Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos Respublikos SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO
17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIP-1382
2010 m. birželio 29 d. Nr. 935
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. SV-S-701, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1382 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad valstybės lėšomis draudžiami asmenys (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis) arba asmenys, gaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, nemokėtų privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų nuo kitų keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4, 5, 7 ir 11 dalyse išvardytų pajamų, nes:
1. PSD įmokų mokėjimas yra privalomas visiems asmenims ir pagrįstas visuotinumo bei solidarumo principais, įtvirtintais Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 3 dalies, 8 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 2 dalies, 34 straipsnio (2002 m. liepos 4 d., 2003 m. spalio 7 d. redakcijos) 3, 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2007, Nr. 102-4171), kuriais remiantis PSD įmokas turi mokėti kiekvienas asmuo pagal savo galimybes ir gaunamas pajamas.
2. PSD įmokos mokamos nuo visų nuolatinio Lietuvos gyventojo gaunamų pajamų. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 17 straipsnyje aiškiai nurodomos gyventojų gaunamos pajamos, nuo kurių mokamos sveikatos draudimo įmokos, todėl galima teigti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas nesudaro dvigubo apmokestinimo prielaidų (dvigubas apmokestinimas – tai toks apmokestinimas, kai to paties gyventojo per tą patį mokestinį laikotarpį gautos tos pačios rūšies pajamos apmokestinamos kelis kartus).
3. PSD mokesčio lengvatos taikymas konkrečios veiklos pajamoms neatitiktų esminių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, tokių kaip teisingumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 7 ir 8 straipsniuose. Pritaikius Įstatymo projekte nustatytą lengvatą, tam tikrai mokesčių mokėtojų kategorijai apmokestinimo sąlygos būtų kur kas palankesnės, pavyzdžiui, asmuo, gaunantis su darbo santykiais susijusių pajamų ir individualios veiklos pajamų, nemokėtų sveikatos draudimo įmokų nuo individualios veiklos pajamų. Kita vertus, asmuo, gaunantis su darbo santykiais susijusių pajamų ir pajamų pagal autorinę sutartį arba sporto, atlikėjo veiklos pajamų, turėtų mokėti sveikatos draudimo įmokas nuo abiejų rūšių pajamų.
4. Atsirastų galimybė piktnaudžiauti šia mokesčio lengvata. Pavyzdžiui, gyventojas, gaunantis minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas ir gerokai didesnes individualios veiklos pajamas, nemokėtų sveikatos draudimo įmokų nuo individualios veiklos pajamų. Mokėdamas minimalias sveikatos draudimo įmokas, jis būtų apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir gautų visas reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidas turėtų dengti valstybė kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, ir panašiai.