LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBO ARBITRAŽO NUOSTATŲ IR TREČIŲJŲ TEISMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. gegužės 25 d. Nr. 386
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. I-2387 „Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 386
DARBO ARBITRAŽO NUOSTATAI
1. Darbo arbitražas nagrinėja ginčus, iškilusius dėl reikalavimų, viršijančių darbdavio kompetenciją, kai atitinkamo organo ar pareigūno ir subjekto, iškėlusio reikalavimus, atstovai priima sprendimą perduoti šį ginčą nagrinėti darbo arbitražui (Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 5 straipsnis), taip pat kai reikalavimus, priskirtinus darbdavio kompetencijai ir perduotus nagrinėti taikinamajai komisijai, pastaroji nusprendžia perduoti nagrinėti darbo arbitražui (nurodytojo įstatymo 8 straipsnis).
2. Darbo arbitražą sudaro apygardos teismo teisėjas, paskirtas to teismo pirmininko, ir 6 arbitrai, paskirti konfliktuojančiųjų šalių. Paskirtas į arbitražą apygardos teismo teisėjas yra darbo arbitražo pirmininkas.
3. Darbo arbitražas sudaromas, jeigu apygardos teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra subjekto, iškėlusio reikalavimus, buveinė, pirmininkas, išnagrinėjęs šių nuostatų 1 punkte numatytus sprendimus ir juos priėmusių šalių prašymus, sutinka paskirti šio teismo teisėją darbo arbitražo pirmininku.
Paskirtas darbo arbitražo pirmininku teisėjas pasiūlo konfliktuojančiosioms šalims, kad jos ne vėliau kaip per 3 dienas paskirtų į darbo arbitražą po 3 arbitrus. Arbitrais gali būti tik asmenys, nesuinteresuoti ginčo išsprendimo rezultatais.
4. Darbo arbitražo pirmininkas, gavęs iš apygardos teismo pirmininko nagrinėtino ginčo medžiagą, numato ją nagrinėti arbitražo posėdyje ir apie posėdžio vietą bei laiką praneša konfliktuojančiosioms šalims. Į šį posėdį pakviečiami arbitrai, prireikus – ir liudytojai, ekspertai, be to, surenkami būtini dokumentai.
Atlikdamas parengiamuosius veiksmus, darbo arbitražo pirmininkas vadovaujasi atitinkamomis civilinio proceso normomis.
5. Darbo arbitražo posėdyje dalyvauja konfliktuojančiosios šalys arba jų atstovai. Posėdyje dalyvaujantys asmenys darbo arbitražo pirmininko pasirinkta tvarka išdėsto savo argumentus dėl iškeltų reikalavimų, atsakymus į juos bei savo prašymus dėl būsimo sprendimo. Posėdyje dalyvaujantiems asmenims klausimus gali užduoti darbo arbitražo pirmininkas, arbitrai ir priešingos pusės dalyviai.
Posėdyje dalyvaujantys asmenys turi teisę reikšti savo pastabas dėl kitų asmenų paaiškinimų, ekspertų išvadų ir nagrinėjamų dokumentų.
6. Arbitražo posėdžio eiga protokoluojama. Protokolą rašo darbo arbitražo pirmininko pakviesta teismo sekretorė.
Protokolą pasirašo darbo arbitražo pirmininkas ir sekretorė.
7. Užbaigus nagrinėti ginčą posėdyje, priimamas balsų dauguma darbo arbitražo sprendimas. Sprendimas įforminamas pagal nuostatus, artimus civilinio proceso normoms, reglamentuojančioms civilinės bylos sprendimo priėmimą. Jis turi būti argumentuotas ir įtikinamas.
Sprendimą pasirašo darbo arbitražo pirmininkas ir visi arbitrai.
Sprendimas paskelbiamas posėdyje dalyvavusiems asmenims, o jo nuorašai ne vėliau kaip per 5 dienas išsiunčiami konfliktuojančiosioms šalims.
Darbo arbitražo sprendimas neapskundžiamas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 386
TREČIŲJŲ TEISMO NUOSTATAI
1. Trečiųjų teismas nagrinėja kolektyvinius ginčus, iškilusius dėl reikalavimų, viršijančių darbdavio kompetenciją, kai atitinkamas organas ar pareigūnas ir subjekto, iškėlusio reikalavimus, atstovai priima bendrą sprendimą perduoti šį ginčą nagrinėti trečiųjų teismui, taip pat kai šiam teismui perduotas nagrinėti kolektyvinis ginčas, priklausantis darbdavio kompetencijai.
Kolektyvinį ginčą nagrinėti trečiųjų teismui perduoda taikinimo komisija, jeigu nebuvo susitarta dėl visų ar dalies reikalavimų.
2. Trečiųjų teismas kolektyviniam ginčui spręsti kiekvieną kartą sudaromas specialia ginčo šalių rašytine sutartimi.
Sutartyje turi būti nurodyta sutarties surašymo vieta ir laikas, šalių pavadinimas, ginčo dalykas ir paskirtų teisėjų pavardės.
Po vieną ar po kelis teisėjus skiria kiekviena iš kolektyvinio ginčo šalių, o vieną teisėją šalys skiria bendrai. Teisėjais gali būti tik asmenys, nesuinteresuoti ginčo išsprendimo rezultatais. Paskirti teisėjai iš savo tarpo išrenka trečiųjų teismo pirmininką.
Negali būti trečiųjų teismo teisėjais dalyvaujančios kolektyviniame ginče įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojai, nepilnamečiai asmenys bei asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba.
Neleidžiama keisti teisėjų iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos.
3. Nagrinėdamas kolektyvinį ginčą, trečiųjų teismas išklauso šalių paaiškinimus, susipažįsta su pateiktais dokumentais bei kita ginčui išspręsti reikalinga informacija.
Prireikus teismas gali išklausyti specialistų išvadų.
Teismui nagrinėjant kolektyvinį ginčą, rašomas protokolas.
4. Trečiųjų teismo sprendimas priimamas balsų dauguma ir išdėstomas raštu. Jame turi būti nurodoma:
sprendimo priėmimo laikas bei vieta;
teismo sudėtis;
kolektyvinio ginčo šalių sutartis, kuria remiasi teismas;
kolektyvinio ginčo šalių pavadinimas;
kolektyvinio ginčo dalykas;
motyvai, kuriais remdamasis teismas padarė savo išvadas;
išvados.
Sprendimą pasirašo visi trečiųjų teismo teisėjai.
Priimtas sprendimas tuojau paskelbiamas, be to, pranešamas darbuotojų kolektyvui per jo įgaliotinius ar per vietos informacijos priemones.