LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2003 M. BALANDŽIO 14 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-496 „DĖL BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMŲ“ PAKEITIMO

2005 m. lapkričio 14 d. Nr. ISAK-2284

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ (Žin., 2003, Nr. 40-1870, Nr. 106-4770):

1. Išdėstau 1.2 punktą taip:

„1.2. Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminų programą“.

2. Išdėstau 1.10 punktą taip:

„1.10. Matematikos brandos egzaminų programą“.

3. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminų programoje:

3.1. išbraukiu pavadinime žodžius „2004–2005 metų“;

3.2. išdėstau 4 skyriaus „BRANDOS EGZAMINO TURINYS“ skirsnį 4.2.1. „Skaitymas“ taip:

„4.2.1. Skaitymas

Tikrinamas gebėjimas suprasti autentiškus įvairių temų, žanrų ir stilių tekstus: jų turinį, pagrindinę mintį, detales, potekstę, teksto struktūrą, rasti reikiamą informaciją.

	MOKYKLINIS EGZAMINAS	VALSTYBINIS EGZAMINAS
Užduočių atlikimo trukmė	45 min.	50 min.
Tekstų parametrai	Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti. Kalba bendrinė Bendra tekstų apimtis apie 1000 žodžių	Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti. Kalba bendrinė Bendra tekstų apimtis apie 1200 žodžių
Tekstų tipai	Pasakojimas Aprašymas Informaciniai tekstai Mišraus tipo tekstai su samprotavimo elementais	Pasakojimas. Aprašymas Samprotavimas Informaciniai tekstai Mišraus tipo tekstai
Tikrinami gebėjimai	Suprasti: – pagrindinę teksto mintį – esmę – detales – loginę teksto struktūrą – loginius bei prasminius ryšius (laiko, vietos, erdvės, priežasties, kiekio, krypties ir pan.) – minties plėtojimo eigą Rasti reikalingą informaciją Taikyti tinkamas supratimo strategijas	Suprasti: – pagrindinę teksto mintį bei ją plėtojančią informaciją – esmę – detales – potekstę, autoriaus požiūrį, nuostatą – loginę teksto struktūrą – loginius bei prasminius ryšius (laiko, vietos, erdvės, priežasties, kontrasto, analogijos, kiekio, krypties ir pan.) – minties plėtojimo eigą Rasti reikalingą informaciją ir ją klasifikuoti, apibendrinti Taikyti tinkamas strategijas – supratimo – kompensavimo
Pateikiamų tekstų pobūdis ir žanrai	Publicistiniai (interviu, straipsnis, reportažas, pranešimas, recenzija, kronika ir kt.) Mokslo populiarinimo Informaciniai, instruktuojamieji (anotacija, instrukcija, laiškas ir kt.) Grožiniai	Publicistiniai (interviu, straipsnis, reportažas, pranešimas, recenzija, kronika ir kt.) Mokslo populiarinimo Informaciniai, instruktuojamieji (anotacija, instrukcija, laiškas ir kt.) Grožiniai
Užduočių tipai	Išrinkti teisingą atsakymą/teiginį iš pateiktų Rasti teksto turinį atitinkančius ir/ar neatitinkančius teiginius Atrinkti, kurie teiginiai susiję su vienu iš tekstų Išdėstyti pastraipas/teiginius reikiama tvarka Rasti iš teksto išimtų sakinių ar pastraipų vietą tekste Įrašyti į tekstą praleistus žodžius Įrašyti į tekstą praleistus žodžius naudojantis sąrašu Atsakyti į klausimus	Išrinkti teisingą atsakymą/teiginį iš pateiktų Rasti teksto turinį atitinkančius ir/ar neatitinkančius teiginius Atrinkti, kurie teiginiai susiję su vienu iš tekstų Išdėstyti pastraipas/ teiginius reikiama tvarka Rasti iš teksto išimtų sakinių ar pastraipų vietą tekste Įrašyti į tekstą praleistus žodžius Įrašyti į tekstą ar jo santrauką praleistus žodžius naudojantis sąrašu Atsakyti į klausimus Parinkti tinkamą teksto/pastraipos /teiginio pabaigą ar pavadinimą

„.

