LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS 2004 M. SPALIO 1 D. NUTARIMO NR. N-117 „DĖL METODIKOS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. rugsėjo 12 d. Nr. N-86
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. N-117 „Dėl metodikos draudimo techninių atidėjinių dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 150-5471):
1. Preambulėje išbraukti žodžius „ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 27 straipsnio 3 dalimi“.
3. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Metodikoje draudimo techninių atidėjinių dydžiams apskaičiuoti (toliau – Metodika):
3.1. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Atidėjiniai ne gyvybės ir gyvybės draudimo rizikoms sudaromi atskirai. Atidėjiniai ne gyvybės draudimo rizikoms sudaromi pagal šios Metodikos III–VIII skyrius, o gyvybės draudimo rizikoms sudaromi pagal IX–XII skyrius. Visi atidėjiniai papildančio draudimo dėl žalos asmeniui rizikoms pagal gyvybės draudimo sutartis sudaromi kaip ir gyvybės draudimo rizikoms. Vykdant sveikatos draudimą pagal techninius gyvybės draudimo principus, atidėjiniai, išskyrus nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjinį, gali būti sudaromi pagal IX–XII skyrius.“.
3.2. Išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Atsižvelgiant į veiklos specifiką ir (ar) sudaromų atidėjinių neatitikimą įsipareigojimams, draudimo įmonė privalo formuoti ir kitus, nei nurodyti pirmiau, atidėjinius ar taikyti kitus, nei nustatyti šioje Metodikoje, atidėjinių sudarymo metodus. Visais šiais atvejais draudimo įmonė privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją (toliau – Priežiūros komisija) su argumentuotu prašymu ir gauti Priežiūros komisijos leidimą.“.
3.3. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Priežiūros komisija, atsižvelgdama į draudimo įmonės veiklos specifiką ir (ar) sudaromų atidėjinių neatitikimą įsipareigojimams, kylantiems iš sudarytų draudimo sutarčių, gali įpareigoti draudimo įmonę formuoti kitus atidėjinius ar taikyti kitus, nei nustatyti šioje Metodikoje, atidėjinių sudarymo metodus.“.
3.4. Papildyti Metodiką nauju 15.9 punktu:
„15.9. Svertinis draudimo sutarčių (apdraustų objektų, jei pagal sutartį draudžiama daugiau nei vienas objektas) skaičius lygus koeficientų K sumai.
Koeficientas K pagal kiekvieną draudimo sutartį (draudimo objektą) apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
L1 – ataskaitinio laikotarpio pradžios data,
L2 – ataskaitinio laikotarpio pabaigos data,
L3 – draudimo sutarties galiojimo pradžios data,
L4 – draudimo sutarties galiojimo pabaigos data.
Jeigu draudimo sutartis nutraukiama ar pasibaigia anksčiau termino, skaičiavimuose naudojamos draudimo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo anksčiau termino datos.“.
3.5. Papildyti Metodiką nauju 15.10 punktu:
3.6. Išdėstyti 29 punktą taip:
„29. NITA (išskyrus atidėjinį įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms) apskaičiavimo pagrindas yra kiekvienos praneštos žalos individualus įvertinimas pagal visą turimą informaciją šio atidėjinio sudarymo momentui. Galimos tam tikros aproksimacijos ar apibendrinimai, jei jie duoda ne mažesnį rezultatą nei įsipareigojimų vertinimas kiekvienai žalai atskirai. Jeigu individualus žalos įvertinimas nėra pakankamas arba vertinant sumas, tenkančias įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms, turima žalų statistika nėra pakankama, rekomenduojama remtis (prioriteto mažėjimo eiliškumu):“.
3.7. Išdėstyti 35 punkto pirmą pastraipą taip:
„35. Pirmus 3 draudimo grupės (pogrupio) vykdymo veiklos metus ir vėliau, neturint patikimų statistinių duomenų, R2 įvertinamas taikant „Draudiminio nuostolingumo“ metodą. Laukiamas (planuojamas) draudiminis nuostolingumas skaičiuojamas kiekvienam laikotarpiui atskirai, taikant prielaidas, naudotas skaičiuojant draudimo įmokas, tačiau negali būti mažesnis kaip:“.
3.8. Išdėstyti 53 punktą taip:
3.11. Išdėstyti 71 punktą taip:
„71. Metodai, analogiški Zilmerio metodui, gali būti taikomi ir gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techniniam atidėjiniui mažinti 70 punkte nurodytais atvejais su 70.1–70.4 papunkčiuose nurodytais apribojimais. Tokio tipo sumažinimu negali būti padidinama investavimo rizika draudimo įmonei.“.
3.13. Išdėstyti 3 priedo 25 punkto antrą pastraipą taip:
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros
komisijos 2004 m. spalio 1 d. nutarimo
Nr. N-117
1 priedas
(Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros
komisijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimo
Nr. N-86 redakcija)
MAKSIMALIOS TECHNINĖS PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMO TVARKA
2. Priežiūros komisija kas ketvirtį, iki naujo kalendorinio ketvirčio 10 dienos, apskaičiuoja MTPN pagal tokius principus:
2.1. apskaičiuojamas mažesnis dydis iš dviejų: 60 procentų nuo Euro zonos valstybių narių vyriausybių išleistų eurais ne trumpesnės kaip 10 metų trukmės obligacijų (pagal Mastrichto kriterijaus apibrėžimą) metinės palūkanų normos aritmetinio vidurkio, apskaičiuoto pagal praėjusiųjų 12 kalendorinių mėnesių, skaičiuojant nuo priešpaskutinio mėnesio, išleistas emisijas, ir 3,5 procento;
3. Esant skirtumui, ne mažesniam kaip 0,1 procentinio punkto tarp galiojančios MTPN ir apskaičiuotosios pagal 2 punktą, Priežiūros komisija patvirtina pastarąją iki naujo kalendorinio ketvirčio 15 dienos.
4. Siekiant suglodinti matematinio techninio atidėjinio (toliau – MTA) svyravimus dėl palūkanų normos kitimo, įmonės gali taikyti 5–7 punktuose aprašytą mechanizmą. Tuo tikslu MTA kiekvienai sutarčiai apskaičiuojamas su MTPN ir gautas rezultatas lyginamas su MTA dydžiu, apskaičiuotu su palūkanų norma i0, kuri lygi mažesniam dydžiui iš dviejų: palūkanų normos, naudotos draudimo įmokų apskaičiavimui draudimo sutarties sudarymo metu, ir 3,5 proc. Gautas teigiamas skirtumas tarp MTA dydžio, apskaičiuoto su MTPN, ir MTA dydžio, apskaičiuotu su palūkanų norma i0, gali būti amortizuojamas laike 5–7 punktuose nurodytu būdu.
5. Šios metodikos įsigaliojimo momentu arba draudimo sutarties sudarymo momentu, jei ji sudaryta po metodikos įsigaliojimo, (toliau – pradinis momentas) minimalus techninis atidėjinys, kuris turi būti suformuotas kiekvienai draudimo sutarčiai, yra lygus MTA, apskaičiuotam su MTPN. Pradiniu momentu esantis skirtumas tarp minimalaus techninio atidėjinio ir techninio atidėjinio, apskaičiuoto su palūkanų norma i0, (toliau – skirtumas) yra iš karto pripažįstamas amortizuotu ir yra lygus:
čia 0Vmin – MTA pradiniu laiko momentu, apskaičiuotas su MTPN;
– MTA pradiniu laiko momentu, apskaičiuotas su i0.
6. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais t, kai t > 0, MTA skaičiuojamas taip:
6.1. apskaičiuojamas MTA dydis su MTPN, tV@MTPN, ir lyginamas su MTA, apskaičiuoto su palūkanų norma i0, tV@i0, bei prieš tai buvusio techninių atidėjinių skaičiavimo periodo pabaigoje apskaičiuoto amortizuoto skirtumo suma, t-1D;
6.2. Jei tV@MTPN > tV@i0 + t-1D, skirtumas, kuriuo reikia padidinti MTA, apskaičiuotą su palūkanų norma i0, techninių atidėjinių skaičiavimo periodu t, yra lygus
čia k – techninių atidėjinių skaičiavimo periodų skaičius per metus (techninius atidėjinius skaičiuojant kartą per ketvirtį, jis lygus 4);
6.3. Jei tV@MTPN £ tV@i0+ t-1D, skirtumas, kuriuo reikia padidinti MTA, apskaičiuotą su palūkanų norma i0, techninių atidėjinių skaičiavimo periodu t, yra lygus
7. Tuo atveju, kai MTPN viršija draudimo įmokų apskaičiavimui draudimo sutarties sudarymo metu naudotą techninę palūkanų normą, atsargaus techninių atidėjinių lygio apskaičiavimui turi būti naudojama MTPN.