LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL MĖSINĖS GALVIJININKYSTĖS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. 3D-867

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009; 2008, Nr. 81-3174) 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1397), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998 Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732) 7.1.4 punktu ir atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL 2006 L 358, p. 3) ir Nacionalinės 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijos nuostatas,

tvirtinu Mėsinės galvijininkystės plėtros programą (pridedama).

 

 

Žemės ūkio ministras                                                           Kazys Starkevičius

 

_________________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. 3D-867

 

MĖSINĖS GALVIJININKYSTĖS PLĖTROS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mėsinės galvijininkystės plėtros programa (toliau – programa) parengta siekiant paskatinti mėsinių galvijų auginimą Lietuvoje.

2. Mėsinė galvijininkystė šalyje sparčiau pradėta plėtoti paskutiniajame dešimtmetyje, tačiau plėtros rezultatai netenkina nei mėsos perdirbėjų, nei šalies vartotojų. Beveik pusė galvijienos gaunama iš paskerstų pieninių karvių, o tai neužtikrina aukštos skerdenų ir mėsos kokybės. Mėsinių galvijų šalyje tėra 12,5 proc., aukščiausiomis raumeningumo klasėmis įvertinta tik šiek tiek daugiau kaip 8 proc. visų suklasifikuotų skerdenų šalyje. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, apleistose pievose ir ganyklose būtų galima intensyviau auginti mėsinius galvijus, tačiau ūkininkai nėra motyvuoti plėtoti šį žemės ūkio verslą. Už mėsinių veislių galvijieną mokama bazinė kaina yra beveik tokia pat, kaip ir tradicinių pieninių veislių, o galvijienos supirkimo kaina per paskutiniuosius keletą metų kito nežymiai ir šiuo metu yra viena žemiausių ES šalyse. Tokie rodikliai tikrai neskatina kokybiškos galvijienos gamybos didinimo.

3. Programoje vartojamos sąvokos:

Mėsinis galvijas – mėsai ir (ar) veislei laikomas mėsinės veislės galvijas, pieninės ir mėsinės veislės ar kelių mėsinių veislių galvijų mišrūnas.

Mažiau palanki ūkininkauti vietovė – pagal Europos Sąjungos nustatytus kriterijus išskirta kaimo vietovė, kurioje dėl gamtinių kliūčių iš žemės ūkio veiklos gaunamos mažesnės pajamos ir (arba) dėl kitų priežasčių numatoma skatinti žemės ūkio veiklos plėtrą. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“ (Žin., 2004, Nr. 34-1111).

 

II. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

4. Programos tikslas – paskatinti mėsinės galvijininkystės plėtrą Lietuvos Respublikoje bei kokybiškos galvijienos gamybą, racionaliai panaudojant mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenas, diegti ir tobulinti veislininkystės technologijas bei metodus, optimaliai išnaudoti vietinį gamybinį potencialą.

5. Programos uždaviniai:

5.1. panaudoti mažiau palankias ūkininkauti vietoves, saugomų teritorijų bei nenaudojamų pievų ir ganyklų žolynus;

5.2. skatinti diegti tausojančias aplinką ir (ar) ekologiškas auginimo technologijas ūkininkaujantiesiems ekonomiškai ar ekologiškai jautriose vietovėse;

5.3. tobulinti mėsinių galvijų veislininkystės sistemą.

 

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

6. Programai įgyvendinti numatytos šios priemonės:

6.1. remti galvijų augintojus, ūkininkaujančius mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, mokant išmoką už deklaruotą dirbamą žemę ir žalienų plotus, priklausomai nuo SG/ha;

6.2. remti mėsinių galvijų augintojus mokant išmoką už galviją, numatant specialią paramos schemą;

6.3. remti mėsinių galvijų augintojus, skiriant skatinamąją paramą už įvertintą ar po įvertinimo įrašytą į atitinkamą mėsinių veislių galvijų kilmės knygos skyrių laikomą mėsinių veislių karvę ir (ar) grynaveislį bulių, jei jis naudojamas tolesniam veisimui ir (ar) parduodamas veislei (mokama vieną kartą per galvijo gyvenimą);

6.4. remti mėsinių veislių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, vykdyti nuoseklią selekciją, plačiau naudojant įvertintus bulius;

6.5. remti genominę mėsinių galvijų selekciją pagal penėjimosi, raumeningumo ir mėsos kokybės genetinius žymenis;

6.6. remti mokslinių tyrimų, informacinių leidinių išleidimo, parodų, aukcionų, konkursų, seminarų organizavimą;

6.7. remti asociacijos (-jų) vykdomą veislininkystės darbą;

6.8. remti atskirų mėsinių galvijų auginimo krypčių kooperatyvų veiklą bei plėtrą pagal Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-168 (Žin., 2008, Nr. 38-1390);

6.9. remti ekologiškų galvijininkystės ūkių plėtrą;

6.10. mėsinių galvijų augintojams suteikti galimybę pasinaudoti paskolų palūkanų dalinio kompensavimo mechanizmu ir paskolų garantija.

 

IV. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

 

7. Įgyvendinus šią programą bus:

7.1. pasiektas mažiau palankių ūkininkauti vietovių, laikinai nenaudojamų pievų ir ganyklų racionalesnis panaudojimas;

7.2. gerės veislinės medžiagos kokybė;

7.3. stambės grynaveislių mėsinių galvijų bandos;

7.4. didės mėsinių galvijų skaičius ir iš jų gaunamas mėsos kiekis;

7.5. daugės augintojų, auginančių galvijus mėsai, pagerės galvijų mėsinės savybės, didės skerdenų išeiga, gerės skerdenų ir mėsos kokybė.

 

V. PROGRAMOS FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

8. Numatoma, kad programos priemonės bus finansuojamos Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšomis.

9. Programos priemonių finansavimo tvarka nustatyta atitinkamų priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

 

_________________