LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS RAJONO TARYBOS 1991 M. KOVO 6 D. SPRENDIMO „DĖL 1991 M. KOVO 17 D. TSRS REFERENDUMO IR ŠALČININKŲ RAJONO TARYBOS 1991 M. KOVO 8 D. SPRENDIMO „DĖL SĄLYGŲ DALYVAUTI 1991 M. KOVO 17 D. TSRS REFERENDUME SUDARYMO RAJONO RINKĖJAMS“
1991 m. kovo 12 d. Nr. I-1139
Vilnius
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pažymi, kad Vilniaus rajono Tarybos 1991 m. kovo 6 d. sprendimas „Dėl 1991 m. kovo 17 d. TSRS referendumo“ ir Šalčininkų rajono Tarybos 1991 m. kovo 8 d. sprendimas „Dėl sąlygų dalyvauti 1991 m. kovo 17 d. TSRS referendume sudarymo rajono rinkėjams“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Aktui dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo bei Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ 2 punktui, kuriuo nutrauktas 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio Įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų galiojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tie sprendimai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 3 straipsnio, 78 straipsnio 19 punkto, 105 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 7 straipsnio reikalavimus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 125 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 27 straipsniu, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Panaikinti Vilniaus rajono Tarybos 1991 m. kovo 6 d. sprendimą „Dėl 1991 m. kovo 17 d. TSRS referendumo“ ir Šalčininkų rajono Tarybos 1991 m. kovo 8 d. sprendimą „Dėl sąlygų dalyvauti 1991 m. kovo 17 d. TSRS referendume sudarymo rajono rinkėjams“.
2. Pripažinti, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių valdžios ir valdymo organų bei pareigūnų veiksmai, tarp jų ir žemesniosios pakopos savivaldybių atžvilgiu, siekiantys vykdyti bet kokius TSRS įstatymus arba įsakymus dėl referendumo surengimo, yra ir bus neteisėti.