Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL CENTRALIZUOTO VALSTYBĖS TURTO VALDYMO 2009–2016 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 25 d. Nr. 1597
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268, Nr. 90-3874), 3 lentelės 507 punktą ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. XI-258 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metų ataskaitos“ (Žin., 2009, Nr. 58-2248) 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Paskirti Finansų ministeriją institucija, atsakinga už valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendros politikos, kurios kryptis reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, formavimą.
3. Pavesti Finansų ministerijai:
3.1. dalyvauti formuojant valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų ar jų dalių, statinių ir įrenginių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais valstybės politiką;
3.2. parengti ir suderinus su ministerijomis ir Ministro Pirmininko tarnyba patvirtinti Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategijos įgyvendinimo 2009–2012 metų priemonių planą;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. lapkričio 25 d.
nutarimu Nr. 1597
CENTRALIZUOTO VALSTYBĖS TURTO VALDYMO 2009–2016 METŲ STRATEGIJA
I. STRATEGIJOS SANTRAUKA
|
I. CENTRALIZUOTO VALSTYBĖS TURTO VALDYMO STRATEGINIS TIKSLAS
Siekti racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės turtą – tobulinti teisinę ir administracinę sistemas, kurios sudarytų sąlygas įgyvendinti šioje strategijoje numatytus centralizuoto valstybės turto valdymo tikslus ir uždavinius. |
|
| Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai): 1. Valstybės institucijų, dalyvaujančių reglamentuojant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdus, skaičius: dabartinė reikšmė (2009 metai) – 4 institucijos; siektina reikšmė (2010 metai) – viena institucija. 2. Valstybės kontroliuojamų įmonių, dalyvaujančių valdant valstybės nekilnojamąjį turtą, skaičius: dabartinė reikšmė (2009 metai) – 2 įmonės; siektina reikšmė (2010 metai) – viena įmonė. |
|
|
II. CENTRALIZUOTO VALSTYBĖS TURTO VALDYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (REZULTATO KRITERIJAI) |
|
| 1 tikslas – įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas. |
Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijus (rezultato kriterijus) – valstybės turtas, įtrauktas į valstybės turto informacinę paieškos sistemą: dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2016 metai) – 100 procentų. |
| Uždaviniai: 1. Pertvarkyti valstybės turto valdymo administracinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas centralizuotai spręsti sistemines šioje strategijoje numatytas valstybės turto valdymo problemas. 2. Tobulinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reglamentavimą siekiant optimizuoti sprendimų dėl valstybės turto perdavimo ir nurašymo priėmimo procedūras. |
|
| 3. Užtikrinti informacijos kaupimą valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje ir plėsti šios sistemos galimybes. 4. Naudojantis valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenimis, rengti analizes, reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitai parengti. |
|
| 2 tikslas – įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo principus, sudarančius sąlygas mažinti šio turto išlaikymo sąnaudas. |
Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai): 1. Centralizuotai valdyti perduoto valstybės nekilnojamojo turto vertė: dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2016 metai) – 20 procentų. 2. Centralizuoto valstybės turto valdytojui perduoto valstybės institucijų funkcijoms atlikti nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto vertė: dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2016 metai) – 90 procentų. 3. Perskirstyto arba perduoto (taip pat ir perduoto nuosavybėn) valstybės institucijų funkcijoms atlikti nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto plotas: dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2016 metai) – 90 procentų. 4. Vidutinių vienos centralizuotai valdomo nekilnojamojo turto darbo vietos išlaikymo sąnaudų pokytis, palyginti su vidutinėmis centralizuotai valdyti neperduoto turto darbo vietos sąnaudomis: dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2016 metai) – 20 procentų. 5. Centralizuoto valstybės turto valdytojui perduoto išnuomoto valstybės nekilnojamojo turto plotas (iš viso minėto nekilnojamojo turto): dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2016 metai) – 30 procentų. |
| Uždaviniai: 1. Sukurti optimalią valstybės nekilnojamojo turto valdymo institucinę struktūrą. 2. Įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo modelį, kuris būtų pagrįstas palaipsniu valstybės nekilnojamojo turto nuomos principo įgyvendinimu. 3. Įdiegti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto perdavimo nuosavybėn sistemą. 4. Įdiegti valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemą.
|
|
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatyme nustatyta valstybės turto sandara, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai, įtvirtinti bendrieji valstybės turto valdymo principai, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdai.
Pagal Įstatyme nustatytą valstybės turto sandarą valstybės turtas skirstomas į ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį, finansinį ir trumpalaikį materialųjį turtą. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas, sudarantis 89 procentus viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, vadovaujantis Įstatymu, skirstomas į šias rūšis: žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai, žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, keliai, kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, pastatai ar jų dalys, statiniai ir įrenginiai, patikėjimo teise perduoti valdyti Lietuvos bankui, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms arba Įstatyme nustatytais atvejais kitiems juridiniams asmenims. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto vertė 2007 metais buvo 201 mlrd. litų, iš jų: 100,2 mlrd. litų – valstybinės žemės fondas, 58,3 mlrd. litų – detaliai išžvalgyti žemės gelmių ištekliai, 22,4 mlrd. litų – nefinansinis turtas (ilgalaikis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus žemę ir žemės gelmių išteklius), 20,1 mlrd. litų – finansinis turtas.
Kiekvienos išvardytos rūšies valstybės turtas pasižymi tik jam būdingomis, specifinėmis savybėmis. Dėl to kiekvienos rūšies valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuoja skirtingi įstatymai, jo valdymo valstybės politiką formuoja skirtingos valstybės institucijos pagal kompetenciją, o Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Kadangi valstybės turto valdytojai gali būti tik patikėjimo teise jį valdantys asmenys, skiriasi ir kiekvienos rūšies valstybės turto valdymo centralizavimo lygiai: pvz., valstybinius kelius patikėjimo teise valdo 10 valstybės įmonių, valstybinius miškus – 42 valstybės įmonės miškų urėdijos ir panašiai.
2. Decentralizuotas viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas įtvirtintas pačioje jo sandaroje ir valstybės valdymo sąrangoje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) viešojo administravimo subjektas, administruojantis tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios paslaugos. Taigi centralizuotas valstybės turto valdymas galėtų apimti atskiros turto rūšies centralizavimo lygio, atitinkančio Įstatyme įtvirtintus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatymą.
3. Šios strategijos paskirtis – įgyvendinti du pagrindinius tikslus – įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas ir pritaikyti šiuos principus valstybės nekilnojamojo turto valdymui.
4. Parengti Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategiją (toliau – ši strategija) paskatino:
4.1. Poreikis įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. X-1247 „Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ (Žin., 2007, Nr. 76-3006).
Šiame nutarime pabrėžta konstitucinė racionalaus valstybės turto tvarkymo, valstybei priklausančio ir patikėjimo teise institucijų valdomo turto atitikties valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principams svarba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta neatidėliotinai parengti projektus teisės aktų, pagal kuriuos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti būtų pavesta vienai institucijai, atstovaujančiai valstybei, – turto savininkei. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 30 d. nutarime Nr. X-1655 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2006 metų ataskaitos“ (Žin., 2008, Nr. 76-3011) ir 2009 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. XI-258 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metų ataskaitos“ (Žin., 2009, Nr. 58-2248) Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar kartą pasiūlyta priimti reikiamus teisės aktus dėl racionalaus valstybės turto valdymo ir institucijos, atsakingos už bendros valstybės turto valdymo politikos formavimą, paskyrimo.
4.2. Esama valstybės turto valdymo būklė.
Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070) ir Įstatymo reikalavimus, Valstybės kontrolė kasmet atlieka valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos, kurią rengia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybinį auditą, kurio tikslas – nustatyti, ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita rodo pagrįstą ir teisingą valstybės turto finansinę būklę, ir apžvelgti valstybės turto apskaitos, registravimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo problemas.
Sisteminėmis, apimančiomis visų rūšių valstybės turto valdymą, yra tapusios nuolat Valstybės kontrolės ataskaitose nurodomos problemos, susijusios su valstybės turto apskaitos nevientisumu, turto vertinimu, inventorizavimu ir registravimu viešuosiuose registruose, valstybės turto informacinės paieškos sistemos sukūrimu ir valdymu. Kad šios problemos būtų sprendžiamos, Valstybės kontrolė siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskirti bendrąją valstybės turto valdymo politiką formuojančią ir ją įgyvendinančią institucijas.
4.3. Galimybė racionaliau valdyti valstybės turtą, centralizuojant jo valdymą.
Valstybės turto valdymo centralizavimo kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870). Pakeisti dviejų rūšių valstybės turto centralizavimo lygį numatyta šios programos 409 punkte, pagal kurį turi būti įsteigtas Valstybės žemės fondas, kuriam būtų pavesta disponavimo žeme funkcija pagal Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktus, ir 257 punkte, numatančiame centralizuoti valstybės turto (pirmiausia pastatų) valdymą, pamažu įdiegiant patalpų nuomos valstybės ir savivaldybių institucijoms sistemą.
5. Šioje strategijoje pateikta valstybės turto valdymo būklės, valstybės turto valdymo proceso stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG), užsienio valstybių patirties analizė, šios strategijos vizija, numatytas strateginis tikslas, tikslai ir uždaviniai, šios strategijos įgyvendinimo priemonės ir vertinimo kriterijai, šios strategijos įgyvendinimas ir atskaitomybė.
6. Ši strategija įgyvendinama 2009–2016 metais. Po 3 metų (2012-aisiais) ši strategija bus vertinama pagal nustatytus vertinimo kriterijus, tikslinamos jos įgyvendinimo priemonės, persvarstomi jų finansavimo šaltiniai.
7. Šioje strategijoje vartojamos sąvokos:
Valstybės nekilnojamasis turtas – valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar jų dalys, statiniai ir įrenginiai.
Centralizuoto valstybės turto valdytojas – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės nekilnojamojo turto valdymo valstybės politiką, patikėjimo teise valdantis jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir atliekantis kitas jam pavestas funkcijas.
Valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistema – teisės aktų nustatytos priemonės, apimančios valstybės nekilnojamojo turto naudojimo efektyvumo, sąnaudų ir naudos analizę galimoms apsirūpinimo nekilnojamuoju turtu alternatyvoms įvertinti, taip pat šio turto paskirstymo ir perdavimo koordinavimą ir kontrolę.
III. VALSTYBĖS TURTO VALDYMO BŪKLĖS ANALIZĖ
VALSTYBĖS TURTO VALDYMO PROBLEMOS
9. Sisteminės problemos, apimančios visų rūšių valstybės turto valdymą, yra šios:
9.1. Dalis valstybės turto neįvertinta, neįregistruota viešuosiuose registruose, ne visas valstybės turtas traukiamas į valstybės turto valdytojų apskaitą ir rodomas finansinėse ataskaitose, todėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita nerodo pagrįstos ir teisingos valstybės turto finansinės būklės. Valstybės kontrolės 2008 m. lapkričio 28 d. ataskaitoje Nr. FA-P-60-3-78 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metais ataskaitos vertinimo rezultatų“ teigiama, kad valstybės turto registravimo viešuosiuose registruose būklė nepatenkinama. Kad visas valstybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas būtų įtrauktas į valstybės registrus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d nutarimu Nr. 1028 (Žin., 2008, Nr. 121-4605) patvirtintas Valstybei nuosavybės teise priklausančio registruotino turto inventorizavimo, vertinimo ir įregistravimo atitinkamuose registruose veiksmų ir priemonių planas. Informaciją apie vykdomų priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia valstybės įmonė Valstybės turto fondas.
9.2. Užsitęsęs valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo procesas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 888 „Dėl valstybės turto informacinės paieškos sistemos“ (Žin., 2007, Nr. 95-3815) valstybės įmonei Valstybės turto fondui pavesta organizuoti valstybės turto informacinės paieškos sistemos, kurioje būtų kaupiama informacija apie valstybės turtą, kūrimo darbus. Sistemai kurti reikalingų teisės aktų rengimas ir tvirtinimas užsitęsė dvejus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 813 „Dėl Valstybės turto informacinės paieškos sistemos steigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 90-3883) įsteigta Valstybės turto informacinė paieškos sistema, patvirtinti jos nuostatai, Finansų ministerija paskirta sistemos valdytoja, o valstybės įmonė Valstybės turto fondas – sistemos tvarkytoja. Tačiau sistema dar neveikia ir negali duoti tų rezultatų, dėl kurių sukurta, – vienoje vietoje turėti informaciją apie valstybės turtą, ją analizuoti įvairiais pjūviais, o tai leistų geriau valdyti valstybės turtą ir iš dalies padėtų išspręsti valstybės turto registravimo ir įvertinimo problemas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3046) Finansų ministerija turės rengti 2012 metų nacionalinį ataskaitų rinkinį, kuris apims ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą. Šio ataskaitų rinkinio duomenų patikimumas tiesiogiai priklausys nuo valstybės institucijų – valstybės turto valdytojų – finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų. Tokia informacinė sistema skatins valstybės turto valdytojus įvertinti ir įregistruoti, įtraukti į buhalterinę apskaitą, rodyti finansinių ataskaitų rinkiniuose jų valdomą valstybės turtą ir kartu padės pasiekti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reformos tikslus.
9.3. Iki šiol neįvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. X-1247, 2008 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. X-1655 ir 2009 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. XI-258, kuriais nuspręsta pavesti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti vienai institucijai, atstovaujančiai valstybei, – turto savininkei.
Pagal Įstatymą valstybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atlikdama šias funkcijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę priimti nutarimus dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, taip pat valstybės turto kaip įnašo investavimo, nustatyti valstybės turto valdymo ir naudojimo taisykles, valstybės turto valdytojų ir valstybės institucijų teises ir pareigas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo procese.
Reglamentuojant Įstatyme nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdus dalyvauja šios valstybės institucijos: Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija, kurių nuostatuose nėra aiškiai nustatyta, kad jos dalyvauja formuojant bendrą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo valstybės politiką.
