LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS REFORMOS TĘSTINUMO, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. vasario 29 d. Nr. V-160
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007) 3738, 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 1 uždavinį „Teikti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas“ ir užtikrinti, kad būtų efektyviai panaudotos Lietuvos sveikatos sektoriui skiriamos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos,
tvirtinu Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu
Nr. V-160
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS REFORMOS TĘSTINUMO, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo ir sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574), Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147), Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2006, Nr. 74-2827), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007) 1808, 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. CCI 2007LT161PO001, Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1228 (Žin., 2007, Nr. 122-5007).
2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir efektyviai įsisavinti 2007–2013 metų programavimo periodo ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, investicijas nukreipiant į ambulatorinių paslaugų plėtrą, stacionarinių paslaugų optimizavimą, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtrą, visuomenės sveikatos priežiūros plėtrą bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą.
3. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos šiai programai finansuoti numatomos skirti pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. CCI 2007LT051PO001.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pertvarka atskleidė svarbiausias gyventojų sveikatinimo problemas. Nepakankamas dėmesys visuomenės sveikatai susilpnino visuomenės sveikatos priežiūrą, jos vaidmenį ir struktūrą. Stokojama informacijos apie visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimo veiksmingumą, per menkai plėtojama modernioji visuomenės sveikatos priežiūra. Profesinio tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema netenkina visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikių, neatitinka valstybės keliamų uždavinių. Dar nesukurta veiksminga visuomenės sveikatos politikos formavimo sistema, ypač apskrityse ir savivaldybėse. Trūksta sveikatos rizikos veiksnių efektyvaus valdymo priemonių.
5. Lietuvoje, palyginus su kitose Europos Sąjungos šalyse taikomais kokybės reikalavimais, nepakankamai išvystyta ligų profilaktika, sveikatos stiprinimas ir ambulatorinė pagalba, teikiama per daug stacionarių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigos susitelkusios didžiuosiuose miestuose, o periferinėse vietovėse stokojama specialistų, visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybėse vykdoma nepakankamai.
6. Vienas pagrindinių vykdomos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reformos elementų yra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas, geresnis gyventojų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimas, aukštesnis paslaugų kokybės saugumas, prieinamumas ir racionalesnis išteklių panaudojimas, vykdant sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizaciją, plėtojant, tobulinant ir atnaujinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą. Tai leistų padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
7. Siekiant įgyvendinti sveikatos politiką, būtina toliau kryptingai vykdyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros reformą bei įgyvendinti vienas kitą papildančius tikslus:
– stiprinti ir gerinti visuomenės sveikatos priežiūrą, gerinant visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei plečiant visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas bendruomenėje;
– gerinti paslaugų kokybę, didinant sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumą ir modernizuojant įstaigų infrastruktūrą;
– sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtį ir struktūrą priderinti prie paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų, užtikrinant tolygesnį paslaugų prieinamumą.
III. PROGRAMOS RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE VYKDOMOMIS SVEIKATOS PROGRAMOMIS IR STRATEGIJOMIS
8. Pagrindiniai nacionaliniai strateginiai dokumentai, kuriuos atitinka ši Programa:
8.1. Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. I-1939 (Žin., 1991, Nr. 33-893);
8.2. Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842);
8.3. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);
8.5. Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija ir jos įgyvendinimo 2006–2008 metų plano priemonės;
8.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273).
Šiuose strateginiuose dokumentuose numatytos sveikatos priežiūros sistemos plėtros pagrindinės nuostatos: sveikatos sistemos reforma, atitinkanti Europos Sąjungos teisės reikalavimus, visuomenės sveikatos stiprinimas ir ugdymas, informacinės ir žinių visuomenės plėtra, ligų profilaktikos ir kontrolės įgyvendinimas, sergamumo ir mirtingumo nuo neinfekcinių ligų mažinimo būtinumas, profesinio tobulėjimo skatinimas bei informacinių sistemų ir medicinos technologijų plėtra.
9. Programa atitinka 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Sveikatos priežiūros sistemos reformos, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimas“ kryptį, kurioje numatoma plačiai paplitusias ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o aukštas technologijas koncentruoti universitetinėse ligoninėse. Investicijos numatomos į ambulatorinių paslaugų plėtrą, stacionarių paslaugų optimizavimą, slaugos ir palaikomojo gydymo, visuomenes sveikatos plėtrą.
10. Programos tikslas ir uždaviniai glaudžiai susiję su Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), 2 tikslo uždavinio „siekti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo ir finansinio stabilumo, toliau restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas“ 19, 20 ir 21 priemonėmis.
11. Programos įgyvendinimas glaudžiai susijęs ir su kitais sveikatos sistemos strateginiais dokumentais ar vykdomomis programomis:
11.1. Valstybės alkoholio kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603);
11.2. Valstybine traumatizmo profilaktikos 2000-2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423 (Žin., 2000, Nr. 32-903);
11.3. Lietuvos nacionaline sveikatos sistemos veiklos krizių ir ekstremalių situacijų atvejais koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-157 (Žin., 2003, Nr. 28-1150);
11.4. Valstybine vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 (Žin., 2003, Nr. 117-5348);
11.5. Nacionaline gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 (Žin., 2004, Nr. 95-3501);
11.6. Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-642 (Žin., 2004, Nr. 144-5268; 2007, Nr. 95-3864);
11.7. Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje 2006–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-618 (Žin., 2006, Nr. 81-3222);
11.8. Psichikos sveikatos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 (Žin., 2007, Nr. 42-1572);
11.9. Pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-717 (Žin., 2007, Nr. 96-3897);
11.10. Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-799 (Žin., 2007, Nr. 106-4354);
IV. PROGRAMOS TIKSLAS
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
13. Numatomos tokios Programos įgyvendinimo kryptys:
13.1. visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo, apimant sveikatos politikos formavimą ir įgyvendinimą, kryptis (1 priedas);
14. Detali informacija apie esamos situacijos analizę, specifinius tikslus, uždavinius ir priemones, vertinimo kriterijus, numatomus pasiekti rezultatus, programos vykdytojus bei skiriamas lėšų sumas pateikiama atskirai aprašant kiekvieną aukščiau paminėtą Programos įgyvendinimo kryptį šios Programos prieduose.
Sveikatos priežiūros sistemos tęstinumo,
sveikatos priežiūros infrastruktūros
optimizavimo programos
1 priedas
VISUOMENĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMO, APIMANT SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMĄ IR ĮGYVENDINIMĄ, KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos gyventojų sveikata ir jos išsaugojimo sąlygos lemia šalies ekonominės raidos stabilumą ir visuomenės socialinį saugumą. Visuomenės sveikatos būklė tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę, darbo išteklių apimtį ir produktyvumą. Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimas ir tinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimas yra svarbi šalies ekonominio augimo sąlyga ir vienas iš Vyriausybės politikos prioritetų.
2. Visuomenės sveikatos politikos tikslas yra užtikrinti veiksmingą ligų profilaktiką ir kontrolę, sveikatos ugdymą ir sveikatos informacijos sistemų plėtrą, skatinti visuomenės sveikatos specialistų profesinį tobulėjimą, įgyvendinti ES teisės reikalavimus atitinkančią visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reformą.
3. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574), numatytos visuomenės sveikatos priežiūros sistemos tolesnio plėtojimo siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę kryptys. Tai siejama su Lietuvos valstybės teisine reforma, socialinių ir ekonominių procesų valdymu, visų sektorių ir pačios visuomenės aktyviu dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant sveikatos politiką, taip pat Lietuvos Respublikos įsipareigojimais Europos Sąjungai, Pasaulio sveikatos organizacijai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
4. Šis Programos krypties aprašas nustato nuoseklios visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reformos vykdymo priemones, skirtas nacionalinių bei savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros institucijų veiklai optimizuoti bei gebėjimams stiprinti, apimant efektyvų visuomenės sveikatos politikos formavimą ir priemonių planavimą bei jų įgyvendinimą. Programos krypties aprašas taip pat nustato pagrindines nuoseklios asmens sveikatos priežiūros reformos kryptis, skirtas kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui Lietuvos mastu įvertinti, nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį gyventojų poreikiams bei nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, struktūras.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
5. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėta kryptingai keisti ligų profilaktikos principus, pertvarkant sovietmečiu vyravusią sanitarinės-higieninės inspekcijos veikla paremtą sistemą į moderniosios visuomenės sveikatos priežiūros principais grindžiamą veiklą. Pertvarkyta visuomenės sveikatos priežiūra daugiau orientuota į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, ligų prevenciją, visuomenės dalyvavimo sveikatinimo veikloje skatinimą, visų socialinių partnerių bendradarbiavimą bei sveikatos aspektų integravimą į kitų sektorių politiką.
6. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), toliau vykdoma visuomenės sveikatos priežiūros reforma, gerinant visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, siekiant užtikrinti paslaugų atitiktį gyventojų poreikiams, visuomenės sveikatos priežiūros sistemos galimybes tenkinti šiuolaikinius valstybės poreikius, įgyvendinti valstybės įsipareigojimus Europos Sąjungai ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
7. Nepakankamas visuomenės sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas ir gebėjimai yra vienas iš veiksnių, lemiančių nepakankamai sparčią bei efektyvią, įrodymais pagrįstą visuomenės sveikatos priežiūros reformą, visuomenės sveikatos priežiūros reglamentavimą ir paslaugų teikimą gyventojams. Trūksta metodikų, rekomendacijų, veiklos algoritmų, nepakankamai vykdoma visuomenės sveikatos problemų ir priežiūros stebėsena tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu. Tobulintina teisinė bazė. Dažnai visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos nevisiškai tenkina visuomenės ir valstybės lūkesčius:
7.1. Vykdant visuomenės sveikatos priežiūros plėtrą savivaldybėse dažnai pasigendama aiškaus visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybėse apibrėžimo, jų teikimo režimo, pobūdžio, paslaugų teikimo sąlygų, reikalingų išteklių nustatymo. Šiuo metu taikomas savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros finansinių poreikių nustatymo mechanizmas iš esmės neatspindi realių šios srities finansavimo poreikių. Nepakankamai vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena.
7.2. Siekiant sėkmingai vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą šalyje, svarbu aukštos kvalifikacijos ir pakankami žmogiškieji ištekliai. Dauguma aukštos kvalifikacijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dirba didžiuosiuose miestuose esančiose visuomenės sveikatos priežiūros institucijose, privačiose institucijose ar institucijose, nesusijusiose su visuomenės sveikatinimo veikla. Ypač stinga specialistų atokiuose Lietuvos rajonuose. Atsižvelgiant į kintančias socialines ir ekonomines sąlygas nevertinamas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimas ir jo atitiktis visuomenės bei valstybės poreikiams, nevykdomas poreikio planavimas, atitinkantis Lietuvos darbo rinką. Nesutvarkyta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo sistema, suteikiant jiems naujausių visuomenės sveikatos mokslo ir praktikos žinių, sudarant sąlygas keistis patirtimi, įsisavinti pažangius darbo metodus, užtikrinančius šiuolaikinius poreikius, nepakankamai vykdomas kitų sektorių atstovų kvalifikacijos tobulinimas visuomenės sveikatos srityje.
7.3. ES, taip pat ir Lietuvoje, susiduriant su naujomis grėsmėmis visuomenės sveikatai, tokiomis kaip bioterorizmas, cheminių medžiagų tyčinis panaudojimas, naujai atsirandančių užkrečiamųjų ligų grėsmės (SŪRS, paukščių gripas ir kt.), būtina tobulinti pasirengimo bei reagavimo į ekstremalias situacijas valdymą. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai reglamentuoja sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir veiklą ekstremalių situacijų atvejais bei informacijos teikimą jų metu. Tačiau trūksta teisės aktų ir rekomendacijų, veiklos metodikų, apibrėžiančių sveikatos priežiūrą esant dideliam nukentėjusiųjų skaičiui, teroro aktų, kai panaudojamos cheminės, biologinės, radioaktyviosios medžiagos, atvejais. Ekstremalių sveikatai situacijų valdymui svarbūs duomenys apie sveikatos priežiūros įstaigų turimus kasdieninės veiklos išteklius (specialistai, įranga, medikamentai, kt. materialiniai ištekliai), kuriuos būtų galima naudoti ekstremalios situacijos metu. Priėjimas prie minėtų duomenų yra ribotas, todėl tikslinga nustatyti ekstremalių sveikatai situacijų valdymui reikalingus sveikatos priežiūros įstaigų duomenis apie jų išteklius, įvertinti informacinių technologijų naudojimo galimybes.
7.4. Psichikos sveikata pripažįstama svarbiausia XXI amžiaus pradžios visuomenės sveikatos sritimi. Lietuva lieka tarp valstybių, pasižyminčių itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais. Lietuvoje tebėra labai aukštas savižudybių rodiklis (2006 m. – 30,9 atv./100 000 gyventojų), didelis žmogžudysčių ir smurtinių nusikaltimų skaičius, gausėja sunkių smurtinių nusikaltimų, padaromų nepilnamečių asmenų, labiausiai tarp Europos Sąjungos valstybių paplitusios patyčios tarp vaikų. Bendruomenės psichikos sveikatos būklė yra labai sudėtingas biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių, kurių giluminės priežastys, tarpusavio sąveika, įtaka atskirų asmenų grupių ir visos visuomenės psichikos sveikatai iki šiol netyrinėta, kompleksas, todėl sunku planuoti ir pagrįsti efektyvias psichikos sveikatos stiprinimo ir sutrikimų prevencijos priemones.
7.5. Esamos teisinės bazės, susijusios su kai kuriais gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksniais, nuostatos dažnai yra arba netinkamai įgyvendinamos arba neatitinka realios situacijos ir įgyvendinimo galimybių, arba yra sričių, kuriose trūksta reglamentavimo. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistų gebėjimus vertinti triukšmo, patalpų oro kokybės, teritorijų planavimo ir kt. gyvenamosios aplinkos veiksnių keliamą riziką gyventojų sveikatai. Sveikatai palankios aplinkos bei nacionalinio būsto sertifikavimo modelių diegimo galimybės Lietuvoje nenagrinėtos.
7.6. Siekiant gerinti aplinkos sveikatinimo valdymą ir mažinti aplinkos veiksnių keliamą pavojų žmonių sveikatai, būtina tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sistemą, vykdyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėseną. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas jau kelis dešimtmečius yra sėkmingai taikomas Europos Sąjungos šalyse senbuvėse bei pradėtas taikyti kai kuriose naujosiose Europos Sąjungos šalyse, o Lietuvoje – nuo 2004 m. atliekamas vertinant planuojamą ūkinę veiklą. Europos Sąjungos visuomenės sveikatos politikoje poveikio visuomenės sveikatai vertinimas įvardijamas kaip viena svarbiausių priemonių (metodų) efektyvesnei sveikatos politikai formuoti.
7.7. Alkoholio vartojimas laikomas vienu iš pagrindinių ypatingai neigiamą įtaką gyventojų sveikatai darančių veiksnių. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2006 m., palyginti su 2005 m., 15 procentų padidėjo sergamumas alkoholine psichoze (100 000 gyventojų teko 38 susirgusieji). Net 66 proc. Lietuvos moksleivių per paskutiniuosius 12 mėnesių nurodo buvę girti. Alkoholio vartojimas, jo sukeliamos ligos ir traumos nėra atskiro individo problema. Tai sudėtinga socialinių, ekonominių, visuomenės sveikatos ir kitų problemų pasekmė. Tačiau alkoholio vartojimo giluminės priežastys, įtaka sveikatai, socialinei aplinkai, nusikalstamumui, teisėtvarkos pažeidimams išsamiai nenagrinėta. Trūksta kompleksinių įrodymais pagrįstų sprendimų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžių.
7.8. Traumos, nelaimingi atsitikimai ir apsinuodijimai yra viena iš trijų svarbiausių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių. Tai yra pagrindinė jaunesnių nei 45 m. gyventojų mirties priežastis. Įvairių institucijų duomenų bazėse (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, SVEIDRA, Lietuvos sveikatos informacijos centras, Policijos departamentas ir kt.) kaupiama informacija apie nelaimingus atsitikimus ir traumas, jų pasekmes yra fragmentiška, o dalis svarbios informacijos yra neregistruojama arba prarandama (pvz., traumų priežastys). Norint nustatyti prioritetus vykdant traumatizmo prevenciją, būtina stebėti traumų riziką, jos kitimą, prevencijos priemonių poveikį.
8. Vykdant sveikatos priežiūros sistemos reformą vienas pagrindinių vykdomos asmens sveikatos priežiūros sistemos reformos elementų yra asmens sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizavimas, tobulinant ir atnaujinant asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą. Šiomis priemonėmis siekiama gerinti paslaugų kokybę, didinti sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumą, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtį ir struktūrą priderinti prie paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų. Todėl svarbu įvertinti prieinamų ir kokybiškų paslaugų poreikį, sukurti nuolatinės stebėsenos sistemą, vertinančią, ar paslaugos atitinka gyventojų poreikius, sukurti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių prieinamas ir kokybiškas paslaugas, modelį.
III. TIKSLAS
IV. UŽDAVINIAI
10. Programos krypties uždaviniai yra šie:
10.1. tobulinti visuomenės sveikatos priežiūrą gerinant savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, tobulinant visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymą, gerinant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą bei tobulinant sveikatos rizikos veiksnių valdymą;
V. VERTINIMO KRITERIJAI
11. Atliktų visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių tyrimų, siekiant nuosekliai įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros reformą, skaičius.
12. Parengtų rekomendacijų, metodikų ir kitų dokumentų, skirtų gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei visuomenės sveikatos priežiūros sistemos gebėjimus valdyti sveikatos rizikos veiksnius, skaičius.
13. Atliktų tyrimų, sukurtų stebėsenos sistemų bei modelių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir asmens sveikatos priežiūros sistemos gebėjimų gerinimui, skaičius.
VI. NUMATOMI PASIEKTI REZULTATAI
15. Atliktų visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių tyrimų, siekiant nuosekliai įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros reformą, skaičius – 9.
16. Parengtų rekomendacijų, metodikų ir kitų dokumentų, skirtų gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei visuomenės sveikatos priežiūros sistemos gebėjimus, valdyti sveikatos rizikos veiksnius, skaičius – 9.
17. Atliktų tyrimų, sukurtų stebėsenos sistemų bei modelių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir asmens sveikatos priežiūros sistemos gebėjimų gerinimui, skaičius – 3.
VII. PRIEMONĖS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI
19. Šios Programos krypties tikslui ir uždaviniams pasiekti bus įgyvendinamos toliau aprašomos priemonės.
19.1. Programos uždaviniui – tobulinti visuomenės sveikatos priežiūrą gerinant savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, tobulinant visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymą, gerinant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą bei tobulinant sveikatos rizikos veiksnių valdymą – įgyvendinti bus įvertintos teikiamos gyventojams visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant gerinti jų kokybę, tobulinamas sveikatos rizikos veiksnių valdymas, rengiamos metodikos, rekomendacijos, veiklos algoritmai, tobulinama visuomenės sveikatos problemų ir priežiūros stebėsena tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu, leidžiant visuomenės sveikatos priežiūrą vykdančioms institucijoms, įstaigoms įvertinti gyventojų poreikius, nustatyti prioritetus bei numatyti efektyvias poveikio priemones ir veiksmus. Bus įgyvendinamos šios priemonės:
19.1.1. Savivaldybių vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros kokybės gerinimas. Bus atlikta savivaldybių teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, jų prieinamumo analizė, nustatyta, ar jos atitinka gyventojų poreikius bei valstybės vykdomą visuomenės sveikatos priežiūros politiką, nustatytas minimalus paslaugų poreikis, apimtis, ištekliai, parengti vaikų sveikatos priežiūros mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose ir kitų paslaugų teikimo modeliai. Siekiant reguliariai vertinti, ar savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos atitinka gyventojų poreikius, bus įdiegta visuomenės sveikatos stebėsenos sistema.
19.1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo, poreikio planavimo sistemos sukūrimas. Bus įvertintas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimas, darbo rinkos galimybės visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, poreikio planavimo aspektai, parengta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo sistema.
19.1.3. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valdymo ekstremalių sveikatai situacijų atvejais tobulinimas. Bus atliekama Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir veiklą ekstremalių situacijų atvejais, analizė, įvertintos sveikatos priežiūros įstaigų galimybės skubiai teikti informaciją apie ekstremalias situacijas ir veiklą jų metu, bus nustatyti ekstremalių sveikatai situacijų valdymui reikalingi asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų duomenys apie jų išteklius, įvertintos informacinių technologijų panaudojimo galimybės, bus parengtos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ekstremalių situacijų atvejais tvarkos aprašai ir metodikos.
19.1.4. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas. Bus atlikti epidemiologiniai sociologiniai tyrimai, siekiant nustatyti ir įvertinti visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnius ir planuoti ateities psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemones, parengtos rekomendacijos politikos formavimui.
19.1.5. Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas. Bus atlikta gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių (cheminių, fizikinių) normatyvinė ir valdymo teisinės bazės analizė, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, parengtos metodikos, modeliai, gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimo rekomendacijos, parengtos sveikatai palankios aplinkos gyventojams modelio plėtojimo gairės, nacionalinis sveiko būsto sertifikavimo modelis.
19.1.6. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, kaip tarpžinybinio sveikatos politikos formavimo įrankio, plėtojimas Lietuvoje. Siekiant mažinti neigiamą ir didinti teigiamą sprendimų poveikį sveikatai, mažinti sveikatos netolygumus bus atlikta išsami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – PVSV) Lietuvoje analizė, surinkti duomenys apie PVSV atvejus Lietuvoje bei gerą praktiką, bus nustatytos problemos, PVSV dalyvių poreikiai ir galimybės, susiję su PVSV taikymu, patobulintos ar parengtos PVSV metodikos, parengtas PVSV gebėjimų stiprinimo projektas, parengtos specialios mokymo programos supratimui apie PVSV plėtoti įvairiuose sektoriuose (aplinkos apsauga, teritorijų planavimas, transportas, pramonė, žemės ūkis, turizmas ir kt.), PVSV atlikimo mokymo programos.
19.1.7. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas. Bus įvertinta alkoholio kontrolės priemonių (įstatymų nuostatų, programų įgyvendinimo) efektyvumas, įtaka alkoholio vartojimo įpročiams ir paplitimui bei alkoholio įtakos sveikatai sąsajos, įvertintos alkoholio vartojimo priežastys, parengtos politikos formavimo rekomendacijos.
19.1.8. Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos sukūrimas. Bus įvertinti traumų ir nelaimingų atsitikimų informacijos šaltiniai ir valdytojai, duomenų poreikis traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos kūrimui, parengtos duomenų rinkimo, analizės ir naudojimo formuojant politiką metodikos ir rekomendacijos.
19.1.9. Biocidinių produktų valdymo sistemos tobulinimas. Bus atliekama biocidinių produktų valdymo sistemos analizė, siekiant, kad būtų gaminami, tiekiami į rinką ir naudojami tik saugūs ir efektyviai kenksmingus organizmus kontroliuojantys biocidiniai produktai. Bus išanalizuota valstybės institucijų, dalyvaujančių biocidinių produktų valdyme, informacinių sistemų tarpusavio sąveikos ir suderinamumo bei specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, parengtos ir įgyvendintos šių poreikių patenkinimo priemonės; bus parengtos ir įgyvendintos biocidinių produktų valdymo informacinės sistemos skaidrumo didinimo priemonės bei stebėsenos sistema; išanalizuoti ES valstybių biocidų kompetentingųjų institucijų veiklos mechanizmai, atlikta ES teisyno biocidų srityje naujų nuostatų perkėlimui ir įgyvendinimui reikalingų papildomų administracinių gebėjimų poreikio analizė, pateiktas reikiamų administracinių gebėjimų stiprinimo intervencijų komplekso projektas; bus parengtas ir įgyvendintas biocidinių produktų valdymo reglamentavimo aiškumo, paprastumo didinimo ir naštos verslui mažinimo projektas; parengtas ir įgyvendintas paslaugų ūkio subjektams, susijusiems su biocidinių produktų gamyba, tiekimu į rinką ir naudojimu, tobulinimo ir nuolatinės tobulinimo poreikių stebėsenos projektas.
19.2. Programos krypties uždaviniui – nuosekliai vykdyti asmens sveikatos priežiūros reformą, įvertinant paslaugų poreikį, sukuriant paslaugų atitikimo gyventojų poreikiams stebėsenos sistemą bei įstaigos, teikiančios prieinamas ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, modelį bus vykdomos 3 priemonės:
19.2.1. atlikti esamų paslaugų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų analizę bei nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų poreikį apskričių (Lietuvos) mastu. Tiriamojo darbo metu bus atlikta esamų sveikatos priežiūros paslaugų, ypač specializuotų, išdėstymas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose ir atlikta šių paslaugų poreikio analizė; įvertinti žmogiškieji ir materialieji sveikatos priežiūros įstaigų ištekliai ir susieti su sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu; ištirta, kaip, plėtojant skirtingas sveikatos priežiūros paslaugas, didėja šiuolaikinių technologijų ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis; atliktas sveikatos priežiūros finansinių išteklių vertinimas ir jų atitikimas sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui; pateiktas sveikatos priežiūros paslaugų ir materialiųjų, žmonių bei finansinių išteklių poreikis apskričių (Lietuvos) mastu;
19.2.2. parengti vykstančių permainų vertinimo (stebėsenos) sistemos projektą ir įdiegti, siekiant nuolat vertinti sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų atitikimą gyventojų poreikiams. Bus ištirta praėjusio (paskutinių 5 metų) ir esamo laikotarpio sveikatos priežiūros plėtra, apimant pagrindines jos kryptis ir įvertinant sveikatos paslaugų teikimą bei atitiktį gyventojų poreikiams, išanalizavus demografinius ir sveikatos rodiklių gerinimo priemones bei atsižvelgiant į visuomenės gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros įstaigų perspektyvą. Siekiant nuolat vertinti sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų atitikimą gyventojų poreikiams, bus įdiegta stebėsenos sistema, kurios pagalba sveikatos priežiūros specialistai galės imtis priemonių šiems gyventojų poreikiams patenkinti;
19.2.3. parengti savivaldybės ir apskrities ligoninių vidinės struktūros projektus, siekiant teikti greitas ir kokybiškas paslaugas. Bus sukurtas savivaldybių ir apskrities ligoninių vidinės struktūros modelis, kuriame nurodytos teiktinos sveikatos priežiūros paslaugos, ligoninės pastatų, skyrių išsidėstymo bei aplinkos struktūra, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikis.
VIII. VYKDYTOJAI
IX. NUMATOMOS SKIRTI LĖŠOS
21. Šiai programos krypčiai įgyvendinti skiriama 29,4 mln. litų, iš jų 2007–2013 metams numatomos ES struktūrinės paramos dalies lėšos – 25,0 mln. litų.
22. Numatomos 2007–2013 metams ES struktūrinės paramos dalies lėšos:
22.1. Tobulinti visuomenės sveikatos priežiūrą, gerinant savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, tobulinant visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymą, gerinant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą bei tobulinant sveikatos rizikos veiksnių valdymą – 18 mln. litų.
Sveikatos priežiūros sistemos tęstinumo,
sveikatos priežiūros infrastruktūros
optimizavimo programos
2 priedas
AMBULATORINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Programos Ambulatorinių paslaugų plėtros krypties įgyvendinimas sudarys prielaidas efektyviau ir kokybiškiau teikti ambulatorines gydytojų specialistų paslaugas. Investicijas numatoma skirti antrinio lygio ambulatorinių ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų plėtrai. Išplėtotos šios paslaugos sudarys prielaidas pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, mažinti eiles pas gydytojus specialistus.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
2. Pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo (2003–2005 m.) rezultatai rodo, kad ambulatorinių paslaugų apimtys padidėjo 6 procentais. Antrojo restruktūrizavimo etapo vienas iš uždavinių – ambulatorinėje grandyje stiprinti konsultacijų poliklinikų infrastruktūrą, plėtoti ambulatorinės reabilitacijos paslaugas. Be to, vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo prioritetų yra ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas plėtoti sparčiau už stacionarinių paslaugų mažinimą.
3. Šiuo metu antrinio lygio ambulatorinių paslaugų apimtys ir kokybė nepakankamos. Ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, tarp jų ir ligoninių ambulatorinė grandis, nėra pakankamai aprūpintos modernia diagnostikos įranga (šiuolaikiškais rentgeno aparatais, echoskopais, endoskopais ir t. t.). Plėtojant antrinio lygio ambulatorines paslaugas tikimasi pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, mažinti patekimo pas gydytojus specialistus eiles. Pavyzdžiui, 2005 m. vienoje iš Vilniaus miesto poliklinikų buvo vykdoma antrinio lygio ambulatorinių paslaugų plėtros programa, kuria buvo siekiama mažinti pacientų eiles. Įstaigai įsigijus naujos, modernios medicinos įrangos, sumažėjo patekimo pas gydytojus laikas: pas kardiologą nuo 35 d. iki 20 d., endokrinologą – nuo 40 d. iki 30 d., neurologą – nuo 10 d. iki 2 d., oftalmologą – nuo 6 d. iki 3 d., urologą – nuo 20 d. iki 10 d., akušerį-ginekologą – nuo 25 d. iki 14 d., nefrologą – nuo 20 d. iki 14 d. Be to, sutrumpėjo pacientų ištyrimo ir diagnozės nustatymo laikas, tolygiau paskirstomas darbo krūvis, pacientai gali kreiptis į gydytoją specialistą toje pačioje įstaigoje.
4. Pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 1.4 priemonę „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas“ buvo investuojama į pirminės sveikatos priežiūros plėtrą, skatinant šeimos gydytojų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veiklą, didinant tyrimų ir gydymo paslaugų apimtis pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigose. Tretinio lygio ambulatorinės paslaugos 2004 m. buvo remiamos įgyvendinant Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas projektą. Šiuo projektu buvo siekiama gerinti širdies ir kraujagyslių ligų srities sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visų lygių ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
5. Siekiant gerinti medicininę reabilitaciją ligoniams po sunkių traumų ir ligų bei greičiau sugrąžinti jų darbingumą, numatoma plėtoti ambulatorinę reabilitaciją, kuri dažniausiai teikiama poliklinikose, teikiančiose antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. arčiau pacientų namų esančiose gydymo įstaigose. Ambulatorinė reabilitacija veiksmingumu nenusileidžia stacionarinei reabilitacijai. Per dieną poliklinikoje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas gali gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.
III. TIKSLAS
IV. UŽDAVINIAI
V. VERTINIMO KRITERIJAI
VI. NUMATOMI PASIEKTI REZULTATAI
13. Numatoma, kad įgyvendinus šią Programos kryptį ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerės apie 790 000 pacientų (planuojama, kad 2013 m. antrinio lygio ambulatorines paslaugas ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų kiekis išaugs 2 proc.).
VII. PRIEMONĖS UŽDAVINIAMS PASIEKTI
15. Šios Programos Ambulatorinių paslaugų plėtros krypties tikslui ir uždaviniams įgyvendinti reikalingos toliau aprašomos priemonės.
16. Programos Ambulatorinių paslaugų plėtros krypties uždaviniui „antrinio lygio ambulatorinių paslaugų infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinti bus vykdomos 2 priemonės:
16.1. Medicinos įrangos, skirtos antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti, įsigijimas. Numatoma skirti lėšų viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose teikiamos antrinės (specializuotos) ambulatorinės konsultacijos. Šios įstaigos bus aprūpinamos rentgeno aparatais ir endoskopais. Echoskopais bus aprūpintos sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms nėra numatyta skirti lėšų šiai aparatūrai Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-799 (Žin., 2007, Nr. 106-4354), Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo kryptyje.
16.2. Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose teikiamos antrinės (specializuotos) ambulatorinės konsultacijos, patalpų, susijusių su antrinių ambulatorinių konsultacijų teikimu, atnaujinimas atliekant jose remonto/ rekonstrukcijos darbus. Remontai bus atliekami konsultaciniuose kabinetuose, procedūriniuose, laukiamosiose patalpose bei personalo kambariuose.
17. Programos Ambulatorinių paslaugų plėtros krypties uždaviniui „ambulatorinės reabilitacijos paslaugų infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinti bus vykdomos 2 priemonės:
17.1. Medicinos įrangos, skirtos ambulatorinės reabilitacijos paslaugoms teikti, įsigijimas. Įgyvendinant šią priemonę siekiama viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ambulatorinės reabilitacijos paslaugas arba kuriose pagal sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planus 2007–2008 m. numatyta įsteigti ambulatorinės reabilitacijos skyrius, aprūpinti nauja arba atnaujinti pasenusią medicinos įrangą: ultragarsinius inhaliatorius, aparatus induktotermijai, impulsinių srovių (žemo dažnio srovės) aparatus, magneto terapijos aparatus, ergoterapijos stendus, masažinius stalus ir kėdes, kilimėlius, sieneles kineziterapijai ir kita.
VIII. VYKDYTOJAI
18. Projektus pagal šią Programos kryptį gali įgyvendinti:
18.3. viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos:
| Eil. Nr. |
Uždavinio „antrinio lygio ambulatorinių paslaugų infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinimo |
Uždavinio „ambulatorinės reabilitacijos paslaugų infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinimo |
| 1. |
VšĮ Alytaus poliklinika |
VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė |
| 2. |
VšĮ Anykščių ligoninė |
VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė |
| 3. |
VšĮ Antakalnio poliklinika |
VšĮ Anykščių ligoninė |
| 4. |
VšĮ Biržų ligoninė |
VšĮ Antakalnio poliklinika |
| 5. |
VšĮ Centro poliklinika |
VšĮ Druskininkų ligoninė |
| 6. |
VšĮ Druskininkų ligoninė |
VšĮ Gargždų ligoninė |
| 7. |
VšĮ Elektrėnų ligoninė |
VšĮ Ignalinos rajono ligoninė |
| 8. |
VšĮ Gargždų ligoninė |
VšĮ Jonavos ligoninė |
| 9. |
VšĮ Ignalinos rajono ligoninė |
VšĮ Joniškio ligoninė |
| 10. |
VšĮ Jonavos ligoninė |
VšĮ Jurbarko ligoninė |
| 11. |
VšĮ Joniškio ligoninė |
VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė |
| 12. |
VšĮ Jurbarko ligoninė |
VšĮ Kauno apskrities ligoninė |
| 13. |
VšĮ Kaišiadorių ligoninė |
VšĮ Kauno Dainavos poliklinika |
| 14. |
VšĮ Kalvarijos ligoninė |
VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika |
| 15. |
VšĮ Karoliniškių poliklinika |
VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos |
| 16. |
VšĮ Kauno Centro poliklinika |
VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė |
| 17. |
VšĮ Kauno Dainavos poliklinika |
VšĮ Kauno Šilainių poliklinika |
| 18. |
VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika |
VšĮ Kėdainių ligoninė |
| 19. |
VšĮ Kauno Šančių poliklinika |
VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė |
| 20. |
VšĮ Kauno Šilainių poliklinika |
VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras |
| 21. |
VšĮ Kazlų Rūdos ligoninė |
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė |
| 22. |
VšĮ Kelmės ligoninė |
VšĮ Kretingos ligoninė |
| 23. |
VšĮ Kėdainių ligoninė |
VšĮ Kupiškio ligoninė |
| 24. |
VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras |
VšĮ Lazdijų ligoninė |
| 25. |
VšĮ Kretingos ligoninė |
VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninė |
| 26. |
VšĮ Kupiškio ligoninė |
VšĮ Marijampolės ligoninė |
| 27. |
VšĮ Kuršėnų ligoninė |
VšĮ Mažeikių ligoninė |
| 28. |
VšĮ Lazdijų ligoninė |
VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė |
| 29. |
VšĮ Lazdynų poliklinika |
VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė |
| 30. |
VšĮ Mažeikių ligoninė |
VšĮ Pakruojo ligoninė |
| 31. |
VšĮ Molėtų ligoninė |
VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninė |
| 32. |
VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė |
VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė |
| 33. |
VšĮ Naujininkų poliklinika |
VšĮ Pasvalio ligoninė |
| 34. |
VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika |
VšĮ Plungės ligoninė |
| 35. |
VšĮ Pakruojo ligoninė |
VšĮ Radviliškio ligoninė |
| 36. |
VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika |
VšĮ Rokiškio ligoninė |
| 37. |
VšĮ Pasvalio ligoninė |
VšĮ Sapiegos ligoninė |
| 38. |
VšĮ Plungės ligoninė |
VšĮ Šakių ligoninė |
| 39. |
VšĮ Prienų ligoninė |
VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė |
| 40. |
VšĮ Radviliškio ligoninė |
VšĮ Šeškinės poliklinika |
| 41. |
VšĮ Raseinių ligoninė |
VšĮ Šilalės ligoninė |
| 42. |
VšĮ Rokiškio ligoninė |
VšĮ Šilutės ligoninė |
| 43. |
VšĮ Šakių ligoninė |
VšĮ Širvintų ligoninė |
| 44. |
VšĮ Šalčininkų ligoninė |
VšĮ Telšių apskrities ligoninė |
| 45. |
VšĮ Šeškinės poliklinika |
VšĮ Ukmergės ligoninė |
| 46. |
VšĮ Šilalės ligoninė |
VšĮ Utenos apskrities ligoninė |
| 47. |
VšĮ Šilutės ligoninė |
VšĮ Vilkaviškio ligoninė |
| 48. |
VšĮ Širvintų ligoninė |
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika |
| 49. |
VšĮ Švenčionių ligoninė |
VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė |
| 50. |
VšĮ Trakų ligoninė |
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos |
| 51. |
VšĮ Ukmergės ligoninė |
VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė |
| 52. |
VšĮ Varėnos ligoninė |
VšĮ Visagino ligoninė |
| 53. |
VšĮ Vilkaviškio ligoninė |
VšĮ Zarasų ligoninė |
| 54. |
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika |
|
| 55. |
VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika |
|
| 56. |
VšĮ Visagino ligoninė |
|
| 57. |
VšĮ Zarasų ligoninė |
|
Sveikatos priežiūros sistemos tęstinumo,
sveikatos priežiūros infrastruktūros
optimizavimo programos
3 priedas
STACIONARINIŲ PASLAUGŲ OPTIMIZAVIMO KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę gyventojams, būtina pertvarkyti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklą. Yra būtinos investicijos į stacionarinių paslaugų apskrityse ir savivaldybėse optimizavimą, alternatyvių veiklos formų plėtrą. Antrajame restruktūrizavimo etape siekiama, optimizuojant stacionarinę grandį, modernizuoti savivaldybių ligoninių infrastruktūrą, skirtą labiausiai paplitusioms ir nesudėtingoms ligoms gydyti, o sudėtingų ligų diagnostiką ir gydymą koncentruoti universitetų ir didžiųjų miestų ligoninėse, geriau jas aprūpinant modernia įranga.
2. Investicijas numatoma teikti stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubios pagalbos skyrių infrastruktūrai gerinti, dienos chirurgijos paslaugoms plėsti. Priėmimo-skubios pagalbos skyriai bus atnaujinti pagal specialiuosius reikalavimus investuojant į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurių priėmimo-skubios pagalbos skyrių atnaujinimas nebus finansuojamas pagal Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-799 (Žin., 2007, Nr. 106-4354), Mirtingumo ir neįgalumo nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių mažinimo kryptį. Investicijas numatoma skirti dienos chirurgijos paslaugų infrastruktūrai gerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos chirurgijos paslaugas, aprūpinant medicinos įranga ir atliekant remonto darbus. Bus pasiekti tokie Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos rezultatai – stacionarinių paslaugų redukavimas, laiko, per kurį pacientai sulaukia sveikatos paslaugų, mažėjimas.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Sveikatos priežiūros įstaigų pirmojo restruktūrizavimo etapo rezultatai rodo, kad teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūra, įstaigų tinklas ir išteklių naudojimas tapo racionalesnis, tačiau norint pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, reikia tobulinti stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų santykį mažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ligoninėse, plėtojant slaugos, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas. Tai daro sveikatos sistemą efektyvesnę sveikatinimo, ekonominiu, socialiniu ir teisumo aspektais.
4. Su stacionarinės pagalbos optimizavimo ir modernizavimo procesu yra glaudžiai susijęs priėmimo-skubios pagalbos skyrių atnaujinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Stacionarų priėmimo skyriams tenka išskirtinė atsakomybė, nes jie pirmieji susiduria su nukentėjusiaisiais, sužeistaisiais. Ši tarnyba turi būti ypatinga: mobili, turi sugebėti teikti įvairaus profilio būtinąją medicinos pagalbą ne tik hospitalizuojamiems pacientams, bet užtikrinti ir skubų ambulatorinės pagalbos paslaugų teikimą visą parą.
5. 2007 m. pradėta teikti nauja – stebėjimo paslauga, kuri teikiama į stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvykusiems pacientams, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias tik slaugos ir palaikomojo gydymo arba tik medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas. Ši paslauga ypač svarbi savivaldybių ligoninėms, kurioms dažnai tenka spręsti, ar pakankamai saugu išleisti į namus kaime gyvenantį pacientą iškart po to, kai jam suteikiama būtinoji medicinos pagalba. Stebėjimo paslauga teikiama pacientui, kai tyrimams ir tam tikriems gydymo veiksmams atlikti prireikia nuo 8 iki 24 val. arba jei neįmanoma užtikrinti saugaus paciento pervežimo po to, kai jam suteikiama būtinoji medicinos pagalba.
6. Dienos chirurgija yra viena iš naujų ir progresyvių paslaugų teikimo formų, plačiai taikoma Europos Sąjungos šalyse, kuri neformuoja naujo ligonių srauto, o tik jį perskirsto. Įdiegus šias paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje sutrumpėja planinės operacijos laukiančiųjų pacientų eilės ir taip patenkinami pacientų poreikiai greičiau gauti būtiną paslaugą, mažėja ligonių nedarbo dienų skaičius, gerėja sveikatos priežiūros prieinamumas, dienos chirurgijos skyriuje suteikta paslauga yra dvigubai pigesnė, mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.
7. Numatoma plėtoti dienos chirurgiją visose ligoninėse, teikiančiose šias paslaugas arba kuriose pagal sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planus 2007-2008 m. numatyta įsteigti dienos chirurgijos skyrius, atliekant patalpų remontą, įsigyjant ar atnaujinant medicinos įrangą ir technologijas.
III. TIKSLAS
IV. UŽDAVINIAI
V. VERTINIMO KRITERIJAI
VI. NUMATOMI PASIEKTI REZULTATAI
14. Numatoma, kad įgyvendinus šią Programos kryptį sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerės apie 493 000 pacientų (planuojama, kad 2013 m. stacionarinių paslaugų skaičius nepasikeis).
VII. PRIEMONĖS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI
17. Programos Stacionarinių paslaugų optimizavimo krypties uždaviniui „priėmimo-skubios pagalbos skyrių infrastruktūros atnaujinimas sveikatos priežiūros įstaigose, kurių priėmimo-skubios pagalbos skyrių atnaujinimas nebus finansuojamas pagal Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programos Mirtingumo ir neįgalumo nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių mažinimo kryptį“ įgyvendinti bus vykdomos 2 priemonės:
17.1. Medicinos įrangos, medicininių ir biuro baldų, skirtų priėmimo-skubios pagalbos skyriams, įsigijimas. Numatoma skirti lėšų viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, aprūpinant nauja arba atnaujinant pasenusią diagnostikos ir gydymo įrangą, pagal Specialiuosius reikalavimus stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubios pagalbos skyriui, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-394 (Žin., 2004, Nr. 90-3314) bei aprūpinant jas medicininiais ir biuro baldais;
17.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubios pagalbos skyrių patalpų remontas/rekonstrukcija. Remontai ir rekonstrukcijos bus atliekami registratūroje, pacientų ir lydinčiųjų asmenų laukiamuosiuose, pacientų apžiūros kambariuose, pacientų stebėjimo palatose, diagnostiniuose ir apžiūrų kabinetuose, izoliatoriuje, personalo kambariuose bei pagalbinėse patalpose.
18. Programos Stacionarinių paslaugų optimizavimo krypties uždaviniui „dienos chirurgijos paslaugų plėtra“ įgyvendinti bus vykdomos 2 priemonės:
18.1. Medicinos įrangos, skirtos dienos chirurgijos paslaugoms teikti, įsigijimas. Numatoma skirti lėšų viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teikia dienos chirurgijos paslaugas, aprūpinant nauja arba atnaujinant pasenusią medicininę įrangą: operacinius stalus, gyvybinių funkcijų monitorius, operacinių šviestuvus, dirbtinės plaučių ventiliacijos ir narkozės aparatus, elektrokaustiką, defibriliatorius, laparoskopus ir kitą įrangą, atsižvelgiant į teikiamų dienos chirurgijos paslaugų profilį ir specifiką.
18.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių dienos chirurgijos paslaugas, patalpų remontas/rekonstrukcija. Remontai ir rekonstrukcijos bus atliekami dienos chirurgijos registratūroje, operacinėse, procedūriniuose kabinetuose, stebėjimo palatose, pacientų ir lydinčiųjų asmenų laukiamuosiuose, pacientų apžiūros kambariuose, diagnostiniuose ir apžiūrų kabinetuose, personalo kambariuose bei pagalbinėse patalpose.
VIII. VYKDYTOJAI
19. Projektus pagal šią Programos kryptį gali įgyvendinti:
19.3. viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos:
| Eil. Nr. |
Uždavinio „priėmimo-skubios pagalbos skyrių infrastruktūros atnaujinimas“ įgyvendinimo |
Uždavinio „dienos chirurgijos paslaugų plėtra“ įgyvendinimo |
| 1. |
VšĮ Anykščių ligoninė |
VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė |
| 2. |
VšĮ Biržų ligoninė |
VšĮ Anykščių ligoninė |
| 3. |
VšĮ Druskininkų ligoninė |
VšĮ Biržų ligoninė |
| 4. |
VšĮ Elektrėnų ligoninė |
VšĮ Druskininkų ligoninė |
| 5. |
VšĮ Gargždų ligoninė |
VšĮ Elektrėnų ligoninė |
| 6. |
VšĮ Ignalinos ligoninė |
VšĮ Gargždų ligoninė |
| 7. |
VšĮ Jonavos ligoninė |
VšĮ Ignalinos ligoninė |
| 8. |
VšĮ Joniškio ligoninė |
VšĮ Jonavos ligoninė |
| 9. |
VšĮ Jurbarko ligoninė |
VšĮ Joniškio ligoninė |
| 10. |
VšĮ Kaišiadorių ligoninė |
VšĮ Jurbarko ligoninė |
| 11. |
VšĮ Kalvarijos ligoninė |
VšĮ Kaišiadorių ligoninė |
| 12. |
VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė |
VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė |
| 13. |
VšĮ Kauno apskrities ligoninė |
VšĮ Kauno apskrities ligoninė |
| 14. |
VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos |
VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos |
| 15. |
VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė |
VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė |
| 16. |
VšĮ Kazlų Rūdos ligoninė |
VšĮ Kelmės ligoninė |
| 17. |
VšĮ Kėdainių ligoninė |
VšĮ Kėdainių ligoninė |
| 18. |
VšĮ Kelmės ligoninė |
VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninė |
| 19. |
VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė |
VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė |
| 20. |
VšĮ Kretingos ligoninė |
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė |
| 21. |
VšĮ Kupiškio ligoninė |
VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė |
| 22. |
VšĮ Kuršėnų ligoninė |
VšĮ Kretingos ligoninė |
| 23. |
VšĮ Lazdijų ligoninė |
VšĮ Kupiškio ligoninė |
| 24. |
VšĮ Mažeikių ligoninė |
VšĮ Lazdijų ligoninė |
| 25. |
VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė |
VšĮ Marijampolės ligoninė |
| 26. |
VšĮ Molėtų ligoninė |
VšĮ Mažeikių ligoninė |
| 27. |
VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė |
VšĮ Molėtų ligoninė |
| 28. |
VšĮ Pakruojo ligoninė |
VšĮ Pakruojo ligoninė |
| 29. |
VšĮ Pasvalio ligoninė |
VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė |
| 30. |
VšĮ Plungės ligoninė |
VšĮ Pasvalio ligoninė |
| 31. |
VšĮ Prienų ligoninė |
VšĮ Plungės ligoninė |
| 32. |
VšĮ Radviliškio ligoninė |
VšĮ Prienų ligoninė |
| 33. |
VšĮ Raseinių ligoninė |
VšĮ Radviliškio ligoninė |
| 34. |
VšĮ Rokiškio ligoninė |
VšĮ Raseinių ligoninė |
| 35. |
VšĮ Šakių ligoninė |
VšĮ Rokiškio ligoninė |
| 36. |
VšĮ Šalčininkų ligoninė |
VšĮ Šakių ligoninė |
| 37. |
VšĮ Šilalės ligoninė |
VšĮ Šalčininkų ligoninė |
| 38. |
VšĮ Šilutės ligoninė |
VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė |
| 39. |
VšĮ Širvintų ligoninė |
VšĮ Šilalės ligoninė |
| 40. |
VšĮ Švenčionių ligoninė |
VšĮ Šilutės ligoninė |
| 41. |
VšĮ Trakų ligoninė |
VšĮ Širvintų ligoninė |
| 42. |
VšĮ Ukmergės ligoninė |
VšĮ Švenčionių ligoninė |
| 43. |
VšĮ Varėnos ligoninė |
VšĮ Tauragės apskrities ligoninė |
| 44. |
VšĮ Vilkaviškio ligoninė |
VšĮ Telšių apskrities ligoninė |
| 45. |
VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė |
VšĮ Trakų ligoninė |
| 46. |
VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė |
VšĮ Ukmergės ligoninė |
| 47. |
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos |
VšĮ Utenos apskrities ligoninė |
| 48. |
VšĮ Visagino ligoninė |
VšĮ Varėnos ligoninė |
| 49. |
VšĮ Zarasų ligoninė |
VšĮ Vilkaviškio ligoninė |
| 50. |
|
VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė |
| 51. |
|
VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė |
| 52. |
|
VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė |
| 53. |
|
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos |
| 54. |
|
VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė |
| 55. |
|
VšĮ Vilniaus universiteto Žalgirio klinika |
| 56. |
|
VšĮ Visagino ligoninė |
| 57. |
|
VšĮ Zarasų ligoninė |
Sveikatos priežiūros sistemos tęstinumo,
sveikatos priežiūros infrastruktūros
optimizavimo programos
4 priedas
PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Programos krypties aprašas numato palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtojimą. Šių paslaugų plėtra suteikia galimybę įvairaus amžiaus asmenims spręsti daugelį sveikatos priežiūros problemų. Sunkiems ligoniams po gydymo stacionare reikia ilgalaikės slaugos paslaugų, todėl tikslinga juos perkelti slaugyti į slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines ar tokius skyrius, esančius stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Paliatyvioji pagalba – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijas Lietuvoje numatoma įsteigti apie 180 stacionarinių paliatyviosios pagalbos lovų. Iki šiol paliatyvioji pagalba buvo teikiama palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse arba bendrojo pobūdžio ligoninėse, kuriose buvo teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
2. Lietuvos sveikatos informacijos centro 2006 metų duomenimis, Lietuvoje buvo 59 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės. Šios paslaugos taip pat teikiamos bendrojo pobūdžio stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pirminės sveikatos priežiūros centruose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) 2007 metų duomenimis, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) yra finansuojamos 3832 palaikomojo gydymo ir slaugos lovos, tai sudaro 1,18 lovos 1000 gyventojui. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo 8 proc., tačiau palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų padidėjo 15 proc. Stebimas slaugos lovų trūkumas Vilniaus mieste bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
3. Atkreiptinas dėmesys ir į senstančią visuomenę ir lėtinėmis ligomis sergančiųjų skaičiaus didėjimą. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai 2005 metais sudarė 15,1 proc., 2006 metais – 15,3 proc. visų gyventojų. Prognozuojama, kad 2050 metais kas trečias (35 proc.) Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus. Demografinio senėjimo pokyčiai lemia socialines ir ekonomines, gyventojų socialinio aprūpinimo bei sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, orientuotų į senų žmonių sveikatos problemas, paslaugų poreikio didėjimą. Todėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra būtų viena iš efektyvių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo plėtros priemonių, kuri gerintų visuomenės senėjimo proceso kokybę.
4. 2007 m. rugpjūčio 2 d. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimu Nr. 5/2 „Dėl slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų plėtros patvirtinimo“ buvo nuspręsta, kad slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų savivaldybėje gali būti padidintas nuo 1,2 iki 2 lovų. Dėl šių paslaugų plėtojimo ir slaugos lovų skaičiaus asmens sveikatos priežiūros įstaigos suderina ir sprendimą priima jų steigėjai, t. y. savivaldybės, atsižvelgusios į jų gyventojų poreikius.
5. Kasdien pasaulyje skausmą kenčia mažiausiai 4 milijonai sergančiųjų vėžiu ir kitomis sunkiai pagydomomis ligomis. 70 proc. sunkiomis ligų formomis sergančių ligonių skausmas yra pagrindinis simptomas. Apie 3–4 tūkstančius ligonių Lietuvoje kenčia skausmą, pusė iš jų – stiprų, trečdalis – labai stiprų. Tokiems ligoniams reikalinga paliatyvioji pagalba. Vadovaujantis tarptautine patirtimi ir patvirtinus invazinių skausmo malšinimo dienos stacionaro paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimus ir bazines kainas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-430 (Žin., 2003, Nr. 71-3254), Lietuvoje patvirtinta skausmo medicina.
6. Užsienio valstybės (pagal PSO rekomendacijas) 1 milijonui gyventojų paliatyviajai pagalbai užtikrinti patvirtina 60 stacionarinių lovų. Lietuvai, turinčiai apie 3,37 milijonus gyventojų – tikslinga įkurti apie 180 lovų (suaugusiesiems ir vaikams). 2003 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) Ministrų tarybos komiteto rekomendacijose valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms pateiktas reikalavimas, kad kiekvienoje ES šalyje būtų įkurta paliatyviosios pagalbos sistema. 2005 m. Seule (Korėja) II pasauliniame nacionalinių hospisų ir paliatyviosios pagalbos asociacijų susitikime priimta Deklaracija dėl hospisų (nedidelės ligoninės nepagydomai sergantiems žmonėms) ir paliatyviosios pagalbos plėtojimo. Lietuvoje iki šiol paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse bei specializuotose ligoninėse (onkologinėse).
7. Paliatyvioji pagalba įteisinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 „Dėl vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 117-5348), taip pat sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl Paliatyvios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-290), tačiau neturint pakankamai technologijų ir slaugos priemonių, atitinkamai parengtų specialistų, paliatyvioji pagalba teikiama nepakankamai efektyviai ir kokybiškai.
III. TIKSLAS
IV. UŽDAVINIAI
V. VERTINIMO KRITERIJAI
12. Pacientų, kuriems pagerėjo slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugų kokybė ir prieinamumas, skaičius.
VI. NUMATOMI PASIEKTI KRITERIJAI
14. Numatoma, kad įgyvendinus šią Programos kryptį sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerės apie 39 000 pacientų (planuojama, kad 2013 m. paslaugų kiekis išaugs 2 proc.).
15. Numatoma atnaujinti 60 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, infrastruktūrą.
16. Palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius, tenkantis 1000 šalies gyventojų bus padidintas vidutiniškai iki 1,5 lovos.
VII. PRIEMONĖS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI
18. Šios Programos Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtros krypties tikslui ir uždaviniams įgyvendinti reikalingos toliau aprašomos priemonės.
19. Programos krypties uždaviniui „palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinti bus vykdomos 2 priemonės:
19.1. Gerinti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą. Įgyvendinant šią priemonę numatoma atlikti viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, patalpų remontą/rekonstrukciją.
19.2. Palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičiaus, tenkančio 1000-čiui šalies gyventojų padidinimas vidutiniškai iki 1,5 lovos. Įgyvendinant šią priemonę viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose numatoma įsteigti apie 1 185 palaikomojo gydymo ir slaugos lovų, aprūpinant jas medicinos ir slaugos įranga.
20. Programos krypties uždaviniui „paliatyviosios pagalbos paslaugų įsteigimas sveikatos priežiūros įstaigose“ įgyvendinti bus vykdoma priemonė „medicininės įrangos ir remonto darbų atlikimas, paliatyvios pagalbos paslaugoms įsteigti“. Numatoma pirkti medicinos įrangą ir atlikti remonto darbus paliatyviosios pagalbos paslaugoms plėtoti. Įgyvendinant šią priemonę numatoma viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsteigti apie 180 paliatyviosios pagalbos stacionarinių lovų, aprūpinant jas elektrokardiografijos aparatais, ultragarso aparatais, monitoravimo įranga, dirbtinės plaučių ventiliacijos įranga, funkcinėmis lovomis ir kita medicinos įranga, bei atlikti šių įstaigų patalpų, susijusių su paliatyviosios pagalbos teikimu (palatų, apžiūros ir procedūrinių kabinetų, pagalbinių patalpų, koridorių) remontą/rekonstrukciją.
VIII. VYKDYTOJAI
21. Projektus pagal šią Programos kryptį gali įgyvendinti:
22. Dėl Programos Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtros krypties 1 uždavinio „palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų infrastruktūros gerinimas“ 2 priemonės „palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičiaus, tenkančio 1000 šalies gyventojų, padidinimas vidutiniškai iki 1,5 lovos“ ir 2 uždavinio „paliatyviosios pagalbos paslaugų įsteigimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ priemonės „medicininės įrangos ir remonto darbų atlikimas, paliatyviosios pagalbos paslaugoms įsteigti“ paramos gavėjų bus spendžiama, atsižvelgiant į palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimybes. Projektų vykdytojų sąrašas bus patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Sveikatos priežiūros sistemos tęstinumo,
sveikatos priežiūros infrastruktūros
optimizavimo programos
5 priedas
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS SAVIVALDYBĖSE PLĖTROS KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vykdant visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reformą vienas svarbiausių prioritetų yra priartinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemą prie bendruomenės, užtikrinti Lietuvos gyventojams prieinamas, tinkamas, laiku ir kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, kurios padėtų mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą, neįgalumą nuo dažniausiai paplitusių sveikatos problemų, sudarytų sąlygas stiprinti ir saugoti sveikatą.
2. Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų senėjimo tendencijas, nemažėjantį lėtinių neinfekcinių ligų bei nelaimingų atsitikimų ir traumų paplitimą, kurių daugelio galima išvengti, būtina plėtoti sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką bendruomenėje, saugant ir gerinant gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo, fizinę ir psichikos sveikatą, stebėti visuomenės sveikatos pokyčius, įtraukti bendruomenę ir kitus partnerius į sveikatinimo veiklą.
3. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijoje bei jos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574), numatyta įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą savivaldybių politikoje, sustiprinant visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse bei steigiant visuomenės sveikatos biurus, ir taip prisidėti prie sergamumo užkrečiamosiomis ir neinfekcinėmis ligomis mažinimo, visuomenės sveikatos stebėsenos ir gyventojų informuotumo visuomenės sveikatos klausimais gerinimo, pasirengimo greitai reaguoti į sveikatai iškylančias grėsmes, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimo bei gerinimo.
4. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtros krypties aprašas nustato visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtrą, siekiant gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę savivaldybėse.
5. Šiame apraše vartojama sąvoka:
Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras – savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, įsteigta savivaldybėms teisės aktų nustatytoms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti. Savivaldybės visuomenės sveikatos biure turi būti įsteigtos privalomos pareigybės, atitinkančios joms keliamus kvalifikacinius reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-918 „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 121-4983).
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
6. Nors įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuoja visuomenės sveikatos priežiūros veiklą savivaldybėse, dažnai ši veikla nesisteminga, nepakankama, fragmentiška, nėra tinkamo vykdomų priemonių koordinavimo.
7. Viena iš pagrindinių savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2225), yra visuomenės sveikatos stebėsena siekiant gauti išsamią informaciją apie gyventojų sveikatos būklę ir ją lemiančius rizikos veiksnius, nustatyti visuomenės sveikatos problemas ir visuomenės sveikatos stiprinimo prioritetus, planuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos stiprinimo ir prevencijos priemones. Tai turėtų apimti valstybinių visuomenės sveikatos programų įgyvendinimo masto nustatymą, svarbių bendruomenei sveikatos stiprinimo programų rengimą ir įgyvendinimą, sveikatos saugos ir sveikatos ugdymo bei stiprinimo (ypač vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo) priemones, informacijos apie visuomenės sveikatą ir jos gerinimo būdus sklaidą, bendradarbiavimą su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomene, šeima.
8. Šiuo metu savivaldybėse visuomenės sveikatos stebėsena atliekama nepakankamai, nemažai savivaldybių nėra parengusios ir patvirtinusios savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos programų. Tik kai kurios savivaldybės parengusios visuomenės sveikatos priežiūros strategijas ir visuomenės sveikatos stiprinimo planus.
9. Neretai savivaldybių sveikatos stiprinimo programos yra trumpalaikės, neužtikrinamas jų tęstinumas, nepakankamai įgyvendinamos valstybinės sveikatos stiprinimo programos. Visuomenės sveikatos stiprinimas (ugdymas, mokymas) nevykdomas sistemingai ir nuolat.
10. Daugelyje savivaldybių sveikatos priežiūros specialistai, vykdantys mokinių sveikatos priežiūrą mokyklose, priklauso pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kai kuriose – mokykloms. Jų veikla per mažai koordinuojama.
11. Nekoordinuojama ir netinkamai vykdoma ikimokyklinių ir kitų vaikų ugdymo įstaigų vaikų sveikatos priežiūra. Dažnai ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai tik sudaro valgiaraštį.
12. Nors bendruomenės tampa vis aktyvesnės visose gyvenimo srityse, tačiau dažnai sveikatinimo veikloje dalyvauja vangiai, bendruomenės nariai nepakankamai suvokia kiekvieno atsakomybę už savo sveikatą. Savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros struktūros turi ypač rūpintis bendradarbiavimu su bendruomene, kitomis tarnybomis ir partneriais.
13. Vykdant visuomenės sveikatos priežiūros sistemos pertvarką, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos nuo 2008 m. sausio 1 d. vykdo valstybines visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, nustatytas teisės aktuose (visuomenės sveikatos saugos kontrolė, licencijų, leidimų išdavimas ir kt.). Todėl būtina plėsti ir stiprinti savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti jų kokybę steigiant savivaldybėse visuomenės sveikatos biurus.
14. Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybių lygiu ir nustato, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti steigia visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas – savivaldybių visuomenės sveikatos biurus.
15. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme reglamentuojama, kad savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų savivaldybių gyventojams. Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, kitų šalių patirtimi, savivaldybių gyventojų skaičiumi, kvalifikuotų specialistų trūkumu, atsižvelgiant į funkcijas, kurias turi vykdyti savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, racionalų išteklių panaudojimą, siekiant užtikrinti bent minimalų kokybiškų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visuomenei, numatoma modernizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurus penkiuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) ir ne daugiau kaip du savivaldybių visuomenės sveikatos biurus kiekvienos apskrities teritorijoje.
16. Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1228 (Žin., 2007, Nr. 122-5007), vienas iš uždavinių yra plėsti visuomenės sveikatos biurų tinklą, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklos koordinavimą.
17. Įgyvendinant Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų planą, 2006 m. Šiaulių miesto, Kėdainių, Joniškio ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse buvo įkurti visuomenės sveikatos biurai. Nuo 2008 m. sausio 1 d. visuomenės sveikatos biurų steigimui pritarė dar 11 savivaldybių. Būtina toliau plėtoti savivaldybių visuomenės sveikatos paslaugų infrastruktūrą gyventojams.
III. TIKSLAS
IV. UŽDAVINYS
V. VERTINIMO KRITERIJAI
21. Modernizuotų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, skaičius.
VI. NUMATOMI PASIEKTI REZULTATAI
23. Modernizuotų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, skaičius – 15.
VII. PRIEMONĖS UŽDAVINIUI ĮGYVENDINTI
25. Šios Programos krypties uždaviniui pasiekti numatoma modernizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurus: po vieną – penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir ne daugiau kaip po du visuomenės sveikatos biurus kiekvienos apskrities teritorijoje (neįskaitant visuomenės sveikatos biurų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose). Bus įgyvendinamos šios priemonės:
25.1. savivaldybių visuomenės sveikatos biurų patalpų remontas / rekonstrukcija (modernizavimas), sudarant sąlygas efektyviai savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklai ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimui bendruomenėje. Turėtų būti įrengti ar atnaujinti darbo kabinetai, pasitarimų ir posėdžių salės, bendro naudojimo, higienos ir kitos patalpos;
25.2. darbo vietų įrengimas (biuro baldai, kompiuterinės ir programinės įrangos, kitų darbo priemonių įsigijimas);
VIII. VYKDYTOJAI
28. Sprendimą dėl visuomenės sveikatos priežiūros biurų steigimo priima jų steigėjai, t. y. savivaldybės.