Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIP-3765) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIP-4194)
2012 m. rugsėjo 5 d. Nr. 1061
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1617 5 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3765, tačiau šio įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) (Žin., 1994, Nr. 99-1958) 3 straipsnio 2 dalyje po skaičiaus ir žodžių „3 metai arba“ įrašyti skaičių ir žodžius „jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir“. Tokiu pakeitimu siekiama išvengti dviprasmiško šios dalies nuostatos traktavimo, nes neaišku, ar tam, kad atsirastų teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, asmuo turėtų atitikti abi sąlygas, t. y. būti ištarnavęs 20 ar daugiau metų ir sukakęs įstatymų nustatytą amžių (ar senatvės pensijos amžių), ar tik vieną iš jų, t. y. būti sukakęs įstatymų nustatytą amžių (ar senatvės pensijos amžių).
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4194, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimą (Žin., 2003, Nr. 68-3094), kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai ir 52 straipsniui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad asmuo, kuriam yra paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir kurį teismas jau yra nubaudęs už tyčinio nusikaltimo padarymą, yra baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, jam pritaikant turtinio pobūdžio sankciją (asmeniui paskirtos ir iki tol mokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimą), kuri savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Konstitucinis Teismas nutarime taip pat konstatavo, kad paskirtos ir iki tol mokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio mažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams. Tuo tarpu pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmeniui paskirtos ir iki tol mokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas būtų apskritai nutraukiamas.
Taigi minėtame Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti minėtiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo galia pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniais negali būti panaikinta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.