LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL MAISTO PAPILDŲ MĖGINIŲ PAĖMIMO LABORATORINIAMS TYRIMAMS METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO
2009 m. gegužės 8 d. Nr. B1-201
Vilnius
Vadovaudamasis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 202/2008 (OL 2008 L 60, p. 17), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1029/2008 (OL 2008 L 278, p. 6), ir remdamasis rizikos vertinimo duomenimis:
1. Tvirtinu pridedamus Maisto papildų mėginių paėmimo laboratoriniams tyrimams metodinius nurodymus.
2. Pavedu:
2.1. įsakymą vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriui ir apskričių, miestų, rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms;
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2009 m. gegužės 8 d.
įsakymu Nr. B1-201
MAISTO PAPILDŲ MĖGINIŲ PAĖMIMO LABORATORINIAMS TYRIMAMS METODINIAI NURODYMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Maisto papildų mėginių paėmimo laboratoriniams tyrimams metodinių nurodymų (toliau – Nurodymai) tikslas – nustatyti specialiuosius reikalavimus maisto papildų mėginių paėmimui laboratoriniams tyrimams iš Lietuvos Respublikos rinkai maisto papildus tiekiančių maisto tvarkymo subjektų (toliau – subjektas).
2. Nurodymai skirti apskričių, miestų, rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų (toliau – teritorinės VMVT) pareigūnams, atliekantiems valstybinę importuojamų, įvežamų ir Lietuvos Respublikos rinkoje esančių maisto papildų kontrolę.
3. Bendrieji reikalavimai mėginių paėmimui laboratoriniams tyrimams nustatyti Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 (Žin., 2007, Nr. 139-5746).
4. Nurodymuose vartojamos sąvokos:
Atsarginis mėginys – subjekto pageidavimu valstybinio mėginio ėmimo metu, laikantis valstybinio mėginio ėmimo, pakavimo, plombavimo sąlygų, paimtas mėginys, kuris teisės aktų nustatyta tvarka paliekamas subjektui.
Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.
Mėginys – ėminys arba jo dalis, paruošta arba iš karto tinkanti tirti (bio)cheminiais, fizikiniais – cheminiais, mikrobiologiniais, jusliniais ir kitokiais būdais.
Partija – tam tikras vieno pavadinimo ir vienodų savybių produkcijos, pagamintos per tam tikrą laiko tarpą pagal tą pačią technologiją, kiekis.
Siunta – vieno siuntėjo vienam gavėjui viena transporto priemone (kiekviena autotransporto priemonė, jūrinis konteineris ar vagonas yra laikomas atskira transporto priemone) siunčiamas negyvūninis maistas, turintis saugą ir kokybę patvirtinantį (-čius) dokumentą (-us).
Taškinis mėginys – maisto papildo kiekis, paimtas iš siuntos arba partijos ar jų dalies vienos vietos.
Valstybinis mėginys – teritorinės VMVT pareigūno, vykdant valstybinę kontrolę, paimtas maisto papildo mėginys.
II. MAISTO PAPILDŲ MĖGINIŲ PAĖMIMO LABORATORINIAMS TYRIMAMS REIKALAVIMAI
5. Maisto papildų, importuojamų iš trečiųjų šalių asmeniniam vartojimui, nesusijusiam su verslo interesais, mėginiai neimami tais atvejais, kai ne daugiau kaip 10 maisto papildų pakuočių siunta vežama kaip keleivių bagažas arba siunčiama paštu.
6. Importuojamų maisto papildų mėginiai imami Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 (Žin., 2008, Nr. 113-4324, Nr. 150-6143), nustatytu dažnumu iš importuojamų maisto papildų siuntų.
7. Jei siuntą sudaro dvi ir daugiau maisto papildų rūšys ar partijos, įvertinus riziką, laboratoriniams tyrimams imamas vienas maisto papildo mėginys.
8. Maisto papildų mėginiai laboratoriniams tyrimams imami, įvertinus valstybinės kontrolės duomenis, iš Europos Sąjungos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) gautus pranešimus, riziką dėl apšvitinimo jonizuojančiąja spinduliuote, genetinės modifikacijos ir maisto papildų sudėties atitiktį gamintojo deklaruojamiems rodikliams, maisto papildų sudėties, nurodytos gamintojo kokybės sertifikatuose ar produktų specifikacijose, atitiktį laboratorinių tyrimų protokoluose deklaruojamiems rodikliams.
9. Pesticidų liekanoms maisto papilduose nustatyti mėginiai imami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V-787 „Dėl Mėginių ėmimo metodų pesticidų likučių koncentracijoms maisto produktuose nustatyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1488).
10. Švino, kadmio, gyvsidabrio koncentracijai maisto papilduose nustatyti mėginiai imami pagal 2007 m. kovo 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 333/2007, nustatantį mėginių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio, neorganinio alavo, 3-MCPD ir benzo(a)pireno koncentracijos maisto produktuose kontrolę (OL 2007 L 88, p. 29).
11. Dioksino koncentracijai maisto papilduose nustatyti mėginiai imami pagal 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1883/2006, nustatantį oficialios dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolės ėminių ėmimo ir analizės metodus (OL 2006 L 364, p. 32).
12. Įvertinus riziką, jei reikia atlikti maisto papildo cheminę, mikrobiologinę ir / ar genetiškai modifikuotų organizmų analizę, kiekvienam tyrimui imama po atskirą maisto papildo mėginį.
13. Maisto papildų žaliavos, skirtos tolesniam gamybos procesui, valstybiniai mėginiai imami tik tada, kai maisto papildai sufasuojami tiekti rinkai. Subjektui pateikus rašytinį prašymą teritorinei VMVT, mėginiai imami iš maisto papildų žaliavos.
14. Jei maisto papildo vienos pakuotės grynoji masė atitinka laboratoriniam tyrimui reikalingą minimalų kiekį, nurodytą Nurodymų 17–20 punktuose, maisto papildo mėginį gali sudaryti viena pakuotė.
15. Subjektui pageidaujant, valstybinę kontrolę atliekantis teritorinės VMVT pareigūnas paima atsarginį mėginį.
16. Jei nėra specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių maisto papildų mėginių paėmimą, teritorinės VMVT pareigūnas, atsižvelgdamas į siuntos arba partijos pakuočių kiekį, turi paimti tokį maisto papildų taškinių mėginių kiekį:
| Siuntos arba partijos pakuočių kiekis, vnt. |
Taškinių mėginių kiekis, vnt. |
| Ne daugiau kaip 100 |
5 |
| Nuo 101 iki 500 |
7 |
| Daugiau kaip 500 |
9 |
Pastaba. Taškinį mėginį sudaro viena siuntos arba partijos pakuotė, kuri turi būti neatidaryta, nepažeista. Kai valstybinis mėginys imamas iš maisto papildų žaliavos, skirtos tolesniam gamybos procesui, taškinio mėginio masė apskaičiuojama Nurodymų 17–20 punktuose nurodytą mėginio masę padalijus iš taškinių mėginių kiekio.
Taškiniai mėginiai imami naudojant „voko“ principą pagal šias iliustracijas:
17. Maisto papildo mėginio masė cheminiams tyrimams turi būti ne mažesnė kaip:
17.2. 200 g dioksinų kiekiui nustatyti (imamas maisto papildų, kurių sudėtyje yra žuvų taukų, mėginys);
17.3. 100 g vitaminų kiekiui nustatyti (atsižvelgiant į maisto papildo sudėtį, pasirenkami A, D, E arba C vitaminai);
17.4. 100 g mineralų kiekiui nustatyti (atsižvelgiant į maisto papildo sudėtį, pasirenkami Ca, Mg, Fe, Zn, Mn, Na, K, Cr, Mo);
18. Maisto papildo mėginio masė mikrobiologiniams tyrimams (Listeria monocytogenes arba Salmonella) turi būti ne mažesnė kaip 150 g.
19. Maisto papildo mėginio masė apšvitinimo jonizuojančia spinduliuote tyrimams (imamas maisto papildų, kurių sudėtyje yra augalinės kilmės sudėtinių dalių, mėginys) turi būti ne mažesnė kaip 200 g.