LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO – KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO GRAŽINIMO
2007 m. spalio 22 d. Nr. 2B-93
Vilnius
2007 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Klaipėdos apygardos teismo prašymas ištirti:
– ar Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 2, 4 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nėra išsamiai sureguliuota valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui;
– ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta, kaip įforminamas žemės perdavimas tokiems teisę naudotis valstybės turtu patikėjimo teise turintiems subjektams, kaip valstybiniai universitetai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui;
– ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ (toliau – ir Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1428) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nesureguliuota, kaip įforminamas žemės perdavimas tokiems teisę naudotis valstybės turtu patikėjimo teise turintiems subjektams, kaip valstybiniai universitetai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatoms, reglamentuojančioms patikėjimo teisės institutą.
Pastaba. Šiame potvarkyje nėra aptariama, kuriose teisės aktų (jų dalių) redakcijose yra išdėstytos pareiškėjo ginčijamos nuostatos.
1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Teismai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai), kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimai).
2. Pareiškėjas ginčija ne nurodytuose teisės aktuose (jų dalyse) expressis verbis įtvirtintą teisinį reguliavimą, bet tai, kas šiuose teisės aktuose nėra, nors, pareiškėjo manymu, turėjo būti, nustatyta.
Tam tikro eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymas teisės akte (jo dalyje) dar nereiškia, kad esama legislatyvinės omisijos – teisės spragos, kurią draudžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (inter alia 2001 m. sausio 25 d. nutarime, 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d., 2004 m. balandžio 16 d. sprendimuose, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime) yra vadovaujamasi principine nuostata, jog tam, kad Konstitucinis Teismas priimtų nagrinėti prašymą, kuriame ginčijama tam tikrame teisės akte (jo dalyje) iš tikrųjų ar tariamai esanti teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, atitinkamoje konstitucinės justicijos byloje privalo būti tyrimo dalykas. Tais atvejais, kai pareiškėjo ginčijamame teisės akte (jo dalyje) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, kuris pagal Konstituciją (o jeigu yra ginčijamas Seimo poįstatyminis teisės aktas (jo dalis), Vyriausybės, Respublikos Prezidento aktas (jo dalis) – ir pagal įstatymus) būtent tame ginčijamame teisės akte (būtent toje jo dalyje) neprivalo būti nustatytas, konstatuotina, kad nėra tyrimo dalyko.
Pareiškėjo prašymas, kuriame ginčijamas ne teisės aktų nuostatose expressis verbis nustatytas teisinis reguliavimas, bet tai, kas šiuose teisės aktuose nėra nustatyta, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad pareiškėjo ginčijamose teisės aktų nuostatose nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytose teisės aktų ginčijamose nuostatose.
3. Pareiškėjo – Klaipėdos apygardos teismo prašyme nėra pateikta argumentų, kurie pagrįstų, kodėl ginčijama teisinio reguliavimo spraga pagal Konstituciją turėtų būti panaikinta tam tikrą teisinį reguliavimą įtvirtinus būtent pareiškėjo nurodytuose Aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 2, 4 dalyse, Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“. Be to, nenurodyta, koks, pareiškėjo nuomone, turėtų būti tas teisinis reguliavimas, kuris pagal Konstituciją turėtų būti įtvirtintas minėtuose teisės aktuose (jų dalyse).
Paminėtina ir tai, kad prašymo argumentuose atskiros CK nuostatos cituojamos, tačiau CK straipsniai (jų dalys), kuriems, pareiškėjo manymu, prieštarauja Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1428, nėra tiksliai nurodyti.
4. Toks prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, pagal kurį prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris (arba kurio priedai) neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu,
grąžinu pareiškėjo – Klaipėdos apygardos teismo prašymą ištirti:
– ar Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 2, 4 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nėra išsamiai sureguliuota valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui;
– ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta, kaip įforminamas žemės perdavimas tokiems teisę naudotis valstybės turtu patikėjimo teise turintiems subjektams, kaip valstybiniai universitetai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui;
– ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nesureguliuota, kaip įforminamas žemės perdavimas tokiems teisę naudotis valstybės turtu patikėjimo teise turintiems subjektams, kaip valstybiniai universitetai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms patikėjimo teisės institutą.