LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MEDAUS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2003 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 3D-333

Vilnius

Įgyvendindamas Teisės derinimo priemonių 2003 m. planą (priemonės kodas 3.1.6 – T44), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019),

1. Tvirtinu Medaus techninį reglamentą (pridedama).

2. Nustatau, kad patvirtintas techninis reglamentas įsigalioja 2004 m. gegužės 1 d.

ŽEMĖS ŪKIO Ministras                                                                   Jeronimas Kraujelis

SUDERINTA                                                                                    SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos                                                      Respublikinio mitybos centro

tarnybos 2003-07-10 raštu Nr. B6-(1.9)-1246                                    2003-06-12 raštu Nr. 2-356

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333

MEDAUS TECHNINIS REGLAMENTAS

Parengtas pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2001/110/EB dėl medaus.

I. TAIKYMO SRITIS

1. Šis techninis reglamentas nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui, pagamintam Lietuvoje arba importuotam į Lietuvą.

2. Šio techninio reglamento reikalavimai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, tiekiantiems medų į Lietuvos rinką bei jį eksportuojantiems į Europos Sąjungos valstybes.

II. SĄVOKOS

3. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:

Medus – natūralus saldus produktas, pagamintas Apis mellifera bičių iš augalų nektaro arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų, arba augalais mintančių vabzdžių išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių, kurias bitės surenka, perdirba papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius, išgarina drėgmę, subrandina.

Pagrindinės medaus rūšys:

Pagal kilmę:

Žiedų medus (nektaro medus) – medus, gautas iš augalų nektaro.

Lipčiaus medus – medus, gautas iš augalus mintančių vabzdžių (Hemiptera) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių.

Pagal gamybos ir/arba pateikimo būdą:

Korinis medus – bičių medus, sukauptas šviežiai pasiūtų be perų korių arba tik iš bičių vaško pagamintų plonų dirbtinių korių akelėse ir parduodamas užakuotas visame koryje ar tokių korių sekcijose.

Medus su korio gabalais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabalai korinio medaus.

Varvintas medus – medus, gautas varvinant be perų atakuotus korius.

Išsuktas medus – medus, gautas centrifuguojant be perų atakuotus korius.

Išspaustas medus – medus, gautas presuojant korius be perų, naudojant nuosaikų kaitinimą, neviršijantį 45°C, arba be kaitinimo.

Filtruotas medus – medus, gautas filtru pašalinus neorganines arba organines priemaišas tokiu būdu, kad pasišalintų ir didelė dalis žiedadulkių.

Konditerinis medus – medus, kuris tinka pramoniniam naudojimui arba yra kaip sudedamoji dalis kituose maisto produktuose ir gali turėti pašalinį skonį ar kvapą arba būti pradėjęs fermentuotis, arba būti perkaitintas.

III. PAGRINDINIAI MEDAUS SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

4. Medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės, taip pat ir kitų medžiagų: organinių rūgščių, fermentų ir kietųjų dalelių, patekusių renkant medų.

5. Medaus spalva įvairuoja nuo bespalvės iki tamsiai rudos.

6. Konsistencija gali būti skysta, klampi, iš dalies ar visiškai susikristalizavusi.

7. Skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo kilmės.

8. Medus, teikiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių pridėtų maistinių sudedamųjų dalių, tarp jų maisto ar kitų priedų. Meduje, kiek įmanoma, neturi būti jokių organinių ar neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai.

9. Medus, išskyrus konditerinį, neturi turėti jokio pašalinio skonio ar kvapo, neturi būti pradėjęs rūgti arba būti dirbtinai pakeisto rūgštingumo, arba pakaitintas tokiu būdu, kad natūralūs fermentai būtų sunaikinti arba smarkiai inaktyvinti.

10. Išskyrus filtruotą medų, iš medaus neturi būti pašalintos žiedadulkės ar medui būdinga sudedamoji dalis.

11. Medus, tiekiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, privalo atitikti šiuos sudėties kriterijus:

11.1. Cukraus kiekis:

11.1.1. Fruktozės ir gliukozės kiekis (abiejų suma):

žiedų meduje	– ne mažiau kaip 60 g/100 g;
lipčiaus meduje, lipčiaus ir žiedų medaus mišinyje	– ne mažiau kaip 45 g/100 g.

