LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.08.01:1996 PATVIRTINIMO
1996 m. liepos 15 d. Nr. 91
Vilnius
1. Patvirtinti Dujų tiekimo gyvenamuosiuose namuose ir visuomeniniuose pastatuose reglamentą STR 2.08.01:1996.
3. Nuo 1996 09 01 netenka galios:
3.1. SNiP 2.04.08-87 „Dujų tiekimas“:
6 skyriaus poskyrio „Bendrieji nurodymai“ punktai, kurie reglamentuoja dujų vamzdžių tiesimą gyvenamuosiuose namuose ir visuomeniniuose pastatuose;
6 skyriaus poskyris „Gyvenamųjų namų dujų tiekimas“;
6 skyriaus poskyris „Visuomeninių pastatų dujų tiekimas“;
9 skyriaus poskyrio „Individualūs balioniniai įrenginiai“ 9.48, 9.49, 9.50, 9.51 ir 9.52 punktai;
4. Nuo 1996 09 01 SNiP II-35-76 „Katilinių įrenginiai“ 1.7 ir 1.8 punktai netaikomi katilinėms, kurios pagal reglamento STR 2.08.01: 1996 4.1.3 punktą priskiriamos antrai ir trečiai kategorijoms.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
statybos ir urbanistikos ministerijos
1996 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 91
Galioja nuo 1996 09 01
DUJŲ TIEKIMO GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE IR VISUOMENINIUOSE
PASTATUOSE REGLAMENTAS
1. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Šis statybos techninis reglamentas nustato, kaip turi būti projektuojamos ir įrengiamos dujų tiekimo sistemos gyvenamuosiuose namuose ir visuomeniniuose pastatuose, kai degiųjų gamtinių ir skystųjų angliavandenilinių iš grupinių įrenginių dujų slėgis ne didesnis kaip 5000 Pa, o skystųjų angliavandenilinių dujų slėgis dujų balionuose ne didesnis kaip 1,6 MPa.
1.2. Reglamentas yra privalomas visoms dujų tiekimo sistemas projektuojančioms ir įrengiančioms organizacijoms.
1.3. Projektuojant, įrengiant arba pertvarkant dujų tiekimo sistemas taip pat turi būti laikomasi su dujų tiekimu susijusių valstybinių Lietuvos Respublikos organizacijų, tarptautinių organizacijų, kurių narėmis yra Lietuvos Respublikos valstybinės organizacijos, darbo ir priešgaisrinės saugos, higienos, socialinės apsaugos, statybinių ir kitų norminių dokumentų.
1.4. Skaičiuotini vidiniai skersmenys turi būti nustatomi hidrauliniais skaičiavimais, užtikrinant nepertraukiamą dujų tiekimą vartotojams maksimalaus dujų naudojimo metu.
2. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
2.1. Įvadas – vamzdis nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždaromojo įtaiso ant dujų tiekimo vamzdžio į pastatą.
2.4. Lanksčioji jungtis – lankstus vamzdyno elementas, jungiantis prie fiksuoto dujų tiekimo vamzdžio galo dujinio prietaiso dujų įėjimo atvamzdį.
2.6. Buitiniai dujiniai prietaisai – tai dujinės viryklės, dujiniai vandens šildytuvai, dujiniai šildymo prietaisai iki 100 kW, dujiniai šildymo konvektoriai, dujiniai židiniai ir kiti dujas deginantys prietaisai bei dujų degimo produktų šalinimo sistemos.
2.9. Dujinis šildymo prietaisas – dujinis prietaisas, skirtas vandeniui šildyti šildymo sistemoje.
Galimi kombinuoti dujiniai šildymo prietaisai, kuriuose sutapdintas vandens šildymas šildymo sistemai ir buitinėms reikmėms.
2.11. Autonominis dujinis prietaisas – sukomplektuotas gamykloje įrenginys su saugos ir reguliavimo prietaisais, užtikrinančiais saugų darbą be aptarnaujančio personalo.
Dujiniai prietaisai yra skirstomi į tris tipus:
A – nešalinantys degimo produktų į lauką;
B – su atvira degimo kamera (oras degimui – iš patalpos), su ventiliatoriumi arba be jo, ir degimo produktus šalinantys į lauką per dūmtraukį arba angą sienoje;
C – su uždara degimo kamera (oras degimui – iš lauko specialiu ortakiu), su ventiliatoriumi arba be jo, degimo produktus šalinantys į lauką per dūmtraukį arba angą sienoje.
2.12. Kiemo priklausiniai – bet kurie pastatai ir statiniai sklypo valdoje, išskyrus gyvenamąjį namą.
2.13. Pastatų grupė valdoje – pagrindinio naudojimo sublokuoti ar sujungti jungtimis pastatai, esantys valdoje.
3. DUJŲ TIEKIMO VAMZDŽIŲ TIESIMAS
3.1. Dujoms tiekti pastatų viduje turi būti naudojami tik metaliniai vamzdžiai.
Dujų prietaisus, slėgio reguliatorius, kontrolės ir matavimo prietaisus leidžiama jungti gumuoto audinio žarnomis arba kitomis lanksčiomis jungtimis, kurias parenkant būtina įvertinti dujų slėgį ir temperatūrą.
3.2. Metaliniai vamzdžiai jungiami suvirinant. Srieginiai arba flanšiniai sujungimai leidžiami tik įrengiant uždaromąją armatūrą, prijungiant dujinius prietaisus, slėgio reguliatorius, kontrolės ir matavimo prietaisus. Išardomi sujungimai įrengiami priežiūrai ir remontui prieinamose vietose.
3.3. Vidaus dujų tiekimo vamzdžiai:
– klojami atvirai ir tvirtinami prie pastato elementų;
– netvirtinami prie kitų vamzdžių ir negali būti naudojami kaip atrama;
– negali būti kitų vamzdžių drėgmės poveikio zonoje.
Draudžiama dujų tiekimo vamzdžius kloti vėdinimo kanaluose ar dūmtraukiuose, liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, šiukšlių surinkimo kamerose, daugiabučių namų rūsių techniniuose koridoriuose ir bendro naudojimo rūsiuose, sandėliuose.
3.4. Dujų tiekimo vamzdžius leidžiama montuoti sienų nišose, kanaluose, pakabinamų lubų erdvėse, kurie turi būti natūraliai vėdinami. Nišos ir kanalai uždengiami lengvai nuimamais skydais ir vėdinami visu ilgiu arba atskiromis atkarpomis ne mažesnėmis kaip 10 cm2 angomis. Vamzdžių paklojimo vietoje pakabinamos lubos turi būti lengvai išmontuojamos.
Dujų tiekimo vamzdžius galima kloti I, II ir III atsparumo ugniai laiptinėse, jei jie apsaugomi nuo pažeidimų statybiniais elementais (sienelės, ekranai ir pan.). Atvirai laiptinėse leidžiama kloti dujų tiekimo vamzdžių įvadus.
3.5. Dujų tiekimo vamzdžiai, einantys skersai per statybines konstrukcijas, turi būti pakloti į plieninių vamzdžių dėklus arba vamzdžius iš kitų medžiagų, atitinkančių stiprumo ir ilgaamžiškumo sąlygas. Dėklo, kertančio sienas, ilgis – per konstrukcijos storį. Dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus. Tarpas tarp apsauginio dėklo ir vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, kai dujų vamzdžiai yra iki 32 mm skersmens ir ne mažesnis kaip 10 mm – didesnio skersmens vamzdžiams. Erdvė tarp dėklo ir vamzdžio užpildoma elastine nedegia medžiaga.
3.6. Dujų tiekimo vamzdžiai gali būti klojami tranzitu per visas patalpas, jei jose leidžiama įrengti dujinius prietaisus. Tranzitiniai dujų tiekimo vamzdžiai negali turėti srieginių sujungimų ir armatūros.
Draudžiama įrengti dujų tiekimo stovus gyvenamuosiuose kambariuose (išskyrus vienbučius namus) ir sanitariniuose mazguose.
Dujų tiekimo vamzdžiai į gyvenamuosius kambarius gali būti įvesti tik tais atvejais, jei juose įrengti dujiniai šildymo konvektoriai (DŠK) arba dujiniai židiniai. Šiais atvejais dujų tiekimo vamzdžiai gali būti klojami sienose (užtinkuojant) arba po apvadais. Vertikalaus dujų tiekimo vamzdžių ilgis nuo grindų turi būti ne didesnis kaip DŠK dujų prijungimo atvamzdis.
Draudžiama atvirai kloti tranzitinius dujų tiekimo vamzdžius visuomeniniuose pastatuose.
3.7. Atstumas nuo dujų tiekimo vamzdžių iki statybinių konstrukcijų, kitų vamzdžių ar įrengimų turi būti parinktas, įvertinus galimybę dujų tiekimo vamzdžius montuoti ar remontuoti. Dujų tiekimo vamzdžiai neklojami pro vėdinimo angas, langus ar duris. Galima montuoti dujų tiekimo vamzdžius pro stiklo blokų švieslangius ar išilgai neatidaromų langų rėmų.
Dujų tiekimo vamzdžiai turi būti tvirtinami taip, kad būtų užtikrinta galimybė juos apžiūrėti ir remontuoti.
3.8. Patalpose atstumas tarp dujų tiekimo vamzdžių ir ryšio ar elektros laidų, kabelių turi būti ne mažesnis negu tai numato Elektros įrenginių įrengimo taisyklės bei Ryšio ir radijo transliavimo tinklų oro linijų įrengimo ir remonto taisyklės III d.
3.9. Žmonių pereinamosiose vietose dujų tiekimo vamzdžiai turi būti montuojami ne žemiau kaip 2,2 m nuo grindų.
3.11. Į pastato techninį aukštą (viršutinėje pastato dalyje) dujų tiekimo vamzdis gali būti įvestas tik laikantis šių reikalavimų:
– dujų tiekimo vamzdis įvedamas ne daugiau kaip 3 namo sekcijoms (su atskirais įėjimais į kiekvieną sekciją);
– pagrindinė uždaromoji armatūra turi būti pastato išorėje;
– pagrindinis įėjimas prie dujų tiekimo vamzdžio į techninį aukštą turi būti ne mažesnis kaip 200x80 cm su atsidarančiomis į išorę durimis;
– sienoje tarp sekcijų turi būti anga, ne mažesnė kaip 90x80 cm;
– dujų tiekimo vamzdžių kontrolei turi būti 90 cm pločio ir 210 cm aukščio priėjimas iš vienos pusės;
– techninis aukštas turi turėti dirbtinį ar natūralų vėdinimą, užtikrinantį vienkartinį oro pasikeitimą per valandą;
– techniniame aukšte dujų tiekimo vamzdis negali turėti srieginių arba flanšinių sujungimų, išskyrus būtinosios armatūros jungimą.
3.12. Leidžiama pakloti monolitinėse grindyse ne ilgesnius kaip 2 m dujų tiekimo vamzdžius visuomeninio maitinimo įmonėse, laboratorijose prie atskirų dujinių prietaisų. Vamzdžiai turi būti be srieginių sujungimų ir nudažyti drėgmei ir vandeniui atspariais dažais. Dujų vamzdis užpilamas cemento skiediniu.
3.14. Skaitikliai turi būti įrengti sausoje, vėdinamoje, lengvai prieinamoje patalpoje arba lauke. Lauke įrengti skaitikliai privalo turėti temperatūros korekciją.
Draudžiama įrengti skaitiklius laiptinėse (išskyrus individualius namus ir jei laiptinėje yra tik vienas butas), sprogimo ar gaisro atveju pavojingose vietose.
3.15. Dujų skaitikliai turi būti įrengti:
– ne mažesniame kaip 1,3 m aukštyje nuo grindų iki skaitiklio apačios;
– horizontalus atstumas nuo dujinės viryklės iki skaitiklio ne mažesnis kaip 0,2 m. Esant įrengtam virš viryklės garų surinkimo gaubtui arba apsauginiam skydui (ekranui), skaitiklius galima įrengti virš jų;
– horizontalus atstumas nuo dujinių vandens šildytuvų ir dujinių šildymo prietaisų iki skaitiklio turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o įrengus apsauginį ekraną – ne mažesnis kaip 0,2 m.
3.17. Jei skaitikliai įrengiami spintelėse ar uždarose nišose, tai viršuje ir apačioje turi būti vėdinimo angos, ne mažesnio kaip 5 cm2 ploto.
3.18. Uždaromoji armatūra turi būti įrengta:
– atskirti stovams, išskyrus vienbučius namus;
– prieš kiekvieną skaitiklį, išskyrus atvejus, kai įvadinė uždaromoji armatūra atskiria vieną skaitiklį arba yra toje pačioje patalpoje;
– prieš kiekvieną dujinį prietaisą.
4. DUJINIŲ PRIETAISŲ ĮRENGIMAS
4.1. Bendrieji nurodymai
4.1.1. Leidžiama įrengti Lietuvos Respublikoje įteisintus dujinius prietaisus, turinčius jų kokybę patvirtinančius dokumentus.
Draudžiama naudoti dujinį kurą kitoms kuro rūšims skirtuose prietaisuose, jei tai nenumato prietaisą gaminusi gamykla.
4.1.2. Dujinių šildymo konvektorių (DŠK) įrengimą reglamentuoja Dujinių šildymo konvektorių įrengimo taisyklės, jų pagrindiniai reikalavimai pateikti šių normų 4.5 poskyryje.
4.1.3. Reikalavimai dujinių šildymo prietaisų įrengimo patalpoms (katilinėms), atsižvelgiant į prietaisų vienetinį ir suminį galingumą, skirstomi į tris kategorijas:
pirmoji – patalpose įrengiami šildymo prietaisai, kurių bent vienas yra galingesnis negu 225 kW arba suminis galingumas didesnis negu 1,5 MW;
antroji – patalpose įrengiami šildymo prietaisai, kurių bent vienas yra galingesnis kaip 100 kW, bet ne daugiau kaip 225 kW, o suminis – ne daugiau kaip 1,5 MW;
trečioji – patalpose įrengiami šildymo prietaisai, kurių vienetinis galingumas ne didesnis kaip 100 kW, bet ne daugiau kaip 2 prietaisai.
4.1.5. Antrosios ir trečiosios kategorijos patalpose (katilinėse) gali būti įrengiami tik autonominiai dujiniai šildymo prietaisai, kuriuose įrengta saugos ir reguliavimo automatika.
4.1.6. Gyvenamuosiuose namuose esančiose visuomeninės paskirties patalpose leidžiama įrengti tik buitinius dujinius prietaisus.
4.1.7. Dujiniai prietaisai įrengiami pagal prietaisą gaminusios gamyklos reikalavimus, o prietaisai, naudojantys elektros energiją – ir pagal elektros saugos reikalavimus.
4.1.8. Įrengiant dujinius prietaisus gyvenamojo namo priklausiniuose, patalpos turi atitikti šių normų reikalavimus.
4.1.9. Atstumas iki degių konstrukcijų arba baldų turi būti toks, kad, dirbant prietaisui maksimaliu galingumu, jie neįkaistų daugiau kaip iki 85 oC. Minimalius atstumus nurodo prietaisą gaminusi gamykla. Šis atstumas gali būti perpus sumažintas įrengus ekraną.
4.2. Dujinių viryklių (A tipo) ir dujinių vandens šildytuvų (A ir B tipo) įrengimas
4.2.1. Esant centralizuotam dujų tiekimui, gyvenamųjų namų butuose (imtinai iki 9 aukšto) dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą leidžiama įrengti gyvenamųjų namų virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m ir kuriose yra vėdinimo kanalas ir langas su orlaide arba viršulangiu ir natūralus apšvietimas.
Virtuvės arba visuomeninės paskirties patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip:
– 2 degiklių viryklei su orkaite arba vandens šildytuvui, kuris sunaudoja gamtinių dujų iki 0,8 nm3/h – 8 m3;
– 3 degiklių viryklei su orkaite arba vandens šildytuvui, kuris sunaudoja gamtinių dujų iki 1,0 nm3/h – 12 m3;
– 4 degiklių viryklei su orkaite arba vandens šildytuvui, kuris sunaudoja gamtinių dujų iki 1,2 nm3/h – 15 m3.
4.2.2. Gyvenamuosiuose namuose, pastatytuose iki šių normų įsigaliojimo datos, dujines virykles ir dujinius vandens šildytuvus galima įrengti:
– virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose be vėdinimo kanalo, jei jos atitinka 4.2.1 p. reikalavimus, tačiau orlaidė arba viršulangis turi būti lango viršuje;
– tamsiose virtuvėse, kuriose yra vėdinimo kanalas ir išėjimas į lauką arba į kitą negyvenamąją patalpą, turinčią langą su orlaide arba viršulangiu. Durys į gretimą patalpą turi būti įstiklintos ir įstiklinimo plotas 0,05 m2 vienam m3 patalpos tūrio, bet ne mažiau kaip 1 m2, kai patalpos tūris didesnis negu 20 m3;
– virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose su nuožulniomis lubomis, turinčiomis ne mažiau kaip 2 m aukščio vidurinėje dalyje, dujinį prietaisą reikia įrengti toje patalpos dalyje, kurios aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m;
– individualaus naudojimo koridoriuose, esant langui su orlaide arba viršulangiu lango viršuje. Sienos ir lubos iš degių medžiagų turi būti tinkuotos.
4.2.3. Įrengiant dujinį prietaisą patalpose, kurių aukštis yra mažesnis kaip 2,2 m, bet ne mažiau kaip 2 m, jos turi atitikti 4.2.1 p. arba 4.2.2 p. reikalavimus ir jų tūris turi būti 1,25 karto didesnis negu normatyvinis.
4.2.4. Butuose be atskiros virtuvės ir gyvenamuosiuose namuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpose dujinį prietaisą galima įrengti, jei patalpa atitinka 4.2.1 p. arba 4.2.2 p. reikalavimus ir jos tūris yra du kartus didesnis, negu numatytas 4.2.1 p., išskyrus miegamuosius kambarius.
4.2.5. Įrengiant vienoje virtuvėje arba visuomeninės paskirties patalpoje dujinę viryklę ir dujinį vandens šildytuvą, nešalinantį degimo produktų, patalpos tūris turi būti 6 m3 didesnis, negu numatyta 4.2.1–4.2.4 p.
Jei vienoje patalpoje su dujine virykle įrengiamas tiesiasrovinis dujinis vandens šildytuvas, šalinantis degimo produktus į lauką, tai reikalavimas dėl papildomų 6 m3 netaikomas.
4.2.6. Įrengiant dujinę viryklę ar dujinį vandens šildytuvą prie degių atitvarų, jos turi būti izoliuojamos nedegiomis ir šilumai nelaidžiomis medžiagomis. Izoliacija turi būti didesnė už dujinės viryklės ar dujinio vandens šildytuvo, nešalinančio degimo produktų, gabaritus po 10 cm ir ne mažiau kaip 80 cm į viršų. Šalinančio degimo produktus dujinio vandens šildytuvo atitvarų izoliacija į viršų turi būti 10 cm.
4.2.7. Minimalus atstumas nuo dujinio prietaiso iki priešais esančios sienos turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
4.2.8. Dujiniai prietaisai, įrengti visuomeniniuose pastatuose, turi turėti degimo produktų šalinimo įrangą.
Šiuose pastatuose leidžiama įrengti ne daugiau kaip dvi buitines dujines virykles be degimo produktų šalinimo įrangos ir laboratorinius degiklius.
4.2.9. Virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose, kurios yra įrengtos po patalpomis, kur galimas žmonių susitelkimas (pobūvių ir prekybos salės, fojė ir t. t.), leidžiama įrengti vieną buitinę dujinę viryklę, kuri negali būti naudojama nepertraukiamam ilgalaikiui darbui.
Draudžiama įrengti nurodytose patalpose suskystintų dujų balioninius įrenginius.
4.2.10. Visuomeninių pastatų patalpose, kuriose numatoma pagal 4.2.8 p. įrengti dujinius prietaisus, privalo būti natūralus apšvietimas ir nuolat veikianti oro tiekimo – šalinimo sistema, kurios oro kaita nustatoma skaičiavimais, bet ne mažiau kaip trikartinė darbo metu ir vienkartinė likusiu paros metu. Ji gali būti natūrali arba mechaninė.