10. Pagrindinės neefektyvaus valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo problemos yra šios:
10.1. Valstybės nekilnojamojo turto likutinė vertė, nurodyta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoje valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metų ataskaitoje, 2007 metų pabaigoje buvo 4,9 mlrd. litų, tais pačiais metais į nacionalinį biudžetą iš viso surinkta 20,3 mlrd. litų (be Europos Sąjungos paramos) pajamų. Valstybės nekilnojamojo turto vertė 2007 metais prilygintina penktadaliui visų metinių biudžeto pajamų vertei. Valstybės turto valdytojai dažnai nežino, kiek ir kokio valstybės nekilnojamojo turto turi, kokia tikroji šio turto vertė.
10.2. Nėra strateginio valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių šios srities valstybės politiką. Tam tikrų rūšių valstybės turto valdymą ir naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytos institucijos, atsakingos už to turto valdymo politikos formavimą. Valstybės nekilnojamojo turto valdymo nereglamentuoja atskiras įstatymas. Šio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo reglamentuotas Įstatyme, kuriame nėra aiškių nuostatų dėl institucijos, atsakingos už valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politikos formavimą.
10.3. Šiuo metu reglamentuojant Įstatyme nustatytus valstybės turto (taip pat ir valstybės nekilnojamojo turto) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdus dalyvauja šios valstybės institucijos ir valstybės kontroliuojamos įmonės:
10.3.1. Aplinkos ministerija, kurios nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2008, Nr. 46-1725), nustatyta, kad ši ministerija, be kitų jai pavestų funkcijų, atlieka valstybės administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų naudojimo valstybės valdymo funkciją (nuostatų 1 punktas). Vienas iš Aplinkos ministerijos uždavinių – dalyvauti formuojant valstybės administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų naudojimo valstybės politiką (nuostatų 5.2 punktas), taip pat koordinuoti valstybės nekilnojamojo turto paskirstymą ir jo perdavimą savivaldybėms (nuostatų 5.8 punktas). Aplinkos ministerija rengia teisės aktus, reglamentuojančius valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarką, valstybės materialiojo turto nuomos tvarką; žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarką; valstybės turto perdavimo valdyti patikėjimo teise tvarką.
10.3.2. Teisingumo ministerija, kurios nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (Žin., 1998, Nr. 63-1816; 2002, Nr. 70-2886), šiai ministerijai pavesta siekiant sukurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą, rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus (nuostatų 5.1 punktas). Valstybės valdymo politikos sritis, susijusi su valstybės nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, pagal teisės aktus nepriskirta Teisingumo ministerijai ir tiesiogiai nesusijusi su šios ministerijos reguliavimo sritimi. Teisingumo ministerija rengia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimų įstatymus, metodiškai vadovauja pagal teisės aktus ministerijos valdymo sričiai priskirtų registrų kūrimui ir koordinuoja jų funkcionavimą (nuostatų 6.12 punktas).
10.3.3. Finansų ministerija, kurios nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 (Žin., 1998, Nr. 81-2267; 2008, Nr. 46-1726), nustatyta, kad ši ministerija dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybių turtą ir disponuoja juo, finansų kontrolės ir vidaus audito srityse (nuostatų 5.8 punktas), taip pat dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką valdžios ir privačiojo sektorių partnerystės ir valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo srityse (nuostatų 5.11 punktas). Finansų ministerija rengia teisės aktus, reglamentuojančius valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, nereikalingo arba netinkamo naudoti turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarką; rengia nekilnojamojo turto vertinimo, inventorizavimo taisykles; bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, traukimo į apskaitą, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles.
10.3.4. Ūkio ministerija, kurios nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2008, Nr. 46-1734), šiai ministerijai suteikti įgaliojimai valstybės turto valdymo, įmonių ir įstaigų ūkinės veiklos valdymo ir teisinio reglamentavimo srityje. Ministerija taip pat dalyvauja formuojant valstybės turto privatizavimo bendrąją politiką (nuostatų 5.7 punktas), rengia įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo veiklos organizavimą.
10.3.5. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, kurio funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2616), taip pat Valstybės įmonės Valstybės turto fondo įstatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 95 (Žin., 2005, Nr. 14-429).
Valstybės įmonės Valstybės turto fondo funkcijos yra šios: privatizuoti valstybei (savivaldybėms pagal susitarimus) nuosavybės teise priklausantį turtą pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 107-2688), kurti ir tvarkyti Valstybės turto informacinę paieškos sistemą. Fondas perima ir valdo, nuomoja arba suteikia panaudai valstybės institucijų funkcijoms atlikti nereikalingą nekilnojamąjį turtą, administruoja sudarytas nuomos ir panaudos sutartis, parduoda patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, aukcionuose parduoda kitiems juridiniams asmenims patikėjimo ar nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertina valstybės nekilnojamąjį turtą ir teikia turto vertinimo paslaugas.
10.3.6. Akcinė bendrovė Turto bankas, kurio funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 81-1931; 2001, Nr. 62-2222).
Akcinės bendrovės Turto banko funkcija – atnaujinti valstybės nekilnojamąjį turtą – statyti ar pirkti naują nekilnojamąjį turtą, parduoti valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantį valstybės nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais, administruoti valstybės vardu išduotas paskolas ir valstybės suteiktas garantijas, išieškoti mokestines nepriemokas, muitus, baudas ir delspinigius.
10.4. Nėra bendros efektyvios valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemos:
10.4.1. Valstybės nekilnojamojo turto valdymas decentralizuotas, kas valdo ir naudoja šį turtą, tas juo ir disponuoja, nes dalį sprendimų, susijusių turto valdymu, gali priimti valstybės turto valdytojai.
10.4.2. Valstybės turto valdytojai nesuinteresuoti valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti efektyviai. Vieni turto valdytojai turtą išnuomoja arba perduoda laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti panaudos pagrindais, o kiti – nuomojasi. Neaišku, kiek turto valdytojai turi valstybės nekilnojamojo turto, kuris neatitinka jų poreikių atliekant jiems pavestas funkcijas arba naudojamas ne šioms funkcijoms atlikti. Norėdami įsigyti naują nekilnojamąjį turtą, valstybės turto valdytojai privalo atlikti investicijų tikslingumo ir ekonominės naudos analizę, kaip reikalauja valstybės kapitalo investicijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai. Tačiau turimo valstybės nekilnojamojo turto naudojimo analizės šiuo požiūriu atlikti neprivalu, nors šio turto išlaikymo išlaidos numatomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete.
10.4.3. Ne visas valstybės nekilnojamasis turtas traukiamas į valstybės turto valdytojų buhalterinę apskaitą ir rodomas finansinėse ataskaitose, dalis šio turto neįregistruota viešuosiuose registruose, ne visas valstybės nekilnojamasis turtas inventorizuotas ir įvertintas.
10.4.4. Neskaičiuojamos visos nekilnojamojo turto naudojimo, išlaikymo ir kitos ūkinės išlaidos, jos nesiejamos su turimo nekilnojamojo turto verte, todėl neįmanoma palyginti alternatyvių valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo sąnaudų.