3.3. išdėstau 6 skyriaus „EGZAMINO STRUKTŪRA IR UŽDUOTYS“ 6.3 skirsnio „KALBOS VARTOJIMO TIKRINIMAS“ antrąją pastraipą taip:

„Kalbos vartojimo dalis gali būti sudaryta iš užduočių, kuriomis tikrinamas gebėjimas suprasti ir vartoti žodyną, sudaryti ir vartoti gramatines formas ir konstrukcijas, taikyti rašybos ir skyrybos taisykles.“;

3.4. išbraukiu 6 skyriaus „EGZAMINO STRUKTŪRA IR UŽDUOTYS“ 6.3 skirsnio „KALBOS VARTOJIMO TIKRINIMAS“ lentelėje skiltį „SVARBA“;

3.5. išdėstau 7 skyriaus „EGZAMINO VERTINIMAS“ trečiąją pastraipą „Bendrosios egzamino užduočių atlikimo ir vertinimo nuostatos“ taip:

„Bendrosios egzamino užduočių atlikimo ir vertinimo nuostatos

1. Atsakymai rašomi egzamino užduočių sąsiuvinyje ir turėtų tilpti jiems skirtoje vietoje.

2. Valstybinio brandos egzamino užduočių sąsiuvinyje neturi būti užrašų ar kitokių ženklų, kurie leistų nustatyti darbo autorių.

3. Egzamino metu galima naudotis rašymo priemonėmis: mėlynai rašančiu parkeriu ar tušinuku, pieštuku; taip pat galima naudotis trintuku.

4. Vertinami tik tie atsakymai, kurie parašyti parkeriu arba tušinuku. Neaiškiai, neįskaitomai parašyti atsakymai vertinami kaip neteisingi, t. y. 0 taškų.

5. Skaitymo tikrinimo užduotyse su pasirenkamaisiais atsakymais reikia pažymėti tik vieną raidę, žyminčią pasirinktą atsakymą, ir įrašyti tą raidę į lentelę, pateiktą po užduotimi. Vertinami tik įrašyti į lentelę atsakymai.

6. Kalbos vartojimo užduotyse su pasirenkamaisiais atsakymais reikia pažymėti arba įrašyti nurodytoje vietoje tik vieną žodį ar žodžių junginį. Atsakymas vertinamas 0 taškų, jeigu:

6.1. pažymėti ar įrašyti du ir daugiau žodžių iš kelių pasirenkamųjų, nors vienas iš jų ir tinkamas;

6.2. šalia teisingo atsakymo parašyta papildoma neteisinga ar dviprasmiška informacija.

7. Atliekant rašymo užduotį negalima naudotis grožiniais tekstais ar kitokiais šaltiniais (žinynais, žodynais, chrestomatijomis ir pan.).

7.1. Rašymo užduoties juodraštis nevertinamas.

7.2. Rašymo užduotis vertinama 0 taškų, jeigu:

7.2.1. apimtis mažesnė negu pusė nurodytų žodžių minimumo;

7.2.2. turinys ir /arba raiška (struktūros, stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos taškų suma) įvertinama 0 taškų.

7.3. Egzaminas laikomas neišlaikytu, jeigu rašymo užduotis įvertinama 0 taškų.“.

4. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Matematikos brandos egzaminų programoje:

4.1. išbraukiu pavadinime žodžius „2004–2005 metų“;

4.2. išdėstau 1 skyrių „ĮVADAS“ taip:

„1. ĮVADAS

Brandos egzaminus laiko moksleiviai, kurie mokėsi pagal Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465.

Ši brandos egzaminų programa apima ir pagrindinės mokyklos matematikos sąvokas bei žinias. Pasiūlymus dėl programos teikė matematikos mokytojų asociacija, matematikos mokytojai konsultantai ir valstybinio egzamino vertinimo komisijos nariai. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir brandos egzaminų rezultatus sumažinti valstybinio brandos egzamino reikalavimai turinio temoms „Išvestinės“, „Tikimybės“ ir „Statistika“.

Programoje aptariama:

–            matematikos mokymo tikslai ir brandos egzamino funkcijos;

–            egzamino metu tikrinamos moksleivių žinios ir gebėjimai;

–            egzamino turinys;

–            egzamino matrica;

–            egzamino struktūra, vertinimas, vykdymo tvarka.“;

4.3. išdėstau 4 skyriaus „DALYKINIAI BRANDOS EGZAMINO TURINIO REIKALAVIMAI“ 4.2 skirsnio „Egzamino tematika“ lentelę taip:

„SRITYS IR TEMOS

MOKYKLINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI

VALSTYBINIO EGZAMINO REIKALAVIMAI

SKAIČIAI, SKAIČIAVIMAI, ALGEBRA

Skaičių teorijos elementai

Dalumas

Mokėti vartoti sąvokas dauginamasis, daliklis, kartotinis, bendrasis daliklis, bendrasis kartotinis, lyginis skaičius, nelyginis skaičius, pirminis skaičius, sudėtinis skaičius sprendžiant paprastus uždavinius Žinoti dalumo iš 2, 5 ir 10 požymius ir mokėti juos taikyti paprastiems uždaviniams spręsti

Nesudėtingais atvejais rasti dviejų skaičių mažiausią bendrąjį kartotinį ir didžiausią bendrąjį daliklį Paaiškinti sąvoką pirminis skaičius ir mokėti išskaidyti sudėtinį skaičių pirminiais dauginamaisiais Žinoti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius ir mokėti juos taikyti uždaviniams spręsti

Realieji skaičiai

Mokėti vartoti sąvokas natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai bei paprastosios ir dešimtainės trupmenos sprendžiant paprastus uždavinius Suprasti sąvokas priešingas skaičiui skaičius ir atvirkštinis skaičiui skaičius Užrašyti skaičiaus standartinį pavidalą Nesudėtingais atvejais palyginti du skaičius Apvalinti skaičius Įvertinti tiesioginio matavimo paklaidą

Paaiškinti ir gebėti vartoti sąvokas natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai, paprastosios trupmenos, dešimtainės trupmenos ir standartinis skaičiaus pavidalas sprendžiant uždavinius Išdėstyti skaičius pagal didumą Paprastais atvejais rasti skaičių aibių sąjungą, sankirtą, skirtumą

Skaičiavimai

Veiksmai su skaičiais

Atlikti veiksmus su dešimtainėmis trupmenomis Paprastais atvejais atlikti veiksmus su paprastosiomis trupmenomis Apskaičiuoti nesudėtingų skaitinių reiškinių reikšmes Suprasti sąvokas absoliučioji paklaida ir santykinė paklaida Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti reiškinių reikšmes nurodytu tikslumu

Atlikti veiksmus su dešimtainėmis ir paprastosiomis trupmenomis Žinoti veiksmų savybes ir mokėti jomis naudotis skaičiavimams supaprastinti Apskaičiuoti skaitinių reiškinių reikšmes Atlikti apytikslius skaičiavimus nurodytu tikslumu Paprasčiausiais atvejais įvertinti skaičiavimo rezultatų absoliučiąją, santykinę paklaidas

Procentai

Žinoti ir mokėti taikyti procentų ir trupmenų ryšius Mokėti naudotis skaičiuokliu skaičiuojant procentus Spręsti nesudėtingus procentų uždavinius

Taikyti procentus praktinio ir matematinio turinio uždaviniams spręsti

Algebra

Algebriniai reiškiniai

Suprasti sąvokas kintamasis, vienanaris, daugianaris, racionalusis reiškinys Mokėti apskaičiuoti nesudėtingų algebrinių reiškinių reikšmes bei dydžių reikšmes pagal nurodytą formulę Atlikti veiksmus su nesudėtingais daugianariais ir paprastomis algebrinėmis trupmenomis Mokėti tapačiai pertvarkyti nesudėtingus reiškinius Mokėti sutrumpintos daugybos formules (a+b)(a–b) = a^2– b^2, (a ± b)^2= a^2± 2ab+ b^2 ir paprasčiausiais atvejais jas taikyti reiškiniams pertvarkyti, skaičiavimams supaprastinti Gebėti algebriniais reiškiniais aprašyti nesudėtingas situacijas Nesudėtingas formules išreikšti žodinėmis taisyklėmis

Suprasti, mokėti paaiškinti ir gebėti vartoti sąvokas kintamasis, vienanaris, daugianaris, racionalusis reiškinys aiškinant uždavinių sprendimus Mokėti apskaičiuoti algebrinių reiškinių reikšmes bei dydžių reikšmes pagal nurodytą formulę Atlikti veiksmus su daugianariais ir algebrinėmis trupmenomis Mokėti sutrumpintos daugybos formules (a ± b)^3= a^3±3a^2b+3ab^2± b^3 ir jas taikyti tapačiai pertvarkant reiškinius Taikyti sutrumpintos daugybos formules a^3± b^3= (a±b)(a^2ab+b^2) tapačiai pertvarkant reiškinius

Lygtys

Suprasti sąvokas lygtis, nežinomasis, lygties sprendinys, nežinomojo leistinųjų reikšmių sritis, ekvivalenčios lygtys Spręsti paprastas algebrines lygtis Žinoti ir mokėti taikyti kvadratinės lygties sprendinių radimo formules Spręsti paprastas f (x) × g (x) = 0 pavidalo lygtis

Suprasti ir gebėti vartoti (aiškinant uždavinių sprendimus) sąvokomis tapatybė, lygtis, nežinomasis, lygties sprendinys, nežinomojo leistinųjų reikšmių sritis, ekvivalenčios lygtys Žinoti ir mokėti taikyti pagrindinius lygčių pertvarkius, pakeičiančius jas ekvivalenčiomis lygtimis Mokėti išskirti dvinario kvadratą Suformuluoti, įrodyti ir taikyti Vieto bei jai atvirkštinę teoremas

Nelygybės

Suprasti sąvokas nelygybė, nelygybės sprendinys, nelygybės sprendinių aibė, ekvivalenčios nelygybės

Suprasti ir gebėti naudotis (aiškinant uždavinių sprendimus) sąvokomis nelygybė, nelygybės sprendinys, nelygybės sprendinių aibė, ekvivalenčios nelygybės Žinoti pagrindinius nelygybių pertvarkius, nelygybes pakeičiančius ekvivalenčiomis nelygybėmis, ir gebėti juos taikyti uždaviniams spręsti

Skaičių sekos

Suprasti ir mokėti naudotis skaičių sekos sąvoka aiškinant uždavinių sprendimus Atkurti seką, išreikštą n-ojo nario formule Užrašyti paprastos sekos n-ojo nario formulę

Aritmetinė progresija

Mokėti ir taikyti aritmetinės progresijos apibrėžimą, n-ojo nario ir n narių sumos formules sprendžiant nesudėtingus uždavinius Aritmetinėmis progresijomis aprašyti įvairias situacijas ir remiantis progresijų savybėmis argumentuoti uždavinių sprendimus

Geometrinė progresija

Mokėti ir taikyti geometrinės progresijos apibrėžimą, n-ojo nario ir n narių sumos formules sprendžiant nesudėtingus uždavinius Geometrinėmis progresijomis aprašyti įvairias situacijas ir remiantis progresijų savybėmis argumentuoti uždavinių sprendimus Taikyti begalinės nykstamosios geometrinės progresijos sumos formulę Išreikšti periodinę dešimtainę trupmeną paprastąja trupmena Mokėti ir taikyti sudėtinių procentų formulę uždaviniams spręsti

GEOMETRIJA

Planimetrija

Pagrindinės planimetrijos sąvokos

Atpažinti, pavaizduoti, apibūdinti ir klasifikuoti paprastas geometrines figūras Mokėti geometrinių figūrų elementų pavadinimus ir žinoti geometrinių figūrų pagrindines savybes Suprasti tiesių lygiagretumo ir statmenumo sąvokas Suprasti figūrų perimetro ir ploto sąvokas bei gebėti naudotis perimetro ir ploto savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius

Apibrėžti pagrindines geometrines figūras Argumentuoti planimetrijos uždavinių sprendimus remiantis geometrinių objektų apibrėžimais ir pagrindinėmis savybėmis Žinoti tiesių lygiagretumo ir statmenumo savybes ir gebėti jomis remtis sprendžiant uždavinius Gebėti naudotis figūrų perimetro ir ploto savybėmis sprendžiant uždavinius

Trikampiai

Atpažinti lygius arba panašius trikampius; remiantis trikampių lygumu ir panašumu spręsti paprastus uždavinius Naudotis masteliu Gebėti taikyti trikampio kraštinių ir kampų prieklausas (stačiojo trikampio kraštinių ir kampų ryšius, Pitagoro, sinusų ir kosinusų teoremas) paprastiems uždaviniams spręsti Mokėti pagrindines trikampio ploto formules ir jas taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Apibrėžti trikampių lygumą, panašumą bei taikyti trikampių lygumo ir panašumo požymius uždaviniams spręsti Mokėti įrodyti trikampio kampų sumos, Pitagoro, sinusų ir kosinusų teoremas; taikyti šias teoremas ir Pitagoro teoremai atvirkštinę teoremą sprendžiant uždavinius Mokėti įrodyti trikampio ploto formules, išreiškiant jį pagrindu ir aukštine arba dviem kraštinėm ir kampu tarp jų; taikyti įvairias trikampio ploto formules uždaviniams spręsti

Daugiakampiai

Atpažinti iškiluosius ir taisyklinguosius daugiakampius Mokėti trikampio ir keturkampio kampų sumos formules ir jas taikyti uždaviniams spręsti Klasifikuoti keturkampius ir naudotis jų savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius Mokėti stačiakampio, lygiagretainio, trapecijos plotų formules ir jas taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Suformuluoti ir įrodyti pagrindines lygiagretainio, rombo, stačiakampio, kvadrato ir trapecijos savybes Mokėti iškilojo bei taisyklingojo daugiakampio apibrėžimus Mokėti daugiakampio kampų sumos formulę ir ją taikyti uždaviniams spręsti Mokėti įrodyti lygiagretainio, trapecijos plotų formules ir jas taikyti uždaviniams spręsti

Apskritimas ir skritulys

Mokėti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules ir gebėti jas taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti Naudotis formulėmis apskaičiuojant apskritimo lanko ilgį, skritulio išpjovos ir nuopjovos plotą Skirti ir mokėti pavaizduoti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus; žinoti įbrėžtinio kampo teoremą ir mokėti ją taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti Žinoti apskritimo liestinių savybes ir mokėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti

Suformuluoti pagrindines apskritimo liestinių, kirstinių ir stygų savybes ir mokėti jas taikyti uždavinių sprendimams argumentuoti Taikyti įbrėžto į trikampį ir apibrėžto apie trikampį apskritimo savybes uždaviniams spręsti Suprasti įbrėžto į apskritimą daugiakampio ir apibrėžto apie apskritimą daugiakampio sąvokas Žinoti įbrėžto į apskritimą ir apibrėžto apie apskritimą keturkampio pagrindines savybes ir gebėti jas taikyti uždaviniams spręsti

Simetrijos

Paaiškinti sąvokas simetriška figūra, centrinė simetrija, ašinė simetrija Pavaizduoti paprastas figūras simetriškas duotosioms tiesės arba taško atžvilgiu bei nurodyti simetriškų figūrų simetrijos centrus arba ašis

Apibrėžti ašinę ir centrinę figūrų simetrijas bei remtis šiais apibrėžimais sprendžiant uždavinius

Stereometrija

Pagrindinės stereometrijos sąvokos

Atpažinti, pavaizduoti, apibūdinti ir klasifikuoti paprasčiausius stereometrinius objektus

Argumentuoti stereometrijos uždavinių sprendimus remiantis svarbiausių geometrinių objektų sąvokomis ir pagrindinėmis savybėmis Apibrėžti tiesės ir plokštumos lygiagretumo, tiesės ir plokštumos bei plokštumų statmenumo, kampo tarp tiesės ir plokštumos sąvokas, atstumo tarp taškų, tarp tiesių, tarp lygiagrečių plokštumų sąvokas, suprasti jų savybes ir mokėti jas taikyti sprendžiant uždavinius Taikyti trijų statmenų ir jai atvirkštinę teoremas uždavinių sprendimams argumentuoti

Geometriniai kūnai

Atpažinti, pavaizduoti piešiniais ir apibūdinti paprasčiausius geometrinius kūnus (prizmes, piramides, kūgius, ritinius, rutulius) bei jų paviršius; atpažinti taisyklingąsias piramides ir prizmes Apskaičiuoti paprasčiausių geometrinių kūnų paviršių plotus ir tūrius

Pavaizduoti piešiniais, apibūdinti ir klasifikuoti nesudėtingus geometrinius kūnus (prizmes, piramides, kūgius, ritinius, rutulius ir paprasčiausias jų kombinacijas) Argumentuoti uždavinių sprendimus remiantis geometrinių kūnų savybėmis Pavaizduoti įvairių kūnų paprastus pjūvius sprendžiant nesudėtingus uždavinius Apskaičiuoti prizmių, piramidžių, kūgių, ritinių, rutulių ir paprasčiausių jų kombinacijų paviršių plotus ir tūrius nuosekliai argumentuojant sprendimą

Vektoriai

Vektoriai plokštumoje ir erdvėje, koordinačių metodas

Apibrėžti vektorių lygumą, kolinearumą (lygiagretumą), statmenumą bei taikyti šiuos apibrėžimus Atlikti veiksmus su vektoriais; mokėti nustatyti, ar du vektoriai statmeni vienas kitam Apskaičiuoti atstumą tarp taškų Apskaičiuoti kampą tarp vektorių Apskaičiuoti atkarpos vidurio taško koordinates Taikyti vektorius ir koordinačių metodą nesudėtingiems uždaviniams spręsti

FUNKCIJOS IR ANALIZĖS PRADMENYS

Funkcija

Funkcija ir jos grafikas

Gebėti vartoti sąvokas funkcija, argumentas, funkcijos reikšmė, apibrėžimo sritis, reikšmių sritis, funkcijos reikšmių didėjimo ir mažėjimo intervalai, lyginė funkcija, nelyginė funkcija, funkcijos minimumas, maksimumas, funkcijos ekstremumo taškai, didžiausia ir mažiausia funkcijos reikšmės duotajame intervale sprendžiant paprasčiausius uždavinius

Gebėti apibrėžti sąvokas funkcija, funkcijos apibrėžimo sritis, reikšmių sritis, funkcijos reikšmių didėjimo ir mažėjimo intervalai, lyginė funkcija, nelyginė funkcija, funkcijos minimumas, maksimumas, funkcijos ekstremumo taškai, didžiausia ir mažiausia funkcijos reikšmės duotajame intervale ir jas vartoti sprendžiant nesudėtingus uždavinius Gebėti paprastais atvejais patikrinti, ar funkcija yra atvirkštinė duotajai funkcijai Gebėti taikyti ryšį tarp funkcijos ir jai atvirkštinės funkcijos grafikų sprendžiant paprastus uždavinius

Skaityti ir braižyti paprastų funkcijų grafikus

Braižyti nesudėtingų funkcijų, apibrėžtų baigtiniame intervale, grafikus ir funkcijų grafikų eskizus Naudotis funkcijų grafikais ar jų eskizais sprendžiant įvairius uždavinius

Funkcijų taikymai

Paaiškinti aprašytas funkcijomis nesudėtingas situacijas Gebėti aprašyti paprastas situacijas naudojantis funkcijomis

Taikyti funkcijas įvairiems uždaviniams spręsti

Laipsninės funkcijos

Pagrindinės laipsninių funkcijų savybės ir jų reikšmių skaičiavimas

Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų  ir  savybes paprastiems uždaviniams spręsti Naudojantis skaičiuokliu arba lentelėmis apskaičiuoti laipsninių funkcijų reikšmes

Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų  ir  savybes nesudėtingų uždavinių sprendimui argumentuoti Apskaičiuoti laipsninių funkcijų reikšmes

Atskiri laipsninių funkcijų atvejai

Taikyti pagrindines tiesinių, kvadratinių ir  funkcijų savybes nesudėtingiems uždaviniams spręsti Suprasti ir paprastais atvejais naudoti tiesioginio ir atvirkštinio proporcingumo sąvokas, mokėti spręsti proporcijas

Taikyti tiesinių, kvadratinių ir  funkcijų savybes uždavinių sprendimui argumentuoti Taikyti tiesioginį ir atvirkštinį proporcingumą uždaviniams spręsti

Lygtys ir nelygybės

Spręsti tiesines, kvadratines, bikvadratines, paprastas racionaliąsias ir iracionaliąsias lygtis bei dviejų lygčių sistemas, kurių viena lygtis yra tiesinė Sudaryti ir spręsti tiesines, kvadratines ir paprasčiausias racionaliąsias nelygybes su vienu kintamuoju

Sudaryti ir spręsti tiesines, kvadratines, bikvadratines, racionaliąsias lygtis bei nesudėtingas lygčių sistemas su dviem kintamaisiais Sudaryti ir spręsti nesudėtingas iracionaliąsias lygtis Sudaryti ir spręsti tiesines, kvadratines ir nesudėtingas racionaliąsias nelygybes bei nelygybių sistemas su vienu kintamuoju

Rodiklinės ir logaritminės funkcijos

Pagrindinės funkcijų savybės ir reikšmių apskaičiavimas

Suprasti, kas yra skaičiaus logaritmas Mokėti pavaizduoti paprasčiausių rodiklinių ir logaritminių funkcijų grafikų eskizus Naudojantis skaičiuokliu apskaičiuoti rodiklinių funkcijų reikšmes Naudojantis skaičiuokliu apskaičiuoti skaičiaus dešimtainio logaritmo reikšmes

Taikyti rodiklinių ir logaritminių funkcijų savybes uždavinių sprendimui argumentuoti Apskaičiuoti rodiklinių ir logaritminių funkcijų reikšmes

