VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

N U T A R I M A S

 

DĖL ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS IR REZERVINĖS GALIOS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2012 m. rugsėjo 14 d. Nr. O3-229

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 68 straipsniu, atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. O5-207 „Dėl elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija n u t a r i a :

1. Patvirtinti Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodiką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. O3-152 „Dėl elektros energijos ir aktyviosios galios rezervų kainos reguliavimo tvarkos aprašo gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 proc. rinkos“ (Žin., 2009, Nr. 126-5474).

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                Diana Korsakaitė

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229

 

ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS IR REZERVINĖS GALIOS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja parduodamos elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymą elektros energijos gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką elektros energijos rinkoje ir (ar) rezervinės galios paslaugų rinkoje, kurie dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydami žalą rinkos dalyviams.

2. Vadovaudamiesi Metodika elektros energijos gamintojai, nepriklausomi tiekėjai, turintys didelę įtaką rinkoje, vykdo apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, rengia ir teikia elektros energijos kainos viršutinės ribos nustatymo projektą bei rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo projektus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija). Vadovaudamasi Metodika ir atsižvelgdama į elektros energijos gamintojų, nepriklausomų tiekėjų pateiktus atitinkamus projektus, Komisija nustato elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas elektros energijos gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje.

3. Metodikos tikslas – nustatyti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius elektros energijos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainodaros principus.

4. Metodika parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 68 straipsniu.

5. Metodikoje vartojamos sąvokos:

Asmuo – elektros energijos gamintojas arba nepriklausomas tiekėjas, motyvuotu Komisijos sprendimu pripažintas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje ir (ar) rezervinės galios užtikrinimo paslaugų rinkoje.

Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistema – veiklos apskaitos sistema, apimanti apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, suformuota ir naudojama reguliavimo tikslais.

Kitos šioje Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme.

 

II. APSKAITOS ATSKYRIMAS

 

6. Apskaitos atskyrimo tikslai yra:

6.1. atskleisti verslo vieneto, kaip santykinai atskiros Asmens verslo (veiklos) dalies, veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžos normą;

6.2. atskleisti elektros energijos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų sąnaudų, įskaitant investicijų grąžos normą, formavimąsi.

7. Asmuo, vykdydamas apskaitos atskyrimą, turi vadovautis toliau nurodytais principais:

7.1. priežastingumo – Asmuo ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios nulėmė tų pajamų uždirbimą, sąnaudų atsiradimą (susiformavimą), turto įsigijimą ar įsipareigojimų atsiradimą;

7.2. kaupimo – Asmuo ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas turi įtraukti į Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistemą (toliau – Reguliavimo apskaitos sistema) ir paskirstyti verslo vienetams bei paslaugoms (produktams), vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;

7.3. objektyvumo – Asmuo per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti Reguliavimo apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

7.4. pastovumo – Asmuo skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią Reguliavimo apskaitos  sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai:

7.4.1. dėl įvykusių reikšmingų įvykių ar aplinkybių reikia Asmens naudojamos Reguliavimo apskaitos sistemos loginių pakeitimų;

7.4.2. Komisija reikalauja pakeisti Asmens taikomą Reguliavimo apskaitos sistemą, kai ši neatitinka galiojančių teisės aktų;

7.5. skaidrumo – Asmuo ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo etape bei galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti Asmens pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir paslaugas. Asmuo privalo užtikrinti Reguliavimo apskaitos sistemos duomenų teisingumą, tikrumą ir savalaikiškumą (įvedimą laiku);

7.6. naudingumo – Asmuo turi parengti ir taikyti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija būtų išsami, tinkama naudoti ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek Asmens viduje, tiek už jo ribų;

7.7. patikimumo – Asmuo turi užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų Asmens finansinę būklę, joje nebūtų klaidų ir nukrypimų.

8. Reguliavimo apskaitos sistemoje pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą – sudarant apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo ataskaitas, Asmeniui draudžiama tas pačias pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus įtraukti į apskaitą daugiau kaip vieną kartą.

9. Asmuo, vykdydamas apskaitos atskyrimą, ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus turi atitinkamai paskirstyti bent į šiuos verslo vienetus:

9.1. elektros energijos gamybos veiklą vykdančių Asmenų atveju:

9.1.1. elektros energijos gamybos verslo vienetas;

9.1.2. galios rezervų užtikrinimo paslaugų verslo vienetas. Šiame verslo vienete Asmuo turi numatyti bent šias paslaugas:

9.1.2.1. pirminio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos;

9.1.2.2. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos;

9.1.2.3. antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti užtikrinimo paslaugos;

9.1.2.4. tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos;

9.1.2.5. reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugos;

9.1.2.6. avarijų, sutikimų prevencijos ir jų likvidavimo (sistemos atstatymo) paslaugos;

9.1.3. elektros energijos prekybos verslo vienetas;

9.1.4. Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų papildomų reikalavimų, susijusių su aplinkosauga, įgyvendinimo verslo vienetas;

9.1.5. kitos reguliuojamos veiklos, kurią sudaro Asmens veikla, nereguliuojama pagal Elektros energetikos įstatymą, bet reguliuojama pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, verslo vienetas;

9.1.6. nereguliuojamos veiklos, kurią sudaro Asmens veikla, nereguliuojama pagal Elektros energetikos įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, verslo vienetas;

9.2. elektros energijos tiekimo veiklą vykdančių Asmenų atveju:

9.2.1. elektros energijos didmeninės prekybos verslo vienetas;

9.2.2. elektros energijos mažmeninio tiekimo verslo vienetas;

9.2.3. elektros energijos balansavimo verslo vienetas;

9.2.4. kitos reguliuojamos veiklos, kurią sudaro Asmens veikla, nereguliuojama pagal Elektros energetikos įstatymą, bet reguliuojama pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, verslo vienetas;

9.2.5. nereguliuojamos veiklos, kurią sudaro Asmens veikla, nereguliuojama pagal Elektros energetikos įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, verslo vienetas.

 

III. SĄNAUDŲ NUSTATYMAS

 

10. Asmuo veikloje patiriamas sąnaudas nustato, vadovaudamasis buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotais įrašais, kuriais remiantis buvo sudaryta finansinė atskaitomybė. Perkeldamas duomenis iš buhalterinės apskaitos registrų į Reguliavimo apskaitos sistemą Asmuo privalo:

10.1. užtikrinti, kad būtų perkelti visi bei teisingi duomenys;

10.2. suskirstyti perkeliamas sąnaudas bent į Metodikos 11 punkte nurodytas sąnaudų grupes. Sąnaudas į sąnaudų grupes Asmuo turi suskirstyti, remdamasis sąnaudų homogeniškumu. Asmuo, užtikrindamas Metodikos 7 punkte nurodytų principų įgyvendinimą, gali skirstyti sąnaudas į detalesnes grupes, nei nurodyta šios Metodikos 11 punkte;

10.3. užtikrinti, kad Reguliavimo apskaitos sistemoje būtų galimybė patikrinti sąnaudų perkėlimo išsamumą bei teisingumą.

11. Asmens patiriamos sąnaudos turi būti suskirstomos bent į šias sąnaudų grupes:

11.1. kuro elektros energijos gamybai sąnaudos;

11.2. apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos;

11.3. reagentų nusierinimo sąnaudos;

11.4. elektros energijos įsigijimo sąnaudos;

11.5. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

11.6. remonto ir aptarnavimo sąnaudos;

11.7. personalo sąnaudos;

11.8. mokesčių sąnaudos;

11.9. finansinės sąnaudos;

11.10. administracinės sąnaudos;

11.11. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos;

11.12. kitos sąnaudos;

11.13. protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos sąnaudos.

12. Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį priklauso nuo pagamintos elektros energijos kiekio per tą laikotarpį, laikomos kintamomis sąnaudomis (šios Metodikos 11.1–11.4 papunkčiuose nurodytos sąnaudų grupės). Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį nepriklauso nuo pagaminto ar nupirkto elektros energijos kiekio per tą laikotarpį, laikomos pastoviomis sąnaudomis (šios Metodikos 11.5–11.13 papunkčiuose nurodytos sąnaudų grupės).

13. Skaičiuodamas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas Asmuo privalo taikyti Komisijos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį (priedas Nr.1) ir tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Tais ilgalaikio turto vienetų atvejais, kai nėra nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpis, Asmuo turi pasirinkti ir taikyti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį, prieš tai suderinęs su Komisija.

14. Jeigu Asmuo teikia skirtingas paslaugas (produktus), skaičiuodamas sąnaudas pagal šią Metodiką, jis, laikydamasis priežastingumo principo, privalo ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti atskiroms paslaugoms (produktams). Jei tiesioginis paskirstymas nėra galimas, Asmuo, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstydamas atskiroms paslaugoms (produktams), privalo naudoti atitinkamus sąnaudų nešiklius. Nustatydamas sąnaudų nešiklių dydžius Asmuo turi naudoti objektyvią veiklos ir (arba) finansinę informaciją bei laikytis priežastingumo principo.

15. Asmuo visas patiriamas sąnaudas galutinių paslaugų (produktų) atžvilgiu privalo priskirti vienai iš šių kategorijų:

15.1. tiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) ir apimtį lėmė konkreti paslauga (produktas) bei jų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu;

15.2. netiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė keleto paslaugų (produktų) grupė, vidinis procesas ar jų grupė ir kurių sąsajumas su konkrečiomis paslaugomis (produktais) yra netiesioginis;

15.3. bendrųjų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurios su konkrečiomis paslaugomis neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio sąsajumo, tačiau kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė poreikis užtikrinti Asmens organizacinės veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą;

15.4. nepaskirstytinų sąnaudų kategorijai.

16. Tiesioginių sąnaudų kategorijos sąnaudų straipsnius Asmuo turi paskirstyti toms paslaugoms (produktams), kurios tiesiogiai nulėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą).

17. Netiesioginių sąnaudų kategorijos straipsnius Asmuo per sąnaudų centrus turi paskirstyti toms paslaugoms (produktams), jų grupėms, verslo vienetams, kurie netiesiogiai bendrai lėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). Asmuo, paskirstydamas netiesiogines sąnaudas, turi užtikrinti priežastingumo principo įgyvendinimą. Visas netiesiogines sąnaudas Asmuo turi suskirstyti bent į šiuos sąnaudų centrus:

17.1. pagrindinių veiklų sąnaudų centrą, kuriam priskiriamos sąnaudos, susijusios su būtinų funkcijų atlikimu, vykdant veiklas ar teikiant paslaugas (produktus) jų gavėjams, pavyzdžiui:

17.1.1. infrastruktūros valdymo ir eksploatacijos veiklų grupė;

17.1.2. infrastruktūros plėtros veiklų grupė;

17.1.3. paslaugų (produktų) teikimo veiklų grupė;

17.1.4. paslaugų (produktų) plėtros veiklų grupė;

17.1.5. pardavimo veiklų grupė;

17.1.6. atsiskaitymų ir apskaitos veiklų grupė;

17.1.7. kita;

17.2. pagalbinių veiklų sąnaudų centrą, kuriam priskiriamos sąnaudos, nesusijusios su konkrečios veiklos ar paslaugų (produktų) teikimu, bet yra svarbi Asmens veiklos dalis, pavyzdžiui:

17.2.1. verslo valdymo veiklų grupė;

17.2.2. materialinio aprūpinimo veiklų grupė;

17.2.3. finansų ir investicijų valdymo veiklų grupė;

17.2.4. kita.

18. Sąnaudų centrams priskirtas netiesiogines sąnaudas Asmuo turi paskirstyti paslaugoms (produktams). Tokį sąnaudų paskirstymą Asmuo turi atlikti naudodamas sąnaudų nešiklius, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį tarp sąnaudų centro, kurio sąnaudos skirstomos, ir sąnaudų centro, kuriam sąnaudos yra priskiriamos. Asmuo privalo pagrįsti, kad kiekvienas netiesioginių sąnaudų nešiklis atitinka priežastingumo principus. Netiesioginių sąnaudų paskirstymas atliekamas tokiais etapais:

18.1. pagalbinių veiklų sąnaudos paskirstomos pagrindinių veiklų sąnaudų centrui bei paslaugoms (produktams) ir (arba) jų grupėms, verslo vienetams;

18.2. pagrindinių veiklų sąnaudos paskirstomos paslaugoms (produktams) ir (arba) jų grupėms, verslo vienetams.

19. Bendrųjų sąnaudų, kurioms Asmuo, vadovaudamasis priežastingumo principu, turi priskirti kaip galima mažiau sąnaudų, ir kurios bet kuriuo atveju turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. paskirstytinų sąnaudų, kategorija paskirstoma verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) pagal atitinkamam verslo vienetui ir konkrečiai paslaugai (produktui) priskirtą tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų sumą.

20. Asmeniui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamų kainų paslaugos (produktai), draudžiama priskirti šias sąnaudas (Asmuo šias sąnaudas gali priskirti kitoms, nereguliuojamoms paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams):

20.1. beviltiškų skolų, baudų, delspinigių sąnaudas;

20.2. paramos, labdaros, švietimo sąnaudas;

20.3. tantjemų išmokas;

20.4. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudas;

20.5. patirtas palūkanų sąnaudas;

20.6. reprezentacijos sąnaudas;

20.7. reklamos, rinkodaros sąnaudas, išskyrus, vadovaujantis teisės aktais, privalomas informavimo veiklos sąnaudas bei Asmens tinklalapio palaikymą;

20.8. koncesijos, elektros ūkio turto nuomos užmokesčių (mokesčių) sąnaudas, nesusijusias su reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimu, t. y. sąnaudas, kurios nebūtų susidariusios, jei reguliuojamą veiklą vykdytų turto savininkas;

20.9. likviduoto, nurašyto, esančio atsargose (išskyrus privalomą atsargų rezervą ir su juo susijusias sąnaudas), užkonservuoto ilgalaikio turto sąnaudas;

20.10. nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąnaudas;

20.11. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtos už dotacijų, subsidijų lėšas;

20.12. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimu, veikla;

20.13. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo ilgalaikio turto vertės, sukurtos įvykdžius investicijų projektus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suderinti su Komisija;

20.14. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo plėtros darbų iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;

20.15. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo prestižo, investicinio turto, finansinio turto.

21. Asmuo apyvartinių taršos leidimų, skirtų elektros energijos gamybai, įsigijimo sąnaudas gali priskirti reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) sąnaudoms (elektros energijos gamybos sąnaudoms), jeigu:

21.1. Asmuo įgyvendino Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 87-3662) 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas priemones;

21.2. Asmuo yra išnaudojęs visas nuo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos pradžios, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. gautas prekybos apyvartiniais taršos leidimais pajamas trūkstamiems apyvartiniams taršos leidimams įsigyti.

22. Lėšas, gautas už parduotus apyvartinius taršos leidimus, Asmuo privalo naudoti Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytoms priemonėms įgyvendinti.

23. Asmuo investicijų grąžą turi išskirti kaip atskirą sąnaudų grupę ir konkrečioms paslaugoms (produktams) ją paskirstyti pagal atitinkamos paslaugos (produkto) teikimui naudojamo kapitalo apimtį.

24. Nustatant investicijų grąžą, atsižvelgiama į protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą r (proc.) pagal verslo vieneto, kuriam priklauso atitinkama paslauga (produktas), kapitalo struktūrą, bei į atitinkamai paslaugai (produktui) priskirto kapitalo apimtį, pagal formulę:

 

ROIi = r * Ki                                                                                                                                         (1)

kur:

ROIi – investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), Lt;

i – reguliuojamų kainų paslauga (produktas);

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

Ki – kapitalo apimtis, priskirtina paslaugai (produktui), Lt.

 

25. Kapitalo apimtis, priskiriama atitinkamai paslaugai (produktui), nustatoma kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, atitinkanti skirtumą tarp ilgalaikio bei trumpalaikio turto sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų bei atidėjinių sumos, eliminavus dotacijų ir subsidijų įtaką. Nustatant kapitalo apimtį, nevertinamas ilgalaikio turto vertės pokytis, susijęs su perkainojimo veikla. Kapitalo apimtis, priskiriama atitinkamai paslaugai (produktui), nustatoma:

25.1. vadovaujantis formule:

 

K=E+D=FA+CA-CL-PR-DS                                                                                          (2)

 

kur:

K – veikloje naudojamo kapitalo apimtis, Lt;

E – nuosavas kapitalas, Lt;

D – skolintas kapitalas, Lt;

FA – ilgalaikis neperkainotas turtas;

CA – trumpalaikis turtas, Lt;

CL – trumpalaikiai įsipareigojimai, Lt;

PR – atidėjiniai, Lt;

DS – dotacijos ir subsidijos, Lt;

 

25.2. kaip viso atitinkamam verslo vienetui priskirto kapitalo dalis, proporcinga atitinkamai paslaugai (produktui) priskirto ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertei, bendroje atitinkamo verslo vieneto ilgalaikio turto vertėje.

26. Investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC);

26.1. vadovaujantis formule:

 

  r=WACC=RdxDxRex(1/(1-m))xE                                                                             (3)

kur:

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

D – skolintas kapitalas (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

E – nuosavas kapitalas (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

Rd – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc.;

Re – nuosavo kapitalo grąža, proc.;

m – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis;

 

26.2. naudojant kasmet Komisijos iki liepos 1 d. nustatytą ir viešai paskelbtą skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) ir nuosavo kapitalo kainos dydį (proc.), taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu.

 

IV. ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS IR REZERVINĖS GALIOS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS

 

27. Reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina nustatoma:

27.1. vadovaujantis formule:

 

                         (4)

Ti,y = Si,y = (SP,i,y + SK,i,y + ROIi,y + DeltaSP,i,y-2 + DeltaSK,i,y-2 + DeltaROIi,y-2)/Qi,y

kur:

T – reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina, Lt/vnt.;

S – reguliuojamos paslaugos (produkto) sąnaudos, Lt/vnt.;

i – reguliuojama paslauga (produktas);

y – ataskaitinis laikotarpis, kuriam nustatoma reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina, metai;

(y–2) – praėjęs ataskaitinis laikotarpis, užsibaigęs reguliuojamos paslaugos (produkto) kainos nustatymo metu, metai;

Ti,y – i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina, nustatoma ataskaitiniam laikotarpiui y, Lt/vnt.;

Si,y – i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, ataskaitinį laikotarpį y, Lt/vnt.;

SP,i,y – i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) pastoviosios sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį y, Lt;

SK,i,y – i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) kintamos sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį y, Lt;

ROIi,y – i-tajai reguliuojamai paslaugai (produktui) priskirta investicijų grąža per ataskaitinį laikotarpį y, Lt;

Delta?SP,i,y – i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) planuotų ir faktinių pastoviųjų sąnaudų neatitikimas per ataskaitinį laikotarpį (y–2), Lt;

Delta?SK,i,y – i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) planuotų ir faktinių kintamųjų sąnaudų neatitikimas per ataskaitinį laikotarpį (y–2), Lt;

Delta?ROIi,y – i-tajai reguliuojamai paslaugai (produktui) priskirtos planuotos ir faktinės investicijų grąžos neatitikimas per ataskaitinį laikotarpį (y–2), Lt;

Qi,y – i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekis, patiektinas per ataskaitinį laikotarpį y, vnt.;

 

27.2. laikant, kad i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekis Qi,y, patiektinas per ataskaitinį laikotarpį y, yra nustatomas, vadovaujantis šiais nurodymais:

27.2.1. elektros energijos (reguliuojamo produkto) atveju kiekis Q nustatomas kaip pagamintinos (kai Asmuo yra gamintojas, QEG,y) arba patiektinos (kai Asmuo yra nepriklausomas tiekėjas, QET,y) elektros energijos kiekis per ataskaitinį laikotarpį (kalendorinius metus), matuojamas kWh;

27.2.2. Pirminio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo (QPAG,y), Antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo (QAAG,y), Antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti užtikrinimo (QANG,y), Tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugų (QTAG,y) (reguliuojamų paslaugų) atvejais kiekis Q nustatomas kaip užtikrinamos valandinės galios apimtis per ataskaitinį laikotarpį (kalendorinius metus), matuojamas MW/h. Šiais atvejais naudojama Qi,y (MW/h)= qi,y (MW) *8760 (h);

27.2.3. reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugos (reguliuojamos paslaugos) atveju kiekis Q nustatomas kaip valandų skaičius per ataskaitinį laikotarpį (metus), kuriam yra teikiama ši reguliuojama paslauga, ir matuojama valandomis h. Jei šią reguliuojamą paslaugą Asmuo teikia ištisus metus, naudojama QRGIV,y = 8760 (h);

27.2.4. avarijų, sutikimų prevencijos ir jų likvidavimo (sistemos atstatymo) (reguliuojamos paslaugos) atveju kiekis Q nustatomas kaip QSA,y = 1 (vnt.);

27.3. laikant, kad atsižvelgiama į tą Delta?SP,i,y i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) planuotų ir faktinių pastoviųjų sąnaudų neatitikimą per ataskaitinį laikotarpį (y–2),

27.3.1. kuris susidarė dėl:

27.3.1.1. planuoto laikotarpiui y–2 kiekio ir faktinio per laikotarpį y–2 reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekio neatitikimo;

27.3.1.2. planuotos laikotarpiui y–2 nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų apimties ir faktinės per laikotarpį y–2 nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų apimties neatitikimo, kilusio iš naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų laikotarpio y–2 metu;

27.3.1.3. kitų, nuo Asmens valios nepriklausančių veiksnių nulemtų, neišvengiamų sąnaudų pokyčių per laikotarpį y–2;

27.3.2. ir kuris nustatomas, vadovaujantis formule:

 

                      (5)

DeltaSP,i,y-2 = [SP,i,y-2-(SP,i,y-2/Qi,y-2)*QFi,y-2] + (SFP(DA),i,y-2 – SP(DA),i,y-2) + SX,i,y-2

kur:

QFi,y–2 – faktinis i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekis per laikotarpį y–2, vnt.;

SP(DA),i,y–2 – planuota laikotarpiui y–2 nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma, priskirtina i-tajai paslaugai (produktui), Lt.;

SFP(DA),i,y–2 – faktinė priskaityta nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma, priskirta i-tajai paslaugai (produktui), Lt;

SX,i,y–2 – nuo Asmens valios nepriklausančių veiksnių nulemtų, neišvengiamų sąnaudų suma, priskirtina i-tajai paslaugai (produktui), Lt;

 

27.4. laikant, kad atsižvelgiama į tą ?ROIi,y  i-tosios paslaugos reguliuojamos paslaugos (produkto) planuotos ir faktinės investicijų grąžos neatitikimą per ataskaitinį laikotarpį (y–2),

27.4.1. kuris susidarė:

27.4.1.1. dėl planuotos laikotarpiui y–2 investicijų grąžos apimties ir faktinės per laikotarpį y–2 priskaitytinos investicijų grąžos apimties neatitikimo, kilusio iš naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų laikotarpio y–2 metu;

27.4.1.2. faktinei per laikotarpį y–2 investicijų grąžos apimčiai viršijus planuotą laikotarpiui y–2 investicijų grąžos apimtį daugiau kaip 1 procentiniu punktu;

27.4.2. ir kuris nustatomas, vadovaujantis formule:

 

                                (6)

Delta ROIi,y–2 = [ROIINVi,y–2 - ROIi,y–2] + [(ROIi,y–2 + Ki,y–2/100 - ROIFi,y–2)/2]

kur:

ROIINVi,y–2 – investicijų grąžos apimtis, priskaitytina laikotarpiu y–2, įvertinus visų i-tajai reguliuojamai paslaugai (produktui) priskirtinų ilgalaikio turto vienetų, įskaitant pradėtų eksploatuoti laikotarpio y–2 metu, vertę;

ROIFi,y–2 – faktinė investicijų grąžos apimtis laikotarpiu y–2, teikiant i-tąją reguliuojamą paslaugą (produktą);

Ki,y–2 – veikloje naudojamo kapitalo apimtis, priskirta i-tajai reguliuojamai paslaugai (produktui) y–2 laikotarpiu;

 

27.5. laikant, kad atsižvelgiama į tą ?SK,i,y i-tosios reguliuojamos paslaugos (produkto) planuotų ir faktinių kintamųjų sąnaudų neatitikimą per ataskaitinį laikotarpį (y–2), kuris susidarė dėl:

27.5.1. kuro įsigijimo planuotos ir faktinės kainos skirtumo;

27.5.2. ir kuris nustatomas, vadovaujantis formule:     

 

                                                         (7)

DeltaSK,i,y-2 = Suma (qFn,i,y–2 * pFn,i,y–2) - Suma (qn,i,y–2 * pn,i,y–2)

 

kur:

qn,i,y–2 – kuro rūšies n kiekis, priskirtinas i-tajai reguliuojamai paslaugai (produktui) laikotarpiu y–2 pagal planuotą kiekį Qi,y–2;

pn,i,y–2 – kuro rūšies n kaina laikotarpiu y–2 pagal planuotą kiekį Qi,y–2;

qFn,i,y–2 – kuro rūšies n kiekis, priskirtinas i-tajai reguliuojamai paslaugai (produktui) laikotarpiu y–2 pagal faktinį kiekį QFi,y–2;

pFn,i,y–2 – kuro rūšies n kaina laikotarpiu y–2 pagal faktinį kiekį Qi,y–2.

 

28. Asmuo, sudarydamas sutartis dėl reguliuojamos paslaugos (produkto) teikimo ar teikdamas pasiūlymus dėl tokių sutarčių sudarymo, negali sutartyse (pasiūlymuose) nurodyti aukštesnės reguliuojamos paslaugos (produkto) kainos, nei kaina, nustatyta pagal šią Metodiką.

 

V. REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ BEI REZERVINĖS GALIOS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KAINŲ NUSTATYMU

 

29. Asmenys iki rugpjūčio 1 d. pateikia Komisijai reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų projektus, vadovaudamiesi šioje Metodikoje nustatytais reikalavimais, taip pat atskleisdami kitą informaciją, reikalingą pagrįstam ir motyvuotam Komisijos sprendimui dėl reguliuojamų paslaugų (produktų)  kainų priimti. Asmuo Komisijai pateikia:

29.1. faktines praėjusio ataskaitinio laikotarpio (y–2) pajamas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą); laukiamas einamojo laikotarpio (y–1) pajamas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą); prognozuojamas būsimo ataskaitinio laikotarpio (y) pajamas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą);

29.2. faktines praėjusio ataskaitinio laikotarpio (y–2) sąnaudas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą), specifikuotas pagal sąnaudų kategorijas ir grupes; laukiamas einamojo ataskaitinio laikotarpio (y–1) sąnaudas, pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą), specifikuotas pagal sąnaudų kategorijas ir grupes; prognozuojamas būsimo ataskaitinio laikotarpio (y) sąnaudas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą), specifikuotas pagal sąnaudų kategorijas ir grupes;

29.3. faktinį praėjusio ataskaitinio laikotarpio (y–2) kiekvienos reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekį; laukiamą einamojo ataskaitinio laikotarpio (y–1) kiekvienos reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekį; prognozuojamą būsimojo ataskaitinio laikotarpio (y) kiekvienos reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekį;

29.4. faktines kapitalo apimtis, priskirtas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą), praėjusį ataskaitinį laikotarpį (y–2); laukiamas kapitalo apimtis, priskirtas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą), einamąjį ataskaitinį laikotarpį (y–1); prognozuojamas kapitalo apimtis, priskirtas pagal kiekvieną verslo vienetą ir kiekvieną reguliuojamą paslaugą (produktą), būsimąjį ataskaitinį laikotarpį (y).

30. Asmuo Komisijos nurodymu privalo pateikti papildomą informaciją, reikalingą Komisijos sprendimui dėl reguliuojamų paslaugų (produktų)  kainų priimti.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

31. Komisija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę iš energetikos įmonių ar asmenų, kurių vykdoma veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su energetikos veikla, bei valstybės institucijų gauti visą reikalingą informaciją ir dokumentus, būtinus Komisijos sprendimui dėl reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų nustatymo priimti.

32. Asmenys, pažeidę Metodikos nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

33. Komisijos veiksmai arba neveikimas, įgyvendinant šią Metodiką, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

_________________

 

Elektros energijos kainos ir rezervinės galios

užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo

metodikos

1 priedas

 

ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) NORMATYVŲ, TAIKOMŲ ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS IR REZERVINĖS GALIOS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KAINOS VIRŠUTINIŲ RIBŲ SKAIČIAVIMUOSE LENTELĖ

 

Eil. Nr.

Ilgalaikio turto grupė

Normatyvai, metais

1.

ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

 

1.1.

Programinė įranga

4

1.2.

Kitas nematerialusis turtas

4–15

2.

ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

 

2.1.

Statiniai

 

2.1.1.

Pastatai

 

2.1.1.1.

Administraciniai pastatai

70

2.1.1.2.

Gamybiniai-ūkiniai, energetikos pastatai

70

2.1.1.3.

Kiti pastatai

50

2.1.2.

Inžineriniai tinklai

 

2.1.2.1.

Dujų tinklai

50

2.1.2.2.

Nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos

15

2.1.2.3.

Kiti inžineriniai tinklai

18–19

2.1.3.

Susisiekimo komunikacijos

18

2.1.4.

Kiti statiniai

18

2.2.

Mašinos ir įrengimai

 

2.2.1.

Elektros gamybos katilai ir jiems priklausančios sistemos

50

2.2.2.

Elektros gamybos turbinos ir joms priklausančios sistemos

35

2.2.3.

Darbo mašinos ir įrengimai

 

2.2.3.1.

Jėgos ar galios mašinos ir įrengimai su jiems priklausančiomis sistemomis

15

2.2.3.2.

Sandėliavimo ir pakrovimo-iškrovimo mašinos ir įrengimai

15

2.2.3.3.

Statybos, remonto ir priežiūros mašinos ir įrengimai

15

2.2.3.4.

Staklės, dirbtuvių ir garažų įranga

8

2.2.3.5.

Traktoriai ir žemės darbų mašinos

8

2.2.3.6.

Kitos darbo mašinos ir įrengimai

5

2.3.

Transporto priemonės

6

2.4.

Darbo įtaisai, įrankiai, prietaisai

 

2.4.1.

Kompiuteriai, kompiuteriniai tinklai ir jų įranga

4

2.4.2.

Ryšio priemonės, duomenų surinkimo ir nuotolinio valdymo įranga

4

2.4.3.

Įrankiai, prietaisai, laboratorinė įranga

4

2.5.

Ūkinis inventorius

4–6

2.5.1.

Biuro įranga

4

2.5.2.

Baldai

6

2.6.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

6

 

_________________