje nurodomi dirbančių žmonių veiksmai ir evakuacijos tvarka įsijungus sistemai.
19.13 Eksploatuojant priešgaisrinės automatikos įrenginius draudžiama:
19.13.7. vietoje sugedusiu signalizatorių arba purkštukų naudoti kito tipo arba veikimo principo signalizatorius ir purkštukus;
19.13.8. signalizatoriaus įrengimo vietoje sutrumpinti spindulį, kai signalizatorius neveikia arba jo nėra;
19.15. Prie kiekvieno valdymo mazgo turi būti pakabinta kortelė, kurioje nurodyta saugomų patalpų pavadinimas, purkštukų tipas ir skaičius sekcijoje. Prie kiekvieno paskirstymo įrenginio turi būti kortelė, kurioje nurodoma saugomų patalpų pavadinimas, vieta ir baterijos numeris.
19.16. Prie įėjimo į gesinimo stotį turi būti švieslentė su užrašu „Gesinimo stotis“ (raktus turi…..).
20. GAISRŲ GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS
20.1 Objekto teritorijoje ar šalia jos esantys keliai ir aikštelės, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens telkinio (upės, tvenkinio, baseino ir kt.) turi būti tvarkingi.
20.2 Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus būtina nuolat valyti (šalinti šiukšles, dumblą ir kitus pašalinius daiktus).
20.3. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens teikiniuose turi būti pakankamai vandens, kad jį lengviau galėtų paimti gaisriniai automobiliai.
20.4. Gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių vietose, taip pat link jų įrengtos atitinkamos rodykles, ženklai ir jų apšvietimas turi būti tvarkingi.
20.5. Gaisriniai hidrantai turi būti tvarkingi, jų sulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metų laiku.
20.6. Kartą per šešis mėnesius gaisrinius hidrantus, hidrantus kolonėles reikia patikrinti (paleisti vandenį), o rezultatus – įrašyti i žurnalą.
20.7. Žiemą gaisriniai hidrantai turi būti apšiltinami, nuo šulinių dangčių nuolat valomas ledas ir sniegas.
20.8. Prie gaisrinių hidrantų, rezervuarų ir kitų vandens telkinių, skirtų elektros stotims ir pastotėms gesinti, įrengti įžemikliai turi būti tvarkingi ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus tikrinama jų įžeminimo varža.
20.9. Vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, turi būti garantuotas reikiamas slėgis.
20.10. Vandentiekio tinklas turi būti tvarkingas. Vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, netvarkingus suremontuoti ar pakeisti.
Atjungus dalį vandentiekio ar sumažinus vandens slėgį jame, būtina tai pranešti priešgaisrinės apsaugos padaliniams.
20.11. Neapšildomuose pastatuose ar statiniuose šaltu metų laiku vidaus vandentiekio tinklai turi būti be vandens. Prie gaisrinių čiaupų rodykle ar užrašu nurodyti, kur yra sklendė, kurią atsukus bus tiekiamas vanduo į tinklus.
Esant elektrifikuotai sklendei, jos distancinis paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvienų gaisrinio čiaupo.
20.12. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi turėti žarnas ir švirkštus, kurie laikomi užplombuotose spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Vandentiekio čiaupų spintelės turi būti tvarkingos ir nudažytos pagal standarto reikalavimus, o ant durelių turi būti aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“, jo eilės ir priešgaisrines apsaugos telefono numeris.
20.13. Vandentiekio bokštas turi būti tvarkingas ir pritaikytas prijungti gaisrinę techniką bet kuriuo metų laiku vandeniui paimti.
20.14. Draudžiama ūkio ir gamybos reikalams naudoti pirmines gaisro gesinimo priemones ir inventorių
20.15. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo schema.
20.16. Gaisriniai čiaupai, ugnies gesintuvai ir kitas priešgaisrinis inventorius turi būti suremontuotas pagal objekto apskaitos sistemą.
20.17. Gaisrinė technika (gaisriniai automobiliai, motosiurbliai), pirminės gaisro gesinimo priemonės ir gaisriniai įrengimai turi būti nesugedę ir nuolat paruošti darbui.
20.18. Gaisrinių čiaupų spintelių durys, ugnies gesintuvų ir priešgaisrinių įrengimų paleidimo prietaisai turi būti užplombuoti.
20.19. Patalpoje, kurioje labai daug įrengimų, gerai matomoje vietoje ant statybinių konstrukcijų (kolonų, pertvarų), virš išdėstytų gesinimo priemonių, reikia nudažyti horizontalią 200-400 mm raudonos spalvos juostą, kad būtų galima greičiau jas surasti.
20.20. Prie gesintuvų, gesinimo sistemų paleidimo prietaisų (elektrifikuotų sklendžių ir siurblių, distancinių rankinių signalizatorių) pastato konstrukcijos paviršius dažomas baltai, o kraštai apvedami 20-50 mm raudona juosta.
20.21. Objektuose turi būti įrengti specialūs gaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų kompaktiškai sukabinami gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobiniai, kirviai, asbesto ar veltinio gabalas, dėžėje supilamas smėlis.
Priešgaisriniai skydai teritorijoje privalo turėti tinklines ar grotuotas dureles, įrengtas taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti gesinimo priemonėmis.
20.22. Stendai ir gaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau galimų gaisro židinių ar išėjimų.
20.23. Ugnies gesintuvais leidžiama gesinti tuos gaisrus, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės instrukcijose.
20.25. Prieš pilant smėlį į dėžę, reikia jį persijoti ir išdžiovinti. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferiniu kritulių.
20.26. Sunkiai degaus audinio ar veltinio gabalai laikomi metaliniuose futliaruose ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį džiovinami.
20.28. Kiekviename visuomeninių pastatų ir statinių aukšte turi būti ne mažiau kaip du nešiojamieji ugnies gesintuvai.
20.29. Patalpoms, kuriose yra įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, ugnies gesintuvų skaičių galima sumažinti 50 %.
20.30 Atstumas nuo galimo gaisro židinio iki gesintuvų vietos neturi būti didesnis kaip:
20 m – visuomeniniuose pastatuose ir statiniuose;
30 m – A, B, C kategorijos patalpose;
40 m – C, D kategorijos patalpose.
20.31. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Tiek patalpoje, tiek lauke užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2 – 2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės.
20.32. Eksploatuojami ugnies gesintuvai privalo turėti: inventoriaus numerį pagal objekto inventorizacijos sąrašą;
užplombuotą paleidimo mechanizmą;
raudonai nudažytą korpusą ir užrašą, rodantį naudojimo būdą.
20.35. Gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, atokiau nuo šildymo sistemos įrenginių.
Rankiniai gesintuvai kabinami ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir kad atidarytos patalpos durys netrukdytų paimti gesintuvo;
rankiniai gesintuvai statomi gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų laikomi specialiose spintelėse.
21. GAISRO GESINIMO ORGANIZAVIMAS
21.2. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo:
21.2.2. imtis priemonių informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakuavimą;
21.3. Atvykę i gaisravietę objekto vadovai arba kiti atsakingi darbuotojai privalo:
21.3.3. skirti asmenį, gerai pažįstantį objekto ir vandens telkinius, gaisrinėms mašinoms pastatyti;
21.3.7. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, ventiliacijos sistemą, elektros tiekimą. Nutraukti dujų, LU ir DS, garų tiekimą, įjungti garų šalinimo ir kitas priemones, neleidžiančias plisti ugniai;
21.3.8. imtis priemonių apsaugoti gesinančius gaisrą žmones, kad neužgriūtų konstrukcijos, nuo elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų;
21.4. Atvykus ugniagesiams, objekto atstovas, vadovavęs gaisro gesinimui, privalo pranešti turimą informaciją apie gaisrą.
21.5. Objekto atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo:
21.5.1. gaisro gesinimo vadovą konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto savybes, taip pat informuoti apie sprogstamų, LU ir DS, nuodingų, radioaktyvių medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą;
21.5.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialioms vertybėms evakuoti;
21.5.4. pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą ar perjungimą, išpylimą iš rezervuarų ar technologinių aparatų;
21.6. Kiekvienas gaisras objekte turi būti kruopščiai ištirtas ir išnagrinėtas su priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, objekto administracija ir to baro, kuriame kilo gaisras, darbuotojais. Priešgaisrinės apsaugos ir objekto administracija turi numatyti, ką daryti, kad tokie gaisrai nekiltų.
______________
1 priedas
PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS INSTRUKCIJA
Priešgaisrinės saugos instrukciją parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Instrukcija derinama su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais ir tvirtinama objekto vadovo (darbdavio). Instrukcijoje turi būti nurodyti priešgaisrinės saugos reikalavimai dėl:
6) matavimo ir kontroliavimo prietaisų (termometrų, monometrų ir t. t.) pavojingų ribų, kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas;
9) darbuotojų veiksmų kilus gaisrui:
ugniagesių iškvietimo;
žmonių evakuavimo;
technologinio proceso (įrengimų) avarinio stabdymo veiksmų eilės;
elektros prietaisų bei ventiliacijos išjungimui;
priešgaisrinių priemonių panaudojimo gaisrui gesinti;
deglių medžiagų ir kitą materialinių vertybių evakuavimo.
______________
2 priedas
DARBUOTOJŲ VEIKSMŲ KILUS GAISRUI PLANAS
Planą, kaip darbuotojams elgtis kilus gaisrui, parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Planas derinamas su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais, tvirtinamas objekto vadovo (darbdavio).
