VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA

Į S A K Y M A S

DĖL BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUSOJO TIPO SAUGYKLOMS, VD-B-03-99, PATVIRTINIMO

1999 m. birželio 21 d. Nr. 17

Vilnius

Vadovaudamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų (Žin., 1992, Nr. 32-1004) 7 skyriaus 7.1 p.,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Bendruosius reikalavimus panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugykloms, Vd-b-03-99.

2. Nustatyti, kad Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugykloms, Vd-b-03-99, įsigalioja nuo jų paskelbimo.

VIRŠININKAS                                                                                                                    S. KUTAS

______________

patvirtinta

Valstybinės atominės energetikos

saugos inspekcijos viršininko

1999 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 17

BENDRIEJI REIKALAVIMAI PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUSOJO TIPO SAUGYKLOMS VD-B-03-99

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Administracinė vadovybė – vadovaujantysis personalas, kuriam priskirtos teisės bei pareigos ir kuris atsako už saugyklos eksploataciją.

2. Aikštelė – apibrėžtų ribų teritorija, kurioje statoma, yra pastatyta arba tiriama galimybė pastatyti saugyklą.

3. Aikštelės parinkimas – tinkamos aikštelės parinkimo procesas, įskaitant pagrindinių siūlomos saugyklos projekto kriterijų nustatymą ir įvertinimą.

4. ALARA (angl. „as low as reasonably achievable“ santrumpa) – mažas lygis, kokį įmanoma ir yra tikslinga pasiekti – optimizavimo principas, kuriuo remiantis saugykla turi būti suprojektuota, pastatyta ir eksploatuojama taip, kad darbuotojų ir gyventojų apšvita bei poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma maži, atsižvelgiant į ekonomines ir socialines sąlygas.

5. Priėmimas ir perdavimas eksploatuoti – procesas, kurio metu pastatytos saugyklos sistemos ir elementai rengiami eksploatacijai ir tikrinama, ar jie atitinka projektą bei pageidaujamus darbo parametrus.

6. Avarija – saugyklos eksploatacijos sutrikimas, kurio metu radioaktyvieji produktai ir (arba) jonizuojančioji spinduliuotė pasklinda už numatytų projekte normalios eksploatacijos ribų, viršydami nustatytas saugios eksploatacijos normas.

7. Avarinė situacija – saugyklos būsena, charakterizuojama saugios eksploatacijos ribų ir (arba) sąlygų pažeidimu, nesukėlusiu avarijos.

8. Didžiausi leistini kiekiai – valstybės valdymo ir priežiūros institucijų nustatyti didžiausi leistini radioaktyviųjų išmetalų ir nuotėkų į vandenį kiekiai.

9. Eksploatacija – visa veikla siekiant saugiu būdu pasiekti tikslą, dėl kurio ir buvo pastatyta saugykla, įskaitant panaudoto branduolinio kuro priežiūrą, saugojimą, grąžinimą (esant būtinybei), visų saugyklos sistemų ir elementų techninį aptarnavimą, nuolatinę kontrolę, inspekcijas bei bandymus eksploatacijos metu ir kitą su tuo susijusią veiklą.

10. Eksploatacijos nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas siekiant sutvarkyti saugyklą, kai nusprendžiama, kad ji niekada nebus naudojama pagal savo pagrindinę paskirtį.

11. Eksploatacinės ribos – saugyklos sistemų bei elementų ir visos saugyklos projekte nurodyta normalios eksploatacijos parametrų ir charakteristikų visuma.

12. Eksploatuojanti organizacija – ūkio subjektas, turintis licenciją ir materialinių bei finansinių išteklių eksploatuoti saugyklą ir atsakingas už jos saugos būklę.

13. Elementai – įrengimai, prietaisai, vamzdynai, kabeliai, statybinės konstrukcijos ir kiti gaminiai, užtikrinantys duotosios funkcijos savarankišką (arba sistemoje) vykdymą. Projekte, atliekant patikimumo ir saugos analizę, jie laikomi struktūriniais vienetais.

14. Fizinė sauga – organizacinių ir techninių priemonių visuma, kurios tikslas yra apsaugoti branduolinius įrenginius ir branduolines bei radioaktyviąsias medžiagas nuo neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo ir nuo nesankcionuoto pašalinių asmenų patekimo į saugyklos teritoriją.

15. „Karštieji bandymai“ – bandymai, kurių metu į konteinerį patalpinamas panaudotas branduolinis kuras ir konteineris nuvežamas į saugyklą.

16. Kokybės užtikrinimas – planuojamų ir kokybės sistemos pagalba atliekamų bei reikiamu būdu parodomų sistemingų veiksmų visuma, kuria siekiama sukurti pasitikėjimą, kad saugykla atitinka kokybės reikalavimus.

17. Leidimas – valstybės valdymo ir priežiūros institucijos oficialus dokumentas, išduotas eksploatuojančiai organizacijai saugyklos statybai ar „karštiesiems bandymams“.

18. Licencija – valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotas oficialus dokumentas, kuris suteikia teisę laikantis nustatytų sąlygų ir reikalavimų eksploatuoti saugyklą arba nutraukti jos eksploataciją.

19. Licenciatas – juridinis asmuo, turintis valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotą licenciją eksploatuoti saugyklą arba nutraukti jos eksploataciją ir atsakingas už jos saugos būklę.

20. Neprojektinė avarija – avarija, įvykusi dėl nenumatytų projektinėms avarijoms pradinių įvykių, esant ne tik vienetiniam gedimui, lydima personalo klaidingų veiksmų arba sąlygota dar kitų, nenumatytų projektinėse avarijose saugos sistemų ir elementų gedimų, galinčių sukelti sunkius panaudoto branduolinio kuro konteinerių konstrukcijos pažeidimus, sunkius paties panaudoto branduolinio kuro pažeidimus ir skilimo produktų išsiveržimą į aplinką.

21. Normali eksploatacija – saugyklos eksploatacija laikantis projekte ir licencijoje nurodytų ribų ir sąlygų.

22. Normalios eksploatacijos sistemos ir elementai – sistemos ir elementai, skirti normaliai saugyklos eksploatacijai vykdyti.

23. Normos ir taisyklės – normos, taisyklės, nuostatai, vadovai ir kiti norminiai techniniai dokumentai, kuriuos taikyti branduolinėje energetikoje sutinka valstybės valdymo ir priežiūros institucijos.

24. Panaudotas branduolinis kuras – reaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas branduolinis kuras, jeigu reaktorių eksploatuojanti organizacija valstybės valdymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka įformina, kad jis nebebus naudojamas reaktoriuose.

25. Panaudoto branduolinio kuro saugykla – kompleksas, suprojektuotas ir pastatytas panaudotam branduoliniam kurui, išimtam iš reaktoriaus baseino, laikinai saugoti sausojo tipo konteineriuose iki jų galutinio laidojimo.

26. Pareiškėjas – eksploatuojanti organizacija, pateikianti paraišką gauti licenciją saugyklos eksploatacijai ir eksploatacijos nutraukimui ar leidimą saugyklos statybai ir „karštiesiems bandymams“.

27. Projektinė avarija – avarija, kurios pradiniai įvykiai ir galutinė būklė yra numatyti projekte, o saugos sistemos apriboja tokių avarijų pasekmes projekte nustatytomis ribomis, atsižvelgiant į įrangos vienetinio gedimo principą ar vieną personalo klaidą, nepriklausomai nuo pradinio įvykio.

28. Sauga – teisinių normų, taisyklių, taip pat techninių, mokslinių bei organizacinių priemonių ir procedūrų, skirtų išvengti nekontroliuojamos ir nepageidaujamos įtakos žmonėms bei aplinkai saugyklos normalios eksploatacijos metu bei kitais atvejais, visuma.

29. Saugios eksploatacijos sąlygos – projekte nustatytos minimalios sąlygos svarbių saugai sistemų ir elementų kiekiui, charakteristikoms, darbingumo būklei ir techniniam aptarnavimui, kurių laikantis nepažeidžiamos saugios eksploatacijos ribos ir (arba) saugos kriterijai.

30. Saugykla – žr. panaudoto branduolinio kuro saugykla.

31. Saugos kriterijai – normų ir taisyklių bei (arba) valstybės valdymo ir priežiūros institucijų nustatytos avarijos pasekmių parametrų reikšmės ir (arba) charakteristikos, pagal kurias pagrindžiama saugyklos sauga.

32. Saugos sistemos ir elementai – sistemos ir elementai saugos funkcijoms atlikti.

33. Statyba – saugyklos sistemų ir elementų gaminimo ir surinkimo procesas bei statybos, montavimo, pagalbinių, transporto ir kitų darbų atlikimas.

34. Svarbios saugai sistemos ir elementai – saugos sistemos ir elementai, taip pat normalios eksploatacijos sistemos ir elementai, kurių gedimas pažeidžia normalią saugyklos eksploataciją ir gali sukelti projektines arba neprojektines avarijas.

35. Techninis aptarnavimas – veiksmų kompleksas eksploatacijos metu kontroliuojant ir palaikant darbingą ir tvarkingą saugyklos būklę.

______________

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. DOKUMENTO PASKIRTIS

1.1.1. Šie „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugykloms“ (toliau vadinama – „Bendrieji reikalavimai“) yra aukščiausiojo lygio norminis dokumentas, reglamentuojantis panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklų (toliau vadinama – saugyklų), kaip galimo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio darbuotojams, gyventojams ir aplinkai šaltinio, branduolinės ir radiacinės saugos (toliau vadinama – saugos) klausimus ir nustatantis licencijos eksploatuoti saugyklą arba nutraukti jos eksploataciją ir VATESI leidimo (suderinimo) statyti saugyklą ir atlikti „karštuosius bandymus“ išdavimo sąlygas, reikalavimus dokumentams ir jų pateikimo tvarką.

1.1.2. Šie „Bendrieji reikalavimai“ nustato saugos užtikrinimo tikslus ir pagrindinius saugos kriterijus, taip pat pagrindinius principus ir techninių bei organizacinių priemonių pobūdį. Šie principai ir priemonės įgyvendinami laikantis saugą reglamentuojančių norminių dokumentų, normų ir taisyklių, kurių sąrašas pateiktas 1 priede, reikalavimų.

1.1.3. Siūlomus konkrečius techninius sprendimus pagrindžia eksploatuojanti organizacija ir suderina su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Pagrindimai privalo būti ruošiami šiuolaikiniu moksliniu-techniniu lygiu. Prieš pateikiant pagrindimus suderinti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms, privalo būti atlikta nepriklausoma jų ekspertizė ir juos privalo patvirtinti eksploatuojanti organizacija.

1.1.4. „Bendrieji reikalavimai“ papildomi ir keičiami VATESI sprendimu.

1.2. VEIKLOS LICENCIJAVIMAS

1.2.1. Sąvokos „aikštelės parinkimas“, „projektavimas“, „statyba“, „priėmimas ir perdavimas eksploatuoti“, „eksploatacija“ ir „eksploatacijos nutraukimas“ naudojamos tam, kad būtų atskirtos veiklos rūšys visais saugyklos kūrimo ir gyvavimo etapais. Veiklos branduolinėje energetikoje bendroji licencijavimo tvarka yra nustatyta LR Vyriausybės patvirtintame dokumente „Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatai“ [1]. Šiuose „Bendruosiuose reikalavimuose“ nenagrinėjama pirmojo tipo licencijų (leidimų), suteikiančių pareiškėjui teisę projektuoti arba statyti panaudoto branduolinio kuro saugyklas, išdavimo tvarka, o nustatomi tik reikalavimai eksploatuojančiai organizacijai, norinčiai gauti licenciją eksploatuoti saugyklą arba nutraukti jos eksploataciją ir VATESI leidimą (suderinimą) statyti saugyklą ir atlikti „karštuosius bandymus“.

1.2.2. Saugyklos eksploatacija negali būti pradėta be VATESI licencijos pagal Branduolinės energijos įstatymo (Nr. I-1613, 1996 11 14) 25 straipsnio 2 dalį bei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (Nr. VIII-1190, 1999 05 20) 9 straipsnio 1 dalį. Be kitos VATESI išduotos licencijos negali būti pradėtas ir saugyklos eksploatacijos nutraukimas (Branduolinės energijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalis ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

1.2.3. Saugyklos aikštelė parenkama pagal Branduolinės energijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, Teritorijų planavimo įstatymą (Nr. I-1120, 1995 12 12, su pakeitimais Nr. VIII-323, 1997 06 26) ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 17 straipsnį. Saugyklos projekto derinimo ir ekspertizės tvarka nustatyta Branduolinės energijos įstatymo 30 ir 31 straipsniuose bei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnyje.

1.2.4. Leidimo (VATESI suderinimo) eksploatuojančiai organizacijai statyti saugyklą ir leidimo atlikti „karštuosius bandymus“ išdavimo sąlygos ir tam reikalingų dokumentų sąrašai pateikti šių „Bendrųjų reikalavimų“ 2.2 punkte. Leidimą statyti saugyklą išduoda apskrities viršininko administracija pagal Branduolinės energijos įstatymo 31 straipsnio 1 d.

1.3. PAGRINDINIAI SAUGOS UŽTIKRINIMO PRINCIPAI

1.3.1. Panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugykla tenkina saugos reikalavimus, jeigu:

1.3.1.1. darbuotojų ir gyventojų apšvita ir poveikis aplinkai eksploatuojant saugyklą yra kiek įmanoma maži, atsižvelgiant į ekonomines ir socialines sąlygas;

1.3.1.2. normalios eksploatacijos sąlygomis ar įvykus projektinėms avarijoms neviršijamos didžiausios leistinos darbuotojų ir gyventojų apšvitos dozės nuo visų kontroliuojamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių;

1.3.1.3. normalios eksploatacijos sąlygomis ar įvykus projektinėms avarijoms radioaktyviosios medžiagos neišleidžiamos iš saugyklos į aplinką neplanuotai ir nekontroliuojamai;

1.3.1.4. planuotai ir kontroliuojamai išleidžiant į aplinką skystas ir dujines radioaktyviąsias medžiagas, susidariusias saugyklos normalios eksploatacijos metu, neviršijami didžiausi leistini radioaktyviųjų išmetalų ir nuotėkų į aplinką kiekiai;

1.3.1.5. neprojektinės avarijos metu (įvykus neplanuotam ar nekontroliuojamam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką) yra numatytos atitinkamos koreguojančios priemonės kontroliuoti išmetimą ir sušvelninti jo pasekmes.

1.3.2. Saugyklos sauga privalo būti užtikrinama nuosekliai įgyvendinant „apsaugos gilyn“ principą, grindžiamą barjerų sistema, kuri užkerta kelią arba trukdo radionuklidams arba kitoms medžiagoms migruoti saugykloje bei plisti į aplinką, ir naudojant techninių bei organizacinių priemonių sistemą, kuri apsaugo šiuos barjerus ir palaiko jų efektyvumą saugyklos eksploatacijos metu bei tiesiogiai apsaugo darbuotojus ir gyventojus nuo kenksmingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

2. PARAIŠKA LICENCIJAI ARBA VATESI LEIDIMUI

2.1. PARAIŠKOS PATEIKIMAS

2.1.1. Norėdamas gauti leidimą (VATESI suderinimą) saugyklos statybai arba leidimą atlikti „karštuosius bandymus“ ir licenciją eksploatuoti saugyklą arba nutraukti jos eksploataciją, pareiškėjas turi pateikti VATESI paraišką, susidedančią iš oficialaus pareiškimo ir paraiškos dokumentų paketo [1].

2.1.2. Pareiškimas turi būti pateikiamas naudojant oficialų įmonės blanką, kurį pasirašo jos vadovas arba vadovą pavaduojantis asmuo, turintis raštu patvirtintus įgaliojimus, ir patvirtinamas antspaudu. Pareiškimo turinys nurodytas 2.1.6 punkte. Kiekvienas pareiškimas veiklai, susijusiai su atskirais saugyklos kūrimo ar gyvavimo etapais (įskaitant ir paraišką pataisyti jau išduotos licencijos sąlygas), turi būti apiformintas naujai.

2.1.3. Paraiškos dokumentų paketo, susidedančio iš saugyklos techninės saugos dokumentų, administracinių dokumentų ir dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo pasirengimą veiklai, susijusiai su konkrečiu saugyklos kūrimo ar gyvavimo etapu, sąrašai pateikti 2.2 punkte.

2.1.4. Saugyklos techninės saugos dokumentai, kurie pateikiami kartu su pareiškimu, privalo būti sudaryti ir apiforminti vadovaujantis norminių dokumentų, reglamentuojančių branduolinės energetikos saugą, reikalavimais ir patvirtinti eksploatuojančios organizacijos vadovo arba vadovą pavaduojančio asmens, turinčio raštu patvirtintus įgaliojimus.

2.1.5. Paraiškos dokumentai privalo būti aiškiai ir kokybiškai sudaryti, užtikrinant vienareikšmišką jų supratimą tiek pareiškėjo, tiek ir VATESI bei kitų institucijų ir organizacijų, dalyvaujančių paraiškos dokumentų peržiūroje ir (arba) analizėje.

2.1.6. Pareiškime turi būti nurodyta:

2.1.6.1. pareiškėjo pilnas juridinis pavadinimas ir rekvizitai;

2.1.6.2. veikla, kuriai prašoma išduoti licenciją arba leidimą;

2.1.6.3. vieta, kurioje bus vykdoma veikla;

2.1.6.4. veiklos vykdymo bendrasis planas;

2.1.6.5. laikotarpis, kuriam prašoma išduoti licenciją;

2.1.6.6. informacija, pakankama įrodymui, kad pareiškėjas turės lėšų, būtinų saugyklai statyti ar eksploatuoti, taip pat informacija, pagrįstai garantuojanti, kad bus sukauptos lėšos, būtinos saugyklos eksploatacijai nutraukti;

2.1.6.7. pareiškėjui atstovaujančio asmens duomenys (vardas, pavardė, pareigos, telefonas, faksas, elektroninis paštas);

2.1.6.8. paraiškos dokumentų sąrašas.

2.1.7. Pareiškėjas privalo pateikti atitinkamoms institucijoms ir organizacijoms, dalyvaujančioms licencijavimo procedūroje, pareiškimo kopiją ir jų kompetencijos paraiškos dokumentus peržiūrėti, analizei atlikti ir išvadoms parengti.

2.2. PARAIŠKOS DOKUMENTAI ATSKIRIEMS ETAPAMS

2.2.1. Prie pareiškimo saugyklos statybos leidimui (VATESI suderinimui) gauti turi būti pridėta [1]:

2.2.1.1. saugos analizės ataskaita, parengta remiantis 2.3 p. reikalavimais;

2.2.1.2. techninis saugyklos projektas sutinkamai su 2.4 p. reikalavimais;

2.2.1.3. fizinės saugos planas sutinkamai su 7.2 p. reikalavimais;

2.2.1.4. patvirtinimas, kad saugyklos aikštelė parinkta pagal specialią schemą ir yra patvirtintas teritorijos detalus planas sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 p.;

2.2.1.5. saugyklos aikštelės žemės paėmimo visuomenės poreikiams įteisinimo aktas sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 p.

2.2.2. Prie pareiškimo gauti VATESI leidimą „karštiesiems bandymams“ turi būti pridėta:

2.2.2.1. galutinė saugos analizės ataskaita pagal 4.1.1 p. reikalavimus;

2.2.2.2. Vyriausybės nutarimas apie saugyklos projekto patvirtinimą sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi;

2.2.2.3. valstybinės kompleksinės ekspertizės išvados apie saugyklos projekto tinkamumą sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi (jei tokia ekspertizė daroma atskirai nuo Vyriausybės paskirtos priėmimo komisijos darbo);

2.2.2.4. leidimas statyti saugyklą, išduotas apskrities viršininko administracijos sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 32 straipsnio 1 d.;

2.2.2.5. Vyriausybės paskirtos priėmimo komisijos pasirašytas aktas apie saugyklos priėmimą sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 34 straipsniu;

2.2.2.6. priėmimo ir perdavimo eksploatuoti planas sutinkamai su 11.1 p. reikalavimais;

2.2.2.7. komisijos, į kurią įtraukti VATESI, Aplinkos ministerijos ir Sveikatos ministerijos atstovai, aktas apie radiacinės kontrolės sistemos paruošimą ir ataskaita apie radiacinės būklės ištyrimą saugyklos aplinkoje (nulinio fono matavimus);

2.2.2.8. avarinės parengties programa sutinkamai su 8 dalies reikalavimais;

2.2.2.9. kokybės užtikrinimo bendroji programa sutinkamai su 9 skirsnio reikalavimais;

2.2.2.10. saugyklos darbuotojų, kuriuos būtina sukomplektuoti iki „karštojo bandymo“ pradžios, komplektavimo grafikas sutinkamai su 10.1 p. reikalavimais;

2.2.2.11. saugyklos eksploatacijai būtinų darbuotojų parengimo programa sutinkamai su 10.1 p. reikalavimais;

2.2.2.12. pareiginės instrukcijos pagal 10.2 p. reikalavimus;

2.2.2.13. saugyklos atidavimo eksploatuoti (derinimo darbų ir „šaltųjų bandymų“) ataskaita sutinkamai su 11.2 p. reikalavimais;

2.2.2.14. saugyklos technologinis reglamentas sutinkamai su 12.1 p. reikalavimais;

2.2.2.15. saugyklos eksploatacijos instrukcijos, parengtos pagal 12.2 p. reikalavimus;

2.2.2.16. techninio aptarnavimo, bandymų ir periodinių patikrinimų eksploatacijos metu programa sutinkamai su 12.3.2 p. reikalavimais.

2.2.3. Norint gauti licenciją saugyklos eksploatacijai, papildomai turi būti pristatyta:

2.2.3.1. „karštųjų bandymų“ ataskaita pagal 11.2 p. reikalavimus;

2.2.3.2. Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos išvados (suderinimai) sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 26 straipsnio 2 d.;

2.2.3.3. dokumentai, patvirtinantys, kad saugykla apdrausta arba kitaip užtikrintos lėšos branduolinei žalai atlyginti pagal Branduolinės energijos įstatymo 61 straipsnį.

2.3. SAUGOS ANALIZĖS ATASKAITA

2.3.1. Saugos analizės ataskaitos tikslas yra pademonstruoti, kad saugykla gali būti pastatyta ir eksploatuojama saugiai, t. y. kad ji atitiks LR įstatymų ir reguliuojančių dokumentų reikalavimus. Tai pasiekiama įrodžius, kad tiek visa siūloma saugykla, tiek jos sudėtinės dalys tinkamai įvertintos techniniu požiūriu.

2.3.2. Saugos analizės ataskaitoje turi būti išnagrinėta ir pateikta:

2.3.2.1. esminės prielaidos, kuriomis grindžiamas siūlomos saugyklos projektas, ypatingą dėmesį skiriant numatomo saugoti panaudoto kuro kiekiui ir charakteristikoms;

2.3.2.2. numatomos sąlygos, kurioms esant saugykla gali būti eksploatuojama, bei rizikos veiksniai, galintys paveikti saugyklą;

2.3.2.3. tokios saugyklos eksploatacinės ribos, kaip maksimalus k_ef, maksimali kuro elementų temperatūra, jonizuojančiosios spinduliuotės lygiai saugykloje ir už jos ribų.

2.3.3. Saugos analizės ataskaita turi būti tokios apimties ir turinio, kad pilnai aprašytų:

2.3.3.1. saugyklos statinius, sistemas ir elementus; tokiame aprašyme:

2.3.3.1.1. turi būti paaiškinta tiek visos saugyklos, tiek jos statinių, sistemų ir elementų bei naudojamos įrangos paskirtis,

2.3.3.1.2. turi būti išnagrinėti ir tinkamai pagrįsti tie projektiniai sprendimai, kurie gali paveikti saugą;

2.3.3.2. taikomas eksploatacines ribas, kurios:

2.3.3.2.1. atspindi pagrindinius su sauga susijusius techninius aspektus,

2.3.3.2.2. turi būti suderintos su VATESI ir kitomis valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis;

2.3.3.3. projektavimo procesą; aprašymas turi būti pakankamai detalus, kad:

2.3.3.3.1. būtų tinkamai pateikti projektavimo metodai ir veiksniai, į kuriuos buvo atsižvelgta,

2.3.3.3.2. saugos analizės ataskaitoje būtų įrodyta, kad projektavimas yra užbaigtas ir kad projektas buvo suskaidytas į sudėtines dalis, kurios yra tinkamai išnagrinėtos ir aprašytos, o visi svarbūs veiksniai tinkamai įvertinti,

2.3.3.3.3. būtų aišku, kad tinkami techniniai sprendimai buvo taikomi tiek saugyklos atskiroms dalims, tiek ir visai saugyklai, ir kad visa analizė bei skaičiavimai buvo sėkmingai atlikti;

2.3.3.4. saugyklos inžinerinius aspektus:

2.3.3.4.1. turi būti pilnai charakterizuotas panaudotas branduolinis kuras, pateikiant jo fizines, chemines, radiologines ir inžinerines savybes, jo įsodrinimą, išdegimo istoriją ir apšvitinto kuro saugojimo išlaikymo baseinuose aspektus. Turi būti aprašyti laukiami kuro charakteristikų pakitimai laikui bėgant. Būtina nurodyti minimalų kuro saugojimo išlaikymo baseinuose periodą, kuriam praėjus kurą galima patalpinti į saugyklą,

2.3.3.4.2. saugios eksploatacijos sąlygas, parodant, kad yra suprojektuota užtektinai patikimų elementų ir sistemų, o šios sistemos ir elementai yra skirtingos konstrukcijos arba, jei jie yra vienodi, tai jų kiekis yra pakankamas, kad, sugedus vienam iš jų, kitas užtikrintų pageidaujamos saugyklos funkcijos veikimą,

2.3.3.4.3. saugos analizės ataskaitą vertinančiam ekspertui turi būti aišku, kad yra užtikrinamas visų elementų funkcionavimas ir suderinamumas, o elementai vienas kitą papildys, garantuodami sistemos kaip visumos veikimą,

2.3.3.4.4. turi būti parodyta, kaip projekte įgyvendintas „apsaugos gilyn“ principas,

2.3.3.4.5. turi būti pademonstruota, kad projektas yra techniškai patikimas ir gali būti įgyvendintas esama technika arba atlikus pagrįstai priimtinus patobulinimus;

2.3.3.5. saugyklos administravimo aspektus (procedūros, kontrolė, monitoringas ir kt.);

2.3.3.6. saugyklos eksploataciją;

2.3.3.7. numatomas saugyklos eksploatacijos sąlygas, pridedant metodų, kuriais jos buvo nustatytos, aprašymus:

2.3.3.7.1. būtina aprašyti išorinių sąlygų (aikštelės sąlygos, procesai, įvykiai; gamtinė ir išorinė žmogaus sąlygota įtaka) poveikius saugyklai, šių poveikių įvertinimus ir laukiamus pokyčius laikui bėgant, taip pat būtina nurodyti, kokių dydžių poveikiams yra suprojektuota saugykla,

2.3.3.7.2. struktūrinės analizės metodu turi būti pagrįstas elementų vientisumas normalios eksploatacijos ir avarijų metu, ši analizė turi įvertinti būsimas apkrovas ir tų apkrovų bei medžiagų savybių pokyčius laikui bėgant ir kt.,

2.3.3.7.3. turi būti įvertintas ir palygintas su eksploataciniais kriterijais saugyklos poveikio aplinkai ir žmonėms dydis bei pobūdis (radiologinis poveikis: apšvita, išmetalai, dozės, o esant reikalui ir neradiologinis poveikis), taip pat turi būti aprašytas ir įvertintas poveikių kitimas laikui bėgant, įskaitant aplinkinių gyventojų skaičiaus laukiamą kitimą,

2.3.3.7.4. analizė ir pateikiami įrodymai turi būti aiškūs ir tikslūs, t. y. turi būti visiškai aišku, kokie modeliai buvo naudoti, kokie parametrai buvo pasirinkti ir kokios ribinės sąlygos bei prielaidos buvo taikomos. Turi būti pateikti argumentai, kodėl buvo pasirinkti būtent šie modeliai, parametrai, ribinės sąlygos ar prielaidos,

2.3.3.7.5. turi būti akivaizdu, kad pasirinkti modeliai yra tinkami, kad jie susiję su nagrinėjama problema, kad jie tinkamai atspindi nagrinėjamus procesus ir kad jie buvo sujungti į sklandų ir nuoseklų sisteminį modelį,

2.3.3.7.6. turi būti aprašytos aplinkybės ir metodai, kurie buvo naudoti atliekant įteisinimo, patikrinimo ir jautrumo analizę,

2.3.3.7.7. įvertinimai ir skaičiavimai turi būti taip pateikti, kad ekspertas, nagrinėjantis saugos analizės ataskaitą, turėtų galimybę padaryti išvadą, kad jie tinkamai atlikti,

2.3.3.7.8. turi būti aiškiai parodyta, kad visas projektavimo procesas, įskaitant duomenų surinkimą, įvertinimą ir projekto parengimą, buvo vykdomas pagal kokybės užtikrinimo procedūras ir kad tinkama kokybės užtikrinimo bendroji programa bus parengta įgyvendinant projektą ir eksploatuojant saugyklą; taip pat turi būti aiškiai aprašyta kokybės užtikrinimo programa, kuri buvo taikoma atliekant pačią analizę ir rengiant saugos analizės ataskaitą.

