LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ TAIKYMO IMPORTUOJAMIEMS LATVIJOJE PAGAMINTIEMS DEGTUKAMS
2000 m. birželio 22 d. Nr. 65
Vilnius
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2000 m. birželio 22 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl laikinųjų antidempingo priemonių taikymo į Lietuvą importuojamiems Latvijoje pagamintiems degtukams.
A. Bendroji dalis
Konkurencijos taryba 1999 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 23 („Valstybės žinių“ 1999 12 18 priedas „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50) pradėjo tyrimą dėl iš Latvijos dempingo kainomis įvežamų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją degtukų.
Tiriamasis laikotarpis: 1998 m. spalio 1 d.–1999 m. rugsėjo 30 d.
Žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d.
Skaičiavimai atlikti pagal Latvijos banko nustatytą vidutinį lato ir JAV dolerio kursą tiriamuoju laikotarpiu: 1 latas = 1,712 USD (1 latas = 6,848 lito).
Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo požiūrį. Konkurencijos taryba išsiuntė klausimynus eksportuotojams, importuotojams bei vietiniam gamintojui.
Atsakymai į klausimynus gauti iš šių įmonių:
a) Prašymo ištirti dempingą pateikėjo:
– AB „Liepsna“ (Raudondvario plentas 94, LT-3021 Kaunas). Kadangi įmonė yra vienintelis degtukų gamintojas Lietuvoje, jos gamyba sudaro 100 % Lietuvoje pagamintų degtukų.
b) Eksportuotojų:
– AS „Kometa“, Gulbju iela 4, LV-1004 Ryga, Latvija;
– SIA „Liepajas serkocini“, Feniksa iela 1, LV-3400 Liepoja, Latvija.
c) Importuotojų:
– M. Norkaus komercinė firma, Tilžės g. 52, LT-5799 Klaipėda (importuoja iš AS „Kometa“);
– A. Tidikio individuali įmonė, Marijonų g. 51-28, LT-5300 Panevėžys (importuoja iš SIA „Liepajas serkocini“).
B. Prekės apibrėžimas
1. Tiriama prekė
Tiriama prekė yra buitiniai degtukai (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 360500000). Kombinuotosios prekių nomenklatūros klasifikatoriuje jie priskirti „Degtukų“ grupei.
Degtukų šiaudeliai pagaminti iš medienos. Ant šiaudelio suformuota degios masės galvutė. Degtukų dėžutės viršutinė dalis gaminama iš kartono arba medžio lukšto, o vidinė dalis iš kartono. Ant išorinės dėžutės viršaus užklijuojama etiketė, o šonai užtepami fosforo mase, skirta degtukams uždegti.
Degtukų, kurie parduodami Latvijos vidaus rinkoje ir dėžutėje jų yra 50 vnt., matmenys:
– AS „Kometa“: 47,0+/-1,0 mm x 2,1 +/- 0,1 x 2,1 mm +/- 0,1 mm (dėžutės matmenys: 57,5 +/- 0,5 mm x 37,5 +/- 0,5 mm x 15,5 +/- mm; dėžutės medžiaga – medžio lukštas/viršus ir vidus/);
– SIA „Liepajas serkocini“: 47,0 mm x 2,15 mm x 2,15 mm (dėžutės matmenys: 57,0 mm x 37,5 mm x 16,5 mm; dėžutės medžiaga: viršus – medžio lukštas, vidus – kartonas).
Degtukų, kurie eksportuojami į Lietuvą ir jų dėžutėje yra 40 vnt., matmenys:
– SIA „Liepajas serkocini“: 43,0 mm x 2,05 mm x 2,05 mm (dėžutės matmenys: 51,0 mm x 36,5 mm x 16,5 mm; medžiaga: viršus – medžio lukštas, vidus – kartonas).
2. Panaši prekė
Degtukai, gaminami AB „Liepsna“:
Nors skiriasi kai kurie išmatavimai, tačiau Lietuvoje gaminami degtukai yra panaši prekė degtukams, importuojamiems iš Latvijos.
– degtukų skaičius dėžutėje – 50 vnt.;
– degtukų ilgis – 42,0 +/- 1,0 mm, skerspjūvis – 2,0 +/- 0,1 mm;
– dėžutės matmenys: ilgis – 51,0+/-0,5 mm, plotis – 37,5 +/- 05 mm, aukštis – 16,5 +/- 0,5 mm;
– dėžutės medžiaga – kartonas (viršus ir vidus).
C. Dempingas
Įtarimas, kad gali būti minėtos prekės dempingas, paremtas preliminariais normaliosios vertės ir eksporto kainos skaičiavimais ir palyginimais.
Normalioji vertė, eksporto kaina, dempingo skirtumas apskaičiuotas vadovaujantis „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarka“, patvirtinta 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50.
1. AS „Kometa“
a) Normalioji vertė
Tiriamos prekės normalioji vertė nustatyta pagal eksportuotojo AS „Kometa“ atsakyme į klausimyną nurodytą vidutinę 1999 m. degtukų pardavimo kainą Latvijos vartotojams, kuri apskaičiuota kaip svertinis faktiškai parduodamų degtukų kainų vidurkis.
b) Eksporto kaina
Eksporto kaina apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos muitinės departamento ir importuotojo pateiktus faktinius duomenis apie degtukų pardavimus ir faktiškai sumokėtas kainas kaip svertinis vidurkis už tyrimo laikotarpį (1998 m. spalio 1 d.–1999 m. rugsėjo 30 d.).
c) Palyginimas
Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos ex works (EXW) lygyje. Tuo tikslu, siekiant palyginti objektyviai, normalioji vertė buvo koreguota, atspindint skirtumus tarp pardavimų Latvijos vidaus rinkoje ir pardavimų eksportui į Lietuvą.
Normalioji vertė buvo koreguota dėl degtukų fizinių charakteristikų neatitikimo, nes į Lietuvą degtukai buvo eksportuojami kitokiose dėžutėse, negu parduodami Latvijoje, taip pat skyrėsi ir degtukų skaičius dėžutėje.
2. SIA „Liepajas serkocini“
a) Normalioji vertė
Tiriamos prekės normalioji vertė nustatyta pagal eksportuotojo SIA „Liepajas serkocini“ atsakyme į klausimyną nurodytą vidutinę 1999 m. degtukų pardavimo kainą Latvijos vartotojams, kuri apskaičiuota kaip svertinis faktiškai parduodamų degtukų kainų vidurkis.
b) Eksporto kaina
Eksporto kaina apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos muitinės departamento ir importuotojo pateiktus faktinius duomenis apie degtukų pardavimus ir faktiškai sumokėtas kainas kaip svertinis vidurkis už tyrimo laikotarpį (1998 m. spalio 1 d.–1999 m. rugsėjo 30 d.).
c) Palyginimas
Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos ex works (EXW) lygyje. Tuo tikslu, siekiant palyginti objektyviai, normalioji vertė buvo koreguota, atspindint skirtumus tarp pardavimų Latvijos vidaus rinkoje ir pardavimų eksportui į Lietuvą.
Normalioji vertė buvo koreguota dėl degtukų fizinių charakteristikų (degtukų skaičiaus) neatitikimo.
D. Žala
1. Sunaudojimas Lietuvoje
Per 1999 m. devynis mėn. degtukų sunaudota 12 % mažiau nei per 1998 m. atitinkamą laikotarpį, o tai neigiamai atsiliepė AB „Liepsna“ realizacijai. Tai galėtų būti ir galimos žalos požymis.
2. Importas
Degtukų importo iš Latvijos apimtys (tonomis), palyginus su 1997 m., išaugo 1998 m. – 4,3 %, o per 1999 m. devynis mėn. sumažėjo 45,9 %, palyginus su 1998 m. devyniais mėn. Sumažėjimas paaiškinamas įvestomis rinkos apsaugos priemonėmis.
Latviškų degtukų rinkos dalis sudarė: 1996 m. – 0,68 %, 1997 m. – 37,50 %, 1998 m. – 38,70 %, o per 1999 m. devynis mėn. sudarė 27,94 %. Sumažėjimas paaiškinamas įvestomis rinkos apsaugos priemonėmis.
3. Vietinio gamintojo padėtis
AB „Liepsna“ degtukų gamybos apimtys, palyginus su 1996 m., sumažėjo 1997 m. – 9,7 %, 1998 m. – 22,0 %, o per 1999 m. devynis mėn. – 42,9 %, palyginus su 1996 m. devyniais mėn.
