LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2010 m. sausio 8 d. Nr. V-54
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3775; 2007, Nr. 43-1628; 2009, Nr. 93-3975) 56 straipsnio 19 punktu ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 93-3975) 51 straipsnio 3 dalimi:
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. šiuo įsakymu patvirtintas Pedagogų rengimo reglamentas taikomas:
3. Į g a l i o j u aukštąsias mokyklas, rengiančias pedagogus pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Pedagogų rengimo reglamentą, teikti pedagogo kvalifikacijai priskiriamas kvalifikacijas, kurių sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
4. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. ISAK-1441 „Dėl Pedagogų rengimo koncepcijos“ (Žin., 2004, Nr. 186-6940);
4.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. ISAK-3363 „Dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 143-5734).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. sausio 8 d.
įsakymu Nr. V-54
PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pedagogų rengimo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pedagogų (išskyrus aukštųjų mokyklų dėstytojus) rengimo būdus, bendruosius pedagoginių studijų reikalavimus, pedagoginių studijų sandarą ir reikalavimus pedagoginių studijų vykdytojams ir reikalavimus pedagoginei praktikai.
2. Reglamente vartojamos sąvokos:
Mentorius – patirties sukaupęs ir pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą tvarką rengiamus mokymus baigęs praktikuojantis pedagogas, teikiantis metodinę pagalbą pedagoginę praktiką atliekantiems studentams.
Modulis – organizacinis ir turininis studijų programos vienetas, apimantis susijusius studijų dalykus.
Pedagoginė praktika – pedagoginių studijų dalis, skirta būsimojo pedagogo praktinio darbo įgūdžiams ugdyti.
Pedagoginės studijos – universitetinių arba koleginių studijų programos dalis (arba modulis) arba laipsnio nesuteikianti studijų programa, skirta pedagogo kvalifikacijai priskiriamoms kvalifikacijoms įgyti.
Praktikos mokykla – švietimo teikėjas, atitinkantis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kriterijus ir sudaręs bendradarbiavimo sutartį su pedagogines studijas vykdančia aukštąja mokykla.
Praktikos vadovas – švietimo teikėjo veikloje periodiškai dalyvaujantis aukštosios mokyklos dėstytojas, vadovaujantis studentų pedagoginei praktikai.
II. PEDAGOGŲ RENGIMO BŪDAI
5. Pedagoginės studijos lygiagrečiai integruojamos į universitetinių pirmosios pakopos ar koleginių studijų programas, kurių pagrindinis tikslas yra pedagogų rengimas ir kurios registruojamos kaip studijų krypčių „Pedagogika“ arba „Andragogika“ programos. Baigus tokią studijų programą įgyjamas pagrindinės – pedagogikos arba andragogikos – krypties ir gali būti įgyjamas gretutinės – kitos krypties – bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnis ir atitinkama pedagogo kvalifikacija, patvirtinami bakalauro arba profesinio bakalauro diplomu.
6. Pedagoginės studijos gali būti lygiagrečiai integruotos į magistrantūros studijų programas. Kai pedagoginių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ECTS kreditų (iki 2011 09 01 – 60 kreditų), ją baigus suteikiamas edukologijos magistro laipsnis ir atitinkama pedagogo kvalifikacija, patvirtinami magistro diplomu, kitais atvejais suteikiamas studijuojamos krypties magistro laipsnis ir atitinkama pedagogo kvalifikacija. Rekomenduojama, kad tokios studijų programos suteiktų absolventui pedagogo kvalifikaciją antram dalykui mokyti ar papildomam pedagoginiam vaidmeniui (profesijos konsultanto, karjeros konsultanto ir kt.) atlikti.
7. Pedagoginės studijos gali būti vykdomos kaip pasirenkamasis atitinkamos krypties universitetinių pirmosios pakopos studijų programos, kurios pagrindinis tikslas nėra pedagogų rengimas, modulis. Baigus tokią programą įgyjamas studijuojamos krypties bakalauro laipsnis, patvirtinamas bakalauro diplomu, o įvykdžiusiems pedagoginių studijų modulio reikalavimus – ir atitinkama mokomojo dalyko (mokomųjų dalykų) mokytojo kvalifikacija, patvirtinama pažymėjimu.
8. Į pedagogines studijas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas priimami aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys asmenys, siekiantys tapti mokomojo dalyko (mokomųjų dalykų) mokytojais arba profesijos mokytojais. Tokiems asmenims gali būti įskaityti ankstesnių studijų metu išklausyti ir atsiskaityti studijų dalykai, atlikta pedagoginė praktika, jei jų pobūdis ir apimtis atitinka laipsnio nesuteikiančios pedagoginių studijų programos dalykus ir reikalavimus. Baigus tokią studijų programą suteikiama atitinkamo mokomojo dalyko (mokomųjų dalykų) mokytojo arba profesijos mokytojo kvalifikacija, patvirtinama pažymėjimu.
III. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ REIKALAVIMAI
9. Nepriklausomai nuo pedagogų rengimo būdo studijos turi užtikrinti, kad absolventas būtų sukaupęs pakankamai dalykinių žinių ir gebėjimų, išsiugdęs tinkamas vertybines nuostatas, išmanytų pedagoginius reiškinius ir edukacinę veiklą, gebėtų įgytas žinias ir gebėjimus taikyti profesinėje veikloje ir įgytų kitų Mokytojų profesijos kompetencijos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 (Žin., 2007, Nr. 12-511), apibrėžtų kompetencijos aspektų lygį.
10. Laipsnio nesuteikianti pedagoginių studijų programa turi tenkinti Reglamento IV skyriaus reikalavimus. Pedagogines studijas integruojanti programa turi tenkinti:
10.1. Atitinkamos studijų pakopos, atitinkamos studijų krypties (krypčių, krypčių grupių, srities) aprašo (jei jo nėra – Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius studijų programų) reikalavimus, o koleginių studijų programa – ir profesinio rengimo standartą;
11. Pedagogines studijas integruojančios studijų programos gretutinę kryptį gali sudaryti vienas arba du, artimus mokomuosius dalykus arba mokomąjį dalyką ir papildomo pedagoginio vaidmens studijas apimantys, moduliai. Kiekvieną modulį turi sudaryti ne mažiau kaip 90 ECTS kreditų (iki 2011 09 01 – 60 kreditų). Rekomenduojama, kad gretutinę kryptį sudarantys moduliai būtų parenkami taip, kad dalis studijų turinio sutaptų ir gretutinės studijų krypties pagrindai sudarytų ne daugiau kaip 150 ECTS kreditų (iki 2011 09 01 – 100 kreditų) neįskaitant bendrojo lavinimo ir studento laisvai pasirenkamų dalykų apimties.
IV. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ SANDARA
13. Pedagoginės studijos skirtos Mokytojų profesijos kompetencijos apraše nustatytoms žinioms ir supratimui įgyti, gebėjimams ir vertybėms ugdyti. Jas sudaro:
13.1. teorinė dalis, kurios apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ECTS kreditų (iki 2011 09 01 – 20 kreditų) (prioritetas teiktinas dalyko metodikai, psichologijai, pedagogikai; į šią dalį įeina teorinis ar teoriją ir praktiką integruojantis pedagoginių studijų baigiamasis darbas; pedagoginių studijų baigiamajam darbui skiriama ne daugiau kaip 3 ECTS kreditai (iki 2011 09 01 – 2 kreditai), kreditų apimties požiūriu jis negali būti tapatinamas su bakalauro, magistro baigiamuoju darbu);
13.2. pedagoginė praktika, kurios apimtis ne mažesnė kaip 30 ECTS kreditų (iki 2011 09 01 – 20 kreditų); kai pedagoginės studijos vykdomos pagal šio reglamento 4 punkte nustatytą būdą, pedagoginė praktika turi prasidėti pirmaisiais studijų metais; dėl būtinybės praktikos vadovui ir mentoriui aktyviai dalyvauti praktikanto veikloje, studento savarankiškas darbas rengiantis pamokoms ir jas stebint negali sudaryti daugiau nei 40 procentų pedagoginės praktikos apimties.
14. Pedagogams rengti skirtų studijų programų bendrojo lavinimo dalies rekomenduojamos sritys – ugdymo filosofija, profesinės užsienio kalbos vartosenos tobulinimas, profesinės kalbos kultūra.
V. REIKALAVIMAI PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ VYKDYTOJAMS
16. Pedagoginių studijų vykdymo pagrindas yra kompetentingi, kvalifikuoti dėstytojai ir mokytojai praktikai, padedantys studentams pasirengti ugdomajai veiklai, ir tinkama materialioji bazė.
17. Reikalavimai kolegijų pedagoginių studijų dėstytojams:
17.1. ne mažiau kaip 80 procentų dalykų turi dėstyti dėstytojai, įgiję dėstomojo dalyko studijų krypties ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją, arba jų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti dėstomąjį dalyką ir ne mažiau kaip 10 procentų dėstytojų turėti praktinės veiklos patirties ugdymo institucijose (ne trumpesnės kaip trejų metų ir įgytos ar atnaujintos ne anksčiau kaip prieš penkerius metus);
18. Reikalavimai universitetų pedagoginių studijų dėstytojams:
VI. REIKALAVIMAI Pedagoginei praktikai
20. Pedagoginės praktikos paskirtis – padėti būsimajam pedagogui įgyti praktiniam pedagoginiam darbui reikalingų profesinių kompetencijų bei patirties, remiantis sudarytomis galimybėmis nustatytą laikotarpį dirbti praktinį pedagogo darbą ar vykdyti atskiras pedagogo profesinės veiklos funkcijas vadovaujant mentoriui ir praktikos vadovui. Pedagoginė praktika grindžiama aukštosios mokyklos ir praktikos mokyklos bendradarbiavimu. Pedagoginei praktikai keliami tikslai ir uždaviniai, praktikos metu atliekamos konkrečios užduotys derinamos dalyvaujant praktikantui, mentoriui ir praktikos vadovui. Aukštosios mokyklos, praktikos mokyklos ir pedagoginę praktiką atliekančio studento teisės bei pareigos apibrėžiamos trišale praktinio mokymo sutartimi.
21. Pedagoginę praktiką rekomenduojama vykdyti praktikos mokyklose, kurios:
21.2. atitinka praktinei pedagoginių studijų daliai vykdyti būtinus reikalavimus:
21.2.1. naudoja šiuolaikines ugdymo technologijas ir didaktikas praktinėje veikloje, yra aktyvios projektinės veiklos dalyvės;
22. Pedagoginė praktika gali būti atliekama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokyklose, kitose Lietuvos ir užsienio institucijose, jei tai atitinka studijų programos bei praktikos pobūdį ir aukštoji mokykla sudaro su tomis institucijomis atitinkamas sutartis arba vykdo jungtinę studijų programą.
23. Pedagoginė praktika grindžiama tiesioginiu studentų dalyvavimu profesinėje pedagoginėje veikloje. Praktiką atliekančio studento vaidmuo praktikos metu turėtų keistis pagal schemą: stebėtojas – pedagogo asistentas – dirbantis globojant mentoriui ir praktikos vadovui – savarankiškai dirbantis stebint mentoriui ir (ar) praktikos vadovui. Praktikos užduočių atlikimo kokybė, atskirų praktikantų veikla ir indėlis aptariami individuliai praktikos vadovo, mentoriaus ir studento pedagoginės praktikos eigoje, o praktikai besibaigiant surengiamas praktikos aptarimas kolegialiai dalyvaujant mokyklos administracijai, pedagogams, kitų panašias praktikos užduotis atlikusių praktikantų grupių nariams, mentoriams ir praktikos vadovams. Pedagogine praktika nelaikoma tokia pedagoginio darbo stebėjimo arba savarankiško mokymo (ugdymo) veikla, kurią studentas atlieka be mentoriaus ir (ar) praktikos vadovo dalyvavimo.