SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMŲ DAVIMO TAISYKLIŲ

 

1991 m. liepos 29 d. Nr. 104/246

Vilnius

 

 

1. Tvirtinti Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisykles (pridedamos).

2. Nustatyti, kad Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės įsigalioja nuo 1991 m. liepos 1 d.

3. Priimant žiniai, kad nuo 1991 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimo tvarka, leisti gydymo ir profilaktikos įstaigų gydytojų konsultacinėms komisijoms išduoti atgaline data nedarbingumo lapelius anksčiau galiojusios nedarbingumo lapelių davimo instrukcijos nenumatytais atvejais, kai apdraustieji kreipėsi į gydymo įstaigas turėdami teisę gauti laikinojo nedarbingumo pašalpą nuo liepos 1 d. iki šio įsakymo gavimo dienos.

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS                                   SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRO                                                              MINISTRAS

PIRMASIS PAVADUOTOJAS                             

A. DOBRAVOLSKAS                                            A. BLAŽYS

 


 

TVIRTINU:

TVIRTINU:

Lietuvos Respublikos

Lietuvos Respublikos

Socialinės apsaugos

Sveikatos apsaugos

ministras

ministro pirmasis pavaduotojas

A. Dobravolskas

A. Blažys

1991 m. liepos 29 d.

1991 m. liepos 29 d.

 

Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės

 

I. Bendroji dalis

1.1. Nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti laikinojo nedarbingumo pašalpą.

1.2. Nedarbingumo pažymėjimus apdraustiesiems duoda Sveikatos apsaugos ministerijos, vietinių valdymo organų, Vidaus reikalų ministerijos medicinos skyriaus, avio ir geležinkelio gydymo ir profilaktikos įstaigų gydytojai.

Gydymo ir profilaktikos įmonių (individualių, ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių), gavusių nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijos leidimus (licencijas), gydytojai nedarbingumo pažymėjimus gali duoti tik šioms įmonėms sudarius su Valstybinio socialinio draudimo valdybos rajonų (miestų) skyriais sutartis, kuriose turi būti aptartos konkrečios nedarbingumo pažymėjimų gavimo sąlygos.

1.3. Nedarbingumo pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatytas laikinasis nedarbingumas, išskyrus gydymo stacionare atvejus.

Psichiatrinių gydymo įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (toliau GKK), suderinusios su valstybinio socialinio draudimo valdybos rajonų (miestų) skyriais, nedarbingumo pažymėjimus sergantiems psichinėmis ligomis gali duoti ir atgaline data.

1.4. Ligoniams, kurie siunčiami konsultacijai ar gydymui į kitus miestus arba už respublikos ribų, nedarbingumo pažymėjimus gydytojai duoda kartu su skyrių vedėjais.

1.5. Už Respublikos ribų gautus dokumentus apie respublikos apdraustųjų laikinąjį nedarbingumą, gydytojai keičia į nedarbingumo pažymėjimus tik gavę valstybinio socialinio draudimo valdybos ar (miestų) skyrių leidimus.

1.6. Sportininkams – profesionalams nedarbingumo pažymėjimus gali duoti gydytojai tik tų sporto medicinos centrų, kurie turi valstybinio socialinio draudimo valdybos rajonų (miestų) skyrių leidimus.

1.7. Laivų, kuriuose nedirba gydytojai, darbuotojams, susirgusiems laivams esant jūroje arba užsienio uostuose, nedarbingumo pažymėjimus duoda medicinos felčeriai.

1.8. Kosmetologinių gydyklų gydytojai – chirurgai nedarbingumo pažymėjimus gali duoti tik nedarbingiems asmenims, operuotiems stacionare dėl kosmetinių defektų, kurie trukdė jų profesiniam darbingumui.

1.9. Gydytojai nedarbingumo pažymėjimų dublikatus gali duoti tik apdraustiesiems pateikus iš darboviečių pažymas, kad pagal tokius nedarbingumo pažymėjimus laikinojo nedarbingumo pašalpos neišmokėtos.