AB „Liepsna“ gamybinių pajėgumų panaudojimas, palyginus su 1996 m., sumažėjo 1997 m. – 9,4 %, 1998 m. – 16,7 % ir per 1999 m. devynis mėn. – 35,2 %, palyginus su 1996 m. devyniais mėn.
AB „Liepsna“ degtukų pardavimai Lietuvoje, palyginus su 1996 m., sumažėjo 1997 m. – 12,44 %, 1998 m. – 20,38 % ir per 1999 m. devynis mėn. – 10,18 %, palyginus su 1996 m. devyniais mėn.
AB „Liepsna“ degtukų rinkos dalis sudarė: 1996 m. – 59,36 %, 1997 m. – 54,40 %, 1998 m. – 52,90 %, o per 1999 m. devynis mėn. sudarė 67,12 %. Šis padidėjimas paaiškinamas latviškų degtukų įvežimo mažesnėmis nei vietinio gamintojo kainomis ir įvestomis rinkos apsaugos priemonėmis.
AB „Liepsna“ degtukų pardavimo Lietuvoje kainos nuo 1996 m. iki 1999 10 01 sumažėjo 8,80 % dėl latviškų degtukų importo mažomis kainomis.
AB „Liepsna“ 1996 m. turėjo pelno, 1997 m. ir 1998 m. įmonė dirbo nuostolingai, o per 1999 m. devynis mėn. įmonė turėjo minimalų pelną dėl degtukų rinkos dalies ir degtukų realizacijos padidėjimo.
AB „Liepsna“ darbo užimtumas nevisiškas ir nuolat mažėja. Metinis darbo laiko fondas mažėja: 1996 m. – 84,9 %, 1997 m. – 80,8 %, 1998 m. – 79,2 %, o per 1999 m. devynis mėn. – 61,7 %. Įmonė 1999 m. dirba ne visą darbo savaitę, o 2 mėn. visai nedirbo.
4. Išvados
AB „Liepsna“ nuo 1997 m. pradėjo prarasti vidaus rinką ir patirti žalą. Latvijos įmonių gamintojų prekybos apimtys Lietuvoje nuolat augo, o AB „Liepsna“ apimtys tuo pačiu laikotarpiu nuolat mažėjo ir todėl dempingo kainomis vykdoma prekyba padarė AB „Liepsna“ materialinę žalą.
Per prekybos dempingo kainomis laikotarpį, kuris prasidėjo 1997 m., įsigaliojus Laisvosios prekybos sutarčiai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, degtukų suvartojimo apimtys Lietuvoje nežymiai sumažėjo, visi ekonominiai finansiniai AB „Liepsna“ rodikliai blogėjo, ji prarado savo pozicijas Lietuvos vidaus rinkoje, o tuo metu Latvijos įmonių – degtukų gamintojų padėtis Lietuvos rinkoje stiprėjo.
Importuojamos prekės apimtys ir kainos turi neigiamą poveikį Lietuvos gamintojo prekės pardavimo kiekiui ir kainoms, jis priverstas mažinti gamybą, gamybiniai pajėgumai panaudojami nevisiškai, darbo užimtumas nuolat mažėja, o tai nepalankiai atsiliepia bendrai vietinio gamintojo ūkinei veiklai ir jo finansiniams rezultatams.
Dėl prekybos dempingo kainomis AB „Liepsna“ priversta, neatsižvelgusi į blogus ekonominius rodiklius, nuolat mažinti savo produkcijos kainas Lietuvoje.
Laikotarpiu, kuriuo nustatyta žala (1997 m. sausio 1 d. – 1999 m. rugsėjo 30 d.), degtukų importas iš Latvijos išaugo tiek natūros, tiek vertės, tiek ir rinkos dalies prasme.
AB „Liepsna“ ekonominių – finansinių rodiklių gerėjimo tendencija per 1999 m. devynis mėnesius paaiškinama tuo, kad 1998 06 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 751 buvo įvestas muitinis įvertinimas degtukams 7,30 Lt/kg, nuo kurio buvo skaičiuojamas PVM ir jis buvo didesnis už realų. Nuo 2000 04 01 minėtam nutarimui nustojus galios (1999 12 28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1490), vietiniam gamintojui iškyla reali žalos didėjimo grėsmė.
Kiti žalos veiksniai: nors tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas degtukų importas ir iš Švedijos bei kitų valstybių, tačiau jis, palyginti su latviškų degtukų importu, buvo nereikšmingas. Pablogėjusi ekonominė padėties Ukrainoje ir Rusijoje turėjo įtakos AB „Liepsna“ degtukų eksporto į šias šalis ženkliam sumažėjimui.
5. Priežastinis ryšys
Latvijos įmonių – gamintojų prekyba dempingo kainomis ir AB „Liepsna“ patirta materialinė žala atsirado tuo pačiu laikotarpiu, t. y. sutapo laikas, o tai rodo dempingo ir žalos priežastinį ryšį. Per prekybos dempingo kainomis laikotarpį, kuris prasidėjo 1997 m., įsigaliojus Laisvosios prekybos sutarčiai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, degtukų suvartojimo apimtys Lietuvoje sumažėjo, ekonominiai finansiniai AB „Liepsna“ rodikliai blogėjo, ji prarado savo pozicijas Lietuvos vidaus rinkoje, o tuo metu Latvijos įmonių – degtukų gamintojų padėtis Lietuvos rinkoje stiprėjo.
E. Valstybės interesai
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, tikėtina, kad, neįvedus rinkos apsaugos priemonių, kyla reali įmonės bankroto grėsmė, todėl darbo netektų apie 134 žmonės.
Importuotojai dėl laikinųjų antidempingo priemonių įvedimo nesutinka, nes, jų nuomone, degtukų rinka Lietuvoje bus monopolizuota vietinio gamintojo, nukentės vartotojų interesai. Tačiau minėta rinka nebus monopolizuota, nes degtukai yra įvežami iš Švedijos, Lenkijos, Estijos ir kt. šalių.
Oficialių atsiliepimų dėl antidempingo priemonių įvedimo iš vartotojų bei jų gynimo organizacijų negauta. Neigiamo poveikio vartotojų biudžetai dėl laikinųjų antidempingo muitų įvedimo neturėtų pajusti.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra priežasčių neuždėti laikinojo antidempingo muito.
F. Laikinosios antidempingo priemonės
Laikinasis antidempingo muitas pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus neturi viršyti preliminariai nustatyto dempingo skirtumo.
1. Latvijos degtukų eksportuotojui AS „Kometa“nustatytas preliminarus dempingo skirtumas 23,5 % nuo eksporto kainos CIP lygyje. Siekiant pašalinti žalą, kurią dėl tebesitęsiančio dempingo patiria vietinis gamintojas AB „Liepsna“, būtina nustatyti 23,5 % laikinąjį antidempingo muitą eksportuotojui AS „Kometa“.
2. Latvijos degtukų eksportuotojui SIA „Liepajas serkocini“ nustatytas preliminarus dempingo skirtumas 7,4 % nuo eksporto kainos CIP lygyje. Siekiant pašalinti žalą, kurią dėl tebesitęsiančio dempingo patiria vietinis gamintojas AB „Liepsna „, būtina nustatyti 7,4 % laikinąjį antidempingo muitą eksportuotojui SIA „Liepajas serkocini“.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 15 ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis,
Konkurencijos taryba nutarė:
1. Nustatyti laikinąjį antidempingo muitą 23,5 % nuo eksporto kainos CIP lygyje Latvijos Respublikos eksportuotojo įvežamiems į Lietuvos muitų teritoriją AS „Kometa“ pagamintiems degtukams (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 360500000).
2. Nustatyti laikinąjį antidempingo muitą 7,4 % nuo eksporto kainos CIP lygyje Latvijos Respublikos eksportuotojo įvežamiems į Lietuvos muitų teritoriją SIA „Liepajas serkocini“ pagamintiems degtukams (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 360500000).
3. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostata suinteresuotos šalys gali reikalauti pateikti joms išsamią informaciją apie pagrindinius faktus bei motyvus, kurių pagrindu nustatytos laikinosios priemonės. Į šiuos reikalavimus atsakoma, jei jie gaunami raštu per 15 kalendorinių dienų po laikinųjų priemonių nustatymo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostata suinteresuotos šalys gali kreiptis raštu būti išklausytoms, taip pat gali pateikti savo nuomonę dėl šio nutarimo taikymo per 30 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo.