VISUOTINIO BRANDUOLINIŲ BANDYMŲ UŽDRAUDIMO SUTARTIS
PREAMBULĖ
sveikindamos pastarųjų metų tarptautinius susitarimus ir kitas konstruktyvias priemones branduolinio nusiginklavimo srityje, tarp jų branduolinio ginklo arsenalų sumažinimą, taip pat visų rūšių branduolinio ginklo platinimo prevencijos srityje,
pabrėždamos visiško ir nedelstino šių susitarimų ir priemonių įgyvendinimo svarbą,
būdamos įsitikinusios, kad dabartinė tarptautinė padėtis suteikia galimybę imtis tolesnių efektyvių priemonių branduolinio nusiginklavimo ir visų rūšių branduolinio ginklo neplatinimo srityje, ir išreikšdamos savo ketinimą imtis šių priemonių,
pabrėždamos tolesnį nuoseklių ir progresyvių pastangų būtinumą mažinti branduolinius ginklus pasauliniu mastu, siekiant sunaikinti šiuos ginklus ir vykdyti bendrą ir visišką nusiginklavimą veikiant griežtai ir efektyviai tarptautinei kontrolei,
pripažindamos, kad branduolinio ginklo sprogdinimo bandymų ir visų kitų branduolinių sprogdinimų nutraukimas, suvaržant branduolinių ginklų plėtojimą, jų kokybės tobulinimą bei naujų rūšių pažangių branduolinių ginklų kūrimą, tampa efektyvia branduolinio nusiginklavimo ir visų rūšių branduolinio ginklo neplatinimo priemone,
toliau pripažindamos, kad visiškas branduolinių sprogdinimų nutraukimas taptų nuoseklaus proceso reikšmingu žingsniu, siekiant branduolinio nusiginklavimo,
būdamos įsitikinusios, kad geriausias kelias branduoliniams bandymams nutraukti yra sudarymas bendros, tarptautinės, tinkamai patvirtintos, išsamios branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, kuri ilgą laiką buvo vienu iš aukščiausių tarptautinės bendruomenės prioritetų nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo srityje,
pažymėdamos savo siekius visiems laikams nutraukti visus branduolinio ginklo sprogdinimo bandymus, nustatytus 1963 m. sutartyje dėl branduolinio ginklo bandymų atmosferoje, kosmose ir po vandeniu uždraudimo,
taip pat pažymėdamos pareikštą nuomonę, kad ši Sutartis galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo,
patvirtindamos tikslą pasiekti, kad visos valstybės laikytųsi šios Sutarties ir jos tikslų efektyviai prisidėti prie visų rūšių branduolinio ginklo platinimo prevencijos bei branduolinio nusiginklavimo proceso ir tokiu būdu stiprinti taiką ir tarptautinį saugumą,
susitarė:
I STRAIPSNIS
PAGRINDINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
1. Visos Valstybės, šios Sutarties Šalys, įsipareigoja nevykdyti jokių branduolinio ginklo bandymų ir kitų branduolinių sprogdinimų, uždrausti ir neleisti visų šių branduolinių sprogdinimų teritorijose, priklausančiose jų jurisdikcijai ar kontrolei.
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Sutarties Šalys įsteigia išplėstinę branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizaciją (toliau tekste „Organizacija“), kad būtų pasiektas šios Sutarties tikslas, užtikrintas jos nuostatų įgyvendinimas, įskaitant ir nuostatas, susijusias su tarptautine šios Sutarties laikymosi kontrole, ir įsteigtas konsultacinis ir bendradarbiavimo forumas tarp Valstybių, šios Sutarties Šalių.
2. Visos Valstybės, šios Sutarties Šalys, turi būti Organizacijos narės. Iš šalių negali būti atimta narystės Organizacijoje teisė.
4. Šia Sutartimi yra įsteigiami šie organizacijos organai: Valstybių, Sutarties Šalių, Konferencija, Vykdomoji taryba ir Techninis sekretoriatas, kuriame yra Tarptautinis duomenų centras.
5. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, vykdydama savo funkcijas pagal šią Sutartį, bendradarbiauja su Organizacija. Valstybės, Sutarties Šalys, konsultuojasi tarpusavyje tiesiogiai arba per Organizaciją, ar pasinaudodamos kitomis atitinkamomis tarptautinėmis procedūromis, tarp jų ir tomis, kurios yra nustatytos Jungtinių Tautų struktūros viduje ir remiantis JT Chartija, visais klausimais, kurie galėtų iškilti dėl šios Sutarties tikslų arba jos nuostatų įgyvendinimo.
6. Organizacija vykdys šia Sutartimi nustatytą kontrolę pačiu tinkamiausiu būdu, įgalinančiu laiku ir efektyviai atlikti savo užduotis. Ji gali prašyti tik tokios informacijos ir duomenų, kurie yra reikalingi, kad būtų įvykdyti jos įsipareigojimai pagal šią Sutartį. Ji turi imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų apsaugota konfidenciali informacija apie civilinę ir karinę veiklą bei priemones, kurios tampa jai žinomos dėl šios Sutarties įgyvendinimo, ir ypač laikysis šioje Sutartyje nustatytų konfidencialumo nuostatų.
7. Kiekviena Valstybė, šios Sutarties Šalis, laiko konfidencialia ir taiko specialias taisykles informacijai ir duomenims, kuriuos jai patiki Organizacija dėl Sutarties įgyvendinimo. Ji naudoja šią informaciją ir duomenis išimtinai pagal šia Sutartimi jai nustatytas teises ir įsipareigojimus.
8. Būdama nepriklausoma institucija, Organizacija siekia tinkamai panaudoti esamą patyrimą ir priemones bei pasiekti maksimalų lėšų panaudojimo efektyvumą per bendradarbiavimo susitarimus su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Tarptautine atominės energijos agentūra. Tokie susitarimai, išskyrus nedidelės svarbos bei įprastinius komercinio ir sutartinio pobūdžio susitarimus, turi būti sudaromi, pateikiant juos Valstybių, Sutarties Šalių, Konferencijai patvirtinti.
9. Organizacijos veiklos išlaidas Valstybės, Sutarties Šalys, kasmet apskaičiuoja pagal JT išlaidų nustatymo sistemą, atsižvelgdamos į skirtumus tarp narystės JT ir Organizacijoje.
10. Valstybių, Sutarties Šalių, finansinis indėlis parengiamajai komisijai yra išskaičiuojamas pagal atitinkamą metodiką iš jų indėlio į nuolatinį biudžetą.
11. Organizacijos narė praranda balsavimo teisę, jei jos įsiskolinimas dėl nesumokėto jai nustatyto indėlio Organizacijai prilygsta arba viršija jai privalomo paskutiniųjų dvejų metų indėlio dydį. Tačiau Konferencija gali leisti tokiai narei balsuoti, jeigu ji yra įsitikinusi, jog mokestinis įsipareigojimas neįvykdytas dėl priežasčių, kurių ši narė negalėjo įtakoti.
Sudėtis, procedūros ir sprendimų priėmimo tvarka
12. Valstybių, Sutarties Šalių, Konferencija (toliau tekste „Konferencija“) susideda iš visų Valstybių, Sutarties Šalių. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, Konferencijoje turi po vieną savo atstovą, kurį gali lydėti jį pakeičiantis asmuo arba patarėjas.
13. Pirmąją Konferencijos sesiją sušaukia Sutarties depozitaras ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios Sutarties įsigaliojimo.
14. Jei nesusitarta kitaip, Konferencijos susitikimai vyksta sušaukiant nuolatines kasmetines sesijas.
15. Neeilinė Konferencijos sesija yra šaukiama tada, kai:
(a) Konferencija priima sprendimą sušaukti sesiją;
(b) Sesijos sušaukimo reikalauja Vykdomoji taryba; ir
(c) Valstybė, šios Sutarties Šalis, prašo sušaukti sesiją, o jos prašymą paremia dauguma Valstybių, Sutarties Šalių.
Jeigu pagal sprendimą arba prašymą nenurodyta kitaip, neeilinė sesija šaukiama ne vėliau kaip per 30 dienų po Konferencijos sprendimo, Vykdomosios tarybos prašymo arba gavus reikalingą pritarimą šiai sesijai sušaukti.
19. Konferencija priima savo reglamentą. Kiekvienos sesijos pradžioje išrenkamas prezidentas ir kiti atitinkami pareigūnai. Jie lieka savo postuose iki kitos sesijos, kai išrenkamas naujas prezidentas ir kiti pareigūnai.
22. Konferencija priima procedūrinius sprendimus dalyvaujančių narių balsų dauguma. Sprendimai esminiais klausimais turi būti pagal galimybę priimami bendru sutarimu. Jeigu reikia priimti sprendimą ir nėra galimybės pasiekti bendrą sutarimą, Konferencijos prezidentas atideda balsavimą 24 valandoms ir stengiasi per šį laiką pasiekti bendrą sutarimą, ir praneša apie rezultatus prieš pasibaigiant šiam terminui. Jei pasibaigus 24 valandų terminui bendro sutarimo nepavyksta pasiekti, Konferencija turi priimti sprendimą dalyvaujančių narių dviejų trečdalių dauguma ir balsuoti, jeigu ši Sutartis nenumato kitaip. Jei kyla abejonių, ar klausimas, dėl kurio priimamas sprendimas, yra esminis, šis klausimas bus laikomas esminiu, nebent dauguma, kurios reikia priimant esminių klausimų sprendimus, yra priešingos nuomonės.
23. Vykdydama savo funkcijas pagal 26 dalies (k) pastraipą, Konferencija priima sprendimus dėl šios Sutarties 1 priede esančių valstybių sąrašo papildymo pagal 22 dalyje nustatytą sprendimų priėmimo esminiais klausimais procedūrą. Nepaisant 22 dalies reikalavimų, sprendimus dėl visų kitų 1 priedo pakeitimų Konferencija priima bendru sutarimu.
Įgaliojimai ir funkcijos
24. Konferencija yra aukščiausiasis Organizacijos organas. Ji nagrinėja visus su šia Sutartimi susijusius klausimus, reikalus ar problemas, tarp jų ir Vykdomosios tarybos bei Techninio sekretoriato įgaliojimus ir funkcijas pagal šią Sutartį. Ji gali teikti rekomendacijas ir priimti sprendimus dėl visų su šia Sutartimi susijusių klausimų, reikalų ir problemų, kuriuos iškeltų Valstybė, Sutarties Šalis, arba į kuriuos atkreiptų dėmesį Vykdomoji taryba.
25. Konferencija prižiūri, kaip įgyvendinama ši Sutartis ir jos laikomasi, ir prisideda prie jos paskirties ir tikslų viešinimo. Ji taip pat prižiūri Vykdomosios tarybos ir Techninio sekretoriato veiklą ir gali nustatyti gaires jų funkcijoms vykdyti.
26. Konferencija:
(a) svarsto ir priima Organizacijos ataskaitas dėl šios Sutarties įgyvendinimo, Vykdomosios tarybos pateiktą Organizacijos metinę programą ir biudžetą bei svarsto kitas ataskaitas;
(b) priima sprendimus dėl Valstybių, Sutarties Šalių, indėlio, kurį jos turi įmokėti, remiantis šio straipsnio 9 dalimi, dydžio;
(c) renka Vykdomosios tarybos narius;
(d) skiria Techninio sekretoriato Generalinį direktorių (toliau tekste „Generalinis direktorius“);
(e) svarsto ir tvirtina Vykdomosios tarybos pateiktą reglamentą;
(f) svarsto ir peržiūri mokslo bei technologijos pasiekimus, kurie gali turėti įtakos šiai Sutarčiai. Tokiu atveju Konferencija gali nurodyti Generaliniam direktoriui įsteigti Patariamąją valdybą mokslo reikalams, kuri padėtų jam ar jai teikti Konferencijai, Vykdomajai tarybai arba Valstybėms, Sutarties Šalims, patarimus mokslo ir technologijos srityse, kurie turėtų įtakos šiai Sutarčiai. Tokiu atveju Valdybą turi sudaryti nepriklausomi ekspertai, dirbantys pagal savo specialybę ir paskirtį, remiantis Konferencijos priimtomis darbo nuostatomis, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir patyrimą atitinkamoje mokslo srityje, susijusioje su šios Sutarties įgyvendinimu;
(g) imasi pagal V straipsnį numatytų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi šios Sutarties ir ištaisoma bet kokia situacija bei atlyginami nuostoliai, susiję su šios Sutarties nuostatų pažeidimu;
(h) savo pirmoje sesijoje svarsto ir patvirtina sutarčių, susitarimų, nuostatų, procedūrų, valdymo instrukcijų, gairių bei kitų Parengiamosios komisijos parengtų ir rekomenduojamų dokumentų projektus;
(i) svarsto ir tvirtina sutartis ir susitarimus, remiantis 38 dalies (h) pastraipa, dėl kurių Techninis sekretoriatas veda derybas su Valstybėmis, šios Sutarties Šalimis, kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, kuriuos Vykdomoji taryba sudaro Organizacijos vardu;
(j) steigia jos manymu reikalingas priklausomas institucijas, kurios vykdytų jos funkcijas pagal šią Sutartį; ir
(k) remiantis 23 dalimi, atitinkamai tikslina šios Sutarties 1 priedą.
C. VYKDOMOJI TARYBA
Sudėtis, procedūros ir sprendimų priėmimo tvarka
27. Vykdomąją tarybą sudaro 51 narys. Pagal šio straipsnio nuostatas kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, turi teisę dirbti Vykdomojoje taryboje.
28. Siekiant, kad narių atstovavimas Vykdomojoje taryboje būtų teisingas pagal jų geografinį pasiskirstymą, ją turi sudaryti:
(a) dešimt Afrikos Valstybių, Sutarties Šalių;
(b) septynios Rytų Europos Valstybės, Sutarties Šalys;
(c) devynios Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino Valstybės, Sutarties Šalys;
(d) septynios Vidurio Europos ir Pietų Azijos Valstybės, Sutarties Šalys;
(e) dešimt Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos Valstybių, Sutarties Šalių; ir
(f) aštuonios Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno ir Tolimųjų Rytų Valstybės, Sutarties Šalys.
Visos valstybės, esančios aukščiau nurodytuose regionuose, yra išvardytos šios Sutarties 1 priede. Remiantis 23 ir 26 dalies (k) pastraipa, Konferencija turi atitinkamai patikslinti šios Sutarties 1 priedą. Jis nepriklauso nuo pataisų ar pakeitimų, vykdomų pagal VII straipsnyje nurodytas procedūras.
29. Vykdomosios tarybos narius renka Konferencija. Tokiu atveju kiekvienas geografinis regionas nurodo savo regiono Valstybes, Sutarties Šalis, kurios galėtų būti kandidatės į Vykdomosios tarybos narius, žemiau nurodyta tvarka:
(a) mažiausiai trečdalį kiekvienam regionui skirtų vietų, atsižvelgiant į politinius ir saugumo interesus, turi užimti nurodyto regiono Valstybės, Sutarties Šalys, priklausomai nuo jų branduolinio pajėgumo šios Sutarties kontekste, kuris nustatomas, remiantis tarptautiniais duomenimis bei visais arba bet kuriais iš šių nusakančių kriterijų, pagal kiekvieno regiono nustatytus prioritetus:
(i) tarptautinės monitoringo sistemos monitoringo priemonių skaičius;
(ii) monitoringo metodikos nusimanymas ir patirtis; ir
(iii) indėlis į metinį Organizacijos biudžetą;
(b) vieną iš kiekvienam geografiniam regionui skirtų vietų rotacine tvarka užima Valstybė, Sutarties Šalis, kuri yra pirmoji pagal anglų kalbos abėcėlę tarp to regiono Valstybių, Sutarties Šalių, kurios ilgiausiai nebuvo Vykdomojo komiteto narėmis nuo to laiko, kai jos tapo Sutarties Šalimis, arba nuo jų paskutiniosios kadencijos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra trumpesnis. Taip išrinkta Valstybė, Sutarties Šalis, gali atsisakyti savo vietos įteikdama Generaliniam direktoriui atsisakymo pareiškimą, o tą vietą pagal šią pastraipą užima kita iš eilės Valstybė, Sutarties Šalis; ir
(c) likusias kiekvienam regionui skirtas vietas užima to regiono Valstybės, Sutarties Šalys, rotacijos arba rinkimų keliu.
30. Kiekviena Vykdomosios tarybos narė Vykdomojoje taryboje turi po vieną savo atstovą, kurį gali lydėti jį pakeičiantys asmenys ir patarėjai.
31. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys vykdo savo pareigas nuo Konferencijos sesijos, kurioje jis buvo išrinktas, pabaigos iki po to reguliariai šaukiamos antrosios kasmetinės sesijos pabaigos, išskyrus tai, kad per pirmuosius Vykdomosios tarybos rinkimus 26 nariai renkami į savo postą laikotarpiui, kuris trunka iki Konferencijos reguliariai šaukiamos trečiosios kasmetinės sesijos pabaigos, nenusižengiant 28 dalyje nustatytam santykiui.
34. Vykdomoji taryba susirenka į reguliariai šaukiamas sesijas. Tarp sesijų ji renkasi tada, kai tai yra reikalinga jos įgaliojimams ir funkcijoms vykdyti.
36. Procedūrinių klausimų sprendimus Vykdomoji taryba priima balsų dauguma. Jei šioje Sutartyje nenurodyta kitaip, esminių klausimų sprendimus Vykdomoji taryba priima, kai yra du trečdaliai visų balsų daugumos. Jei iškyla nesutarimų dėl to, ar problema, dėl kurios reikia priimti sprendimą yra esminė, ji yra laikoma esmine, jei tam neprieštarauja dauguma, kurios reikia, kad būtų priimti esminių klausimų sprendimai.
Įgaliojimai ir funkcijos
37. Vykdomoji taryba yra Konferencijai pavaldus Organizacijos vykdomasis organas. Ji vykdo šia Sutartimi jai patikėtus įgaliojimus ir funkcijas. Vykdydama šias pareigas, Taryba vadovaujasi Konferencijos rekomendacijomis, sprendimais bei gairėmis ir užtikrina nuolatinį bei tinkamą jų įgyvendinimą.
38. Vykdomoji taryba:
(a) skatina, kad ši Sutartis būtų efektyviai įgyvendinama ir kad būtų laikomasi jos nuostatų;
(b) prižiūri Techninio sekretoriato veiklą;
(c) pateikia Konferencijai svarstyti reikalingas rekomendacijas dėl pasiūlymų, remiančių šios Sutarties paskirtį ir tikslą.
(d) bendradarbiauja su kiekvienos Valstybės, Sutarties Šalies, atsakingomis valstybinėmis institucijomis;
(e) svarsto ir pateikia Konferencijai Organizacijos metinės programos ir biudžeto projektus, Organizacijos ataskaitos projektą dėl šios Sutarties įgyvendinimo, ataskaitą apie savo veiklą bei kitas ataskaitas, kurias, ji mano, yra būtina pateikti ar kurių Konferencija gali pareikalauti;
(f) rengia Konferencijos sesijas, įskaitant sesijų dienotvarkės projekto ruošimą;
(g) remdamasi VII straipsniu, nagrinėja pasiūlymus dėl šios Sutarties protokolo ar priedų administracinio bei techninio pobūdžio pakeitimų ir teikia Valstybėms, Sutarties Šalims, rekomendacijas dėl jų priėmimo;
(h) Konferencijai sutikus, Organizacijos vardu sudaro sutartis ar susitarimus su Valstybėmis, Sutarties Šalimis, kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis ir prižiūri jų įgyvendinimą, išskyrus (i) pastraipoje nurodytas sutartis ir susitarimus;
(i) tvirtina ir prižiūri, kaip veikia sutartys ar susitarimai su Valstybėmis, Sutarties Šalimis, ir kitomis valstybėmis dėl monitoringo vykdymo; ir
(j) tvirtina visas naujas darbo instrukcijas arba jau esančių darbo instrukcijų pakeitimus, kuriuos gali pasiūlyti Techninis sekretoriatas.
40. Vykdomoji taryba turi:
(a) skatinti bendradarbiavimą tarp Valstybių, Sutarties Šalių, ir bendradarbiavimą tarp Valstybių, Sutarties Šalių, ir Techninio sekretoriato dėl šios Sutarties įgyvendinimo keičiantis informacija;
(b) skatinti Valstybių, Sutarties Šalių, tarpusavio konsultacijas ir pozicijų nustatymą, kaip tai nurodo IV straipsnis; ir
(c) priimti, apsvarstyti ir imtis atitinkamų veiksmų dėl prašymų ir ataskaitų, susijusių su inspekcijomis vietoje pagal IV straipsnį.
41. Vykdomoji taryba turi apsvarstyti Valstybės, Sutarties Šalies, pareikštą susirūpinimą dėl galimo šios Sutarties nesilaikymo arba šia Sutartimi nustatytų teisių pažeidimo. Šiuo tikslu Vykdomoji taryba turi konsultuotis su suinteresuotomis Valstybėmis, Sutarties Šalimis, ir, jei būtina, reikalauti, kad Valstybė, Sutarties Šalis, imtųsi priemonių, kad padėtis būtų ištaisyta per nurodytą laiką. Jeigu Vykdomoji taryba mano, kad reikalingi tolesni veiksmai, ji gali, be kita ko, panaudoti vieną iš šių priemonių:
(a) pranešti visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, apie ginčytiną klausimą ar dalyką;
(b) atkreipti Konferencijos dėmesį į ginčytiną klausimą ar dalyką;
(c) teikti Konferencijai rekomendacijas arba imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su priemonėmis, kurios yra skiriamos situacijai ištaisyti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi V straipsnio reikalavimų.
D. TECHNINIS SEKRETORIATAS
42. Techninio sekretoriato uždavinys yra padėti Valstybėms, Sutarties Šalims, įgyvendinti šią Sutartį, ir Konferencijai ir Vykdomajai tarybai atlikti savo funkcijas. Techninis sekretoriatas vykdo tikrinimo ir kitas, šia Sutartimi jam nustatytas, funkcijas ir tokias funkcijas, kurias, remiantis šia Sutartimi, jį įgalioja vykdyti Konferencija arba Vykdomoji taryba. Tarptautinis duomenų centras yra Techninio sekretoriato sudėtinė dalis.
43. Į Techninio sekretoriato funkcijas, remiantis IV straipsniu ir Protokolu, be tikrinimo to, kaip yra laikomasi šios Sutarties, įeina ir šios:
(a) būti atsakingam už tarptautinės monitoringo sistemos monitoringo ir darbo koordinavimą;
(b) vadovauti Tarptautiniam duomenų centrui;
(c) nuolat rinkti, apdoroti, analizuoti ir skelbti tarptautinės monitoringo sistemos duomenis;
(d) teikti techninę pagalbą įrengiant monitoringo punktus ir paramą jų veiklai;
(e) teikti pagalbą Vykdomajai tarybai sudarant galimybę Valstybėms, Sutarties Šalims, gauti konsultacijas ir paaiškinimus;
(f) priimti prašymus dėl inspekcijų vietoje vykdymo ir vykdyti jas, sudaryti galimybę Vykdomajai tarybai apsvarstyti tokius prašymus ir pasiruošti tokioms inspekcijoms, teikti techninę paramą jas vykdant ir atsiskaitant Vykdomajai tarybai;
(g) vesti derybas dėl sutarčių ar susitarimų su Valstybėmis, Sutarties Šalimis, kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sudarymo ir, turint išankstinį Vykdomosios tarybos sutikimą, sudaryti sutartis arba susitarimus su Valstybėmis, Sutarties Šalimis, arba kitomis valstybėmis dėl tikrinimo veiklos; ir
(h) per Valstybių, Sutarties Šalių, kompetentingus valstybinius organus teikti joms pagalbą kitais klausimais, susijusiais su pagal šią Sutartį vykdomu tikrinimu.
44. Techninis sekretoriatas rengia ir turi Vykdomosios tarybos patvirtintas darbo instrukcijas, kuriomis reikia vadovautis atliekant įvairias tikrinimo procedūras, kurias nustato IV straipsnis ir Protokolas. Šios instrukcijos nėra šios Sutarties ar Protokolo sudėtinės dalys, ir Techninis sekretoriatas, gavęs Vykdomosios tarybos sutikimą, gali jas keisti. Techninis sekretoriatas turi nedelsdamas pranešti Valstybėms, Sutarties Šalims, apie visus darbo instrukcijų pasikeitimus.
45. Į administracines Techninio sekretoriato funkcijas įeina:
(a) Organizacijos programos ir biudžeto projektų ruošimas ir jų teikimas Vykdomajai tarybai;
(b) Organizacijos ataskaitos projekto dėl šios Sutarties įgyvendinimo ir kitų tokio pobūdžio ataskaitų, kurių gali reikalauti Konferencija ar Vykdomoji taryba, rengimas ir teikimas Vykdomajai tarybai;
(c) Konferencijos, Vykdomosios tarybos ir kitų priklausomų organų aprūpinimas administracine ir technine pagalba;
(d) Organizacijos vardu siunčiamų ir gaunamų pranešimų, susijusių su šios Sutarties įgyvendinimu, tvarkymas; ir
(e) sutarčių, sudarytų tarp Organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų, administravimas.
46. Visi Valstybių, Sutarties Šalių, prašymai ir pranešimai Organizacijai yra perduodami valstybiniais kanalais Generaliniam direktoriui. Prašymai ir pranešimai turi būti parašyti viena iš oficialių šios Sutarties kalbų. Atsakymus Generalinis direktorius siunčia ta kalba, kuria buvo perduotas prašymas ar pranešimas.
47. Techninis sekretoriatas, ruošdamas ir teikdamas Vykdomajai tarybai Organizacijos programos ir biudžeto projektą, turi nustatyti ir pateikti aiškias visų išlaidų ataskaitas už kiekvieną tarptautinės monitoringo sistemos priemonę. Lygiai taip pat programos ir biudžeto projekte turi atsispindėti ir visa kita Organizacijos veikla.
48. Techninis sekretoriatas nedelsdamas turi pranešti Vykdomajai tarybai apie visus nesklandumus, iškilusius atliekant savo funkcijas, kurie buvo pastebėti vykdant savo veiklą ir kurių nebuvo galima išspręsti konsultacijų su atitinkama Valstybe, Sutarties Šalimi, metu.
49. Techninį sekretoriatą sudaro Generalinis direktorius, kuris yra Sekretoriato vadovas ir vyriausias valdymo pareigūnas, mokslinis, techninis ir kitas reikalingas personalas. Generalinį direktorių pagal Vykdomosios tarybos rekomendaciją paskiria Konferencija ketverių metų kadencijai. Tas pats asmuo gali užimti Generalinio direktoriaus postą dar vieną kadenciją, bet ne daugiau. Pirmąjį Generalinį direktorių pagal Parengiamosios komisijos rekomendaciją Konferencija paskiria per pirmąją savo sesiją.
50. Generalinis direktorius yra atsakingas Konferencijai ir Vykdomajai tarybai už Techninio sekretoriato personalo skyrimą, darbą bei jo organizavimą. Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi komplektuojant darbuotojus ir nustatant jų pareigas, yra aukščiausio lygio profesionalumas, patyrimas, produktyvumas, kompetencija ir principingumas. Generaliniu direktoriumi, inspektoriais ir aptarnaujančio bei specialaus personalo nariais gali būti tik Valstybių, Sutarties Šalių, piliečiai. Parenkant personalą, labai svarbu, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas pasirinkimo geografijai. Komplektuojant personalą vadovaujamasi principu – minimalus skaičius žmonių turi užtikrinti tinkamą Techninio sekretoriato darbą.
51. Generalinis direktorius gali, jei tai yra priimtina, po konsultacijų su Vykdomąja taryba sudaryti laikinas mokslinių ekspertų darbo grupes, kurios teiktų rekomendacijas specifiniais klausimais.
52. Atlikdami savo pareigas Generalinis direktorius, inspektoriai, inspekcijų padėjėjai ir personalo nariai neturi siekti gauti ar priimti nurodymų iš jokios vyriausybės ar kokio kito, Organizacijai nepriklausančio, šaltinio. Jie privalo susilaikyti nuo visų veiksmų, kurie neigiamai atsilieptų jų, kaip tarptautinių pareigūnų, atsakingų tik Organizacijai, pozicijai. Generalinis direktorius yra atsakingas už inspekcijų grupės veiklą.
53. Visos Valstybės, Sutarties Šalys, privalo gerbti Generalinio direktoriaus, inspektorių, inspekcijos padėjėjų ir personalo narių ypatingą, tarptautinio pobūdžio atsakomybę ir nesiekti paveikti juos, kai jie vykdo savo įsipareigojimus.
E. PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
54. Valstybės, Sutarties Šalies, teritorijoje ir kitose vietose, kurios priklauso jos jurisdikcijai arba kontrolei, Organizacijai turi būti taikomas toks teisnumas ir veiksnumas, privilegijos ir imunitetai, kurie yra būtini jos funkcijoms atlikti.
55. Valstybių, Sutarties Šalių, delegatai, juos pakeičiantys asmenys bei patarėjai, į Vykdomąją tarybą išrinktų narių atstovai, juos pakeičiantys asmenys ir patarėjai, Generalinis direktorius, inspektoriai, inspekcijų padėjėjai ir Organizacijos personalo nariai turi tokias privilegijas ir imunitetą, kurių reikia, kad jie galėtų nepriklausomai vykdyti su Organizacija susijusias funkcijas.
56. Teisnumas ir veiksnumas, privilegijos ir imunitetai, kurie nurodyti šiame straipsnyje, turi būti nustatyti Organizacijos ir Valstybių, Sutarties Šalių, sutartyse ir Organizacijos bei valstybės, kurioje yra Organizacijos būstinė, sutartyje. Tokios sutartys yra svarstomos ir tvirtinamos pagal 26 dalies (h) ir (i) pastraipų sąlygas.
III STRAIPSNIS
SUTARTIES ĮGYVENDINIMO NACIONALINĖS PRIEMONĖS
1. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, savo konstitucijos nustatyta tvarka turi imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų įvykdyti jos įsipareigojimai pagal šią Sutartį, ypač šių priemonių:
(a) uždrausti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys jos teritorijoje arba kitoje vietoje, kuri pagal tarptautinę teisę yra pripažįstama jos jurisdikcijai, vykdytų veiklą, kuri Valstybei, Sutarties Šaliai, yra draudžiama pagal šią Sutartį;
(b) uždrausti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys vykdytų šią veiklą bet kurioje jos kontroliuojamoje vietoje; ir
(c) uždrausti, remiantis tarptautine teise, jos pilietybę turintiems fiziniams asmenims bet kur kitur užsiimti šia veikla.
2. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, turi bendradarbiauti su kitomis Valstybėmis, Sutarties Šalimis, suteikdama tinkamą teisinę pagalbą vykdant įsipareigojimus pagal šio straipsnio 1 dalį.
3. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, informuoja Organizaciją apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šį straipsnį.
4. Siekdama įvykdyti pagal šią Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, paskiria arba įsteigia kompetentingą valstybinę instituciją ir praneša apie tai Organizacijai, kai tik Sutartis įsigalioja šioje Valstybėje. Įsteigta kompetentinga valstybinė institucija yra centras ryšiams su Organizacija ir kitomis Valstybėmis, Sutarties Šalimis.
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Siekiant patikrinti, kaip laikomasi šios Sutarties, turi būti nustatyta tikrinimo tvarka, kurią turi sudaryti šie elementai:
(a) tarptautinė monitoringo sistema;
(b) konsultavimas ir aiškinimas;
(c) inspekcijos vietoje; ir
(d) pasitikėjimą stiprinančios priemonės.
Šiai Sutarčiai įsigaliojus, tikrinimo tvarka turi atitikti pagal šią Sutartį nustatytus tikrinimo reikalavimus.
2. Tikrinimas turi būti pagrįstas objektyvia informacija, apsiriboti šios Sutarties objektu, atliekamas gerbiant Valstybių, Sutarties Šalių, suverenitetą ir tokiu būdu, kuris leistų laiku ir efektyviai atlikti užduotį, netrikdant normalaus gyvenimo ritmo. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, turi susilaikyti nuo piktnaudžiavimo tikrinimo teise.
3. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja pagal šią Sutartį per savo kompetentingą valstybinę instituciją, įsteigtą pagal III straipsnio 4 dalį, bendradarbiauti su Organizacija ir kitomis Valstybėmis, Sutarties Šalimis, tikrinant, kaip laikomasi šios Sutarties, ir, be kita ko, įsipareigoja:
(a) teikti dalyvaujantiems tikrinimo priemonėse reikalingas paslaugas ir ryšius;
(b) aprūpinti duomenimis, gautais iš nacionalinių centrų, kurie yra Tarptautinės monitoringo sistemos dalis;
(c) tinkamai konsultuoti ir aiškinti;
(d) leisti atlikti inspekciją vietoje; ir
(e) tinkamai dalyvauti pasitikėjimą stiprinančiose priemonėse.
4. Visos Valstybės, Sutarties Šalys, nepriklausomai nuo jų techninių ir finansinių galimybių turi vienodą teisę tikrinti ir vienodą įsipareigojimą leisti atlikti patikrinimą.
5. Pagal šią Sutartį visos Valstybės, Sutarties Šalys, gali naudotis informacija, gauta iš nacionalinių techninių tikrinimo priemonių, kurios atitinka visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus, tarp jų ir valstybių suvereniteto gerbimo principą.
6. Nepažeidžiant Valstybių, Sutarties Šalių, teisės apsaugoti su šia Sutartimi nesusijusius slaptus įrenginius, veiklą ir vietas, Valstybės, Sutarties Šalys, netrukdo atlikti tikrinimą šioje Sutartyje nustatyta tvarka arba panaudoti nacionalines tikrinimo technines priemones, kaip nurodyta 5 dalyje.
7. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, turi teisę imtis priemonių, kad apsaugotų slaptus įrengimus, ir neleisti, kad būtų atskleista su šia Sutartimi nesusijusi konfidenciali informacija bei duomenys.
8. Be to, turi būti panaudotos visos reikalingos priemonės, kad būtų išlaikytas visos tikrinimo metu gautos informacijos, susijusios su civiline ir karine veikla bei priemonėmis, konfidencialumas.
9. Remiantis 8 dalimi, visos Valstybės, Sutarties Šalys, gali susipažinti pagal atitinkamas šios Sutarties ir Protokolo nuostatas su informacija, kurią Organizacija įgyja atlikdama tikrinimą pagal šioje Sutartyje nustatytą tvarką.
10. Šios Sutarties nuostatos neturi būti interpretuojamos kaip ribojančios tarptautinius duomenų mainus mokslo tikslais.
11. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja bendradarbiauti su Organizacija ir kitomis Valstybėmis, Sutarties Šalimis, tobulinant tikrinimo tvarką ir ieškant naujų tikrinimo galimybių, panaudojant papildomas monitoringo technologijas: elektromagnetinių impulsų kontrolę arba palydovinę kontrolę, ir siekti sukurti atitinkamas, specifines priemones, kurios sustiprintų šios Sutarties įgyvendinimo tikrinimą. Šios priemonės pagal susitarimą turi būti įtrauktos į šios Sutarties nuostatas, Protokolą arba, remiantis VII straipsniu, pridedamos kaip papildomos Protokolo dalys ir, jei priimtina, atspindėtos eksploatacijos instrukcijose, kaip nurodyta II straipsnio 44 dalyje.
12. Valstybės, Sutarties Šalys, įsipareigoja skatinti Šalių bendradarbiavimą, kaip įmanoma geriau talkinti pasikeičiant technologijomis, kurios naudojamos tikrinant šią Sutartį, siekti, kad visos Valstybės, Sutarties Šalys, iš savo pusės sustiprintų tikrinimo priemonių įgyvendinimą ir turėtų naudos pritaikydamos šias technologijas taikiais tikslais.
Techninio sekretoriato tikrinimo įsipareigojimai
14. Vykdydamas savo įsipareigojimus, susijusius su tikrinimu, kaip nurodyta šioje Sutartyje ir Protokole, Techninis sekretoriatas bendradarbiaudamas su Valstybėmis, Sutarties Šalimis, siekdamas įgyvendinti šią Sutartį:
(a) sudaro susitarimus dėl duomenų ir kitos informacijos, susijusios su šios Sutarties tikrinimu pagal jos nustatytas sąlygas, priėmimu ir paskirstymu ir išlaiko globalinę ryšių infrastruktūrą, tinkančią šiai užduočiai atlikti;
(b) nuolat per savo Tarptautinį duomenų centrą, kuris yra pagrindinis Techninio sekretoriato duomenų kaupimo ir apdorojimo punktas:
(i) gauna ir prašo pateikti duomenis iš Tarptautinės monitoringo sistemos;
(ii) pagal nustatytą tvarką priima duomenis, gautus pasibaigus konsultacijoms ir aiškinamajam darbui, atlikus inspekcijas vietose bei iš pasitikėjimą stiprinančių priemonių; ir
(iii) gauna kitus atitinkamus duomenis iš Valstybių, Sutarties Šalių, bei tarptautinių organizacijų šios Sutarties ir Protokolo pagrindu;
(c) remiantis atitinkamomis darbo instrukcijomis, prižiūri, koordinuoja ir užtikrina Tarptautinės monitoringo sistemos, jos sudėtinių elementų ir tarptautinio duomenų centro darbą;
(d) nuolat nustatyta tvarka apdoroja, analizuoja ir skelbia Tarptautinės monitoringo sistemos duomenis, kad būtų efektyviai atliekamas šios Sutarties tarptautinis tikrinimas ir kad nedelsiant būtų sprendžiamos šios Sutarties nesilaikymo problemos;
(e) sudaro galimybę visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, susipažinti tiek su apdorotais, tiek ir su neapdorotais duomenimis bei kita informacija. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja naudoti Tarptautinės monitoringo sistemos duomenis pagal II straipsnio 7 dalies ir šio straipsnio 8 ir 13 dalių reikalavimus;
(f) visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, suteikia galimybę vienodai, atvirai, patogiu būdu ir laiku pasinaudoti visais sukauptais duomenimis;
(g) kaupia visus duomenis, tiek apdorotus, tiek ir neapdorotus, bei visą kitą informaciją;
(h) koordinuoja ir padeda patenkinti prašymus dėl papildomų duomenų gavimo iš Tarptautinės monitoringo sistemos;
(i) koordinuoja prašymus dėl papildomų duomenų perdavimo iš vienos Valstybės, Sutarties Šalies, į kitą;
(j) teikia techninę pagalbą ir paramą įdiegiant ir valdant monitoringo įrangą ir atitinkamas ryšio priemones, kai tokios pagalbos ar paramos prašo suinteresuota Valstybė;
(k) bet kuriai Valstybei, Sutarties Šaliai, paprašius, suteikia galimybę susipažinti su Techninio sekretoriato ir Tarptautinio duomenų centro naudojama duomenų rinkimo, tikrinimo, kaupimo, apdorojimo, analizės ir skelbimo metodika; ir
(l) kontroliuoja, vertina ir skelbia bendrus Tarptautinės monitoringo sistemos ir Tarptautinio duomenų centro rezultatus.
B. TARPTAUTINĖ MONITORINGO SISTEMA
16. Tarptautinę monitoringo sistemą sudaro seisminės, radionuklidų monitoringo priemonės, įskaitant atestuotas laboratorijas, hidroakustinės, infragarsinės kontrolės bei atitinkamos ryšio priemonės, o ją paremti turi Techninio sekretoriato Tarptautinis duomenų centras.
17. Tarptautinis monitoringo centras yra pavaldus Techniniam sekretoriatui. Visos Tarptautinės monitoringo sistemos monitoringo priemonės priklauso ir jas eksploatuoja Valstybė, kurioje šios priemonės yra išdėstytos arba kuri atsako už jas pagal Protokolą.
Tarptautinės monitoringo sistemos finansavimas
19. Už įrenginius, kurie įeina į Tarptautinę monitoringo sistemą ir kurie yra nurodyti Protokolo 1 priedo lentelėse 1-A, 2-A, 3 ir 4, bei už jų darbą su sąlyga, jog atitinkama Valstybė ir Organizacija yra susitarusios, kad tokie įrenginiai bus naudojami teikiant duomenis į Tarptautinį duomenų centrą pagal Protokolo ir atitinkamų darbo instrukcijų techninius reikalavimus, Organizacija, kaip nurodyta sutartyse arba susitarimuose, sudarytuose pagal Protokolo I skyriaus 4 dalį, apmoka šias išlaidas:
(a) naujų įrenginių montavimo ir jau esančių įrenginių modernizavimo išlaidas, jei Valstybė, kurioje šie įrenginiai yra išdėstyti, neapmoka su tuo susijusių išlaidų;
(b) Tarptautinės monitoringo sistemos įrenginių eksploatacijos ir techninės monitoringo išlaidas, įskaitant išlaidas jų fizinei apsaugai, jei ji reikalinga, ir duomenų patvirtinimo suderintų procedūrų taikymui;
(c) Tarptautinės monitoringo sistemos duomenų (apdorotų ir neapdorotų) perdavimo į Tarptautinį duomenų centrą pačiu efektyviausiu ir pigiausiu būdu išlaidas, įskaitant, jei tai yra būtina, per atitinkamas ryšių stotis, iš monitoringo punktų, laboratorijų, tyrimus atliekančių punktų arba iš nacionalinių duomenų bazių; arba šių duomenų (įskaitant mėginius, jei to reikia) perdavimo iš monitoringo punktų į laboratorijas ir tyrimus atliekančius punktus išlaidas; ir
(d) Organizacijos prašymu atliktų mėginių tyrimų išlaidas.
20. Pagalbinio tinklo seisminių stočių, nurodytų Protokolo 1 priedo 1-B lentelėje, atveju Organizacija, kaip nurodyta sutartyse ar susitarimuose, vadovaujantis Protokolo I skyriaus 4 dalimi, apmoka tik šias išlaidas:
(a) duomenų perdavimo į Tarptautinį duomenų centrą išlaidas;
(b) iš stočių gautų duomenų patvirtinimo išlaidas;
(c) stočių atnaujinimo, kad atitiktų reikiamą techninį standartą, išlaidas, jeigu jų neapmoka už jas atsakinga Valstybė;
(e) kitas išlaidas, susijusias su duomenų, kurių prašo Organizacija vadovaudamasi atitinkamomis darbo instrukcijomis, pateikimu.
21. Organizacija taip pat apmoka išlaidas, susijusias su kiekvienos Valstybės, Sutarties Šalies, aprūpinimu tos Šalies pasirinktais Tarptautinio duomenų centro standartiniais informaciniais produktais ir paslaugomis, kaip nurodyta Protokolo I skyriaus F skirsnyje. Prašančioji Valstybė, Sutarties Šalis, apmoka visas išlaidas, susijusias su visų papildomų duomenų ir informacinės medžiagos paruošimu ir perdavimu.
22. Sutartyse ar, jei tai tikslinga, susitarimuose, sudarytuose su Valstybėmis, Sutarties Šalimis, arba Valstybėmis, kuriose yra išdėstytos arba kurios kokiu kitu būdu yra atsakingos už Tarptautinės monitoringo sistemos įrangą, turi būti nustatytos sąlygos dėl su jomis susijusių išlaidų apmokėjimo. Šiose sąlygose gali būti išlygos, pagal kurias Valstybė, Sutarties Šalis, apmoka išlaidas, kurios yra nurodytos 19 dalies (a) punkte ir 20 dalies (c) ir (d) punktuose, už įrenginius, kurie yra išdėstyti toje Šalyje arba už kuriuos ji yra atsakinga, ir jai yra kompensuojama, atskaitant atitinkamą dalį iš jai nustatyto indėlio į Organizacijos biudžetą. Tačiau ši suma neturi viršyti 50% Valstybės, Sutarties Šalies, nustatyto metinio piniginio indėlio, bet gali būti paskirstyta kitiems metams. Valstybė, Sutarties Šalis, gali pasidalyti šią atskaitomą sumą su kita Valstybe, Sutarties Šalimi, sudarydama sutartį arba susitarimą, jei tam neprieštarauja Vykdomoji taryba. Šioje dalyje nurodytos sutartys arba susitarimai turi būti patvirtinti pagal II straipsnio 26 dalies (h) ir 38 dalies (i) punktus.
Tarptautinės monitoringo sistemos pakeitimai
23. Visos 11 dalyje nurodytos priemonės, turinčios įtakos Tarptautinei monitoringo sistemai dėl to, kad yra papildoma arba panaikinama monitoringo technologija, turi būti pagal susitarimą įtrauktos į šią Sutartį ir į Protokolą, kaip to yra reikalaujama pagal VII straipsnio 1-6 dalyse nustatytas sąlygas.
24. Žemiau nurodyti Tarptautinės monitoringo sistemos pakeitimai priklausomai nuo sutarčių, sudarytų su Valstybėmis, kurias šie pakeitimai tiesiogiai įtakoja, turi būti traktuojami kaip administracinio ar techninio pobūdžio dalykai pagal VII straipsnio 7 ir 8 dalis:
(a) Protokole nurodyto kontrolei reikalingų įrenginių skaičiaus pakeitimas; ir
(b) kiti pakeitimai, susiję su specialiais įrenginiais, kaip nurodyta Protokolo 1 priedo lentelėse (įskaitant, be kita ko, už įrenginius atsakingą valstybę, buvimo vietą, įrenginio pavadinimą, įrenginio tipą ir įrenginio priskyrimą prie pagrindinių ir pagalbinių seisminių tinklų).