2.3.4. Priede Nr. 3 yra pateiktas tipinis saugos analizės ataskaitos turinys. Jeigu kuri nors pateikto turinio dalis yra praleidžiama, turi būti pateiktas pagrindimas, įrodantis, kad ši dalis neaktuali siūlomai saugyklai ir neturi įtakos jos saugai. Jei pateikiamas saugos analizės ataskaitos turinys neatitinka tipinio, jis turi būti suderintas su VATESI. Bet kuriuo atveju saugos analizės ataskaita turi tenkinti 2.3 p. išdėstytus reikalavimus.

2.4. SAUGYKLOS PROJEKTAS

2.4.1. Šioje dalyje nėra nustatomi detalūs reikalavimai saugyklos projektui ir jo apimčiai, nes jie yra reglamentuoti LR įstatymais ir kitais teisės aktais. Tačiau projekte turi būti pakankamai detaliai aprašyta ir pavaizduota saugykla bei operacijos, atliekamos su panaudotu branduoliniu kuru, kad atliekantis ekspertizę ekspertas galėtų suprasti ir nustatyti, kad siūloma saugykla atitinka šiuos „Bendruosius reikalavimus“ ir kitus teisės aktus.

2.4.2. Teikiamame derinti projekte turi būti įtraukta:

2.4.2.1. saugyklos saugios eksploatacijos ribos, prietaisai ir įrenginiai joms kontroliuoti. Turi būti nurodytos saugyklos sistemų ir elementų funkcinių galimybių ir darbo charakteristikų ribinės reikšmės panaudoto branduolinio kuro priežiūros ir saugojimo sąlygomis, kurios pripažintos būtinos palaikant kuro saugojimo konteinerių vientisumą, apsaugant aptarnaujantį personalą nuo profesinės apšvitos ir išvengiant neplanuojamo ir nekontroliuojamo radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką. Saugios eksploatacijos ribų kontrolės prietaisai ir įrenginiai priskiriami prie svarbių saugai sistemų ir elementų;

2.4.2.2. saugyklos saugios eksploatacijos sąlygos. Turi būti numatytos organizacinės priemonės saugios eksploatacijos sąlygų pažeidimams išvengti;

2.4.2.3. reikalavimai techniniam aptarnavimui, įskaitant:

2.4.2.3.1. panaudoto branduolinio kuro saugojimo sąlygų inspekciją ir periodinį tikrinimą,

2.4.2.3.2. kontrolės priemonių techninį aptarnavimą, bandymą ir patikrą, siekiant garantuoti svarbių saugai sistemų ir elementų darbingumą ir tvarkingumą,

2.4.2.3.3. procedūras, įgalinančias patvirtinti, kad saugykla eksploatuojama saugios eksploatacijos ribose,

2.4.2.3.4. procedūras, įgalinančias patvirtinti, kad tenkinamos saugios eksploatacijos sąlygos;

2.4.2.4. projektinės ypatybės, t. y. tie projektiniai sprendimai, kurie gali paveikti saugą tuo atveju, jei jie būtų pakeisti ar modifikuoti (pvz., konstrukcinės medžiagos ir geometriniai matmenys);

2.4.2.5. administracinė kontrolė, apimanti organizacines ir valdymo priemones, dokumentacijos tvarkymą, techninį aptarnavimą ir leidžianti garantuoti, kad saugykla eksploatuojama projekte numatytose saugios eksploatacijos ribose ir normalios eksploatacijos sąlygomis;

2.4.2.6. techniniai sprendimai, užtikrinantys priešgaisrinę saugyklos saugą;

2.4.2.7. ryšio priemonės, įskaitant dubliuojančias, saugyklos ir įspėjimo apie kilusį saugykloje pavojų sistemų valdymui organizuoti normalios eksploatacijos, projektinių ir neprojektinių avarijų sąlygomis.

2.4.3. Projektas turi tenkinti projektinius kriterijus, nurodytus 6 dalyje. Tais atvejais, kai projektiniai sprendimai netenkina šių kriterijų, siūlomas sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas.

3. LICENCIJOS IŠDAVIMO SĄLYGOS IR LICENCIJOS SĄLYGOS

3.1. LICENCIJOS IŠDAVIMO SĄLYGOS

3.1.1. VATESI išduoda licenciją eksploatuoti saugyklą įsitikinusi, kad paraiškos dokumentai, nurodyti 2.2 p., tenkina šių „Bendrųjų reikalavimų“ nuostatas ir nepažeidžia LR įstatymų bei kitų teisės aktų.

3.2. LICENCIJOS GALIOJIMO TERMINAS

3.2.1. Licencija turi būti išduota fiksuotam terminui, kuris nurodomas VATESI licencijoje. Saugyklos eksploatacijos licencijos galiojimo terminas negali viršyti 20 metų nuo jos išdavimo dienos. VATESI gali pratęsti licencijos galiojimo terminą, kai licenciatas pateikia paraišką su naujais paraiškos dokumentais, įvertinančiais eksploatacijos patirtį ir ankstesnių prielaidų pagrįstumą.

3.2.2. Paraiška licencijos galiojimo terminui pratęsti turi būti įforminta pagal 2 dalies reikalavimus ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki licencijos galiojimo termino pabaigos.

3.2.3. Tuo atveju, kai licenciatas ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki licencijos galiojimo termino pabaigos nustatyta tvarka įformins paraišką licencijos galiojimo terminui pratęsti, išduota licencija galios tol, kol VATESI nepriims galutinio sprendimo dėl licencijos galiojimo termino pratęsimo ar nepratęsimo.

3.3. LICENCIJOS GALIOJIMO SĄLYGOS

3.3.1. Licencijoje turi būti įrašytos licencijos sąlygos – techninės ir organizacinės normos, reglamentuojančios licencijos galiojimą ir vykdymą [1, 25]. Licencijos sąlygose turi būti nurodyti reikalavimai saugai užtikrinti saugyklos eksploatacijos ar eksploatacijos nutraukimo metu, taip pat licencijos sąlygos turi suteikti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms galimybę efektyviai kontroliuoti licencijuotą veiklą.

3.3.2. Kiekviena licencijos sąlyga turi būti suderinta su kitomis, kad vykdant vieną sąlygą nebūtų pažeidžiami kitų sąlygų reikalavimai. Licencijos sąlygos gali būti nurodytos remiantis analize ir įvertinimais, kurie yra saugos analizės ataskaitoje. Prireikus valstybės valdymo ir priežiūros institucijos gali įrašyti ir papildomas licencijos sąlygas.

3.4. PAKEITIMAI, BANDYMAI IR EKSPERIMENTAI

3.4.1. Licenciatas turi teisę:

3.4.1.1. daryti tokius saugyklos pakeitimus ir saugyklos eksploatacijos technologinio reglamento pakeitimus, kurie pagrįsti saugos analizės ataskaitoje;

3.4.1.2. vykdyti bandymus ir eksperimentus, neaprašytus saugos analizės ataskaitoje, iš anksto jų nesuderinęs su VATESI, išskyrus tuos bandymus ir eksperimentus, kurie keičia licencijos sąlygas, kelia nepatikrintus saugos klausimus, didina darbuotojų ir gyventojų apšvitą bei poveikį aplinkai.

3.4.2. Siūlomi pakeitimai, bandymai ir eksperimentai laikomi keliančiais nepatikrintus saugos klausimus, jei:

3.4.2.1. gali padidėti avarijos įvykimo tikimybė ir pablogėti svarbių saugai sistemų ir elementų, nustatytų saugos analizės ataskaitoje, funkcionavimas;

3.4.2.2. siaurėja saugios eksploatacijos ribos, nustatytos saugos analizės ataskaitoje.

3.4.3. Licenciatas privalo dokumentais pagrįsti saugyklos ar technologinio reglamento pakeitimus, turi tvarkyti bandymų ir eksperimentų dokumentaciją. Ši dokumentacija turi turėti raštišką saugos įvertinimą, kuris leidžia nustatyti, kad pakeitimai, bandymai ir eksperimentai nekelia nepatikrintų saugos klausimų. Dokumentacija, fiksuojanti saugyklos ir technologinio reglamento pakeitimus, taip pat bandymų ir eksperimentų dokumentacija turi būti saugoma iki licencijos galiojimo pabaigos.

3.4.4. Licenciatas metinėje ataskaitoje, teikiamoje VATESI, remiantis 4.1.2 punkto reikalavimais, turi pateikti trumpą pakeitimų, bandymų ir eksperimentų, atliktų pagal 3.4.1 ir 3.4.2 punktus, aprašymą, kuriame būtų pateiktos išvados apie kiekvieno pakeitimo, bandymo ar eksperimento saugos įvertinimą.

3.4.5. Licenciatas, planuojantis pakeisti saugyklos konstrukciją arba eksploatacijos technologinio reglamento procedūras, aprašytas saugos analizės ataskaitoje, arba atlikti bandymus ir eksperimentus, neaprašytus saugos analizės ataskaitoje, kurie kelia nepatikrintus saugos klausimus, didina darbuotojų ir gyventojų apšvitą ar poveikį aplinkai, taip pat planuojantis pakeisti licencijos sąlygas, turi pateikti paraišką licencijos sąlygoms pakeisti pagal 3.5 punkto reikalavimus.

3.5. LICENCIJOS SĄLYGŲ PAKEITIMAS

3.5.1. Licenciatas, norintis pakeisti licencijos sąlygas, turi pateikti VATESI paraišką, kurioje turi būti pilnai aprašyti planuojami pakeitimai ir jų priežastys. Paraiškos dokumentams keliami tie patys reikalavimai kaip ir pirminės paraiškos dokumentams. Jei pageidaujamas licencijos sąlygų pakeitimas nekeičia dalies anksčiau pateiktų dokumentų, tai kiekvienu konkrečiu atveju paraiškos dokumentų sąrašas suderinamas su VATESI.

3.5.2. Siūlymus VATESI pakeisti licencijos sąlygas gali teikti ir bet kuri licencijavimo procedūroje dalyvavusi valstybės valdymo ir priežiūros institucija ([1] 61 p.)

3.6. LICENCIJOS SĄLYGŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA, SANKCIJOS

3.6.1. Valstybės valdymo ir priežiūros institucija, dalyvaujanti licencijavimo procese, turi teisę įpareigoti licenciatą pašalinti pastebėtus veiklos trūkumus ir (arba) licencijos sąlygų pažeidimus.

3.6.2. VATESI turi teisę sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą anksčiau negu baigiasi jos galiojimo terminas, jei licenciatas nevykdo arba grubiai pažeidžia licencijos galiojimo sąlygas, normas ir taisykles ir (arba) valstybės valdymo ir priežiūros institucijų keliamus reikalavimus, pateikia ne visą arba klaidinančią informaciją.

3.6.3. Licencijos galiojimo sustabdymas ir (arba) licencijos panaikinimas neatleidžia buvusio licenciato nuo atsakomybės už saugią panaudoto branduolinio kuro saugyklos būklę. Likviduojant saugyklą eksploatuojančią organizaciją, registruojant naują įmonę (organizaciją), atsakomybės už saugyklos saugą perdavimo klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

4. DOKUMENTACIJA, ATASKAITOS IR INSPEKCIJOS

4.1. ATASKAITOS

4.1.1. Saugos analizės ataskaitoje pateiktą projektinę dokumentaciją, planuojamų operacijų aprašymus ir kitą informaciją pareiškėjas turi atnaujinti ir perduoti VATESI bent vieną kartą per šešis mėnesius laikotarpiu po leidimo statyti saugyklą išdavimo iki „karštųjų bandymų“ pradžios. Galutinė saugos analizės ataskaita perduodama VATESI ne vėliau kaip 90 dienų iki planuojamo panaudoto branduolinio kuro gavimo. Galutinėje saugos analizės ataskaitoje turi būti pateikti projekto ir svarbių saugai sistemų bei elementų eksploatacinių savybių galutinė analizė ir įvertinimas, atsižvelgus į pasikeitimus po leidimo statyti saugyklą išdavimo.

4.1.2. Saugyklos eksploatacijos metu licenciatas iki kiekvienų metų kovo 1 dienos privalo pateikti VATESI, Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai kasmetinę ataskaitą. Ataskaitoje turi būti pateikta:

4.1.2.1. saugyklos eksploatacijos per praėjusius metus apžvalga, apibendrinanti, kaip buvo įgyvendinami pagrindiniai eksploataciniai tikslai (personalo ir gyventojų radiacinė sauga, poveikis aplinkai, ikikritinės būsenos užtikrinimas, aušinimas ir kt.);

4.1.2.2. informacija apie saugyklos sistemų ir elementų bei įrangos funkcionavimą, operacijas su panaudotu branduoliniu kuru (detalizuojant atvejus, kai buvo įvykę gedimai (pagal 12.3.4 p.) ar buvo susiklosčiusios gamtinės bei žmogaus veiklos sąlygotos vidinės ir išorinės aplinkybės, sutrikdžiusios ar galėjusios sutrikdyti normalią eksploataciją, kuro sugrąžinimo atvejus, ir atvejus, kai buvo pažeistos eksploatacinės ribos ir sąlygos bei kiti parametrai, taip pat informacija nurodyta 3.4.4 p.);

4.1.2.3. patalpinto į saugyklą kuro kiekis ir jo charakteristikos (pradinis įsodrinimas, išdegimas, išlaikymo baseine laikas, liekamoji šiluma, hermetiškumo matavimai, jonizuojančiosios spinduliuotės dydis);

4.1.2.4. informacija apie konteinerius (vieta saugykloje, konteinerio numeris, sandarumo matavimai, paviršiaus temperatūra, jonizuojančioji spinduliuotė, paviršiaus užterštumas);

4.1.2.5. avarinė parengtis, TATENA garantijos, fizinė sauga;

4.1.2.6. saugyklos administravimas, kokybės užtikrinimas, saugyklos darbo dokumentavimas;

4.1.2.7. monitoringo apžvalga (kontaktinė jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji spinduliuotė saugyklos viduje ir išorėje, radioaktyvusis užteršimas, duomenys apie kiekvieną svarbų radionuklidą, patekusį į aplinką su radioaktyviaisiais išmetalais ir nuotėkomis per paskutinius 12 mėnesių, statistiniai duomenys apie radiacinę būklę saugykloje ir aplinkoje, individualios dozės, kolektyvinė dozė, metodai, ALARA principo taikymas ir kt.);

4.1.2.8. techninis aptarnavimas ir priežiūra (inspekcijų (pagal 12.1.2 p.) rezultatai, atlikti bandymai ir jų rezultatai);

4.1.2.9. informacija apie eksploatacijos nutraukimą (planavimas, pasikeitimai saugykloje, susiję su radiologinės situacijos pasikeitimu, galinčiu turėti įtakos eksploatacijos nutraukimui ir kt.).

4.1.3. Remiantis kasmetine ataskaita ir kita papildoma informacija, valstybės valdymo ir priežiūros institucijos įpareigoja licenciatą, jeigu būtina, imtis koreguojančių veiksmų, atsižvelgiant į ekonomines ir socialines sąlygas.

4.2. BRANDUOLINIŲ IR RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ APSKAITA

4.2.1. Licenciatas privalo tvarkyti branduolinių medžiagų apskaitos dokumentaciją sutinkamai su „Branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės branduoliniuose ir nebranduoliniuose objektuose nuostatais“ [15], „Saugos taisyklių saugant ir vežant branduolinį kurą branduolinės energetikos objektuose“ [4] 7.1 punktu ir „Susitarimu tarp LR Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros dėl garantijų taikymo sutinkamai su branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi“ [23]. Pareiškėjas turi pateikti VATESI suderinimui saugykloje laikomų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų apskaitos ir kontrolės programą (instrukciją).

4.2.2. Licenciatas turi saugoti branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų apskaitos dokumentaciją tol, kol panaudotas branduolinis kuras saugomas saugykloje ir dar penkerius metus po kuro palaidojimo ar išvežimo iš saugyklos. Šie apskaitos dokumentai turi būti dubliuojami. Antrasis dokumentų komplektas turi būti saugomas atskiroje vietoje, pakankamai toli nuo pirmųjų egzempliorių, siekiant išvengti abiejų komplektų sunaikinimo nelaimės atveju.

4.2.3. Informacija apie saugykloje saugomas branduolines medžiagas kaupiama valstybinėje branduolinių medžiagų informacinėje sistemoje, esančioje VATESI, vadovaujantis susitarimu su TATENA dėl garantijų taikymo.

4.2.4. Papildomai prie informacijos, kaupiamos saugykloje pagal [15] reikalavimus, eksploatuojanti organizacija privalo sudaryti pakrauto į konteinerį panaudoto branduolinio kuro duomenų bazę, kurioje turi būti pateikta:

4.2.4.1. kuro pakrovimo į reaktorių ir išėmimo iš reaktoriaus data ir laikas, nurodant technologinio kanalo numerį;

4.2.4.2. reaktoriaus galios (apkrovimo) kitimo chronologija;

4.2.4.3. kuro patalpinimo į išlaikymo baseiną ir išėmimo iš baseino data ir laikas, nurodant vietą baseine;

4.2.4.4. vandens cheminės sudėties penaluose tyrimo, konteinerių drenavimo ir vakuumavimo metu atliekamų matavimų bei tyrimų rezultatai;

4.2.4.5. rinklių išdėstymo konteineryje schema;

4.2.4.6. kuro cheminės sudėties kitimas;

4.2.4.7. liekamosios šilumos išsiskyrimas;

4.2.4.8. eksperimentiniai jonizuojančiosios spinduliuotės, matavimų rezultatai;

4.2.4.9. periodiniai konteinerių būklės matavimai;

4.2.4.10. kita svarbi informacija.

4.3. PRANEŠIMAI VALSTYBĖS VALDYMO IR PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMS

4.3.1. Licenciatas nedelsdamas turi pranešti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms apie saugos požiūriu reikšmingus įvykius bei neįprastus įvykius valstybės valdymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

4.3.2. Licenciatas turi pateikti VATESI raštišką ataskaitą apie 4.3.1 p. paminėtus įvykius, kurioje nustatyta tvarka būtų išnagrinėtos įvykio priežastys ir pasekmės bei numatytos priemonės, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų arba būtų sumažinta jų pasikartojimo tikimybė.

4.4. INSPEKCIJOS IR BANDYMAI

4.4.1. Licenciatas turi padėti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms inspektuoti operatyvinę ir avarinę dokumentaciją, kurioje yra duomenys tiek apie normalią eksploataciją, tiek ir apie pažeidimus, pačią saugyklą, patalpas ir veiklą, susijusią su saugyklos eksploatacija.

4.4.2. VATESI ir jos atstovams privalo būti netrukdomai pateikiama operatyvinė dokumentacija apie panaudoto branduolinio kuro gavimą, saugojimą, apskaitą, kontrolę ir perdavimą.

4.4.3. Licenciatas turi suteikti be nuomos mokesčio tarnybines patalpas valstybės valdymo ir priežiūros institucijų atstovams periodiškai dirbti. Licenciatas turi aprūpinti šildymu, apšvietimu, pasirūpinti elektros rozetėmis ir patalpų valymu. Patalpos turi būti patogios, izoliuotos ir iš jų neturi būti sunku patekti į saugyklą.

4.4.4. Licenciatas turi neatidėliodamas suteikti bet kuriam valstybės valdymo ir priežiūros institucijų atstovui nemokamas radiacinės saugos ir asmeninės apsaugos priemones, lygiavertes toms, kurios teikiamos kvalifikuotam saugyklos personalui. Valstybės valdymo ir priežiūros institucijų atstovai turi laikytis galiojančios leidimų ir leidimų dirbti kontrolės tvarkos.

4.4.5. Licenciatas pats atlieka arba leidžia atlikti valstybės valdymo ir priežiūros institucijų atstovams bandymus ir patikrinimus, kuriuos jie laikys būtinais licencijos sąlygoms patenkinti.

5. AIKŠTELĖS ĮVERTINIMO KRITERIJAI

5.1. BENDROJI DALIS

5.1.1. Aikštelė saugyklai parenkama vadovaujantis šių „Bendrųjų reikalavimų“ 1.2.3 p. ir kitais teisės aktais. Šioje dalyje nustatyti tik bendrieji principai ir pagrindiniai saugos kriterijai.

Įvertinant tiek įprastas, tiek ir neįprastas regiono ir aikštelės charakteristikas, turi būti įvertintas poveikis aplinkai saugyklos normalios eksploatacijos ir avarinių situacijų metu bei nutraukiant eksploataciją, atsižvelgiant į radioaktyviųjų išmetalų ir nuotėkų į aplinką kiekį bei kitus veiksnius. Poveikio aplinkai įvertinimas atliekamas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (Nr. I-2223, 1992 01 21, su pakeitimais Nr. I-1352, 1996 05 28, ir Nr. VIII-310, 1997 06 26) ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Nr. I-1495, 1996 08 15, su pakeitimais Nr. VIII-329, 1997 06 26, ir Nr. VIII-436, 1997 10 07) reikalavimus.

5.1.2. Turi būti ištirtos ir įvertintos aikštelės charakteristikos, kurios gali betarpiškai paveikti saugyklos saugą. Saugyklai siūloma aikštelė turi būti ištirta atsižvelgus tiek į išorinių gamtinių veiksnių dažnį ir pasekmių sunkumą, tiek ir į žmogaus sukeliamus veiksnius, galinčius paveikti saugią saugyklos eksploataciją. Saugyklos aikštelės įvertinimo struktūra pateikta 3 priede.

5.2. PROJEKTINIAI IŠORINIAI GAMTINIAI VEIKSNIAI

5.2.1. Turi būti nustatyti ir įvertinti pagal potencialų poveikį saugyklos eksploatacijai gamtiniai reiškiniai, kurie gali įvykti siūlomos aikštelės rajone. Turi būti nustatyti pagrindiniai gamtiniai reiškiniai, galintys daryti įtaką saugyklai.

5.2.2. Turi būti surinkti dokumentai apie šio rajono svarbių gamtinių reiškinių atvejus bei jų pasekmių sunkumą ir įvertintas jų patikimumas, tikslumas bei išsamumas.

5.3. PROJEKTINIAI IŠORINIAI VEIKSNIAI, LEMIAMI ŽMOGAUS VEIKLOS

5.3.1. Turi būti ištirtas aikštelės rajonas, įvertinus žmogaus veiklą ir statinius, kurie gali kelti pavojų siūlomai saugyklai. Turi būti nustatyti svarbūs žmogaus sukelti veiksniai, galintys daryti įtaką saugyklai.

5.3.2. Turi būti panaudoti tinkami ir šiuolaikiniai projektinių žmogaus veiklos lemtų veiksnių įvertinimo metodai.

5.4. STEBĖJIMO ZONA APLINK SAUGYKLĄ

5.4.1. Turi būti nustatytas saugyklos regiono dydis, atsižvelgus tiek į gamtinius, tiek į žmogaus sukeltus išorinius projektinius veiksnius, naudojamus projektuojant saugyklą.

5.4.2. Turi būti nustatyta saugyklos statybos, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo potenciali įtaka pasirinktam regionui. Remiantis potencialia išmatuojama saugyklos eksploatacijos įtaka gyventojams ir aplinkai, turi būti nustatyta stebėjimo zona. Stebėjimo zonos ribos turi būti užfiksuotos saugyklos projektiniuose dokumentuose.

5.4.3. Stebėjimo zona, nustatyta pagal [4] 3.1 p., turi būti ištirta atsižvelgus į:

5.4.3.1. esamą ir būsimą gyventojų pasiskirstymo pobūdį;

5.4.3.2. esamą ir projektuojamą būsimą regiono žemės ir vandens išteklių naudojimą;

5.4.3.3. visas specifines charakteristikas, galinčias daryti įtaką radioaktyviųjų išmetalų ir nuotėkų poveikiui aplinkai ir radionuklidų migracijai aplinkoje per visą saugyklos eksploatacijos laikotarpį.

5.5. SANITARINĖ APSAUGOS ZONA APLINK SAUGYKLĄ

5.5.1. Atstumas nuo saugyklos tvoros iki artimiausios sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomas remiantis radiacinės būklės įvertinimu. Sanitarinės apsaugos zonos ribos turi būti užfiksuotos saugyklos projektiniuose dokumentuose.

5.5.2. Iki saugyklos eksploatacijos pradžios iš sanitarinės apsaugos zonos nustatyta tvarka iškeldinami visi gyventojai. Sanitarinę apsaugos zoną gali kirsti automobilių kelias ir geležinkelis.

5.5.3. Iki saugyklos eksploatacijos pradžios sanitarinėje apsaugos zonoje turi būti ištirta radiacinė būklė. Radiacinės būklės kontrolė sanitarinėje apsaugos zonoje turi būti pradėta prieš „karštąjį bandymą“.

6. BENDRIEJI PROJEKTINIAI KRITERIJAI

6.1. BENDROSIOS NUOSTATOS

6.1.1. Sutinkamai su reikalavimais saugos analizės ataskaitai, paraiškos dokumentuose turi būti pateikti siūlomo saugyklos komplekso projektiniai kriterijai. Šie projektiniai kriterijai nustato reikalavimus svarbių saugai sistemų ir elementų klasifikacijai, projektavimui, gamybai, statybai, išbandymui, techniniam aptarnavimui ir eksploatacinėms savybėms. Šioje dalyje suformuluoti bendrieji projektiniai kriterijai nustato tik reikalavimų saugyklos projektiniams kriterijams minimumą. Bet kokie praleidimai šiuose bendruosiuose projektiniuose kriterijuose neatleidžia licenciato nuo atsakomybės užtikrinti būtinas saugos sąlygas saugyklos projekte.

6.1.2. Saugykloje negalima saugoti nei skystųjų, nei kietųjų radioaktyviųjų atliekų, išskyrus panaudotą branduolinį kurą konteineriuose ir mažo aktyvumo antrines atliekas iki jų sutvarkymo valstybės valdymo ir priežiūros institucijų aprobuotu būdu ir suderintoje su jomis vietoje.

6.2. BENDRIEJI KRITERIJAI

6.2.1. Saugyklos saugai užtikrinti keliami reikalavimai nustatyti [4] 6.4 – 6.6 p. bei kitose Lietuvos Respublikoje galiojančiose normose ir taisyklėse tiek, kiek tai neprieštarauja šiam dokumentui ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams.

6.2.2. Saugyklos sistemos ir elementai klasifikuojami pagal „Bendrųjų atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatų“ [2] 2 skyrių. Jiems taikomi [2] 2 skyriuje nustatyti reikalavimai.

6.2.3. Svarbios saugai sistemos ir elementai turi būti suprojektuotos atsižvelgus į jų tarpusavio įtaką bei suderinamumą su aikštelės charakteristikomis ir poveikiu aplinkai bei tenkinti atitinkamus [2] 4 skyriaus reikalavimus.

6.2.4. Turi būti numatyta galimybė nustatyti galimų gamtos reiškinių intensyvumą, kad būtų galima juos palyginti su svarbių saugai sistemų ir elementų projektiniais sprendimais.

6.2.5. Svarbios saugai sistemos ir elementai turi būti suprojektuoti ir išdėstyti taip, kad efektyviai atliktų saugos funkcijas galimo gaisro ir sprogimo sąlygomis. Nedegios ir karščiui atsparios medžiagos turi būti naudojamos praktiškai visur, ypač pirmaeilės svarbos sistemose, skirtose radioaktyviųjų medžiagų saugojimui ir saugos funkcijų vykdymo kontrolei.

6.2.6. Sprogimo ir gaisro susekimo, pavojaus paskelbimo ir nuslopinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų pakankamai galingos ir leistų sumažinti iki minimumo gaisrų ir sprogimų poveikį svarbioms saugai sistemoms ir elementams. Saugyklos projekte reikia numatyti saugos priemones prieš galimą žalingą poveikį tiek panaudojus gaisro gesinimo sistemas, tiek joms sugedus.

6.2.7. Saugyklos saugojimo teritorija turi būti suprojektuota taip, kad per ją neitų transportinių-techninių operacijų maršrutai.

6.2.8. Panaudoto kuro patalpinimo ar iškrovimo iš saugojimo teritorijos transportiniai-technologiniai maršrutai turi būti kiek įmanoma tiesūs ir trumpi, o saugojimo ir priežiūros operacijų turi būti kiek įmanoma mažai, siekiant išvengti nereikalingų transportinių operacijų su kuru ir nereikalingo personalo patekimo į saugojimo teritoriją.

6.2.9. Projekte privalo būti minimizuojamas sunkių objektų transportavimas virš saugojimo teritorijos ir saugai svarbių sistemų.

6.2.10. Saugykloje būtina numatyti galimybę atlikti panaudoto kuro transportavimo konteinerių ir įrangos deaktyvavimą, priežiūrą ir, reikalui esant, kuro patikrinimus.

6.2.11. Turi būti palikta pakankamai vietos panaudoto kuro ir konteinerių laisvam transportavimui saugyklos viduje, taip pat įrengimų ir įrankių, reikalingų saugyklos elementų priežiūrai, saugojimui ir naudojimui.

6.2.12. Konteinerio gedimo atveju turi būti numatyta galimybė sugrąžinti kurą į pradinę padėtį (jei saugykla yra atominės elektrinės teritorijoje) ar į tam skirtą vietą, kur būtų galima jį saugiai išimti ir perkrauti VATESI priimtinu būdu.

6.2.13. Turi būti suprojektuotos sistemos ir talpos nehermetiško ir pažeisto kuro saugojimui, o jei tokio kuro saugojimas saugykloje nėra numatytas, tai būtina užtikrinti, kad jis nepatektų į saugyklą. Tokiu užtikrinimu gali būti panaudoto kuro hermetiškumo matavimai, atlikti prieš jį pakraunant į konteinerius.

6.2.14. Saugykla turi būti suprojektuota taip, kad avarijos metu darbuotojai galėtų nesunkiai išeiti iš jos.

6.2.15. Saugykla turi išlaikyti saugios eksploatacijos sąlygas esant numatytoms projektinėms avarijoms.

6.2.16. Tos saugyklos dalys, kuriose neįrengti biologinės apsaugos barjerai (pvz., angos, susijusios su aušinimu ar panaudoto kuro pakrovimu-iškrovimu), privalo būti suprojektuotos taip, kad į jas nepatektų vanduo, neorganiniai tirpalai, organinės medžiagos ir kt., kas galėtų susilpninti ikikritinę būseną, aušinimą, būti korozijos priežastimi, taip pat trukdyti atlikti patikrinimus ir priežiūrą.

6.2.17. Jei konteineriai turi metalines sieneles, turi būti užkirstas kelias vandeniui patekti tarp sienelių ir išorinio kiauto. Stacionarių gelžbetonio konstrukcijų konteineriuose turi būti įrengtas vandens drenavimas.

6.2.18. Svarbios saugai sistemos ir elementai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima juos techniškai aptarnauti, inspektuoti, tikrinti ir išbandyti, o avarijų atveju būtų galima prieiti, siekiant likviduoti jų pasekmes.

6.2.19. Saugyklos pamatai turi būti pakankamai stiprūs ir sukonstruoti taip, kad atlaikytų visų sistemų ir elementų bei pilnai pakrauto kuro svorį, o konteineriai išliktų stabilūs.

6.2.20. Atvirose saugyklose turi būti įrengtos vandens drenavimo, surinkimo, monitoringo ir apdorojimo sistemos.

6.2.21. Jei saugykla statoma AE aikštelėje, saugykla ir AE negali turėti bendrų svarbių saugai sistemų ir elementų, jeigu neįrodyta, kad tai netrukdys joms atlikti saugos funkciją, tarp jų sugebėjimą atkurti saugios eksploatacijos sąlygas avarijų metu.

6.2.22. Saugykloje leidžiamas bendrų su AE komunalinių paslaugų ir tarnybų naudojimas bei fizinis tarpusavio sąryšis su AE, bet tai neturi padidinti avarijos tikimybės arba jos padarinių masto bei pabloginti svarbių saugai sistemų ir elementų funkcionavimą, sumažinant bet kurių įrengimų patikimumą.

6.2.23. Saugojamo kuro hermetizavimo sistemos turi užtikrinti nuolatinį stebėjimą arba periodinį patikrinimą tam, kad licenciatas galėtų nustatyti, kada reikia priimti koreguojančius veiksmus saugios eksploatacijos sąlygoms palaikyti, išskyrus tuos atvejus, kai VATESI leidžia atsisakyti tokių matavimų.

6.2.24. Saugyklos projekte turi būti numatyta kontrolinė patalpa arba kontrolinė aikštelė, leidžianti nuolat stebėti saugyklos saugą normalios eksploatacijos metu ir užtikrinti kontrolę avarinių situacijų sąlygomis.

6.2.25. Visos komunalinių paslaugų sistemos (vandens tiekimo sistema, drenavimo sistema ir t. t.) turi būti suprojektuotos įvertinus avarinių situacijų sąlygas. Svarbių saugai komunalinių paslaugų sistemų projekte turi būti numatytos pakankamo galingumo dubliuojančios sistemos, sugebančios atlikti saugos funkcijas sugedus pagrindinėms sistemoms.

6.2.26. Komunalinių paslaugų avarinės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų galima patikrinti jų funkcinį paruošimą darbui, našumą ir visą eksploatacijos eigą, kiekvienai sistemai pereinant nuo normalių maitinimo šaltinių prie avarinių.

6.2.27. Turi būti numatytas patikimas visų prietaisų ir įrengimų, komunalinių paslaugų, centrinių pavojaus paskelbimo sistemų ir eksploatacinių sistemų avarinis elektros maitinimas, sugedus pagrindiniam elektros energijos šaltiniui arba nutraukus grandinę, pakankamas išlaikyti saugios eksploatacijos sąlygas.

6.3. KRITINĖS BŪSENOS SAUGOS KRITERIJAI

6.3.1. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, jo įpakavimo, transportavimo ir saugojimo sistemų projektuose turi būti numatyta branduolinio kuro kritinės būsenos saugos parametrų atsarga, proporcinga duomenų neapibrėžtumui bei taikytiems skaičiavimo metodams ir garantuojanti saugą tiek normalios eksploatacijos, tiek avarijų sąlygomis.

6.3.2. Skaičiuojant begalinės terpės daugėjimo koeficientą, kuris gali būti naudojamas kaip konservatyvi k_ef vertė, turi būti priimamos žemiau išvardytos prielaidos:

6.3.2.1. jei panaudoto kuro įsodrinimas kinta kuro rinklėje, tai turi būti naudojamas tikslus modelis arba konservatyviai priimtas didesnis įsodrinimas;

6.3.2.2. jei panaudoto kuro įsodrinimas yra skirtingas atskirose rinklėse, tai saugyklos ikikritinė būsena turi būti pagrindžiama didesnio įsodrinimo kurui;

6.3.2.3. jei yra kokių nors duomenų apie kuro neapibrėžtumą, tai ikikritinės būsenos skaičiavimuose turi būti naudojami konservatyvūs duomenys;

6.3.2.4. turi būti įvertintas neutronų atspindys;

6.3.2.5. turi būti priimta, kad saugykla maksimaliai pagal projektą užpildyta;

6.3.2.6. neturi būti atsižvelgta į neutronų sugertį saugyklos elementuose, išskyrus atvejus, kai jie yra fiksuoti, jų absorbavimo savybės gali būti įvertintos ir yra maža tikimybė, kad jos keisis;

6.3.2.7. gali būti atsižvelgta į neutronų absorbavimą kuro rinklėje;

6.3.2.8. skaičiuojant kritinę būseną, neleidžiama sumažinti panaudoto kuro įsodrinimo atsižvelgiant į išdegančius absorberius, išskyrus atvejus, kai tai daroma sutinkamai su VATESI priimtinu pagrindimu;

6.3.2.9. reikia atsižvelgti į dėl pradinių įvykių atsiradusias deformacijas panaudotame kure ir saugyklos elementuose;

6.3.2.10. neutronų lėtinimas turi būti konservatyviai įvertintas visų normalios eksploatacijos būsenų atveju;

6.3.2.11. visas panaudotas kuras turi būti priimamas tokio išdegimo ir tokio įsodrinimo, kurie atitiktų maksimalų reaktyvumą, išskyrus atvejus, kai tai priimama sutinkamai su VATESI priimtinu pagrindimu. Tokiu pagrindimu gali būti prieš atiduodant kurą saugoti atlikti atitinkami matavimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina paskaičiuotą skylančių medžiagų kiekį ar jų skilimo greitį;

6.3.2.12. skaičiuojant atskirų saugyklos dalių kritinę būseną, reikia atitinkamais skaičiavimais kompensuoti kitų jos dalių skleidžiamų neutronų įtaką;

6.3.2.13. kintant temperatūrai normalios eksploatacijos metu ir avarijų atveju, būtina priimti tą būseną, kurios metu daugėjimo koeficientas yra maksimalus.

6.4. AUŠINIMO KRITERIJAI

6.4.1. Saugykla turi būti suprojektuota taip, kad būtų užtikrinamas tiek panaudoto branduolinio kuro, tiek ir pačios saugyklos elementų aušinimas, siekiant, kad nebūtų viršyta leistina panaudoto kuro, kuro apvalkalėlių ir kitų svarbių saugai elementų temperatūra nepalankiausiomis aplinkos sąlygomis ir avarijų atveju.

6.4.2. Priverstinio ar natūralaus aušinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų pajėgios aušinti maksimalų numatytą panaudoto kuro kiekį. Nustatant aušinimo sistemų pajėgumą reikia priimti minimalų panaudoto kuro išlaikymo saugojimo baseine laiką, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad laikui bėgant aušinimo sistemų pajėgumas gali silpnėti dėl įvairių išorinių procesų.

6.4.3. Aušinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad išliktų veikiančiomis projektinių avarijų atveju.

6.4.4. Panaudoto kuro transportavimo operacijų metu privalo būti užtikrintas jo aušinimas.

6.4.5. Jei panaudotas branduolinis kuras yra laikomas dujinėje terpėje, tai šios terpės parametrai privalo būti palaikomi pagal projekte nustatytas sąlygas. Projekte turi būti numatyta galimybė matuoti dujinės terpės parametrus ir, esant reikalui, juos atstatyti, išskyrus tuos atvejus, kai VATESI leidžia atsisakyti tokių matavimų.

6.5. RADIACINĖS SAUGOS KRITERIJAI

6.5.1. Saugykla privalo būti projektuojama vadovaujantis radiacinės saugos principais ir reikalavimais, nurodytais [3] ir [7].

6.5.2. Panaudoto branduolinio kuro gelžbetoninių ir metalinių konteinerių konstrukcija privalo numatyti pakankamą kiekį barjerų, užkertančių kelią jonizuojančiosios spinduliuotės ir radionuklidų pasklidimui į aplinką.

6.5.3. Skaičiuojant apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės turi būti priimama, kad saugykla yra pagal projektą užpildyta kuru, kuris yra maksimaliai išdegęs ir išlaikytas baseine minimaliai būtiną laiką.

6.5.4. Tos saugyklos dalys, kuriose neįrengti biologinės apsaugos barjerai (pvz., angos, susijusios su aušinimu ar panaudoto kuro pakrovimu-iškrovimu), privalo būti suprojektuotos taip, kad būtų išvengiama didelių gama ir neutronų spinduliuočių.

6.5.5. Projektuojant panaudoto kuro transportavimo įrangą reikia priimti, kad transportuojamas kuro kiekis jose yra maksimalus, o įrenginiai turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų galima panaudotą kurą padėti ten, kur nėra biologinės apsaugos.

6.5.6. Saugyklos projekte turi būti numatyta, kad panaudoto kuro pakrovimo-iškrovimo, saugojimo, priežiūros metu būtų minimizuojama jonizuojančioji spinduliuotė, susijusi su atspindžiu ir sklaida, o ypač tokios spinduliuotės poveikis nekontroliuojamoms zonoms.

6.5.7. Tos stacionarių gelžbetonio konteinerių vietos, kuriose gali kauptis žymūs radionuklidų kiekiai, turi būti suprojektuotos taip, kad jose būtų palaikomas mažesnis už atmosferinį slėgis, tokiu būdu užkertant kelią radionuklidų pasklidimui iš tokių dalių. Radionuklidų koncentracijos prireikus mažinamos filtruojant ir ventiliuojant.

6.5.8. Saugyklos turi būti suprojektuotos taip, kad atliekant operacijas su panaudotu branduoliniu kuru nebūtų viršyti radioaktyviojo užteršimo leistini lygiai.

6.5.9. Saugyklos projekte turi būti numatyta darbuotojų ir gyventojų radiacinės saugos užtikrinimo kontrolės automatizuota sistema (toliau vadinama – radiacinės kontrolės sistema), kuri turi veikti saugyklos teritorijoje ir galimo pavojingo radioaktyviojo užteršimo zonoje neprojektinių avarijų saugykloje metu, o jei saugykla yra atskiras branduolinės energetikos objektas – tai tiek saugyklos sanitarinėje apsaugos zonoje, tiek ir stebėjimo zonoje.

6.5.10. Radiacinės kontrolės sistema turi užtikrinti kontroliuojamųjų parametrų, charakterizuojančių saugyklos ir aplinkos būklę, matavimą projekte numatyta apimtimi visiems saugyklos darbo režimams, įskaitant neprojektines avarijas, taip pat nutraukiant saugyklos eksploataciją. Šioje sistemoje turi būti naudojama tokia stacionari ir nešiojama matavimo įranga, kurios techninės ir metrologinės charakteristikos įgalintų aptikti alfa, beta, gama ir neutronų spinduliuotę.

6.5.11. Radiacinės kontrolės sistema kuriama saugyklos projektavimo metu. Radiacinės kontrolės sistemos projektas privalo būti saugyklos projekto sudėtine dalimi. Jame turi būti nustatyta saugyklos radiacinės kontrolės apimtis, įskaitant:

6.5.11.1. radiacinės kontrolės būdus;

6.5.11.2. radiacinės kontrolės objektus;

6.5.11.3. kontroliuojamuosius parametrus;

6.5.11.4. kontroliuojamųjų parametrų leistinus ir kontroliuojamuosius lygius;

6.5.11.5. radiacinės kontrolės tinklo taškus;

6.5.11.6. radiacinės kontrolės periodiškumą;

6.5.11.7. individualiai kontroliuojamų asmenų kontingentą;

6.5.11.8. radiacinės kontrolės technines priemones ir metodinį aprūpinimą.

Radiacinės kontrolės sistemos projekte privalo būti numatytas automatizuotų sistemų su skaičiavimo technika ir metrologiniu aprūpinimu naudojimas. Techninės priemonės, kontrolės metodai ir bandinių paėmimo metodikos privalo būti unifikuotos.

6.5.12. Normalios eksploatacijos metu radiacinės kontrolės sistema turi užtikrinti, kad būtų operatyviai gaunama ir apdorojama informacija apie saugyklos ir aplinkos radiacinės būklės atitikimą projektinei. Matuojamų dydžių reikšmėms viršijus projektinius arba pakitus radiacinei būklei stebėjimo zonoje, radiacinės kontrolės sistema privalo automatiškai pateikti atitinkamą informaciją saugyklos valdymo postui ir saugyklos administracinei vadovybei.

6.5.13. Avarinių situacijų sąlygomis saugyklos radiacinės kontrolės sistema privalo užtikrinti, kad būtų operatyviai gaunama ir apdorojama informacija apie saugyklos ir aplinkos radiacinę būklę, apie radioaktyviųjų medžiagų, patekusių už saugyklos ribų, aktyvumą ir sudėtį, taip pat informacija, būtina radiacinės būklės kitimo laike prognozavimui ir rekomendacijų radiacinių pasekmių likvidavimui parengimui.

6.5.14. Radiacinės kontrolės sistemoje privalo būti numatyti rodantys ir signalizuojantys prietaisai, kurie įrengiami patalpose ir saugyklos teritorijoje, kur technologinių operacijų metu radiacinė būklė gali greitai ir žymiai pakisti.

6.5.15. Radiacinės kontrolės prietaisai, užtikrinantys 6.5.12–6.5.14 punktuose nurodytos informacijos gavimą, privalo būti nuolat įjungti bei turėti rezervą ir (arba) informacijos perdavimo kanalų dubliavimą.

6.5.16. Saugyklos aplinkos radiacinės kontrolės sistemos sudėtine dalimi privalo būti -spinduliuotės fono matavimai. Gama spinduliuotės kontrolė vietovėje turi būti vykdoma naudojant dozimetrinius kaupiklius, įrengtus kontroliuojamuose taškuose.

6.5.17. Saugyklos projekte turi būti numatytos priemonės:

6.5.17.1. neleidžiančios radioaktyviosioms medžiagoms susikaupti tose sistemose, kurioms būtinas techninis aptarnavimas, arba leidžiančios deaktyvuoti tas sistemas;

6.5.17.2. neleidžiančios darbuotojams nekontroliuojamai patekti į saugyklos zonas, kurios gali būti užterštos ar kuriose gali būti didelė darbuotojų apšvita;

6.5.17.3. leidžiančios matuoti ir kontroliuoti užterštumo lygį zonose, į kurias reikia patekti;

6.5.17.4. leidžiančios minimizuoti laiką, reikalingą darbams atlikti arti sistemų ir elementų, skleidžiančių jonizuojančiąją spinduliuotę, pavyzdžiui, numačius pakankamai erdvės patogiam techniniam aptarnavimui ar suprojektavus specialią įrangą patogiam remontui arba pakeitimui;

6.5.17.5. įgalinančios ekranuoti personalą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

6.5.18. Darbuotojų saugai užtikrinti saugyklos teritorija ir patalpos privalo būti suskirstytos zonomis, turi būti numatytas eksploatacijos personalo sanitarinio praleidimo režimas ir jų dozimetrinė kontrolė sutinkamai su sanitarinių taisyklių reikalavimais [7].

6.6. AVARIJŲ ĮVERTINIMO KRITERIJAI

6.6.1. Atliekant saugyklos avarijų ir avarinių situacijų analizę būtina vadovautis pradinių įvykių sąrašu ir nurodymais, pateiktais [4] 4 skirsnyje.

6.6.2. Papildomai reikia išnagrinėti avarijas ir avarines situacijas, nulemtas šių pradinių įvykių:

6.6.2.1. nehermetiškų ar defektinių kuro rinklių patalpinimas į saugyklą;

6.6.2.2. defektai kuro krepšiuose, plonasienėse kuro talpose ir kt.;

6.6.2.3. neteisingas kuro patalpinimas;

6.6.2.4. aušinimo sutrikimas;

6.6.2.5. konteinerių išsisandarinimas;

6.6.2.6. pakitimai terpėje, kurioje saugomas kuras.

6.7. EKSPLOATACIJOS NUTRAUKIMO KRITERIJAI

6.7.1. Panaudoto branduolinio kuro saugykla turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima nutraukti jos eksploataciją. Turi būti numatytos priemonės, įgalinančios lengviau deaktyvuoti sistemas ir įrenginius, sumažinti iki minimumo radioaktyviųjų atliekų ir užterštų įrenginių kiekį bei padedančios pašalinti radioaktyviąsias atliekas ir užterštas medžiagas galutinio saugyklos eksploatacijos nutraukimo metu.

6.7.2. Projekte turi būti pateikta preliminari saugyklos eksploatacijos nutraukimo programa bei numatytas jos periodinis atnaujinimas eksploatacijos metu.

7. FIZINĖ SAUGA

7.1. FIZINĖS SAUGOS TIKSLAS

7.1.1. Fizinės saugos tikslas yra organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis apsaugoti branduolinius įrenginius ir branduolines bei radioaktyviąsias medžiagas nuo neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo ir nuo nesankcionuoto pašalinių asmenų patekimo į panaudoto branduolinio kuro saugyklos teritoriją. Fizinė sauga turi neleisti sutrikdyti saugyklos normalios eksploatacijos ir užkirsti kelią saugomo panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų medžiagų užvaldymui galimo šantažo, sabotažo, teroro, vogimo ar kitais nusikalstamais tikslais [10].

7.2. FIZINĖS SAUGOS PLANAS

7.2.1. Licenciatas turi sudaryti detalų fizinės saugos planą, kuris turi atitikti Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, TATENA rekomendacijas bei LR Vyriausybės patvirtintus „VĮ Ignalinos AE specialiosios apsaugos nuostatus“ [10] ir VATESI „Branduolinio objekto fizinės saugos nuostatus“ [11].

7.2.2. Fizinės saugos plane, kuris yra konfidencialus, turi būti pateikta informacija, pagrįstai garantuojanti, kad:

7.2.2.1. bus imtasi reikiamų techninių ir administracinių priemonių, užkertančių kelią asmenų nesankcionuotiems tiek tyčiniams, tiek ir netyčiniams veiksmams, galintiems paveikti saugyklos saugą;

7.2.2.2. bus imtasi priemonių, kad saugykloje galėtų būti tik tie asmenys, kuriems tai yra leista pagal instrukcijas, išdėstytas raštu;

7.2.2.3. yra numatyti efektyvūs fizinės saugos pažeidimų aptikimo būdai ir įrengta atitinkama ryšio sistema su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis pagalbai laiku gauti.

7.2.3. Fizinės saugos planą turi sudaryti 2 dalys. Pirmąją dalį turi sudaryti fizinės saugos techninių priemonių projektas, saugyklos apsaugos normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis planas ir apsaugos personalo apmokymo planas. Antrąją dalį turi sudaryti tikrinimų, inspekcijų ar kitų būdų, naudojamų tikrinant, ar saugyklos fizinė sauga atitinka reikalavimus, planas.

8. AVARINĖS PARENGTIES PROGRAMA

8.1. Pareiškėjas turi parengti saugyklos avarinės parengties vidinį planą, kuriame turi būti nurodyti pavojaus saugykloje paskelbimo kriterijai, vietinių struktūrų veiksmai suteikiant paramą esant avarinei situacijai, avarinės tarnybos techninė įranga, priimami veiksmai, taip pat priemonės suteikiant darbuotojams pirmąją pagalbą.

8.2. Kartu su vidiniu saugyklos avarinės parengties planu turi būti pateiktas gyventojų apsaugos įvykus avarijai saugykloje planas, kuris apibrėžia vietinių organizacijų ir valstybinių struktūrų veiksmus radioaktyviųjų medžiagų patekimo už saugyklos aikštelės ribų atveju.

8.3. Reikalavimai avariniai parengčiai taip pat pateikiami Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnyje ir [2].

9. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PROGRAMA

9.1. Saugyklą eksploatuojanti organizacija privalo sukurti ir įdiegti kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apimtų visą veiklą, darančią įtaką saugiai saugyklos eksploatacijai, taip pat projektavimui, aikštelės parinkimui, statybai, priėmimui ir perdavimui eksploatuoti ir eksploatacijos nutraukimui.

9.2. Įgyvendindama kokybės užtikrinimo sistemą, eksploatuojanti organizacija privalo parengti kokybės užtikrinimo programą, numatydama joje konkrečias kokybės užtikrinimo priemones, atsakomybės bei resursų paskirstymą, veiksmų, susijusiu su tam tikra produkcija, paslauga, kontraktu arba projektu, atlikimo tvarką.

9.3. Reikalavimai kokybės užtikrinimo sistemai yra nustatyti „Atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimuose“ [12], EN ISO 9000 kokybės užtikrinimo standartuose ir TATENA rekomendacijose [26].

10. EKSPLOATACIJOS PERSONALO PARENGIMAS

10.1. PERSONALO PARENGIMO PROGRAMA

10.1.1. Eksploatuojanti organizacija atsako už saugyklos eksploatacijos personalo sukomplektavimą ir parengimą. Personalo parinkimo, parengimo, leidimo dirbti savarankiškai ir kontrolės saugyklos eksploatacijos metu pagrindinės nuostatos yra nustatytos norminiuose dokumentuose [2, 9].

10.1.2. Pareiškėjas turi parengti saugyklos personalo komplektavimo grafiką ir personalo parengimo programą. Personalo parengimo programoje turi būti nustatyti reikalavimai personalo, įskaitant ir saugyklos techninio aptarnavimo personalą, kvalifikacijai. Personalo komplektavimo grafikas ir parengimo programa turi būti suderinami su VATESI.

10.2. REIKALAVIMAI SAUGYKLOS PERSONALO PARENGIMUI

10.2.1. Iki saugyklos eksploatacijos pradžios turi būti sukomplektuotas ir savarankiškam darbui parengtas saugyklos personalas.

10.2.2. Prieš tai, kai saugyklos personalas, įskaitant ir techninio aptarnavimo personalą, pradeda savarankiškai dirbti, būtina, vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis, jį specialiai parengti bei patikrinti jo sugebėjimus. Privalomas periodinis pakartotinis personalo rengimas.

10.2.3. Ir pirmą kartą, ir pakartotinai rengiant personalą privalo būti skiriamas ypatingas dėmesys jo veiksmams (atkreipiant dėmesį į atskirų darbuotojų tarpusavio veiksmus) įvykus avarijoms, saugyklos eksploatacijos praktinių įgūdžių lavinimui. Rengiant saugyklos eksploatacijos personalą, būtina išaiškinti galimų klaidų pasekmes saugyklos, personalo, gyventojų ir aplinkos saugai.

10.2.4. Turi būti parengtos pareiginės instrukcijos visam saugyklos eksploatacijos personalui.

11. PRIĖMIMAS IR PERDAVIMAS EKSPLOATUOTI

11.1. PRIĖMIMO IR PERDAVIMO EKSPLOATUOTI PLANAS

11.1.1. Saugyklos projekte privalo būti nustatyti atliekamų derinimo darbų seka ir kiekis, „šaltųjų“ ir „karštųjų“ bandymų reikalavimai, taip pat priimamų ir perduodamų eksploatuoti saugyklos įrengimų bei sistemų priimtinumo kriterijai. Priėmimas ir perdavimas eksploatuoti vykdomas vadovaujantis [4] 8 skirsnio reikalavimais.

11.1.2. Pareiškėjas privalo parengti priėmimo ir perdavimo eksploatuoti planą, kuris turi būti sudarytas iš logiškai viena po kitos einančių operacijų, paliudijančių, kad projekte numatytos saugyklos sistemos ir elementai, laiduojantys saugų panaudoto branduolinio kuro saugojimą, funkcionuoja normaliai ir jų eksploatacinės savybės atitinka projektinius kriterijus. Be to, turi būti patvirtintos eksploatacinės procedūros ir personalo pasirengimas eksploatuoti saugyklą. Šis planas turi būti suderintas su VATESI.

11.2. PRIĖMIMO IR PERDAVIMO EKSPLOATUOTI ETAPAI

11.2.1. Priėmimas ir perdavimas eksploatuoti vyksta keliais etapais:

11.2.1.1. Statybos pabaiga. Statybos darbų baigiamojoje stadijoje valstybės valdymo ir priežiūros institucijos pagal savo kompetenciją privalo nuodugniai patikrinti saugyklą ir patvirtinti, kad ji atitinka suderintą su jomis projektą pagal visus parametrus. Turi būti patvirtinti tokie parametrai kaip fiziniai matmenys ir pirminės statybos sąlygos. Statybos darbų baigiamojoje stadijoje turi būti sistemingai tikrinama, ar saugykla atitinka projektinius brėžinius ir dokumentus, siekiant nustatyti pastatytos saugyklos tinkamumą darbui.

11.2.1.2. Įrenginių bandymas. Saugyklos įrenginių ir sistemų bandymo metu turi būti įjungtas elektros maitinimas, išbandytos įvairios valdymo svirtys, sukimosi kryptis, srautų kryptis, sujungimai ir t. t. Be to, turi būti išbandytas panaudoto branduolinio kuro imitatoriaus pakrovimas į konteinerį ir kėlimo mechanizmai bei įranga. Šių bandymų metu turi būti pademonstruota ir įrenginių kontroliavimo sauga.

11.2.1.3. Eksploatacinių savybių demonstravimas. Po to, kai įrenginių elementai bus išbandyti, turi būti atlikti bandymai, demonstruojantys saugią visų įrenginių tarpusavio sąveiką ir bendrąsias saugyklos eksploatacijos bei galingumo galimybes. Šiame etape turi būti pademonstruota visų instrukcijų bei procedūrų sauga ir efektyvumas. Be to, turi būti pademonstruotas eksploatacijos personalo parengimas darbui tiek normalios eksploatacijos, tiek avarinių situacijų sąlygomis.

11.2.1.4. „Šaltieji bandymai“. Šiame etape turi būti oficialiai patvirtinta, kad saugyklos sistemos ir elementai bei visa saugykla atitinka projektą, o ankstesnėse stadijose nustatyti trūkumai yra pašalinti. Pasibaigus „šaltiesiems bandymams“ turi būti parengta ataskaita, kurioje turi būti parodyta, kad jie baigti sėkmingai. Ataskaitoje turi būti parodyti trūkumai, siūlomos jų likvidavimo priemonės, kurias būtina atlikti iki „karštųjų bandymų“ pradžios.

11.2.1.5. „Karštieji bandymai“. Šis etapas prasideda nuo to momento, kai panaudotas branduolinis kuras pakraunamas į konteinerį, atliekamos su šiuo pakrovimu susijusios operacijos ir į saugyklą patenka pirmasis konteineris su panaudotu branduoliniu kuru. „Karštųjų bandymų“ metu turi būti pademonstruota, kad visos saugyklos eksploatacinės savybės atitinka projektinius kriterijus, gali būti atliktas atskirų operacijų chronometražas, įrenginių ir sistemų darbo charakteristikų patikslinimas, saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų patikslinimas, taip pat koreguojamos eksploatacinės procedūros, kad jos tiksliai atspindėtų faktines sistemų ir įrenginių charakteristikas.

11.2.2. Pasibaigus „karštiesiems bandymams“ turi būti parengta ataskaita. Ataskaitoje turi būti išsamiai aprašyti visi atlikti bandymai ir patvirtinta, kad jie baigti sėkmingai. Ši ataskaita yra pagrindas išduoti licenciją saugyklai eksploatuoti. Ataskaitoje būtina pažymėti, kokie pakeitimai buvo atlikti technologiniame reglamente, eksploatavimo ir pareiginėse instrukcijose.

12. SAUGYKLOS SAUGOS UŽTIKRINIMAS EKSPLOATACIJOS METU

12.1. SAUGYKLOS EKSPLOATACIJOS ORGANIZAVIMAS

12.1.1. Licenciatas yra atsakingas už saugyklos saugiai eksploatacijai būtinų organizacinių struktūrų sudarymą, saugyklos aprūpinimą būtinais finansiniais ir materialiniais-techniniais ištekliais, moksline-technine parama, normų ir taisyklių reikalavimų vykdymą, kokybės užtikrinimą visais saugyklos gyvavimo etapais, saugyklos fizinės ir priešgaisrinės saugos organizavimą, eksploatacijos personalo parinkimą ir parengimą, saugos kultūrą saugykloje ir vykdo nuolatinę saugyklos saugios eksploatacijos kontrolę.

12.1.2. Licenciatas nuolat kontroliuoja ir inspektuoja svarbią saugyklos saugai veiklą. Saugyklos saugos kontrolės ir patikrinimų rezultatus ir periodines saugyklos saugos būklės ataskaitas licenciatas pateikia VATESI ir pagal jų kompetenciją – Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai.

12.1.3. Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis saugyklos eksploatacijos saugą, yra technologinis reglamentas, nurodantis saugią saugyklos eksploataciją užtikrinančius pagrindinius metodus ir funkcijas, operacijų, susijusių su saugyklos sauga, atlikimo bendrąją tvarką, saugios eksploatacijos ribas bei sąlygas.

12.1.4. Licenciatas eksploataciniais tikslais gali sugriežtinti normų ir taisyklių reikalavimus siekiant išvengti bet kokių saugios eksploatacijos ribų ir (arba) sąlygų pažeidimų.

12.1.5. Licencija eksploatuoti saugyklą gali būti išduota eksploatuojančiai organizacijai patvirtinus ir su VATESI suderinus technologinį reglamentą.

12.1.6. Pakeitimai technologiniame reglamente privalo būti suderinti su VATESI.

12.2. SAUGYKLOS EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJOS

12.2.1. Saugyklos administracinė vadovybė, remdamasi normomis ir taisyklėmis, technologiniu reglamentu ir įrengimų gamintojų dokumentacija, iki „karštųjų bandymų“ pradžios parengia eksploatacijos instrukcijas.

12.2.2. Turi būti parengtos šios pagrindinės eksploatacijos instrukcijos, apimančios:

12.2.2.1. nenaudotų (naujų) konteinerių priežiūrą ir procedūras iki panaudoto branduolinio kuro pakrovimo, kurias vykdant patikrinami visi būtini dokumentai, patvirtinantys konteinerių kokybę ir komplektiškumą;

12.2.2.2. panaudoto branduolinio kuro, laikomo reaktorių baseinuose, įvertinimą ar aprašymą, norint gauti duomenis apie esamas sąlygas, kurios gali turėti įtakos panaudoto branduolinio kuro tvarkymui ir saugojimui (pavyzdžiui, kuro apvalkalėlių ar struktūriniai pažeidimai);

12.2.2.3. kuro pakrovimą į konteinerį, konteinerio vidaus ertmės džiovinimą ir hermetišką uždarymą, helio nutekėjimo tikrinimą, jonizuojančiosios spinduliuotės, užterštumo, temperatūros matavimus ir eksploatacijos personalo radiacinę saugą;

12.2.2.4. saugykloje esančio panaudoto branduolinio kuro apskaitą, įskaitant jo charakteristikas ir saugojimo vietą;

12.2.2.5. panaudoto branduolinio kuro perkėlimo iš vienos saugyklos vietos į kitą kontrolę ir registravimą;

12.2.2.6. gama spinduliuotės ir neutronų srautų intensyvumo erdvinio pasiskirstymo saugyklos aplinkoje nuolatinį stebėjimą;

12.2.2.7. konteinerių šilumos atidavimo ir sklaidymosi atmosferoje nuolatinį stebėjimą (esant būtinybei);

12.2.2.8. konteineriuose esančios terpės (pvz., helio) priežiūrą ir (esant būtinybei) nuolatinį stebėjimą;

12.2.2.9. eksploataciją visų saugos analizės ataskaitoje numatytų avarinių situacijų sąlygomis ir padarinių pašalinimą po projektinių avarijų;

12.2.2.10. kėlimo mechanizmų (keliamųjų kranų, lyno kilpų, sijų, kablių) aptarnavimą, išbandymą ir inspektavimą;

12.2.2.11. korozijos kontroliavimą, gruntuotų ir dažytų paviršių priežiūrą bei remontą;

12.2.2.12. fizinę saugyklos saugą;

12.2.2.13. TATENA garantijų taikymą;

12.2.2.14. saugyklos darbo dokumentavimą, dokumentų kontrolę.

12.2.3. Įrengimų ir sistemų eksploatacijos instrukcijose privalo būti konkretūs nurodymai eksploatacijos personalui apie darbų atlikimo metodus esant normaliai eksploatacijai ir avarinėms situacijoms, taip pat skirsniai, kurie nurodo [18]:

12.2.3.1. pavadinimą, instrukcijos numerį, jos patvirtinimo datą ir patvirtinusio asmens pavardę bei pareigas;

12.2.3.2. instrukcijos tikslą;

12.2.3.3. būtinas pradines sąlygas, kurioms esant galima naudotis instrukcija;

12.2.3.4. atsargumo priemones ir apribojimus, kurių būtina laikytis;

12.2.3.5. apribojimus ir kontroliuojamų parametrų ribas, kurias pažeidus būtina imtis priemonių parametrams grąžinti į normalų diapazoną;

12.2.3.6. teisingų ar neteisingų veiksmų vertinimo kriterijus;

12.2.3.7. kompleksinių procedūrų, įtrauktų į instrukciją ar joje paminėtų, kontrolinius sąrašus;

12.2.3.8. apšvitos dozių patikrinimo procedūras.

12.2.4. Eksploatacijos instrukcijas reikia koreguoti remiantis „karštųjų bandymų“ rezultatais, taip pat ir eksploatacijos metu.

12.2.5. Pareiškėjas privalo pateikti VATESI visų saugyklos eksploatacijos instrukcijų kopijas. Jei eksploatacijos instrukcija pataisoma, licenciatas privalo apie tai pranešti VATESI ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pataisymo.

12.3. TECHNINIS APTARNAVIMAS IR BANDYMAI

12.3.1. Tam, kad svarbios saugai sistemos ir elementai galėtų atlikti savo funkcijas ir atitiktų projekto reikalavimus, būtina juos reguliariai techniškai aptarnauti ir bandyti. Nurodyti darbai atliekami pagal saugyklos administracinės vadovybės parengtas instrukcijas, programas ir grafikus, remiantis projekto reikalavimais bei technologiniu reglamentu. Darbai privalo būti atidžiai dokumentuojami.

12.3.2. Pareiškėjas, norintis gauti licenciją saugyklos eksploatacijai, turi pateikti VATESI suderinimui svarbių saugai sistemų ir elementų, įskaitant kėlimo mechanizmus ir saugyklos išorinių tvorų bei vartų signalizacijos sistemas, techninio aptarnavimo ir bandymų programą. Pareiškėjas privalo parengti visapusišką planinių ir periodinių patikrinimų sistemą, leidžiančią patvirtinti, kad saugykla eksploatuojama laikantis kokybės užtikrinimo programos reikalavimų, ir nustatyti programos efektyvumą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į saugyklos sistemų ir elementų patikimumo analizės rezultatus, privalo nustatyti techninio aptarnavimo, bandymų ir periodinių tikrinimų dažnį ir apimtį.

12.3.3. Atlikus techninį aptarnavimą, privaloma tikrinti sistemų ir įrengimų darbingumą, taip pat atitikties projektui charakteristikas, dokumentuojant tikrinimo rezultatus. Projektinė ir eksploatacinė dokumentacija turi būti tvarkoma, saugoma ir peržiūrima pagal normų ir taisyklių reikalavimus.

12.3.4. Eksploatacijos metu informacija apie saugyklos įrengimų gedimus bei eksploatacijos personalo klaidingus veiksmus turi būti surenkama, apdorojama, analizuojama ir saugoma. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už tai, kad informacija būtų laiku surenkama, kokybiškai analizuojama, susisteminama ir operatyviai perduodama valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms.

______________

1 PRIEDAS

SVARBIAUSIŲ NORMINIŲ DOKUMENTŲ, NORMŲ IR TAISYKLIŲ SĄRAŠAS

1. LR Vyriausybės	Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatai
1998 01 27
nutar. Nr. 103
2. VD-B-001-0-97	Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai
3. HN-73-1997	Pagrindinės radiacinės saugos taisyklės
4. PNAE
G-14-029-91	Saugos taisyklės saugant ir vežant branduolinį kurą branduolinės energetikos objektuose
5. VD-T-001-0-97	Atominių elektrinių reaktoriaus įrenginių branduolinės saugos taisyklės
6. PNAE	Žemės drebėjimams atsparių atominių elektrinių projektavimo normos
G-5-006-87
7. SPAS-88	Atominių elektrinių projektavimo ir eksploatacijos sanitarinės taisyklės
8. VATESI-95	Reikalavimai atominę elektrinę eksploatuojančiai organizacijai
9. OPKP	Atominių elektrinių personalo parinkimo, paruošimo, leidimo savarankiškai dirbti ir
AES-90	kontrolės eksploatacijos metu nuostatai
10. LR Vyriausybės	VĮ Ignalinos AE specialiosios apsaugos nuostatai
nutar. Nr. 1074-14
11. VATESI-97,	Branduolinio objekto fizinės saugos nuostatai
įsakymas Nr. 6
12. VD-KS-02-99	Atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo
	sistemos reikalavimai
13. PBJa-06-00-88	Branduolinės saugos perdirbant, saugant ir vežant branduolines medžiagas
	pagrindinės taisyklės
14. PRB AS-89	Radiacinės saugos taisyklės eksploatuojant atomines elektrines
15. VD-VP-01-97,	Branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės branduoliniuose ir nebranduoliniuose
VATESI, 1997 m.	objektuose nuostatai

______________

2 PRIEDAS

SVARBIAUSIŲ TATENA IR RADIACINĖS SAUGOS TARPTAUTINĖS KOMISIJOS

REKOMENDACIJŲ SĄRAŠAS

17. IAEA,	Design of Spent Fuel Storage Facilities. Safety Guides. Safety Series No. 116. IAEA,
SS No. 116	Vienna, 1994
18. IAEA,	Operation of Spent Fuel Storage Facilities. Safety Guides. Safety Series No. 117. IAEA,
SS No. 117	Vienna, 1994
19. IAEA,	Safety Assessment for Spent Fuel Storage Facilities. Safety Practices. Safety Series No. 118.
SS No. 118	IAEA, Vienna, 1994
20. IAEA,	Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material. Safety Series No. 6. IAEA,
SS No. 6	Vienna, 1985 (As Amended 1990)
21. 50-C-D	Code on the Safety of Nuclear Power Plants: Design. Safety Series No. 50-C-D (Rev. 1).
(Rev. 1)	IAEA, Vienna, 1988
22. 50-SG-D10	Fuel Handling and Storage Systems in Nuclear Power Plants. A Safety Guide. Safety Series
	No. 50-SG-D10. IAEA, Vienna, 1984
23. IAEA/	Agreement between the Government of the Republic of Lithuania and the International Atomic
SG/INF-12	Energy Agency for the Application of Safeguards in Connection with the Treaty on the Non- Proliferation of Nuclear Weapons
24.	Radiacinės saugos tarptautinės komisijos (RSTK) 1990 m. rekomendacijos. Publ. 60, I d., punktai C22, C25, C40
25. 50-SG-G8	Licences for Nuclear Power Plants: Content, Format and Legal Considerations. A Safety Guide. Safety Series No. 50-SG-G8. IAEA, Vienna, 1982
26. 50-C/SG-Q	Quality Assurance for Safety in Nuclear Power Plants and other Nuclear Installations. Safety Guides. Safety Series, Q1 – Q14. IAEA, Vienna, 1998

______________

3 PRIEDAS

SAUGOS ANALIZĖS ATASKAITOS TIPINIS TURINYS

1. Įvadas

1.1. Panaudoto branduolinio kuro saugyklos (toliau – saugyklos) paskirtis

1.1.1. Panaudoto branduolinio kuro (toliau – kuro) saugojimo loginis pagrindimas

1.1.2. Numatomas saugyklos eksploatavimo laikas

1.1.3. Ilgalaikiai tikslai

1.2. Saugyklos apžvalga

1.2.1. Pagrindiniai saugyklos elementai

1.2.2. Saugyklos vietovė ir išdėstymas

1.2.3. Operacijų su kuru santrauka

1.3. Eksploataciniai tikslai

1.3.1. Radiacinė sauga

1.3.1.1. Darbuotojai

1.3.1.2. Visuomenė

1.3.2. Poveikis aplinkai

1.3.3. Ikikritinės būsenos užtikrinimas

1.3.4. Aušinimas

1.3.5. Kiti

2. Saugyklos elementų konstrukcijos aprašymas

2.1. Kuro rinklė, kuro krepšys

2.2. Operacijų su kuru įranga

2.3. Konteinerio vidinė konstrukcija

2.4. Operacijų su konteineriu sistema

2.5. Transportiniai konteineriai

2.6. Transportavimo priemonės

2.7. Kuro saugojimo statiniai

2.8. Papildomi statiniai

2.8.1. Pastatai

2.8.2. Pylimai, užtvaros

2.8.3. Kranai, kėlimo įranga

3. Gamtinės aikštelės charakteristikos

3.1. Regiono ir aikštelės geologija

3.1.1. Litologija ir stratigrafija

3.1.2. Geotechninės aikštelės medžiagų charakteristikos

3.1.3. Seismiškumas

3.1.3.1. Poslinkiai, silpnosios vietos

3.1.3.2. Žemės drebėjimų istorija

3.2. Aikštelės geomorfologija ir topografija

3.2.1. Aikštelės stabilumas

3.2.1.1. Šlaito stabilumas

3.2.1.2. Paviršiaus erozija

3.2.2. Aplinkinės teritorijos poveikis

3.3. Regiono meteorologija ir klimatologija

3.3.1. Krituliai

3.3.1.1. Normalus kiekis (lietus, kruša, sniegas, sniego danga, ledas, ledo danga)

3.3.1.2. Užregistruoti ekstremalūs kiekiai

3.3.2. Vėjas

3.3.2.1. Vyraujančios kryptys, intensyvumas

3.3.2.2. Ekstremalūs įvykiai (viesulai, uraganai)

3.3.3. Saulės spinduliavimas

3.3.3.1. Normalus temperatūrų pasiskirstymas

3.3.3.2. Užregistruotos ekstremalios temperatūros

3.3.4. Normalus barometrinio slėgio pasiskirstymas

3.3.5. Normalus drėgmės pasiskirstymas

3.3.6. Svarbios cheminės atmosferos charakteristikos

3.3.7. Žaibavimas

3.3.7.1. Audrų, kurių metu žaibuojama, dažnumas

3.3.7.2. Žaibavimas į žemę (per metus, į kvadratinį kilometrą)

3.4. Regiono ir aikštelės hidrologija ir hidrogeologija

3.4.1. Normalios paviršinio vandens nutekėjimo sąlygos

3.4.2. Potvyniai: dažnumas, intensyvumas

3.4.3. Gruntinis vanduo

3.4.3.1. Normalios sąlygos

3.4.3.2. Didžiausias užregistruotas gruntinio vandens pakilimas

3.5. Gamtinių sprogimų ir gaisrų tikimybė (miškų gaisrai, naftos prasisunkimas, dujų susidarymas ir t.t.)

3.6. Aikštelės sausumos gyvūnija ir augalija

3.7. Vandens gyvūnija ir augalija šalia aikštelės

4. Žmogaus veikla aikštelės regione

4.1. Gyventojų pasiskirstymas

4.2. Žemės ūkis

4.3. Kaimyninės gyvenvietės ir komercinė veikla

4.4. Pramonė

4.5. Transporto linijos šalia aikštelės

4.5.1. Vandens keliai

4.5.2. Automobilių keliai

4.5.3. Geležinkeliai

4.5.4. Oro koridoriai

4.6. Kasyklos ir kasinėjimai

4.7. Branduoliniai įrenginiai

4.8. Elektrinės

4.9. Potencialiai pavojingi statiniai (pvz., užtvankos upių aukštupiuose)

5. Projektavimo pagrindai

5.1. Kuro charakteristikos

5.1.1. Fizinis kuro rinklės aprašymas, kuro krepšys

5.1.2. Paviršinės nuosėdos ant kuro rinklės ir kuro krepšio

5.1.3. Pradinis įsodrinimas

5.1.4. Išdegimas, eksploatacijos istorija

5.1.5. Minimalus aušinimo laikas baseine

5.1.6. Izotopinė sudėtis saugojimo metu

5.1.7. Jonizuojančioji spinduliuotė saugojimo metu

5.1.8. Reaktyvumas saugojimo metu

5.1.9. Skilimo šilumos susidarymas saugojimo metu

5.2. Saugykloje saugomo kuro kiekis

5.2.1. Kuro kiekis viename saugojimo elemente

5.2.2. Kuro kiekis saugykloje

5.3. Laiko tarpas, kurį ketinama saugoti kurą

5.4. Operacijos su kuru

5.4.1. Operacijos baseine: įranga ir procedūros

5.4.2. Pervežimo operacijos: įranga ir procedūros

5.4.3. Kuro patalpinimo saugykloje operacijos: įranga ir procedūros

5.5. Medžiagų, iš kurių gaminami elementai, parinkimas ir pagrindimas

5.5.1. Fizinės ir cheminės charakteristikos

5.5.2. Šiluminės savybės

5.5.3. Atsparumas

5.5.4. Ribojantys parametrai

5.5.4.1. Didžiausia medžiagos temperatūra

5.5.4.2. Didžiausi medžiagų įtempimai

5.5.5. Laiko sąlygoti procesai medžiagose

5.5.5.1. Korozija

5.5.5.2. Valkšnumas

5.5.5.3. Senėjimas

5.5.5.4. Susitraukimas

5.5.5.5. Pakitimai medžiagose, susiję su radiacija

5.5.6. Numatomas saugyklos tarnavimo laikas

5.6. Apsprendžiančios aikštelės sąlygos: parinkimas ir pagrindimas

5.6.1. Parametrų dydžiai projektavimo pagrindams

5.6.2. Išorinių parametrų dydžiai neprojektinių avarijų analizei

5.7. Gedimų analizė

5.7.1. Pradiniai įvykiai: parinkimas ir pagrindimas

5.7.1.1. Išoriniai gamtiniai

5.7.1.2. Išoriniai, sąlygoti žmogaus veiklos

5.7.1.3. Vidiniai, sąlygoti žmogaus veiklos

5.7.1.4. Įrangos ar elementų gedimai

5.7.2. Susiję ir sinergetiniai efektai

5.7.3. Normali eksploatacija: apibrėžimas ir pagrindimas

5.7.4. Projektinės avarijos: parinkimas ir pagrindimas

5.7.5. Neprojektinės avarijos: parinkimas ir pagrindimas

5.8. Projektavime priimtos apkrovos

5.8.1. Statinė

5.8.2. Dinaminė

5.8.2.1. Ciklinė

5.8.2.2. Smūginė

5.8.3. Šiluminiai įtempimai

5.8.4. Vidinis slėgis

5.9. Eksploatacinės ribos

5.9.1. Eksploatavimo tikslų santrauka

5.9.2. Kriterijų vertės

5.9.2.1. Radiacijos laukai

5.9.2.2. Radioaktyviojo užteršimo lygiai

5.9.2.3. Radioaktyviojo užteršimo zonos ir radiacinė kontrolė

5.9.2.4. Sanitarinė apsaugos ir stebėjimų zonos

5.9.2.5. Išmetimai (radionuklidai ir kitos medžiagos)

5.9.2.6. Didžiausia kuro apvalkalėlių temperatūra

5.9.2.7. Kiti

5.9.3. Netiesioginių įvertinimų patvirtinimas

5.9.4. Kriterijų verčių pagrindimas

6. Projekto pagrindimas

6.1. Įrenginio būsenos

6.1.1. Normali eksploatacija (nuoroda į 5.7.3 ir 5.8)

6.1.2. Projektinės avarijos (nuoroda į 5.7.4 ir 5.8)

6.1.3. Neprojektinės avarijos (nuoroda į 5.7.5 ir 5.8)

6.2. Analizių rezultatai

6.2.1. Pamatų (pastatų) analizė

6.2.2. Struktūrinė saugyklos elementų analizė (nuoroda į 2)

6.2.3. Šilumos perdavimas

6.2.4. Dozių įvertinimas ir ALARA principas

6.2.4.1. Darbuotojų dozių įvertinimas: maksimali individuali, vidutinė grupių ir kolektyvinė

6.2.4.2. Dozių gyventojams įvertinimas: kritinei grupei ir kolektyvinė

6.2.5. Saugos faktoriai

6.3. Analitinės išvados

6.3.1. Apsauga nuo radiacijos

6.3.2. Sandarumas

6.3.3. Kuro geometrija

6.3.4. Lėtinimo pakitimas

6.3.5. Skilimo metu susidariusios šilumos nuvedimas

6.4. Pasirengimas avarijoms

6.4.1. Esamos priemonės

6.4.1.1. Įranga, medžiagos

6.4.1.2. Personalas

6.4.2. Avarinės parengties planai

6.4.3. Administracinė avarinės organizacijos struktūra

6.4.4. Avarijų pasekmių sušvelninimas

6.5. Poveikis

6.5.1. Radiologinis

6.5.2. Aplinkai

6.5.3. Kitoks

7. Panaudoto kuro tvarkymo sistema

7.1. TATENA garantijos

7.2. Fizinė sauga

7.3. Kuro priėmimo kontrolė, priimtinumo kriterijų nustatymas: įranga ir procedūros

7.4. Defektinis kuras

7.4.1. Nustatymas

7.4.2. Tvarkymas: įranga, elementai, procedūros

7.5. Kuro sugrąžinimas į pradinę padėtį, esant gedimui

7.6. Konteinerio pakrovimo įtakos baseino operacijoms minimizavimas

8. Monitoringas

8.1. Kas matuojama

8.1.1. Personalas

8.1.2. Radiacijos laukai

8.1.2.1. Esant kontaktui

8.1.2.2. Saugyklos viduje

8.1.2.3. Saugyklos išorėje

8.1.3. Radioaktyviojo užteršimo kontrolė

8.1.4. Leidžiami išmetimai

8.1.4.1. Į atmosferą

8.1.4.2. Į vandenis

8.1.5. Priimanti (supanti) aplinka

8.1.6. Specifiniai sistemų parametrai: parinkimas ir pagrindimas

8.2. Kaip matuojama. Tinkamumas ir patikimumas

9. Kontrolės ir priežiūros programa

10. Konceptualus saugyklos eksploatacijos nutraukimo planas

10.1. Eksploatacijos nutraukimo variantai

10.1.1. Kainos įvertinimas

10.1.2. Poveikis

10.1.3. Nauda

10.2. Eksploatacijos nutraukimo ypatumai

10.2.1. Galimybė išimti panaudotą kurą po ilgo saugojimo periodo

10.2.2. Išmontavimas, deaktyvavimas, įrangos palaidojimas

10.2.3. Saugojimo konteinerių išmontavimas, deaktyvavimas ir palaidojimas

10.2.4. Aikštelės atstatymas

10.3. Periodinė preliminarios eksploatacijos nutraukimo programos peržiūra ir atnaujinimas

11. Kokybės užtikrinimo programa

11.1. Projektavimas ir analizė

11.2. Saugyklos statyba, elementų gamyba

11.3. Eksploatacija

11.3.1. Operacijos su kuru

11.3.2. Kuro tvarkymo sistema

11.3.3. Monitoringas

11.3.4. Kontrolė ir priežiūra

11.4. Saugyklos eksploatacijos nutraukimas

______________