10.4.5. Nevertinamas nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo efektyvumas, nes nėra išlaidų ir pajamų duomenų pagal kiekvieną valdomo nekilnojamojo turto vienetą; valstybės turto valdytojai naudoja biudžeto programas kaip priemonę savo nekilnojamajam turtui išlaikyti.
10.5. Didelės valstybės turto valdytojų nekilnojamojo turto eksploatavimo ir nuomos sąnaudos.
Valstybės institucijų nekilnojamajam turtui eksploatuoti, t. y. šildymui, elektros energijai, vandentiekiui ir kanalizacijai, ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuomai*, ilgalaikio materialiojo turto paprastajam remontui*, 2007–2008 metais atitinkamai skirta 669 mln. ir 798 mln. litų. 2009 metais tam numatyta skirti 588 mln. litų*. Skaičiuojant visas su valstybės nekilnojamuoju turtu susijusias išlaidas, prie jų reikėtų pridėti valstybės turto valdytojų ūkio skyrių darbuotojų darbo užmokestį ir kitas išlaidas, iš Valstybės investicijų programos lėšų finansuojamą kapitalinį remontą, rekonstrukciją ir statybą. Apskaičiavus šias papildomas išlaidas, pirmiau nurodytos sumos gali padidėti 3 kartus, todėl kasmetinės valstybės nekilnojamojo turto (kurio vertė 2007 metais buvo 4,9 mlrd. litų) priežiūros išlaidos gali siekti 1500 mln. litų. Šias išlaidas sumažinus bent 1 procentu, per metus būtų sutaupyta 15 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
2009 metais į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą planuojama gauti tik 17,5 mln. litų valstybės materialiojo turto (tarp jo ir valstybės nekilnojamojo turto) nuompinigių.
2009 metais biudžetinėms įstaigoms ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui nuomoti skirta 66,2 mln. litų.
10.6. Nėra tikslios informacijos, kiek valstybė turi nekilnojamojo turto, todėl valstybės turto ataskaitoje nepateikta pagrįstų ir teisingų duomenų. Atliekant valstybinius auditus nustatyta, kad neįtraukto į apskaitą valstybės nekilnojamojo turto vertė 2007 metais buvo daugiau kaip 24 mln. litų, todėl yra rizika, kad neįtrauktas į apskaitą valstybės turtas gali būti prarastas.
10.7. Valstybės turto valdytojai valdo daug nekilnojamojo turto, kurio nenaudoja priskirtoms funkcijoms atlikti arba kurį naudoja ne šioms funkcijoms atlikti.
Valstybės turto valdytojai nepatenkinamai sprendžia nereikalingo ir jų funkcijoms atlikti nenaudojamo turto tolesnio naudojimo klausimus, nėra institucijos, kuriai būtų pavesta rinkti ir apibendrinti duomenis apie nenaudojamą turtą. Atliekant valstybinius auditus nustatyta, kad 2007 metais 92 valstybės turto valdytojai valdė arba viešosioms įstaigoms buvo perdavę valdyti 1014 nekilnojamojo turto vienetų, kurie nebuvo naudojami. Dalis valstybės institucijų ir įstaigų turto nenaudojama daugiau kaip 10 metų.
Neracionalaus valstybės nekilnojamojo turto valdymo problemas atskleidė ir valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo procesas. Pagal atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 (Žin., 2007, Nr. 108-4419), šiuo metu planuojama atnaujinti 46 valstybės nekilnojamojo turto objektus, pardavus valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas neatitinkančius nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra preliminari rinkos vertė – 1295 mln. litų. Be to, 2008 metais 27 valstybės nekilnojamojo turto objektai, kuriuos atnaujinti siūlyta pardavus valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas neatitinkančių valstybės nekilnojamojo turto objektų už 90 mln. litų, dėl skirtingų priežasčių nepateko į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą.
VALSTYBĖS TURTO VALDYMO TOBULINIMO IR CENTRALIZAVIMO KRYPTYS
11. Atsižvelgiant į šios strategijos 9 punkte nurodytas sistemines visas valstybės turto rūšis apimančias valdymo problemas ir siekiant sudaryti sąlygas efektyviai ir racionaliai valdyti valstybės turtą, būtina įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines viso jo valdymo problemas. Šiuo tikslu siūloma:
11.1. Paskirti bendrą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politiką formuojančią instituciją, kurios pagrindinės funkcijos būtų tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, rengti ir tobulinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdais, valdyti valstybės turto informacinės paieškos sistemą, koordinuoti valstybės turto ataskaitų rengimą ir teikti jas valstybės turto savininko funkciją atliekančioms institucijoms.
11.2. Pertvarkyti valstybės turto valdymo administracinę sistemą: persvarstyti ir optimizuoti valstybės institucijų, kurios šiuo metu dalyvauja reglamentuojant Įstatyme nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdus, funkcijas. Aplinkos ministerijos funkcija – rengti ir tobulinti teisės aktus, susijusius su disponavimo valstybės turtu būdais, – turėtų būti perduota institucijai, formuojančiai bendrą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politiką, kitos funkcijos, susijusios su valstybės nekilnojamojo turto paskirstymo ir perdavimo savivaldybėms koordinavimu, ateityje turėtų būti perduotos valstybės nekilnojamojo turto politiką įgyvendinančiam juridiniam asmeniui.
11.3. Tobulinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reglamentavimą siekiant optimizuoti sprendimų dėl valstybės turto perdavimo ir nurašymo priėmimo procedūras.
11.4. Kasmet peržiūrėti ir prireikus papildyti valstybei nuosavybės teise priklausančio registruotino turto inventorizavimo, vertinimo ir įregistravimo atitinkamuose registruose veiksmų ir priemonių plane numatytas priemones.
11.5. Užtikrinti informacijos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą teikimą ir kaupimą valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje.
11.6. Atsižvelgiant į valstybės turto valdytojų poreikius, sprendimams dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo priimti plačiau naudotis valstybės turto informacinės paieškos sistemos galimybėmis.
11.7. Parengti teisės aktų, reglamentuojančių valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitų rengimą ir teikimą, projektus.
VALSTYBĖS NEKILNOJAMOJO TURTO VALDYMO CENTRALIZAVIMO KRYPTYS
12. Siekiant spręsti valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo problemas, būtina sukurti optimalią valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir kontrolės sistemą ir įdiegti centralizuoto valdymo principus, sudarančius sąlygas mažinti valstybės nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudas. Šiam tikslui įgyvendinti siūloma:
12.1. Pavesti bendrą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politiką formuojančiai institucijai dalyvauti formuojant valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politiką. Pagrindinės šios institucijos funkcijos būtų: sudaryti teisines sąlygas įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo modelį, koordinuoti ir prižiūrėti centralizuoto valstybės turto valdytojo veiklą.
12.2. Paskirti valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką įgyvendinantį juridinį asmenį, kuris centralizuotai valdytų jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir atliktų kitas teisės aktuose jam pavestas funkcijas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. pasitarime (protokolo Nr. 45, 5 klausimas) pritarta Ministro Pirmininko 2009 m. balandžio 10 d. potvarkiu Nr. 136 sudarytos darbo grupės parengtam pasiūlymui paskirti valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką įgyvendinančiu juridiniu asmeniu po valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir akcinės bendrovės Turto banko (prieš tai pakeitus šios bendrovės teisinę formą į valstybės įmonę) reorganizavimo jungimo būdu veiksiančią valstybės įmonę.
12.3. Įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo modelį, kuris būtų pagrįstas palaipsniu nuomos principo taikymu. Siūloma nustatyti šiuos pagrindinius centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus:
12.3.1. Centralizuoto valstybės turto valdytojui teisės aktų nustatyta tvarka ir etapais turėtų būti palaipsniui perduotas patikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Minėta tvarka ir etapai turėtų būti nustatomi vadovaujantis šiais kriterijais: centralizuoto valstybės turto valdytojui perduodamas valdyti toks nekilnojamasis turtas, kurį jis valdytų racionaliau nei pavieniai turto valdytojai; prioritetiniu laikytinas nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto perdavimas.
12.3.2. Valstybės institucijos nuomotųsi jų veiklai reikalingą nekilnojamąjį turtą iš centralizuoto valstybės turto valdytojo arba privačiojo sektoriaus, atsižvelgdamos į valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką formuojančios institucijos nustatytus apsirūpinimo nekilnojamuoju turtu normatyvus.
12.3.3. Centralizuoto valstybės turto valdytojas patikėjimo teise valdytų jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, koordinuotų ir atliktų kitas funkcijas, susijusias su turto perskirstymu, perdavimu, parduotų ir nuomotų iki pardavimo nenaudojamą, taip pat valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantį valstybės nekilnojamąjį turtą; centralizuotai pirktų su nekilnojamojo turto eksploatavimu susijusias paslaugas; siūlytų apsirūpinimo reikiamu nekilnojamuoju turtu alternatyvas; atnaujintų valstybės nekilnojamąjį turtą; rengtų valstybės nekilnojamojo turto valdymo analizes, reikalingas valstybės nekilnojamojo turto valdymo ataskaitoms rengti; teiktų valstybės nekilnojamojo turto valdymo ataskaitas valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką formuojančiai institucijai.
12.3.4. Valstybės institucijos už jų veiklai reikalingo nekilnojamojo turto nuomą iš centralizuoto valstybės turto valdytojo mokėtų teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį. Nuomos mokestis turėtų padengti centralizuoto valstybės turto valdytojui perduoto centralizuotai valdyti turto eksploatavimo išlaidas, o pelno marža priklausytų nuo pasiekto valdymo efektyvumo. Nuomos mokestis turi būti proporcingas nekilnojamojo turto rinkos vertei.
12.4. Įdiegti bendrą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo sistemą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus valstybės nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka šiam turtui parduoti sudarant privatizavimo programas, taikytinas ir akcijų privatizavimui. Valstybės nekilnojamasis turtas, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, gali būti parduodamas Įstatymo nustatyta tvarka skelbiant viešąjį turto pardavimo aukcioną. Siekiant valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo efektyviau, būtina suvienodinti esamus valstybės nekilnojamojo turto pardavimo būdus, t. y. išgryninti privatizavimo procesą – atskirti valstybei priklausančių įmonių akcijų privatizavimą nuo valstybės nekilnojamojo turto pardavimo, valstybės nekilnojamojo turto pardavimą laikyti centralizuoto valstybės turto valdymo proceso dalimi ir nustatyti bendras valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešojo aukciono būdu taisykles.
SIEKTINI REZULTATAI
13. Įgyvendinus šios strategijos 11 ir 12 punktuose nurodytas priemones, bus sudarytos sąlygos pasiekti šiuos rezultatus:
13.1. Optimizuoti valstybės turto valdymo administracinę sistemą. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuos viena institucija, kuri naudodamasi esamomis ir suteiktomis naujomis teisėmis ir priemonėmis galės koordinuoti sisteminių valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo problemų sprendimą, užtikrindama Įstatyme įtvirtintų valstybės turto valdymo principų taikymą.
13.2. Įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo modelį, paskirti centralizuoto valstybės turto valdytoją ir apibrėžti jo funkcijas, tai leis:
13.2.1. optimizuoti valstybės nekilnojamojo turto administracinę sistemą – sujungti valstybės kontroliuojamas įmones, šiuo metu dalyvaujančias valdant valstybės nekilnojamąjį turtą, į vieną įmonę – centralizuoto valstybės turto valdytoją;
13.2.2. sutaupyti lėšų iš privačiojo sektoriaus kompleksiškai perkant nekilnojamojo turto tvarkymo (valymo, apsaugos, pastatų priežiūros), remonto, taip pat visas kitas su nekilnojamojo turto eksploatavimu susijusias paslaugas; preliminariais skaičiavimais, įgyvendinus šią priemonę, turėtų būti sutaupoma ne mažiau kaip 20 mln. litų per metus;
13.2.3. prieš perskirstant, perduodant, parduodant ar atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą, vertinti šio turto naudojimo alternatyvas ir apskaičiuoti šių alternatyvų įgyvendinimo sąnaudas;
13.2.4. apriboti valstybės institucijų galimybes laisvai disponuoti nenaudojamu, valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkančiu valstybės nekilnojamuoju turtu, todėl mažės jo išlaikymo išlaidos; valstybės institucijų mokamas nuomos mokestis įpareigos jas atsakingai valdyti nekilnojamąjį turtą;
13.2.5. įdiegti tinkamą centralizuoto valstybės turto valdytojo veiklos finansavimo sistemą, skatinančią mažinti valstybės nekilnojamojo turto valdymo sąnaudas;
13.2.6. skaičiuoti ne tik nekilnojamojo turto įsigijimo, atnaujinimo, bet ir visas jo eksploatavimo išlaidas;
13.2.7. taikyti poveikio priemones (teisines ir finansines) valstybės institucijoms, kurios nesiima priemonių valstybės nekilnojamajam turtui racionaliai valdyti;
IV. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS VALSTYBĖS TURTO VALDYMĄ, NAUDOJIMĄ IR DISPONAVIMĄ JUO
14. Įstatymo nuostatas įgyvendina šie teisės aktai:
14.1. Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (Žin., 2001, Nr. 3-48; 2003, Nr. 13-504), kuris reglamentuoja valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo: valstybės institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms; valstybės įmonei Valstybės turto fondui; valstybės įmonėms; savivaldybėms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) ar priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms atlikti; kitiems juridiniams asmenims pagal turto patikėjimo sutartį, jeigu įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.
14.2. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 531 (Žin., 2001, Nr. 41-1428), kuri reglamentuoja nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimą viešuose prekių aukcionuose (toliau – aukcionai). Aukcionuose parduodamas valstybės ir savivaldybių turtas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, išskyrus turtą, išimtą iš civilinės apyvartos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų valdomą turtą, kilnojamąsias kultūros vertybes, antikvarinius daiktus, šiuolaikinius meno kūrinius, finansinį turtą ir nekilnojamuosius daiktus bei turtą, kurio negalima naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos, jeigu yra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo ar teisėjo nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
14.3. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 (Žin., 2001, Nr. 90-3175), kuris reglamentuoja valstybės ir savivaldybių nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto pripažinimą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ir sprendimų jį nurašyti priėmimą, taip pat jo nurašymą, išardymą ir likvidavimą.
