LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL KAIMO VIETOVĖJE NUOSAVYBĖS TEISE TURINČIŲ NAMUS SAVININKŲ ŽEMĖNAUDOS IR BENDROSIOS JUNGTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS
1990 m. lapkričio 27 d. Nr. I-806
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Sodybinis sklypas prie savininkams kaimo vietovėje priklausančių namų (sodybų) gali būti valstybės paimamas tik jį skiriant valstybės ar visuomenės reikalams. Šiuo atveju sodybos savininkas pasirinktinai turi teisę:
2) pareikalauti, kad naujasis žemės naudotojas savo lėšomis ir jėgomis, jeigu yra techninės galimybės, perkeltų ar perstatytų sodybos statinius į kitą savininkui skirtą sodybinį sklypą;
3 straipsnis.
Kaimo vietovėje pereinant pastato (sodybos) nuosavybės teisei, pereina taip pat teisė naudotis sodybiniu sklypu prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų (sodybų) be pirminio žemės naudotojo sutikimo.
4 straipsnis.
Panaikinti kolūkiečių kiemo ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendrąją jungtinę nuosavybės teisę.
Nustatyti, kad, panaikinus šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo narys ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos narys, kol nesibaigęs bendras ieškininės senaties terminas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos gali reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso iki šio įstatymo priėmimo galiojusiais 132 - 141 straipsniais.
5 straipsnis.