11.1.2. Sacharozės kiekis:

bendras kiekis meduje	– ne daugiau kaip 5 g/100 g;
meduje iš dekoratyvinių vikmedžių (Robinia pseudoacacia),	– ne daugiau kaip 10 g/100 g;
mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa), Menzieso Banksijos (Banksia menziesii), prancūziškųjų sausmedžių (Hedysarum), kamaldulinių eukaliptų (Eucalyptus camadulensis), (Eucryphia lucida, Eucryphia milliganii), citrusinių augalų levandų (Levandula spp.), vaistinių agurklių (Borago officinalis) meduje	– ne daugiau kaip 15 g/100 g.
11.2. Drėgmės kiekis:
bendras kiekis meduje	– ne daugiau kaip 20 %;
viržių (Calluna) ir konditeriniame meduje	– ne daugiau kaip 23 %;
viržių (Calluna) konditeriniame meduje	– ne daugiau kaip 25 %.
11.3. Vandenyje netirpių medžiagų kiekis:
bendras kiekis meduje	– ne daugiau kaip 0,1 g/100 g;
išspaustame meduje	– ne daugiau kaip 0,5 g/100 g.
11.4. Elektrinis laidumas:
meduje ir jo mišinyje, lipčiaus meduje ir kaštonų meduje arba jų mišinyje, išskyrus medų iš žemuoginių arbutų (Arbutus unedo), viržių (Erica), eukaliptų (Eucalyptus), liepų (Tilia spp.), šilinių viržių (Calluna vulgaris), arbatkrūmių (Leptospermum), arbatmedžių (Melaleuca spp.)	– ne daugiau kaip 0,8 mS/cm.
11.5. Laisvosios rūgštys:
bendras kiekis meduje	– ne daugiau kaip 50 mekv/kg (miliekvivalentų kilograme);
konditeriniame meduje	– ne daugiau kaip 80 mekv/kg (miliekvivalentų kilograme).
11.6. Diastazės aktyvumo ir hidroksimetilfurfurolo (HMF) po paruošimo ir sumaišymo nustatymas:
11.6.1. Diastazės aktyvumas (pagal J. E. Šadės metodą):
bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų	– ne mažiau kaip 8 vienetai;
meduje, kuriame yra mažas kiekis natūralių fermentų (pvz., meduje iš citrusinių augalų) ir hidroksimetilfurfurolo kiekis ne daugiau kaip 15 mg/kg	– ne mažiau kaip 3 vienetai.
11.6.2. Hidroksimetilfurfurolas (HMF):
bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų	– ne daugiau kaip 40 mg/kg;
meduje ir jo mišinyje, deklaruojamame iš tropinio klimato regiono	– ne daugiau kaip 80 mg/kg.

IV. SAUGOS REIKALAVIMAI

12. Medus turi būti gaunamas iš sveikų bičių šeimų, laikomas, gabenamas ir parduodamas laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 15:2001 Maisto higiena (Žin., 2002, Nr. 9-324).

13. Mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 26:1998 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis (Žin., 1998, Nr. 99-2753).

14. Radioaktyviojo užterštumo lygiai neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 84:1998 Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos (Žin., 1998, Nr. 110-3048).

15. Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų likučių, viršijančių leistinas normas ir nurodytų Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje kasmetiniame stebėsenos plane, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.

16. Pakuotė ir įpakavimo medžiagos turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 16:2001 Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu (Žin., 2002, Nr. 28-1010).

V. ŽENKLINIMAS

17. Šio techninio reglamente 3 punkte nurodytas medus, išskyrus konditerinį, ženklinamas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, laikantis šių reikalavimų:

17.1. Sąvoka „medus“ privalo būti taikoma 3 punkte apibūdintam produktui ir naudojama prekyboje tam produktui vadinti.

17.2. Žiedų, nektaro, lipčiaus, varvinto, išsukto, išspausto medaus pavadinimus galima pakeisti tiesiog pavadinimu „medus“.

17.3. Konditerinio medaus etiketėje prie pavadinimo turi būti žodžiai „skirtas tiktai konditeriniams gaminiams“.

17.4. Prie medaus pavadinimo, išskyrus filtruotą ir konditerinį medų, gali būti papildomai nurodyta:

17.4.1. biologinė medaus kilmė (augalinė), jei medus yra rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines savybes;

17.4.2. regioninis, teritorinis ar topografinis regiono pavadinimas, jei medus surinktas vien tiktai iš nurodyto regiono;

17.4.3. konkretūs kokybės kriterijai – diastazės aktyvumas ir drėgnumas.

17.5. Jei konditerinis medus panaudotas maisto produkte kaip sudedamoji dalis, tai to sudėtinio produkto pavadinime vietoj sąvokos „konditerinis medus“ gali būti vartojama sąvoka „medus“. Tačiau produkto sudedamųjų dalių sąraše privalo būti vartojama sąvoka „konditerinis medus“.

17.6. Etiketėje turi būti nurodyta kilmės šalis arba kilmės šalys, kuriose surinktas medus. Tačiau, jei medus kilęs iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba trečiosios šalies, šis žymuo turi būti pakeistas vienu iš šių žymenų, žiūrint kuris atvejis: „EB medaus mišinys“, „ne EB medaus mišinys“, „EB ir ne EB medaus mišinys“.

17.7. Jei medus yra filtruotas arba konditerinis, ant talpyklų, pakuočių ir prekybiniuose dokumentuose turi būti aiškiai nurodytas medaus pavadinimas.

VI. ANALIZĖS METODAI

18. Medaus mėginiai imami ir jo kokybė nustatoma vadovaujantis:

LST 1938 Fasuotų maisto produktų Maisto kodekso mėginių ėmimo planai (PKL 6,5);

Medaus analizės metodais, patvirtintais žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-116).

19. Medaus mėginiai dėl kenksmingų medžiagų ir jų likučių imami ir tiriami vadovaujantis:

Mėginių ėmimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių stebėsenai gyvūniniuose produktuose reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. B1-356 (Žin., 2003, Nr. 67-3049);

Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje kasmetiniu stebėsenos planu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, ar kitais galiojančiais teisės aktais.

______________