14.4. Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (Žin., 2001, Nr. 106-3814), kurios reglamentuoja valstybės materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu tvarką ir sąlygas, turto valdytojo pareigas organizuojant nuomos konkursą ir pagrindinius šio turto nuomos sutarties reikalavimus.
14.5. Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 (Žin., 2002, Nr. 116-5215), kuris reglamentuoja valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimą laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartis: valstybines ar savivaldybių funkcijas atliekantiems subjektams; viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje; labdaros ir paramos fondams; asociacijoms ir politinėms partijoms; socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus; kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse.
14.6. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 (Žin., 2003, Nr. 64-2899; 2004, Nr. 32-1016), kuris reglamentuoja žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų organizavimą.
14.7. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119), kurios reglamentuoja bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ir perduoto turto ir lobių apskaitą, įkainojimą, saugojimą, realizavimą ir grąžinimą.
14.8. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 (Žin., 2005, Nr. 117-4234), kurios reglamentuoja nekilnojamojo turto vertės, naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, nustatymą.
14.9. Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 328 (Žin., 2007, Nr. 40-1496), kurios reglamentuoja atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo, pagal kurį atnaujinamas valstybės nekilnojamasis turtas, sudarymą.
14.10. Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, pardavimo aukciono būdu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 (Žin., 2007, Nr. 74-2939), kurios reguliuoja valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, pardavimo tvarką ir valstybinės žemės sklypų, priskirtinų atnaujintinam valstybės nekilnojamajam turtui, suformavimo ir pardavimo procedūras.
14.11. Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo kriterijų ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 (Žin., 2007, Nr. 80-3275), kuris nustato valstybės ir savivaldybių turto investavimo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais kriterijus, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai dėl valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, ir pasiūlymų, kurių reikia šiems sprendimams priimti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
15. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai reglamentuoja valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimą potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ turima VALSTYBĖS NEKILNOJAMojo TURTo valdymo PATIRTIS
16. Danijoje valstybės turto valdymą įgyvendina Danijos rezidencijų ir turto agentūra (Palaces and Properties Agency), kurios paskirtis – užtikrinti valstybės institucijoms reikalingo turto teikimą ir valdyti valstybės rezidencijas (rūmus), dvarus ir parkus. Agentūra valdo, prižiūri, tvarko, atnaujina, nuomoja valstybės institucijoms valstybės nekilnojamąjį turtą, teikia išnuomoto turto priežiūros paslaugas. Agentūra gali pati nuomotis iš kitų asmenų pastatus, reikalingus valstybės institucijoms, be to, pirkti ir kitas paslaugas. Visi pirkimai vykdomi viešojo konkurso būdu. Agentūra pavaldi Finansų ministerijai. Jos veikla finansuojama iš nuomos mokesčio, kurį moka valstybės institucijos.
17. Jungtinėje Karalystėje dažniausiai valstybės turtą valdo tos institucijos, kurios juo naudojasi, tačiau yra ir valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvumą vertinanti ir efektyvesnio turto naudojimo ir valdymo programas įgyvendinanti institucija – Vyriausybinių pirkimų įstaiga, atsakinga ir už valdžios institucijų nekilnojamojo turto įsigijimą ir sujungimą. Įstaiga tvarko nekilnojamojo turto duomenų bazę, kuriai valdžios įstaigos privalo teikti informaciją apie jų valdomą turtą. Duomenų bazėje, be kita ko, galima matyti pateiktą informaciją, ja dalytis, ieškoti informacijos apie laisvą turtą. Ši duomenų bazė leidžia įvertinti, kiek kainuoja vienos ar kitos institucijos turto išlaikymas, priimti atitinkamus sprendimus dėl turto valdymo – taip pat tuo atveju, kai institucijos savo iniciatyva taupo lėšas, įgyvendindamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus, pvz., Socialinės apsaugos ministerija perdavė didžiąją dalį savo nekilnojamojo turto privačiai įmonei, kuri 20 metų įsipareigojo teikti nekilnojamojo turto paslaugas, užtikrinti jo išlaikymą ir atnaujinimą.
18. Nyderlanduose centralizuotą turto valdymą formuoja Finansų ministerija. Valstybės turto direktoratas (Finansų ministerijos padalinys) atstovauja valstybei – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto savininkei. Pagrindiniai direktorato uždaviniai: parduoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; valdyti nekilnojamąjį turtą, kuris neparduodamas, ir užtikrinti, kad jis būtų naudojamas; saugoti konfiskuotus kilnojamuosius daiktus; valdyti karališkuosius rūmus „Het Loo“.
19. Norvegijoje centralizuotą turto valdymą formuoja Valstybės administravimo ir reformų ministerija. Įsteigta viešoji įstaiga Viešosios statybos ir turto direktoratas (Statsbygg) valdo valstybės, kultūros statinius, koledžus, viešojo administravimo, taip pat karališkuosius pastatus, ambasadas, diplomatines rezidencijas, esančias užsienio valstybėse. Ji atsakinga už pastatų statybos organizavimą, planavimą ir pabaigą pagal lėšų, laiko limitus, kokybės reikalavimus, teikia konsultacijas ir pagalbą valstybės institucijoms, planuoja įstaigų patalpų poreikį. Nuo 1991 metų įstaiga turi konkuruoti su privačiomis bendrovėmis, siekdama išsaugoti patalpų nuomos su valstybės institucijomis susitarimus, nes tais metais įdiegta patalpų nuomos sistema. Nuomos mokestį privalėjo mokėti ir valstybės institucijos, tačiau joms palikta galimybė nuomotis iš privačių asmenų.
Dalis valstybės nekilnojamojo turto (geležinkeliai, krašto apsaugos ir kariniai objektai, ligoninės ir panašiai) valdoma kitų institucijų. Nekilnojamųjų objektų statyba finansuojama iš nuomos mokesčio arba valstybės biudžeto lėšų. Turto valdymas ir eksploatavimas finansuojami iš nuomos pajamų.
20. Suomijoje Senate Properties yra valstybės įmonė, atskaitinga Finansų ministerijai. Įmonė atsakinga už valstybės turto valdymą, taip pat teikia paslaugas, susijusias su patalpų nuoma, investavimu, priežiūra, administravimu, turto plėtra, pirmenybę teikdama valstybės institucijoms.
