LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL SSRS VALSTYBĖS SAUGUMO KOMITETO (NKVD, NKGB, MGB, KGB) VERTINIMO IR ŠIOS ORGANIZACIJOS KADRINIŲ DARBUOTOJŲ DABARTINĖS VEIKLOS“ 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2007 m. balandžio 27 d. Nr. 1K-942
Vilnius
1 straipsnis.
Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. X-1093 (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti,
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. liepos 16 d. priėmė įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“. Šiame įstatyme buvo nustatyti buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos apribojimai, kurių tikslas – užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos valstybei lojalūs ir patikimi asmenys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „atsižvelgiant į SSRS VSK paskirtį ir veiklos okupuotoje Lietuvos Respublikoje pobūdį buvusių VSK kadrinių darbuotojų, kurie dirba ar pretenduoja dirbti valstybinėje tarnyboje, lojalumo, patikimumo reikalavimai yra ypač aktualūs. Dirbti VSK organų kadriniais darbuotojais šie asmenys ėjo sąmoningai ir savo noru. Priėmimas dirbti VSK struktūrose reiškė didelį okupacinės valdžios pasitikėjimą jais. Šie asmenys savo veikla VSK struktūrose tiesiogiai ar netiesiogiai vykdė politinį asmenų arba organizacijų, kėlusių nepriklausomos Lietuvos idėjas ir siekius, persekiojimą arba prie jo prisidėjo. Taigi Lietuvos Respublika turi pagrindo abejoti buvusiais VSK kadriniais darbuotojais ir privalo įsitikinti jų lojalumu, patikimumu, todėl suprantamas ir pateisinamas valstybės siekis atitinkamam laikui apriboti buvusių VSK kadrinių darbuotojų galimybes stoti į valstybinę tarnybą.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad nors priimtame įstatyme nustatyti apribojimai nėra bausmių rūšis, jais vis dėlto ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės. Vertinant apribojimų konstitucingumą yra svarbu, kad nustatomų apribojimų pobūdis atitiktų siekiamus tikslus. Šis proporcingumo principas apribojant asmens teises ir laisves ne kartą buvo pabrėžtas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo nagrinėtose bylose.
Konstitucijos preambulėje tarp svarbiausių Lietuvos siekių yra įrašytas siekimas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
2007 m. balandžio 17 d. priimtame Įstatyme papildžius asmenų, kuriems taikomi apribojimai, siekiant užtikrinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų lojalumą ir patikimumą, sąrašą KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkais, šiems asmenims buvo nustatyti žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, kurie nėra adekvatūs siekiamam tikslui. Nustatyti apribojimai būtų taikomi tik iki 2009 m. sausio 1 d., t. y. kiek ilgesnį nei pusantrų metų laikotarpį; jie įsigaliotų 2007 metais, t. y. praėjus 17 metų po Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir po daugiau nei 8 metų po įstatyme numatytų apribojimų KGB kadriniams darbuotojams taikymo pradžios. Vertinant šiuos apribojimus kaip priemones, būtinas valstybės tarnyboje dirbančių asmenų lojalumui ir patikimumui užtikrinti, konstatuotinas konstitucinio proporcingumo principo pažeidimas.
Europos žmogaus teisių teismas apibūdino kaip pavėluotą dar 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ ir pripažino, kad įstatymo priėmimo laikas yra reikšmingas vertinant pritaikytų priemonių proporcingumą. Neatsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2007 metais, t. y. dar po 8 metų, priėmė Įstatymą, kuriuo nustatytus apribojimus pritaikė naujai asmenų grupei – KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkams.
Priimtame Įstatyme numačius, kad dabartinės veiklos apribojimai taikomi ir KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkams, pažeidžiami ir teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai. Lietuvos Respublikos teisės aktai neapibrėžia „KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkų“ sąvokos, taip pat nėra nustatytas jiems taikomų apribojimų įgyvendinimo mechanizmas. KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkams negalės būti taikomos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 3 straipsnio nuostatos, numatančios apribojimų netaikymo atvejus, kadangi šis straipsnis numato apribojimų taikymo galimybes tik VSK kadriniams darbuotojams.
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių Įstatyme nustatyti apribojimai KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkams nevertintini kaip būtini demokratinėje valstybėje apribojimai valstybės tarnyboje dirbančių asmenų lojalumui ir patikimumui užtikrinti. Tokie apribojimai prilygintini baudžiamojo poveikio priemonėms. Teisinėje valstybėje negali būti nei kolektyvinės baudžiamosios atsakomybės, nei bausmių skiriamų ne teismo. Konstitucija – antimažoritarinis aktas; ji gina individą. Teisinėje valstybėje individui gali būti nustatyti tik tokie apribojimai, kurie yra būtini demokratinėje valstybėje ir yra proporcingi siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos.
2 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:
1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymą;
2) siūlau pakeisti Įstatymo 1 straipsnį, išbraukti žodžius „ir KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkų“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
2 straipsnis. VSK kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos apribojimai
VSK kadriniai darbuotojai nuo šio įstatymo įsigaliojimo 10 metų negali:
1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų, dirbti valstybinių bei savivaldybių mokyklų vadovais;
3) eiti valstybės tarnautojų ar civilių statutinių valstybės tarnautojų pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos;
6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (ar) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga;
7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu;
8) būti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytų įmonių vadovais;
3 straipsnis.