LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL KAIMO VIETOVĖJE NUOSAVYBĖS TEISE TURINČIŲ NAMUS SAVININKŲ ŽEMĖNAUDOS  IR BENDROSIOS JUNGTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS

1990 m. lapkričio 27 d. Nr. I-806

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis.

Savininkai kaimo vietovėje prie jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) esančiais Lietuvos Respublikos žemės kodekso nustatytų dydžių sodybiniais sklypais, bet ne mažesniais kaip faktiškai sodybos užimama teritorija, naudojasi neterminuotai.

2 straipsnis.

Sodybinis sklypas prie savininkams kaimo vietovėje priklausančių namų (sodybų) gali būti valstybės paimamas tik jį skiriant valstybės ar visuomenės reikalams. Šiuo atveju sodybos savininkas pasirinktinai turi teisę:

1) gauti kompensaciją pagal realias kainas pinigais;

2) pareikalauti, kad naujasis žemės naudotojas savo lėšomis ir jėgomis, jeigu yra techninės galimybės, perkeltų ar perstatytų sodybos statinius į kitą savininkui skirtą sodybinį sklypą;

3) nesant techninių galimybių perkelti arba perstatyti sodybos statinius, pareikalauti, kad naujasis žemės naudotojas pastatytų gyvenamąjį namą ir kitus statinius pagal analogišką projektą kitame savininkui skirtame sodybiniame sklype.

3 straipsnis.

Kaimo vietovėje pereinant pastato (sodybos) nuosavybės teisei, pereina taip pat teisė naudotis sodybiniu sklypu prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų (sodybų) be pirminio žemės naudotojo sutikimo.

Pastatui pereinant kelių bendrasavininkių nuosavybėn, taip pat pereinant pastato dalies nuosavybės teisei, prie pastato esantis sodybinis sklypas pereina pastato bendrasavininkių bendram naudojimuisi. Pastato bendrasavininkių ginčus dėl naudojimosi bendru sodybiniu sklypu nagrinėja teismas.

4 straipsnis.

Panaikinti kolūkiečių kiemo ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendrąją jungtinę nuosavybės teisę.

Nustatyti, kad, panaikinus šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo narys ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos narys, kol nesibaigęs bendras ieškininės senaties terminas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos gali reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso iki šio įstatymo priėmimo galiojusiais 132 - 141 straipsniais.

5 straipsnis.

Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 118, 132-141 straipsnius, 254 straipsnio antrąją dalį ir 601 straipsnį bei Lietuvos Respublikos žemės kodekso 88 straipsnį.

6 straipsnis.

Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

______________