LIETUVOS BANKO VALDYBOS

N U T A R I M A S

DĖL Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo

2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-153

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1. Patvirtinti Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodiką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ (Žin., 2004, Nr. 34-1130; Nr. 79 (atitaisymas);

2.2. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. N-14 „Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 32-1047);

2.3. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 5 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos dalinio pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 81-2932);

2.4. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. N-51 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. N-14 „Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 65-2348);

2.5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 15 „Dėl 2004 m. vasario 12 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimo Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 143-5255);

2.6. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. N-112 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. N-14 „Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 143-5254);

2.7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1K-14 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 4-209);

2.8. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2007 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. N-19 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. N-14 „Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 18-715);

2.9. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 1K-23 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1K-14 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 68-2716);

2.10. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2007 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. N-51 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. N-14 „Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 68-2719);

2.11. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 1K-11 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 39-1449);

2.12. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 1K-20 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 143-6338; 2010, Nr. 11 (atitaisymas);

2.13. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 1K-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 3-123);

2.14. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2011 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. N-24 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. N-14 „Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 7-305).

Valdybos pirmininkas                                                         Vitas Vasiliauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-153

GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondų, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų, profesinių pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus bei tvarką.

2. Metodikos teisinis pagrindas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 9, 31, 35 ir 52 straipsniai, Pensijų kaupimo įstatymo 20 straipsnis, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 15, 45, 138, 143 ir 151 straipsniai, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 17 ir 18 straipsniai.

3. Konkrečios grynųjų aktyvų vertės (toliau – GAV) skaičiavimo ir kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų (akcijų) ar pensijų fondo apskaitos vieneto vertės bei kainos nustatymo taisyklės turi būti išdėstytos pensijų fondo taisyklėse ar kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

II. SĄVOKOS

4. Atkarpos išmoka – dalyviui priklausančių palūkanų už skolos vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones mokėjimas.

5. Atkarpos periodas – laikotarpis tarp dviejų gretimų atkarpos išmokų.

6. Dalyvis – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme apibrėžtas kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Profesinių pensijų kaupimo įstatymuose apibrėžtas pensijų fondo dalyvis, Pensijų kaupimo įstatyme apibrėžtas dalyvis.

7. Daugiašalė sistema – reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema.

8. Paraiška įsigyti vienetų – Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-144 (toliau – Veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklės), reikalavimus atitinkantis dalyvio prašymas įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų arba pensijų fondo dalyvio vardu pervestos piniginės lėšos, kurios konvertuojamos į pensijų fondo apskaitos vienetus.

9. Paraiška išpirkti vienetus:

9.1. Veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių reikalavimus atitinkantis dalyvio prašymas parduoti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

9.2. dokumentas, pagal kurį pensijų fondo apskaitos vienetai turi būti konvertuojami dėl lėšų išmokėjimo ar pervedimo.

10. Pensijų fondas – papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondas, profesinių pensijų fondas ir valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas.

11. Priemonės – Kolektyvinio investavimo subjektų ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose apibrėžtos investicinės priemonės.

12. Steigimo dokumentai – pensijų fondo ar investicinio fondo taisyklės, investicinės bendrovės įstatai.

13. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti–parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

14. Vadovas – valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, administracijos vadovas.

15. Valdyba – valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdyba.

16. Valdymo įmonė – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme apibrėžta kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme apibrėžta pensijų fondo valdymo įmonė, Pensijų kaupimo įstatyme apibrėžta pensijų kaupimo bendrovė, taip pat profesinių pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas pensijų fondo valdytojas, kuriam pensijų asociacija perdavė pensijų fondo valdymą.

17. Vertinimo diena – skaičiavimo atlikimo diena, naudojant skaičiavimo atlikimo dienos duomenis (rinkų, kuriose prekiaujama priemonėmis, uždarymo metu nustatytas kainas, bankų pateiktus ir kitus naujausius priemonių įvertinimo duomenis).

18. Vidutinė rinkos kaina – daugiašalės sistemos paskelbta paskutinės prekybos sesijos vidutinė kaina.

19. Vienetas – pensijų fondo apskaitos vienetas ar investicinio fondo investicinis vienetas arba investicinės bendrovės akcija.

20. Vieneto vertė – dydis, atspindintis, kokia GAV dalis tenka vienam vienetui.

21. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pensijų kaupimo, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Profesinių pensijų kaupimo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymuose.

III. SKAIČIAVIMO KONTROLĖS UŽTIKRINIMAS

22. Vadovas privalo užtikrinti, kad:

22.1. priemonių vertės skaičiavimui, valiutų kursų vertinimui ir kita GAV skaičiavimui naudojama informacija būtų gaunama iš patikimų šaltinių;

22.2. būtų nustatytos tinkamos GAV skaičiavimo kontrolės procedūros (skaičiavimai turi būti reguliariai peržiūrimi, tikrinami vidaus auditoriaus ar kito paskirto atsakingo asmens ir kt.);

22.3. GAV skaičiavimuose būtų naudojamos tinkamos procedūros, neprieštaraujančios steigimo dokumentų nuostatoms;

22.4. GAV skaičiavimus atliekantys darbuotojai turėtų skaičiavimams atlikti reikiamą kvalifikaciją;

22.5. priemonių vertę nustatantys asmenys būtų nepriklausomi nuo investicinius sprendimus priimančių asmenų įtakos.

23. Valdyba turi patvirtinti išsamias GAV skaičiavimo procedūras, kuriose turi būti numatyta:

23.1. turto bei įsipareigojimų vertės nustatymo ir jos kontrolės, vieneto vertės apskaičiavimo ir jos kontrolės, vertės patvirtinimo tvarka;

23.2. sutampantys arba maksimaliai artimi paraiškų įsigyti vienetų ar juos išpirkti priėmimo pabaigos (valanda Y), vertybinių popierių bei kitų priemonių kainos fiksavimo ir GAV skaičiavimo atlikimo terminai (angl. valuation point);

23.3. pasirinkta daugiašalės sistemos kaina, pagal kurią bus skaičiuojama priemonių, kuriomis prekiaujama daugiašalėse sistemose, tikroji vertė;

23.4. sąrašas daugiašalių sistemų, kurių duomenys, skaičiuojant GAV, yra prioritetiniai nustatant priemonių, kuriomis prekiaujama šiose sistemose, vertę;

23.5. naudojamų valiutų kursų patikrinimo mechanizmas;

23.6. steigimo dokumentuose nurodytų investavimo apribojimų kontrolės mechanizmas;

23.7. tinkama išmokų ir atskaitymų iš turto bei įplaukų į turtą apskaita;

23.8. tvarka, kuri užtikrintų, kad GAV skaičiavimui būtų naudojama reikiamo laikotarpio vertė ir kursas;

23.9. priemonių, kuriomis daugiašalėse sistemose neprekiaujama, vertinimo tvarka;

23.10. detali kitų priemonių vertinimo tvarka, jeigu toks priemonių vertinimas nėra detaliai aprašytas Metodikoje;

23.11. prekybos sesijų ar laiko zonų skirtumo grafikas (planas), susijęs su priemonių, kuriomis prekiaujama užsienio daugiašalėse sistemose, vertinimo laiku;

23.12. detali GAV skaičiavimo klaidų nustatymo ir dėl to susidariusių nuostolių atlyginimo tvarka;

23.13. aplinkybės, kurioms atsiradus gali būti (turi būti) keičiamas atitinkamos priemonės vertinimo metodas.

