lietuvos kariuomenės vadO

į s a k y m a s

Dėl ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANO PATVIRTINIMO

2009 m. rugsėjo 24 d. Nr. V-945

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-2069; 2003, Nr. 91(1)-4106, 2004, Nr. 169-6215) 13 straipsnio 7 dalies 23 punktu ir 8 dalimi bei Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974; 2008, Nr. 65-2458) 42 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planą (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja 2009 m. spalio 1 d.

Kariuomenės vadas                                                  gen. mjr. Arvydas Pocius

PATVIRTINTA

Lietuvos kariuomenės vado

2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-945

ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, praktine šalies ir kitų valstybių patirtimi, įvykusių orlaivių ar laivų avarijų ir katastrofų analize ir išvadomis.

2. Plane išdėstyti pagrindiniai žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo paieškos ir gelbėjimo rajone principai, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro (toliau – JGKC), Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), Karinių oro pajėgų (toliau – KOP), VĮ „Oro navigacija“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro (toliau – AGKC), Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – KMT), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – KVJU), Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – JAAA), Avarinės ir gelbėjimo tarnybos (toliau – AGT), greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų (toliau – GMP), Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, policijos, Lietuvos kariuomenės kitų vienetų ir privačių kompanijų uždaviniai, kompetencija, atsakomybės ribos, taip pat naudojamos paieškos ir gelbėjimo priemonės.

3. Plano nuostatų vienodai turi laikytis tiek civiliniai, tiek valstybiniai laivai ir orlaiviai, įvykus orlaivio ar laivo avarijai, kai juose esantiems žmonėms gresia pavojus ir nelaimės ištiktiems žmonėms reikia teikti pagalbą paieškos ir gelbėjimo rajone.

4. Paieškos ir gelbėjimo darbai yra vykdomi neatsižvelgiant į orlaivio ar laivo nacionalinę priklausomybę ir nelaimę patyrusių asmenų pilietybę.

5. Plane vartojamos sąvokos:

Avarija – apibendrinta sąvoka, taikoma orlaiviui ar laivui patekus į kritinę situaciją, keliančią pavojų žmonėms, arba susidarius ekstremaliai situacijai, reikalaujančiai vykdyti paieškos ir gelbėjimo operaciją (toliau – PGO), paieškos ir gelbėjimo darbus (toliau – PGD) arba kurį nors jų etapą, stadiją ar dalį.

Ekstremali situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir nulemianti staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, ūkiui ir aplinkai.

Pavojaus stadija – bendra sąvoka, reiškianti (atsižvelgiant į aplinkybes) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas.

Nežinios stadija – situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Aliarmo stadija – situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Nelaimės stadija – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras – institucija, atsakinga už veiksmingą paieškos ir gelbėjimo darbų bei paieškos ir gelbėjimo operacijos organizavimą ir koordinavimą paieškos ir gelbėjimo rajone.

Paieškos ir gelbėjimo darbai (PGD) – atliekamų darbų ir taktinių veiksmų visuma paieškos ir gelbėjimo operacijos metu.

Paieškos ir gelbėjimo operacija (PGO) – operacija nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, naudojantis turimais ir/ar pasitelktais pajėgumais ir priemonėmis, apsikeitimas informacija operacijos metu, pajėgų ir priemonių poreikių skaičiavimas, jų pasitelkimas, veiksmų koordinavimas, paieškos ir gelbėjimo funkcijų atlikimas, įskaitant medicinos konsultacijas, nelaimės ištiktų žmonių gelbėjimas, suteikiant jiems pirminę medicinos pagalbą ar medicininės evakuacijos paslaugas naudojant valstybinius ir privačius išteklius įskaitant padedančius orlaivius ir laivus.

Paieška – sudėtinė PGO dalis nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, kurią paprastai koordinuoja JGKC ar vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius, naudodamasis turimomis paieškos ir gelbėjimo priemonėmis.

Gelbėjimas – sudėtinė PGO dalis nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti, suteikti jiems pirminę medicinos ir kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą.

Paieškos ir gelbėjimo priemonės – visi mobilieji ištekliai, įskaitant specialiąsias paieškos ir gelbėjimo pajėgas, naudojami PGO ir PGD atlikti.

Paieškos ir gelbėjimo rajonas – nustatytų koordinačių zona, dėl kurios pagal 1979 metų Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją Lietuva susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių marios ir jūrų uostų akvatorijos.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos rajonas – teritorija, kurioje realiai įvyko laivo ar orlaivio avarija ar žmones ištiko nelaimė ir joje vykdoma PGO.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos vietinis koordinatorius – už paiešką ir gelbėjimą atsakingos institucijos paskirtas asmuo, kuris tiesiogiai vadovauja nelaimės ištiktų žmonių, laivų ir orlaivių paieškos ir (ar) gelbėjimo taktiniams veiksmams PGD paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas – JGKC arba atsakingos institucijos paskirtas asmuo, kuris organizuoja, koordinuoja ir vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijai, telkia šiems darbams atlikti reikalingas pajėgas ir materialinius išteklius.

Kitos Plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje (Žin., 2001, Nr. 4-94) ir Civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230).

6. Plano paskirtis:

6.1. įvertinti ir nustatyti PGD vykdančių ir pagalbą teikiančių institucijų turimas pajėgas ir pajėgumus;

6.2. nustatyti PGD nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti organizavimo, vadovavimo, koordinavimo ir vykdymo struktūrą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai paieškos ir gelbėjimo rajone;

6.3. apibrėžti PGO planavimą ir vykdymą;

6.4. nustatyti PGO stadijas, veiksmus ir metodus;

6.5. nustatyti signalo apie įvykusią avariją ar nelaimę paskelbimo, gelbėjimo darbų organizavimo, vadovavimo, koordinavimo ir vykdymo tvarką;

6.6. apibrėžti nustatytų institucijų, kurios organizuoja, vadovauja, koordinuoja ir vykdo PGD, užduotis ir funkcijas;

6.7. nustatyti kitų remiančiųjų institucijų pasitelkimo tvarką, jų pasitikimą, užduočių paskirstymą, koordinavimą, vadovavimą, valdymą ir sąveiką;

6.8. nustatyti veiksmus, avarijai ar nelaimei išplitus už paieškos ir gelbėjimo rajono ribų, viršijus darbus koordinuojančios institucijos kompetenciją ar pirminius avarijos ar nelaimės kriterijus;

6.9. pateikti kitą esminę informaciją.

7. Planu privalo vadovautis:

7.1. atsakingi asmenys, susiję su orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimu, vykdymu, valdymu, paslaugų teikimu, taip pat PGD organizavimu ir koordinavimu avarijos ar nelaimės atveju paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

7.2. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (toliau – AGKC), kuris padeda JGKC organizuoti ir koordinuoti PGO įvykus orlaivio ar laivo avarijai, žmonėms patekus į nelaimę paieškos ir gelbėjimo rajone;

7.3. institucijų, įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių vienetų gelbėjimo pajėgos ir jų atsakingi asmenys, vykdantys PGD paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone.

II. PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBUS VYKDANČIOS IR PAGALBĄ TEIKIANČIOS INSTITUCIJOS

8. JGKC neturi pajėgų, pajėgumų, techninių priemonių ir įrangos PGD paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone vykdyti.

9. JGKC, gavęs signalą apie avariją ar nelaimę paieškos ir gelbėjimo rajone, pasitelkia PGD priskirtas ir pritaikytas institucijų pajėgas ir priemones:

9.1. Karinių jūrų pajėgų:

9.1.1. patrulinius laivus (4 vnt.);

9.1.2. aprūpinimo laivą;

9.1.3. paieškos ir gelbėjimo laivą;

9.1.4. minų medžiojimo laivus (2 vnt.);

9.1.5. Povandeninių veiksmų komandą;

9.1.6. greitaeigius katerius (2 vnt.);

9.1.7. Jūros pakrančių stebėjimo tarnybą;

9.1.8. Jūros pakrančių stebėjimo tarnybos postus:

9.1.8.1. Klaipėdos JSP;

9.1.8.2. Palangos JSP;

9.1.8.3. Nidos JSP;

9.1.9. Valdymo centrą;

9.1.10. Ryšių centrą;

9.1.11. barokamerą;

9.1.12. KMT KJP medicininės paramos vienetą;

9.1.13. personalą;

9.2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto:

9.2.1. gelbėjimo katerį ŽAIBAS;

9.2.2. vilkiką;

9.2.3. locmanų katerius SMILTĖ ir DANGĖ;

9.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos:

9.3.1. laivus KIHU, LILIAN, MADELEINE;

9.3.2. laivus ant oro pagalvės CHRISTINA ir VIESULAS;

9.3.3. greitaeigius katerius (3 vnt.);

9.3.4. technines stebėjimo priemones;

9.3.5. sraigtasparnius (3 vnt.);

9.3.6. personalą;

9.4. Karinių oro pajėgų:

9.4.1. budintį sraigtasparnį;

9.4.2. pagalbinį sraigtasparnį;

9.4.3. orlaivius (iki 3 vnt.);

9.5. Jūros aplinkos apsaugos agentūros katerius (2 vnt.);

9.6. KMT:

9.6.1. karo medicinos gydytoją, paskirtą į budintį KOP PGO sraigtasparnį;

9.6.2. budintį sveikatos priežiūros specialistą, paskirtą į budintį KJP laivą;

9.6.3. sveikatos priežiūros specialistą narams evakuoti, įvykus barotraumai ar išsivysčius dekompresinei ligai;

9.7. privačių kompanijų:

9.7.1. vilkikus (6 vnt.);

9.7.2. laivus (2 vnt.);

9.8. Avarinės ir gelbėjimo tarnybos:

9.8.1. transporto priemones;

9.8.2. įrangą ir technines priemones;

9.8.3. personalą;

9.9. greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų:

9.9.1. transporto priemones;

9.9.2. įrangą ir technines priemones;

9.9.3. personalą;

9.10. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos:

9.10.1. narų automobilius su įranga, technika ir priemonėmis (2 vnt.);

9.10.2. katerius ZUNDA (2 vnt.);

9.10.3. aerokaterį su reikalinga įranga gelbėjimo darbams atlikti (1 vnt.);

9.10.4. personalą;

9.11. Policijos:

9.11.1. transporto priemones, katerį AUDRA;

9.11.2. personalą;

9.12. Lietuvos kariuomenės vienetų:

9.12.1. transporto priemones;

9.12.2. įrangą ir technines priemones;

9.12.3. personalą.

III. ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS, VADOVAVIMAS JIEMS, KOORDINAVIMAS IR VYKDYMAS

10. Žmonių PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir joms vadovauja per JGKC (2 priedas).

11. JGKC organizuoja, koordinuoja ir vadovauja PGD paieškos ir gelbėjimo rajone. Šiuos darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė.

12. VSAT pagal savo kompetenciją vadovauja ir vykdo žmonių PGO ir PGD Kuršių mariose.

13. Uosto kapitonas pagal savo kompetenciją vadovauja ir per jam pavaldžias tarnybas vykdo PGO ir PGD jūrų uostų akvatorijose.

14. PGO vykdyti JGKC prašymu į pagalbą gali būti pasitelkiami KOP, VSAT orlaiviai ir KJP, VSAT, JAAA, KVJU, PAGD, policijos, privačių kompanijų laivai.

15. JGKC vertina nacionalinių pajėgų ir turimų priemonių atitiktį vykdomos operacijos poreikiams, prireikus kreipiasi pagalbos į užsienio valstybių GKC, koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms operacijos metu.

16. JGKC kreipiasi į valstybės įmonės „Oro navigacija“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinį centrą dėl tarpininkavimo pasitelkiant užsienio valstybių paieškos ir gelbėjimo orlaivius vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone.

17. 1979 metų tarptautinės Jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos šalių prašymu JKGC organizuoja ir koordinuoja pagalbos teikimą šioms šalims vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus.

18. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas:

18.1. renka ir vertina duomenis iš paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono apie operacijos eigą, hidrometeorologines sąlygas, paieškos ir gelbėjimo vienetų būklę;

18.2. tikslina, kokie avariniai įrengimai ir priemonės yra dingusiuose be žinios ar nelaimės ištiktuose laivuose ir kokį galimą pavojų jie kelia;

18.3. informuoja PGO dalyvaujančias pajėgas apie esamą padėtį jūroje, Kuršių mariose, uostų akvatorijose, meteorologines sąlygas ir numatomą orų prognozę planuojamam operacijos laikui;

18.4. keičiasi duomenimis su vietiniu PGO koordinatoriumi apie laivų judėjimą ir jų buvimo vietas;

18.5. atkreipia praplaukiančių laivų dėmesį į avarinio laivo ar/ir orlaivio pagalbos prašymą sustiprinti aplinkos stebėjimą, pradėti budėjimą paieškos ir gelbėjimo radijo dažniais, o prireikus būti PGO tarpininkais;

18.6. sudaro detalų PGO veiksmų planą;

18.7. priima sprendimą dėl reikiamų priemonių, metodų panaudojimo ir informuoja JGKC;

18.8. derina klausimus su JGKC, AGKC dėl užsienio orlaivių pasitelkimo, jei to reikalautų susidariusi situacija;

18.9. nustatęs, kad KJP, VSAT, KVJU, JAAA, PAGD, policijos, privačių laivų, esančių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, pajėgumų PGO įvykdyti neužtenka, užsienio laivų pasitelkimo į pagalbą klausimus derina su JGKC;

18.10. skiria paieškos ir gelbėjimo operacijos vietinį koordinatorių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

18.11. paskirsto paieškos rajonus, sektorius, paieškos ir gelbėjimo vienetus;

18.12. koordinuoja paieškos ir gelbėjimų pajėgų atvykimą į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną;

18.13. paskirsto radijo ryšio linijas ir/ar dažnius;

18.14. informuoja JGKC, PGO vykdančias, remiančias ir suinteresuotas institucijas apie priimtus sprendimus vykdant PGO bei jos eigą;

18.15. įvertina gaunamą informaciją ir prireikus koreguoja PGO veiksmų planą informuodamas apie tai JGKC, PGO vykdančias, remiančias ir suinteresuotas institucijas;

18.16. prireikus organizuoja papildomą aprūpinimą įranga ir techninėmis priemonėmis ir jų pristatymą į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną;

18.17. siūlo JGKC nutraukti PGO, kai tęsti operaciją netikslinga ir nėra jokios tikimybės, kad dar galima išgelbėti žmones;

18.18. siūlo JGKC atšaukti paieškos ir gelbėjimo pajėgas ir priemones iš tolesnių PGD, kai jų pagalba daugiau nebereikalinga arba jie nebegali tęsti operacijos dėl oro sąlygų ar techninių galimybių;

18.19. seka kiekvienos paieškos ir gelbėjimo priemonės darbo laiką, rūpinasi efektyviu priemonių panaudojimu;

18.20. informuoja laivo savininką ar agentą apie susidariusią padėtį ir darbų eigą;

18.21. fiksuoja įvykius chronologine tvarka, rengia ir, suderinęs su vadovybe, teikia pranešimus visuomenei.

19. Vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius:

19.1. realizuoja PGO veiksmų planą pagal paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovo nurodymus;

19.2. koreguoja PGO veiksmų planą atsižvelgdamas į pajėgų kiekį, jų galimybes ir autonomiškumą, operacijos mastą ir oro sąlygas rajone. Apie pakitimus informuoja paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą;

19.3. stebi meteorologines sąlygas operacijos rajone ir prognozuoja jų poveikį tolesniam operacijos vykdymui, apie tai informuoja paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą, keičia planą suderinęs su pastaruoju;

19.4. palaiko ryšį su paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovu ir operacijoje dalyvaujančiomis pajėgomis;

19.5. chronologine tvarka fiksuoja operacijos eigą;

19.6. renka duomenis apie rajonus, kuriuose atlikta paieška, apie panaudotas priemones, atliktus stebėjimais, veiksmus ir pasiektus rezultatus;

19.7. periodiškai pranešinėja paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovui apie esamą padėtį ir operacijos eigą;

19.8. siūlo paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovui atitraukti ar atšaukti pajėgas iš operacijos rajono, kai jų pagalba yra nebereikalinga.

IV. PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOS PLANAVIMAS IR VYKDYMAS

20. Paieškos ir gelbėjimo operacijos metu turi būti:

20.1. užtikrintas žmogaus/žmonių gyvybės išsaugojimas nelaimės, orlaivio ar laivo avarijos, įvykusios paieškos ir gelbėjimo rajone, metu;

20.2. operatyviai, efektyviai ir ekonomiškai panaudotos paieškos ir gelbėjimo priemonės;

20.3. nustatyta PGO veiksmų seka, skirtas paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, vietinis PGO koordinatorius, teikiama ir gaunama visapusiška informacija, laikantis tarptautinių įsipareigojimų/vykdant tarptautinius įsipareigojimus;

20.4. užtikrintas 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje, 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje, 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir kitose jūrinėse tarptautinėse konvencijose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų principų ir gelbėjimo procedūrų laikymasis, taip pat garantuotas savo įsipareigojimų tarptautiniuose susitarimuose vykdymas;

20.5. užtikrintas visapusiškas kartu veikiančių institucijų bendradarbiavimas PGO metu, veiksmų koordinavimas, efektyvus išteklių pasitelkimas, tarpusavio pagalba ir pastangos;

20.6. integruoti į visumą turimi šalies ištekliai, numatyti panaudoti PGO metu.

21. PGO metu, siekiant įgyvendinti efektyvų vadovavimą ir vykdymą, taip pat siekiant užtikrinti informacijos patikimumą ir apsikeitimą ja (4 priedas):

21.1. ryšių procedūros turi būti paprastos ir aiškios;

21.2. radijo ryšiai balsu tarp operacijos dalyvių palaikomi neslaptomis žodinėmis AD/LAD/UAD ryšio linijomis, AD teletaipo duomenų perdavimo linijomis ir vizualinėmis priemonėmis;

21.3. visa komunikacija turi būti neslapta;

21.4. žodiniai radijo pranešimai vykdomi anglų arba lietuvių kalbomis;

21.5. perduodančiųjų žodinius pranešimus kalba turi būti lėta, aiški ir artikuliuota;

21.6. naudojamas vietinis laikas;

21.7. AD teletaipo duomenimis keičiamasi tik tarp KJP laivų ir Ryšio centro pagal nustatytas ryšio procedūras (RRON);

21.8. LAD radijo ryšio 16 kanalas turi būti įjungtas ir nuolat klausomasi kiekvieno jūroje dirbančio/esančio laivo.

22. Operacijos dalyviai, atsakingi už ryšio palaikymą tarpusavyje, nesant galimybės palaikyti ryšį su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, privalo visomis įmanomomis priemonėmis pastarąjį informuoti, o gavę naują ryšio liniją patikrinti ryšį ir budėti nurodytu dažniu.

23. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas planuoja ryšio linijas, apie tai informuodamas vietinį paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorių.

24. Už LAIVAS–KRANTAS ryšio palaikymą PGO metu atsakingas paskirtas laivas, kad nebūtų užimtos papildomos balso ryšių linijos.

25. PGO metu naudojamas vizualus signalizavimas:

25.1. vykdomas pagal ACP 130 procedūras;

25.2. tamsiuoju paros metu, kai laivai yra vienas šalia kito, naudojami spalvoti filtrai;

25.3. naudojamas ir kitu metu, jei vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius nuspręs, kad tai tikslinga;

25.4. kaip atsarginis variantas naudojamos signalinės raketos.

26. PGO metu naudojami AD ryšiai:

26.1. AD balso ryšiui naudojamos radijo ryšio priemonės, turinčios 3 kHz vienos šalutinės juostos plotį;

26.2. esant dideliam atstumui tarp laivų, taip pat dirbant su krante esančiais žmonėmis rekomenduojama naudotis AD bangomis;

26.3. draudžiama naudotis AD radijo ryšio priemonėmis krante, kitais atvejais naudoti stiprintuvo LOW skalės stiprumą;

26.4. tekstiniai pranešimai tarp karinių laivų siunčiami ryšio linijomis, nurodytomis RRON.

27. PGO metu ryšiui ir veiksmams koordinuoti bus naudojami LAD Tarptautinės mobiliosios tarnybos (angl. International Maritime Mobile (IMM) kanalai.

28. PGO metu naudojami UAD ryšiai:

28.1. taktinis ryšys PGO metu bus vykdomas balsu, naudojant neapsaugotus UAD dažnius;

28.2. ryšių linijos 130,725 MHz ir 308,775 MHz yra specialiai pritaikytos informacijai su KOP orlaiviais apsikeisti;

28.3. PGO dalyviai, bendradarbiaudami su KOP ir VSAT orlaiviais, privalo turėti budinčią ryšių liniją 130,725 MHz.

29. Tarptautiniai saugumo dažniai naudojami taip, kaip nurodyta tarptautiniuose Radijo ryšio tarnybos ir Globalinės jūrų nelaimės avarinio ryšio ir saugumo sistemos nuostatuose.

