LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2007 M. KOVO 28 D. ĮSAKYMO Nr. ĮV-217 „DĖL KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SKATINIMO IR PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. liepos 28 d. Nr. ĮV-434
Vilnius
pakeičiu Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217 „Dėl Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 36-1460), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2009 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217
(Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2009 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. ĮV-434 redakcija)
KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SKATINIMO IR PLĖTROS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija (toliau – strategija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 206 punktą.
2. Rengiant strategiją remtasi ekonominių ir sociologinių tyrimų „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (Dr. Margarita Starkevičiūtė, 2003 m.) bei „Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis“ (Dr. Gintautas Mažeikis, 2005 m.) išvadomis, taip pat „Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos galimybių studijos“ (Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacija, 2008 m.) duomenimis.
3. Rengiant strategiją atsižvelgta į Europos Sąjungos šalių, ypač – Jungtinės Karalystės, Austrijos Respublikos bei Suomijos Respublikos patirtį rengiant ir įgyvendinant šios srities strateginius dokumentus, taip pat į Europos Komisijos užsakymu 2006 metais atliktą tyrimą „Europos kultūros ekonomika“.
4. Šios strategijos rengimo tikslai – numatyti sąlygas, būtinas efektyviai šalies gyventojų kūrybinį potencialą panaudojančiai kūrybinių industrijų sektoriaus plėtrai, šio sektoriaus indėlio į ūkį, žinių ekonomiką didinimui, kūrybinių industrijų produkcijos konkurencingumo šalyje bei užsienyje didinimui.
5. Pagrindinės strategijoje naudojamos sąvokos:
Kūrybinės industrijos – individo kūrybiniais sugebėjimais ir talentu pagrįstos veiklos, kurių tikslas bei rezultatas yra intelektinė nuosavybė ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas. Kūrybinėms industrijoms Lietuvoje priskirtina: amatai, architektūra, dizainas, kinas ir videomenas, leidyba, vaizduojamasis, taikomasis menas, muzika, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, radijo ir televizijos programų kūrimas ir transliacija, reklama, scenos menai ir kitos sritys, kuriose jungiasi kultūros bei ūkinės veiklos aspektai.
Kūrybinių industrijų subjektai – kūrybinių industrijų sektoriui priskiriamos dažnai smulkaus bei smulkaus verslo kategorijai priklausančios įmonės bei viešajam interesui atstovaujančios pelno nesiekiančios meno ir kultūros įstaigos.
Menų inkubatorius – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – naudojantis turima infrastruktūra (patalpos, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus (kūrybinė industrija) plėtojančius asmenis (toliau – rezidentai) vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo.
II. APLINKOS ANALIZĖ
6. Kūrybinių industrijų įmonių realizavimo pajamų dalis Lietuvos BVP nuo 2 % (2,1 mlrd. Lt) 2001 metais išaugo iki 5,2 % (4 mlrd. Lt) 2006 metais. Pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis, šiame sektoriuje 2007 metais veikė 6149 įmonės, kuriose dirbo 61297 darbuotojai. Tai sudarė 8 % visų Lietuvoje veikusių įmonių, bei jose dirbo 4 % visų Lietuvos dirbančiųjų. Kūrybinių industrijų sektoriuje įmonių augimas 2006–2007 metais siekė 8 %, o 2,8 % augo darbuotojų skaičius. Tai rodo, kad sektorius užima svarbų vaidmenį Lietuvos ūkyje.
7. Europos Sąjungos ministrų taryboje svarstomos galimybės Europos kūrybinių industrijų sektorių pripažinti kaip itin svarbų siekiant Lisabonos strategijos tikslų – Europos Sąjungos konkurencingumo pasaulyje. Sukurta Lietuvos kūrybinių industrijų raidos stebėsenos sistema padėtų integruoti platesnį su kultūra susijusios šalies ūkio lauką į nacionalinį Lisabonos strategijos įgyvendinimo planą.
8. Informacinės visuomenės plėtra, globalios rinkos kūrimasis sudaro palankias sąlygas lietuviškų kūrybinių produktų rinkodarai, tačiau tuo pačiu spartina užsienio kultūros turinio skverbimąsi į viešąją Lietuvos informacinę erdvę per internetą, kabelinę TV bei radiją. Šiuo metu sudaromos nepakankamos sąlygos efektyviai lietuviško turinio plėtrai naudojant šiuolaikines informacines technologijas, nepakankamai išnaudojamos žinių ekonomikos bei žinių visuomenės teikiamos galimybės plėtoti lietuviškas kūrybines industrijas, kurios galėtų padidinti Lietuvos ūkio ir kultūros konkurencingumą.
9. Nepaisant apčiuopiamo kūrybinių industrijų vystymosi, nemaža dalis kūrybinį darbą dirbančių bei pagal šios kūrybos pobūdį galinčių dalyvauti kūrybinių industrijų plėtroje Lietuvos gyventojų nėra linkę kūrybinės veiklos vertinti ekonominiais kriterijais. Dėl šios priežasties kūrybinių industrijų plėtrą apsunkina tradiciškai žemas kultūros ir meno kūrėjų verslumas, jiems potencialiai tinkamų smulkaus verslo plėtros galimybių nežinojimas, nepakankamas verslo vadybos, rinkodaros, apskaitos ir kitų verslo veiklos sričių išmanymas, informacijos apie smulkiam verslui teikiamas paslaugas nežinojimas ir pan. Nėra kūrybinėms industrijoms skirtos interneto svetainės, tai apsunkina naujausios informacijos apie sektorių sklaidą, geros praktikos pavyzdžių panaudojimą, bendravimo tarp kūrybinių verslų atstovų skatinimą.
10. Atskirų kūrybinių verslų analizė parodė jų ryšius su kitais verslais, valstybės institucijomis, švietimo įstaigomis ir pan., tačiau tyrimai konstatuoja bendrą itin didelę šios srities verslų susiskaidymą, veiksmų koordinacijos, informacijos, taip pat ir priklausomybės kūrybinių industrijų sektoriui savimonės stoką.
11. Vertinant kūrybinių industrijų plėtros galimybes Lietuvos apskrityse, pastebima, jog neretai kūrybines kvalifikacijas turinčių žmonių trūkumas yra viena iš didesnių kūrybinių industrijų plėtros problemų, nepaisant atsirandančių naujų galimybių kurti kūrybinei veiklai palankią aplinką vystant alternatyvines ekonomines veiklas kaimuose. Pastebima kūrybinių darbuotojų decentralizacijos tendencija, pagal kurią literatūros kūrėjai, dailininkai, kitų sričių meno kūrėjai palieka didžiuosius miestus ir keliasi gyventi į mažus miestelius ar kaimus, kol kas neišsprendžia netolygaus kūrybinio potencialo pasiskirstymo Lietuvoje problemos.
12. Tinkamos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas lemia tai, kad kūrybinių industrijų verslų idėjos įgyvendinamos lėtai.
13. Kūrybinių industrijų produkcijos kūrėjai per mažai dėmesio skiria rinkodarai, prekių ir paslaugų įvaizdžiui. Jų prekių ir paslaugų ženklai neišnaudoja viso šalies kultūros tradicijų potencialo, kas padidintų šių produktų konkurencingumą šalyje ir užsienyje.
14. Lietuvoje nepakankamai išvystytos šiuolaikinės daugumoje Europos Sąjungos valstybių taikomos kūrybinių industrijų skatinimo priemonės. Sėkmingai įgyvendinamų Jungtinės Karalystės, Švedijos karalystės, Suomijos Respublikos, Belgijos karalystės, Portugalijos Respublikos ir Estijos Respublikos projektų pavyzdžiai rodo, jog Kūrybinių industrijų plėtrą ypač sėkmingai skatina vadinami kūrybinių industrijų arba menų inkubatoriai, kuriuose sudaromos sąlygos pradėti ir plėtoti su kultūra ir įvairiomis meno sritimis susijusius verslus.
15. Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos galimybių studijoje pabrėžiama, jog šiuo metu nepakanka priemonių, užtikrinančių efektyvią kultūros, švietimo ir mokslo institucijų, mokslinių tyrimų ir verslo sąveiką. Šių tradiciškai atskirai vystomų sektorių vystymo iniciatyvų koordinacija būtina siekiant efektyvios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje.
16. Šiuo metu galiojančiuose valstybės raidos strateginiuose dokumentuose nėra tiksliai ir išsamiai apibrėžtas visuomenės kūrybiškumo skatinimo prioritetas bei būtinybė kompleksiškai derinti veiksmus užtikrinant šių, tarpusavyje susijusių, tačiau skirtingų ministerijų atsakomybės sritims priklausančių sričių vystymą: 1) žingeidumą ir kūrybiškumą skatinanti aplinka šeimoje, 2) kūrybiškumą skatinanti švietimo ir neformalaus ugdymo sistema, 3) kūrybiškumas kaip motyvacija renkantis ir konkurencinis faktorius sėkmingai vykdant savo profesinę veiklą, 4) kultūra ir menas, kaip faktoriai, skatinantys kūrybiškumą visose visuomenės gyvenimo srityse, 5) kūrybiškas požiūris į gyvenimo aplinką: kokybės, ekologiškumo poreikis, 6) kūrybiškas požiūris į šeimos, bendruomenės ir visuomenės tvarumą, tęstinumą ir sanglaudą.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ ANALIZĖ
17. Stiprybės:
17.1. Lietuvoje egzistuoja produktyvus ir besivystantis kūrybinių industrijų sektorius, jam priklausantys verslai gyvuoja ne tik stambiausiuose šalies miestuose, bet ir savivaldybėse;
17.2. Europos Sąjungos politinis kontekstas palankus vystant kūrybines industrijas Lisabonos strategijos įgyvendinimo tikslais;
17.3. turtingas ir įvairus kultūros paveldas bei kultūrinė aplinka formuoja ne tik kūrybinių darbuotojų kompetenciją, jų įgūdžius, bet ir kūrybinių industrijų produktus bei paslaugas vartojančių gyventojų poreikius;
17.4. ekonomikos augimas ir su juo susijęs namų ūkio išlaidų dalies laisvalaikiui bei kultūrai didėjimas sudaro sąlygas kūrybinės veiklos, jos produktų vertės didėjimui;
17.5. didėjantis atvykstančių turistų skaičius bei ilgėjantis jų viešnagės laikas didina kūrybinių industrijų produktų bei paslaugų vartojimą;
18. Silpnybės:
18.1. menki kūrybinių industrijų darbuotojų, kultūros ir meno žmonių verslumo gebėjimai, ekonominis sąmoningumas;
18.2. šiuo metu nėra sistemingai taikomų valstybės paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui priemonių, pritaikytų kūrybinių industrijų specifikai;
18.3. kūrybinių industrijų susiskaidymas, informacijos bei veiklos koordinavimo stoka neleidžia panaudoti viso sektoriaus ekonominio bei socialinio potencialo;
19. Galimybės:
19.1. strategiškai perspektyvu investuoti į žmonių kūrybiškumą visose gyvenimo ir ūkio srityse, nes inovacijos tiesiogiai susijusios su ekonomikos bei visuomenės pažanga;
19.2. kūrybinių industrijų skatinimas palankiai veikia urbanistinę ir socialinę raidą, kūrybiškos aplinkos kūrimas pritraukia investicijas bei kitus, kūrybinių industrijų sektoriui nepriklausančius, verslus;
19.3. kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į kūrybinių industrijų plėtrą padėtų šių įstaigų gaunamų valstybės dotacijų dalį pakeisti kitais, efektyvios verslo vadybos modeliais pagrįstais, finansavimo šaltiniais;
19.4. efektyvi kūrybinių industrijų plėtra padėtų sukurti ir kultūriškai pagrįsti Lietuvą reprezentuojančių prekių ir paslaugų ženklus, gerinti jų įvaizdį, taip šių prekių ir paslaugų konkurencingumas būtų didinamas pabrėžiant lietuviško turinio autentiškumą ir išskirtinumą;
19.5. šiuolaikinės informacinės technologijos sukuria palankias sąlygas Lietuvos kūrybinių industrijų produktų ir paslaugų rinkodarai;
19.6. kūrybinių industrijų plėtra suteikia papildomų galimybių veiksmingai siekti Lisabonos strategijos tikslų;
20. Grėsmės:
20.1. nepakankamas dėmesys kūrybiškumui ir inovacijoms ne tik stambaus, bet ir mikro, smulkaus ir vidutinio verslo srityse gresia Lietuvos ūkio bei darbo rinkos orientacija į žemos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančias ekonomikos sritis. Negalėdama pasiūlyti pigios darbo jėgos, šiose srityse Lietuva negalės efektyviai konkuruoti su kitomis Europos ir pasaulio šalimis;
20.2. atverdamos pasaulines rinkas šiuolaikinės informacinės technologijos itin palengvina tarptautinio kultūrinio turinio importą iš JAV, Pietų Amerikos žemyno valstybių, Rusijos Federacijos ir kitų šalių. Nesudarius deramų sąlygų, lietuviškam turiniui sunku konkuruoti su šia produkcija visuomenės informavimo priemonėse;
20.3. kūrybiškumo bei su juo susijusio atsinaujinimo stoka gali sukurti prielaidas stagnacijai, negalėjimui reaguoti į aplinkybių kaitą kultūroje, versle ir kitose įvairiose šalies visuomenės gyvenimo srityse, tai savo ruožtu mažina konkurencingumo galimybes;
IV. STRATEGIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
21. Strategijos tikslas: prisidėti siekiant, kad kūrybinės industrijos, kaip perspektyvi ir inovatyvi sritis, taptų svaria ir strategine šalies ūkio ir visuomenės gyvenimo plėtros dalimi, kad šalies kūrybinių industrijų produktai ir paslaugos sėkmingai konkuruotų Lietuvoje ir užsienyje.
22. Strategijos uždaviniai:
22.1. užtikrinti sistemišką kūrybiškumo skatinimą kultūros, švietimo ir mokslo bei ūkio srityse siekiant didinti kūrybinių industrijų dalį Lietuvos BVP bei Lietuvos gyventojų užimtumą vykdant kūrybines veiklas;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24. Šios strategijos nuostatas įgyvendina Kultūros ministerija, dalyvaujant Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priklausančioms įstaigoms.
25. Lėšos šiai strategijai įgyvendinti numatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu bei pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d.
Kūrybinių industrijų skatinimo
ir plėtros strategijos
1 priedas
KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SKATINIMO IR PLĖTROS STRATEGIJOS VEIKSMŲ PLANAS
| Uždavinys |
Priemonė |
Įvykdymo terminas |
| 1. Užtikrinti sistemišką kūrybiškumo skatinimą kultūros, švietimo ir mokslo bei ir ūkio srityse siekiant didinti kūrybinių industrijų dalį Lietuvos BVP bei Lietuvos gyventojų užimtumą vykdant kūrybines veiklas |
1.1. Parengti ir įgyvendinti Lietuvos kūrybinių industrijų plėtojimo programą |
2010–2014 metai |
| 1.2. Iš dalies finansuoti kūrybinių industrijų projektus |
2010–2019 metai |
|
| 2. Kaupti, analizuoti ir skleisti informaciją apie kūrybinių industrijų sektoriaus raidą |
2.1. Atlikti Lietuvos kultūros ekonomikos tyrimą, pateikti kultūros ministrui rekomendacijas dėl kultūros finansavimo valstybės biudžeto lėšomis efektyvumo didinimo bei kultūros ekonomikos skatinimo |
2011 metų IV ketvirtis |
| 2.2. Kaupti ir skleisti informaciją apie kūrybines industrijas internetu |
2009–2014 metai |
|
| 2.3. Atlikti Kultūros ir meno paslaugų ir produktų eksporto į ES bei kitas pasaulines rinkas būklės analizę ir plėtros galimybių studiją, parengti rekomendacijas dėl Lietuvos kūrybinių industrijų konkurencingumo didinimo |
2012 metų III ketvirtis |
|
| 3. Padėti formuoti kūrybinių industrijų plėtrai palankią aplinką |
3.1. Sudaryti sąlygas meno inkubatorių tinklo Lietuvoje plėtrai, dalyvauti įgyvendinant prioritetinius Menų inkubatorių plėtros projektus (2 priedas) |
2009–2019 metai |
| 3.2. Parengti rekomendacijas Lietuvos apskritims ir savivaldybėms dėl kūrybinių industrijų infrastruktūros plėtros atsižvelgiant į vietovių urbanistinę ir socialinę plėtrą |
2009 metų IV ketvirtis |
_________________
Kūrybinių industrijų skatinimo
ir plėtros strategijos
2 priedas
PRIORITETINIAI MENŲ INKUBATORIŲ PLĖTROS PROJEKTAI
| Eil. Nr. |
Menų inkubatoriaus projekto pavadinimas |
| 1. |
„Menų spaustuvės“ kūrybinių verslų inkubatoriaus infrastruktūros plėtra: baigiamasis etapas“ |
| 2. |
„Palankių sąlygų pradedančiųjų menininkų ir su menu susijusių meno subjektų veiklai sudarymas Telšių regione“ |
| 3. |
„Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai. II etapas“ |
| 4. |
„Meno uostas“ |
| 5. |
„Istorinio-kultūrinio objekto pritaikymas meno ir verslo plėtrai Anykščių rajone“ |
| 6. |
„VšĮ „Užupio meno inkubatorius“ plėtra“ |
| 7. |
„Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ |
| 8. |
Nekilnojamosios kultūros vertybės Hilarijaus Raduškevičiaus rūmų Vilniuje rekonstrukcija pritaikant juos pirmojo Lietuvoje architektūros srities menų inkubatoriaus „Architektūros centras“ veiklai |
| 9. |
Raudondvario dvaro sodybos žirgyno pastato pritaikymas meno inkubatoriaus veiklai |
| 10. |
Šiaulių meno inkubatoriaus įkūrimas |
| 11. |
„Menų inkubatoriaus Vilniuje sukūrimas“ |
| 12. |
„Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų pirtis“ statyba 2009–2012 m. bei plėtra 2034 m.“ |
| 13. |
„Menų inkubatoriaus Kauno regione sukūrimas“ |
| 14. |
„Utenos menų inkubatoriaus infrastruktūros plėtra, skatinant kūrybinių industrijų veiklą“ |
| 15. |
„Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos menų inkubatoriaus steigimas Žeimių ir Žemaitkiemio dvaruose“ |
| 16. |
„Lietuvos rašytojų kūrybos ir poilsio namų „Urbo kalnas“ infrastruktūros pritaikymas literatūros ir menų inkubatoriaus veiklai“ |
_________________