4.2.11. Visuomeninio maitinimo įstaigose leidžiama šalinti degimo produktus bendru gaubtu nuo greta esančių dujinių prietaisų, toliau įjungiant į bendrą dūmtraukį.
4.2.12. Leidžiama įrengti dujines virykles bei dujinius vandens šildytuvus vaikų lopšelių-darželių virtuvėse, teatrų ir kino teatrų kavinėse ir bufetuose, gydomųjų įstaigų maisto gaminimo patalpose, jei šios patalpos yra atskirtos nuo kitų pastato patalpų sienomis ir perdenginiais, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0.75 h. Po jomis arba virš jų negali būti miegamųjų arba vaikų žaidimo kambarių, palatų arba patalpų, kur galimas 50 ir daugiau žmonių susitelkimas.
4.2.13. Gydomosiose įstaigose, ambulatorijose ir poliklinikose centralizuotas dujų tiekimas leidžiamas tik į maisto gaminimo patalpas, laboratorijas, stomatologines poliklinikas, centrines ruošinių patalpas, kurios įrengtos atskiruose pastatuose.
4.2.14. Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose urengiami dujiniai prietaisai, turi atitikti 4.2.1–4.2.5, 4.2.8–4.2.10 p. reikalavimus.
4.2.15. Vieną dujinį vandens šildytuvą (B tipo), kai jo galingumas ne didesnis kaip 30 kW, leidžiama įrengti voniose arba dušuose, kurie privalo turėti vėdinimo kanalą ir langą. Patalpa turi atitikti 4.3.2, 4.3.4, 4.3.9 ir 4.3.10 p. reikalavimus.
Degimo produktai šalinami į dūmtraukį ne ilgesniu kaip 6 m jungiamuoju vamzdžiu, kuris turi atitikti 4.3.13–4.3.17 p. reikalavimus.
Dujinis vandens šildytuvas turi būti apsaugotas nuo vandens purslų.
4.3. Šalinančių degimo produktus į lauką per dūmtraukį arba angą
sienoje (B ir C tipo) iki 100 kW galingumo,
bet ne daugiau kaip dviejų dujinių šildymo prietaisų įrengimas
4.3.1. Dujinius šildymo prietaisus, kai kiekvieno galingumas ne daugiau kaip 100 kW, leidžiama įrengti ne žemesnėse kaip 2,2 m aukščio virtuvėse, visuomeninės paskirties ir ne žemesnėse kaip 2,0 m aukščio negyvenamosiose patalpose, kurios privalo turėti vėdinimo kanalą ir langą.
4.3.2. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, įrengiant vieną prietaisą ir ne mažesnis kaip 13,5 m3, įrengiant du prietaisus.
Draudžiama įrengti dujinius šildymo prietaisus po patalpomis, kuriose gali susitelkti 50 ir daugiau žmonių.
4.3.3. Įrengiant dujinius šildymo prietaisus vienoje patalpoje su dujine virykle, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip minimalus viryklei reikalingas tūris pagal 4.2.1–4.2.4 p. reikalavimus, plius 6 m3 kiekvienam papildomam prietaisui.
4.3.4. Patalpų, kur įrengiami dujiniai šildymo prietaisai, lango stiklo plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Esant patalpos tūriui 20 m3 ir daugiau, lango stiklo plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m2.
4.3.5. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis įstiklintas plotas mažesnis kaip reikalaujama 4.3.4. p., prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Daugiau kaip 0,5 m įgilintiems langams šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango plotas.
Atraminė sienutė prieš langą įrengiama 45o kampu į rūsio sieną.
4.3.6. Leidžiama įrengti 4.3 skyriuje nurodytus gamtines dujas naudojančius dujinius šildymo prietaisus rūsių patalpose, turinčiose vėdinimo kanalą ir langą.
Vienbučių ir iki trijų aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų rūsių patalpos turi atitikti 4.3.2, 4.3.4 ir 4.3.5 p. reikalavimus.
Įrengiant dujinius šildymo prietaisus visuomeninių pastatų rūsiuose arba esančiose rūsiuose visuomeninės paskirties patalpose, jos turi atitikti 4.3.1–4.3.5 p. reikalavimus, turėti įrengtą patalpos uždujinimo garsinį signalizatorių ir virš jų negali būti miegamųjų ar vaikų žaidimo kambarių.
Išėjimas iš rūsiuose esančių patalpų, kuriose įrengti dujiniai šildymo prietaisai, turi būti tiesiai į lauką.
Vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose išėjimas iš tokių patalpų gali būti įrengtas į koridorių.
4.3.7. Pakabinami dujiniai šildymo prietaisai tvirtinami prie sienų iš nedegių medžiagų. Leidžiama juos tvirtinti prie sienų iš degių medžiagų, bet jos turi būti padengtos nedegiomis ir šilumai nelaidžiomis medžiagomis.
4.3.8. Tuo atveju, kai dujinis šildymo prietaisas įrengiamas uždaroje, neturinčioje kitos paskirties erdvėje (pvz., nišoje), viršutinėje ir apatinėje dalyje turi būti angos, kiekviena po 0,06 m2.
4.3.9. Į patalpas turi patekti pakankamai oro – 1,6 m3/h oro 1 kW instaliuoto galingumo, kuris gali patekti per patalpos išorinius nesandarumus arba išorines angas. Angos plotas turi būti 0,001 m2 vienam kW instaliuoto galingumo, bet ne mažesnis kaip 0,02 m2.
4.3.10. Nuo dujinio prietaiso iki patalpos sienų turi būti išlaikyti gamyklos instrukcijoje nurodyti atstumai.
Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio prietaiso priekinės sienelės dalių iki priešais esančios patalpos sienos turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
4.3.11. Esant vienoje patalpoje keliems dujiniams šildymo prietaisams, degimo produktų šalinimas į dūmtraukį galimas vienu jungiamuoju vamzdžiu, ne ilgesniu kaip 6 m, bet ne daugiau kaip dviejų prietaisų. Jungiamojo vamzdžio skerspjūvio plotas skaičiuojamas įvertinus tai, kad abu prietaisai dirba kartu.
Draudžiama vesti jungiamąjį vamzdį per kitus aukštus, išskyrus atvejį, kai jungiama į atskirai stovintį dūmtraukį.
Draudžiama vesti jungiamąjį vamzdį per kitas patalpas, jei ten neleidžiama statyti dujinių šildymo prietaisų.
4.3.12. Prijungus prie jungiamojo vamzdžio du dujinius šildymo prietaisus, kiekvieno prietaiso dūmų atvamzdyje įrengiama sklendė su 15 mm skersmens kiauryme. Jei dujinis šildymo prietaisas komplektuojamas su sklende, papildomai jos įrengti nereikia.
4.3.13. Jei prie vieno dūmtraukio jungiami keli jungiamieji vamzdžiai, jie į dūmtraukį įvedami skirtingame aukštyje, ne arčiau kaip 0,75 m vienas nuo kito. Jei jungiamieji vamzdžiai prijungiami viename aukštyje, tai bendro dūmų kanalo viduje turi būti ne plonesnė kaip 120 mm storio ir 0,75 m aukščio nedegi pertvara, skirianti dūmų kanalus. Pertvaros aukštis skaičiuojamas nuo žemiausio jungiamojo vamzdžio apačios.
4.3.14. Visi jungiamųjų vamzdžių sujungimai turi būti sandarūs ir atlikti pagal kondensato (jam esant) tekėjimo kryptį. Jungiamojo vamzdžio horizontalios atkarpos montuojamos 0.01 nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę.
4.3.15. Jungiamieji vamzdžiai vedami 40 cm nuo degių konstrukcijų ir 20 cm nuo degių apdailos medžiagų. Šį atstumą galima sumažinti izoliuojant konstrukcijas 2 cm storio nedegių ir šilumai nelaidžių medžiagų izoliacija.
4.3.16. Jei jungiamasis vamzdis eina per sieną iš degių konstrukcijų, tai atstumas nuo vamzdžio iki konstrukcijos turi būti ne mažesnis kaip 20 cm ir erdvė užpildoma nedegiomis medžiagomis.
4.3.17. Dūmtraukio arba jungiamojo vamzdžio skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip dujinio šildymo prietaiso degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvis. Jei jungiami keli dujiniai šildymo prietaisai, tai jungiamojo vamzdžio arba dūmtraukio skerspjūvis skaičiuojamas priimant dūmų greitį 2-3 m/s prietaisams su natūraliu dūmų šalinimu (natūrali trauka) ir ne daugiau 5 m/s, esant mechaniniam dūmų šalinimui.
4.3.18. Degimo produktams šalinti naudojami metaliniai, mūriniai, asbocementiniai, keraminiai, taip pat pagaminti iš specialių karščiui atsparių betono blokų dūmtraukiai. Nesant galimybės įrengti minėtų medžiagų dūmtraukį, esamuose pastatuose galima montuoti ir metalinį, kuris už pastato turi būti apsaugotas nuo atmosferos poveikių. Dūmtraukio konstrukcija turi būti apsaugota nuo kondensacijos produktų susidarymo visuose darbo režimuose.
Kai dujinio šildymo prietaiso naudingumo koeficientas didesnis kaip 0.85, dūmtraukio vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo kondensato poveikio ir įrengiami kondensato surinktuvai.
4.3.19. Dūmtraukiai įrengiami pagal 4.3.17 ir 4.3.18 p. ir RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8 priedo reikalavimus.
4.3.21. Gamtines dujas naudojančius dujinius šildymo prietaisus, degimo produktus šalinančius per dūmtraukį, vieno buto reikmėms tenkinti, leidžiama įrengti gyvenamuosiuose namuose iki devynių aukštų imtinai.
Taip pat leidžiama juos įrengti vaikų darželių-lopšelių, gydomųjų įstaigų patalpoms šildyti, jei šių pastatų patalpos, kuriose įrengiami dujiniai šildymo prietaisai, yra atskirtos nuo kitų patalpų sienomis arba perdenginiais, o jų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0.75 h.
Virš jų ir po jomis negali būti miegamųjų arba vaikų žaidimo kambarių, palatų ar patalpų, kur galimas 50 ir daugiau žmonių susitelkimas.
4.3.22. Leidžiama įrengti dujinius šildymo prietaisus, degimo produktus šalinančius per angą sienoje (C tipo), viename bute arba vieno vartotojo visuomeninės paskirties patalpose, įrengtose gyvenamuosiuose namuose iki devynių aukštų imtinai.
Visuomeninės paskirties patalpos, kuriose įrengti minėti šildymo prietaisai, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos sienomis ir perdenginiais, kurių atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0.75 h.
Azoto junginių NOx ir anglies viendeginio (CO) kiekiai degimo produktuose turi neviršyti respublikos normatyvinių dokumentų leidžiamų dydžių.
Draudžiama įrengti šiuos prietaisus patalpose, kurių grindų altitudė yra žemiau žemės lygio.
4.3.23. Įrengiant 4.3.22 p. minėtus dujinius šildymo prietaisus, dūmtakio-ortakio angos centras turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo sistemos orasiurbių angų. Atstumas nuo dūmtakio-ortakio angos iki gretimo pastato – ne mažiau kaip 3 m. Dūmtakio-ortakio angos turi būti įrengtos šachmatine tvarka ne žemiau kaip 1,8 m nuo žemės paviršiaus. Dūmtakio-ortakio ilgis turi neviršyti 5 m.
4.4. Šalinančių degimo produktus į lauką per dūmtraukį (B ir C
tipo) nuo 100 kW iki 225 kW galingumo
dujinių šildymo prietaisų įrengimas
4.4.1. Poskyris reglamentuoja vieno ar grupės dujinių šildymo prietaisų įrengimą, jei nors vieno iš jų nominalus galingumas daugiau kaip 100 kW, bet ne daugiau kaip 225 kW, o suminis – ne daugiau kaip 1.5 MW.
4.4.2. Dujinius šildymo prietaisus leidžiama montuoti iš nedegių medžiagų įrengtose patalpose, kurios gali būti:
– prie pastato pristatytuose priestatuose (su ne daugiau kaip dviem, be angų, bendromis sienomis);
– viršutiniame namo aukšte, ant plokščio stogo ir namų iki 6 aukštų pastogėse.
Draudžiama įrengti gyvenamąsias ar visuomeninės paskirties patalpas pastogėse, jeigu pastogėse įrengta dujinių šildymo prietaisų patalpa.
4.4.3. Dujiniai šildymo prietaisai, įrengti pagal 4.4.2 p. reikalavimus, išskyrus esančius priblokuotose patalpose, naudojami tik to pastato arba pastatų grupės valdoje reikmėms tenkinti.
4.4.4. Viršutiniame namo aukšte arba namų iki 6 aukštų pastogėse įrengta dujinių šildymo prietaisų patalpa atskiriama nuo pastato sienomis ir perdenginiu, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0.75 h.
Sienų tarp priblokuotos patalpos ir pastato atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 2.5 h.
4.4.5. Įėjimas į priblokuotą patalpą įrengiamas tiesiai iš lauko pusės per tamburą.
Įėjimas į ant stogo įrengtą patalpą leidžiamas tik nuo stogo. Išėjimas iš pastato ant stogo gali būti įrengtas iš bendros arba atskiros laiptinės.
Į pastato viršutiniame aukšte arba pastogėje įrengtą patalpą įėjimas gali būti iš bendros arba atskiros laiptinės, durys turi būti 0.6 h atsparumo ugniai ir atsidaryti į išorę.
4.4.7. Jei vandens ar dujų vamzdis kerta ugniasienę, angos turi būti patikimai užtaisytos per visą konstrukcijos storį.
4.4.8. Patalpa, kurioje yra dujiniai šildymo prietaisai, turi būti natūraliai apšviesta. Nesant galimybių, išimtis gali būti taikoma palėpėse įrengtoms patalpoms.
4.4.9. Nuo dujinio prietaiso iki patalpos sienų turi būti išlaikyti gamyklos instrukcijoje nurodyti atstumai.
Minimalus atstumas nuo labiausiai išsikišusių dujinio prietaiso priekinės sienelės dalių iki priešais esančios patalpos sienos turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
4.4.10. Jei patalpa yra be langų, viena iš sienų arba lubos turi būti iš lengvai numetamų konstrukcijų (svoris ne daugiau kaip 120 kg/m2).
4.4.11. Langų arba lengvai numetamų konstrukcijų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui.
4.4.12. Patalpos grindys turi būti vandeniui nelaidžios, iš nedegių ir neslidžių medžiagų, grindyse turi būti įrengta vandens nuleidimo anga.
4.4.14. Keli dujiniai šildymo prietaisai prie dūmtraukio gali būti jungiami vienodo skerspjūvio per visą ilgį jungiamaisiais kolektoriais.
Draudžiama prie vieno kolektoriaus jungti dujinius šildymo prietaisus su natūraliu ir mechaniniu dūmų šalinimu.
4.4.15. Kai katilinėje yra įvairų kurą naudojantys šildymo prietaisai, degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti į dūmtraukį galima tik įvykdžius 3.4.13 p. reikalavimus ir kiekviename jungiamajame vamzdyje įrengus užsklandas su 15 mm skersmens kiaurymėmis.
Draudžiama vienu metu naudoti skirtingą kurą naudojančius prietaisus.
4.4.16. Dūmų greitis jungiamuosiuose vamzdžiuose ir dūmtraukyje turi būti toks kaip numatyta 4.3.17 p.
4.4.18. Patalpa, kurioje įrengti dujiniai šildymo prietaisai, turi būti vėdinama ir užtikrintas trikartinis oro pasikeitimas joje. Jis gali būti natūralus arba mechaninis.
Vėdinimo būdas bei vėdinimo angų išdėstymas turi atitikti naudojamų dujų savybes.
Draudžama įrengti mechaninį patalpos vėdinimą kartu su natūraliu degimo produktų šalinimu.
4.4.19. Degimui reikalingas oras į patalpą patenka per sienoje prie grindų įrengtą angą, kuri turi būti apsaugota nuo užpustymo žiemos metu. Angos skerspjūvio plotas renkamas toks, kad pasipriešinimas būtų ne didesnis kaip 2.5 Pa. Įrengiant angoje 45o menteles, skerspjūvio plotas dvigubinamas.
4.4.20. Dujinių šildymo prietaisų patalpoje įrengiamas nesprogus elektrinis apšvietimas. Jungiklis įrengiamas išorėje prie įėjimo į patalpą.
4.5. Dujinių šildymo konvektorių (DŠK) įrengimas
4.5.1. Leidžiama įrengti uždaros ar atviros konstrukcijos dujinius šildymo konvektorius (DŠK):
– vienbučiuose namuose;
-projektuojamuose naujuose ir rekonstruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įrengus dūmtraukius;
– visuomeniniuose pastatuose.
Leidžiama įrengti atviros konstrukcijos DŠK gyvenamuosiuose namuose ir visuomeniniuose pastatuose iki devynių aukštų imtinai, neskaitant cokolinio aukšto.
Draudžiama DŠK įrengti:
– ikimokyklinėse vaikų įstaigose, mokyklų klasėse, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose bei poilsio namuose;
– visuomeninės paskirties patalpose, jei jos įrengtos daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose;
– patalpose, kuriose išsiskiria cheminiai teršalai, dulkės, pašalinės degiosios dujos ir aerozoliai.
4.5.2. Maksimali DŠK šilumą išskiriančio išorinio paviršiaus temperatūra turi neviršyti 95oC. Grindų ir sienų paviršių temperatūros padidėjimas, veikiamas šio tipo konvektorių, bet kuriame taške turi neviršyti 50oC.
4.5.3. Įrengus DŠK po langu ar prie išorinės pastato sienos, dūmtakio-ortakio angos centras turi būti ne mažiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios angos (lango, durų ir pan.) ir ne mažiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo sistemos orasiurbių angų. Atstumas nuo dūmtakio-ortakio angos iki gretimo pastato – ne mažiau kaip 3 m.
4.5.4. Dūmtakio-ortakio angos pėsčiųjų zonoje turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo žemės paviršiaus, apsaugotos nuo užteršimo ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
– kai jos atsiveria į pėsčiųjų zoną, ant jų reikia uždėti nenuimamą deflektorių, kuris nukreiptų išmetamus degimo produktus į viršų nuo dūmtakio-ortakio horizontaliosios ašies ne mažesniu kaip 45o kampu;
– minimalus dūmtakio-ortakio aukštis turi užtikrinti, kad deflektoriaus suformuota degimo produktų srauto ašis eitų ne žemiau kaip 2,2 m virš pėsčiųjų zonos.
4.5.5. Patalpose, kuriose įrengiami:
– uždaros konstrukcijos DŠK, turi būti langas su orlaide arba viršulangiu;
– atviros konstrukcijos DŠK, turi būti dūmtraukis, vėdinimo kanalas ir ne mažesnio kaip 100 cm2 ploto grotelės arba tarpas tarp durų ir grindų orui patekti į patalpą.
5. SUSKYSTINTAS DUJAS NAUDOJANTYS ĮRENGINIAI
5.1. Suskystintas dujas naudojantys dujiniai prietaisai gali būti jungiami prie:
– individualių balioninių įrenginių,
– grupinių balioninių įrenginių.
5.2. Patalpos, kuriose įrengiami suskystintas dujas naudojantys dujiniai prietaisai, turi atitikti 4 skyriaus reikalavimus.
Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių grindų altitudė žemiau žemės lygio.
5.3. Individualūs balioniniai įrenginiai, kurių sudėtyje ne daugiau kaip du bendros 50 l talpos balionai leidžiami įrengti vienbučiuose namuose, gyvenamuosiuose daugiabučiuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių aukštis ne didesnis kaip 2a. (reikalavimas daugiabučiams ir visuomeniniams pastatams įsigalioja nuo 1997 m. kovo 1 d. naujai statomiems namams).
Draudžiama įrengti individualius balioninius įrenginius:
– rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose, jei jų grindų altitudė žemiau žemės lygio;
– tamsiose patalpose (be natūralaus apšvietimo);
– po visuomeninio maitinimo įstaigų, prekybos, koncertų, kino, sporto ir pobūvių salėmis;
– po auditorijomis ar klasėmis;
– po ligoninių palatomis;
– po kitomis patalpomis, kuriose gali susitelkti 50 ir daugiau žmonių.