30. Ryšys su JGKC užmezgamas 16 kanalu (156 800 MHz).

31. Apie ryšio apribojimus operacijos dalyviai informuoja vietinį paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorių. Operacijos dalyviai pateikia išsamią informaciją apie turimą ryšių įrangą. Turi būti nurodytas siųstuvų, imtuvų, siųstuvų-imtuvų ir antenų derinimo įrenginių naudojamų dažnių diapazonas. Įrangos veikimo pokyčiai turi būti nurodyti nedelsiant, kai tik atsiranda.

32. Atsitikus taip, kad vienetas nebegali palaikyti ryšio su kitais operacijos dalyviais nustatytais dažniais, jis privalo visais įmanomais būdais susisiekti su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi. Nepavykus to padaryti, susisiekia su JGKC ar KJP Ryšių centru.

33. Kariniai vienetai tarpusavyje palaiko ryšį per aukšto dažnio tinklą, siųsdami žinutę į Ryšių centrą ryšio linija „Laivas – Krantas – Laivas“ pagal RRON.

34. Organizacija LAIVAS–KRANTAS–LAIVAS. Kariniai vienetai tarpusavyje palaiko ryšį per aukšto dažnio duomenų perdavimo ryšio tinklą, siųsdami pranešimą į Ryšių centrą per LAIVAS–KRANTAS–LAIVAS.

35. Pavojaus/nelaimės dažniai. Yra keletas tarptautiniu mastu pripažintų nelaimės ir pavojaus dažnių, specialiai skirtų vienetams, patyrusiems nelaimę ar esant pavojui. Šie radijo ryšio dažniai dažniausiai naudojami tada, kai negalima perduoti ar pasiųsti nelaimės signalo. Jie taip pat yra pateikiami ATP 10 (D), ACP 135 (E) ir IAMSAR Manual dokumentuose. Radijo ryšio dažniai yra:

35.1. 2182 kHz – AD;

35.2. 8364 kHz – AD;

35.3. 121,5 MHz – LAD AM;

35.4. 156,8 MHz – LAD FM;

35.5. 243,0 MHz – UAD;

35.6. 406 MHz – UAD.

36. Nelaimės signalų aptikimas naudojant palydovus. Šiuo metu COSPAS/SARSAT palydovų sistema aptinka nelaimės signalus tokiais dažniais (šie signalai yra pertransliuojami JGKC):

36.1. 121,5 MHz, pozicijos tikslumas 20 km;

36.2. 243 MHz, pozicijos tikslumas 20 km (tik SARSAT);

36.3. 406–406,1 MHz, tikslumas 5 km.

37. Tinkamam informacijos apsikeitimui tarp laivų, dalyvaujančių paieškos ir gelbėjimo operacijoje, užtikrinti naudojami šie dažniai:

37.1. 3023 kHz – AD;

37.2. 5680 kHz – AD;

37.3. 8364 kHz – AD;

37.4. 123,1 MHz – LAD AM;

37.5. 156,3 MHz – LAD FM;

37.6. 282,8 MHz – UAD.

38. Jei būna sunku nustatyti ryšį su laivais dėl jų įrangos gedimo ar netinkamumo naudoti, informacija perduodama naudojantis kranto stotimis arba per JGKC.

39. Dingus radijo ryšiui PGO dalyvaujantys vienetai turi vadovautis šiomis procedūromis:

39.1. susisiekti su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi per IMM CH 77 ir laukti tolesnių nurodymų dėl alternatyvaus radijo ryšio palaikymo. Bandyti susisiekti ne trumpiau kaip 20 minučių;

39.2. susisiekti vizualinio ryšio priemonėmis, t. y. vėliavomis ar signaliniais prožektoriais (naudotis tarptautinių signalų rinkiniu ir procedūromis – INTERCOM);

39.3. nepavykus užmegzti ryšių minėtais būdais, susisiekti su KJP Ryšių centru ir perduoti per jį informaciją į JGKC.

40. PGO vykdoma paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone. Už šių operacijų koordinavimą ir organizavimą yra atsakingas JGKC. Kai PGO vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, jai vadovauja JGKC. PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo KJP. Kai PGO vyksta Kuršių mariose, jai vadovauja VSAT pagal savo kompetenciją, o vykdo jai pavaldžios pajėgos. Apie PGO eigą informuoja JGKC. Kai PGO vyksta jūrų uostų akvatorijose, jai vadovauja pagal savo kompetenciją uosto kapitonas, o vykdo jam pavaldi Uosto kapitono tarnyba. Apie PGO eigą informuoja JGKC. JGKC priima sprendimą pasitelkti KOP budintį sraigtasparnį, jei to reikalauja susiklosčiusios aplinkybės:

40.1. įvykus nelaimei jūroje, neatsižvelgdamas į tai, ar gaunama informacija yra tiksli, siekdamas kuo greičiau reaguoti į gautą pranešimą, JGKC privalo nedelsdamas aktyvuoti KOP budintį sraigtasparnį ir KJP budintį laivą;

40.2. įvykus nelaimei Kuršių mariose, neatsižvelgdama į tai, ar gaunama informacija yra tiksli, siekdama kuo greičiau reaguoti į gautą pranešimą, VSAT privalo nedelsdama aktyvuoti VSAT budintį laivą, pagal galimybę nusiųsti į įvykio vietą orlaivį ir informuoti JGKC;

40.3. įvykus nelaimei uostų akvatorijose, neatsižvelgdama į tai, ar gaunama informacija yra tiksli, siekdama kuo greičiau reaguoti į gautą pranešimą, Uosto kapitono tarnyba privalo nedelsdama aktyvuoti uoste budintį laivą/katerį ir informuoti JGKC;

40.4. kad būtų sutaupytas laikas, JGKC tiesiogiai bendrauja su KOP budinčio sraigtasparnio ir KJP budinčio laivo įgulomis;

40.5. greitai reaguojant į nelaimę sutaupomos lėšos, nes skubiai atvykus į nelaimės vietą galimas greitas/skubus nukentėjusiųjų suradimas ir jų išgelbėjimas panaudojus tik vieną paieškos ir gelbėjimo vienetą, taip sutaupant laiko ir neeikvojant paieškos ir gelbėjimo išteklių.

41. JGKC inicijuoja ir vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijos etapus:

41.1. I etapas. Pirminių duomenų gavimas:

41.2. gavus nelaimės signalą, informacija kuo skubiau ir išsamiau išanalizuojama. Jei įmanoma sužinoma:

41.2.1. paskutinė žinoma tiksli nelaimės pozicija;

41.2.2. kas patyrė nelaimę;

41.2.3. kiek yra nukentėjusiųjų, kokia jų būklė;

41.2.4. koks yra objekto, patyrusio nelaimę, statusas (skęsta, dega);

41.2.5. kur yra artimiausi laivai ir kas atsiliepė į pagalbos šauksmą;

41.2.6. ar yra žinomas atsiliepusiųjų į pagalbos šauksmą atvykimo laikas;

41.2.7. kokie atsiliepusiojo į pagalbos šauksmą apribojimai ir pajėgumai suteikti pagalbą;

41.2.8. kokios radijo ryšio palaikymo galimybės;

41.2.9. kiek laiko atsiliepusieji į pagalbos šauksmą gali vykdyti PGD;

41.2.10. kokios realios hidrometeorologinės sąlygos nelaimės rajone.

42. Jei neįmanoma gauti šios informacijos, JGKC inicijuoja PGO pradžią ir informuoja apie tai atsakingą instituciją.

43. II etapas. Pradiniai veiksmai:

43.1. gavus pirminę informaciją:

43.1.1. pradedamas informacijos tikslinimas;

43.1.2. budinčių vienetų išsiuntimas į paskutinę žinomą nelaimės poziciją;

43.1.3. pradedama pradinė paieška, kuri dar nėra kryptingai suplanuota.

44. Šiuo etapu yra tikslinami reikiami pajėgumai, pradedamas veiksmų planavimas:

44.1. išsiunčiami pranešimai dėl papildomų pajėgumų ar įrangos paklausimo;

44.2. tikslinama meteorologinė padėtis, vėjo kryptis ir greitis, srovės kryptis ir greitis, oro ir vandens temperatūra;

44.3. kokia pagalba reikalinga ir kaip greitai ji gali būti pasitelkta.

45. III etapas. Paieškos ir gelbėjimo operacijos veiksmų planavimas:

45.1. šiame etape matematinio-statistinio metodo pagrindu paremtas nenutrūkstamas uždavinio sprendimo procesas, kurį rengiant įvertinami šie elementai:

45.1.1. paskutinė tiksli žinoma nelaimės pozicija ir jos paklaida;

45.1.2. patyrusio nelaimę objekto dydis, taip pat I ir II etapais surinkta informacija;

45.1.3. paskutinė žinoma nukentėjusiojo/nukentėjusiųjų vieta ar nelaimę patyrusio objekto kursas ir greitis, krovinys ir kita aktuali informacija;

45.1.4. dėl vėjo ir srovės poveikio nustatomas dreifas;

45.1.5. apskaičiuojamas paieškos rajono dydis;

45.1.6. nustatoma, kiek ir kokių paieškos ir gelbėjimo vienetų bus panaudota operacijoje;

45.1.7. nustatomas paieškos greitis, jei paieškai ir gelbėjimui bus naudojami orlaiviai, nustatomas aukštis, kuriame jie vykdys paiešką;

45.1.8. nustatoma, kokią paieškos ir gelbėjimo įrangą turi paieškos ir gelbėjimo vienetai;

45.1.9. nustatomas pagrindinis ir atsarginis paieškos būdai;

45.1.10. nustatomas vizualinio stebėjimo plotis pagal stebėtojo akies aukštį;

45.1.11. nustatomas paieškos metodas ir paieškos ir gelbėjimo vienetams padalijami paieškos rajonai;

45.1.12. paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, bendradarbiaudamas su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, skirsto radijo ryšio dažnius PGO dalyvaujantiems vienetams, grupėms;

45.1.13. skaičiuojama nukentėjusiojo(-iųjų) aptikimo tikimybė, kuri neturi būti mažesnė nei 70 %.

46. Jei sudarytame PGO veiksmų plane nukentėjusiojo(-iųjų) aptikimo tikimybė yra mažesnė nei 70 %, planas perskaičiuojamas taip, kad jų aptikimo tikimybė būtų didesnė nei 70 %.

47. Rengiant PGO veiksmų planą, naudojamasi SAR-DATA, SEATRACK WEB ar kitais metodais ir programomis.

48. Vykdant PGO veiksmų planą vadovaujamasi ATP-10 (D) Search and rescue ir IAMSAR Manual publikacijomis.

49. Planuodamas PGO veiksmų planą jūroje, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas informuoja VSAT, ligonines, aplinkos apsaugos inspektorius, PAGD, Uosto kapitono tarnybą, policiją, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą ir kitas institucijas, galinčias prisidėti prie PGO ar galinčias turėti reikiamų pajėgumų ir įrangos.

50. Planuodamas PGO veiksmų planą Kuršių mariose, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas tiesiogiai arba per JGKC informuoja KJP, KOP, aplinkos apsaugos inspektorius, PAGD, Uosto kapitono tarnybą, policiją, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą ir kitas institucijas, galinčias prisidėti prie PGO ar galinčias turėti reikiamų pajėgumų ir įrangos.

51. Planuodamas PGO veiksmų planą uostų akvatorijose, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas tiesiogiai arba per JGKC informuoja KJP, KOP, VSAT, aplinkos apsaugos inspektorius, PAGD, policiją, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą ir kitas institucijas, galinčias prisidėti prie PGO ar galinčias turėti reikiamų pajėgumų ir įrangos.

52. IV etapas. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymas:

52.1. šiame etape:

52.1.1. koreguojami PGO veiksmai, jei to reikalauja aplinkybės;

52.1.2. koreguojami PGO veiksmai, jei vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius pasiūlo tai padaryti dėl esamos padėties paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, meteorologinių sąlygų, pasikeitus paieškos ir gelbėjimo vienetams;

52.1.3. paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas nuolat seka operacijos eigą, apie ją informuodamas operaciją vykdančias ir teikiančias pagalbą institucijas. Jam praneša vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius. Visa surinkta informacija kaupiama ir registruojama tam skirtuose žurnaluose (Ryšių žurnalas ir pan.). Prireikus derinama su kitomis institucijomis dėl papildomos įrangos ar reikiamo aprūpinimo;

52.1.4. organizuojamas būtinos medicinos pagalbos suteikimas išgelbėtiems nukentėjusiesiems asmenims, jų nugabenimas į saugią vietą, o prireikus operatyvus nugabenimas į sveikatos priežiūros įstaigą arba perdavimas atsakingiems sveikatos priežiūros specialistams. Pirmąją medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją išgelbėtiesiems teikia paieškos ir gelbėjimo pajėgos;

52.1.5. kad būtų galima nustatyti avarijos ar nelaimingo atsitikimo priežastis ir patikslinti PGO veiksmų planą, išgelbėti nukentėjusieji yra apklausiami, nustatomas nukentėjusiųjų skaičius ir pagal galimybę jų asmens tapatybės duomenys;

52.1.6. vykdant PGO paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas sistemina gautą informaciją ir, suderinęs su KJP vadu ir ryšių su visuomene karininku, teikia informaciją visuomenei;

52.1.7. vykdant PGO Kuršių mariose, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas sistemina gautą informaciją ir, suderinęs su VSAT PAR vadu, teikia informaciją visuomenei ir informuoja JGKC;

52.1.8. vykdant PGO uostų akvatorijose, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas sistemina gautą informaciją ir, suderinęs su uosto kapitonu, teikia informaciją visuomenei ir informuoja JGKC.

53. V etapas. Paieškos ir gelbėjimo operacijos pabaiga:

53.1. PGO baigiama gavus informaciją apie laivą, orlaivį ar patekusius į nelaimę žmones, kurie buvo PGO objektais ir jiems pavojus nebegresia;

53.2. nelaimę patyrę žmonės surasti ir išgelbėti;

53.3. PGO veiksmų vykdymo IV etapo metu paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, vadovaudamasis surinkta informacija ir skaičiavimais, nustato, kad tolesnė paieškos ir gelbėjimo operacija neturi sėkmingos baigties ir tolesnis pajėgų panaudojimas yra beprasmis, nes neįmanoma rasti gyvų žmonių.

54. Baigus operaciją, apie tai informuojami visi operacijos dalyviai.

55. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas parengia išsamią ataskaitą ir perduoda ją JGKC, KJP vadui, uosto kapitonui, VSAT PAR vadui ir KJP OB, KOP OB, taip pat dalyvavusioms pajėgoms, vienetams ir juos siuntusioms institucijoms.

V. PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOS STADIJOS, VEIKSMAI IR METODAI

56. Kad paieškos ir gelbėjimo operacijos įvykdymas būtų sėkmingas, operacija yra suskirstoma į tris pagrindines pavojaus stadijas:

56.1. nežinios stadija;

56.2. aliarmo stadija;

56.3. nelaimės stadija.

57. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas nustato atitinkamą PGO stadiją, o iš vietinio paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriaus gavęs patikslintą informaciją apie esamą padėtį rajone ir operacijos eigą gali keisti ją kita.

58. Nežinios stadija skelbiama, kai:

58.1. nėra ryšio su orlaiviu ir/ar laivu 30 minučių po nustatyto ryšio seanso laiko ir kai 30 minučių buvo bandoma užmegzti ryšį, tačiau nesėkmingai;

58.2. orlaivis neatvyksta per 30 minučių nuo planuoto atvykimo laiko ir apie tai nėra informavęs atitinkamų tarnybų;

58.3. žinomos informacijos analizė (pvz., kai orlaivis ir/ar laivas turi sunkumų judėti (operuoti), gauta informacija iš aplinkinių, kad orlaivis ir/ar laivas nenormaliai pakrypęs ir t. t.). Tokiu atveju rekomenduojama įsitikinti, kad laivui ir/ar orlaiviui negresia pavojus;

58.4. gautas vienkartinis signalas iš nelaimės signalų prietaisų (pvz., EPIRB), tačiau žinoma tiksliai, kad orlaivio ir/ar laivo įguloms/keleiviams pavojus negresia (pvz., kai laivas uoste, orlaivis oro uoste ir žinoma, kad nevykdo jokių darbų);

58.5. gautas signalas apie žmones, patekusius į nelaimę (pvz., žmogus, žvejojęs ant ledo lyties, valtyje, nuplukdytas į Kuršių marias ar jūrą ir pan.);

58.6. kai yra pranešta apie dingusį asmenį ar vėluojantį laivą;

58.7. kai asmuo ar laivas nepateikė laukto pranešimo apie savo buvimo vietą ar saugumą.

59. JGKC veiksmai esant nežinios stadijai:

59.1. patikrinti informaciją visomis įmanomomis priemonėmis;

59.2. jei tai buvo maršrutinis orlaivio skrydis, pagal iš anksto žinomą planą patikslinti su skrydžių reguliavimo tarnybomis ir išsiaiškinti visas su tuo susijusias detales;

59.3. sužinoti laivo plaukimo maršrutą, išplaukimo iš paskutinio uosto laiką ir datą, planuojamą atvykimą, papildomą informaciją apie reisą;

59.4. pagal turimą informaciją paruošti PGO veiksmų plano, taip pat paieškos ir gelbėjimo priemonių panaudojimo rekomendacijas;

59.5. pradėti paiešką panaudojant radijo ir laidinį ryšį;

59.6. apie susiklosčiusią situaciją perspėti tame rajone tiesiogiai atsakingą instituciją ir informuoti KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą, taip pat kitas su PGO susijusias institucijas;

59.7. baigti aiškintis situaciją, jei radijo ir laidinio ryšio linijomis išsiaiškinama, kad laivui ir/ar orlaiviui negresia joks pavojus, apie tai informuoti apie nelaimę pranešusiam šaltiniui ir kitoms institucijoms, su kuriomis buvo bendradarbiauta aiškinantis situaciją;

59.8. suabejojus informacijos tikrumu, nedelsiant aktyvuoti KOP budintį sraigtasparnį ir KJP budintį laivą situacijai išsiaiškinti jūroje, siūlyti aktyvuoti VSAT budintį laivą ir pagal galimybę nusiųsti į įvykio vietą orlaivį situacijai išsiaiškinti Kuršių mariose, siūlyti Uosto kapitono tarnybai aktyvuoti uoste budintį laivą/katerį situacijai išsiaiškinti uostų akvatorijose, o prireikus pradėti PGO.

60. Aliarmo stadija skelbiama, kai:

60.1. bandymai susisiekti su orlaiviu ir/ar laivu nežinios stadijoje buvo nesėkmingi, o kiti šaltiniai, galintys suteikti papildomos informacijos, nesuteikė reikiamos informacijos;

60.2. kai orlaivis ir/ar laivas vėluoja atvykti daugiau nei 30 minučių ir apie tai neinformuoja;

60.3. orlaivis nenusileido per 5 minutes nuo pranešto laiko ir su juo neįmanoma užmegzti ryšio;

60.4. laivas į nurodytą vietą neatvyko nustatytu laiku apie tai neinformavęs ir su juo neįmanoma užmegzti ryšio;

60.5. gaunama informacija patvirtina, kad laivas ir/ar orlaivis juda (operuoja) nesaugiai, neatsako į ryšį ir perspėjimus arba apie tai praneša aplinkiniai laivai ir/ar orlaiviai;

60.6. iš nelaimės signalų prietaisų gaunamas signalas tęsiasi, tačiau jis nėra ištisinis; prietaisai veikia su pertraukomis;

60.7. navigacijos periodu vandens motociklininkai, burlentininkai, plaukikai ir pan. negrįžo laiku ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis;

60.8. ne navigacijos periodu poledinės žūklės žvejai negrįžo laiku ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis;

60.9. praėjus nežinios stadijai, nepavyko susiekti su asmeniu ar laivu, o kreipimaisi į kitus atitinkamus šaltinius buvo nesėkmingi;

60.10. yra gauta informacija, nurodanti, kad laivo eksploatacinis efektyvumas yra sumažėjęs, tačiau ne tiek, kad susidarytų nelaimės situacija.

61. JGKC veiksmai esant aliarmo stadijai:

61.1. perspėti tame rajone tiesiogiai atsakingą instituciją;

61.2. tęsti bandymus užmegzti radijo ryšį ir užtikrinti, kad būtų informuotas KOP budintis sraigtasparnis ir KJP budintis laivas, VSAT budintis laivas ir pagal būtinumą VSAT orlaivis, Uosto kapitono tarnybos budintis laivas/kateris (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas), taip pat kad visos prieinamos radijo stotys budėtų nelaimės signalų dažniais, o aplinkos stebėjimo stotys sustiprintų stebėjimą ir ieškotų galimai į nelaimę patekusio orlaivio ir/ar laivo;

61.3. surinkti visą įmanomą informaciją apie nelaimės ištiktus asmenis, orlaivį ir/ar laivą;

61.4. užregistruoti įvykį žurnale, taip pat fiksuoti visą informaciją;

61.5. apskaičiuoti manomą poziciją ir išankstinį paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną, atnaujinti oro prognozę ir aktualias meteorologines sąlygas paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, parinkti galimus paieškos ir gelbėjimo vienetus ir galimus paieškos metodus;

61.6. informuoti apie esamą padėtį KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą, pakelti KOP budinčio sraigtasparnio, KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo ir pagal būtinumą VSAT orlaivio, Uosto kapitono tarnybos budinčio laivo/katerio parengties lygį (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas);

61.7. pranešti laivo ir/ar orlaivio savininkui apie gautą informaciją;

61.8. informuoti užsienio valstybių JGKC apie susiklosčiusią situaciją; keistis informacija su jais;

61.9. teikti informaciją, susijusią su PGO, suinteresuotoms institucijoms, jei ir toliau nepavyksta gauti informacijos apie nelaimės ištiktus asmenis, orlaivį ir/ar laivą;

61.10. nutraukti paiešką, jei gaunama informacija paneigia nelaimės faktą apie galimą pavojų, ir apie tai informuoti į paieškos ir gelbėjimo operaciją įtrauktas institucijas, laivo ir/ar orlaivio savininkus;

61.11. informuoti KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą bei kitas su PGO susijusias institucijas.

62. JGKC skelbia nelaimės stadiją, jei neįmanoma užmegzti ryšio su laivu ir/ar orlaiviu arba jei nesurasti ir galima teigti, kad per tą laiką nuo signalo gavimo yra iškilęs neišvengiamas pavojus žmonių gyvybei, apie tai informuodamas visas įtrauktas institucijas, ir nurodo KOP budinčiam sraigtasparniui, KJP budinčiam laivui ir siūlo VSAT ir KVJU budinčioms pajėgoms (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas) išvykti į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną ir pradėti operaciją, tuo pačiu metu informuoja KJP vadą, KOP OB, KJP OB, VSAT PAR NJSAKC ir Uosto kapitono tarnybą apie budinčių pajėgų panaudojimą ar planuojamą panaudojimą.

63. Nelaimės stadija skelbiama, kai:

63.1. bandymai nustatyti radijo ryšį su laivu ir/ar orlaiviu aliarmo stadijos metu buvo nesėkmingi ir nebuvo gauta nelaimę paneigianti informacija iš papildomų šaltinių, taip pat galima aiškiai nustatyti, kad laivas ir/ar orlaivis yra dingęs ir dėl techninių kliūčių negali paskelbti nelaimės signalo;

63.2. orlaivyje esantis kuro kiekis pagal skrydžio laiką yra išnaudotas ir orlaivis negali saugiai tęsti skrydžio;

63.3. iš gautos informacijos matyti/aišku, kad laivo ir/ar orlaivio manevravimas kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei;

63.4. gauta informacija arba yra žinoma, kad orlaivis buvo priverstas nusileisti ant vandens ar sudužo;

63.5. gauta informacija, kad laivas užplaukė ant seklumos, nuskendo, užsidegė ir pan.;

63.6. gauta informacija, kad laivas nevaldomas, dreifuoja į atvirą jūrą ir pan.;

63.7. gauta informacija iš nelaimės signalų aparatų, kurie nenutrūkstamai perduoda nelaimės signalą, arba jam nutrūkus neįmanoma nustatyti nelaimės signalo siuntėjo pozicijos ir paties signalo siuntėjo, kaip buvo numatyta;

63.8. yra gauta patikima informacija, jog asmeniui ar laivui gresia pavojus ir jam reikalinga skubi pagalba;

63.9. praėjus aliarmo stadijai, tolesnės nesėkmingos pastangos susisiekti su asmeniu ar laivu ir nesėkmingi kreipimaisi į didesnį šaltinių skaičių rodo, jog tikėtina, kad yra susidariusi nelaimės situacija;

63.10. gauta informacija, nurodanti, kad laivo eksploatacinis efektyvumas yra sumažėjęs tiek, jog tikėtina nelaimės situacija.

64. JGKC veiksmai esant nelaimės stadijai:

64.1. nedelsdamas siunčia KOP budintį sraigtasparnį (jei tikėtina, kad nelaimės vieta yra pasiekiama sraigtasparniu) arba kreipiasi dėl VSAT orlaivio panaudojimo informacijai patikslinti, o prireikus ir gelbėti. Taip pat nedelsdamas siunčia KJP budintį laivą, siūlo VSAT ir KVJU budinčioms pajėgoms (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas) išvykti į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną ir pradėti operaciją, tuo pačiu metu informuoja KJP vadą, KOP OB, KJP OB, VSAT PAR NJSAKC ir Uosto kapitono tarnybą apie budinčių pajėgų panaudojimą ar planuojamą panaudojimą;

64.2. derina su kitomis institucijomis, jei reikalinga pasitelkti papildomų paieškos ir gelbėjimo pajėgų, įrangos ir personalo;

64.3. informuoja KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento budėtoją ir kitas su PGO susijusias institucijas;

64.4. kontroliuoja, kaip vykdomas PGO veiksmų planas, prireikus jį ir koreguoja;

64.5. perspėja kaimyninių valstybių JGKC, keičiasi su jais informacija;

64.6. prireikus kreipiasi pagalbos į užsienio valstybių GKC, koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms operacijos metu;

64.7. prašo pagalbos kitų šalia nelaimės rajono esančių, tačiau dar nedalyvaujančių operacijoje pajėgų pagalbos;

64.8. praneša į nelaimę patekusiam laivui ir/ar orlaiviui (jei įmanoma) apie planuojamus atlikti veiksmus ir numatomą trukmę;

64.9. informuoja nelaimės atvejus tiriančias organizacijas apie nelaimę;

64.10. kai pagalba nebereikalinga ar paieškos ir gelbėjimo pastangos yra beprasmiškos, nutraukia operaciją ir apie tai informuoja operacijoje dalyvavusias institucijas ir pajėgas bei laivo ir/ar orlaivio savininkus.

65. PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone yra vykdoma tiek laivais, tiek orlaiviais.

66. Vykdant PGO sunkiausia nustatyti vizualų kontaktą su nukentėjusiaisiais, tačiau yra naudojami paieškos metodai šiai užduočiai palengvinti.

67. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas siūlo paieškos metodus vietiniam paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriui, kuris įvertinęs padėtį jūroje, Kuršių mariose ir uostų akvatorijose rekomenduoja pakeitimus arba įgyvendina pasiūlytus metodus.

68. Paieškos ir gelbėjimo operacijos metu naudojami paieškos metodai:

68.1. Paralelinis metodas – naudojamas, kai nelaimės pozicija nėra tiksliai žinoma, didelis paieškos rajonas. Metodą gali naudoti tiek laivai, tiek orlaiviai, operuojantys kartu tame pačiame rajone. Paieškos pradžios taškas nurodomas atskirai.

(pav.)

68.2. Pirmyn slenkančios linijos metodas naudojamas, kai paieškos rajonas yra siauras ir ilgas, labiausiai tikėtina nelaimės pozicija yra tarp dviejų taškų, reikalinga greita paieška prioritetinėje rajono vietoje. Naudoja tiek laivai, tiek orlaiviai.

(pav.)

68.3. Besiplečiančio kvadrato metodas naudojamas, kai yra žinoma apytikslė nelaimės pozicija ir reikalingas labai greitas nukentėjusiųjų aptikimas. Nelaimės pozicija yra paieškos pradžios pozicija. Dažniausiai šį metodą naudoja sraigtasparniai, greitaeigės valtys.

(pav.)

68.4. Naudojant du sraigtasparnius reikalingas aukščių išskyrimas.

(pav.)

68.5. Sektorinis metodas naudojamas, kai paieškos rajonas yra mažas, ir nelaimės pozicija yra tiksliai žinoma, kai reikia apžiūrėti apskritą rajoną. Šis metodas negali būti panaudotas, kai norima panaudoti daugiau nei vieną orlaivį (tame pačiame aukštyje) ar daugiau nei vieną laivą.

(pav.)

68.6. Metodas pagal kurso liniją naudojamas, kai yra žinomas laivo ir/ar orlaivio maršrutas. Tai vienas pirmųjų paieškos metodų prieš pradedant paieškos ir gelbėjimo operaciją.

(pav.)

VI. SIGNALO APIE ĮVYKUSIĄ AVARIJĄ AR NELAIMĘ PASKELBIMO IR REAGAVIMO Į JĮ TVARKA

69. Nelaimės signalą skelbia kiekvienas laivas ar orlaivis, kai gresia pavojus žmonių gyvybei. Signalas skelbiamas visomis įmanomomis priemonėmis. Signalo paskelbimo dažniai ir kitos priemonės nurodytos ATP 10 (D), ACP 135 (E) ir IAMSAR Manual.

70. Siekdamas, kad būtų kuo greičiau reaguojama ir imamasi gelbėti žmonių gyvybių, JGKC budėtojas, tik gavęs informaciją apie nelaimę, nedelsdamas siunčia KOP budintį sraigtasparnį, KJP budintį laivą, siūlo VSAT ir KVJU budinčioms pajėgoms (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas) išvykti į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną ir pradėti operaciją, tuo pačiu metu informuoja KJP vadą, KOP OB, KJP OB, VSAT PAR NJSAKC ir Uosto kapitono tarnybą apie budinčių pajėgų panaudojimą ar planuojamą panaudojimą.

71. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas tiesiogiai bendrauja su JGKC ir prireikus prašo papildomai skirti KOP ar VSAT orlaivių, KJP laivų, VSAT PAR laivų, Uosto kapitono tarnybos laivų, apie susiklosčiusią padėtį ir tolesnius ketinimus informuoja paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvaujančias institucijas (3 priedas).

72. Gavęs patikslintą informaciją paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas ruošia PGO veiksmų planą, pasitelkia kitas institucijas, galinčias prisidėti prie operacijos vykdymo, derina su tuo susijusius klausimus.

73. Sudaręs PGO veiksmų planą, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas teikia jį vietiniam paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriui ir JGKC, seka, kaip vykdomas PGO veiksmų planas, apie tai informuodamas suinteresuotas institucijas.

74. Jei situacija to reikalauja, JGKC kreipiasi pagalbos:

74.1. į KOP, LK vienetus, VSAT, PAGD, policiją, Uosto kapitono tarnybą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentą, JAAA, ligonines ir kitas organizacijas, galinčias padėti vykdyti PGO;

74.2. į AGKC dėl papildomų užsienio šalių lėktuvų atvykimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono organizavimo ir tolesnio jų aprūpinimo;

74.3. į kitas Lietuvos Respublikos institucijas;

74.4. į užsienio šalių JGKC.

75. Jei užsienio šalių JGKC kreipiasi pagalbos, tai JGKC pagal galimybę inicijuoja pagalbos suteikimą ir paieškos ir gelbėjimo pajėgų išsiuntimą į nelaimės rajoną.

76. PGO dalyvaujančių organizacijų ir vienetų užduotys ir funkcijos išdėstytos VII, VIII skyriuose.

VII. INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJAS, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS

77. JGKC užduotys ir funkcijos:

77.1. organizuoti ir koordinuoti PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

77.2. skirti ir/ar siūlyti skirti institucijoms, kurių atsakomybės zonoje nelaimę patyrė žmonės, avariją patyrė orlaivis ar laivas, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą;

77.3. priimti sprendimą pradėti žmonių PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

77.4. skelbti PGO pradžią, patekus žmonėms į nelaimę, įvykus orlaivio ar laivo avarijai paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

77.5. perduoti informaciją apie avariją institucijoms, kurių atsakomybės rajone ji įvyko;

77.6. įvertinti KOP budinčio sraigtasparnio ar VSAT orlaivio panaudojimo PGO vykdyti poreikį;

77.7. nedelsiant informuoti KOP OB ar VSAT PAR NJSAKC apie planuojamą KOP budinčio sraigtasparnio ar VSAT orlaivio panaudojimą;

77.8. kreiptis į kitas institucijas dėl jų disponuojamų orlaivių panaudojimo PGO vykdyti, organizuoti jų aktyvavimą, apie tai informuojant AGKC;

77.9. kreiptis pagalbos į AGKC dėl papildomų orlaivių pasitelkimo iš užsienio;

77.10. įvertinti KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo, Uosto kapitono tarnybos budinčio laivo išsiuntimo vykdyti PGO poreikį;

77.11. nedelsiant informuoti KJP OB ir VSAT PAR NJSAKC apie planuojamą KJP budinčio laivo ar VSAT budinčio laivo išsiuntimą į PGO rajoną;

77.12. nuolat informuoti KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC , PAGD, Policijos, Uosto kapitono tarnybos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento budėtojus, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą, vietinį paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorių apie paieškos ir gelbėjimo rajone nelaimę patyrusius žmones, avariją patyrusį orlaivį ar laivą ir teikti pasiūlymus, susijusius su PGO vykdymu;

77.13. teikti informaciją JSSB apie paieškos ir gelbėjimo rajone nelaimę patyrusius žmones, avariją patyrusį orlaivį ar laivą, vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-40 „Dėl informacijos apie įvykius Lietuvos kariuomenės pajėgose ir atskiruose kariniuose vienetuose teikimo“ nustatyta tvarka;

77.14. prireikus organizuoti ir planuoti PGO pasitelkiant Lietuvos kariuomenės, valstybės ir savivaldybių bei kitų institucijų pajėgas, vienetus ir priemones;

77.15. teikti rekomendacijas dėl atsakomųjų veiksmų, metodų ir būdų KJP, vykdančioms žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas paieškos ir gelbėjimo rajone, VSAT, vadovaujančioms ir vykdančioms žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas Kuršių mariose, ir Uosto kapitono tarnybai, vadovaujančiai ir vykdančiai žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas jūrų uostų akvatorijose;

77.16. bendradarbiauti su užsienio valstybių gelbėjimo koordinavimo centrais, keistis informacija, bendradarbiauti su kitomis institucijomis ar kreiptis pagalbos į užsienio šalių JGKC dėl paramos siekiant užtikrinti sėkmingą operacijos įvykdymą;

77.17. keisti, koreguoti, nutraukti PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone ir skelbti operacijos pabaigą.

78. KOP užduotys rengiant vienetus paieškos ir gelbėjimo operacijai vykdyti:

78.1. skirti vieną sraigtasparnį PGO vykdyti;

78.2. organizuoti personalo budėjimą paieškos ir gelbėjimo poste (Nemirseta);

78.3. rengti sraigtasparnių lakūnus ir gelbėtojus PGO vykdyti.

79. KOP užduotys ir funkcijos:

79.1. teikti paramą JGKC PGO metu paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

79.2. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, iš oro pagal paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovo nurodymus;

79.3. bendradarbiauti su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, teikti ir gauti informaciją apie situaciją PGO rajone;

79.4. tikslinti nelaimės ištiktų žmonių, avariją patyrusio orlaivio ar laivo koordinates;

79.5. įvertinti nelaimės mastą ir pranešti JGKC ir/ar AGKC;

79.6. vykdyti pirminius žmonių gelbėjimo darbus, evakuoti nukentėjusiuosius;

79.7. pervežti ekspertus, keleivius ir krovinius (įrangą, medikamentus ir pan.).

80. LK DJBKMT užduotys ir funkcijos:

80.1. skirti į budintį sraigtasparnį karo medicinos gydytoją;

80.2. užtikrinti, kad būtų teikiama būtinoji medicinos pagalba įvykio vietoje ir evakuojant sraigtasparniu.

81. KJP užduotys rengiant padalinius paieškos ir gelbėjimo operacijai vykdyti:

81.1. skirti vieną paruoštą budintį laivą PGO vykdyti;

81.2. organizuoti laivų budėjimą;

81.3. rengti laivus ir jų įgulas PGO vykdyti.

82. KJP KLF užduotys ir funkcijos:

82.1. vykdyti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paiešką, o prireikus ir gelbėjimą paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas, o JGKC prašymu pagal galimybę suteikti pagalbą vykdant PGO Kuršių mariose ir uostų akvatorijose;

82.2. sustiprinti paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono stebėjimą techninėmis priemonėmis ir su signalininkų pagalba;

82.3. tikslinti nelaimės ištiktų žmonių, avariją patyrusio orlaivio ar laivo koordinates;

82.4. bendradarbiauti su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, vykdyti jo nurodymus;

82.5. įvertinti nelaimės mastą ir pranešti KJP OB ir JGKC;

82.6. vykdyti pirminius žmonių gelbėjimo darbus, evakuoti nukentėjusiuosius;

82.7. pervežti ekspertus, keleivius ir krovinius (įrangą, medikamentus ir pan.).

83. KJP Povandeninių veiksmų komandos (toliau – PVK) užduotys ir funkcijos, esant būtinumui:

83.1. atlikti nusileidimo po vandeniu darbus, iškelti žuvusiųjų kūnus gylyje iki 50 m;

83.2. užtikrinti nenutrūkstamą barokameros darbą barotraumą gavusiems nelaimės ištiktiems žmonėms ar narams, dalyvavusiems paieškos ir gelbėjimo operacijoje;

83.3. panaudoti motorines valtis vietose, kuriose negali operacijos vykdyti laivai, jei tai leidžia oro sąlygos.

84. KMT KJP medicinos paramos vieneto užduotys ir funkcijos:

84.1. skirti į budintį laivą budintį sveikatos priežiūros specialistą;

84.2. pagal poreikį skirti sveikatos priežiūros specialistą, kai JGKC siunčia papildomas KJP pajėgas;

84.3. narų darbų metu įvykus barotraumai ar išsivysčius dekompresinei ligai, vykdyti narų evakuaciją ir gydymą barokameroje.

85. KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos (toliau – JPST) stebėjimo postų užduotys ir funkcijos:

85.1. užtikrinti nenutrūkstamą esamos padėties jūroje kontrolę ir apie tai informuoti KJP laivus, esančius paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

85.2. nustatyti ryšį su kitais laivais, esančiais jūroje ir nedalyvaujančiais paieškos ir gelbėjimo operacijoje, kontroliuoti jų judėjimą.

86. KJP Ryšių centro (toliau – RC) užduotys ir funkcijos:

86.1. užtikrinti nenutrūkstamą radijo ryšį su PGO dalyvaujančiais laivais jūroje;

86.2. priimti ir perduoti informaciją KJP OB.

87. Kitų Lietuvos kariuomenės vienetų užduotys ir funkcijos LK vadui priėmus sprendimą juos panaudoti (per JSSB):

87.1. teikti transportavimo, apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas;

87.2. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir jų gelbėjimą;

87.3. evakuoti nukentėjusiuosius;

87.4. teikti paramą JGKC paieškos ir gelbėjimo operacijos metu.

88. VSAT užduotys ir funkcijos:

88.1. paieškos ir gelbėjimo rajone žmonėms ištikus nelaimei, orlaiviui ar laivui patyrus avariją, sustiprinti teritorinės jūros ir pakrančių stebėjimą techninėmis priemonėmis;

88.2. informuoti JGKC ir kaimyninių valstybių pasienio institucijas apie nelaimės ištiktus žmones, įvykusią orlaivio ar laivo avariją;

88.3. užtikrinti turimų orlaivių panaudojimą PGO Kuršių mariose ir pagal galimybę paieškos ir gelbėjimo rajone;

88.4. vykdyti žvalgybą iš oro;

88.5. skirti paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą ir vietinį koordinatorių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone Kuršių mariose, apie tai informuoti JGKC;

88.6. vadovauti paieškos ir gelbėjimo operacijai ir darbams Kuršių mariose, apie eigą informuoti JGKC;

88.7. vykdyti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paiešką, o prireikus ir gelbėjimą Kuršių mariose, esant galimybėms – paieškos ir gelbėjimo rajone;

88.8. pagal galimybes pervežti oru į paieškos ir gelbėjimo rajoną keleivius ir krovinius (įrangą, amuniciją ir pan.);

88.9. navigacijos periodu skirti turimas parengtas plaukiojimo ir kitas priemones, taip pat apmokytą personalą PGO Kuršių mariose ir (pagal galimybę) paieškos ir gelbėjimo rajone;

88.10. pagal JGKC prašymą skirti turimus pajėgumus PGO vykdyti;

88.11. nustatyta tvarka praleisti užsienio šalių paieškos ir gelbėjimo pajėgas per LR valstybės sieną.

89. KVJU direkcijos užduotys ir funkcijos:

89.1. paieškos ir gelbėjimo rajone, žmones ištikus nelaimei, avariją patyrus orlaiviui ar laivui, sustiprinti teritorinės jūros ir pakrančių stebėjimą techninėmis priemonėmis;

89.2. informuoti JGKC apie įvykusią orlaivio ar laivo avariją;

89.3. skirti paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą ir vietinį koordinatorių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, jūrų uostų akvatorijose, apie tai informuoti JGKC;

89.4. vadovauti paieškos ir gelbėjimo operacijai ir darbams jūrų uostų akvatorijose, apie eigą informuoti JGKC;

89.5. vykdyti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paiešką ir gelbėjimą jūrų uostų akvatorijose, taip pat paieškos ir gelbėjimo rajone Kuršių mariose ir uosto prieigose (prireikus);

89.6. vežti keleivius ir krovinius (įrangą, amuniciją ir pan.) į paieškos ir gelbėjimo rajoną jūrų uosto akvatorijoje ir Kuršių mariose;

89.7. užtikrinti turimų laivų panaudojimą PGO jūrų uostų akvatorijose;

89.8. pagal JGKC prašymą skirti pajėgas (pagal galimybę) PGO Kuršių mariose ir jūroje vykdyti.

VIII. INSTITUCIJŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOJE, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS

90. AGKC užduotys ir funkcijos, esant būtinumui:

90.1. priimti iš Cospas-Sarsat sistemos ar kitų šaltinių orlaivio/laivo nelaimės signalą ir perduoti jį JGKC;

90.2. gavus prašymą dėl pagalbos užsienio valstybės PGO rajone, informuoti JGKC;

90.3. keistis informacija su JGKC PGO metu;

90.4. teikti pasiūlymus dėl orlaivių pasitelkimo JGKC PGO metu;

90.5. JGKC prašymu kreiptis pagalbos į kaimyninių valstybių AGKC dėl užsienio orlaivių pasitelkimo, palaikyti su jomis sąveiką, informuoti jas apie PGO eigą įvykus orlaivio ar laivo avarijai;

90.6. išduoti leidimus užsienio orlaiviams atvykti į Lietuvos Respublikos oro erdvę;

90.7. koordinuoti užsienio orlaivių atvykimą iki paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono ir vėliau orlaivių kontrolę perduoti JGKC;

90.8. organizuoti užsienio orlaivių ir Lietuvos Respublikos orlaivių aprūpinimą reikiama informacija jų saugiam skrydžiui užtikrinti;

90.9. paskelbus PGO pabaigą ar dėl kitų orlaivio naudojimą ribojančių aplinkybių, atšaukus užsienio orlaivį iš PGO, palydėti jį iš paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono;

90.10. informuoti orlaivio savininką ar agentą apie susidariusią padėtį ir darbų eigą;

90.11. teikti paramą JGKC PGO metu.

91. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos užduotys ir funkcijos, esant būtinumui:

91.1. teikti paramą vykdant nukentėjusiųjų paiešką ir jų gelbėjimą Kuršių mariose;

91.2. suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems iki GMP atvykimo;

91.3. evakuoti nukentėjusiuosius Kuršių mariose;

91.4. pagal galimybę skirti katerius ir aerokaterį Kuršių mariose padedant ieškoti nukentėjusiųjų ir gelbėti juos;

91.5. savo veiksmus derinti su JGKC.

92. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos, vadovaudamosi LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintais Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimais ir kitais teisės aktais, privalo:

92.1. prireikus teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas;

92.2. informuoti apie nukentėjusiuosius kitas sveikatos priežiūros įstaigas, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą;

92.3. savo veiksmus derinti su JGKC.

93. Policijos užduotys ir funkcijos, esant būtinumui:

93.1. savo veiksmus derinti su JGKC;

93.2. esant galimybei nustatyti aukų ar sužeistų asmenų tapatybę;

93.3. sausumoje užtikrinti viešąją tvarką, fizinę apsaugą, organizuoti ir reguliuoti transporto eismą;

93.4. pagal galimybes dalyvauti ir skirti katerį Kuršių mariose ir uostų akvatorijose nukentėjusiesiems ieškoti ir gelbėti.

94. Privačių kompanijų laivai privalo:

94.1. pagal galimybes dalyvauti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paieškoje, o prireikus gelbėti žmones paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

94.2. savo veiksmus derinti su JGKC ir vietiniais koordinatoriais, jeigu bus perduoti jų pavaldumui.

IX. NELAIMĖS IŠPLITIMAS UŽ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBUS KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS KOMPETENCIJOS RIBŲ

95. Jei paieškos ir gelbėjimo operacijos rajonas driekiasi per dviejų ar daugiau valstybių teritorijas arba PGO pasiekia tokį mastą, kad JGKC nepakanka kompetencijos ir pajėgumų toliau tęsti operacijos, JGKC privalo:

95.1. nedelsdamas informuoti JSSB ir pateikti kuo išsamesnę informaciją apie PGO;

95.2. kreiptis pagalbos į užsienio valstybių JGKC;

95.3. per LK JŠ informuoti apie susidariusią situaciją Klaipėdos savivaldybės ir/ar apskrities administraciją, Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centrą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentą.

96. Jei PGO yra viena iš sudedamųjų ekstremalios situacijos dalių, JGKC vadovauja ir vykdo PGO, informuoja JSSB, operacijoje dalyvaujančias institucijas apie operacijos eigą.

97. Atvykusios užsienio paieškos ir gelbėjimo pajėgos pereina į paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovo, o įvykio vietoje (-ose) – į paieškos ir gelbėjimo operacijos vietinio koordinatoriaus (-ių), taktinį pavaldumą ir vykdo jų nurodymus.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

98. Nė vienas šiame plane pateiktas metodas ar paieškos būdas nėra vienintelis galimas paieškos ir gelbėjimo vykdymo būdas.

99. Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, bendradarbiaudamas su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, JGKC, AGKC ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, teikiančiomis paramą vykdant PGO, privalo priimti sprendimus ir parinkti tinkamiausią paieškos ir gelbėjimo metodą tiek siekdamas užtikrinti žmonių gyvybių išgelbėjimą, tiek sudaryti sąlygas operacijoje dalyvaujantiems vienetams saugiai operuoti.

100. Laivas, išgirdęs nelaimės signalą, privalo imtis pirminių veiksmų ir apie tai informuoti JGKC, tęsti toliau veiksmus, kol atvyks paieškai ir gelbėjimui paskirtos pajėgos ar bus paskirtas vietinis PGO koordinatorius.

101. Orlaivis, išgirdęs nelaimės signalą, privalo imtis pirminių veiksmų ir apie tai informuoti AGKC, o AGKC informuoja JGKC, jei orlaivio avarija įvyko paieškos ir gelbėjimo rajone.

102. Kiekviena organizacija, teikianti savo pajėgas paieškos ir gelbėjimo operacijai vykdyti, privalo informuoti JGKC apie pasikeitusius vienetus, galinčius dalyvauti operacijoje, ir jų galimybes tą pačią dieną.

103. Plano taisymas – procedūra, kurios metu bet kuri Plane esanti informacija ar duomenys, kai jie nebeatitinka naujų norminių teisės aktų reikalavimų, priėmus veikiančių įstatymų ar kitų teisės aktų pataisas, restruktūrizavus įstaigą ar tarnybą ir/ar pasikeitus jos funkcijoms, pasikeitus atsakingų pareigūnų ar asmenų pavardėms, telefonų, faksų numeriams, paprastojo ar elektroninio pašto adresams, schemų ar lentelių duomenims ir kt., yra nedelsiant atnaujinami, pataisomi, pakeičiami ir pan.

104. Plano taisymo procedūra pradedama ir atliekama tuoj pat esant naujai informacijai ar duomenims, kai:

104.1. KJP vado siūlymu Lietuvos kariuomenės vadas priima sprendimą dėl Plano taisymo ir teikia pasiūlymą;

104.2. Plane įvardyta institucija pateikia savo argumentuotus pasiūlymus su oficialiu pranešimu kreipdamasi į Lietuvos kariuomenės vadą ar KJP vadą dėl Plano taisymo.

105. Du kartus per metus, t. y. kas pusę metų, pradedant nuo Plano patvirtinimo momento, Plano taisymo tikslingumą įvertina JGKC viršininkas, oficialiai apklausdamas visas Plane įvardytas institucijas, kurios per penkiolika dienų oficialiu raštu ir elektroniniu paštu pateikia argumentuotus ir konkrečius pasiūlymus. Per 45 dienas nuo apklausos pradžios JGKC viršininkas apibendrina apklausos rezultatus ir teikia savo siūlymus KJP vadui. Pataisyto Plano redakcija ir pažyma apie apklausos rezultatus elektroniniu paštu išsiunčiama visoms Plane įvardytoms institucijoms.

106. Plano pakeitimai siūlomi užpildant Plano pakeitimų registracijos lentelę.

Plano pakeitimų registracijos lentelė

Eil. Nr.	Taisomo punkto (priedo) Nr.	Puslapio (priedo) Nr.	Kas taisoma (rašto data, Nr. ir nuoroda, pvz., „Dėl .... punkto taisymo“)	Institucija, kuri pateikė siūlymą Planui taisyti (dokumentas)	Įrašo į lentelę ir Plano taisymo data
1	2	3	4	5	6

107. Plane įvardytos institucijos vadovas savo įsakymu (potvarkiu, nurodymu ir pan.) paskiria atsakingą(-us) asmenį(-is), kuris(-ie) organizuoja Plano nuostatų įgyvendinimą, vykdymo priežiūrą ir tikslinimą pagal institucijai priskirtą kompetenciją. Per 10 dienų nuo Plano patvirtinimo momento (arba pasikeitus atsakingam asmeniui) Plane įvardytos institucijos vadovas oficialiu raštu informuoja JGKC apie atsakingo asmens paskyrimą ir nurodo jo laipsnį, vardą, pavardę, pareigas, darbo, mobiliojo telefonų bei fakso numerius, elektroninio pašto adresą.

108. Plane įvardytos institucijos atsakingas asmuo atsako už laiku keistinos ar pasikeitusios informacijos pateikimą JGKC. Jis, esant esminių pasikeitimų, nedelsdamas užpildo formą, analogišką pateiktai Plano pakeitimų registracijos lentelei, ją patvirtina savo parašu ir su įstaigos vadovo pasirašytu lydraščiu išsiunčia JGKC.

