Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL valstybinės asmENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS VALDYMO 2008–2013 metų PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2008 m. liepos 16 d. Nr. 742

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 256 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008–2013 metų programą (pridedama).

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai parengti ir iki 2010 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Valstybinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008–2013 metų programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių plano projektą.

3. Nustatyti, kad Valstybinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008–2013 metų programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms ir institucijoms, atsakingoms už programų vykdymą, patvirtintų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

4. Rekomenduoti savivaldybėms prisidėti prie Valstybinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008–2013 metų programos įgyvendinimo.

 

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                    Gediminas Černiauskas

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 742

 

VALSTYBINĖ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS VALDYMO 2008–2013 metų PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008–2013 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – tobulinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą ir jų valdymą ekstremalių situacijų ir krizių atvejais: užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumą, geros kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais, plėtoti civilių ir karo medikų bendradarbiavimą.

2. Ši programa parengta vadovaujantis:

2.1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

2.3. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16);

2.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 49-1325);

2.5. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 56-2233);

2.6. Teroro aktų sukeliamų krizinių situacijų padarinių likvidavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2003, Nr. 64-2908);

2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 111 „Dėl Civilinės saugos treniruočių ir pratybų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-300; 2007, Nr. 94-3787);

2.8. Europos Bendrijų Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendrojo parengties visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo stiprinimo ES (2005-11-28, (KOM(2005) 605 galutinis).

3. Šioje programoje vartojamos sąvokos:

Ekstremali situacija asmens sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje – padėtis, kuri susidaro staiga atsiradus daugiau nei įprasta pacientų, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nesiėmusios specialiųjų darbo organizavimo priemonių, negali suteikti kokybės reikalavimus atitinkančių sveikatos priežiūros paslaugų visiems pacientams.

Pirmoji medicinos pagalba – svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai ir gyvybei, naudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones ir medžiagas, iki nukentėjusiajam (pacientui) pradedama teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė tampa normali, arba konstatuojama jo mirtis.

Skubioji medicinos pagalba – institucinė (nestacionarinė ar stacionarinė) skubi medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.

Paramedikas – asmuo, įgijęs ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, baigęs paramediko mokymo kursus pagal suderintą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą paramediko mokymo programą ir turintis šių kursų baigimą patvirtinančius dokumentus.

Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas – bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs skubiosios medicinos pagalbos specializacijos programą ir turintis šios programos baigimą patvirtinančius dokumentus

Pradinis gyvybės palaikymas – sveikatos priežiūros specialisto atliekami siekiant išsaugoti paciento gyvybę ir sveikatą veiksmai: deguonies skyrimas, kvėpavimo takų atvėrimas neinvaziniais metodais, pradinis suaugusiojo ir vaiko gaivinimas ir defibriliacija pusiau automatiniu ar automatiniu defibriliatoriumi, žaizdų tvarstymas, galūnių ir stuburo imobilizavimas, ligonio parengimas transportuoti ir transportavimas stebint gyvybinius rodiklius.

Pažangus gyvybės palaikymas – sveikatos priežiūros specialisto atliekami siekiant išsaugoti paciento gyvybę ir sveikatą veiksmai: deguonies skyrimas, kvėpavimo takų atvėrimas neinvaziniais ir invaziniais metodais, pradinio ir specializuoto suaugusiojo ir vaiko gaivinimo algoritmų taikymas ir defibriliacija rankiniu defibriliatoriumi (monitoriumi), elektrokardiogramos interpretavimas, vaistų, naudojamų teikiant greitosios medicinos pagalbos paslaugas, skyrimas, žaizdų tvarstymas, galūnių ir stuburo imobilizavimas, ligonio parengimas transportuoti ir transportavimas stebint gyvybinius rodiklius.

Kitos šioje ši programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos šios programos 2 punkte nurodytuose teisės aktuose.

 

II. situacijos analizė

 

4. Lietuvoje galimos gamtinės, techninės, ekologinės, socialinės ekstremalios situacijos, kurioms kilus galimas įvairaus sunkumo grupinis ir masinis gyventojų sveikatos pakenkimas.

5. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose, teroro aktų Madride ir Londone daugelis valstybių skiria ypač daug dėmesio pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Likviduojant ekstremalių situacijų ir teroristinių išpuolių padarinius, itin svarbus sveikatos priežiūros sektorius, kurio veiklą tada, kai yra daug nukentėjusiųjų, gali trikdyti greitosios medicinos pagalbos personalo ir transporto, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių stoka, ribotos artimiausių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų galimybės, medicinos personalo įtampa ir baimė. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ekstremalių situacijų atvejais gali sunkinti ryšių, elektros, šilumos energijos ir vandens tiekimo sutrikimai, įstaigų sugriovimas, tarša pavojingomis medžiagomis.

6. Pasaulio sveikatos organizacijos programa „Sveikata visiems XXI amžiuje“ skatina skirti daugiau dėmesio sveikatos priežiūros sektoriaus pasirengimui veikti ekstremaliomis sąlygomis – sudaryti tam politines, teisines, finansines sąlygas. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo veiksmų planavimą koordinuoti nacionaliniu, regioniniu ir teritoriniu lygiais. Siūlomos tokios strategijos: tarpžinybinis veiksmų koordinavimas ir visų sektorių įsitraukimas į pasirengimą veikti ekstremalių situacijų ir krizių atvejais, pagalbos ir paramos procedūrų nustatymas, atkuriamojo laikotarpio priemonių numatymas, regioninis veiksmų planavimas ir koordinavimas, nevyriausybinių organizacijų įtraukimas.

7. Lietuvoje yra sąlygos kurti valstybinę asmens sveikatos priežiūros paslaugų valdymo sistemą, kurios pagrindą sudarytų tinkamai aprūpintos greitosios medicinos pagalbos įstaigos su gerai parengtais specialistais, stambios daugiaprofilės ligoninės, Lietuvos kariuomenės ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų ištekliai, kooperuojami naudojant šiuolaikines informacines technologijas.

8. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 metais Lietuvoje buvo 16 savivaldybių viešųjų įstaigų greitosios medicinos pagalbos stočių, 42 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos skyriai ir 3 privačios greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įmonės. 2006 metų duomenimis, iš viso yra 258 greitosios medicinos pagalbos brigados. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia daugiau kaip 300 gydytojų, kurių dauguma dirba didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stotyse, apie 1300 bendruomenės slaugytojų ir 750 vairuotojų.

9. Esama greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų būklė pasižymi tuo, kad mažėja greitosios medicinos pagalbos personalo, nes jis nerengiamas, trūksta gyvybės palaikymo priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių personalui, nepakankamai koordinuojama įstaigų veikla ekstremalių situacijų atvejais.

10. Kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos krizių ir ekstremalių situacijų atvejais teiktų geros kokybės paslaugas, būtina pagal šiuolaikines gyvybės palaikymo mokymo metodikas rengti greitosios medicinos pagalbos personalą, aprūpinti greitosios medicinos pagalbos įstaigas naujais automobiliais, moderniomis gyvybės palaikymo sistemų (pradinio gyvybės palaikymo ir pažangaus gyvybės palaikymo) procedūroms atlikti skirtomis priemonėmis, komunikacijos ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, parengti asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, valdymo ir teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais koncepciją ir minėtų paslaugų teikimo ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų vietose tvarkos aprašą.

11. Daugelyje valstybių krizių ir ekstremalių situacijų atvejais asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos didelėse daugiaprofilėse ir specializuotose ligoninėse, kurios yra optimaliu atstumu nuo pavojingų ūkio objektų ir bendradarbiauja su kariuomenių karo medicinos tarnybomis.

12. Charakteristikas, nurodytas 11 punkte, atitinka viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Šiaulių apskrities ligoninė, Panevėžio apskrities ligoninė ir Visagino ligoninė.

Modernizavus šių ligoninių priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius ir aprūpinus juos gyvybės palaikymo sistemų procedūroms atlikti skirtomis priemonėmis ir įranga, kenksmingumo šalinimo (dekontaminacijos) įranga, krizių ir ekstremalių situacijų atvejais jos galėtų operatyviai teikti geros kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas net ir tada, kai būtų daug nukentėjusiųjų, atlikti Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų paramos ligoninių funkcijas (prireikus teikti kariškiams specializuotas ir labai specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios pagal NATO medicininės paramos doktriną priskiriamos 3 ir 4 lygių medicininei paramai).

13. Esant didelio masto krizei ir ekstremaliai situacijai, gali pritrūkti asmens sveikatos priežiūros įstaigose lovų arba nebūti galimybių į jas nuvežti pacientų. Tada asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti laikinai būtų naudojamos švietimo ir kitų įstaigų patalpos.

Tačiau nėra teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikinąjį teikimą švietimo ir kitose įstaigose krizių ir ekstremalių situacijų atvejais.

14. Krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos nacionalinėmis sveikatos sistemos institucijomis sveikatos priežiūros srityje nuostatos įtvirtintos krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. V-486/V-383 „Dėl Krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ir kitomis šalies institucijomis sveikatos priežiūros srityje strategijos patvirtinimo“. Kariuomenėje teikiamos pirminio ir iš dalies antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, todėl, siekdama kariams užtikrinti aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, taip pat ekstremalių situacijų atvejais ir priimdama NATO pajėgas, Lietuvos kariuomenė turi pasitelkti civilines sveikatos priežiūros įstaigas. Šiuo metu nėra teisės aktų, nustatančių Lietuvos kariuomenės struktūrinių vienetų dalyvavimo teikiant civiliams sveikatos priežiūros paslaugas ekstremalių situacijų ir krizių atvejais tvarką, Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos ir paramos ligoninių bendradarbiavimui krizių ir ekstremalių situacijų atvejais tvarką, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų ir medicininės evakuacijos sraigtasparniais ir gelbėjimo laivais tvarką (nenustatyti kvalifikacijos reikalavimai specialistams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas sraigtasparniuose ir laivuose, vykdančiuose paieškos ir gelbėjimo darbus ir medicininę evakuaciją, nenumatyta šių paslaugų apimtis, neparengti minėtų sraigtasparnių ir laivų aprūpinimo medicininės paskirties ištekliais sąrašai, neįteisintas civilių asmens sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimas vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus ir medicininę evakuaciją Lietuvos kariuomenės transporto priemonėmis, nerengiami medicininės evakuacijos specialistai).

15. Būtinumas bendradarbiauti asmens sveikatos priežiūros, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigoms siekiant užtikrinti avarijų, katastrofų, nelaimingų atsitikimų, ūmių gyvybei pavojingų susirgimų, ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų atvejais teikiamos pirmosios medicinos pagalbos operatyvumą grindžiamas šiais duomenimis:

15.1. Vadovaujantis greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės vertinimo kriterijais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-329 (Žin., 2006, Nr. 48-1734), greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikomos geros kokybės, kai laikas, per kurį greitosios medicinos pagalbos brigada skubaus iškvietimo atveju nuvyksta pas pacientą, neviršija 15 minučių miesto vietovėje ir 25 minučių kaimo vietovėje.

15.2. Naudodama geografinės informacijos sistemos programinę įrangą, 2007 metais uždaroji akcinė bendrovė „Eurointegracijos projektai“ atliko Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų traumas patyrusiems pacientams, optimizavimo galimybių studiją, kurios duomenys liudija:

15.2.1. Lietuvoje yra 258 greitosios medicinos pagalbos brigados, 204 budintys valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisriniai gelbėjimo automobiliai su ekipažais, 276 savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, taigi galima teigti, kad tuo atveju, jeigu priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, esančios arti nukentėjusiųjų, būtų siunčiamos į įvykio vietą, pirmoji medicinos pagalba būtų suteikiama operatyviau.

15.2.2. Ekstremalių situacijų, avarijų, katastrofų atvejais, kai per trumpą laiką atsiranda daug nukentėjusiųjų, greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų pajėgų gali nepakakti, o siekiant minėtais atvejais laiku suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir išsaugoti nukentėjusiųjų gyvybes būtina, kad prie šių darbų prisidėtų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos ir nevyriausybinės organizacijos.

15.2.3. Kad greitoji medicinos pagalba atvyktų į ekstremalaus įvykio vietą per 15 minučių, daugiau nei pusėje Lietuvos teritorijos šiuo metu pasiekti sunku, o paslaugų operatyvumas labai skiriasi mieste ir užmiestyje: operatyvios paslaugos prieinamos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kuriuose yra greitosios medicinos pagalbos įstaigos, o atokiau nuo savivaldybių centrų esančiose kaimo vietovėse greitoji medicinos pagalba neoperatyvi.

16. Šiuo metu nėra teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų (valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų) bendradarbiavimo teikiant pirmąją medicinos pagalbą sistemos kūrimą ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų dalyvavimą teikiant pirmąją medicinos pagalbą, valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose stinga paramedikų, taip pat lėšų šioms pareigybėms išlaikyti ir įstaigoms aprūpinti medicinos pagalbos teikimo priemonėmis.

17. Nėra teisės aktų, reglamentuojančių nevyriausybinių organizacijų, kurių nariai gali teikti pirmąją, psichologinę ir kitokią pagalbą, pasitelkimą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui krizių ir ekstremalių situacijų atvejais užtikrinti.

 

III. programos TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

18. Šios programos tikslas – kurti ir plėtoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo sistemą, pagrįstą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų bendradarbiavimu.

19. Šios programos uždaviniai:

19.1. priimti ir tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir valdymą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais;

19.2. užtikrinti asmens veikatos priežiūros įstaigų pasirengimą veikti ir veiklą esant ekstremalioms situacijoms;

19.3. plėtoti civilinių ir karinių sveikatos priežiūros pajėgų bendradarbiavimą, kooperuoti išteklius, skirtus ekstremalioms situacijoms likviduoti;

19.4. organizuoti ir vykdyti asmens sveikatos priežiūros specialistų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą skubiosios medicinos pagalbos klausimais;

19.5. kurti asmens sveikatos priežiūros ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų bendradarbiavimo teikiant pirmąją medicinos pagalbą sistemą.

 

Iv. LAUKIAMI PROGRAMOS priemonių ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

 

20. Šios programos įgyvendinimas padės tobulinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimą ir veiklą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais, užtikrinti geros kokybės prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Bus parengti teisės aktai, kurių reikia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo operatyvumui ir kokybei krizių ir ekstremalių situacijų atvejais gerinti, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumui ir saugumui užtikrinti, mirtingumui ir neįgalumui mažinti.

21. Įgyvendinus šią programą, pagerės ir įprastinėmis sąlygomis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (pirmosios medicinos pagalbos ir skubiosios medicinos pagalbos) operatyvumas ir kokybė.

22. Numatoma:

22.1. priimti ir tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir valdymą ekstremalių situacijų ir krizių atvejais;

22.2. aprūpinti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančias įstaigas ir ligoninių priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius asmeninėmis apsaugos priemonėmis, gyvybės palaikymo sistemų procedūroms atlikti skirtomis priemonėmis ir įranga, kilnojamąja dekontaminacijos įranga, modernizuoti priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius pagal šiuolaikinius reikalavimus ir ligonių, kuriems reikia skubiosios pagalbos, srautus;

22.3. įrengti sraigtasparnių tūpimo aikšteles prie viešųjų įstaigų Kauno medicinos universiteto klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Šiaulių apskrities ligoninės ir Panevėžio apskrities ligoninės;

22.4. sukurti Lietuvos kariuomenės dalyvavimo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas krizių ir ekstremalių situacijų atvejais sistemą ir paramos ligoninių tinklą;

22.5. sukurti asmens sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių skubiąją medicinos pagalbą, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą;

22.6. sukurti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų bendradarbiavimo teikiant pirmąją medicinos pagalbą sistemą.

 

V. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI

 

23. Pagrindiniai šios programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

23.1. ar sukurta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir valdymo ekstremalių situacijų ir krizių atvejais teisinė bazė;

23.2. kiek asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinta reikiamomis priemonėmis ir pasirengusios teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas krizių ir ekstremalių situacijų atvejais;

23.3. kiek asmens sveikatos priežiūros specialistų apmokyta teikti skubiąją medicinos pagalbą;

23.4. kiek ligoninių įgijo Lietuvos kariuomenės paramos ligoninių statusą;

23.5. kiek greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų apmokyta atlikti gyvybės palaikymo sistemų procedūras (iš viso ir visų specialistų procentais).

 

Vi. PROGRAMOS finansavimas, ĮGYVENDINIMas ir kontrolė

 

24. Už šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių (pagal priedą) vykdymo koordinavimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

25. Šią programą įgyvendinančios institucijos kasmet iki sausio 15 d. atsiskaito Sveikatos apsaugos ministerijai už šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą praėjusiais ataskaitiniais metais.

26. Sveikatos apsaugos ministerija kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikdama metinę veiklos ataskaitą atsiskaito už šios programos įgyvendinimą.

 

_________________

 

 

 

Valstybinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008–2013 metų programos

priedas

 

VALSTYBINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS VALDYMO 2008–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2008–2010 METŲ PRIEMONĖS

 

Programos uždavinys

Priemonė

Atsakingi vykdytojai

Įvykdymo terminas (metai)

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

2008 metais

2009 metais

2010 metais

iš viso

iš jų investicinių

iš viso

iš jų investicinių

iš viso

iš jų investicinių

1. Priimti ir tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir valdymą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais

1.1. Parengti ir patvirtinti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų atvejais tvarkos aprašą

Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)

2009

–

–

–

–

–

–

1.2. Parengti ir patvirtinti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo stacionarinių įstaigų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose krizių ir ekstremalių situacijų atvejais tvarkos aprašą

Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija

2009

–

–

–

–

–

–

1.3. Pritaikyti Lietuvoje NATO Jungtinio medicinos komiteto parengtus medicinos pagalbos esant radiaciniam, biologiniam ir cheminiam pakenkimui protokolus

Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija

2008

–

–

–

–

–

–

1.4. Parengti ir patvirtinti teisės aktą, reglamentuojantį asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikinąjį teikimą švietimo ir kitose įstaigose krizių ir ekstremalių situacijų atvejais

Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

2009

–

–

–

–

–

–

1.5. Patikslinti vadovavimo civilinės saugos operacijoms ir medicinos personalui krizių ir ekstremalių situacijų atvejais procedūras

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija

2008

–

–

–

–

–

–

1.6. Parengti ir patvirtinti Nevyriausybinių organizacijų pasitelkimo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti krizių ir ekstremalių situacijų atvejais tvarkos aprašą

Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

–

–

–

–

2. Užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą veikti ir veiklą esant ekstremalioms situacijoms

2.1. Aprūpinti viešąsias įstaigas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę ir Kauno medicinos universiteto klinikas kilnojamąja užterštų žmonių kenksmingumo šalinimo įranga

Sveikatos apsaugos ministerija

2010

–

–

–

–

1500

1500

2.2. Įrengti prie viešųjų įstaigų Kauno medicinos universiteto klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Šiaulių apskrities ligoninės, Panevėžio apskrities ligoninės sraigtasparnių tūpimo aikšteles

Sveikatos apsaugos ministerija

2010

–

–

–

–

3000

3000

2.3. Parengti ir patvirtinti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų ir ligoninių personalo asmeninių apsaugos priemonių, skirtų dirbti esant ekstremaliai situacijai, sąrašus

Sveikatos apsaugos ministerija

2008

–

–

–

–

–

–

2.4. Aprūpinti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančias įstaigas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, skirtomis dirbti esant ekstremaliai situacijai

Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

1000

500

–

–

2.5. Aprūpinti viešąsias įstaigas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, Kauno medicinos universiteto klinikas, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, Vilniaus universiteto vaikų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę, Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Šiaulių apskrities ligoninę, Panevėžio apskrities ligoninę ir Visagino ligoninę personalo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, skirtomis priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių darbui esant ekstremaliai situacijai užtikrinti

Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

1000

500

–

–

2.6. Parengti ir patvirtinti Mobiliosios toksikologinės pagalbos brigados įrangos komplekto aprašą

Sveikatos apsaugos ministerija

2008

–

–

–

–

–

–

2.7. Įsigyti mobiliosios toksikologinės pagalbos brigados įrangos komplektą

Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

250

246

–

–

2.8. Sudaryti priešnuodžių ir kenksmingumo šalinimo priemonių atsargas

Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

300

–

–

–

2.9. Surengti valstybinio lygio pratybas „Valstybės institucijų veiksmai organizuojant sveikatos priežiūrą, kai yra labai daug nukentėjusiųjų“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

2010

–

–

–

–

30

–

Sveikatos apsaugos ministerija

2010

–

–

–

–

–

–

Krašto apsaugos ministerija

2010

–

–

–

–

–

–

3. Plėtoti civilinių ir karinių sveikatos priežiūros pajėgų bendradarbiavimą, kooperuoti išteklius, skirtus ekstremalioms situacijoms likviduoti

3.1. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos ir paramos ligoninių bendradarbiavimą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais

Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

–

–

–

–

3.2. Parengti ir patvirtinti Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos dalyvavimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ekstremalių situacijų ir krizių atvejais tvarkos aprašą

Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija

2008

–

–

–

–

–

–

3.3. Parengti ir patvirtinti Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų dalyvavimo vykdant aeromedicininę evakuaciją, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ekstremalių situacijų ir krizių atvejais tvarkos aprašą

Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija

2008

–

–

–

–

–

–

3.4. Aprūpinti Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnius ir laivą moderniomis gyvybės palaikymo sistemos procedūras atlikti skirtomis priemonėmis

Krašto apsaugos ministerija

2008–2010

–

–

100

100

200

200

4. Organizuoti ir vykdyti asmens sveikatos priežiūros specialistų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą skubiosios medicinos pagalbos klausimais

4.1. Nustatyti, kiek reikėtų skubiąją medicinos pagalbą teikiančių sveikatos specialistų ir kokios jų rengimo sąnaudos

Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

–

–

–

–

4.2. Parengti ir patvirtinti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų treniruočių ir pratybų, skirtų pasirengti veiklai ekstremalių situacijų atvejais, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir teisės aktų, įpareigojančių minėtas įstaigas jas rengti, projektus

Sveikatos apsaugos ministerija

2009

–

–

–

–

–

–

5. Kurti asmens sveikatos priežiūros ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų bendradarbiavimo teikiant pirmąją medicinos pagalbą sistemą

5.1. Parengti ir patvirtinti teisės aktus, nustatančius priešgaisrinių gelbėjimo įstaigų dalyvavimo teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą ir šių paslaugų apmokėjimo tvarką

Sveikatos apsaugos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

2009

–

–

–

–

–

–

5.2. Nustatyti, kiek valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms reikia paramedikų ir lėšų jų pareigybėms įsteigti ir jiems apmokyti

Sveikatos apsaugos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

2008

–

–

–

–

–

–

 

 

 

Iš viso

–

–

2650

1346

4730

4700

Iš viso

7380

Iš jų investicinių

6046

 

_________________