Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XIP-571 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-572
2009 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 925
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-283 1 dalies 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-571 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Įstatymo projekte siūloma keičiamą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, o ne priimti naują įstatymą, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo priėmimo data ir numeris nesikeis. Taigi naujoje keičiamo įstatymo redakcijoje nuorodos į įstatymą Nr. VIII-1436 būtų klaidingos. Pasiūlyti vietoj nuorodų į įstatymą numatyti konkretų terminą, iki kurio asmenys privalėjo prisipažinti bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis.
1.2. Įstatymo projekte neaiškiai reglamentuojamas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos (toliau vadinama – komisija) teisinis statusas, taigi derėtų nurodyti, ar komisija yra juridinis asmuo, ar institucija, neturinti juridinio asmens teisių.
1.3. Suderinti tarpusavyje Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes pagal 4 straipsnio 3 dalį komisijos pirmininkas turės vieną pavaduotoją, o iš 4 straipsnio 4 dalies nuostatų galima suprasti, kad jis turės kelis pavaduotojus.
1.4. Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis atšaukiamas iš komisijos narių, tačiau nenustatomi atšaukimo pagrindai ir atšaukiantys subjektai, todėl neaišku, kas ir kokiu pagrindu gali atšaukti komisijos narį iš komisijos.
1.5. Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalyje kalbama apie komisijos nario įgaliojimų nutrūkimą iki komisijos veiklos pabaigos, tačiau konkretus komisijos veiklos terminas nenurodytas. Derėtų patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį – numatyti komisijos veiklos terminą. Be to, šioje dalyje nustatyta, kad komisijos nario įgaliojimams nutrūkus iki komisijos veiklos pabaigos vietoj jo paskiriamas kitas komisijos narys, tik neaišku, kas ir kaip skiria kitą komisijos narį. Pagal Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį komisijos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
1.6. Įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalies nuostata, pagal kurią komisijai gali atstovauti komisijos sekretorius, nepagrįsta – komisijos sekretoriumi pagal Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau vadinama – centras) generalinio direktoriaus sudarytos darbo grupės (toliau vadinama – darbo grupė) vadovas. Darbo grupė atlieka komisijos techninio aptarnavimo funkcijas, jos veikla tiesiogiai nesusijusi su komisijai nustatytomis funkcijomis ir jos priimamais sprendimais, todėl nėra pagrindo suteikti darbo grupės vadovui (komisijos sekretoriui) teisės atstovauti komisijai. Be to, reikėtų tikslinti šios dalies antrąjį sakinį, nes neaišku, apie kokius nenurodytus atvejus, kai gali būti pasitelkiami kitų institucijų atstovai, teisės ir kitų sričių ekspertai, kalbama ir kokia tvarka jie gali būti pasitelkiami.
1.7. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos centro generalinio direktoriaus sudaromos darbo grupės statusas ir veikla kelia rimtų abejonių. Visų pirma, Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja centras. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytos darbo grupės funkcijos iš esmės susijusios su komisijos techniniu aptarnavimu, todėl neaišku, kodėl atlikti šioms funkcijoms, kurias pagal 5 straipsnio 1 dalį turėtų atlikti centras, sudaroma atskira darbo grupė. Antra, abejotina, ar komisijos veiklai užtikrinti ir ją ūkiškai ir techniškai aptarnauti sudarytos darbo grupės kompetencijai priskirtinos Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktuose ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos. Šias funkcijas reikėtų priskirti komisijos kompetencijai, todėl darbo grupė dubliuotų komisijos kompetenciją. Trečia, visiškai neaiškus darbo grupės teisinis statusas – nors ją sudaro centro generalinis direktorius, jos funkcijos nustatomos įstatymu. Visiškai neaiški ir šios darbo grupės narių teisinė padėtis – kadangi darbo grupė sudaroma centro generalinio direktoriaus įsakymu, peršasi išvada, kad jos nariais turėtų būti centro darbuotojai, kurie pavaldūs centro generaliniam direktoriui, tačiau, kaip minėta, darbo grupės funkcijas nustato įstatymas, jos veiklos prioritetus – komisija (Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies 6 punktas), taigi centro generalinio direktoriaus įtaka grupės veiklai minimali. Vis dėlto Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje atsakomybė už tinkamą darbo grupei pavestų funkcijų atlikimą nustatoma centro generaliniam direktoriui. Taigi Įstatymo projekto 5 straipsnis turi būti keičiamas iš esmės.
1.8. Pagal Įstatymo projekto 8 straipsnį asmenims, kurie buvo pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis pagal galiojantį Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, bus toliau taikomi Įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyti veiklos apribojimai, o asmenims, kurie bus pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis pagal naujos redakcijos įstatymą, tokie veiklos apribojimai nebus taikomi. Toks teisinis reguliavimas teisiškai nepagrįstas ir pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Reikėtų arba taikyti veiklos apribojimus ir naujai pripažintiems asmenims, arba netaikyti veiklos apribojimų visiems asmenims – ir pripažintiems, ir tiems, kurie gali būti ateityje pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Pasiūlyti Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime ir straipsnio tekste atsisakyti nuorodos į įstatymą Nr. VIII-1436 – Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „Asmenų, šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintų slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimas“ ir atitinkamai patikslinti 8 straipsnio tekstą, taip būtų suvienodintas veiklos apribojimo taikymas asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-572.