LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL REIKALAVIMŲ MĖSOJE NUSTAČIUS TRICHINELIŲ PATVIRTINIMO

 

2006 m. lapkričio 27 d. Nr. B1-712

Vilnius

 

Įgyvendindamas 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (OL 2005 L 338, p. 60), 7 straipsnio reikalavimus:

1. Tvirtinu Reikalavimus mėsoje nustačius trichinelių.

2. Pavedu įsakymo:

2.1. vykdymą miestų, apskričių, rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms;

2.2. vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vidaus audito skyriui.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                   KAZIMIERAS LUKAUSKAS


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus

2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. B1-712

 

REIKALAVIMAI MĖSOJE NUSTAČIUS TRICHINELIŲ

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Reikalavimai mėsoje nustačius trichinelių parengti įgyvendinant 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (OL 2005 L 338, p. 60) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 2075/2005), 7 straipsnio reikalavimus.

2. Reikalavimų tikslas – nustatyti priemones, kurias reikia taikyti mėsoje nustačius trichinelių.

3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Atsekamumas – galimybė visais maisto tvarkymo etapais surasti arba atsekti maistinį gyvūną, jo skerdeną ar dalis, vidaus organus, šalutinius gyvūninius produktus, mėsos produktus.

Gyvūnas – kiaulė, arklys, nutrija, šernas arba kitas galintis užsikrėsti trichinelėmis gyvūnas.

Mėsa – gyvūno skerdena arba jos dalis.

Prižiūrintysis valstybinis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos gydytojas, pagal veterinarijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus vykdantis valstybinės veterinarinės priežiūros funkciją skerdykloje.

Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – teritorinė VMVT) – miesto, apskrities, rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Trichinelių tyrimas – tyrimas trichinelėms nustatyti.

Trichinelės – Trichinella genčiai priklausantys nematodai.

 

II. PRIEMONĖS SKERDYKLOJE, NUSTAČIUS GYVŪNO UŽSIKRĖTIMĄ TRICHINELĖMIS

 

4. Skerdyklose turi būti įdiegta savikontrolės programa, kurioje aprašyti atsekamumo veiksmai, pagal kuriuos iš gautų dokumentų, skerdenų ženklinimo bei pildomų žurnalų būtų galima nustatyti gyvūnų laikytoją, laikymo vietą ar sumedžiotų žvėrių sumedžiojimo vietą, medžioklės klubą (būrelį), skerdenas, jų dalis, vidaus organus, šalutinius gyvūninius produktus.

5. Tiriamame mėsos mėginyje, sudarytame pagal reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo I skyriaus 2 punktą, skerdykloje nustačius ar įtarus trichinelių, pagal reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo I skyriaus 2 punkto III dalyje nurodytą procedūrą turi būti nustatyta trichinelėmis užkrėsta skerdena.

6. Visa trichinelėmis užkrėsta skerdena ir jos dalys yra netinkamos maistui.

7. Prižiūrintysis valstybinis veterinarijos gydytojas skerdyklos atsakingiesiems asmenims nurodo:

7.1. atsekti trichinelėmis užkrėstas skerdenas ir visas jų dalis, jas surinkti ir tvarkyti kaip I kategorijos šalutinius gyvūninius produktus pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2002 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92);

7.2. nustatyti gyvūno, kurio skerdenoje buvo nustatyta trichinelių, laikymo vietą, laikytoją, sumedžiojimo vietą, medžioklės klubą (būrelį) ir šiuos duomenis pateikti prižiūrinčiajam valstybiniam veterinarijos gydytojui.

8. Skerdyklos atsakingieji asmenys turi vykdyti prižiūrinčiojo valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymus nedelsiant.

9. Atsekus užkrėstą skerdeną ir jos dalis, prižiūrintysis valstybinis veterinarijos gydytojas turi:

9.1. visą trichinelėmis užkrėstą skerdeną ir nuo jos atskirtas dalis bei organus išbrokuoti ir kontroliuoti, kad jie būtų tvarkomi kaip I kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai;

9.2. nedelsdamas pranešti teritorinei VMVT apie gyvūno, kurio skerdenoje buvo nustatyta trichinelių, laikymo vietą, laikytoją, sumedžiojimo vietą, medžioklės klubą (būrelį);

9.3. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųsti 50–100 g mėginį Nacionalinei veterinarijos laboratorijai trichinelių rūšiai nustatyti.

10. Kai skerdenos nelaukiant trichinelių tyrimo rezultatų buvo padalytos į gabalus ir sumaišytos su kitų skerdenų gabalais, prižiūrintysis valstybinis veterinarijos gydytojas turi priimti sprendimą dėl visos mėsos, galimai susimaišiusios su trichinelėmis užkrėsta mėsa, pripažinimo netinkama maistui ir nurodyti ją tvarkyti kaip I kategorijos šalutinius gyvūninius produktus.

11. Negavus neigiamų trichinelių tyrimo rezultatų, draudžiama iš skerdyklos išvežti skerdenas, jų dalis bei vidaus organus.

 

III. PRIEMONĖS RINKOJE, NUSTAČIUS GYVŪNO UŽSIKRĖTIMĄ TRICHINELĖMIS

 

12. Nustačius, kad trichinelėmis užkrėstas mėsos produktas pateko į mažmeninę prekybą ar vartotojams, teritorinė VMVT taiko rinkos ribojimo priemones.

13. Jeigu pagrįstai įtariama, kad mėsos produktas gali būti užkrėstas trichinelėmis, teritorinė VMVT taiko laikinąsias rinkos ribojimo priemones, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 255 „Dėl produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 77-3323).

14. Sprendimas laikinai uždrausti teikti, siūlyti teikti į rinką, demonstruoti produktą surašomas, jeigu teritorinė VMVT maisto tvarkymo subjektų tikrinimų metu pagrįstai įtaria, kad produktas gali būti nesaugus arba gauna tai patvirtinančios informacijos iš sveikatos priežiūros įstaigų. Toks draudimas taikomas, kol iš akredituotosios laboratorijos bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai.

15. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai neigiami, teritorinė VMVT priima sprendimą – leisti toliau tiekti produktą rinkai (surašo sprendimą dėl leidimo teikti produktą į rinką).

16. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai teigiami, teritorinė VMVT privalo surašyti sprendimą dėl nesaugaus produkto ir užtikrinti, kad nesaugus produktas nepatektų rinkai.

17. Kai VMVT RASFF sistema (skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema) gauna pranešimą ir nustačiusi ar gavusi informacijos, kad nesaugių mėsos produktų yra ar gali būti Lietuvos rinkoje, nedelsiant persiunčia tokį pranešimą atitinkamai teritorinei VMVT, kurios veiklos teritorijoje veikia nesaugų mėsos produktą įvežęs, importavęs, pagaminęs fizinis ar juridinis asmuo. Teritorinė VMVT, gavusi tokią informaciją, privalo taikyti rinkos ribojimo priemones papildomai neatlikdama to mėsos produkto laboratorinių tyrimų. Teritorinė VMVT privalo įspėti nesaugaus produkto gamintoją, platintoją, importuotoją apie tokius faktus ir surašyti sprendimą dėl nesaugaus produkto.

18. Visais atvejais apie taikytas rinkos ribojimo priemones turi būti informuojama VMVT. VMVT informaciją apie taikomas rinkos ribojimo priemones skelbia visuomenės informavimo priemonėse.

 

IV. PRIEMONĖS GYVŪNŲ LAIKYMO VIETOSE IR TERITORIJOSE, NUSTAČIUS GYVŪNO UŽSIKRĖTIMĄ TRICHINELĖMIS

 

19. Teritorinė VMVT, gavusi pranešimą apie nustatytą užsikrėtimo trichinelėmis atvejį, užkrėsto gyvūno laikymo vietoje nurodo:

19.1. gyvūnų laikytojui:

19.1.1. suregistruoti gyvūnus pagal gyvūnų kategorijas ir prireikus juos suženklinti,

19.1.2. pateikti duomenis apie į gyvūnų laikymo vietą atvežtus ir iš jos išvežtus gyvūnus galimo užsikrėtimo trichinelėmis laikotarpiu,

19.1.3. neišvežti gyvūnų iš laikymo vietos, išskyrus jų vežimą paskersti į teritorinės VMVT nurodytas skerdyklas; tokiu atveju leidime paskersti gyvūną skerdykloje, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1102), turi būti nurodyta, kad gyvūnas yra iš laikymo vietos, kurioje laikomas trichinelėmis užsikrėtęs gyvūnas,

19.1.4. neįvežti gyvūnų į laikymo vietą be teritorinės VMVT leidimo,

19.1.5. nugaišusius gyvūnus tvarkyti kaip I kategorijos šalutinius gyvūninius produktus,

19.1.6. naikinti graužikus;

19.2. medžiotojų būreliams (klubams):

19.2.1. pateikti tyrimui gyvūnų, galinčių užsikrėsti trichinelėmis, mėsos mėginius;

19.2.2. saugiai tvarkyti laukinių gyvūnų šalutinius gyvūninius produktus.

20. Teritorinė VMVT, gavusi pranešimą apie nustatytą užsikrėtimo trichinelėmis atvejį, turi:

20.1. atlikti epizootinį tyrimą – išsiaiškinti užsikrėtimo trichinelėmis priežastis ir užsikrėtimo paplitimą;

20.2. užtikrinti gyvūnų, galinčių užsikrėsti trichinelėmis, perkėlimo kontrolę ir atsekamumą;

20.3. kontroliuoti graužikų naikinimą;

20.4. kontroliuoti sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikštelių priežiūrą bei šalutinių gyvūninių produktų saugų tvarkymą;

20.5. kontroliuoti gyvūnų skerdimą ir tyrimą dėl trichinelių;

20.6. informuoti gyventojus apie gyvūnų užsikrėtimo trichinelėmis prevencijos priemones;

20.7. apie taikytas priemones informuoti VMVT;

20.8. kreiptis į teritorines savivaldybes su prašymu:

20.8.1. organizuoti saugų buitinių atliekų tvarkymą bei graužikų naikinimą,

20.8.2. imtis priemonių mažinti benamių gyvūnų populiaciją.

 

V. TRICHINELIŲ RŪŠIES NUSTATYMAS

 

21. Nacionalinė veterinarijos laboratorija, gavusi mėsos, kurioje buvo nustatyta trichinelių, mėginį, atlieka tyrimus trichinelių rūšiai nustatyti arba mėginį tokiam tyrimui išsiunčia į Europos Sąjungos parazitologijos kontrolinę laboratoriją.

22. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje trichinelių rūšis nustatoma taikant Europos Sąjungos parazitologijos kontrolinės laboratorijos rekomenduojamą metodą.

23. Apie nustatytą trichinelių rūšį Nacionalinė veterinarijos laboratorija informuoja VMVT.

______________