CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL PAVOJINGO OBJEKTO PAVOJAUS IDENTIFIKAVIMO, RIZIKOS ANALIZĖS BEI VERTINIMO SAUGOS POŽIŪRIU TVARKOS PATVIRTINIMO

2000 m. vasario 29 d. Nr. 48/63

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu bei Pramoninių avarinių prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 08 04 nutarimu Nr. 1090, siekdami nuosekliai ir visapusiškai atlikti pavojaus įvertinimą ir rizikos analizę pavojingame objekte,

tvirtiname Pavojingo objekto pavojaus identifikavimo, rizikos analizės bei vertinimo saugos požiūriu tvarką (pridedama).

CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS                                   A. PAULIKAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS

DARBO INSPEKTORIUS                                                                                            M. PLUKTAS

SUDERINTA Aplinkos viceministras A. Daubaras Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius K. Zulonas

PATVIRTINTA Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 48/63

______________

PAVOJINGO OBJEKTO PAVOJAUS IDENTIFIKAVIMO, RIZIKOS

ANALIZĖS BEI VERTINIMO SAUGOS POŽIŪRIU TVARKA

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 20 straipsnio reikalavimais, darbdaviai, kurie gamina, naudoja, transportuoja, laiko žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas medžiagas, privalo įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatos, aplinkos, tarp jų darbo aplinkos, saugai užtikrinti. Pagal Pramoninių avarinių prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 08 04 nutarimu Nr. 1090, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 07 19 įsakymu Nr. 221 patvirtintus Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius, pavojingi objektai klasifikuojami į tris reagavimo lygius, kuriais nustatomi pavojingų objektų vadovams keliami reikalavimai objekto saugiam darbui užtikrinti ir avarijoms veiksmingai likviduoti. Pagal visus reagavimo lygius pavojingo objekto vadovas privalo atlikti pavojaus ir rizikos analizę, prognozuoti galimas avarines situacijas, planuoti prevencines priemones, kad būtų išvengta avarijų ar būtų mažesni jų padariniai, parengti personalą galimų avarijų likvidavimui bei rengti avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planus.

Siekiant pilnai ir visapusiškai atlikti pavojų įvertinimą ir užtikrinti rizikos analizės bei pavojingo objekto vertinimo saugos požiūriu kokybę veikiančiame ar projektuojamame pavojingame objekte, būtina:

– identifikuoti visus objekte esančius (planuojamus) pavojų šaltinius,

– įvertinti jų keliamus pavojus ir grėsmes;

– išanalizuoti galimų avarijų pasekmes;

– nustatyti, ar esamos prevencinės, avarijų lokalizavimo ar likvidavimo bei skirtos avarijų pasekmėms sušvelninti priemonės atitinka poreikius ir yra pakankamos.

Ši rizikos analizė yra pagrindas sudarant avarijų likvidavimo planus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 21 nutarimas Nr. 783 „Dėl avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos patvirtinimo“).

Atlikta pavojaus ir rizikos analizės, pavojingo objekto vertinimo studija derinama su objektą inspektuojančiomis valstybinės priežiūros institucijomis (Aplinkos ministerija, Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Civilinės saugos departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitomis institucijomis) pagal jų kompetenciją.

Siekiant nuosekliai ir visapusiškai atlikti pavojaus įvertinimą, rizikos analizę bei pavojingo objekto vertinimą saugos požiūriu darbas atliekamas tokiais etapais:

I etape – atliekamas preliminarus objekto aprašymas. Pavojingo objekto aprašyme turėtų būti nurodyta:

1.1. trumpa pavojingo objekto charakteristika, atitinkamų potencialių avarijų pavojų keliančių objekto įrenginių identifikavimas. Tai paprastai yra tie objekto cechai ar technologiniai įrenginiai, kuriuose naudojamos pavojingos medžiagos;

1.2. trumpas technologinių procesų aprašymas;

1.3. pavojingos medžiagos objekte, jų kiekiai, medžiagos, kurios kelia didžiausią pavojų dirbantiesiems ar šalia objekto gyvenantiems žmonėms, šių medžiagų charakteristikos, jų terminio ir (ar) cheminio skilimo (jungimosi) metu susidarančių produktų (medžiagų) pavojingumas, tarpusavio sąveika;

1.4. objekto situacinis planas, kuriame būtų nurodyta, kokiu atstumu nuo jo yra artimiausi gyvenamieji rajonai, mokyklos, ligoninės ar kiti objektai, taip pat kitos įmonės, organizacijos;

1.5. darbuotojų, dirbančių pavojingame objekte, skaičius, jų kvalifikacija;

1.6 kokie įrangos gedimai, personalo klaidos, gamtos jėgų poveikis, nukrypimai nuo normalių gamybinių režimų, galintys sutrikdyti normalų objekto darbą ir sukelti avarinę situaciją;

1.7. kokie galimi nekontroliuojami įvykiai, galintys sukelti gaisrą, sprogimą ar pavojingų medžiagų išsiveržimą (išmetimą) į aplinką.

II etape – konkrečių pavojaus šaltinių, kurie gali sukelti avariją kiekviename iš objekto įrenginių visose technologinių procesų stadijose identifikavimas ir analizė, galimų avarijų pasekmių įvertinimas. Šiame etape analizuojamos pavojingosios medžiagos bei sąlygos, kurioms esant gali kilti avarija, prognozuojamos avarinės situacijos, todėl būtina:

2. Sudaryti pagrindinių prognozuojamų avarinių situacijų scenarijus, išanalizuoti juos pagal galimus (prognozuojamus) nekontroliuojamų įvykių padarinius įvertinant:

2.1. sprogimo energetinį potencialą, sprogimo zonų spindulius, sprogimo bangos sukeltą statinių, įrengimų sugriovimo mastą bei jų lekiančių dalių keliamą pavojų;

2.2. šiluminį spinduliavimą gaisro metu;

2.3. grandininio avarijos plėtimo padarinius (įrenginių bei statinių, energijos, vandens tiekimo sutrikimus, automatinių apsaugos sistemų pažeidimus ir kt.);

2.4. koncentracijas pavojingų medžiagų, patekusių į aplinką, jų plitimą, poveikį šalia objekto esančių įmonių dirbantiesiems bei gyventojams. Nustatyti taršos zonas, sudaryti pavojingų (kenksmingų) medžiagų koncentracijų sklaidos žemėlapius (planus), išanalizuoti galimus grunto, vandens užterštumo atvejus, nustatyti jų taršos dydį avarijos metu;

2.5. maksimalius prognozuojamos avarijos padarinius objekto dirbantiesiems ir žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems šalia pavojingo objekto.

III etape – esamų prevencinių, kontrolės ir avarijų išvengimo bei jų pasekmių sušvelninimo priemonių įvertinimas. Šiame etape būtina:

3. Išanalizuoti priemones, neleidžiančias susidaryti avarinei situacijai, jos padariniams sušvelninti, įvertinant:

3.1. ar pakankamos numatytos priemonės avarijoms išvengti, jos padariniams sušvelninti, esant reikalui numatyti papildomas priemones;

3.2. darbuotojų kvalifikaciją, jų mokymą, atestavimą saugos darbe klausimais, pratybų, avarinių treniruočių organizavimą, darbuotojų pasirengimą avarinėms situacijoms, įrengimų avarinio stabdymo tvarką ir eiliškumą;

3.3. ar teisingai parinktos dirbančiųjų asmeninės apsauginės priemonės, įvertinant darbo aplinkos ir galimų avarijų atvejais rizikas;

3.4. kaip objekte laikomos, naudojamos, perkraunamos, sandėliuojamos (medžiagų klasifikavimas, ženklinimas, saugos duomenų lapų buvimas) pavojingos medžiagos, kaip vykdoma šių darbų priežiūra;

3.5. kaip vykdoma potencialiai pavojingų įrenginių, technologinio proceso, įrenginių saugaus naudojimo priežiūra ir kontrolė;

3.6. apsaugos, blokavimo, avarinės signalizacijos įrenginių charakteristikas, kaip vykdoma šių įrenginių priežiūra, jų patikimo darbo užtikrinimas;

3.7. avarinės signalizacijos, avarinio ryšio darbą, informacijos pateikimą šalia objekto gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms;

3.8. ar pakankamos priemonės, skirtos sumažinti atmosferos taršą, išvengti ar sumažinti iki minimumo grunto bei vandenų užteršimui.

IV etape – atliktos pavojaus ir rizikos analizės pagrindu, sudaromas pavojingame objekte avarijų likvidavimo planas, kuris suderinamas su specialiomis tarnybomis, valstybinės priežiūros institucijomis, atitinkama savivaldybe. Avarijų likvidavimo plano sudėtis ir struktūra patvirtinta krašto apsaugos ministro 1999 06 22 įsakymu Nr. 701. Avarijų likvidavimo planą sudaro tekstas ir priedai. Tekstas susideda iš įvado bei trumpo pavojingo objekto ir galimų pavojingų situacijų apibūdinimo (išrašai iš rizikos analizės studijos) ir avarijos likvidavimo veiksmų organizavimo.

Įmonė, atliekanti rizikos vertinimą bei galimų avarijų padarinių skaičiavimus, turi teisę naudotis įvairių šalių parengtomis metodikomis, kurios pilnai įvertina Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose ir šioje tvarkoje nustatytus reikalavimus.

______________