LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU IR II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 6, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

 

2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1962

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 53-1245; 1997, Nr. 96-2422; 1998, Nr. 32-856;

1999, Nr. 86-2561; 2000, Nr. 18-429, Nr. 75-2265)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas

Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą 2 straipsnį 15 pastraipa ir visą 1 straipsnį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas

2 straipsnio 3 pastraipoje įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų“, 6 pastraipą pakeisti, 7 pastraipoje išbraukti žodžius „ir krovinių savininkų“, 8 ir 9 pastraipas pripažinti netekusiomis galios, buvusias 10 ir 11 pastraipas laikyti 8 ir 9 pastraipomis, jas pakeisti, straipsnį papildyti naujomis 10–15 pastraipomis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;

uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra;

uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių, navigacinių įrenginių, inžinerinių tinklų, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;

uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;

uosto kapitonas – pareigūnas, vykdantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje ir krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka;

uosto rinkliava – administraciniu būdu iš laivų savininkų (valdytojų) renkamos lėšos už naudojimąsi uostu;

laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai;

linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas;

laisvasis uostas – uosto žemės dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų;

krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas švartuoti ir krauti laivus, įlaipinti arba išlaipinti keleivius;

uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas;

uosto naudotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ūkio subjektas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl veiklos uoste;

uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės naudojimo;

uosto riba – linija, skirianti muitinės prižiūrimą nustatytų ribų uosto žemės plotą nuo likusios Lietuvos Respublikos teritorijos.“

 

2 straipsnis. 6 straipsnio papildymas

Papildyti 6 straipsnyje išdėstytą 11 straipsnį 14 punktu ir visą 6 straipsnį išdėstyti taip:

6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos

Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:

1) organizuoti uosto veiklą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;

3) efektyviai naudoti ir išsaugoti priskirtą valstybės turtą ir finansinius išteklius;

4) nuomoti uosto žemę;

5) rinkti uosto rinkliavas;

6) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;

7) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

8) nagrinėti uoste veikiančių įmonių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

9) uosto apsaugos nuo taršos prevencija bei taršos padarinių likvidavimo organizavimas;

10) uosto infrastruktūros statyba, naudojimas ir plėtra;

11) laisvojo uosto veiklos organizavimas ir jo ribų apsauga;

12) uosto aplinkos apsauga;

13) uosto kultūros vertybių apsauga;

14) uosto ribų pagal perimetrą apsaugos organizavimas ir vykdymas.“

 

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnyje išdėstytą 13 straipsnį ir visą 9 straipsnį išdėstyti taip:

9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas

1. Laisvuoju uostu skelbiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija, kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Laisvojo uosto teritorijoje esančios atskiros uosto teritorijos dalys, kuriose veikiantys ūkio subjektai neturi, negali arba nenori veikti laisvojo uosto sąlygomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laisvojo uosto teritorijai nepriklauso.“

 

4 straipsnis. 10 straipsnio papildymas

Papildyti 10 straipsnyje išdėstytą 14 straipsnį 4 dalimi ir visą 10 straipsnį išdėstyti taip:

10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis

1. Laisvojo uosto žemės sklypo nuomininkas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, sudaro su Uosto direkcija žemės sklypo įrengimo sutartį.

2. Laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo tvarka nustatoma Tipinėje laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutartyje.

3. Tipinę laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru.

4. Uosto žemės naudotojui įvykdžius visus tipinės sutarties reikalavimus dėl laisvojo uosto įrengimo, Uosto direkcija privalo per vieną mėnesį pasirašyti sutartį, suteikiančią laisvojo uosto statusą minėtam uosto žemės naudotojui.“

 

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnyje išdėstytą 15 straipsnį ir visą 11 straipsnį išdėstyti taip:

11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

15 straipsnis. Veikla laisvajame uoste

1. Laisvajame uoste gali būti vykdoma Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriuje numatyta su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi susijusi veikla.

2. Su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi susijusių veiklos rūšių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnyje išdėstyto 17 straipsnio 1 dalį ir visą 13 straipsnį išdėstyti taip:

13 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

17 straipsnis. Leidimas veiklai laisvajame uoste

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys laisvojo uosto teritorijoje gali verstis šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste. Sąlygos ir reikalavimai gauti leidimą veiklai laisvajame uoste turi būti vienodi visiems asmenims. Leidimo formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Asmuo, gavęs leidimą veiklai laisvajame uoste, privalo pateikti muitinei bendrąją garantiją, reikalingą galinčių atsirasti skolininko įsipareigojimų, susijusių su laisvajame uoste laikomomis prekėmis, įvykdymui užtikrinti.“

 

7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnyje išdėstyto 20 straipsnio 3 dalį ir visą 16 straipsnį išdėstyti taip:

16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai

1. Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai.

2. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.

3. Prekėms, įvežamoms į laisvąjį uostą ir išvežamoms iš jo į užsienį vandens transportu, muitinės procedūros netaikomos.“

 

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnyje išdėstyto 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ir visą 17 straipsnį išdėstyti taip:

17 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra

1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė, kuri tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto ribų pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir už ją atsako Uosto direkcija.

2. Prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų ir muitinio tikrinimo vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3. Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.“

 

9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnyje išdėstytą 22 straipsnį ir visą 18 straipsnį išdėstyti taip:

18 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį, jį perkelti į III skyrių ir šį straipsnį išdėstyti taip:

22 straipsnis. Uosto plėtra

Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant žemes, kurios ribojasi su uosto teritorija, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis su tokios žemės savininkais. Tuo atveju, kai žemę nuperka ar kitaip įgyja Uosto direkcija, uosto ribos plečiamos prijungiant nupirktą ar kitaip įgytą žemę.“

 

10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnyje išdėstyto 23 straipsnio 1 dalį ir visą 19 straipsnį išdėstyti taip:

19 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

23 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sudarymo tvarka

1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik aukciono ar konkurso tvarka, išskyrus atvejį, kuomet įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo statinius komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, uosto žemė joms išnuomojama tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus.

2. Uosto žemės nuomos aukciono sąlygas, tipinę uosto žemės nuomos sutarties formą, nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką ir dydį tvirtina susisiekimo ministras.“

 

11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

20 straipsnis. 24 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas

24 straipsnio pavadinime prieš žodžius „Nuomos sutarties“ įrašyti žodžius „Uosto žemės“, 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „25 metų“ įrašyti skaičius ir žodžius „kaip 50 metų“, vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas

1. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo ir šio įstatymo reikalavimų.

2. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.“

 

12 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnyje išdėstytą 25 straipsnį ir visą 21 straipsnį išdėstyti taip:

21 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

25 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos

1. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.

2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti:

1) nustatyti nuomininko krovos ar kitų darbų minimalūs mastai;

2) uosto žemės subnuomos uždraudimas.

3. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

1) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;

2) nuomininkas sistemingai nevykdo uosto žemės nuomos sutartyje numatytos veiklos ar tai nustato Lietuvos Respublikos žemės nuomos ar kiti įstatymai;

3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka to reikia visuomenės poreikiams tenkinti.

4. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą.

5. Tipinėje uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl nuomininko uosto žemės nuomos sutarties nevykdymo, kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus sutartį, nuomininkui nemokomos.“

 

13 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.“

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS