LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2004 m. birželio 16 d. Nr. 754

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2003, Nr. 114-5134), 123 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Motinos ir vaiko valstybinę programą (pridedama).

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti ir kontroliuoti Motinos ir vaiko valstybinės programos vykdymą.

3. Nustatyti, kad:

3.1. Motinos ir vaiko valstybinės programos 2004–2006 metų priemonės įgyvendinamos iš institucijoms, atsakingoms už programos priemonių įgyvendinimą, atitinkamais metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, Valstybės investicijų programoje numatytų asignavimų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų lėšų.

3.2. Lėšos Motinos ir vaiko valstybinei programai įgyvendinti tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Valstybės investicijų programą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Sveikatos apsaugos ministras                                                            Juozas Olekas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 754

MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Motinos ir vaiko valstybinė programa (toliau vadinama – ši Programa) siekiama mažinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sergamumą ir mirtingumą, gerinti jų sveikatą, sukurti veiksmingą ir saugią nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemą, atitinkančią Lietuvos sąlygas ir tarptautinius standartus.

2. Ši Programa vykdoma: pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, akušerijos ir naujagimių stacionaruose, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centre ir Vaikų chirurgijos centre, Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Neonatologijos klinikoje, Vaikų chirurgijos klinikoje, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Tarptautinės audiologijos ir foniatrijos centre ir kituose padaliniuose.

3. Ši Programa bus vykdoma 2004–2006 metais.

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

4. Statistika ir esama situacija:

4.1. Demografiniai rodikliai Lietuvoje sparčiai blogėja. Lietuvoje 2001 metais gyvi gimė 31546 naujagimiai, gimstamumo rodiklis buvo 9,1, 2002 metais – 8,6, tai yra mažiausias iki šiol.

4.2. Nuo 1990 iki 2003 metų pradžios vaikų Lietuvoje sumažėjo 194,4 tūkstančio, arba 20 procentų, ikimokyklinio amžiaus vaikų – net 38 procentais.

4.3. Perinatalinio mirtingumo rodiklis – vienas iš svarbiausių šalies sveikatos priežiūros kokybės rodiklių. Lietuvoje naujagimių ir gimdyvių mirtingumas mažesnis negu kitose Baltijos valstybėse, be to, vienas mažiausių iš valstybių, siekiančių tapti Europos Sąjungos narėmis.

4.4. Nuo 1992 metų perinatalinis mirtingumas Lietuvoje mažėjo, tačiau negyvų naujagimių rodiklis beveik nepasikeitė. 2000 metais didžiausias buvo neišnešiotų, ypač mažos gestacijos, naujagimių perinatalinis mirtingumas. Perinataliniu laikotarpiu mirė 53,7 procento naujagimių iki 28 nėštumo savaitės. Dažniausios perinatalinio mirtingumo priežastys – asfiksija per gimdymą (29,1 procento), vaisiaus hipoksija (23,9 procento), įgimtos anomalijos (22,2 procento). Perinatalinio mirtingumo analizės duomenimis, perinatalinis mirtingumas dėl įgimtų anomalijų dvigubai didesnis nei Danijoje ir Švedijoje. Lietuvoje nervinio vamzdelio defektų pasitaiko 4 kartus dažniau. Minėtų skirtumų priežastys – nepakankamas folio rūgšties vartojimas.

4.5. Nors neišnešiotų naujagimių mirtingumas sumažėjo, padidėjo išnešiotų naujagimių mirtingumas dėl įgimtų formavimosi ydų. Prenatalinė diagnostika Lietuvoje dar netobula, ne visada diagnozė nustatoma laiku, o diagnozavus įvairias vaisiaus vystymosi anomalijas kyla etinių ir teisinių nėštumo tęsimo ar nutraukimo problemų.

4.6. Nuo 1992 metų kūdikių mirtingumas sumažėjo dėl to, kad sumažėjo naujagimių mirtingumas.

4.7. Išgyvena vis daugiau mažo svorio neišnešiotų naujagimių, tačiau būtinas ilgalaikis tokių naujagimių stebėjimas ir gydymo rezultatų vertinimas, nes naujagimių somatinių ir raidos sutrikimų rizika labai didelė. Siekiant sumažinti kūdikių sergamumą ir neįgalumą, labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir laiku taisyti šiuos sutrikimus.

4.8. Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Neonatologijos klinikose įsteigti sirgusių naujagimių stebėjimo, gydymo ir reabilitacijos padaliniai. Būtina tobulinti ir plėtoti tokių vaikų stebėjimo, priežiūros, ankstyvųjų raidos, regos ir klausos sutrikimų profilaktikos sistemą, mažinti neįgalumą. Mažo svorio naujagimiai dažniau serga ne tik vaikystėje, bet ir sulaukę brandos (išeminėmis širdies ir psichikos ligomis). Neišnešiotieji rizikuoja netekti klausos.

4.9. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau vadinama – PSO) duomenimis, 11,3 procento naujagimių gimsta turėdami įvairių sklaidos sutrikimų, 1,5–3 procentus šių naujagimių tenka operuoti (neretai net pirmomis gyvenimo valandomis). Pasitaiko visų naujagimio organizmo sistemų sklaidos ydų. Dažniausiai sutrinka vieno organo (širdies, inksto, plaučio) ar sistemos (virškinimo, nervų) sklaida, bet pasitaiko ir dauginių sklaidos ydų (30–35 procentai). Naujagimiams prireikia įvairių sričių specialistų pagalbos – vaikų chirurgų, neurochirurgų, oftalmologų, otorinolaringologų, veido ir žandikaulių, širdies chirurgų.

4.10. Mažo svorio naujagimiai dažniau serga virškinamojo trakto liga – nekroziniu enterokolitu, dar vadinamu mažo svorio naujagimių liga. Šia liga serga net 6 procentai naujagimių, sveriančių mažiau kaip 1500 gramų (15 procentų visų naujagimių, mirusių pirmą gyvenimo savaitę). Net 40 procentų naujagimių, sergančių nekroziniu enterokolitu, reikia operuoti. Išgyvena 40–50 procentų. Operuojant vis mažesnio svorio naujagimius, vis svarbesnį vaidmenį vaidina miniinvazyvi (laparoskopinė, torakoskopinė) endochirurgija.

4.11. PSO programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ pažymėta, kad sveikai žmogaus gyvenimo pradžiai labai svarbus jo žindymas kūdikystėje. Lietuvoje žindoma tik 22,2 procento kūdikių iki 6 mėnesių, o tik motinos pienu – vos 6,6 procento. Švedijoje panaši situacija buvo 1970 metais.

4.12. Perinatalinis ir naujagimių sergamumas ir mirtingumas glaudžiai susiję su moterų sveikata, nėštumo ir gimdymo priežiūra.

4.13. Nuo 1992 metų nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje mažėjo, 2000 metais buvo sumažėjęs 4 kartus, tačiau 2002 metais vėl padidėjo iki 20,4 (100000 gyvų naujagimių). Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo struktūra Lietuvoje kitokia nei pasaulyje: beveik pusė nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl netiesioginių priežasčių – ne dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų, bet dėl sunkių sisteminių ligų. Antrojoje vietoje – sepsinės komplikacijos.

4.14. Nėščiųjų ir gimdyvių sergamumo struktūra, komplikuotų gimdymų skaičius ir struktūra iš esmės nekinta. Cezario pjūvio operacijų Lietuvoje toliau daugėja: nuo 12,3 procento 1999 metais iki 13,8 procento 2001 metais.

4.15. Nėščiųjų, sergančių sifiliu, gonorėja, mažėja, tačiau jų kur kas daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o kiek serga B hepatitu – nežinoma. Lietuvoje nėščiosios netikrinamos dėl lytiškai plintančių ligų, o PSO duomenimis, tai labai svarbi pirminės ŽIV prevencijos priemonė.

4.16. Nacionalinės sveikatos tarybos 2000 metų pranešime teigiama, kad per 4 metus (nuo 1996 iki 1999 metų) net 5 kartus padaugėjo rūkančių jaunų moterų, gausėja piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu. Rūkančios ir piktnaudžiaujančios alkoholiu moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir hipotrofiškus naujagimius, persileidžia, patiria gimdymo komplikacijų.

4.17. Būtina ir toliau tirti nėščiųjų sergamumo priežastis, perinatalinio sergamumo struktūrą, lyginti duomenis su kitų valstybių duomenimis, ieškoti veiksmingų priemonių motinų ir naujagimių sveikatai gerinti.

5. Perinatalinė pagalba:

5.1. Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir Vakarų valstybių patirtį, siekiama mažinti nėščiųjų ir gimdyvių, perinatalinį, naujagimių ir kūdikių sergamumą ir mirtingumą. Šiuo tikslu numatyta sukurti 3 lygių perinatologijos paslaugų teikimo sistemą, nustatyti, kokiomis ligomis sergančioms nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams gali būti teikiamos skirtingo lygio paslaugos, kokios įrangos reikia šioms paslaugoms teikti, kur ir kada siunčiami pacientai, kaip ir kur transportuojamos nėščiosios ir naujagimiai. Teikti sudėtingiausias paslaugas, diegti moderniausias diagnostikos ir gydymo priemones ketinta Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose. Programą koordinavo Kauno ir Vilniaus perinatologijos centrai. Programą palankiai įvertino Švedijos, Šveicarijos, JAV ekspertai. Šveicarijos Vyriausybė suteikė 4,6 mln. Šveicarijos frankų paramą.

5.2. Pastaraisiais metais perinataliniai rodikliai ėmė blogėti visų pirma dėl per mažo naujų technologijų, medicinos technikos įsigijimo, pastatų renovacijos finansavimo. Perinatalinei pagalbai teikti skiriama labai nedaug lėšų. Materialinis daugelio akušerijos ir naujagimių skyrių aprūpinimas nepakankamas. Šveicarijos Vyriausybės 1994 metais nupirkta aparatūra susidėvėjusi, jos reikia vis dažniau. Būtina renovuoti dalį audiologijos diagnostikos aparatūros, chirurginį instrumentarijų.

6. Kauno medicinos universitete ir Vilniaus universitete atliekami mokslo tiriamieji darbai, kurių tikslas – nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodų tobulinimas. Praktines medicinos problemas Lietuvoje sėkmingai spręsti gali padėti tik moksliniai tyrimai, atliekami atsižvelgiant į sergamumo ypatumus, nacionalines tradicijas, rizikos ir kitokius veiksnius.

7. Ikidiplominių ir podiplominių studijų perinatologijos programos derinamos su Europos Sąjungos rekomendacijomis.

8. Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418), – sveikos gyvensenos ir elgsenos įgūdžių ugdymo pagrindas. Apie 50 procentų sveikatos sutrikimų sukelia netinkama elgsena, taigi būtina labiau šiais klausimais šviesti visuomenę

9. Perinatologijos klausimais leidžiamos monografijos, vadovėliai ir mokymo priemonės, konferencijų ir kitų renginių medžiaga, žurnalas „Lietuvos akušerija ir ginekologija“, informaciniai leidiniai visuomenei. Šios Programos lėšomis ir ateityje numatoma leisti skirtus specialistams ir visuomenei metodinius rekomendacinius leidinius apie moters ir vaiko sveikatos priežiūrą.

10. Nuo 1992 metų veikia Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų raidos defektų registras, nuo 1993 m. sausio 1 d. – naujagimių sveikatos duomenų registravimo sistema, kuri padeda integruotai analizuoti naujagimių ir gimdyvių sergamumą, mirtingumą, lyginti juos su Europos Sąjungos valstybių rodikliais. Nuo 1996 metų Tarptautiniame audiologijos ir foniatrijos centre registruojami duomenys apie klausos netekimą.

III. ŠIOS PROGRAMOS TIKSLAI

11. Užtikrinti trijų lygių perinatalinę priežiūrą ir siekti geresnės nėščiųjų ir kūdikių sveikatos.

12. Užtikrinti tolesnį didelės rizikos naujagimių stebėjimą.

13. Koordinuoti perinatalinės medicinos specialistų (gydytojų, akušerių-ginekologų, neonatologų, vaikų chirurgų, akušerių, naujagimių slaugytojų) kvalifikacijos kėlimą.

IV. ŠIOS PROGRAMOS UŽDAVINIAI

14. Atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų techninę ir materialinę bazę, diegti naujausias diagnostikos ir gydymo technologijas.

15. Tobulinti nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūrą.

16. Tobulinti naujagimių sveikatos priežiūrą.

17. Sukurti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros rezultatų analizės sistemą, padėsiančią vertinti ne tik kiekybės, bet ir kokybės rodiklius.

18. Tobulinti bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, profesinę kvalifikaciją.

V. LAUKIAMI REZULTATAI

19. Bus išsaugoti esami motinų ir naujagimių sveikatos rodikliai.

20. Išliks stabilus, t.y. nedidės, perinatalinis ir naujagimių mirtingumas.

21. Gimdyvių mirtingumas iki 2006 metų išliks ne didesnis kaip 10 (100000 gyvų naujagimių).

22. Sumažės naujagimių sergamumas, kūdikių sergamumas lėtinėmis ligomis, neįgalumas nuo vaikystės.

23. Padaugės iki 6 mėnesių žindomų kūdikių.

24. Pagerės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kvalifikacija.

VI. VERTINIMO KRITERIJAI

25. Nėščiųjų ir gimdyvių sergamumo ir mirtingumo rodikliai.

26. Naujagimių ir kūdikių sergamumo ir mirtingumo rodikliai.

VII. ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR PRIORITETAMS

27. Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), kuria įgyvendinama Europos sveikatos politika, Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. I-1939 (Žin., 1991, Nr. 33-893), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) įteisintos aktyvios sveikatos strategijos politikos vienas iš tikslų – sumažinti gyventojų mirtingumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Lietuvos sveikatos programa numato iki 2010 metų 30 procentų sumažinti kūdikių sergamumą, iki 40 procentų padidinti 4–6 mėnesių žindomų kūdikių. Gyvenimo kokybė labai priklauso ir nuo sėkmingo perinatalinio laikotarpio. Ši Programa leis laikytis Motinos ir vaisiaus teisių Barselonos deklaracijos, priimtos 2001 m. rugsėjo 24 d. V pasaulio perinatalinės medicinos kongrese. Deklaracijoje nurodytos motinų ir naujagimių teisės: visos moterys bet kurioje pasaulio valstybėje turi teisę į tinkamą priežiūrą ir nėštumą be rizikos, nėščiųjų sveikatos priežiūra turi būti tinkama, gerai finansuojama; visi naujagimiai turi teisę į tinkamą medicinos pagalbą, profilaktiką ir reabilitaciją, valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių, draudžiančių gydymo būdus, kenksmingus vaiko sveikatai, vyriausybės turi rūpintis vaisiaus ir naujagimio sveikatos priežiūra.

28. Ši Programa padės įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 1995, Nr. 53-1290), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas.

VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

29. Numatomi 2 šios Programos įgyvendinimo etapai:

29.1. Pirmasis etapas – 2004 metai. Bus:

29.1.1. įvertinta ir pradėta atnaujinti materialinė bazė sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams;

29.1.2. nustatyti tolesnio didelės rizikos naujagimių stebėjimo, ankstyvųjų raidos sutrikimų nustatymo ir ištaisymo sistemos principai;

29.1.3. sudarytos darbo grupės nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą reglamentuojančioms metodinėms rekomendacijoms parengti;

29.1.4. parengtas perinatologų komisijos darbo reglamentas.

29.2. Antrasis etapas – 2005–2006 metai. Bus:

29.2.1. įdiegta tolesnio didelės rizikos naujagimių stebėjimo ir ankstyvųjų raidos sutrikimų nustatymo ir šalinimo sistema;

29.2.2. atnaujinta materialinė bazė sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams;

29.2.3. parengtos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą reglamentuojančios metodinės rekomendacijos;

29.2.4. apibendrinta šios Programos vykdymo eiga, įvertintas jos efektyvumas, numatomi tolesni nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros prioritetai.

30. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos 1 priede, preliminarus lėšų materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti poreikis – 2 priede.

______________

Motinos ir vaiko valstybinės programos

1 PRIEDAS.

MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖS PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Uždavinys	Priemonė	Atsakingi vykdytojai	Įvykdymo terminai	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
				2004 metais	2005 metais	2006 metais
1. Atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų materialinę bazę, diegti naujausias diagnostikos ir gydymo technologijas	aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas nauja medicinos įranga	Sveikatos apsaugos ministerija	2004–2006 metai	1501	3602	3817
2. Tobulinti nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūrą	2.1. organizuoti nėščiųjų infekcijos (B grupės streptokokas, raudonukė, B hepatitas, asimptominė bakteriurija) patikrą	Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos	2004–2006 metai	100	100	100
	2.2. rengti ir leisti nėščiųjų, gimdyvių sveikatos priežiūros metodines rekomendacijas	Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos		60	58	57
3. Tobulinti naujagimių sveikatos priežiūrą	3.1. parengti ir įdiegti elektroninę duomenų bazę klausos patikros rezultatams kaupti	Kauno medicinos universiteto klinikos	2004–2005 metai	7	7
	3.2. įdiegti tolesnio didelės rizikos naujagimių stebėjimo, ankstyvųjų raidos sutrikimų nustatymo ir šalinimo sistemą naujagimių ir kūdikių tolesnės raidos stebėjimo skyriuose	Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centras		45	45	45
	3.3. rengti ir leisti naujagimių sveikatos priežiūros metodines rekomendacijas	Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centras		45	45	45
4. Sukurti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros rezultatų analizės sistemą, padėsiančią vertinti ne tik kiekybės, bet ir kokybės rodiklius	4.1. tobulinti perinatologų komisijų darbą, užtikrinti jo tęstinumą	Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, Neonatologijos klinika, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės	2004–2006 metai	10	10	10
	4.2. nustatyti sunkių akušerinių komplikacijų rizikos veiksnius, dažnumą, vertinti teikiamos pagalbos kokybę			10	10	10
	4.3. įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų materialinę bazę, organizuoti programos vadybą, koordinavimą, efektyvumo vertinimą	Neonatologijos centras Sveikatos apsaugos ministerija		50	50	60
5. Tobulinti bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, profesinę kvalifikaciją	5.1. sukurti bendrą naujagimių gaivinimo mokymo sistemą akušeriams-ginekologams, neonatologams, akušeriams ir vaikų slaugytojams	Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika,	2004–2006 metai	20	22	23
	5.2. organizuoti teorinius praktinius seminarus, skleisti metodines rekomendacijas	Neonatologijos klinika, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika,		20	22	23
	5.3. skleisti tarptautiniuose kongresuose, suvažiavimuose sukauptą medžiagą, leisti žurnalus, lankstinukus, kitokią informacinę literatūrą, įsigyti mokymo knygų	Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centras		22	22	12
Iš viso				10085

______________

Motinos ir vaiko valstybinės programos

2 PRIEDAS.

MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖS PROGRAMOS PRELIMINARUS LĖŠŲ

MATERIALIAJAM IR NEMATERIALIAJAM TURTUI ĮSIGYTI POREIKIS

Priemonė	Kiekis, vnt.	Vieneto kaina (tūkst. litų)	2004 metais	2005 metais	2006 metais
1. Ultragarsis skeneris su doplerine įranga ir vaginaliniu davikliu	2	200	200	200
2. Kardiotokografai	18	20	120	120	120
3. Automatinė infuzinė pompa	50	4	64	64	72
4. Pulsoksimetras (moters)	5	10	20	20	10
5. Vaisiaus pulsoksimetrijos davikliai	200	0,2	14	14	12
6. Vakuuminis siurblys su vakuumekstraktoriaus komplektu gimdymo skyriui	10	7	28	21	21
7. Įrankių Cezario pjūvio operacijai komplektai	5	40	80	80	40
8. Elektrokaustikos aparatas	2	12		12	12
9. Spektrofotometrai	2	25		25	25
10. Ultragarso aparatai naujagimiams tirti	5	92		230	230
11. Inkubatoriai	10	50		300	200
12. Reanimacijos (šildomieji) staleliai	24	30	120	300	300
13. Automatinė infuzinė pompa naujagimiams	15	4	20	20	20
14. Transportiniai inkubatoriai	3	40		60	60
15. Dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatai	5	40	80	80	40
16. Transportiniai dirbtinio ventiliavimo aparatai	3	35	35	35	35
17. Didelio dažnio dirbtinio ventiliavimo aparatai	2	80		80	80
18. Daugiaprofiliniai paciento monitoriai (naujagimiams)	8	35		105	175
19. Fototerapijos lempos (įprastinės ir „Biliblanket“ tipo)	20	14	84	84	112
20. Elektroninės kūdikių svarstyklės	20	4	24	24	32
21. „Masimo“ tipo pulsoksimetrai	10	11	33	33	44
22. Portatyvinis rentgeno aparatas	2	150		150	150
23. Organizacinė technika naujagimio raidai įvertinti (ir nenumatytos išlaidos)		450	50	200	200
24. Naujagimio apžiūros rinkinys		10	10
25. Elektroninės kūdikių svarstyklės	10	4	12	12	16
26. Netiesioginis oftalmoskopas su linzėmis	5	10	20	20	10
27. Kineziterapijos stalas su šildymo lempa	5	40		75	125
28. Pagalbinių kineziterapijos priemonių rinkinys	5	5		10	15
29. Naujagimių apnėjų monitoriai	10	10	30	30	40
30. Naujagimio gaivinimo komplektas (Ambu maišas, laringoskopas)	10	1,5		15
31. Logopedinės terapijos priemonių rinkinys	5	5	5	10	10
32. Funkcinės kūdikių raidos Miuncheno diagnostikos skalė	10	5	10	30	10
33. Kūdikių raidos Beili skalė	10	5	20	20	10
34. Vaizdo chirurgijos įranga	1	200			200
35. Harmoninis skalpelis	1	140		140
36. Plazminis sterilizatorius	1	200			200
37. Fibrogastroskopas	1	70			70
38. Fibrokolonoskopas	1	40			40
39. Cistoskopas	1	43		43
40. Specialusis laringoskopas LOR operacinei	1	40		40
41. Operaciniai stalai dienos stacionarui	2	40		40	40
42. Portatyvinis modulinis monitorius	1	60			60
43. Urodinaminio tyrimo aparato priedas virškinimo trakto manometrijai atlikti	1	20			20
44. Straikerio aparatas, skirtas osteosintezei	1	50			50
45. Osteosintezės rinkinys	1	100		100
46. Vaizdo chirurgijos įrangos renovavimas (laparoskopiniai, artroskopiniai, cistoskopiniai įrankiai)	1	250			250
47. Ultragarsis skalpelis	1	150		150
48. Echoskopas	1	150		150
49. Nudegimų chirurgijos įranga (dermatomai, vandens lova)	1	50			50
50. Chirurginių įrankių rinkinys	1	70			70
51. Operacinės lempos	2	25			50
52. Elektrooptinio stiprinimo telerentgeno diagnostikos aparatas	1	200	250
53. Mobilusis narkozės aparatas	1	140	140
54. Operacinis ortopedinis stalas su priedais	1	80			80
55. Elektrokauteris	1	20			20
56. Kaulų jėgos įrankis su akumuliatoriumi	1	20			20
57. Juodo ir balto vaizdo endoskopas su dviem davikliais (pilvo organų apžiūros ir linijinių mazgų)	1	90		90
58. Monitorius vaikams sekti	1	24		24
59. Infuzinės pompos	1	4,5		4,5
60. Chirurginiai įrankiai	1	13,5		13,5
61. Vaikų endovideochirurgijos įrankių rinkinys	1	126			126
62. Aparatai „Echoscreen“	13	8	32	32	40
63. BERA aparatai „Biologic Navigator“	4	55		110	110
64. Audiologinės ir programavimo įrangos, chirurginio instrumentarijaus renovavimas	2	95		95	95
65. Optinė sistema vidurinei ausiai tirti su vaizdo dokumentavimo sistema	1	91		91
Iš viso			1501	3602	3817
			8920

______________