LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO PRIĖMIMO
2006 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičius, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. X-922 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ 2 straipsnyje ir 2 priedėlyje išdėstyto prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3, 16 straipsniams.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
Pareiškėjas – Seimas 2006 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą Nr. X-922 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ (toliau – ir Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimas), kurio 2 straipsnyje ir 2 priedėlyje yra išdėstytas prašymas Konstituciniam Teismui ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui“ (toliau – ir Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3, 16 straipsniams.
Šis pareiškėjo – Seimo prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. gruodžio 12 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjo – Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarime išdėstytas prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3, 16 straipsniams, Konstituciniame Teisme buvo gautas tuo metu, kai Konstitucinis Teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nutarimo konstitucinės justicijos byloje Nr. 30/03 pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:
– Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 15 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija finansuojama iš pajamų, gautų už reklamą ir iš komercinės veiklos, 15 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija savarankiškai vykdo komercinę veiklą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2, 3, 4 dalims;
– Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius), 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kanalai (radijo dažniai) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoms transliuoti skiriami ne konkurso būdu, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 2, 3, 4 dalims.
2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas, Konstitucinis Teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų, išskyrus procesinių sprendimų dėl kitos bylos skyrimo nagrinėti teisminiame posėdyje ar dėl bylos nagrinėjimo termino pratęsimo priėmimą.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, arba kai gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento dekretas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būti atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.
Konstitucinio Teismo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį aiškinant kartu su Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi konstatuotina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti draudimai Konstituciniam Teismui priimti kitus, išskyrus Konstitucinio Teismo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodytus procesinius sprendimus, netaikomi tiems atvejams, kai Konstituciniame Teisme yra gaunami Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti Respublikos Prezidento teikimas arba Seimo nutarimas. Taigi tokiais atvejais Konstitucinis Teismas pagal Konstitucinio Teismo įstatymą turi įgaliojimus Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje spręsti, ar priimti prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme, ir neatidėjęs dar tuo metu nebaigtos nagrinėti konstitucinės justicijos bylos.
II
1. Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo 2 straipsnyje nustatyta:
„Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui (2 priedėlis).“
Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo 2 priedėlyje „Prašymas ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus“ yra pateikti motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo – Seimo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3, 16 straipsniams.
2. Ginčijamo Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo priėmimo metu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnis buvo išdėstytas 1997 m. lapkričio 4 d. redakcija, o 16 straipsnis – 2001 m. gruodžio 17 d. redakcija.
3. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje „Privatizavimo institucijos“ (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) nustatyta:
„1. Privatizavimo institucijos yra:
2) savivaldybių turto fondai ar kiti savivaldybių administracijos padaliniai (toliau – savivaldybių turto fondai). Savivaldybės taryba turi teisę nesteigti šios savivaldybių turto privatizavimo institucijos ir įgalioti merą sudaryti sutartį su Turto fondu dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų privatizavimo.
2. Vyriausybės nutarimai privatizavimo klausimais, priimti vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, yra privalomi valstybės bei privatizavimo institucijoms.
4. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnyje „Viešas konkursas“ (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) nustatyta:
„1. Viešas konkursas – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas potencialiam pirkėjui konkurso laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus darbo vietų minimalius reikalavimus, yra geriausi. Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo.
2. Viešo konkurso būdas gali būti taikomas tik tokiems privatizavimo objektams, kurių privatizavimo sąlygas ir kitus įsipareigojimus potencialus pirkėjas turi teisę įgyvendinti.
3. Privatizuojant valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės akcijas viešo konkurso būdu, Vyriausybės nustatyta tvarka šios įmonės darbuotojams gali būti pasiūlyta nominalia kaina įsigyti iki 5 procentų valstybei (savivaldybei) priklausančių akcijų. Šis pasiūlymas netaikomas toms valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoms įmonėms, kurioms valstybė (savivaldybė), pardavusi 5 procentus akcijų, perduotų savo kontrolę, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnyje, ar tokiu atveju, kai įmonės akcijas įmonės darbuotojai jau yra įsigiję pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
5. Nors pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas neprieštarauja inter alia Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo visam 3 straipsniui (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) ir visam 16 straipsniui (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija), iš prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjui abejonių kilo dėl Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo atitikties minėto įstatymo 3 straipsnio 2 daliai (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) ir 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 dalies (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostatai „Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“.
6. Pareiškėjo abejonės dėl Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui yra grindžiamos tuo, kad, jo nuomone, šis Vyriausybės nutarimas prieštarauja pareiškėjo nurodytoms Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatoms.
7. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas neprieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsniui (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija), 16 straipsniui (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija), traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar šis Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija), 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 dalies (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostatai „Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“.
8. Pareiškėjo – Seimo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija), 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 dalies (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostatai „Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“, priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.
9. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą, turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes. Tai, kad šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu yra priimamas pareiškėjo – Seimo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai (1997 m. lapkričio 4 d.), 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 dalies (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostatai „Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“, negali būti interpretuojama taip, esą Konstitucinis Teismas visas šiame prašyme nurodytas aplinkybes a priori laiko nustatytomis, o visus šiame prašyme išdėstytus argumentus – pagrįstais ir (arba) teisiniais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 26, 28 ir 63 straipsniais,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Priimti Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. X-922 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ (Žin., 2006, Nr. 134-5065) išdėstytą prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5628) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija), 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 dalies (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostatai „Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis