LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2003 M. LIEPOS 11 D. ĮSAKYMO NR. V-444 „DĖL MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SANATORINIO (ANTIRECIDYVINIO) GYDYMO ORGANIZAVIMO“ PAKEITIMO
2005 m. liepos 22 d. Nr. V-602
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969) nuostatomis,
pakeičiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-444 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (Žin., 2003, Nr. 78-3577; 2004, Nr. 39-1285) patvirtintus:
1. Išlaidų medicininei reabilitacijai kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos 2 ir 9 punktus išdėstau taip:
„2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant išvengti komplikacijų, sutrumpinti laikinojo nedarbingumo (stacionarinio ir ambulatorinio gydymo) trukmę bei sumažinti neįgalumą ar padidinti darbingumo lygį, asmenims nuo pat gydymo pradžios pradedamos teikti medicininės reabilitacijos, t. y. pirmojo reabilitacijos etapo paslaugos. Šios paslaugos apmokamos iš lėšų, skirtų atitinkamo profilio stacionariniam arba ambulatoriniam gydymui.“.
„9. Asmenims, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka siunčiamiems į reabilitacijos įstaigas, su kuriomis TLK sudariusios sutartis, medicininės reabilitacijos išlaidos kompensuojamos bazinėmis medicininės reabilitacijos paslaugų kainomis. Visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatos grąžinamąjį gydymą, kaina kompensuojama asmenims iki 18 metų; asmenims, pripažintiems nedarbingais, kai teisės aktų numatyta tvarka nustatytas 0–25% darbingumas; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis; apdraustiesiems asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į šio įsakymo specialiuosius reikalavimus; I grupės invalidams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 dienos buvo nustatytas invalidumas.“.
2. Vaikų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos 4, 13 ir 28 punktus išdėstau taip:
„4. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija:
4.1. Pakartotinė reabilitacija skiriama asmenims iki 18 metų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgalumas arba invalidumas, nustatytas iki 2005 metų liepos 1 dienos – pirmuosius 3 metus po neįgalumo nustatymo dėl šių priežasčių: A84–A85; A87; A89; B02.1–2; C70.0; C71; C72.2–8; C81–C83; C91, C92; D32–33; D55–D59; D60–D64; D76; (G00; G03; G04; G06 – tik pirmus metus nuo susirgimo pradžios); G09; G10–G13; G23; G35; G37; G60–63; G70–G71; G80–G83; G93.0; G95.1; G99.2; (I60–I64 – tik pirmus metus nuo susirgimo pradžios); I69.0; M08–09; M20–22; M23–25; M91.0; M91.8; M92.5–M92.8; M93.0; M93.2; Q66; Q68–72; Q76; Q78; (S06 – tik pirmus metus po sužalojimo); S32; S72; T02; T90.5; Z94.8.
4.2. Pakartotinė reabilitacija skiriama asmenims iki 18 metų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgalumas arba invalidumas nustatytas, iki 2005 metų liepos 1 dienos – pirmuosius 2 metus po neįgalumo nustatymo dėl šių priežasčių: H53.0; H54; H90–H91.
4.3. Palaikomoji reabilitacija (stacionarinė arba ambulatorinė) taikoma neįgaliesiems, pradedant ketvirtais metais po neįgalumo pripažinimo arba invalidumo nustatymo, jei invalidumas nustatytas iki 2005 m. liepos 1 dienos, kurių neįgalumo ar invalidumo priežastys, nurodytos šio priedo 4.1 punkte, ir trečiais metais po neįgalumo pripažinimo asmenims, kurių neįgalumo ar invalidumo priežastys nurodytos šio priedo 4.2 punkte.“.
„13. Atsižvelgdamos į praėjusių metų sergamumą ir neįgalumo struktūrą bei indikacijų sąrašus, TLK sudaro sutartis su ASP įstaigomis, teikiančiomis medicininės reabilitacijos paslaugas.“.
„28. Vaikai iki 7 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Vyresni nei 7 metų amžiaus vaikai gali būti lydimi slaugančio asmens, kai reikalinga gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) nustatyta individuali slauga dėl adaptacijos ir elgesio sutrikimų, dėl sunkių organinių centrinės nervų sistemos pažeidimų, visiškos ir sunkios negalios, jei poreikis nustatytas iki 2005 m. liepos 1 dienos. Vaikai turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) nustatė specialųjį nuolatinės slaugos arba specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Vyresni nei 7 metų amžiaus vaikai gali būti lydimi slaugančio asmens, jei tai rekomenduoja siunčiančios įstaigos gydytojų konsiliumas.“
3. Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos 4, 13, 29 ir 31 punktus išdėstau taip:
„4. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija:
4.1. Pakartotinė reabilitacija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0–25% darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų numatyta tvarka nustatytas 30–40% darbingumo lygis; I ir II grupių invalidams, kuriems invalidumas buvo nustatytas iki 2005 metų liepos 1 dienos – pirmuosius 3 metus po NDNT nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo dėl šių priežasčių: A84–85; A87; A89; B02.1–2; C41.2; C70.0; C70.1; C71; C72.0; C72.2–8; D16.6; D32.0; D32.1; D33.0; D33.1; D33.4; (G00; G03–04; G06.0 – tik pirmus metus nuo susirgimo pradžios); G09; G10–G13; G23; G35, G37; G61–63; G70–G71; G93.0–1; G95.0–2; G99.2; (I60–vI64 – tik pirmus metus nuo susirgimo pradžios); I69.0–69.8; M05–M06; M08; M16; M17; M19; M30–35; M43.1; M45; M48.0; (S14.0; S14.1; S24.0; S24.1; S34.0; S34.1; S34.3 – tik pirmus metus po sužalojimo); S72; T02; (S06; T09.3 – tik pirmus metus po sužalojimo); T90.5; T91.3.
4.2. Pakartotinė reabilitacija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0–25% darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų numatyta tvarka pripažintas 30–40% darbingumo lygis; I ir II grupių invalidams, kuriems invalidumas buvo pripažintas iki 2005 metų liepos 1 dienos – pirmuosius 2 metus po NDNT nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo dėl šių priežasčių: H53; H54; H90–H91.
4.3. Palaikomoji reabilitacija (stacionarinė arba ambulatorinė) taikoma neįgaliesiems, pradedant ketvirtais metais po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo, kurių darbingumo sumažėjimo priežastys nurodytos šio priedo 4.1 punkte, ir trečiais metais po darbingumo sumažėjimo pripažinimo asmenims, kurių darbingumo sumažėjimo priežastys nurodytos šio priedo 4.2 punkte.“
„13. Atsižvelgdamos į praėjusių metų sergamumą, neįgalumo ir nustatyto sumažėjusio darbingumo lygio struktūrą bei indikacijų sąrašus, TLK sudaro sutartis su ASP įstaigomis, teikiančiomis medicininės reabilitacijos paslaugas.“
„29. Jeigu stacionarinė ar ambulatorinė reabilitacija skiriama asmenims, kurie po ligos ar traumos yra laikinai nedarbingi, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai siunčia juos neužbaigę nedarbingumo pažymėjimo. Už nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pagrįstumą atsako pacientus gydantys gydytojai. Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos apdraustiems asmenims, neturintiems nedarbingumo pažymėjimo, gali būti teikiamos su pertraukomis (ne kiekvieną dieną). Asmenims, kurių negalia sunki ir NDNT nustatytas darbingumo lygis yra 0–25%, ambulatorinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose.“
„31. Darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs daugiau kaip 122 kalendorines dienas, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba daugiau kaip 153 kalendorines dienas, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių, GKK siunčiami nustatyti darbingumo lygį į NDNT. Kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, tęsiant nedarbingumo pažymėjimą ilgesniais terminais nei nurodyta, sveikatos būklė bei darbingumas vertinami GKK posėdyje. Jeigu GKK pripažįsta asmenį ir toliau laikinai nedarbingu, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas. Nustačius žymių ilgalaikių biosocialinių funkcijų sutrikimų ir esant kriterijų nustatyti neįgalumo ar darbingumo lygį, pacientai nukreipiami į NDNT.“
4. Išlaidų sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos 7.1 punktą išdėstau taip:
5. Specialiuosiuose medicininės reabilitacijos paslaugų vaikams teikimo reikalavimuose vartotą terminą „invalidumas“ keičiu terminu „neįgalumas“, terminą „vaikai invalidai“ terminu „asmenys iki 18 metų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas neįgalumas“, paliekant galioti specialiųjų reikalavimų nuostatas invalidams, kuriems invalidumas buvo nustatytas iki 2005 m. liepos 1 dienos.
6. Specialiuosiuose medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiesiems teikimo reikalavimuose vartotą terminą „invalidumas“ keičiu terminu „nustatytas darbingumo sumažėjimas“, terminą „I grupės invalidas“ terminu „asmenys pripažinti nedarbingais, kuriems nustatytas 0–25% darbingumo lygis ar asmenys, sulaukę senatvės pensijos, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis“, terminą „II grupės invalidas“ terminu „iš dalies darbingi asmenys, kuriems teisės aktų numatyta tvarka nustatytas 30–40% darbingumo lygis“, paliekant galioti specialiųjų reikalavimų nuostatas invalidams, kuriems invalidumas buvo nustatytas iki 2005 m. liepos 1 dienos.