1995 metais įsteigta Valstybės nekilnojamojo turto agentūra, kuri pradėjo valstybės turto perėmimo iš įvairių institucijų procesą (agentūra perėmė funkcijas iš likviduotos Valstybinės viešųjų pastatų valdybos, kuri veikė nuo 1811 metų). 1998 metais priimta Nekilnojamojo turto strategija, kurios tikslas – efektyviai valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą ir sukurti valstybės turto valdymo sistemą. Valstybės nekilnojamojo turto agentūra, vadovaudamasi minėta strategija, pradėjo aktyviai perimti turtą iš visų institucijų. 1999 metais agentūra tapo valstybės įmone, o 2001 metais pakeitė pavadinimą (Senate Properties). 1999 metais šiai įmonei priskiriamas pagrindinių kultūros objektų valdymas, nuo 2001 metų suteikta teisė valdyti kalėjimus. 2005 metais įmonė pradėjo atlikti turto plėtros funkciją. Pagal Nekilnojamojo turto strategiją tik kai kurios valstybės institucijos savo balansuose gali turėti turto (pvz., Žemės ūkio ministerija, Gynybos ministerija, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Pasienio apsauga, Kelių direkcija ir panašiai). Visas kitas nekilnojamasis turtas privalomai perduotas Finansų ministerijai, kuri jį perduoda minėtai įmonei arba Žemės ūkio ministerijai, o ši – Suomijos miškų ir parkų tarnybai. Prieš įsigydama naujo turto, kiekviena institucija privalo patikrinti, ar yra galimybė naudotis valstybei priklausančiu turtu. Institucijų, kurios gali pačios valdyti turtą, sąrašas nuolat mažinamas. Įmonė turtą traukia į savo apskaitos balansą, tačiau nuosavybės teisės priklauso valstybei. Naujas turtas perkamas konkurso būdu. Naujas turtas priklauso valstybei, nors traukiamas į įmonės apskaitos balansą. Valstybės turto valdymo nuostatus tvirtina Finansų ministerija. Veikla finansuojama iš nuomos pajamų.
21. Švedijos valstybės nekilnojamąjį turtą iki 1993 metų centralizuotai valdė Nacionalinė valstybinių pastatų valdyba, kuri 1993 metais panaikinta, o turto valdymą perėmė jos pagrindu įsteigtos (ar veikiančios) įmonės. Tokį sprendimą priėmė Švedijos parlamentas, siekdamas, kad valstybiniai pastatai būtų valdomi pelningai, panaikinta valstybei priklausančių pastatų valdymo monopolija, teikiamos pastatų aprūpinimo paslaugos valstybės institucijoms. Pastatai, priskirtini kultūros paveldui, perduoti valdyti Nacionalinei turto valdybai, kiti – valstybės įmonėms AB Akademiska Hus ir AB Vasakronan. AB Akademiska Hus perduoti akademinės paskirties pastatai, nes ši įmonė specializuojasi šių pastatų (universitetų, studentų miestelių ir panašiai) nuomos srityje (stato naujus, remontuoja, prižiūri, teikia kitas paslaugas). Kiti pastatai perduoti AB Vasakronan, kuri 2008 metų liepą privatizuota. Valstybės institucijoms suteikta visiška laisvė rinktis, iš ko nuomotis pastatus ar pirkti kitas paslaugas. Dar yra ir specialios paskirties pastatų nuomos įmonė AB Specialfastigheter Sverige, teikianti paslaugas kalėjimams, policijai, specialaus auklėjimo įstaigoms, priešgaisrinio gelbėjimo įstaigoms ir panašiai.
Toks Švedijos valstybinio turto valdymo modelis radikalus, tačiau orientuotas į rinką. Trūkumai – valstybinis sektorius turėjo mažai atviros rinkos dalyvio patirties, todėl privatusis sektorius tuo naudojosi (pasirašytos nepalankios sutartys ir panašiai). Visų įmonių veikla finansuojama iš nuomos pajamų.
22. Uždaroji akcinė bendrovė Vengrijos valstybės turto valdymo įmonė, priklausanti valstybei, įsteigta 2008 m. sausio 1 d., reorganizavus tris organizacijas – Vengrijos privatizacijos ir valstybės turto įmonę, Iždo turto įmonę ir Nacionalinį žemės fondą, t. y. sujungus valstybės turtą į vieną sistemą.
23. Estijoje nekilnojamojo turto valdymas nėra centralizuotas – kiekviena valstybės institucija ar įmonė turi savo turtą, kurį valdo, naudoja ir disponuoja juo. Pagal 1995 metų Valstybės turto įstatymą pirkimas ar renovacija galimi tik tuo atveju, jeigu tam yra valstybės biudžeto lėšų. Turto pardavimo ar nuomos pajamos surenkamos tiesiogiai į valstybės biudžetą. Tai neskatino efektyvaus turto valdymo, nes valstybės institucijos nebuvo suinteresuotos parduoti ar nuomoti nereikalingą turtą. Siekiant efektyviai valdyti ir kuo greičiau atnaujinti turtą, 2001 metais įsteigta Vyriausybės nekilnojamojo turto įmonė (AB Riigi Kinnisvara), kurios pagrindinės funkcijos – perimti iš valstybės institucijų jų turtą, renovuoti ir atnaujintą išnuomoti valstybės institucijai už priimtiną kainą, į kurią įskaičiuoti administravimo, techninės priežiūros, valymo ir išlaikymo, taisymo, komunalinių ir kitų paslaugų (saugojimo, automobilių stovėjimo ir panašiai) mokesčiai. Ši įmonė gali be Vyriausybės pritarimo pati turtą pirkti, renovuoti ir tada nuomoti. Pagrindiniai šios įmonės klientai – Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės. Kadangi teisiškai visos institucijos nebuvo įpareigotos perduoti savo turtą minėtai nekilnojamojo turto įmonei, ji ėmėsi tik tų projektų ir valdė tik tą turtą, kurį reikėjo atnaujinti.
Siekiant spręsti turto valdymo problemas, 2005 metais parengtas naujas Valstybės turto įstatymas, kurio pagrindiniai principai tokie: skatinti valstybės institucijas atsisakyti joms nereikalingo turto (joms leidžiama naudoti 2/3 pardavimo pajamų ir 1/3 nuomos pajamų); administracinius pastatus nuomoti, o ne pirkti; teikti Vyriausybei turto valdymo efektyvumo metines ataskaitas; nustatyti griežtesnes turto nuomos susitarimų taisykles.
Estijos valstybės kontrolė 2005 metų AB Riigi Kinnisvara veiklos audito ataskaitoje pateikė tokias išvadas: nėra nuomos mokesčio apskaičiavimo metodologijos, patikimų duomenų apie institucijoms reikalingą patalpų plotą, valstybės valdomo turto kokybės nustatymo principų, institucijos, kuriai būtų pavesta spręsti minėtas problemas (iš dalies tai daro Finansų ministerija, kuriai Vyriausybė yra priskyrusi tam tikras šios srities funkcijas, tačiau nėra atskiros institucijos, atsakingos už bendrą turto valdymo politikos formavimą). Estijos valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo nustatyti, kaip valstybės nekilnojamasis turtas turėtų būti valdomas (centralizuotai ar ne, finansuojant iš biudžeto ar privačiomis lėšomis) ir kokias funkcijas turėtų atlikti AB Riigi Kinnisvara pagal šią schemą; paskirti instituciją, atsakingą už bendrą valstybės turto valdymo politiką, ir priskirti jai valstybės nekilnojamojo turto politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas; įtvirtinti nuomos skaičiavimo principus, taip pat nustatyti normatyvus, kiek pastatų ploto turi būti skiriama valstybės institucijoms; nustatyti efektyvaus nekilnojamojo turto valdymo principus. 2005 metais Vyriausybė pagal audito rekomendacijas paskyrė Finansų ministeriją institucija, atsakinga už turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą.
24. Taigi kiekvienoje valstybėje, įvykdžiusioje arba vykdančioje valstybės turto valdymo centralizavimo reformas, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, taikomi skirtingi turto valdymo centralizavimo modeliai, kurių tikslas vienas – mažinti šio turto išlaikymo išlaidas. Šio tikslo siūloma siekti ir Lietuvoje, diegiant valstybės nekilnojamojo turto centralizavimo modelį.
VI. stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) ANALIZĖ
25. Atlikus išsamią valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būklės Lietuvoje analizę, nustatytos šios stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės, pagal kurias numatyti šios strategijos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės:
|
Stiprybės |
Silpnybės |
| Vykdoma viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reforma. Parengtas valstybei nuosavybės teise priklausančio registruotino turto inventorizavimo kiekine ir vertine išraiška ir įregistravimo viešuosiuose registruose veiksmų ir priemonių planas. Įsteigta valstybės turto informacinė paieškos sistema, patvirtinti jos nuostatai. Privatizavimo procesas sudaro sąlygas centralizuotai parduoti valstybės funkcijoms atlikti nereikalingą valstybės nekilnojamąjį turtą. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo mechanizmas sudaro sąlygas centralizuotai atnaujinti šį turtą, skatina jo valdytojus atsisakyti jų funkcijoms atlikti nenaudojamo ar ne šioms funkcijoms atlikti naudojamo valstybės nekilnojamojo turto |
Nėra vienos bendrą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politiką formuojančios institucijos. Nepaskirtos valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Valstybės turto valdytojai valdo daug jų funkcijoms atlikti nenaudojamo arba ne šioms funkcijoms atlikti naudojamo, valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkančio turto, o jo perdavimas (taip pat ir perdavimas nuosavybėn) neužtikrinamas. Valstybės turto privatizavimo procedūros parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą per ilgos ir sudėtingos. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo mechanizmas neskatina valstybės turto valdytojų jų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkančio valstybės nekilnojamojo turto naudoti racionaliausiai. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo mechanizmas neskatina proceso efektyvumo, nes atlygis atnaujinimo organizatoriui (akcinei bendrovei Turto bankui) mokamas nuo turimų sąnaudų, – kuo didesnės sąnaudos, tuo didesnis atlygis. Nesudarytos sąlygos operatyviai ir racionaliai pritaikyti valstybės nekilnojamąjį turtą pakitusiems valstybės turto valdytojų poreikiams. Per didelės valstybės nekilnojamojo turto priežiūros sąnaudos. Pajamos už nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą nepadengia su šio turto eksploatavimu susijusių sąnaudų |
|
Galimybės |
Grėsmės |
| Sudaryti teisines ir administracines sąlygas centralizuotai spręsti sistemines valstybės turto valdymo problemas. Sudaryti teisines ir administracines sąlygas įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo principus, leidžiančius mažinti šio turto išlaikymo sąnaudas. Centralizuoti valstybės nekilnojamojo turto aptarnavimo procesą ir pereiti prie paslaugų iš privačiojo sektoriaus pirkimo. Perduoti privalomai nenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuotai valstybės nekilnojamąjį turtą valdančiam juridiniam asmeniui. Centralizuoti valstybės nekilnojamojo turto pardavimą. Sudaryti sąlygas valstybės nekilnojamojo turto perdavimą derinti su centralizuoto valstybės turto valdytoju. Peržiūrėti valstybės nekilnojamojo turto panaudos taikymo tvarką. Įdiegti valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemą |
Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti prarastas, nes nėra tinkamos šio turto valdymo kontrolės. Pablogės valstybės nekilnojamojo turto būklė dėl to, kad jam prižiūrėti ir remontuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama per mažai lėšų (ypač per ekonominį sunkmetį)
|
VII. STRATEGIJOS VIZIJA, STRATEGINIS TIKSLAS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
26. Atsižvelgiant į valstybės turto valdymo būklę ir SSGG analizę, šios strategijos vizija – efektyvus valstybės lėšų naudojimas racionaliai valdant, naudojant valstybės turtą ir juo disponuojant.
27. Strateginis tikslas – siekti racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės turtą – tobulinti teisinę ir administracinę sistemas, kurios sudarytų sąlygas įgyvendinti šioje strategijoje numatytus centralizuoto valstybės turto valdymo tikslus ir uždavinius.
28. Šios strategijos tikslai ir uždaviniai:
28.1. tikslas – įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas. Uždaviniai:
28.1.1. pertvarkyti valstybės turto valdymo administracinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas centralizuotai spręsti sistemines šioje strategijoje numatytas valstybės turto valdymo problemas;
28.1.2. tobulinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reglamentavimą siekiant optimizuoti sprendimų dėl valstybės turto perdavimo ir nurašymo priėmimo procedūras;
28.1.3. užtikrinti informacijos kaupimą valstybės turto informacinės paieškos sistemoje ir plėsti šios sistemos galimybes;
28.2. tikslas – įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo principus, sudarančius sąlygas mažinti šio turto išlaikymo sąnaudas. Uždaviniai:
28.2.2. įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo modelį, kuris būtų pagrįstas palaipsniu valstybės nekilnojamojo turto nuomos principo įgyvendinimu;
VIII. strategijos įgyvendinimo vertinimo kriterijai
29. Šios strategijos įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatyti vertinimo kriterijai, tiesiogiai susiję su joje numatytais tikslais ir uždaviniais, leidžiantys reguliariai vertinti pasiektą pažangą:
29.1. valstybės institucijų, dalyvaujančių reglamentuojant Įstatyme nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdus, skaičius:
dabartinė reikšmė (2009 metai) – 4 institucijos;
siektina reikšmė (2010 metai) – viena institucija;
29.2. valstybės kontroliuojamų įmonių, dalyvaujančių valdant valstybės nekilnojamąjį turtą, skaičius:
dabartinė reikšmė (2009 metai) – 2 įmonės;
siektina reikšmė (2010 metai) – viena įmonė;
29.3. valstybės turto, įtraukto į valstybės turto informacinę paieškos sistemą, vertė:
dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų;
siektina reikšmė (2016 metai) – 100 procentų;
29.4. centralizuotai valdyti perduoto valstybės nekilnojamojo turto vertė:
dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų;
siektina reikšmė (2016 metai) – 20 procentų;
29.5. centralizuoto valstybės turto valdytojui perduoto valstybės institucijų funkcijoms atlikti nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto vertė:
dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų;
siektina reikšmė (2016 metai) – 90 procentų;
29.6. perskirstyto arba perduoto (taip pat ir perduoto nuosavybėn) valstybės institucijų funkcijoms atlikti nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto plotas:
dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų;
siektina reikšmė (2016 metai) – 90 procentų;
29.7. vidutinių vienos centralizuotai valdomo nekilnojamojo turto darbo vietos išlaikymo sąnaudų pokytis, palyginti su vidutinėmis centralizuotai valdyti neperduoto turto darbo vietos sąnaudomis:
dabartinė reikšmė (2009 metai) – 0 procentų;
siektina reikšmė (2016 metai) – 20 procentų;
IX. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS, ATSKAITOMYBĖ