LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2010 m. gegužės 20 d. Nr. 2B-89
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-29/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 49 straipsnio 2 daliai, ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 12 dalis neprieštarauja Konstitucijos 49 straipsnio 1 daliai, taip pat ar šios pareiškėjo ginčijamų teisės aktų nuostatos neprieštarauja konstituciniams lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principams.
Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiamas prašymas ištirti minėtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, taip pat nenurodė, kurios redakcijos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai jis prašo ištirti. Prie prašymo pridėtas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) nuorašas, kuriame nėra pareiškėjo ginčijamos Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 12 dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatyta, kad teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai (2 dalies 5 punktas), aiškiai, tiksliai suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui (2 dalies 6 punktas). Prie teismo nutarties turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (67 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Aiškindamas minėtas Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai), kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2008 m. spalio 14 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą – taip pat ir tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys) buvo keičiami ir (arba) papildomi, – teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios teisės aktui yra ginčijama. Prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas būtent tos redakcijos ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas (Konstitucinio Teismo 2005 m. kovo 31 d., 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. spalio 11 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai).
Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo pašyme nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl kiekvienos ginčijamos nuostatos atitikties pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, nėra nurodytos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo ginčijamų nuostatų redakcijos, taip pat prie prašymo pridėti ne visi ginčijamų teisės aktų tekstų nuorašai, todėl prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų ir šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-29/2010) ištirti:
1) ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 49 straipsnio 2 daliai, konstituciniams lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principams;
2) ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 12 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio 1 daliai, konstituciniams lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principams.