LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-396
2005 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 899
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 340 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. X-396 dėl šių priežasčių:
1. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 2001, Nr. 71-2518) 4 straipsnio 13 dalį laisvos žemės fondo žemė, kurią iki šio įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 9 d.) ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatytąja tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių nariams. Ši įstatymo nuostata taikoma tiems ūkininkams, kurie nustatytąja tvarka įregistravo ūkininko ūkius iki 1995 m. liepos 9 dienos. Pažymėtina, kad iki Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537) įsigaliojimo ūkininkų ūkiai buvo registruojami laikantis Ūkininkų ūkių registravimo tvarkos, patvirtintos žemės ūkio ministro 1994 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 411 (Žin., 1994, Nr. 65-1267), o vėliau – Laikinosios ūkininkų ūkių registravimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 21, kuri panaikino anksčiau galiojusią tvarką. Minėtosios tvarkos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620) 37 straipsnio nuostata, galiojusia iki 2000 m. gegužės 24 dienos.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. X-396 aiškinamojo rašto argumentas, kad galiojanti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata negali būti taikoma dėl to, kad ūkininkų ūkiai registruoti pradėti tik priėmus 1999 metais Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, nepagrįstas.
2. Pakeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, išimtine teise (teise gauti neatlygintinai nuosavybėn ne mažiau kaip dvejus metus iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. iš eilės naudojamą žemės sklypą) galės pasinaudoti ir tie piliečiai, kurie įregistravo ūkininkų ūkius įsigaliojus Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymui, t. y. būtų praplėstas pretendentų, turinčių išimtinę teisę gauti konkrečioje vietoje neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Taigi, įtvirtinus siūlomą nuostatą, būtų pažeistas kitų piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus, bet neatitinkančių įstatymo reikalavimų, t. y. neįregistravusių ūkininko ūkio ir nenaudojančių žemės sklypų, teisėtų lūkesčių principas, kuris reiškia įgytų teisių apsaugą. Šiuo atveju pretendentų sąrašo praplėtimas sumažintų laisvos valstybinės žemės fondą, kuriame galėtų būti projektuojami lygiaverčiai žemės sklypai kitiems piliečiams.