Jei Vykdomoji taryba rekomenduoja pagal VII straipsnio 8 dalies (d) pastraipą šiuos pakeitimus priimti, ji taip pat turi rekomenduoti pagal VII straipsnio 8 dalies (g) pastraipą, kad šie pakeitimai įsigaliotų tik po to, kai Generalinis direktorius praneš apie jų patvirtinimą.
25. Generalinis direktorius, pateikdamas Vykdomajai tarybai ir Valstybėms, Sutarties Šalims, informaciją ir įvertinimą pagal VII straipsnio 8 dalies (b) pastraipą, ir teikdamas kokius nors siūlymus pagal 24 dalį, turi įtraukti:
(a) pasiūlymo techninį įvertinimą;
(b) pareiškimą dėl administracinės ir finansinės įtakos pasiūlymo;
(c) ataskaitą apie konsultacijas su valstybėmis, kurias tiesiogiai veikia toks pasiūlymas, įskaitant nurodymą dėl jų sutikimo.
Laikini susitarimai
26. Tais atvejais, kai įvyksta rimti arba nepataisomi Protokolo 1 priedo lentelėse nurodytų monitoringo įrenginių gedimai arba kai reikia kompensuoti kitus laikinus kontroliuojamos zonos trūkumus, Generalinis direktorius po konsultacijų su suinteresuotomis valstybėmis ir joms sutikus bei Vykdomajai tarybai pritarus imasi laikinų priemonių, taikomų ne ilgiau kaip vienerius metus. Jei būtina, Vykdomajai tarybai ir tiesiogiai suinteresuotoms valstybėms susitarus, šių priemonių taikymas gali būti pratęstas dar vieneriems metams. Pagal tokius susitarimus Tarptautinės monitoringo sistemos veikiančių įrenginių skaičius neturi viršyti atitinkamam tinklui nustatyto įrenginių skaičiaus; jie turi pagal galimybes atitikti techninius ir darbo reikalavimus, kurie yra nurodyti atitinkamo tinklo eksploatacijos instrukcijose; šių priemonių taikymo išlaidos neturi viršyti Organizacijos biudžeto galimybių. Be to, Generalinis direktorius turi imtis priemonių padėčiai ištaisyti ir teikti siūlymus problemos sprendimui. Generalinis direktorius turi pranešti visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, apie visus sprendimus, priimtus pagal šį straipsnį.
Šalies bendradarbiaujantys įrenginiai
27. Valstybės, Sutarties Šalys, gali pačios susitarti su Organizacija dėl duomenų teikimo į Tarptautinį duomenų centrą, gautų iš nacionalinių monitoringo punktų, kurie oficialiai nepriklauso Tarptautinei monitoringo sistemai.
28. Šie bendradarbiavimo susitarimai sudaromi tokia tvarka:
(a) gavęs Valstybės, Sutarties Šalies, prašymą, Techninis sekretoriatas šios Šalies sąskaita imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų patvirtinta, jog Šalies monitoringo įrenginiai atitinka techninius reikalavimus, kurie yra nustatyti Tarptautinės monitoringo sistemos įrenginių atitinkamose eksploatacijos instrukcijose, ir atlieka visas procedūras, patvirtinančias teikiamų duomenų autentiškumą. Vykdomajai tarybai sutikus, Techninis sekretoriatas oficialiai pareiškia, kad naudojamas Šalies bendradarbiaujantis įrenginys. Jei to reikia, Techninis sekretoriatas rūpinasi dėl pakartotinio patvirtinimo, kad įrenginys tebenaudojamas.
(b) Techninis sekretoriatas turi tvarkyti naudojamų bendradarbiaujančių įrenginių sąrašą ir jį išdalyti visoms Valstybėms, Sutarties Šalims; ir
(c) Valstybei, Sutarties Šaliai, paprašius, Tarptautinis duomenų centras paprašo duomenų iš bendradarbiaujančio įrenginio, kad palengvintų konsultacijas, paaiškinimus ir apsvarstytų prašymus dėl inspekcijų vietoje. Išlaidas, susijusias su duomenų perdavimu, apmoka duomenų prašiusi Valstybė, Sutarties Šalis.
Sąlygos, pagal kurias papildomi duomenys yra teikiami iš šių duomenų teikimo priemonių ir pagal kurias Tarptautinis duomenų centras gali prašyti toliau teikti ar paspartinti duomenų teikimą arba patikslinimus, turi būti smulkiai išdėstytos atitinkamo monitoringo tinklo eksploatacijos instrukcijose.
C. KONSULTACIJOS IR PAAIŠKINIMAI
29. Nepažeidžiant Valstybės, Sutarties Šalies, teisės prašyti atlikti inspekciją vietoje, Valstybės, Sutarties Šalys, turi, kai tai yra įmanoma, pirmiausia stengtis tarpusavyje arba per Organizaciją išsiaiškinti ir spręsti visus reikalus, susijusius su pagrindinių įsipareigojimų vykdymu pagal šią Sutartį.
30. Valstybė, Sutarties Šalis, gavusi 29 dalyje nurodytą prašymą iš kitos Valstybės, Sutarties Šalies, nedelsdama, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48 valandas nuo prašymo gavimo, suteikia prašančiajai Šaliai paaiškinimą. Tiek prašančioji, tiek atsakančioji Šalis gali pranešti Vykdomajai tarybai ir Generaliniam direktoriui apie prašymą ir atsakymą.
31. Valstybė, Sutarties Šalis, turi teisę prašyti, kad Generalinis direktorius padėtų išsiaiškinti bet kokį klausimą, keliantį susirūpinimą dėl pagrindinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį vykdymo. Generalinis direktorius turi suteikti Techniniam sekretoriatui atitinkamą žinomą informaciją, susijusią su rūpestį keliančiomis aplinkybėmis. Generalinis direktorius turi pranešti Vykdomajai tarybai apie prašymą ir suteiktą informaciją, jei to pageidauja prašančioji Šalis.
32. Valstybė, Sutarties Šalis, turi teisę prašyti, kad Vykdomoji taryba gautų paaiškinimus iš kitos Valstybės, Sutarties Šalies, bet kuriuo klausimu, keliančiu susirūpinimą dėl galimo pagrindinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį nevykdymo. Tokiu atveju laikomasi šios tvarkos:
(a) Vykdomoji taryba ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo per Generalinį direktorių siunčia paklaustajai Valstybei, Sutarties Šaliai, prašymą dėl paaiškinimo;
(b) paklaustoji Šalis nedelsdama, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48 valandas nuo prašymo dėl pasiaiškinimo gavimo, pateikia paaiškinimą Vykdomajai tarybai;
(c) Vykdomoji taryba pasižymi apie paaiškinimo gavimą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paaiškinimo gavimo išsiunčia jį prašančiajai Šaliai;
(d) jei prašančioji Šalis mano, kad paaiškinimas neatitinka reikalavimų, ji turi teisę prašyti, kad Vykdomoji taryba prašytų paklaustosios Šalies pateikti išsamesnį paaiškinimą.
Vykdomoji taryba nedelsdama praneša visoms kitoms Valstybėms, Sutarties Šalims, apie visus prašymus dėl paaiškinimų pagal šios dalies reikalavimus bei apie paklaustosios Šalies pateiktus atsakymus.
33. Jeigu paaiškinimo prašančiosios Šalies nepatenkina paaiškinimas, gautas remiantis 32 dalies (d) pastraipa, ji turi teisę reikalauti, kad Vykdomoji taryba sušauktų susirinkimą, kuriame būtų suteikta teisė dalyvauti suinteresuotosioms Valstybėms, Sutarties Šalims, kurios nėra Vykdomosios tarybos narės. Šiame susirinkime Vykdomoji taryba svarsto iškilusį klausimą ir gali rekomenduoti imtis priemonių, numatytų šios Sutarties V straipsnyje.
D. INSPEKCIJOS VIETOJE
Prašymas atlikti inspekciją vietoje
34. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, turi teisę prašyti atlikti inspekciją pagal šio straipsnio ir Protokolo II skyriaus nurodytas sąlygas bet kurios Valstybės, Sutarties Šalies, teritorijoje arba kitoje vietoje, priklausančioje jos jurisdikcijai ar kontrolei, arba bet kokioje teritorijoje, kuri nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai ar kontrolei.
35. Vienintelis inspekcijos, atliekamos vietoje, tikslas yra nustatyti, ar buvo atliktas branduolinio ginklo bandomasis sprogdinimas arba bet koks kitas branduolinis sprogdinimas, pažeidžiantis šios Sutarties I straipsnį, ir pagal galimybes surinkti faktus, kurie padėtų nustatyti galimą pažeidėją.
36. Prašančioji Valstybė, Sutarties Šalis, turi laikytis įsipareigojimo, kad prašymas dėl inspekcijos atlikimo vietoje neišeitų už šios Sutarties taikymo sferos ribų, ir pateikti prašyme informaciją pagal šio straipsnio 37 dalies reikalavimus. Prašančioji Valstybė, Sutarties Šalis, turi susilaikyti nuo nepagrįstų ar įžeidžiančių prašymų inspekcijai atlikti.
37. Prašymas dėl inspekcijos atlikimo vietoje turi būti pagrįstas Tarptautinės monitoringo sistemos surinkta informacija, atitinkama technine informacija, kurią nacionaliniai techniniai monitoringo punktai surenka nepažeisdami bendrai pripažintų tarptautinės teisės principų, arba kuri yra surinkta derinant abu šiuos būdus. Prašyme turi būti informacija, kurios reikalaujama pagal Protokolo II skyriaus 41 dalį.
Veiksmų seka po prašymo atlikti inspekciją vietoje įteikimo
39. Vykdomoji taryba, gavusi prašymą dėl inspekcijos atlikimo vietoje, nedelsdama pradeda jį svarstyti.
40. Generalinis direktorius, gavęs prašymą dėl inspekcijos atlikimo vietoje, per dvi valandas praneša prašymą pateikusiai Valstybei, Sutarties Šaliai, apie gautą prašymą ir per 6 valandas perduoda jį Valstybei, Sutarties Šaliai, kurią prašoma tikrinti. Generalinis direktorius turi patvirtinti, kad prašymas atitinka Protokolo II skyriaus 41 dalies reikalavimus, ir, jei to reikia, padeda prašančiajai Šaliai užpildyti prašymą pagal šiuos reikalavimus ir per 24 valandas perduoda prašymą Vykdomajai tarybai bei visoms kitoms Valstybėms, Sutarties Šalims.
41. Jeigu prašymas dėl inspekcijos atlikimo vietoje atitinka reikalavimus, Techninis sekretoriatas nedelsdamas pradeda ruoštis atlikti inspekciją.
42. Generalinis direktorius, gavęs prašymą atlikti inspekciją teritorijoje, kuri priklauso Valstybės, Sutarties Šalies jurisdikcijai arba kontrolei, nedelsdamas prašo, kad šalis pateiktų paaiškinimą, kad galima būtų išsiaiškinti ir išspręsti prašyme nurodytą problemą.
43. Valstybė, Sutarties Šalis, gavusi prašymą pateikti paaiškinimus pagal 42 dalies reikalavimus, turi pateikti Generaliniam direktoriui paaiškinimus ir kitą atitinkamą informaciją kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo paaiškinti gavimo.
44. Generalinis direktorius, kol Vykdomoji taryba dar nėra priėmusi sprendimo dėl prašymo atlikti inspekciją vietoje, turi nedelsdamas perduoti Vykdomajai tarybai visą papildomą informaciją, susijusią su prašyme nurodyta problema, kurią teikia Tarptautinė monitoringo sistema arba bet kuri Valstybė, Sutarties Šalis, bei visus paaiškinimus, pateiktus pagal 42 ir 43 dalių reikalavimus, ir bet kokią kitą Techninio sekretoriato informaciją, kuri Generalinio direktoriaus nuomone yra tinkama arba kurią teikti prašo Vykdomoji taryba.
Vykdomosios tarybos sprendimai
46. Vykdomoji taryba turi priimti sprendimą dėl inspekcijos atlikimo vietoje ne vėliau kaip per 96 valandas nuo prašymo iš prašančiosios Šalies gavimo. Sprendimas, patvirtinantis inspekciją vietoje, priimamas, kai už jį balsuoja mažiausiai 30 Vykdomosios tarybos narių. Jeigu Vykdomoji taryba nepritaria inspekcijai, pasiruošimai jai yra nutraukiami ir dėl prašymo nesiimama jokių tolesnių veiksmų.
47. Tikrinanti grupė ne vėliau kaip per 25 dienas nuo sprendimo atlikti inspekciją vietoje pagal šio straipsnio 46 dalį turi per Generalinį direktorių perduoti Vykdomajai tarybai pranešimą apie inspekcijos eigą. Jei Vykdomoji taryba ne vėliau kaip per 72 valandas nuo pranešimo gavimo balsų dauguma nepriima sprendimo nutraukti inspekciją, manoma, kad yra gautas sutikimas tęsti inspekciją. Jei Vykdomoji taryba nusprendžia nutraukti inspekciją, ji turi būti nutraukta, o tikrinanti grupė turi išvykti iš tikrinimo zonos ir iš tikrinamos Valstybės, Sutarties Šalies, teritorijos kaip įmanoma greičiau pagal Protokolo II skyriaus 109 ir 110 dalių reikalavimus.
48. Inspekcijos atlikimo vietoje metu tikrinanti grupė gali per Generalinį direktorių įteikti Vykdomajai tarybai pasiūlymą padaryti gręžinį. Vykdomoji taryba priima sprendimą dėl šio pasiūlymo ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo gavimo. Sprendimas padaryti gręžinį priimamas visų Vykdomosios tarybos narių balsų dauguma.
49. Pasibaigus 60 dienų terminui, nustatytam Protokolo II skyriaus 4 dalyje, tikrinanti grupė gali per Generalinį direktorių prašyti, kad Vykdomoji taryba pratęstų inspekcijos atlikimo terminą ne daugiau kaip iki 70 dienų, jei ji mano, kad pratęsimas yra būtinas, kad ji įvykdytų savo įgaliojimus. Tikrinimo grupė prašyme turi nurodyti, kokius veiksmus ir tikrinimo metodus, išvardytus Protokolo II skyriaus 69 dalyje, ji ketina atlikti pratęsimo metu. Vykdomoji taryba ne vėliau kaip per 72 valandas turi priimti sprendimą dėl inspekcijos pratęsimo. Sprendimas pratęsti inspekcijos terminą priimamas visų Vykdomosios tarybos narių balsų dauguma.
50. Bet kuriuo metu po to, kai yra gautas leidimas tęsti inspekciją pagal šio straipsnio 47 dalį, tikrinanti grupė gali per Generalinį direktorių įteikti Vykdomajai tarybai rekomendaciją nutraukti inspekciją. Manoma, kad šiai rekomendacijai yra pritarta, jeigu Vykdomoji taryba ne vėliau kaip per 72 valandas nuo rekomendacijos gavimo visų narių dviem trečdaliais balsų nepriima sprendimo tęsti inspekciją. Jeigu inspekcija yra nutraukiama, tikrinanti grupė turi išvykti iš tikrinimo zonos ir iš tikrinamos Valstybės, Sutarties Šalies, teritorijos kaip įmanoma greičiau pagal Protokolo II skyriaus 109 ir 110 dalių reikalavimus.
51. Prašančioji Valstybė, Sutarties Šalis, ir Valstybė, Sutarties Šalis, kurią prašoma patikrinti, gali dalyvauti Vykdomosios tarybos svarstymuose dėl prašymo atlikti inspekciją vietoje be teisės balsuoti. Prašančioji ir tikrinamoji Šalys gali taip pat dalyvauti ir visuose kituose Vykdomosios tarybos svarstymuose, susijusiuose su inspekcija, be teisės balsuoti.
Veiksmų eiga po to, kai Vykdomoji taryba pritaria prašymui atlikti inspekciją vietoje
53. Vykdomajai tarybai leidus atlikti inspekciją vietoje, Generalinio direktoriaus paskirta tikrinimo grupė nedelsdama pradeda tikrinimą pagal šios Sutarties ir Protokolo nustatytas sąlygas. Tikrinimo grupė turi atvykti prie įvažiavimo punkto ne vėliau kaip per 6 dienas, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Vykdomoji taryba gauna prašančiosios Valstybės, Sutarties Šalies, prašymą.
54. Generalinis direktorius turi išduoti tikrinimo įgaliojimą inspekcijai vietoje atlikti. Tikrinimo įgaliojime turi būti informacija, nurodyta Protokolo II skyriaus 42 dalyje.
Inspekcijos atlikimas vietoje
56. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, turi leisti, kad jos teritorijoje arba vietovėse, kurios priklauso jos jurisdikcijai arba kontrolei, būtų atlikta inspekcija vietoje pagal šios Sutarties ir Protokolo nuostatas. Tačiau Valstybės, Sutarties Šalys, neprivalo sutikti, kad jų teritorijoje arba vietovėse, kurios priklauso jų jurisdikcijai arba kontrolei, būtų atliekamos kelios inspekcijos vietose tuo pačiu metu.
57. Pagal šios Sutarties ir Protokolo nuostatas tikrinamoji Valstybė, Sutarties Šalis:
(a) turi teisę ir įsipareigoja dėti visas pagrįstas pastangas, kad parodytų, jog ji laikosi šios Sutarties, ir sudaryti sąlygas tikrinimo grupei veikti pagal įgaliojimus;
(b) turi teisę imtis jos požiūriu reikalingų priemonių, kad būtų apsaugoti nacionaliniai saugumo interesai ir kad nebūtų atskleista su inspekcija nesusijusi konfidenciali informacija;
(c) įsipareigoja, kad inspekcijos zonoje būtų sudarytos galimybės nustatyti faktus, susijusius tik su inspekcijos tikslais, atsižvelgiant į (b) pastraipą bei visus konstitucinius įsipareigojimus, kuriuos ji gali turėti nuosavybės teisių, kratos ar arešto atžvilgiu;
(d) įsipareigoja netaikyti šios dalies ar Protokolo II skyriaus 88 dalies sąlygų, siekiant nuslėpti savo įsipareigojimų pagal I straipsnį nevykdymą; ir
(e) įsipareigoja netrukdyti tikrinimo grupei judėti tikrinimo zonoje ir atlikti tikrinimą pagal šią Sutartį ir Protokolą.
Galimybė patekti į tikrinimo zoną atliekant inspekciją vietoje reiškia fizinę tikrinimo grupės galimybę patekti į tikrinimo zoną ir išvykti iš jos, įsivežti ir išsivežti tikrinimui reikalingą įrangą bei atlikti tikrinimą.
58. Siekiant efektyviai ir laiku įvykdyti užduotį, inspekcija vietoje turi būti atliekama nesukeliant didelių nepatogumų kitiems ir laikantis Protokole nurodytų procedūrų. Kai yra įmanoma, tikrinimo grupė turi pradėti tikrinimą nuo procedūrų, kurios reikalauja mažiausio kišimosi į vietinius reikalus, ir pereiti prie didesnio kišimosi reikalaujančių procedūrų tik tuo atveju, jei to reikia, kad būtų surinkta pakankamai informacijos, paaiškinančios susirūpinimą dėl galimo šios Sutarties nesilaikymo. Inspektoriai turi siekti tik informacijos ir duomenų, reikalingų inspekcijai atlikti, ir iki minimumo mažinti kišimąsi į normalų tikrinamos Valstybės, Sutarties Šalies, gyvenimą.
59. Tikrinamoji Valstybė, Sutarties Šalis, inspekcijos metu turi teikti pagalbą tikrinimo grupei ir padėti jai įvykdyti užduotį.
60. Jei tikrinamoji Valstybė, Sutarties Šalis, veikdama pagal Protokolo II skyriaus 86-96 dalių sąlygas, riboja galimybę gauti informaciją inspektuojamoje teritorijoje, ji konsultacijų su tikrinimo grupe metu turi dėti visas pastangas, kad pasinaudodama alternatyviomis priemonėmis įrodytų, jog laikosi šios Sutarties nuostatų.
Stebėtojas
61. Stebėtojams yra taikoma ši tvarka:
(a) prašančioji Valstybė, Sutarties Šalis, Sutarties Šaliai leidus, gali siųsti stebėti, kaip atliekama inspekcija, atstovą, kuris gali būti prašančiosios arba trečiosios Valstybės, Sutarties Šalies, pilietis;
(b) tikrinamoji Valstybė, Sutarties Šalis, per 12 valandų nuo to, kai Vykdomoji taryba pritaria inspekcijai vietoje, turi pranešti Generaliniam direktoriui apie savo sprendimą dėl stebėtojo priėmimo ar nepriėmimo;
(c) jei tikrinamoji Valstybė, Sutarties Šalis, sutinka priimti stebėtoją, ji turi Protokolo nustatyta tvarka suteikti jam leidimą įvažiuoti;
(d) tikrinamoji Valstybė, Sutarties Šalis, paprastai priima pasiūlytą stebėtoją. Tačiau jeigu ji pasinaudoja savo teise atsisakyti stebėtojo, šis faktas turi būti užfiksuotas inspekcijos ataskaitoje.
Stebėtojų skaičius iš visų prašančiųjų Valstybių, Sutarties Šalių, neturi būti didesnis nei trys žmonės.
Ataskaitos apie inspekciją
62. Inspekcijos ataskaitose turi būti ši informacija:
(a) Inspekcijos grupės atliekamų veiksmų aprašymas;
(b) Tikrinimo grupės nustatyti faktiniai duomenys, susiję su inspekcijos tikslais;
(c) Ataskaita apie suteiktą pagalbą atliekant inspekciją;
(d) Faktais paremtas aprašymas apie tai, kiek buvo suteikta prieigų gauti informaciją tikrinamoje zonoje, įskaitant alternatyvines priemones, suteiktas tikrinimo grupei atliekant inspekciją.
Nesutampantys inspektorių pastebėjimai gali būti pridedami prie ataskaitos.
63. Generalinis direktorius turi sudaryti galimybę tikrinamajai Valstybei, Sutarties Šaliai, susipažinti su inspekcijos ataskaitų projektais. Tikrinamoji Valstybė, Sutarties Šalis, turi teisę per 48 valandas pateikti Generaliniam direktoriui savo komentarus ir paaiškinimus, nurodyti informaciją ir duomenis, kurie, jos požiūriu, nėra susiję su inspekcijos tikslais ir kurie neturėtų būti platinami už Techninio sekretoriato ribų. Generalinis direktorius turi išanalizuoti tikrinamosios Šalies siūlomus ataskaitos projekto pakeitimus ir pagal galimybes įtraukti juos į ataskaitos projektą. Taip pat Generalinis direktorius turi pridėti prie inspekcijos ataskaitos tikrinamosios Valstybės, Sutarties Šalies, pateiktus komentarus ir paaiškinimus.
64. Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda inspekcijos ataskaitą prašančiajai Valstybei, Sutarties Šaliai, tikrinamajai Valstybei, Sutarties Šaliai, Vykdomajai tarybai ir visoms kitoms Valstybėms, Sutarties Šalims. Generalinis direktorius taip pat nedelsdamas perduoda Vykdomajai tarybai ir visoms kitoms Valstybėms, Sutarties Šalims, pavyzdžių analizės, atliktos pagal Protokolo II skyriaus 104 dalies reikalavimus nurodytose laboratorijose, rezultatus, Tarptautinės monitoringo sistemos atitinkamus duomenis, prašančiosios ir tikrinamosios Šalių įvertinimus bei visą kitą, Generalinio direktoriaus požiūriu, susijusią informaciją. 47 dalyje nurodytų pranešimų apie inspekcijos eigą atveju Generalinis direktorius perduoda šiuos pranešimus Vykdomajai tarybai per šioje dalyje nustatytą laiką.
65. Vykdomoji taryba pagal savo įgaliojimus ir funkcijas turi išnagrinėti inspekcijos ataskaitas bei visą kitą medžiagą, pateiktą pagal 64 dalies reikalavimus, ir nuspręsti:
(a) ar yra nustatytas šios Sutarties nesilaikymo faktas; ir
(b) ar nebuvo pažeista teisė prašyti, kad būtų atlikta inspekcija vietoje.
Nepagrįsti prašymai ar prašymai atlikti inspekciją vietoje, pateikti piktnaudžiaujant padėtimi
67. Jeigu Vykdomoji taryba nepritaria inspekcijai vietoje, remdamasi tuo, kad prašymas atlikti inspekciją vietoje yra nepagrįstas arba pateiktas piktnaudžiaujant padėtimi, arba jeigu inspekcija yra nutraukiama dėl tų pačių priežasčių, Vykdomoji taryba turi apsvarstyti ir nuspręsti, ar reikalingos atitinkamos priemonės padėčiai ištaisyti, įskaitant šias priemones:
(a) reikalauti, kad prašančioji Valstybė, Sutarties Šalis, atlygintų Techniniam sekretoriatui visas išlaidas, susijusias su pasiruošimu inspekcijai;
(b) sustabdyti prašančiosios Valstybės, Sutarties Šalies, teisę prašyti atlikti inspekciją vietoje Vykdomosios tarybos nustatomam laikotarpiui; ir
(c) tam tikram laiko tarpui sustabdyti prašančiosios Valstybės, Sutarties Šalies, teisę būti Vykdomosios tarybos nare.
E. PASITIKĖJIMĄ STIPRINANČIOS PRIEMONĖS
68. Siekdamos:
(a) prisidėti, kad laiku būtų išspręstos visos problemos, keliančios susirūpinimą dėl šios Sutarties nesilaikymo, kurios gali iškilti dėl klaidingos tikrinimo duomenų, susijusių su cheminiais sprogdinimais, interpretavimo;
(b) visos Valstybės, Sutarties Šalys, įsipareigoja teikti pagalbą dėl tarptautinės monitoringo sistemos tinklui priklausančių stočių kalibravimo (gradavimo, tikrinimo), visos Valstybės, Sutarties Šalys, įsipareigoja bendradarbiauti su Organizacija ir kitomis Valstybėmis, Sutarties Šalimis, įgyvendinant atitinkamas priemones pagal Protokolo III skyriaus sąlygas.
V STRAIPSNIS
PRIEMONĖS, ĮSKAITANT SANKCIJAS, SKIRTOS IŠTAISYTI PADĖČIAI
IR UŽTIKRINTI SUTARTIES LAIKYMĄSI
1. Konferencija, atsižvelgdama ir į Vykdomosios tarybos rekomendacijas, imasi atitinkamų 2 ir 3 dalyse nustatytų priemonių, kad būtų užtikrintas šios Sutarties nuostatų vykdymas ir ištaisoma bei koreguojama padėtis, pažeidžianti šią Sutartį.
2. Tais atvejais, kai Konferencija arba Vykdomoji taryba reikalauja, kad Valstybė, Sutarties Šalis, ištaisytų padėtį, sukeliančią problemų dėl šios Sutarties laikymosi, ir jeigu tas reikalavimas neįvykdomas per nustatytą laiką, Konferencija gali apriboti arba sustabdyti šios Šalies teises arba privilegijas pagal šią Sutartį iki tol, kol Konferencija nepriims kito sprendimo.
3. Tais atvejais, kai žala šios Sutarties objektui arba tikslui yra padaryta nesilaikant pagrindinių šios Sutarties įsipareigojimų, Konferencija gali rekomenduoti Valstybėms, Sutarties Šalims, imtis kolektyvinių priemonių, kurios neprieštarauja tarptautinei teisei.
VI STRAIPSNIS
GINČŲ SPRENDIMAS
1. Ginčai, kurie gali kilti dėl šios Sutarties taikymo ar interpretavimo, turi būti sprendžiami pagal atitinkamas šios Sutarties nuostatas ir nepažeidžiant Jungtinių Tautų Chartijos nuostatų.
2. Jei ginčas kyla tarp dviejų ar daugiau Valstybių, Sutarties Šalių, arba tarp vienos ar daugiau Valstybių, Sutarties Šalių, ir Organizacijos dėl šios Sutarties taikymo ar interpretavimo, suinteresuotosios Šalys turi konsultuotis siekdamos operatyviai išspręsti ginčą derybomis arba kitomis šalių pasirinktomis taikiomis priemonėmis, įskaitant kreipimąsi į atitinkamas šios Sutarties institucijas, arba, bendrai sutarus, į Tarptautinį teisingumo teismą, kaip yra nustatyta Teismo Statute. Suinteresuotosios Šalys turi informuoti Vykdomąją tarybą apie savo veiksmus.
3. Vykdomoji taryba gali prisidėti prie ginčų, kurie kiltų dėl šios Sutarties taikymo ar interpretavimo, sprendimo panaudojant, jos nuomone, tinkamus būdus, įskaitant savo aukštų pareigūnų apsilankymą nesutariančiose Šalyse, siekiant padėti rasti priimtiną sprendimą, atkreipiant Konferencijos dėmesį į ginčytiną problemą bei rekomenduojant terminą susitartai procedūrai atlikti.
4. Konferencija turi apsvarstyti ginčytinus klausimus, iškilusius tarp Valstybių, Sutarties Šalių, arba į kuriuos jos dėmesį yra atkreipusi Vykdomoji taryba. Jei Konferencija nusprendžia, kad tai būtina, ji įsteigia arba įpareigoja tam tikrą organą išspręsti šiuos ginčus II straipsnio 26 dalies (j) pastraipoje nurodyta tvarka.
5. Pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos joms suteiktus atskirus įgaliojimus Konferencija ir Vykdomoji taryba gali prašyti Tarptautinio teisingumo teismo, kad šis pateiktų patariamąją nuomonę visais juridiniais klausimais, apimančiais Organizacijos veiklos sferą. Tuo tikslu sutartis tarp Organizacijos ir Jungtinių Tautų turi būti sudaryta pagal II straipsnio 38 dalies (h) pastraipą.
VII STRAIPSNIS
PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI
1. Sutarčiai įsigaliojus, kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, gali siūlyti šios Sutarties, Protokolo ir Protokolo priedų pakeitimus. Visos Valstybės, Sutarties Šalys, gali taip pat, remdamosi 7 dalimi, reikalauti Protokolo arba jo priedų pakeitimų. Pasiūlymai dėl pakeitimų turi būti teikiami 2-6 dalyse nustatyta tvarka. Pasiūlymai dėl pataisų pagal 7 dalį teikiami pagal 8 dalyje nustatytas procedūras.
3. Kiekvienas pasiūlymas dėl pakeitimų turi būti perduotas Generaliniam direktoriui, kuris išsiunčia pranešimą visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, ir Sutarties saugotojui, ir laukia Valstybių, Sutarties Šalių, nuomonės dėl to, ar reikia sušaukti specialią Konferenciją, kuri apsvarstytų pasiūlymą. Jei ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dauguma Valstybių, Sutarties Šalių, praneša Generaliniam direktoriui, kad jos pritaria pasiūlymo dėl pataisos svarstymui, Generalinis direktorius sušaukia specialią Konferenciją pataisai apsvarstyti, į kurią turi būti pakviestos visos Valstybės, Sutarties Šalys.
4. Konferencija pakeitimams svarstyti turi būti rengiama tuojau pat po reguliariai šaukiamos Konferencijos, jeigu visos Valstybės, Sutarties Šalys, remiančios šią Konferenciją, nereikalauja, kad ji būtų sušaukta anksčiau. Bet kuriuo atveju Konferencija dėl pakeitimų turi įvykti ne anksčiau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie siūlomus pakeitimus paskelbimo.
5. Pakeitimas priimamas Konferencijoje Valstybių, Sutarties Šalių, balsų dauguma, jeigu nė viena Valstybė, Sutarties Šalis, nebalsuoja prieš.
6. Pakeitimai įsigalioja visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, po 30 dienų nuo ratifikavimo dokumentų deponavimo arba, kai juos priima visos Valstybės, Sutarties Šalys, kurios Konferencijoje balsavo už pakeitimo priėmimą.
7. Siekiant užtikrinti šios Sutarties gyvybingumą ir efektyvumą, Protokolo I ir III skyriai bei Protokolo 1 ir 2 priedai turi būti keičiami, laikantis šio straipsnio 8 dalies reikalavimų, jeigu siūlomi pakeitimai yra administracinio ar techninio pobūdžio. Visų kitų Protokolo ir jo priedų nuostatų keitimai nepriklauso nuo šio straipsnio 8 dalies reikalavimų.
8. Septintoje dalyje nurodyti pakeitimai turi būti atliekami šia tvarka:
(a) siūlomų pakeitimų tekstas kartu su visa kita reikalinga informacija turi būti perduotas Generaliniam direktoriui. Bet kuri Valstybė, Sutarties Šalis, ir Generalinis direktorius gali pateikti papildomą informaciją pasiūlymui įvertinti. Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda visus pasiūlymus ir informaciją visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, Vykdomajai tarybai ir Sutarties saugotojui;
(b) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pasiūlymo gavimo Generalinis direktorius turi įvertinti pasiūlymą, kad nustatytų visas galimas jo pasekmes įgyvendinant šios Sutarties nuostatas, ir perduoti visą informaciją visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, ir Vykdomajai Tarybai;
(c) vykdomoji taryba turi išnagrinėti pasiūlymą remdamasi visa turima informacija, atsižvelgdama ir į tai, ar pasiūlymas atitinka visus 7 dalies reikalavimus. Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo Vykdomoji taryba turi paskelbti savo rekomendacijas su atitinkamais paaiškinimais, kad visos Valstybės, Sutarties Šalys, galėtų jas apsvarstyti. Valstybės, Sutarties Šalys, per 10 dienų turi patvirtinti, gavusios rekomendacijas ir paaiškinimus;
(d) jeigu Vykdomoji taryba rekomenduoja visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, priimti pasiūlymą, jis yra laikomas patvirtintu, jei per 90 dienų nuo rekomendacijos gavimo nė viena Valstybė, Sutarties Šalis, neprieštaravo šio pasiūlymo priėmimui. Jeigu Vykdomoji taryba rekomenduoja atmesti pasiūlymą, jis laikomas atmestu, jeigu per 90 dienų nuo rekomendacijos gavimo nė viena Valstybė, Sutarties Šalis, neprieštaravo, kad šis pasiūlymas būtų atmestas;
(e) jeigu Vykdomosios tarybos rekomendacija neatitinka (d) pastraipoje nurodytų reikalavimų, sprendimas dėl pasiūlymo, įskaitant ir tai, ar jis atitinka 7 dalies reikalavimus, turi būti iš esmės svarstomas kitoje Konferencijos sesijoje;
(f) Generalinis direktorius turi pranešti visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, ir Sutarties saugotojui apie visus sprendimus, priimtus pagal šią dalį;
(g) pakeitimai, priimti pagal šią procedūrą, įsigalioja visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, praėjus 180 dienų nuo Generalinio direktoriaus pranešimo apie jų patvirtinimą, jei Vykdomoji taryba nerekomenduoja arba Konferencija nenustato kito termino.
VIII STRAIPSNIS
SUTARTIES PERŽIŪRĖJIMAS
1. Jei dauguma Valstybių, Sutarties Šalių, nenusprendžia kitaip, praėjus 10 metų nuo šios Sutarties įsigaliojimo, turi būti sušaukta Valstybių, Sutarties Šalių, Konferencija, kurioje būtų peržiūrėta, ar ši Sutartis efektyviai veikia, ir įsitikinta, kad šios Sutarties preambulėje ir jos nuostatuose išdėstyti tikslai ir uždaviniai yra realizuojami. Peržiūrint Sutartį, turi būti atsižvelgta į su Sutartimi susijusius naujus mokslo ir technologijos laimėjimus. Remiantis bet kurios Valstybės, Sutarties Šalies, prašymu, peržiūrėjimo Konferencija turi apsvarstyti galimybę leisti atlikti požeminius branduolinius sprogdinimus taikiais tikslais. Jeigu Konferencija bendrai susitaria priimti sprendimą, leidžiantį atlikti šiuos branduolinius sprogdinimus, ji turi nedelsdama pradėti veikti, rekomenduodama Valstybėms, Sutarties Šalims, atitinkamas šios Sutarties pataisas, kurios užkirstų kelią turėti bet kokią karinę naudą iš šių branduolinių sprogdinimų. Visos kiekvienos Valstybės, Sutarties Šalies, siūlomos pataisos turi būti perduotos Generaliniam direktoriui ir svarstomos pagal VII straipsnio nuostatas.
2. Tuo pačiu tikslu po peržiūrėjimo Konferencijos gali būti šaukiamos kas dešimt metų, jei Konferencija prieš metus nuspręs, kad tai yra procedūrine tvarka sprendžiamas dalykas. Tokios Konferencijos gali būti šaukiamos ir per trumpesnį negu dešimt metų laikotarpį, jeigu Konferencija nuspręs, kad tai esminis klausimas.
IX STRAIPSNIS
SUTARTIES TRUKMĖ IR JOS NUTRAUKIMAS
2. Kiekviena Valstybė, Sutarties Šalis, naudodamasi savo nacionalinio suvereniteto teisėmis, turi teisę atsisakyti šios Sutarties, jeigu ji nusprendžia, kad nepaprasti įvykiai, susiję su šios Sutarties dalyku, kelia pavojų pagrindiniams jos interesams.
3. Atsisakymas nuo Sutarties yra vykdomas iš anksto, prieš šešis mėnesius pranešant visoms Valstybėms, Sutarties Šalims, Vykdomajai tarybai, Sutarties depozitarui ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Pranešime apie atsisakymą nuo Sutarties turi būti pareiškimas dėl nepaprasto įvykio ar įvykių, kuriuos Valstybė, Sutarties Šalis, laiko keliančiais pavojų jos interesams.
X STRAIPSNIS
PROTOKOLO IR PRIEDŲ STATUSAS
Šios Sutarties priedai, Protokolas ir Protokolo priedai yra laikomi neatskiriama Sutarties dalimi. Visos nuorodos į šią Sutartį apima ir šios Sutarties priedus, Protokolą ir Protokolo priedus.
XI STRAIPSNIS
SUTARTIES PASIRAŠYMAS
Prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai, ją gali pasirašyti visos norinčios valstybės.
XII STRAIPSNIS
SUTARTIES RATIFIKAVIMAS
Šios Sutarties ratifikavimas priklauso nuo atitinkamų ratifikavimo procedūrų, taikomų šią Sutartį pasirašiusiose Valstybėse pagal jų Konstituciją.
XIII STRAIPSNIS
PRISIJUNGIMAS PRIE SUTARTIES
Valstybė, nepasirašiusi šios Sutarties iki jos įsigaliojimo, gali prisijungti prie Sutarties bet kuriuo metu po jos įsigaliojimo.
XIV STRAIPSNIS
SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS
1. Ši Sutartis įsigalioja po 180 dienų, kai visos valstybės, išvardytos šios Sutarties 2 priede, pateikia ratifikavimo dokumentus, tačiau jokiu būdu ne anksčiau negu po dvejų metų nuo tos dienos, kai Sutartis buvo paskelbta atvira pasirašymui.
2. Jei ši Sutartis neįsigalioja po trejų metų nuo tos dienos, kai ji buvo paskelbta atvira pasirašymui, Sutarties depozitaras turi sukviesti visų Valstybių, Sutarties Šalių, kurios yra deponavusios savo ratifikavimo dokumentus, Konferenciją, jei to prašo šių valstybių dauguma. Konferencija patikrina, kaip vykdomi 1 dalies reikalavimai, apsvarsto ir bendrai susitarus nusprendžia, kokių tarptautinę teisę atitinkančių priemonių galima būtų imtis, siekiant pagreitinti ratifikavimo procesą ir Sutarties įsigaliojimą.
3. Jei 2 dalyje minima Konferencija ar kitos tokios konferencijos nenusprendžia kitaip, pasirašymo procesas bus kartojamas iki Sutarties įsigaliojimo.
4. Visos Sutartį pasirašiusios Valstybės kaip stebėtojos bus kviečiamos dalyvauti 2 dalyje nurodytoje Konferencijoje bei visose kitose po to vyksiančiose konferencijose, kaip nurodyta 3 dalyje.
XV STRAIPSNIS
IŠLYGOS
Šios Sutarties straipsniams ir jos priedams netaikomos išlygos. Šios Sutarties Protokolui ir Protokolo priedams netaikomos išlygos, kurios yra nesuderinamos su šios Sutarties objektu ir tikslais.
XVI STRAIPSNIS
SUTARTIES DEPOZITARAS
1. Šios Sutarties depozitaras yra Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, kuris priima Sutarties pasirašymą ir saugo ratifikavimo ir prisijungimo prie Sutarties dokumentus.
2. Depozitaras nedelsdamas praneša visoms Sutartį pasirašiusioms Valstybėms ir prie Sutarties prisijungiančioms Valstybėms apie visas pasirašymo datas, ratifikavimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo datas, šios Sutarties ir visų jos pataisų ir pakeitimų įsigaliojimo datą bei kitų pranešimų gavimo datą.
3. Depozitaras turi išsiųsti tinkamai patvirtintus šios Sutarties nuorašus visų Sutartį pasirašiusių Valstybių ir prie Sutarties prisijungiančių Valstybių vyriausybėms.
XVII STRAIPSNIS
AUTENTIŠKI TEKSTAI
Šią Sutartį, kurios tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis turi vienodą teisinę galią, saugo Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
______________
1 PRIEDAS PRIE SUTARTIES
Afrika
Alžyras, Angola, Beninas, Botsvana, Burkina Faso, Burundis, Čadas, Džibutis, Egiptas, Ekvatorinė Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Gvinėja-Bisau, Kabo Verdė Centrinės Afrikos Respublika, Kamerūnas, Kenija, Komorai, Kongas, Kot d’Ivuaras, Lesotas, Liberija, Libijos Arabų Emyratai, Madagaskaras, Malavis, Mali, Marokas, Mauricijus, Mauritanija, Mozambikas, Namibija, Nigerija, Nigeris, Pietų Afrika, Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Seišeliai, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Svazilandas, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Togas, Tunisas, Uganda, Zairas, Zambija, Zimbabvė.
Rytų Europa
Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublika, Čekijos Respublika, Estija, Gruzija, Jugoslavija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Moldavija, Rumunija, Rusijos Federacija, Slovakija, Slovėnija, Ukraina, Vengrija.
Lotynų Amerika ir Karibai
Antigva ir Barbuda, Argentina, Bahamai, Barbadosas, Belizas, Bolivija, Brazilija, Čilė, Dominika, Dominikos Respublika, Ekvadoras, El Salvadoras, Gajana, Grenada, Gvatemala, Haitis, Hondūras, Jamaika, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Meksika, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Urugvajus, Venesuela.
Artimieji Rytai ir Pietų Azija
Afganistanas, Bahreinas, Bangladešas, Butanas, Indija, Irakas, Iranas (Islamo Respublika), Izraelis, Jemenas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kazachstanas, Kuveitas, Kyrgyzstanas, Libanas, Maldyvai, Nepalas, Omanas, Pakistanas, Saudo Arabija, Sirijos Arabų Respublika, Šri Lanka, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas,
Šiaurės Amerika ir Vakarų Europa
Airija, Andora, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kipras, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, San Marinas, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vatikanas, Vokietija.
Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno ir Tolimųjų Rytų valstybės
Australija, Brunėjus – Dar es Salamas, Fidži, Filipinai, Indonezija, Japonija, Kambodža, Kinija, Kiribatis, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Korėjos Respublika, Kuko salos, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Malaizija, Maršalo salos, Mikronezija (Federacinės valstijos), Mianmaras, Mongolija, Naujoji Zelandija, Nauru, Niujė, Palau, Papua-Naujoji Gvinėja, Samoa, Singapūras, Saliamono salos, Tailandas, Tonga, Tuvalu, Vanuatu, Vietnamas.
______________
2 PRIEDAS PRIE SUTARTIES
SĄRAŠAS VALSTYBIŲ PAGAL XIV STRAIPSNĮ
1996 m. birželio 18 d. Konferencijos dėl nusiginklavimo narių Valstybių, oficialiai dalyvavusių 1996 m. Konferencijos sesijos darbe, esančių Tarptautinės atominės energijos agentūros 1996 m. balandžio mėn. leidinio „Branduoliniai energetiniai reaktoriai pasaulyje“ 1 lentelėje, ir 1996 m. birželio 18 d. Konferencijos dėl nusiginklavimo narių Valstybių, oficialiai dalyvavusių 1996 m. Konferencijos sesijos darbe, esančių Tarptautinės atominės energijos agentūros 1995 m. gruodžio mėn. leidinio „Moksliniai branduoliniai reaktoriai pasaulyje“ 1 lentelėje, sąrašas: Alžyras, Argentina, Australija, Austrija, Bangladešas, Belgija, Brazilija, Bulgarija, Čilė, Egiptas, Indija, Indonezija, Iranas (Islamo Respublika), Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kinija, Kolumbija, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Korėjos Respublika, Lenkija, Meksika, Nyderlandai, Norvegija, Pakistanas, Peru, Pietų Afrika, Prancūzija, Rumunija, Rusijos Federacija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Vokietija, Vietnamas, Zairas.