24. Kolektyvinio investavimo subjektų GAV skaičiavimo procedūrose, be Metodikos 23 punkte išdėstytų reikalavimų, papildomai turi būti pateikta:

24.1. asmenų, dalyvaujančių skaičiavimo, kontrolės ir vertės tvirtinimo procese, pareigos, funkcijos, kvalifikacija ir atsakomybė;

24.2. tvarka, užtikrinanti priemonių vertę nustatančių asmenų nepriklausomumą, jų atskyrimą nuo investicinius sprendimus priimančių asmenų įtakos;

24.3. prioritetiniai nepriklausomi duomenų šaltiniai bei vertinimo modeliai, jų pasirinkimo kriterijai;

24.4. pasirinkto kiekvienos priemonės vertinimo modelio paaiškinimas ir pagrindimas;

24.5. tvarka, pagal kurią bus vertinamos įsigyjamos naujos priemonės, nepatenkančios į anksčiau aprašytus atvejus, ir dokumentai, kuriuose turi būti fiksuojamas pasirinktas minėtų priemonių vertinimo modelis;

24.6. priemonių, kuriomis daugiašalėse sistemose neprekiaujama, alternatyvus vertės nustatymo šaltinis, naudojamas vertei patikrinti (angl. cross check);

24.7. procedūrose nenumatytų atvejų sprendimo būdai;

24.8. verčių nesutapimo, t. y. kai toms pačioms priemonėms nustatomos skirtingos vertės, derinimo procedūros;

24.9. priemonės vertinimo galimo koregavimo, susijusio su pozicijos apimtimi ir likvidumu, atvejai;

24.10. vertinimo šaltinių, kriterijų ir metodikos pasirinkimo kontrolės būdai;

24.11. rizikos, susijusios su netinkamu vertinimu – kai vertinamų priemonių kainos pasirenkamos tik iš vieno šaltinio, kai vertinamos nelikvidžios priemonės, kai vertinimui įtaką daro valdytojas arba su juo susijęs asmuo ir kt. – valdymo metodai.

25. GAV skaičiavimo procedūros turi būti periodiškai peržiūrimos, o vertinimo metodai – patikrinti.

26. Asmenys, dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektų ar pensijų fondų turto vertinimo procese, turi turėti pakankamai patirties ir būti nepriklausomi. Šį nepriklausomumą gali užtikrinti vertinimo komiteto sudarymas, naudojimasis trečiosios šalies paslaugomis, nepriklausomų investicinių tyrimų ataskaitomis ir pan.

27. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams turi būti suteikta galimybė susipažinti su GAV skaičiavimo procedūromis.

IV. PAGRINDINIAI GAV SKAIČIAVIMO PRINCIPAI

28. Skaičiuojant GAV, būtina pagal Metodikos reikalavimus atskirai apskaičiuoti:

28.1. turto vertę;

28.2. įsipareigojimų (neįtrauktų į GAV) vertę;

28.3. pagal Metodikos 28.1 papunktį apskaičiuoto turto ir pagal Metodikos 28.2 papunktį apskaičiuotų įsipareigojimų verčių skirtumą, kuris ir atspindi GAV.

29. Turto ir įsipareigojimų skaičiavimas turi būti grindžiamas jų tikrąja verte, kuri turi atspindėti GAV, už kurią labiausiai tikėtina šiuos aktyvus parduoti.

30. Įsipareigojimai skaičiuojami pagal Verslo apskaitos standartų reikalavimus.

31. Skaičiuojant GAV, užsienio valiuta denominuotų turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų tos valiutos ir lito kursą, galiojantį vertinimo dieną.

32. GAV turi būti apskaičiuojami kiekvieną darbo dieną, išskyrus Metodikos 33 punkte numatytą atvejį, kiekvienam subfondui ir kiekvienai kolektyvinio investavimo subjekto ar jo subfondo vienetų klasei ir serijai atskirai pagal GAV skaičiavimo procedūrose nustatytą tvarką ir vadovaujantis šiais principais:

32.1. paraiškos įsigyti vienetų ar juos išpirkti priimamos GAV skaičiavimo procedūrose nustatyta tvarka iki X darbo dienos nustatytos Y valandos (angl. cut-off time). Nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto ir kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, steigimo dokumentuose nurodomas konkretus paraiškų įsigyti vienetų ar juos išpirkti priėmimo pradžios ir pabaigos laikas. Šiuo atveju X darbo diena gali būti apibrėžta kaip tam tikras laikotarpis.

Pateikiant paraišką įsigyti vienetų, investuotojui nereikia nurodyti įsigyjamų vienetų skaičiaus;

32.2. kolektyvinio investavimo subjekto vienetų įsigijimo ar išpirkimo paraiškoms, jų priėmimui bei vykdymui taikomi Veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių reikalavimai;

32.3. jei paraiškos įsigyti vienetų ar juos išpirkti pateikiamos po nustatytos Y valandos, skaičiuojant X darbo dienos GAV į jas neatsižvelgiama. Paraiškos įsigyti vienetų ar juos išpirkti įvertinamos skaičiuojant kitos (X+1) darbo dienos GAV, išskyrus Metodikos 32.4 papunktyje nustatytą atvejį;

32.4. paraiškos įsigyti vienetų ar juos išpirkti, pateiktos pasibaigus paraiškų priėmimo laikui ketinant įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, vienetus, – anuliuojamos;

32.5. pasibaigus paraiškų įsigyti vienetų ar juos išpirkti priėmimo laikui (Y), taip pat prekybai daugiašalėse sistemose, prieš pradedant paraiškų vykdymo procedūrą, skaičiuojama tos (X) darbo dienos GAV ir pagal ją apskaičiuojama vieneto vertė, išskyrus Metodikos 35 punkte nustatytą atvejį;

32.6. apskaičiavus vieneto vertę, vykdomos (X-1) darbo dieną po Y valandos gautos, išskyrus paraiškas įsigyti vienetų ar juos išpirkti, anuliuojamas pagal Metodikos 32.4 papunkčio reikalavimus, ir X darbo dieną iki Y valandos gautos paraiškos;

32.7. įvykdžius minėtas paraiškas, apskaičiuojama galutinė X darbo dienos GAV.

33. Nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto ir kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, GAV skaičiuojama steigimo dokumentuose nustatytu dažnumu.

34. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti vieną bendrą visiems subfondams paraiškų įsigyti vienetų ar juos išpirkti priėmimo pabaigos laiką (angl. cut-off time).

35. Nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto vieneto vertė apskaičiuojama steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

36. Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai parduodami arba išperkami, pensijų fondų apskaitos vienetai konvertuojami į pinigus arba pinigai konvertuojami į apskaitos vienetus pagal Metodikos 32 punkte nustatytą tvarką.

37. Sąnaudos, pajamos, mokėtinos ir gautinos sumos, investicijų portfelio pakitimai, susiję su priemonių pirkimu, pardavimu, taip pat vienetų skaičiaus pokyčiai, susiję su vienetų išleidimu ar išpirkimu, turi būti parodyti GAV skaičiavimuose pagal darbo dienos pabaigos duomenis, o kolektyvinio investavimo subjektų atveju – gali būti parodomi ir pagal skaičiavimo procedūrose arba steigimo dokumentuose nurodytą paraiškų įsigyti vienetų ar juos išpirkti priėmimo termino pabaigos laiką.

38. Turtas (ar jo dalis) turi būti nurašomas tik tada, kai įgyvendinamos teisės į šį turtą (ar jo dalį), kai baigiasi teisių galiojimo laikas arba kai šios teisės perduodamos.

39. Įsipareigojimai (ar jų dalis) turi būti nurašomi tik tada, kai jie išnyksta, t. y. kai sutartyje nurodyti įsipareigojimai įvykdomi, anuliuojami ar nustoja galioti.

40. Jei investicinės bendrovės valdymas perduotas valdymo įmonei, bendrovės turto vertinimo išlaidos apmokamos valdymo įmonės nuosavomis lėšomis.

V. TURTO VERTĖS SKAIČIAVIMAS

41. Priemonių, kuriomis prekiaujama tik reguliuojamose rinkose, tikroji vertė nustatoma pagal GAV skaičiavimo procedūrose nurodytą ir vertinimo dieną rinkos viešai paskelbtą vidutinę rinkos kainą (angl. mid market price) arba uždarymo kainą (angl. closing price), išskyrus atvejus, kai:

41.1. priemonės yra kotiruojamos keliose reguliuojamose rinkose; tuo atveju jų tikrajai vertei nustatyti naudojami tos reguliuojamos rinkos, kurioje prekyba šiomis priemonėmis pasižymi didesniu likvidumu, reguliarumu ir dažnumu (geriausiai šias charakteristikas atspindi tų priemonių paskutinių 12 mėnesių apyvarta ir vidutinis dienos sandorių skaičius), duomenys;

41.2. pagal Metodikos 41.1 papunktyje pateiktą kriterijų neįmanoma pagrįstai pasirinkti rinkos, kurios duomenimis remiantis, turi būti nustatoma priemonės tikroji vertė; tuo atveju jai nustatyti naudojama reguliuojamos rinkos, kurioje yra priemonės emitento buveinė, duomenys;

41.3. per paskutiniąją prekybos sesiją priemonė nebuvo kotiruojama; tuo atveju tikrosios vertės nustatymui naudojama paskutinė žinoma, tačiau ne daugiau kaip prieš 30 dienų buvusi vidutinė rinkos kaina arba uždarymo kaina, jei nuo paskutinės prekybos dienos neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė nei paskutinė žinoma;

41.4. priemonė nebuvo kotiruojama daugiau kaip 30 dienų iki vertinimo dienos arba buvo kotiruojama rečiau nei nustatyta skaičiavimo procedūrose; tuo atveju jos vertė nustatoma taip, kaip priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertė.

Jei minėta situacija pasikartoja kelis kartus, valdyba turi įsitikinti, ar tolesnis tokių priemonių priskyrimas prie priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, yra pagrįstas ir ar jų vertė neturėtų būti nuolat nustatoma kaip priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertė;

41.5. atliekant kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą, kai dar vyko prekyba užsienio reguliuojamose rinkose, pagal kurių duomenis turi būti skaičiuojami grynieji aktyvai, gali būti taikoma paskutinė žinoma prekybos kaina (angl. last traded price) arba tikėtina pardavimo kaina, jei po paskutinės prekybos dienos atsirado aplinkybių, dėl kurių paskutinė vidutinė rinkos kaina arba uždarymo kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė;

41.6. pinigų rinkos priemonės vertinamos pagal Metodikos 44.7 papunktyje nustatytą tvarką.

42. Priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse prekybos sistemose, tikrajai vertei nustatyti naudojama vidutinė rinkos kaina (angl. mid market price) arba uždarymo kaina (angl. closing price) tos daugiašalės sistemos, kurioje prekyba šiomis priemonėmis pasižymi didesniu likvidumu, reguliarumu ir dažnumu (geriausiai šias charakteristikas atspindi tų priemonių paskutinių 12 mėnesių apyvarta ir vidutinis dienos sandorių skaičius).

43. Priemonių, kuriomis prekiaujama tik daugiašalėse prekybos sistemose, tikrajai vertei nustatyti naudojama vidutinė rinkos kaina (angl. mid market price) arba uždarymo kaina (angl. closing price) tos daugiašalės prekybos sistemos, kurioje prekyba šiomis priemonėmis pasižymi didesniu likvidumu, reguliarumu ir dažnumu (geriausiai šias charakteristikas atspindi tų priemonių paskutinių 12 mėnesių apyvarta ir vidutinis dienos sandorių skaičius).

44. Priemonės, kuriomis daugiašalėse sistemose neprekiaujama, vertinamos tokia tvarka:

44.1. nuosavybės vertybiniai popieriai:

44.1.1. pagal nepriklausomo verslo vertintojo, turinčio teisę verstis tokia veikla, įvertinimą, jei nuo vertinimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai ir jei po įvertinimo neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė nei vertintojo nustatytoji;

44.1.2. jei Metodikos 44.1.1 papunktyje numatytas vertinimas neatliktas arba netenkinamos minėto punkto sąlygos, vertinama atsižvelgiant į panašios bendrovės pelno (prieš apmokestinimą), tenkančio vienai akcijai (naudojant vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, buvusį apyvartoje tam tikrą periodą), santykį, padaugintą iš vertinamosios bendrovės pelno, tenkančio vienai akcijai:

tikroji kaina = P/E × EPS,

kur:

P/E – panašios bendrovės vienos akcijos rinkos kaina, padalyta iš pelno, tenkančio vienai akcijai;

EPS – vertinamosios bendrovės paskutinių 12 mėnesių pelnas, tenkantis vienai akcijai;

44.1.3. jei dėl tam tikrų priežasčių negalima pasinaudoti Metodikos 44.1.1 ir 44.1.2 papunkčiuose pateiktais metodais, vertinama pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą vertinimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;

44.2. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės:

44.2.1. priemonės, turinčios ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:

K = SUMA(i=1, ..., n)(S(i)/(1+Y/100)^P(i)/H),

kur:

K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis;

H – atkarpos išmokų skaičius per metus (jei priemonės neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su įprastiniu kitų priemonių atkarpos išmokų skaičiumi);

n – iki priemonės išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius (jei priemonės neturi atkarpų, – sąlygiškas atkarpos išmokų skaičius);

Pi – atkarpos periodų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki i-ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu priemonė turi nestandartinių atkarpos periodų, skaičiuojama, kiek būtų atkarpos periodų, jeigu visi periodai būtų standartiniai;

44.2.2. priemonės, turinčios ne ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:

K = S(i)/(1+Y/100*d/360),

kur:

K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis;

d – dienų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki išpirkimo dienos (atkarpos mokėjimo dienos);

44.2.3. kitais atvejais, jei taip gaunamas tikslesnis šių priemonių vertinimas nei pagal Metodikos 44.2.1 ir 44.2.2 papunkčius, – pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą GAV skaičiavimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;

44.3. išvestinės investicinės priemonės vertė nustatoma pagal paskutinę analogiško anksčiau sudaryto sandorio rinkos vertę, jei per laikotarpį nuo sandorio sudarymo dienos iki vertinimo dienos nebuvo didelio ekonominių aplinkybių pasikeitimo. Jei ekonominės aplinkybės pasikeitė, – vertinama pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą GAV skaičiavimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;

44.4. kolektyvinio investavimo subjektų vienetai vertinami pagal paskutinę viešai paskelbtą išpirkimo kainą;

44.5. terminuotieji indėliai bankuose vertinami amortizuota savikaina;

44.6. grynieji pinigai ir lėšos kredito įstaigose, išskyrus terminuotuosius indėlius, vertinami nominaliąja verte;

44.7. pinigų rinkos priemonės, kurių išpirkimo terminas arba iki jo likęs laikas ne ilgesnis kaip 397 dienos arba kurių pajamingumas reguliariai tikslinamas pagal pinigų rinkos sąlygas ne rečiau kaip kartą per 397 dienas, arba kurių rizika, įskaitant kredito ir palūkanų normos rizikas, yra labai panaši į riziką finansinių priemonių, kurių išpirkimo terminas ir pajamingumas atitinka anksčiau nurodytus požymius, gali būti vertinamos amortizuota savikaina;

44.8. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kiti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto esmei neprieštaraujantys šio subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nurodyti investavimo objektai vertinami rinkos verte pagal nepriklausomo turto vertintojo, turinčio teisę atlikti vertinimą, pateiktą vertinimo ataskaitą, parengtą naudojant tą patį vertinimo metodą:

44.8.1. suderintosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės atveju – nekilnojamojo turto objektas vertinamas ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius vertė turi būti koreguojama, jei buvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, reikalaujančių naujo vertinimo;

44.8.2. kitais atvejais – objektas vertinamas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, jei nebuvo esminių ekonominių ar objekto rinkos kainų pasikeitimų, reikalaujančių naujo vertinimo;

44.8.3. vertinimo metodo pakeitimas turi būti fiksuojamas raštu, nurodant jo pakeitimo priežastis;

44.9. kitas turtas vertinamas pagal labiausiai tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą GAV skaičiavimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas.

VI. PENSIJŲ FONDO ATSKAITYMAI

45. Valdymo įmonės atskaitymai iš pensijų fondo turto turi būti vertinami kaupimo principu (kiekvieną darbo dieną). Atskaitymas nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės yra tiesiogiai atskaičiuojamas iš apskaitos vieneto vertės, o sukauptų apskaitos vienetų skaičius dalyvio sąskaitoje nėra mažinamas.

46. Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų turi būti atliekami tą pačią dieną, kai buvo pervestos dalyvio įmokos.

47. Jeigu atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis yra nustatytas procentais, jo nuskaitymas iš GAV turi būti atliekamas kiekvieną darbo dieną, GAV mažinant

GAV(i)*(((1+A/100)^1/m)–1)

kur:

GAVi – GAV dydis, tenkantis i-ajam pensijų fondo dalyviui;

A – numatytas atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis, išreikštas procentais;

m – darbo arba kalendorinių dienų skaičius per metus.

VII. pensijų fondų, veikiančių pagal Pensijų kaupimo įstatymą, TURTO ĮSIGIJIMO (PARDAVIMO) SĄNAUDŲ PADENGIMAS

48. Valdymo įmonės pensijų fondų, veikiančių pagal Pensijų kaupimo įstatymą, turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudas (mokesčius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams, investicijų pervedimo išlaidas, rinkų mokesčius ir kt.) turi padengti iš nuosavų lėšų, gautų iš atskaitymų nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų ir dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

49. Vadovaujantis Metodikos 48 punktu, kiekvieną kartą, kai pensijų fondo lėšų investavimo metu patiriamos turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudos, GAV nėra mažinami patirtų sąnaudų dydžiu.

50. Kadangi įsigyjant kolektyvinio investavimo subjektų vienetų, įsigijimo sąnaudos gali būti įskaičiuotos į šių vienetų kainą ir išreikštos per pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, šių priemonių įsigijimo momentu esantis vienetų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas yra prilyginamas įsigijimo sąnaudoms.

51. Įsigijimo (pardavimo) sąnaudas turi kompensuoti valdymo įmonė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų atsiradimo, pervesdama į pensijų fondo sąskaitą sumą, lygią patirtų turto įsigijimo sąnaudų dydžiui.

52. Metodikos 51 punkte nurodytas turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudų padengimas turi vykti kaip atskira operacija, kad neturėtų įtakos valdymo įmonės daromiems atskaitymams nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų ir nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

VIII. SKAIČIAVIMO KLAIDOS

53. Dėl GAV skaičiavimo klaidų (dėl neteisingo GAV skaičiavimo, dėl netikslaus apyvartoje esančių vienetų skaičiaus nustatymo, dėl ne laiku gaunamos informacijos ar dėl šios informacijos šaltinio nepatikimumo ir kt.) atsiradę anksčiau apskaičiuotos GAV ir tikrąja verte apskaičiuotos GAV skirtumai turi būti atlyginti iš nuosavų valdymo įmonės lėšų.

54. Valdymo įmonė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skaičiavimo klaidų nustatymo turi apskaičiuoti visiems esamiems ir pasitraukusiems dalyviams bendrą nuostolių, susidariusių dėl skaičiavimo klaidų, sumą.

55. Jei dėl GAV skaičiavimo klaidos vieneto vertė buvo apskaičiuota mažesnė, o skirtumas tarp klaidingai apskaičiuotos vertės ir tikrosios vertės sudaro ne mažiau kaip 0,1 procento tikrosios vieneto vertės, – skirtumas turi būti atlygintas iš nuosavų valdymo įmonės lėšų. Kai skirtumas mažesnis nei 0,1 proc., – jis gali būti neatlyginamas.

56. Apie pasitraukusių dalyvių galimybę atsiimti priskaičiuoto skirtumo sumą valdymo įmonė privalo informuoti kiekvieną teisę ją gauti turintį asmenį per 30 dienų nuo bendros nuostolių sumos apskaičiavimo datos.

IX. SKAIČIAVIMŲ DAŽNUMAS IR Skelbimas

57. Pensijų fondo ir kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus Metodikos 33 punkte nustatytą atvejį, GAV ir vieneto vertė turi būti apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną.

58. Profesinių pensijų fondo GAV ir vieneto vertė turi būti paskelbiama valdymo įmonės ir pensijų asociacijos interneto svetainėje (jeigu pensijų asociacijos ją turi) (nurodant datą) kiekvieną darbo dieną atlikus skaičiavimus, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 12 valandos.

59. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal pateiktą formulę turi būti apskaičiuojama vidutinė praėjusio mėnesio vieneto vertė ir kaip ši vidutinė vertė pakito nuo finansinių metų pradžios.

Vidutinė (praėjusio mėnesio) vieneto vertė:

(SUMA(n=1,...,m)(GAV(n)/q(n)))/m,

kur:

GAVn – GAV n-ąją mėnesio darbo dieną;

qn – vienetų skaičius n-ąją mėnesio darbo dieną;

m – mėnesio, už kurį atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

60. Pasibaigus finansiniams metams, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė turi apskaičiuoti vidutinį atskiram i-ajam dalyviui per metus tenkantį GAV dydį.

61. Vidutinis GAV metinis dydis ir vidutinis vienam dalyviui per metus tenkantis GAV dydis skaičiuojamas pagal tų metų darbo dienų skaičių.

Vidutinis GAV metinis dydis:

(SUMA(n=1,...,m)(GAV(n)))/m,

kur:

GAVn – GAV n-ąją metų darbo dieną;

m – tų metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

Vidutinis vienam dalyviui per metus tenkantis GAV dydis:

(SUM(n=1,...,m)(GAV(n)*q(n)^i)/q(n))/m,

kur:

GAVn – GAV n-ąją mėnesio darbo dieną;

qn – vienetų skaičius n-ąją metų darbo dieną;

qnⁱ – i-ajam dalyviui n-ąją metų darbo dieną tenkantis vienetų kiekis;

m – tų metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

62. Metodikos 60 punkte nurodyto dydžio ir pensijų fondo, veikiančio pagal Pensijų kaupimo įstatymą, taisyklėse nustatyto maksimalaus atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydžio sandauga turi būti ne mažesnė kaip realiai nuo pensijų dalyvio išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis.

E(GAVⁱ) * max A (proc.) >= SUMA(n=1, ...,m)A(n)^i,

kur:

max A – maksimalus atskaitymo nuo i-ojo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis (procentais). Jeigu toks maksimalus dydis pensijų fondo taisyklėse nėra apibrėžtas, jis yra lygus maksimaliam Pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtam dydžiui;

A_nⁱ – realus per vieną finansinių metų darbo dieną iš i-ojo dalyvio išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis;

m – tų metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

63. Jeigu realiai išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis per metus viršija apibrėžtąjį dydį, valdymo įmonė per 30 dienų nuo finansinių metų pabaigos turi susidariusį skirtumą kompensuoti padidindama i-ojo pensijų dalyvio sąskaitos vertę.

_________________