1.10. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti valstybinio socialinio draudimo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigoti pareigūnai.

2. Nedarbingumo pažymėjimų davimas dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų

2.1. Nedarbingumo pažymėjimai laikinai nedarbingiems dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų duodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki jo atstatymo arba kol medicininės darbingumo ekspertizės komisijos (toliau MDEK) nustato invalidumą.

2.2. Nedarbingumo pažymėjimus ambulatoriniam gydymui, išskyrus atvejus, numatytus 2.3. punkte, gydytojai vienasmeniškai gali duoti ne ilgiau kaip 21 kalendorinei dienai, duodami ir tęsdami kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.

2.3. Nedarbingumo pažymėjimus ambulatoriniam gydymui dėl rentgenologiškai patvirtintų kaulų lūžių ir stambiųjų kaulų sąnarių išnirimų, o taip pat sausgyslių trūkimų ar plyšimų gydytojai traumatologai arba chirurgai vienasmeniškai gali duoti ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, duodami ir tęsdami kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

2.4. Taisyklių 2.2. ir 2.3. punktuose nurodytam laikotarpiui praėjus, nedarbingumo pažymėjimus tęsia gydytojai kartu su skyrių vedėjais kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

Jei laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, ligonius turi apžiūrėti GKK ir įvertinti jų gydymą bei darbingumą.

2.5. Ligoniai, kurių darbingumas sutrinka ilgam ar pastoviai, siunčiami į MDEK ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų nepertraukiamo darbingumo sutrikimo arba ne vėliau kaip po 153 kalendorinių dienų, sergant ta pačia liga su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.

2.6. Sergantieji tuberkulioze turi būti siunčiami į MDEK ne vėliau kaip po 244 kalendorinių dienų nepertraukiamo darbingumo sutrikimo arba ne vėliau kaip po 305 kalendorinių laikinojo nedarbingumo dienų, pakartotinai susirgus tuberkulioze per paskutinius 12 mėnesių, įskaitant ir gydymo tuberkuliozės sanatorijoje laikotarpį.

2.7. Jei MDEK invalidumo grupės nenustato, o ligoniai vis dar yra laikinai nedarbingi, nedarbingumo pažymėjimai tęsiami iki ligoniai pasveiks arba bus pakartotinai pasiųsti į MDEK.

Ligoniai pakartotinai siunčiami į MDEK ne vėliau kaip po 61 kalendorinės dienos nuo paskutinės MDEK apžiūrėjimo datos.

2.8. Jei ligoniai be svarbių priežasčių paskirtu laiku neatvyksta pirminiam patikrinimui į MDEK, nedarbingumo pažymėjimai jiems toliau netęsiami, o režimo pažeidimo skiltyje įrašomas režimo pažeidimas ir data, kada ligonis turėjo būti apžiūrėtas MDEK.

Naujas nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas, tik MDEK patvirtinus ligonio nedarbingumą.

2.9. Nedarbingumo pažymėjimai ligoniams, kurie gydomi stacionare, duodami išvykstant iš stacionaro arba tiek kartų per mėnesį, kiek kartų jų darbovietėse mokami atlyginimai.

Pasveikusiems ligoniams, išvykus iš stacionaro, nedarbingumo pažymėjimai užbaigiami tą pačią dieną. Jei skiriamas ambulatorinis gydymas, gydytojai kartu su skyrių vedėjais tęsia nedarbingumo pažymėjimus iki tada, kada ligoniai privalo atvykti į gydymo įstaigą arba iškviesti gydytoją į namus, bet ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

2.10. Laikinai nedarbingiems ligoniams, atvykusiems su siuntimais į specializuotas reabilitacijos įstaigas, nedarbingumo pažymėjimus duoda šių įstaigų gydytojai kartu su skyrių vedėjais reikiamam gydymo laikotarpiui.

Tokia pat tvarka čia tęsiami nedarbingumo pažymėjimai, išduoti ligoniams gydymo ir profilaktikos įstaigose.

2.11. Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligų ar traumų, trijų kalendorinių dienų po savanoriško išėjimo iš darbo arba atleidimo su teise gauti išeitinę pašalpą laikotarpiu, nedarbingumo pažymėjimai išduodami ir tęsiami taisyklėse nustatyta tvarka.

2.12. Nedarbingumo pažymėjimai neduodami:

- darbingiems asmenims jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu;

- asmenims, sužalojusiems savo arba savo globotinių sveikatą, kad išvengtų darbo ar kitokių pareigų arba apsimetusiems sergančiais (simuliantams);

- asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo tiesioginė priežastis yra alkoholio, toksinių ar narkotinių medžiagų vartojimas.

Tais atvejais, kai savanoriškai gydomasi stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, gydytojai kartu su skyrių vedėjais, išrašydami ligonius iš stacionaro, duoda jiems nedarbingumo pažymėjimus 14 kalendorinių dienų, bet tam pačiam ligoniui tik vieną kartą per kalendorinius metus.

 

3. Nedarbingumo pažymėjimų davimas sergančiam šeimos nariui slaugyti

3.1. Nedarbingumo pažymėjimai šeimos nariams slaugyti duodami, kai sergantiems šeimos nariams būtina slauga.

3.2. Sergantiems vaikams iki 14 metų amžiaus slaugyti namuose nedarbingumo pažymėjimus gydytojai duoda vienasmeniškai ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, duodami ir tęsdami pirmą kartą ne ilgiau kaip po 5 kalendorines dienas.

3.3. Sergantiems vaikams iki 5 metų amžiaus slaugyti stacionare nedarbingumo pažymėjimai duodami visam būtinam slaugyti laikotarpiui, o vaikų nuo 5 iki 14 metų amžiaus – būtinam slaugymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

3.4. Sergančių 14 metų amžiaus ir vyresnių vaikų, o taip pat suaugusių šeimos narių slaugymui nedarbingumo pažymėjimus gydytojai duoda būtinam slaugymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.

3.5. Jei vienu metu suserga keli šeimos nariai, nedarbingumo pažymėjimas jiems slaugyti duodamas tik vienam slaugančiam asmeniui, o šeimos nariams susirgus skirtingu laiku – 3.1. – 3.4. punktuose nurodyta tvarka.

3.6. Jei slaugomas ligonis suserga kita liga, be pertraukos tarp jos ir ankstesnės, naujas nedarbingumo pažymėjimas neduodamas, o tęsiamas pirminis.

4. Nedarbingumo pažymėjimų davimas nėščioms ir gimdyvėms bei asmenims, įvaikinusiems naujagimius

4.1. Moterims, suėjus 28 nėštumo savaitėms ir vėliau, nedarbingumo pažymėjimus nėštumo ir gimdymo atostogoms moterų konsultacijų gydytojai duoda 126 kalendorinėms dienoms.

Sunkaus arba daugiavaisio gimdymo atvejais nedarbingumo pažymėjimus gimdymo skyrių gydytojai kartu su skyrių vedėjais duoda dar 14 kalendorinių dienų.

4.2. Moterims, pagimdžiusioms suėjus 22 nėštumo savaitėms, gimdymo skyrių gydytojai nedarbingumo pažymėjimus duoda 28 kalendorinėms dienoms.

Jei kūdikiai gyvena 28 dienas ir ilgiau, nedarbingumo pažymėjimus moterų konsultacijų gydytojai kartu su skyrių vedėjais duoda dar 28 kalendorinėms dienoms.

4.3. Asmenims, įvaikinusiems kūdikius, nedarbingumo pažymėjimus gydymo ir profilaktikos įstaigų GKK, gavusios dokumentus apie įvaikinimą, gali duoti 56 kalendorinėms dienoms nuo kūdikio gimimo dienos.

9.2. Kodavimo talonuose skiltis „gavėjo kodas (...) ir „gydytojo kodas“ gydytojai užpildo pagal gavėjo ir savo (...) draudimo pažymėjimus, „gydymo įstaigos kodas“ – pagal įmonių (...) rejestrą, o likusius kodus – pagal atitinkamas nedarbingumo pažymėjimų skiltis.

9.3. Kodavimo talonuose ir nedarbingumo pažymėjimuose formos Nr. 16-LN eilučių kodai nurodomi pagal galutines diagnozes.

9.4. Nedarbingumo pažymėjimuose ir jų šaknelėse gydymo ir profilaktikos įstaigų pavadinimai ir adresai turi būti įrašomi aiškiai arba žymimi spaudu. Užbaigti nedarbingumo pažymėjimai patvirtinami gydymo ir profilaktikos įstaigos antspaudu.

9.5. Visi išduodami nedarbingumo pažymėjimai registruojami nedarbingumo pažymėjimų registravimo žurnale (forma Nr. 036/a). Čia turi būti įrašomos nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir užbaigimo datos, o taip pat pirminė ir galutinė diagnozės.

9.6. Gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami nedarbingumo pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri ligonius ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus ir objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą.

9.7. Medicininiai dokumentai, pagrindžiantys laikinąjį nedarbingumą, turi būti laikomi gydymo ir profilaktikos įstaigose, o nedarbingumo pažymėjimai pas ligonius (išskyrus gydymo stacionaruose atvejus).

10. Medicininė pažyma

10. Tais atvejais, kai valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apdraustieji neturi teisės į laikinojo nedarbingumo pašalpą ar jiems neužtenka numatyto laikotarpio nedarbingumo pažymėjimui gauti, duodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Medicininė pažyma taip pat duodama asmenims, kurie nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

Medicininę pažymą asmenims, kurie pagal Gyventojų užimtumo įstatymą yra pripažinti bedarbiais ir įregistruoti teritorinėje darbo biržoje, gydytojai duoda dėl ligų, traumų, protezavimo, (...), šeimos nario slaugymo, o taip pat dėl nėštumo ir gimdymo.

Pažyma yra griežtos atskaitomybės dokumentas, kurio formą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Valstybinio socialinio draudimo valdyba.

11. Gydytojo atsakomybė ir jo veiksmų apskundimas

11.1. Už laikinojo nedarbingumo ekspertizės organizavimą gydymo profilaktikos įstaigoje atsako jos vadovas.

11.2. Už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą atsako ją atliekantis gydytojas.

11.3. Už nepagrįstą nedarbingumo pažymėjimo davimą ar tęsimą gydytojui taikoma drausminė atsakomybė, o esant sąmoningam (...) baudžiamoji atsakomybė.

11.4. Už neteisingą laikinojo nedarbingumo ekspertizės (...) ir nedarbingumo pažymėjimų davimo tvarkos pažeidimus Valstybinio socialinio draudimo valdybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu gydytojas gali būti peratestuojamas dėl jo profesinio tinkamumo.

11.5. Laikinojo nedarbingumo pašalpą, išmokėtą pagal nepagrįstai duotus ar tęstus nedarbingumo pažymėjimus, Valstybinio socialinio draudimo valdybos rajonų (miestų) skyriai neginčo tvarka išieško iš gydymo ir profilaktikos įstaigų, o pastarosios – įstatymo nustatyta tvarka – iš kaltų gydytojų.

11.6. Apdraustųjų pretenzijas dėl gydytojų, vykdančių laikinojo nedarbingumo ekspertizę, veiksmų sprendžia gydymo ir profilaktikos įstaigų GKK kartu su Valstybinio socialinio draudimo valdybos rajonų (miestų) skyriais, o dėl pastarųjų veiksmų – Sveikatos apsaugos (...).

 

______________