VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS 1995 01 24 LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ FONDO ĮSTATYMO Nr. I-766 2 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 06 02 NUTARIMO Nr. 778 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ FONDO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ 3 PUNKTO
K O M E N T A R A S
1998 10 02 Nr. 07-06/7649
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ FONDO ĮSTATYMO
2 STRAIPSNIO KOMENTARAS
2 straipsnis. Atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų)
Komentaras
·Atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą moka visų rūšių turinčios ir neturinčios juridinio asmens teisių įmonės (uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės (bankai), žemės ūkio bendrovės, individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, valstybinės įmonės), įsteigtos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Juridiniai asmenys, kurie pagal jų veiklą reglamentuojantį įstatymą priskiriami ne pelno siekiantiems asmenims (viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, asociacijos), atskaitymus į Kelių fondą moka tuo atveju, jeigu gauna realizavimo pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos.
·Nuolatinės buveinės atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą nemoka.
Komentaras
·Iki 1997 m. balandžio 25 d. įmonės, besiverčiančios statybų veikla, atskaitymus į Kelių fondą turėjo mokėti nuo realizavimo pajamų, kurias sudarė visų atliktų darbų vertė, o ne tik toje įmonėje sukurta vertė. Nuo 1997 m. balandžio 26 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 21 d. nutarimui Nr. 376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 06 02 nutarimo Nr. 778 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo įgyvendinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 36-879), įmonės, besiverčiančios statybų veikla, atskaitymus į Kelių fondą skaičiuoja nuo realizavimo pajamų, gautų už savo jėgomis atliktus statybos ir montavimo darbus. Nuo 1997 11 18 ši nuostata įrašyta į Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą (1997 11 18 įstatymo Nr. VIII-521 redakcija; Žin., 1997, Nr. 109-256).
3. Nuo šių atskaitymų mokėjimo į Kelių fondą atleidžiami:
Komentaras
·Šiame punkte paminėtoms žemės ūkio produkciją gaminančioms bei paslaugas žemės ūkiui teikiančios įmonėms nuo 1996 m. sausio 1 d. mokesčio lengvata taikoma tuo atveju, jei jų vykdoma veikla atitinka Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sekcijos A 01 skyriaus 01.1, 01.2, 01.3 ir 01.4 grupėse nurodytą veiklą. Kartu teikiant šią lengvatą žemės ūkio produkcijai priskiriama tvenkinių žuvininkystės produkcija, o su žemės ūkio produkcijos gamyba susijusioms paslaugoms priskiriamos šios žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams teikiamos paslaugos:
1) žemės ūkio technikos, inventoriaus, visų rūšių mašinų (išskyrus lengvuosius automobilius) ir įrengimų remontas bei techninis aptarnavimas (įskaitant specializuotų remonto įmonių produkciją, realizuojamą technikos keitimo punktuose);
3) veterinariniai patarnavimai, gyvulių produktyvumo ir jų sėklinimo apdorotos informacijos pateikimas;
4) žemės ūkio produkcijos gamintojų aprūpinimas javų, bulvių, daugiamečių žolių, linų, cukrinių runkelių, hibridinių kukurūzų, daržovių ir pašarinių šakniavaisių sėklomis, žemės ūkio technika, atsarginėmis dalimis, remonto medžiagomis, dyzeliniais degalais ir tepalais, mineralinėmis trąšomis, pesticidais, baltyminiais ir mineraliniais priedais pagal jų vienkartinius užsakymus (finansų ministro 1995 12 27 įsakymas Nr. 134).
·Atskaitymus į Kelių fondą nuo per mėnesį gautų realizavimo pajamų mokėtojai apskaičiuoja ir sumoka patys. Todėl šiame punkte numatyta lengvata taikoma arba netaikoma atsižvelgiant į tai, kokią dalį kiekvieno mėnesio realizacinėse pajamose sudaro pajamos, gautos iš žemės ūkio produkcijos realizavimo ar iš žemės ūkiui suteiktų paslaugų.
·Norint nustatyti, kokią dalį pajamų esant nenutrūkstamam gamybos procesui galima priskirti žemės ūkio produkcijai, reikia vadovautis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 76 – 77 punktais (finansų ministro 1995 12 27 įsakymas Nr. 134);
Komentaras
·Kūrybinės sąjungos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas (1995 02 02 Nr. I-784) ir Lietuvos Respublikos meno kūrėjų bei jų organizacijų įstatymas (1996 08 15 Nr. I-1494), taip pat šių sąjungų įsteigtos įmonės ir organizacijos, kurios per metus ne mažiau kaip 50 procentų pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą nemoka.
Kadangi pelno mokestis apskaičiuojamas mokestiniams metams pasibaigus, tai jeigu minėtos sąjungos ar jų įsteigtos įmonės ir organizacijos, ataskaitiniam laikotarpiui (metams) pasibaigus, apskaičiuoja pelną ir nusprendžia šių kūrybinių sąjungų poreikiams sunaudoti mažiau kaip 50 procentų pelno, tai nuo metų pradžios jos turi apskaičiuoti ir sumokėti nuo kiekvieno mėnesio realizavimo pajamų atskaitymus į Kelių fondą bei delspinigius (žiūrėti Kelių fondo įstatymo 2 str. 5 p. komentarą);
Komentaras
·Atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą nemoka tos įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 procentų riboto darbingumo darbuotojų ir kurios vien tik gamina produkciją, o ne teikia paslaugas. Kadangi atskaitymai į Kelių fondą daromi nuo Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų realizavimo pajamų, tai ir apskaičiuojant riboto darbingumo asmenų procentą tarp visų darbuotojų, yra taikoma Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 292 „Dėl gamybinių įmonių ir organizacijų, naudojančių riboto darbingumo dirbančiuosius, apmokestinimo tvarkos“ pelno mokesčio lengvatai nustatyta tvarka. Šiame nutarime nustatyta, kad riboto darbingumo dirbančiaisiais laikomi:
c) namudininkės motinos (joms nesant – namudininkas tėvas, vienas iš įtėvių ar globėjų), prižiūrinčios vaikus iki 8 metų amžiaus, invalidus vaikus, taip pat daugiavaikės motinos, turinčios 4 ir daugiau nepilnamečių vaikų;
d) pataisos ir speckomendantūrų įstaigose dirbantys nuteistieji, taip pat gydymo ir darbo profilaktoriumuose besigydantys nuo alkoholizmo asmenys;
f) psichiatrijos bei tuberkuliozės gydymo ir profilaktikos įstaigose ir darbo terapijos pagrindais dirbantys ligoniai.
Riboto darbingumo dirbančiųjų dalis tarp visų darbuotojų nustatoma dalijant vidutinį sąrašinį riboto darbingumo dirbančiųjų skaičių iš vidutinio sąrašinio visų darbuotojų skaičiaus, skaičiuojant nuo metų pradžios. Kadangi atskaitymai į Kelių fondą mokami nuo per mėnesį gautų realizavimo pajamų, tai pagal minėtame nutarime nustatytą tvarką riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų darbuotojų apskaičiuojama kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo metų pradžios;
Komentaras
·Įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas (1995 12 05 Nr. I-1113), atskaitymų į Kelių fondą nemoka;
Komentaras
·Tuo atveju, kai ūkinė bendrija ar juridinio asmens teisių neturinti individuali (personalinė) įmonė vykdo dviejų rūšių veiklą, iš kurių vienai yra įsigijusi patentą, o kita yra nepatentuojama, tai nuo realizavimo įplaukų, gautų iš nepatentuotos veiklos, daromi atskaitymai į Kelių fondą;
Komentaras
·Nuo 1997 m. gruodžio 4 d. įsigaliojus Kelių fondo pakeitimo įstatymui (1997 11 18 įstatymo Nr. VIII-521 redakcija), atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą nemoka daugiabučių namų savininkų bendrijos (neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies pajamas jos gauna), veikiančios pagal 1995 02 21 Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą Nr. I-798 (Žin., 1995, Nr. 20-449).
·Kitos bendrijos (garažų, sodininkų), kurių veiklą reglamentuoja ne aukščiau minėtas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, o kiti įstatymai, turi mokėti atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą;
7) laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės (nuo 1996 04 19, pagal 1996 03 28 įstatymą Nr. I-1256);
8) miškų urėdijos – nuo atskaitymų už tą realizavimo pajamų dalį, kuri pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą priskiriama Miško fondui (nuo 1996 07 03, pagal 1996 06 25 įstatymą Nr. I-1401);
Komentaras
·Valstybės ir savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja 1996 06 06 Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas Nr. I-1367 (Žin., 1996, Nr. 66-1572).
·Kitos sveikatos priežiūros įstaigos ir įmonės, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai (Viešųjų įstaigų, Akcinių bendrovių ir kt.) nuo realizavimo pajamų turi mokėti atskaitymus į Kelių fondą.
Komentaras
·Pagal Akcizų įstatymo (1994 04 12 Nr. I-429) 2 straipsnį akcizus į biudžetą moka akcizu apmokestinamų prekių gamintojai ir importuotojai. Prekių gamintojas yra įmonė, kuri iš savo žaliavos pagamina akcizu apmokestinamą produkciją ir ją realizuoja.
Kai įmonė (užsakovas) neparduoda kitai įmonei (perdirbėjui) savo žaliavos, o pateikia jai šią žaliavą perdirbti, apmokėdama tik už perdirbimo paslaugą, tai žaliavos savininkas tampa ir pagamintos produkcijos savininku. Užsakovas (akcizu apmokestinamos produkcijos savininkas), realizuodamas šią produkciją, turi mokėti akcizą.
Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais teiginiais, įmones, kurioms „Mažeikių nafta“ perdirba žaliavą, taip pat galima laikyti naftos produktų gamintojomis. Nuo 1997 12 04 šios įmonės atskaitymus į Kelių fondą gali mokėti nuo realizavimo pajamų, sumažintų sumokėto akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus suma (1997 11 18 Nr. VIII-521).
Iki 1997 12 03 Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte buvo nurodyta, kad ūkio subjektai, kurie moka akcizą už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus, nuo atitinkamos dalies pajamų (sumokėto akcizo sumos dydžio) atskaitymų į Kelių fondą nemoka.
Be to, Finansų ministerijos 1996 09 25 rašte Nr. 25N buvo paaiškinta, kad ūkio subjektai, kurie moka į biudžetą akcizą už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus, nuo realizavimo pajamų apskaičiuodami atskaitymus į Kelių fondą, iš realizavimo pajamų atima akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus sumą. Vadovaujantis Vyriausybės 1995 04 25 nutarimu Nr. 585, akcizais naftos produktai apmokestinami jų pagaminimo vietoje – akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, nesvarbu, iš kieno naftos šie produktai pagaminti. Todėl įmonės, kurios mokėjo akcizą už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus, galėjo mokėti atskaitymus į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų, sumažintų akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus suma.
·Visos kitos įmonės (išskyrus aukščiau paminėtas įmones, kurios yra benzino, dyzelinių degalų ir tepalų gamintojos), kurios moka akcizą į biudžetą, nes yra akcizu apmokestinamų prekių gamintojos ar importuotojos, atskaitymus į Kelių fondą turi mokėti nuo visų realizavimo pajamų (nesumažintų sumokėto akcizo suma).
Komentaras
·Delspinigių dydžiai:
nuo 1991 07 17 iki 1995 02 10 – 0,5 proc. (pagal Vyriausybės 1991 07 17 nutarimą Nr. 280 ir LRV 1993 02 23 nutarimą Nr. 99);
nuo 1995 02 11 iki 1996 06 30 – 0,2 proc. (pagal Vyriausybės 1995 02 03 nutarimą Nr. 178 ir 1995 01 24 įstatymą Nr. I-766);
nuo 1996 07 01 – Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal finansų ministro nustatytą dydį:
| Metai |
Ketvirtis |
Delspinigių dydis procentais už dieną |
Finansų ministro įsakymo data ir numeris |
| 1996 |
III |
0,08 |
1996 06 26 Nr. 58 |
| IV |
0,08 |
|
|
| 1997 |
I |
0,08 |
|
| II |
0,06 |
1997 03 20 Nr. 32 |
|
| III |
0,06 |
|
|
| IV |
0,05 |
1997 09 01 Nr. 132 |
|
| 1998 |
I |
0,05 |
|
| II |
0,05 |
|
|
| III |
0,06 |
1998 06 25 Nr. 125 |
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 06 02 NUTARIMO Nr. 778 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ FONDO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ 3 PUNKTO KOMENTARAS
3. Nustatyti, kad turi būti laikomasi šios atskaitymų nuo realizavimo pajamų (įplaukų) apskaičiavimo, mokėjimo ir kontrolės tvarkos:
3.1. mokėtojai šio nutarimo 1 priede nurodytų dydžių atskaitymus į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų (įplaukų) (tie, kurie verčiasi statybų veikla, – nuo realizavimo pajamų (įplaukų), gautų už savo pačių atliktus statybos ir montavimo darbus), apskaičiuotų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka (juridinio asmens teisių neturinčios įmonės – nuo realizavimo įplaukų), skaičiuoja patys ir perveda į valstybės iždo sąskaitą „Kelių fondas – atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų)“ kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
Jeigu nesumokama laiku, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (žr. Kelių fondo įstatymo 2 str. 5 p. komentarą).
Komentaras
·Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųstos produkcijos, kitų materialinių vertybių, atliktų darbų ir suteiktų paslaugų bei kompensacinių priedų vertė.
·Atskaitymai į Kelių fondą skaičiuojami:
·Pardavus trumpalaikį arba ilgalaikį (materialų ir nematerialų) turtą, gautos pajamos priskiriamos realizavimo pajamoms. Nuo šių realizavimo pajamų įmonės daro atskaitymus į Kelių fondą. Apie tai buvo paaiškinta Finansų ministerijos 1996 12 09 rašte Nr. 36N.
·Komisionieriaus realizavimo pajamas sudaro komiso sutartyje nurodytas jam priklausantis atlyginimas (Civilinio kodekso 406, 407, 416 str.). Kai sutartyje nenurodomas komisionieriui priklausančio atlyginimo dydis (suma ar procentais), jo realizavimo pajamas sudaro visa parduotos prekės vertė.
·Jeigu finansinio maklerio įmonė tarpininkauja fiziniams bei juridiniams asmenims, perkantiems ir parduodantiems vertybinius popierius, ir už tarpininkavimo paslaugas gauna mokestį, tai šios pajamos priskiriamos realizavimo pajamoms, nuo kurių daromi atskaitymai į Kelių fondą.
·Jeigu įmonė pagal Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarką (Žin., 1994, Nr. 57-1128) gauna Muitinės departamento prie Finansų ministerijos leidimą įsivežti prekes ir jas remontuoti arba perdirbti ir jeigu su užsienio ūkio subjektu sudarytoje sutartyje yra nurodyta, kad užsakovas sumoka tik už prekių remontą arba perdirbimą, tai minėtos prekės apskaitomos nebalansinėje sąskaitoje Nr. 07 „Trečiųjų asmenų turtas įmonėje“, o atskaitymai į Kelių fondą mokami nuo įmonės realizavimo pajamų, kurias sudaro tik atlikto prekių remonto arba perdirbimo vertė.
·Visuomeninio maitinimo įmonės, kaip ir prekybos įmonės, nuo realizavimo pajamų turi mokėti 0,3 proc. dydžio atskaitymus į Kelių fondą. Tai buvo paaiškinta Finansų ministerijos 1996 09 25 rašte Nr. 25N (Žin., 1996, Nr. 92-2178).
·Iki 1997 07 01 bankrutavusios įmonės turto pardavimo (materialinių vertybių realizavimo) pajamos buvo priskiriamos prie realizacinių pajamų, nuo kurių įmonės turėjo mokėti atskaitymus į Kelių fondą. Nuo 1997 07 02 bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos (1997 06 17 įstatymas Nr. VIII-265). Todėl atskaitymai į Kelių fondą nuo minėtų pajamų nemokami.
·Iki 1997 m. balandžio 1 dienos parduodant materialų ilgalaikį turtą (nebaigtą statybą), realizavimo pajamas sudarė to turto pardavimo vertė. Nuo 1997 m. balandžio 1 dienos parduodant materialų ilgalaikį turtą (nebaigtą statybą) pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas sudaro suma, ne mažesnė už turto likutinę vertę (1997 03 27 įstatymas Nr. VIII-165). Ši nuostata taikoma tik apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas). Šiuo atveju atskaitymai į Kelių fondą skaičiuojami nuo sąskaitoje nurodytos sumos. Apie tai buvo paaiškinta finansų ministro 1998 01 15 įsakyme Nr. 12 (Žin., 1998, Nr. 6-129).
·Bankai atskaitymus į Kelių fondą moka ne nuo realizavimo pajamų, apskaičiuotų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, bet nuo pajamų, gautų iš maržos ir už kitas paslaugas. Todėl kai bankai gauna pajamas iš turto nuomos, nuo šių pajamų turi būti daromi atskaitymai į Kelių fondą.
·Bankai į Kelių fondą moka atskaitymus nuo valiutos pirkimo ir pardavimo rezultato (nuo pirkimo – pardavimo pajamų, atsižvelgdami į patirtas sąnaudas).
·Bankams nenumatyta mokėti kelių mokesčio nuo pajamų, gautų realizavus materialines vertybes, įskaitant ir pajamas, gautas realizavus už negrąžintas paskolas banko nuosavybėn perimtą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (Finansų ministerijos 1996 09 25 raštas Nr. 25N).
·Kredito unijos nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą moka 0,5 proc. dydžio atskaitymus.
·Atskaitymai nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą neskaičiuojami:
·Turto nuomos bei vertybinių popierių pardavimo pajamos (išskyrus bankus) priskiriamos nerealizacinėms pajamoms, nuo kurių atskaitymai į Kelių fondą nedaromi (taip pat ir tuo atveju, kai turto nuoma ar vertybinių popierių realizavimas yra pagrindinė ar vienintelė įmonės veikla). Apie tai buvo paaiškinta Finansų ministerijos 1996 09 25 rašte Nr. 25N (Žin., 1996, Nr. 92-2178).
·Visų rūšių gautos (apskaičiuotos) palūkanos (įskaitant ir lizingo davėjo gautas palūkanas už išperkamosios nuomos būdu išnuomotą (perduotą) turtą) priskiriamos nerealizacinėms pajamoms, nuo kurių atskaitymai į Kelių fondą nemokami (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 str.).
·Nuosavos statybos dalis Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitoje nurodoma 080 eilutėje (apmokestinamos nerealizacinės pajamos). Todėl atskaitymai į Kelių fondą nuo nuosavos statybos pajamų neskaičiuojami.
·Kadangi įmonės realizavimo pajamas sudaro parduotų prekių vertė, tai yra faktiška pardavimo kaina, prekybos nuolaidos į realizavimo pajamas neįskaitomos.
·Notariato įstatymo 2 straipsnyje (1994 09 22 įstatymo Nr. I- 597 redakcija) nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme numatytas funkcijas, kurios užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariniams veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą. Notarų biuras nėra ūkinės-komercinės veiklos subjektas. Todėl jis atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą nemoka.
·Grąžinus išsiųstas prekes, realizavimo pajamos mažinamos grąžintų prekių verte (Finansų ministerijos 1994 04 05 raštas Nr. 26N). Todėl atitinkamai mažinami (perskaičiuojami) ir atskaitymai į Kelių fondą;
3.2. nurodytų šio nutarimo 1 priedo 1.2 punkte dydžių atskaitymus į valstybės iždą moka įmonės, kurių realizavimo pajamos (įplaukos) iš minėtame 1.2 punkte nurodytos veiklos (iš jos – ir viešojo maitinimo) sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų (įplaukų). Įmonės, kurių realizavimo pajamos (įplaukos) iš minėtame 1.2 punkte nurodytos veiklos (iš jos – ir viešojo maitinimo) sudaro mažiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų (įplaukų), ir visos kitos įmonės moka šio nutarimo 1 priedo 1 punkte nurodyto dydžio atskaitymus (nuo 1998 02 26, pagal Vyriausybės 1998 02 23 nutarimą Nr. 217).
Komentaras
·Nutarimo 1 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad 0,5 dydžio atskaitymus į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų (įplaukų) moka įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir jų neturinčios, taip pat juridiniai asmenys, kurie verčiasi nekomercine veikla, bet gauna pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos (išskyrus tuos, kurie verčiasi prekybos veikla, dujų realizavimu ir bankus).
Nutarimo 1 priedo 1.2 punkte nurodyta, kad 0,3 dydžio atskaitymus į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų (įplaukų) moka įmonės, kurios verčiasi prekybos veikla.
Nutarimo 1 priedo 1.3 punkte nurodyta, kad 0,1 dydžio atskaitymus į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų (įplaukų) moka įmonės, kurios verčiasi dujų realizavimu.
Nutarimo 1 priedo 1.4 punkte nurodyta, kad bankai į Kelių fondą moka 1 procento dydžio atskaitymus nuo pajamų, gautų iš maržos ir už kitas paslaugas.
·Iki 1997 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 06 17 nutarimo Nr. 778 1 priedo 3.2 punkte buvo nurodyta, kad šio nutarimo 1.1–1.4 punktuose numatytų dydžių atskaitymus į valstybės iždą turi mokėti įmonės, kurių veikla atitinka jų profilį. Įmonės, kurios verčiasi kelių rūšių veikla (kai gaunamos pagal skirtingus tarifus apmokestinamos realizavimo pajamos), nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą turi mokėti 1 priedo 1.5 punkte numatyto dydžio (0,5 proc.) atskaitymus.
·Nuo 1997 m. birželio 5 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 05 29 nutarimui Nr. 530 (Žin., 1997, Nr. 49- 1170), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 06 02 nutarimo Nr. 778 1 priedo 1.1-1.3 punktuose nurodytų dydžių atskaitymus į valstybės iždą turėjo mokėti įmonės, kurių realizavimo pajamos iš šiuose punktuose nurodytų veiklos rūšių sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Įmonės, kurios nepriskiriamos 1.1 – 1.4 punktuose nurodytosioms arba kurių pagrindinės veiklos realizavimo pajamos sudaro mažiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų, turėjo mokėti 1.5 punkte nurodyto dydžio (0,5 proc.) atskaitymus.
Pavyzdžiui:
·1. Liepos mėnesį įmonė uždirbo 20000 Lt iš prekybinės veiklos ir 10000 Lt iš transporto paslaugų, iš viso – 30000 Lt realizavimo pajamų. Prekybinės veiklos pajamos sudaro 66 procentus (20000:30000x100) realizavimo pajamų, o transporto veiklos pajamos – 33 procentus (10000:30000x100) realizavimo pajamų, todėl įmonė atskaitymus į Kelių fondą nuo visų realizavimo pajamų (30000 Lt) skaičiuos taikydama 0,3 procentų dydžio tarifą (pagal 1.2 punktą): 30000x0,3:100=90 Lt.
·2. Rugpjūčio mėnesį įmonės realizavimo pajamas sudarė 40000 Lt: 10000 Lt (25 proc.) prekybinės veiklos pajamų, 15000 Lt (37,5 proc.) transporto veiklos pajamų, 15000 Lt (37,5 proc.) kitų pajamų (tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugos). Atskaitymai į Kelių fondą skaičiuojami taikant 0,5 procentų dydžio tarifą (pagal 1.5 punktą): 40000x0,5:100=200 Lt.
·Nuo 1998 02 26, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 02 25 nutarimui Nr. 217 (Žin., 1998, Nr. 20-515), įmonės, kurios verčiasi dujų realizavimu, neatsižvelgdamos į tai, kokį procentą sudaro pajamos iš kitos rūšies veiklos, nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą moka 0,1 proc. dydžio atskaitymus.
Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės atskaitymus į Kelių fondą daro nuo realizavimo įplaukų, kurias sudaro įplaukos, gautos už parduotą produkciją, kitas materialines vertybes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas šiame komentare nustatyta tvarka;
3.3. miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuoja atskaitymų apskaičiavimo tikslumą ir tai, kaip laikomasi jų pervedimo terminų;
Komentaras
1995 01 24 Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo Nr. I-766 2 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet mažina atskaitymų nuo realizavimo tarifus taip, kad iki 2000 metų šie atskaitymai būtų panaikinti, pamažu įvesdama mokestį už lengvuosius automobilius ir autobusus. 1997 11 18 priėmus Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. VIII-521 (Žin., 1997, Nr. 109-256), Kelių fondo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, kurioje neliko minėtos nuostatos, t. y. neliko juridinio pagrindo mažinti nuo realizavimo pajamų daromų atskaitymų tarifų ir įvesti mokestį už lengvuosius automobilius bei autobusus.
Todėl įmonės, nuo 1998 m. sausio ir vasario mėnesių realizacinių pajamų apskaičiuodamos atskaitymus į Kelių fondą, neturėjo teisės perpus sumažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 06 02 nutarimo Nr. 778 1 priedėlyje nustatytų atskaitymų tarifų.
Nuo 1998 m. liepos 4 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 06 30 nutarimui Nr. 791 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo įsigaliojimo“, neteko galios Vyriausybės 1995 06 02 nutarimas Nr. 778 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo įsigaliojimo“ ir Vyriausybės 1998 02 23 nutarimas Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 778 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo įsigaliojimo“ dalinio pakeitimo“. Tačiau šiuo metu galiojančio Vyriausybės 1998 06 30 nutarimo Nr. 791 nuostatos, reglamentuojančios atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą, atitinka minėtų nutarimų nuostatas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS IR MIESTŲ VALSTYBINIŲ MOKESČIŲ INSPEKCIJŲ ATIDARYTOS KELIŲ FONDO SĄSKAITOS
| Eil. Nr. |
Rajonų (miestų) mokesčių inspekcijos |
Kelių fondo sąskaitos Nr. |
Banko pavadinimas |
| 1. |
Akmenės rajonas |
141503 |
Žemės ūkio bankas |
| 2. |
Alytaus rajonas |
4002600 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 3. |
Alytaus miestas |
141401 |
Žemės ūkio bankas |
| 4. |
Anykščių rajonas |
141606 |
Žemės ūkio bankas |
| 5. |
Birštono miestas |
3002604 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 6. |
Biržų rajonas |
141550 |
Žemės ūkio bankas |
| 7. |
Druskininkų miestas |
9002007 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 8. |
Ignalinos rajonas |
141239 |
Žemės ūkio bankas |
| 9. |
Jonavos rajonas |
141220 |
Žemės ūkio bankas |
| 10. |
Joniškio rajonas |
141503 |
Žemės ūkio bankas |
| 11. |
Jurbarko rajonas |
141104 |
Žemės ūkio bankas |
| 12. |
Kaišiadorių rajonas |
141005 |
Žemės ūkio bankas |
| 13. |
Kauno rajonas |
65002404 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 14. |
Kauno miestas |
63002406 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 15. |
Kėdainių rajonas |
3002603 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 16. |
Kelmės rajonas |
141812 |
Žemės ūkio bankas |
| 17. |
Klaipėdos miestas |
4542602 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 18. |
Klaipėdos rajonas |
141020 |
Žemės ūkio bankas |
| 19. |
Kretingos rajonas |
141801 |
Žemės ūkio bankas |
| 20. |
Kupiškio rajonas |
141018 |
Žemės ūkio bankas |
| 21. |
Lazdijų rajonas |
2132304 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 22. |
Marijampolės miestas |
811601 |
AB „Hermis“ |
| 23. |
Marijampolės rajonas |
3002603 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 24. |
Mažeikių rajonas |
3100102 |
Žemės ūkio bankas |
| 25. |
Molėtų rajonas |
141521 |
Žemės ūkio bankas |
| 26. |
Neringos miestas |
19112603 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 27. |
Pakruojo rajonas |
100802 |
Žemės ūkio bankas |
| 28. |
Palangos miestas |
5002006 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 29. |
Panevėžio rajonas |
141029 |
Žemės ūkio bankas |
| 30. |
Panevėžio miestas |
3002607 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 31. |
Pasvalio rajonas |
2141927 |
Žemės ūkio bankas |
| 32. |
Plungės rajonas |
141528 |
Žemės ūkio bankas |
| 33. |
Prienų rajonas |
141514 |
Žemės ūkio bankas |
| 34. |
Radviliškio rajonas |
141837 |
Žemės ūkio bankas |
| 35. |
Raseinių rajonas |
141023 |
Žemės ūkio bankas |
| 36. |
Rokiškio rajonas |
4002609 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 37. |
Skuodo rajonas |
5002003 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 38. |
Šakių rajonas |
141403 |
Žemės ūkio bankas |
| 39. |
Šalčininkų rajonas |
141622 |
Žemės ūkio bankas |
| 40. |
Šiaulių miestas |
4452605 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 41. |
Šiaulių rajonas |
141039 |
Žemės ūkio bankas |
| 42. |
Šilalės rajonas |
141904 |
Žemės ūkio bankas |
| 43. |
Šilutės rajonas |
141015 |
Žemės ūkio bankas |
| 44. |
Širvintų rajonas |
141901 |
Žemės ūkio bankas |
| 45. |
Švenčionių rajonas |
141519 |
Žemės ūkio bankas |
| 46. |
Tauragės rajonas |
141247 |
Žemės ūkio bankas |
| 47. |
Telšių rajonas |
141253 |
Žemės ūkio bankas |
| 48. |
Trakų rajonas |
141816 |
Žemės ūkio bankas |
| 49. |
Ukmergės rajonas |
141836 |
Žemės ūkio bankas |
| 50. |
Utenos rajonas |
2002604 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 51. |
Varėnos rajonas |
142082 |
Žemės ūkio bankas |
| 52. |
Vilkaviškio rajonas |
141146 |
Žemės ūkio bankas |
| 53. |
Vilniaus rajonas |
1141694 |
Žemės ūkio bankas |
| 54. |
Vilniaus miestas |
12002604 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 55. |
Visagino miestas |
1002609 |
Lietuvos taupomasis bankas |
| 56. |
Zarasų rajonas |
141043 |
Žemės ūkio bankas |