Lygtys ir nelygybės

Spręsti paprasčiausias rodiklines ir logaritmines lygtis Spręsti paprastasčiausias rodiklines nelygybes

Sudaryti ir spręsti nesudėtingas rodiklines ir logaritmines lygtis bei dviejų lygčių su dviem kintamaisiais sistemas, kurių viena lygtis yra rodiklinė arba logaritminė Sudaryti ir spręsti nesudėtingas rodiklines ir logaritmines nelygybes bei paprastas jų sistemas (su vienu kintamuoju)

Trigonometrinės funkcijos

Radianinis kampo matas

Suprasti radiano sąvoką Skaičiuokliu apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai žinomas radianinis matas, ir atvirkščiai

Apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai žinomas radianinis matas, ir atvirkščiai

Trigonometrinės funkcijos

Mokėti sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus Taikyti trigonometrinių funkcijų sinx, cosx, tgx savybes ir grafikus bei jų eskizus paprastiems uždaviniams spręsti Naudojantis skaičiuokliu arba lentelėmis apskaičiuoti trigonometrinių funkcijų reikšmes Žinoti to paties argumento trigonometrinių funkcijų pagrindinius sąryšius ir mokėti juos taikyti paprastiems trigonometriniams reiškiniams pertvarkyti ir trigonometrinių funkcijų reikšmėms apskaičiuoti Aprašyti trigonometrinėmis funkcijomis paprastas praktines situacijas

Taikyti trigonometrinių funkcijų sinx, cosx, tgx ir ctgx savybes ir grafikus bei jų eskizus uždavinių sprendimui argumentuoti Žinoti  ir  kampų trigonometrinių funkcijų reikšmes Apskaičiuoti trigonometrinių funkcijų reikšmes Įrodyti to paties argumento trigonometrinių funkcijų sąryšius bei gebėti juos taikyti uždaviniams spręsti Redukuoti trigonometrines funkcijas Taikyti dviejų kampų sumos ir skirtumo sinuso, kosinuso ir tangento bei trigonometrinių funkcijų sumos ir skirtumo formules bei jų išvadas nesudėtingiems reiškiniams pertvarkyti, trigonometrinių funkcijų reikšmėms apskaičiuoti Aprašyti trigonometrinėmis funkcijomis nesudėtingas praktines ir matematines situacijas

Funkcijos, atvirkštinės trigonometrinėms funkcijoms

Vartoti simbolius arcsin, arccos, arctg užrašant paprasčiausių trigonometrinių lygčių sprendinius Skaičiuokliu apskaičiuoti arksinuso, arkkosinuso ir arktangento reikšmes

Mokėti arksinuso, arkkosinuso, arktangento ir arkkotangento apibrėžimus, savybes ir grafikus bei juos taikyti uždaviniams spręsti Apskaičiuoti trigonometrinėms funkcijoms atvirkštinių funkcijų reikšmes

Trigonometrinės lygtys ir nelygybės

Spręsti  pavidalo lygtis, kai  yra elementarioji trigonometrinė funkcija

Spręsti nesudėtingas trigonometrines lygtis, paprastas nelygybes

Modulis

Modulis

Suprasti skaičiaus modulio sąvoką, gebėti apskaičiuoti paprastų reiškinių su moduliais reikšmes

Mokėti skaičiaus modulio apibrėžimą bei gebėti jį taikyti pertvarkant nesudėtingus reiškinius ir braižant nesudėtingų funkcijų grafikus Spręsti paprastas lygtis ir nelygybes su moduliais

Išvestinės

Funkcijos išvestinės samprata

Suprasti terminus argumento pokytis, funkcijos pokytis; išvestinę suvokti kaip funkcijos reikšmių kitimo greitį

Suprasti išvestinės geometrinę prasmę ir gebėti ja remtis sprendžiant nesudėtingus uždavinius Suprasti išvestinę kaip funkcijos reikšmių kitimo greitį ir taikyti šią sampratą nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Funkcijų išvestinių skaičiavimas ir taikymai

Naudojantis išvestinių skaičiavimo taisyklėmis mokėti apskaičiuoti daugianarių išvestines Naudojantis išvestinėmis mokėti tirti daugianariais apibrėžtas funkcijas (rasti reikšmių didėjimo ir mažėjimo intervalus, ekstremumų taškus, ekstremumus, didžiausią ir mažiausią reikšmes duotajame intervale, nubraižyti grafiką) Taikyti išvestines paprasčiausiems realaus turinio uždaviniams spręsti

Nesudėtingais atvejais taikyti laipsninės, rodiklinės, logaritminės, tiesioginių trigonometrinių funkcijų išvestinių formules ir funkcijų sumos, skirtumo, sandaugos, santykio, sudėtinės funkcijos išvestinių skaičiavimo taisykles Užrašyti funkcijos grafiko liestinės taške lygtį ir gebėti ją taikyti uždaviniams spręsti Gebėti atlikti funkcijos tyrimą ir jį argumentuoti Taikyti išvestines braižant funkcijų grafikus ir sprendžiant paprastas problemas Gebėti rasti paprasčiausių funkcijų pirmykštes funkcijas, mokėti apskaičiuoti paprastus apibrėžtinius integralus ir juos taikyti paprasčiausių kreivinių trapecijų plotams apskaičiuoti paprasčiausiose situacijose

Kombinatorika, tikimybės ir statistika

Kombinatorika

Galimybių medis

Nubraižyti galimybių medžius, kurių šakos tiesiogiai suskaičiuojamos, ir juos taikyti uždaviniams spręsti

Taikyti galimybių medžius uždavinių sprendimams aiškinti

Kombinatorinės sudėties ir daugybos taisyklės

Taikyti kombinatorinę sudėties taisyklę paprastiems uždaviniams spręsti Taikyti kombinatorinę daugybos taisyklę paprastiems uždaviniams spręsti

Suformuluoti ir paaiškinti kombinatorinę daugybos taisyklę Spręsti uždavinius, kurių sprendimuose kartu su daugybos taisykle reikia taikyti ir sudėties taisyklę arba kitus metodus

Skaičiaus faktorialas

Mokėti n! apibrėžimą ir apskaičiuoti konkrečių skaičių faktorialus Pertvarkyti nesudėtingus algebrinius reiškinius, kuriems užrašyti naudojami skaičių faktorialai

Deriniai

Apibrėžti derinį iš n elementų po m elementų, užrašyti derinių skaičiaus () formulę ir mokėti ją taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti Pertvarkyti paprastus algebrinius reiškinius ir spręsti lygtis su derinių skaičiaus simboliais

Tikimybės

Įvykio tikimybės klasikinis apibrėžimas

Atpažinti, kada galima taikyti klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą Apskaičiuoti paprastų įvykių tikimybes naudojantis klasikiniu įvykio tikimybės apibrėžimu Apskaičiuoti įvykiui priešingo įvykio tikimybę

Mokėti klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą ir gebėti paaiškinti, kada jis taikomas Taikyti klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą uždaviniams spręsti Apibrėžti ir mokėti paaiškinti bei pritaikyti įvykiui priešingą įvykį, įvykių sąjungą , sankirtą , įvykių nesutaikomumą

Nepriklausomi įvykiai

Žinoti dviejų įvykių nepriklausomumo apibrėžimą ir atpažinti nepriklausomus įvykius Apskaičiuoti dviejų nepriklausomų įvykių sankirtos tikimybę

Dviejų atsitiktinių įvykių nepriklausomumo sąvoką taikyti uždaviniams spręsti

Atsitiktiniai dydžiai ir jų skirstiniai

Rasti (apskaičiuoti ir užrašyti lentele) nesudėtingų atsitiktinių dydžių skirstinius remiantis klasikiniu įvykio tikimybės apibrėžimu ir įvykių nepriklausomumu Apskaičiuoti atsitiktinio dydžio (galinčio įgyti tik keletą skirtingų reikšmių) matematinę viltį, dispersiją bei vidutinį kvadratinį nuokrypį, medianą, kai duotas jo skirstinys Taikyti matematinę viltį ir dispersiją uždaviniams spręsti

Statistika

Imtis, imties vaizdavimas

Paprasčiausiais atvejais sutvarkyti duomenis ir nubraižyti imties dažnių arba santykinių dažnių diagramą

Sutvarkyti duomenis suskirstant imtį į intervalus ir nubraižyti dažnių arba santykinių dažnių diagramą

Imties skaitinės charakteristikos

Apskaičiuoti imties vidurkį Palyginti imtis remiantis vidurkiais

Apskaičiuoti imties vidurkį, dispersiją, modą, medianą, kvartilius Apskaičiuoti sugrupuotų duomenų vidurkį ir dispersiją Taikyti imties skaitines charakteristikas paprastiems uždaviniams spręsti“.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS