LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BULGARIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL EKONOMINIO-PREKYBINIO IR MOKSLINIO-TECHNINIO BENDRADARBIAVIMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančios Šalys“,

- suvokdamos didelę tradicinių prekybinių bei ekonominių ryšių ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo svarbą,

- siekdamos plėtoti Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos dvišalius ryšius,

- atsižvelgdamos į abiejų valstybių ekonominio gyvenimo pokyčius,

- vadovaudamosi lygiateisiškumo, abipusės naudos ir tarptautinės teisės principais,

susitarė:

1 straipsnis

Susitariančios Šalys suteikia viena kitos eksporto ir importo atžvilgiu didžiausio palankumo režimą muitų tarifų, bet kokios rūšies mokesčių ir rinkliavų, muitinių ir administracinių taisyklių ir formalumų srityje.

Didžiausio palankumo režimas netaikomas:

a) privalumams, kurie suteikti vienai iš Susitariančių Šalių dėl to, kad ji dalyvauja muitų sąjungoje arba laisvos prekybos zonoje;

b) privalumams, kuriuos viena iš Susitariančių Šalių suteikė kaimyninėms valstybėms pasienio prekybai paprastinti.

2 straipsnis

Prekybiniams ir ekonominiams ryšiams įgyvendinti abiejoms Susitariančioms Šalims būtinų prekių ir paslaugų apimtys pagal asortimentą bus nustatomos suderintų tiekimų indikaciniuose sąrašuose.

Kiekvienų ateinančių metų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo apimtys pagal nomenklatūrą indikaciniuose sąrašuose bus suderintos ir patikslintos ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 dienos ir įforminamos Protokolu, pasirašomu Susitariančių Šalių kompetentingų organų.

Susitariančios Šalys imsis priemonių, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos kontraktams dėl indikaciniuose sąrašuose suderintų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sudaryti ir realizuoti.

Prekių importo ir paslaugų teikimo pagal indikacinį sąrašą vienos iš Susitariančių Šalių užsienio ekonominių ryšių dalyvių, toliau vadinamų subjektais, vertė bus padengiama iš įplaukų, gautų už kitos Susitariančios Šalies užsienio ekonominių ryšių dalyvių, toliau vadinamų subjektais, prekių ir paslaugų eksportą, taikant techninį kreditą pagal galiojančias pasaulines kainas laisvai konvertuojama valiuta.

3 straipsnis

Susitariančių Šalių subjektai nuo 1992 m. sausio 1 d., apimant visą prekybinių ir ekonominių ryšių tarp Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos kompleksą, pereina prie atsiskaitymų ir mokėjimų laisvai konvertuojama valiuta galiojančiomis pasaulinėmis kainomis ir vadovaujasi tarptautinėje prekyboje ir finansinėje praktikoje priimtais principais.

4 straipsnis

Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas virš indikaciniuose sąrašuose numatytų apimčių ir nomenklatūros bus vykdomas pagal Susitariančių Šalių įstatymus, subjektams sudarant atitinkamus susitarimus.

5 straipsnis

Lietuvos bankas ir Bulgarijos užsienio prekybos bankas ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio Susitarimo pasirašymo turi sudaryti tarpbankinį susitarimą.

Pagal Susitariančių Šalių kompetentingų organų susitarimą atskirais atvejais bus ieškoma galimybių subjektams mokėjimus vykdyti savo nacionaline valiuta, jei tokios operacijos neprieštarauja Susitariančių Šalių įstatymams.

6 straipsnis

Atsiskaitymai ir mokėjimai už pagal indikacinius sąrašus tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, remiantis šio Susitarimo 2 straipsniu, bus vykdomi naudojant specialiąsias banko sąskaitas, atidarytas atitinkamai Lietuvos banke ir Bulgarijos užsienio prekybos banke.

7 straipsnis

Mokėjimų saldo, kuris nustatomas laisvai konvertuojama valiuta ir kuris susidaro šio Susitarimo 6 straipsnyje apibrėžtose sąskaitose, kiekvienų atsiskaitomųjų metų pabaigoje, susitarus Susitariančioms Šalims, padengiamas patiekiant prekių arba laisvai konvertuojama valiuta, arba suteikiant įsiskolinusiai šaliai kreditą.

8 straipsnis

Mokėjimai už visų rūšių neprekines operacijas bus vykdomi laisvai konvertuojama valiuta. Pagal Susitariančių Šalių kompetentingų organų susitarimą bus ieškoma galimybių atskirus neprekinio pobūdžio mokėjimus vykdyti nacionaline valiuta.

9 straipsnis

Susitariančių Šalių subjektai tarpusavio susitarimu gali sudaryti kontraktus, taip pat ir ilgalaikius, ypač dėl ilgo gamybos ciklo prekių tiekimo, jei susitariama dėl kainų ir kitų komercinių sąlygų pagal šio Susitarimo nuostatas.

10 straipsnis

Prekės, tiekiamos remiantis šiuo Susitarimu, gali būti reeksportuotos į trečiąsias šalis tik iš anksto gavus raštišką eksportuotojo sutikimą.

11 straipsnis

Susitariančių Šalių subjektų kartu atliktų mokslinių- techninių tyrinėjimų rezultatai negali būti perduodami tretiesiems asmenims ar publikuojami be subjektų, o būtinais atvejais – be Susitariančių Šalių kompetentingų organų pritarimo.

12 straipsnis

Susitariančios Šalys rems bendradarbiavimą aplinkos apsaugos, mokslo ir technikos srityse, organizuojant bendrus mokslinius tyrinėjimus, keičiantis moksline-technine dokumentacija, tarp jų licencijomis ir patentais, know-how, specialistais ir delegacijomis, atstovaujančiomis valstybiniams organams, įmonėms ir organizacijoms, taip pat padės organizuoti konsultacijas, konferencijas, parodas ir muges.

13 straipsnis

Susitariančios Šalys keisis informacija apie įstatymus ir poįstatyminius aktus prekybos, ekonomikos, finansų, transporto ir kitose srityse, susijusiose su abiejų šalių bendradarbiavimu.

14 straipsnis

Susitariančios Šalys sudarys viena kitos prekybinių atstovybių, biurų, techninio serviso ir kitų aptarnaujančių organizacijų veiklai būtinas sąlygas sutinkamai su savo valstybės įstatymais.

15 straipsnis

Susitariančios Šalys sieks plėtoti ekonominį ir mokslinį- techninį bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas, be abipusiai naudingos prekybos, turi skatinti gamybos kooperavimą, bendrų įmonių, tarptautinių susivienijimų ir organizacijų steigimą, taip pat tobulinti bei diegti ir kitas pažangiausias pasaulio ekonomikoje priimtas bendradarbiavimo formas.

16 straipsnis

Susitariančios Šalys susitarė per mėnesį nuo šio Susitarimo pasirašymo sudaryti Mišrią Tarpvyriausybinę Komisiją, kuri kontroliuos šio Susitarimo vykdymą, koordinuos ekonominį- prekybinį ir mokslinį-techninį bendradarbiavimą, o taip pat spręs visus klausimus, kylančius iš šio Susitarimo.

Komisija sudaroma iš kiekvienos Susitariančios Šalies lygaus skaičiaus atstovų.

Komisija kasmet paeiliui rinksis kiekvienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje.

Visas išlaidas, susijusias su Mišrios Tarpvyriausybinės Komisijos buvimu ir darbu, prisiima ta Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje vyksta susitikimas.

17 straipsnis

Susitariančios Šalys nustato, kad ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo arba vykdymo, o taip pat visi kiti klausimai, kylantys iš šio Susitarimo, turi būti sprendžiami dvišalių derybų būdu.

Kilus ginčui tarp Susitariančių Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo arba vykdymo, šalys remsis rusišku Susitarimo tekstu.

18 straipsnis

Šis Susitarimas gali būti pakeistas arba papildytas, tam pritarus Susitariančioms Šalims.

19 straipsnis

Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui. Kiekviena iš Susitariančių Šalių gali nutraukti šio Susitarimo galiojimą, raštu įspėjus apie tai kitą Susitariančią Šalį.

Susitarimas netenka galios, praėjus šešiems mėnesiams nuo paskelbimo apie jo nutraukimą.

Tuo atveju, kai Susitarimas netenka galios, jo nuostatos bus taikomos visiems Susitarimo galiojimo laikotarpiu sudarytiems kontraktams, iki bus įvykdyti visi juose numatyti įsipareigojimai.

20 straipsnis

Šis Susitarimas įsigalioja gavus pranešimą raštu apie tai, kad Susitariančių Šalių kompetentingi organai jį patvirtino.

Šalys susitarė taikyti šio Susitarimo nuostatas nuo pasirašymo dienos.

Surašyta Sofijoje 1991 m. lapkričio 7 d. trimis egzemplioriais, kiekvienas jų lietuvių, bulgarų ir rusų kalbomis, visi trys tekstai turi vienodą galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

BULGARIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

______________