Plane būtina numatyti:
1) priešgaisrinės apsaugos padalinių sutikimą, pagalbą renkantis trumpiausią kelią prie gaisro židinio, gesinimo reikalingo vandens telkinio ir t. t.;
2) elektros energijos išjungimą (išskyrus priešgaisrinės apsaugos sistemas), transportavimo įrenginių ir agregatų sustabdymą, įvairių telekomunikacijų uždarymą, ventiliacijos sistemų išjungimą degančiose ir šalia esančiose patalpose ir kitus veiksmus, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas;
3 priedas
PIRMINIŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ KIEKIS IR JO NUSTATYMAS
1. Visi subjektai, atskiros patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti aprūpinti gesintuvais, priešgaisriniu inventoriumi (statinėmis su vandeniu, kibirais, nedegiu audeklu, dėžėmis su smėliu, priešgaisriniais skydais ir stendais) ir gaisro gesinimo įrankiais (kabliais, laužtuvais, kirviais, žirklėmis metalui kirpti ir kt.) pagal 1 lentelę.
2. Rekomenduojama naudoti putų, angliarūgštės ir miltelių gesintuvus.
Putų ir angliarūgštės gesintuvai skirti gesinti gaisro židiniams užsiliepsnojus kietoms medžiagoms bei skysčiams, išskyrus chemines medžiagas, kurios, susijungusios su gesinimo mišiniu, gali suaktyvinti degimą ar sudaryti sprogti galintį junginį (pvz.: šarminius, aliuminio-organinius ir kitus junginius). Putų gesintuvais negalima gesinti elektros įrengimų neišjungus srovės ir užsidegusių žmogaus drabužių.
Angliarūgštės gesintuvai skirti gesinti įvairias degias medžiagas nedideliame plote, taip pat elektros įrenginius. Išimtį sudaro medžiagos, kurios dega nesant deguonies.
Miltelių gesintuvai skirti gesinti užsidegusius šarminius metalus, naftos produktus, skiediklius, kietas medžiagas ir elektros įrenginius.
Nedegiu audeklu, ne mažesniu kaip 1x1 m dydžio, užgesinami nedideli gaisro židiniai; jais uždengiamos medžiagos, kurios nedega be deguonies LU ir DS laikymo vietose audeklas gali būti didesnis (2x1,5 m, 2x2 m).
3. Pramonės įmonių teritorijoje ir pastatuose pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti įrengiami specialūs skydai. Juose laikomi: putų gesintuvai – 2, smėlio kibirai – 2, dėžė ir kastuvas, audeklas, kobiniai – 2, laužtuvai – 2, kirviai – 2. Skydai įrengiami lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose – netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 kv. m teritorijoje įrengiamas vienas skydas. Prie skydo rengiama smėlio dėže.
4. Prie skydo esančioje dėžėje vietoj smėlio gali būti pripilta fliuso, karnalito, kalcionuotos sodos ar kitų nedegių birių medžiagų.
5. Būtinas pirminių gaisro gesinimo kiekis skaičiuojamas atskirai kiekvienam aukštui, patalpai ar atvirai aikštelei.
Jei vienoje patalpoje be ugniasienių vyksta skirtingi gamybos procesai, tokios patalpos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis aprūpinamos pagal gaisro atžvilgiu pavojingiausius gamybos procesus.
6. Skaičiuojant pirminių gaisro gesinimo priemonių kiekį ir jų rūšis, būtina atsižvelgti i patalpų, atvirų aikštelių ir įrenginių užimamą plotą, gamyboje naudojamų ar sandėliuojamų medžiagų fizines ir chemines savybes.
7. Gaisro atžvilgiu pavojingiems įrenginiams (dažymo ir džiovinimo kameroms, grūdinimo vonioms, bandymo stendams, detalių plovimo ir riebalų šalinimo įrenginiams ir t. t.) montuojamos stacionarios gaisro gesinimo sistemos arba prie jų turi būti ne mažiau kaip du gesintuvai.
8. Kiekvieną gamybinę ar kitos paskirties patalpą rekomenduojama aprūpinti vienos rūšies gesintuvais.
9. Atskirai stovinčios atviros rektifikacinės ir absorbcinės kolonos, kiti technologiniai įrenginiai aprūpinami gesintuvais, dėžėmis su smėliu ar garą tiekiančiais vamzdžiais, pritaikytais gaisrui gesinti. Jų kiekį nustato objekto vadovai, atsižvelgdami į įrenginių galingumą, lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių bei dujų, esančių įrenginyje, kiekį bei užimamą plotą.
10. Indas vandeniui turi būti ne mažesnis kaip 200 l talpos, o prie jo kibiras. Smėlio dėžės talpa – 0,5 ar 1 kub. m, o prie jos kastuvas. Smėlio dėžė turi būti įrengiama taip, kad nepatektu krituliai ir būtų patogu kasti smėlį. Talpos ir inventorius dazomas raudonai.
11. Patalpoms, kurios nenurodytos 1 lentelėje, pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius ir rūšys nustatomos pagal normas, skirtas patalpoms, panašioms pagal pavojingumą gaisro atžvilgiu.
12. Gesintuvai užtaisomi, gesinančiosios medžiagos kiekio ir kokybės tinkamumas pagal gamyklos ir gesintuvus užpildžiusios organizacijos nustatytus terminus.
______________
1 lentelė
PIRMINIŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ NORMOS
| Objekto pavadinimas |
Plotas kv. m arba matavimo vnt. |
Gesintuvai |
0,5 kub. m ar 1,0 kub. m smėlio dėžė su kastuvais |
200 l talpos indai su 2 kibirais |
Nedegus audeklas 1,5x2 m |
Pastabos |
|
| Įmonės sandėlio teritorija |
5000 |
3 |
2 |
3 |
3 |
Inventorius laikinas priešgaisriniame stende |
|
| Statybos aikštelės: |
|
|
|
|
|
|
|
| statomų pastatų viduje |
200 |
1 |
- |
1 |
- |
|
|
| pastatai (pagal aukštus) |
40 t. m |
2 |
- |
1 |
- |
|
|
| aikštelė |
200 |
1 |
- |
1 |
- |
|
|
| Uždari sandėliai |
|||||||
| Kietų nedegių medžiagų |
500 |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| A ir B kategorijų |
100 |
1 |
1 |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 vienoje patalpoje |
|
| C kategorijos |
200 |
1 |
1 |
1 |
1 |
|
|
| Nedegių skysčių |
500 |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Rūgščių |
200 |
2 |
- |
- |
1 |
|
|
| Dujinių balionų: |
|
|
|
|
|
|
|
| su nedegiomis dujomis arba neužpildytų |
500 |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| su degiomis dujomis |
200 |
2 |
- |
- |
- |
|
|
| Sausų mineralinių trąšų |
500 |
1 |
- |
1 |
- |
|
|
| Amonio salietros, amoniakinio vandens ir skysto amoniako, kalcio karbido |
100 |
1 |
- |
1 |
1 |
|
|
| Atviri sandėliai |
|||||||
| Akmens anglių |
500 |
1 |
- |
1 |
- |
|
|
| C kategorijos |
200 |
1 |
- |
1 |
- |
|
|
| Naftos produktų, laikomų taroje |
200 |
4(1*) |
2 |
1 |
- |
|
|
| Atskirai stovintys LU ir DS rezervuarai |
|
|
|
|
|
|
|
| iki 100 kub. m |
1 rezervuarui |
2 |
1 |
- |
1 |
|
|
| virš 1 kub. m |
1 rezervuarui |
4 |
2 |
- |
- |
|
|
| Naftos produktų pilstymo eskados: |
|
|
|
|
|
|
|
| geležinkelio vienpusė |
50 t. m |
4(1*) |
1 |
- |
1 |
|
|
| geležinkelio dvipusė |
50 t. m |
8(2*) |
2 |
- |
2 |
|
|
| automobilių |
2 stovams |
2 |
1 |
- |
1 |
|
|
| Siurblinės: |
|
|
|
|
|
|
|
| LU |
50 |
1 |
2 |
- |
1 |
Ne mažiau kaip 2 vienoje talpoje |
|
| DS |
100 |
1 |
1 |
- |
1 |
|
|
| Autoūkis ir įrengimų remonto patalpos |
|||||||
| Garažai |
10 |
1 |
1 |
- |
- |
|
|
| Individualūs garažai |
1 garažui |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Degalinės |
|
|
|
|
|
|
|
| iki 4-ių kolonėlių |
|
8(2*) |
4 |
- |
2 |
|
|
| Virš 4-ių kolonėlių |
|
12(3*) |
6 |
- |
3 |
|
|
| A ir B kategorijos patalpos |
50 |
1 |
1 |
- |
- |
|
|
| C kategorijos patalpos |
100 |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Suvirinimo, skardinimo ir kt. dirbtuvės |
200 |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Akumuliatorinės |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Dažymo kameros |
1 kamer. |
1* |
- |
- |
- |
|
|
| Kranai, ekskavatoriai ir kiti stambūs mechanizmai |
1 mechanizmui |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Žemdirbystės patalpos |
|||||||
| Gyvulių ir paukščių laikymo |
100 |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Šilumos generatorių, garo ir vandens šildymo katilų |
1 patalpai |
2 |
1 |
- |
- |
|
|
| Pašarų ruošimo |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
|
| Žemės ūkio produktų perdirbimo |
100 |
1 |
1 |
1 |
- |
|
|
| Žolės miltų gaminimo punktai |
1 agregatui |
1 |
1 |
1 |
- |
|
|
| Katilinės kūrenamos |
|
|
|
|
|
|
| kietu kuru |
2pakuroms |
1 |
- |
- |
- |
|
| skystu kuru |
2 pakur. |
1 |
- |
- |
1 |
|
| Kombainai ir kita žemės ūkio technika |
1mechan. |
2 |
1 |
- |
1 |
Šienapjūtės ar javapjūtės metu |
| Gamybinės patalpos |
|
|
|
|
|
|
| A ir B kategorijos |
500 |
8(2*) |
2 |
- |
2 |
|
| C kategorijos |
600 |
4(1*) |
1 |
1 |
1 |
|
| Elektrinės |
200 |
4 |
1 |
- |
1 |
|
| Transformatorių pastotės |
1 transf. |
2 |
- |
- |
|
|
| Džiovyklos ir dažymo kameros |
1 patalpai |
1* |
- |
1 |
|
|
| Negamybinės patalpos |
|
|
|
|
|
|
| Tarnybinės-buitinės koridorinės sistemos |
20 t. m |
1 |
- |
- |
|
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Tarnybinės-buitinės nekoridorinės sistemos, įskaitant vestibiulį |
100 |
1 |
- |
- |
- |
|
| Skaičiavimo centrai, archyvai, bibliotekos, biurai, spaustuvės, dauginimo patalpos ir t. t. |
100 |
2 |
- |
- |
- |
|
| Laboratorijos |
50 |
1 |
- |
- |
- |
Kiekvienai patalpai |
| Audio ir video punktai |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
| Gyvenamieji vagonai |
1 vag. |
1 |
- |
1 |
- |
|
| Virtuvės, sandėliukai, dirbtuvės ir kt. |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
| Liftų mašinų skyriai |
1 patalp. |
2 |
- |
- |
- |
|
| Katilinės |
100 |
2 |
1 |
- |
- |
|
| Klubai, valgyklos, salės, bufetai, kavinės, restoranai ir kt.
|
200 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 vienoje patalpoje - |
| Individualūs gyvenamieji namai, sodybos, sodų nameliai ir kt. statiniai kaimo vietovėje |
1 namui |
1 |
- |
- |
- |
|
| Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų įstaigos |
100 |
1 |
- |
- |
|
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Viešbučiai, moteliai nakvynės namai, poilsinės |
20 t. m |
1 |
- |
- |
- |
- „ - |
| Universalinės, maisto produktų ir kt. parduotuvės |
150 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 parduotuvei |
| Ligoninės, klinikos, sanatorijos ir kt. |
150 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Mokymo įstaigos |
200 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Fizikos, chemijos, darbų kabinetai |
50 |
1 |
- |
- |
- |
Kiek vienai patalpai |
Pastabos:
3. Gesintuvo tipas (putų, miltelių, angliarūgštės ir kt.) parenkamas atsižvelgiant į gesinamų medžiagų chemines charakteristikas. Gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis kaip 5 litrai, o pažymėtų žvaigždutėmis (*) – ne mažesnis kaip 100 l.
4 priedas
SAUGOS INFORMACINĖ LENTELĖ
| B |
A |
| C |
A – gaisro gesinimo priemonių kodas
B – įspėjamasis ženklas
C – laikomų medžiagų kiekis tonomis arba esamų balionų su dujomis skaičius
GAISRO GESINIMO PRIEMONĖS (kodas A)
| 1 |
Vandens nenaudoti! Naudoti sausas gesinimo priemones |
| 2 |
Naudoti vandens čiurkšles |
| 3 |
Naudoti vandens purslus |
| 4 |
Naudoti putas arba chladono mišinius |
| 5 |
Neleisti medžiagoms patekti į vandens telkinius |
| P |
Kilus gaisrui, reikalingi kvėpavimo aparatai ir apsauginės pirštinės |
| E |
Reikia žmones evakuoti |
5 priedas
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ LAIKYMAS
| Grupės pavadinimas |
Grupės numeris |
Medžiagos pavadinimas |
Grupės, su kuria galima laikyti, Nr. |
| Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai |
1. |
Acetonas, lakai, skiedikliai Nr. 647, Nr. 648, RS-1 |
1,2,7,8,9,10,11, 12 |
| 2. |
Spiritai, spiritiniai lakai, terpentinas, akmens anglies smala, politūra, skiedikliai Nr. 649, Nr. 651, RS-2 |
||
| 3. |
Etilo spiritas |
3 |
|
| 4. |
Metilo spiritas |
4 |
|
| 5. |
Etilo celozolvas |
5,6 |
|
| 6. |
Etilenglikolis |
5,6 |
|
| Nitro medžiagos |
7. |
Nitroemalės, nitrolakai, nitrogruntai, nitroglaistai |
1,2,7,8,9,10, 11,12 |
| Degūs skysčiai |
8. |
Emalės, gruntai, antifrizai, stabdžių skystis |
1,2,7,8,9,10, 11,12 |
| 9. |
Natūrali alyva |
||
| 10. |
Glicerinas, drėkikliai alyvos, tepalai |
||
| 11. |
Monoetanolio aminas |
||
| 12. |
Smulkūs baltikliai ir dažai, glaistai |
||
| Suslėgtos ir suskystintos dujos |
13. |
Inertinės ir nedegios dujos: argonas, neonas azotas, anglies dioksidas |
13,14,15 |
| 14. |
Degios ir sprogios dujos: metanas, vandenilis, etilenas |
13,14 |
|
| 15. |
Dujos, palaikančios degimą: oras, deguonis |
13,15 |
|
| 16. |
Nuodingos dujos:sieros trioksidas |
16 |
|
| 17. |
Degios nuodingos sprogios dujos |
17 |
|
| Lengvai užsiliepsnojančios kietos medžiagos |
18. |
Kalcio karbidas |
18 |
| 19. |
Siera |
19 |
|
| 20. |
Aliuminio pudra |
20 |
|
| 21. |
Savaime užsidegančios medžiagos: aktyvinta anglis, krosnių suodžiai, sulfatinė anglis |
21,35,36 |
|
| 22. |
Medžiagos, su oru sudarančios sprogius mišinius: dažikliai, presmilteliai, pigmentai |
22,35,36 |
|
| Oksiduojančios medžiagos |
23. |
Chlorkalkės, kalcio hipochloritas |
23 |
| 24. |
Kalio permanganatas |
24 |
|
| 25. |
Nuodingos medžiagos- oksidatoriai: chromo oksidas ir kt. |
25 |
|
| 26. |
Natrio ir kalio salietra |
26 |
|
| 27. |
Amonio salietra |
27 |
|
| 28. |
Vandenilio peroksidas |
28 |
|
| Nuodingos medžiagos |
29. |
Kristalinis fenolas, bario chloridas, boraksas |
29 |
| Mineralinės rūgštys |
30. 31. 32. |
Druskos, fluoro vandenilio rūgštis, pirofosforo rūgštis Sieros rūgštis Azoto rūgštis |
30 31 32 |
| Šarmai |
33. |
Skysti šarmai: natrio-ličio ir kalio |
33,34 |
|
|
|||
| 34. |
Sausi šarmai:kaustinė soda |
33,34,35 |
|
| Bendroji chemija |
35. |
Geležies chloro druskos, kalcionuota soda, natrio fluoridas, kalcio chloridas |
21,22,34,35,36 |
|
|
36. |
Sausi dažai: dažikliai, pigmentai (su oru nesudarantys sprogių mišinių) |
21,22,35,36 |
| Grupės pavadinimas |
Grupės numeris |
Medžiagos pavadinimas |
Grupės, su kuria galima laikyti, Nr. |
| Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai |
1. |
Acetonas, lakai, skiedikliai Nr. 647, Nr. 648, RS-1 |
1,2,7,8,9,10,11, 12 |
| 2. |
Spiritai, spiritiniai lakai, terpentinas, akmens anglies smala, politūra, skiedikliai Nr. 649, Nr. 651, RS-2 |
||
| 3. |
Etilo spiritas |
3 |
|
| 4. |
Metilo spiritas |
4 |
|
| 5. |
Etilo celozolvas |
5,6 |
|
| 6. |
Etilenglikolis |
5,6 |
|
| Nitro medžiagos |
7. |
Nitroemalės, nitrola kai, nitrogruntai, nitroglaistai |
1,2,7,8,9,10, 11,12 |
| Degūs skysčiai |
8. |
Emalės, gruntai, antifrizai, stabdžių skystis |
1,2,7,8,9,10, 11,12 |
| 9. |
Natūrali alyva |
||
| 10. |
Glicerinas, drėkikliai alyvos, tepalai |
||
| 11. |
Monoetanolio aminas |
||
| 12. |
Smulkūs baltikliai ir dažai, glaistai |
||
| Suslėgtos ir suskystintos dujos |
13. |
Inertinės ir nedegios dujos: argonas, neonas azotas, anglies dioksidas |
13,14,15 |
| 14. |
Degios ir sprogios dujos: metanas, vandenilis, etilenas |
13,14 |
|
| 15. |
Dujos, palaikančios degimą: oras, deguonis |
13,15 |
|
| 16. |
Nuodingos dujos:sie ros trioksidas |
16 |
|
| 17. |
Degios nuodingos sprogios dujos |
17 |
|
| Lengvai užsiliepsnojančios kietos medžiagos |
18. |
Kalcio karbidas |
18 |
| 19. |
Siera |
19 |
|
| 20. |
Aliuminio pudra |
20 |
|
| 21. |
Savaime užsidegančios medžiagos: aktyvinta anglis, krosnių suodžiai, sulfatinė anglis |
21,35,36 |
|
| 22. |
Medžiagos, su oru sudarančios sprogius miši nius: dažikliai, presmilteliai, pigmentai |
22,35,36 |
|
| Oksiduojančios medžiagos |
23. |
Chlorkalkės, kalcio hipochloritas |
23 |
| 24. |
Kalio permanganatas |
24 |
|
| 25. |
Nuodingos medžiagos- oksidatoriai: chromo oksidas ir kt. |
25 |
|
| 26. |
Natrio ir kalio salietra |
26 |
|
| 27. |
Amonio salietra |
27 |
|
| 28. |
Vandenilio peroksidas |
28 |
|
| Nuodingos medžiagos |
29. |
Kristalinis fenolas, bario chloridas, boraksas |
29 |
| Mineralinės rūgštys |
30. 31. 32. |
Druskos, fluoro vandenilio rūgštis, pirofosforo rūgštis Sieros rūgštis Azoto rūgštis |
30 31 32 |
| Šarmai |
33. |
Skysti šarmai: natrio-ličio ir kalio |
33,34 |
|
|
|||
| 34. |
Sausi šarmai:kaustinė soda |
33,34,35 |
|
| Bendroji chemija |
35. |
Geležies chloro druskos, kalcionuota soda, natrio fluoridas, kalcio chloridas |
21,22,34,35,36 |
|
|
36. |
Sausi dažai: dažikliai, pigmentai (su oru nesudarantys sprogių mišinių) |
21,22,35,36 |
______________
6 priedas
ŽMONIŲ EVAKUAVIMO PLANAS
1. Žmonių evakuavimo planas pakabinamas gerai matomoje vietoje kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), kai juose nuolatos ar laikinai būna daugiau kaip 50 žmonių, taip pat nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus ikimokyklinėse įstaigose, senelių prieglaudose, nakvynės namuose, viešbučiuose, moteliuose.
2. Aukšto plane reikia nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus, kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių liftų holų ir evakuacijos keliuose esančias duris.
3. Kiekviename viešbučio, motelio, senelių prieglaudos kambaryje turi būti kambario evakuavimo planas ir priešgaisrinės saugos taisyklių atmintinė su nurodymais, kaip elgtis kilus gaisrui.
5. Pagrindinis evakuacijos kelias plane pažymimas ištisine linija, atsarginis – punktyrine linija. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės už aukšto plano linijas.
Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto plane reikia nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias kryptimi iš šio aukšto į I pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės.
Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.
6. Aukšto plane simboliais žymimi:
rankinių gaisrinių signalizatorių mygtukai;
aukšto budinčiosios telefonas;
gaisriniai čiaupai, gesintuvai;
stacionarių gesinimo ir dūmų sulaikymo įrenginių rankinio paleidimo mygtukai.
Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.
7. Aukšto plane simbolius būtina aiškiai iššifruoti lietuvių kalba, o viešbučiuose, moteliuose – lietuvių ir anglų kalbomis.
9. Viešbučio, motelio administratorius ar kitas asmuo, prieš įregistruodamas atvykusius asmenis, privalo juos supažindinti su priešgaisrinės saugos taisyklėmis.
10. Su evakuacijos planu supažindinami visi darbuotojai. Pakartotinai supažindinama kiekvienais metais.
7 priedas
PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS ATMINTINĖ
G E R B I A M I E J I S V E Č I A I!
Prašome laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių:
nejunkite kambaryje elektrinių šildymo prietaisų(arbatinukų, lygintuvų, vandens šildytuvų);
išeidami iš kambario išjunkite televizorių, radijo imtuvą, kondicionierių, apšvietimo lempas.
Primename, kad pavojinga uždengti toršerus ir stalines lempas degiomis medžiagomis.
Tikimės, kad Jūs nerūkysite lovoje ir nepaliksite neužgesintų cigarečių. Tai pavojinga.
Draudžiama į lifto kabiną neštis neužgesintą cigaretę.
Prašome nemėtyti cigarečių į dėžes popieriams, o naudotis peleninėmis.
Neleidžiama į kambarį atsinešti ir jame laikyti medžiagų, galinčių sukelti gaisrą.
Pasistenkite gerai įsiminti vietas, pro kur galima išeiti, ir laiptinių išdėstymą.
Kilus gaisrui Jūsų kambaryje:
nedelsiant praneškite tai priešgaisrinei apsaugai telefonu........................................... (nurodyti
telefono numerį, skirtą priešgaisrinei apsaugai iškviesti);
jeigu degimo židinio negalite nuslopinti savo jėgomis, išeikite iš kambario ir uždarykite duris, jų nerakindami;
būtinai praneškite apie gaisrą koridoriaus budėtojai arba kitam administracijos darbuotojui;
pasitraukite iš pavojingos zonos ir veikite pagal administracijos arba priešgaisrinės apsaugos nurodymus.
Kilus gaisrui ne Jūsų kambaryje:
nedelsiant praneškite tai priešgaisrinei apsaugai telefonu........................................... (nurodyti
telefono numerį, skirtą priešgaisrinei apsaugai iškviesti);
išeikite iš savo kambario po to, kai uždarysite langus ir duris;
jeigu koridoriai ir laiptinės priėjusios dūmų ir pasitraukti iš patalpų negalima, pasilikite savo kambaryje ir plačiai atverkite langus. Sandariai uždarytos durys gali ilgam apsaugoti nuo pavojingos temperatūros. Kad neapsinuodytumėte dūmais, uždenkite plyšius ir ventiliacijos kanalus vandenyje sudrėkintais rankšluosčiais arba patalyne;
pasistenkite telefonu pranešti administracijai savo buvimo vietą;
atvykus į įvykio vietą ugniagesiams, prieikite prie lango ir šaukitės pagalbos;
evakuacijai nerekomenduojama naudoti lifto;
apsisaugoti galima pasislėpus balkone ar lodžijoje. Išėjus į balkoną, būtina sandariai uždaryti duris.
Administracija
______________
SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
Avarinis apšvietimas – elektros įrangos visuma, garantuojanti apšvietimą, nutrūkus elektros tiekimui.
Degi medžiaga – medžiaga, užsideganti savaime arba nuo išorinio ugnies šaltinio, jį pašalinus – dega, smilksta, kol visai sudega.
Dujų analizatorius – prietaisas, nustatantis įvairių dujų kiekį patalpoje.
Elektrifikuota sklendė – sklendė su distanciniu valdymu.
Evakuacinis išėjimas – išėjimas į išorę arba į nepavojingą gaisro metu zoną.
Gaisrinės kopėčios – kopėčios, skirtos ugniagesiams užlipti ir gaisro gesinimo priemonėms nugabenti ant pastato ir statinio stogo.
Kibirkščių gesiklis – mechaninės transporto priemonės išmetimo vamzdžio įrenginys, neleidžiantis kibirkštims patekti į išorę.
Lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai (LU ir DS) – skysčiai, galintys savaime degti, pašalinus ugnies šaltinį.
Nedegi medžiaga – medžiaga, kuri aukštos temperatūros arba liepsnos veikiama, esant kontaktui su oro deguonimi, nedega, nesmilksta ir neanglėja.
Objektas – įvairios įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės, firmos ir kitos juridinių bei fizinių asmenų valdos, išskyrus gyvenamuosius namus bei sodybas.
Patalpų kategorija – gali būti A, B, C, D, E; nustatoma pagal RSN 133-91 3 priedėlį.
Priešgaisrinė automatika – techninių įrenginių visuma, skirta gaisrui aptikti, gesinti ir šalinti dūmams.
Priešgaisrinės apsaugos sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, skirtų saugoti žmones ir materialines vertybes nuo pavojingų gaisro faktorių.
Priešgaisrinė perdanga (perdenginys) – nedegių medžiagų ugniai atspari statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti vertikalia kryptimi.
Priešgaisrinė pertvara – nedegių medžiagų ugniai atspari nelaikančioji konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų.
Priešgaisrinis režimas – kompleksas nustatytų žmonių elgesio normų, taisyklių, taikomų eksploatuojant objektą (gaminį) ir garantuojantis gaisrinę jo saugą.
Priešgaisrinė siena (ugniasienė) – nedegių medžiagų ugniai atspari statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi.
Priešgaisrinis tarpas – nustatytas norminis atstumas tarp pastatų arba statinių, kad būtų išvengta gaisro plitimo.
Priešgaisrinis vandentiekis – inžinerinių techninių įrenginių ir statinių visuma, garantuojanti vandens tiekimą gaisrui gesinti.
Purkštukas – automatinio gaisro gesinimo įrenginys, per kurį tiekiamas vanduo į gaisro židinį.
Signalizatorius – priešgaisrinės automatikos elementas, reaguojantis į gaisro požymius ir keičiantis grandinės parametrus.
Sunkiai degi medžiaga – medžiaga, gebanti degti, smilkti, anglėti ore, veikiama ugnies šaltinio, jį pašalinus – procesai nutrūksta savaime.
Ugniaatsparinimas – konstrukcijų impregnavimas arba jų paviršių padengimas specialiomis medžiagomis, norint padidinti konstrukcijų atsparumą ugniai.
Ugnį užtveriantis (sulaikantis) įrenginys – neleidžiantis plisti ugniai įrenginys.
Visuomeniniai pastatai ir statiniai – nustatomi pagal RSN 134-92 1 priedą.
Žmonių evakuavimas – priverstinis žmonių pasitraukimas iš zonos, kurioje galimas pavojingų gaisro faktorių poveikis.