109. JGKC viršininkas, LK vadui patvirtinus pakeitimą dėl Plano pataisymo, oficialiu raštu bei elektroniniu paštu informuoja visas Plane įvardytas institucijas apie atliktus pataisymus ir išsiunčia pataisytą Planą elektroniniu paštu. Plane įvardytų institucijų atsakingi asmenys, gavę pataisytą elektroninį Plano variantą, kompiuteriuose ištrina ankstesnę Plano redakciją. Nedelsdami užpildo Plano pakeitimų registracijos lentelę ir padaro reikiamus pakeitimus. Atsakingi asmenys taip pat kontroliuoja, kad pakeitimus Plane atliktų ir kitos pavaldžios institucijos, turinčios Planą arba jo išrašus.

SUDERINTA:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas

generolas Saulius Stripeika

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius

generolas Remigijus Baniulis

Laikinai einantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pareigas

Adomas Alekna

_________________

Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų

paieškos ir gelbėjimo rajone plano

1 priedas

Pajėgos, turinčios galimybes vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas paieškos ir gelbėjimo rajone

RAJONAS	KJP	VSAT	KVJU	KITOS ORGANIZACIJOS
BALTIJOS JŪROJE	Laivas N42 „Jotvingis“ Laivas M51 „Kuršis“ Laivas M52 „Sudūvis“ Laivas P11 „Žemaitis Laivas P12 „Dzūkas“ Laivas P32 „Sėlis“ Laivas P33 „Skalvis“ Gelbėjimo laivas „Šakiai“ Uosto kateris H21	Laivas „Kihu“ Laivas „Lilian“ Kateris „Boomeranger 020“	Vilkikas „Smit Sulavesi“ Locmanų kateris „Smiltė“ Locmanų kateris „Dangė“	Hidrografinis laivas „Rusnė“ Narų botas „Rifas“ Kateris „Audra“
KURŠIŲ MARIOSE	Greitaeigis kateris „Bebras“ Greitaeigis kateris „Boomeranger“	Laivas „Viesulas“ Laivas „Christina“ Kateris „Boomeranger 016“ Kateris „Boomeranger 017“ Laivas „Madeleine“	Gelbėjimo kateris „Žaibas“	Hidrografinis laivas „Rusnė“ Narų botas „Rifas“ Kateris „Zunda“ Kateris „Zunda“ Aerokateris Kateris „Audra“ Kateris „Kaperis“ Kateris „Viktorija“
UOSTO AKVATORIJOJE	Uosto kateris H21 Uosto kateris H22 Uosto kateris H23 Greitaeigis kateris „Bebras“ Greitaeigis kateris „Boomeranger“	Kateris „Boomeranger 020“	Gelbėjimo kateris „Žaibas“	Hidrografinis laivas „Rusnė“ Narų botas „Rifas“ Kateris „Zunda“ Kateris „Zunda“ Aerokateris Kateris „Audra“ Kateris „Kaperis“ Kateris „Viktorija“ Vilkikas TAK-1 Vilkikas TAK-2 Vilkikas TAK-3 Vilkikas TAK-4 Vilkikas TAK-5 Vilkikas TAK-9

_________________

Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų

paieškos ir gelbėjimo rajone plano

2 priedas

Žmonių PGO paieškos ir gelbėjimo rajone organizacinė ir koordinacinė schema

_________________

Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų

paieškos ir gelbėjimo rajone plano

3 priedas

Institucijų, turinčių savo dispozicijoje laivus/orlaivius, bendradarbiavimo schema nelaimingo įvykio metu

_________________

Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų

paieškos ir gelbėjimo rajone plano

4 priedas

PGO organizacija

_________________

Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų

aieškos ir gelbėjimo rajone plano

5 priedas

Paieškos ir gelbėjimo operacijos eiga, gavus nelaimės signalą

Gautas nelaimės signalas
Esamos padėties įvertinimas/pirminių veiksmų atlikimas JGKC			Ruošiamas KJP, VSAT, KVJU budintis laivas, KOP, VSAT sraigtasparnis pagal situaciją, iš kur gautas pranešimas
Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovo skyrimas. Plano rengimas			Informuojamos atsakingos institucijos. Informuojamos institucijos, galinčios ir/ar turinčios papildomų pajėgumų operacijai vykdyti
	KJP OB		KJP budintis laivas įvykus nelaimei paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas
Paieškos ir gelbėjimo operacijos vietinio koordinatoriaus skyrimas. Paieškos ir gelbėjimo plano įgyvendinimas	KOP OB		KOP budintis sraigtasparnis įvykus nelaimei paieškos ir gelbėjimo rajone
	VSAT PAR NJSAKC		VSAT budintis laivas/orlaivis įvykus nelaimei Kuršių mariose
Paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymas. Apsikeitimas informacija. Pajėgų pasitelkimas/atitraukimas	KVJU kapitono tarnybos		KVJU budintis laivas/kateris įvykus nelaimei uostų akvatorijose
Paieškos ir gelbėjimo operacijos užbaigimas. Institucijų, dalyvavusių operacijoje, informavimas		Pajėgų, dalyvavusių operacijoje, atšaukimas
Paieškos ir gelbėjimo operacijos apibendrinimas, analizavimas, visuomenės informavimas

_________________

Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų

paieškos ir gelbėjimo rajone plano

6 priedas

LAIVŲ IR ORLAIVIŲ DALYVAUJANČIŲ PGD BEI PGO, TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS

KJP KARO LAIVŲ FLOTILĖS LAIVAI

1. Laivas N42 „Jotvingis“

2. Laivas M51 „Kuršis“

3. Laivas M52 „Sūduvis“

4. Laivas P11 „Žemaitis“

5. Laivas P12 „Dzūkas“

6. Laivas P32 „Sėlis“

7. Laivas P33 „Skalvis“

8. Laivas „Šakiai“

9. Uosto kateris H21

10. Uosto kateris H22

11. Uosto kateris H23 „Lokys“

12. Greitaeigis kateris „Bebras“

13. Greitaeigis kateris „Boomeranger“

KJP operatyvinio budėtojo tel. (8 46) 39 12 03

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVAI

1. Gelbėjimo kateris „Žaibas“ (tel. 8 616 99 672)

2. Locmanų kateris „Smiltė“ (tel. 8 686 77 380)

3. Locmanų kateris „Dangė“ (tel. 8 616 99 673)

4. Vilkikas „Smit Sulawesi“

VSAT PAR LAIVAI

1. Laivas „Kihu“

2. Laivas „Lilian“ (techniškai netvarkingas)

3. Laivas „Madeleine“

4. Laivas ant oro pagalvės „Christina“

5. Laivas ant oro pagalvės „Viesulas“

6. Greitaeigis kateris „Boomeranger“(techniškai netvarkingas)

7. Greitaeigis kateris „Boomeranger“

8. Greitaeigis kateris „Boomeranger“

VSAT budėtojo tel. (8 46) 39 78 50

PRIVAČIOS KOMPANIJOS

1. Hidrografinis laivas „Rusnė“ (tel. 8 686 48 283)

2. Narų botas „Rifas“ (tel. 8 614 06 189)

3. Vilkikai: TAK-1, TAK-2, TAK-3, TAK-4, TAK-5, TAK-9 (tel. 8 698 45 653)

(Towage & Marine Assistance)

JŪROS APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

1. Kateris „Kaperis“

2. Kateris „Viktorija“

KLAIPĖDOS APSKRITIES PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA

1. Kateris „Zunda“

2. Kateris „Zunda“

3. Aerokateris

POLICIJA

1. Kateris „Audra“

KOP ORLAIVIAI

1. SAR sraigtasparnis MI-8

2. SAR sraigtasparnis MI-8T

VSAT ORLAIVIAI

1. SAR sraigtasparnis EC120B

2. SAR sraigtasparnis EC135 T2+

3. SAR sraigtasparnis EC145

I. PGD VIENETAI JŪROJE

KJP KLF LAIVAI

PAGRINDINIAI LAIVO N42 „JOTVINGIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo numeris	N42
Laivo pavadinimas	JOTVINGIS
Tarptautinis šaukinys	LYPM
Laivo ilgis	64,80 m
Laivo plotis	12,00 m
Maks. laivo grimzlė	4,60 m
Žemiausias laivo taškas po kyliu	4,90 m
Pilno laivo vandentalpa	1750 t
Tuščio laivo vandentalpa	1150 t
Laivo greitis	14 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	2 x 25 ir 6 x 20 asm.
Motorinės valtys	2 vnt.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 25 m/s (Bft.10) esant laive ne mažiau kaip 50% kuro
Ledo klasė: ICE-C	gali plaukti per ploną ar smulkintą ledą

PAGRINDINIAI LAIVŲ M51 „KURŠIS“ IR M52 „SŪDUVIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo numeris	M51	M52
Laivo pavadinimas	„KURŠIS“	„SŪDUVIS“
Tarptautinis šaukinys	LYPE	LYPD
Laivo ilgis	47,1 m
Laivo plotis	8,3 m
Laivo grimzlė	3,71 m
Vandentalpa	395 t
Maksimalus greitis	16 mazgų
Laivo ekonomiškas greitis	12 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	6 x10 asm.
Motorinės valtys	2 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 20 m/s (Bft. 8)
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI LAIVŲ P11 „ŽEMAITIS“ IR P12 „DZŪKAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo numeris	P11	P12
Laivo pavadinimas	„ŽEMAITIS“	„DZŪKAS“
Tarptautinis šaukinys	LYPA	LYPC
Laivo ilgis	54,00 m
Laivo plotis	9,00 m
Laivo grimzlė	3,40 m
Laivo aukštis nuo vaterlinijos	20,00 m
Pilno laivo vandentalpa	396,48 t
Tuščio laivo vandentalpa	349,48 t
Laivo greitis	18 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	6 x 10 asm.
Motorinės valtys	1 x 8 asm.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 15 m/s (Bft. 6)
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI LAIVŲ P32 „SĖLIS“ IR P33 „SKALVIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo numeris	P32	P33
Laivo pavadinimas	„SĖLIS“	„SKALVIS“
Tarptautinis šaukinys	LYPF	LYPG
Laivo ilgis	36,53 m
Laivo plotis	6,20 m
Laivo grimzlė	1,80 m
Laivo aukštis nuo vaterlinijos	14,72 m
Pilno laivo vandentalpa	142 t
Laivo greitis	30 + mazgai
Gelbėjimosi plaustai	2 x 10 asm.
Motorinės valtys	1 vnt.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 15 m/s (Bft.6)
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI GELBĖJIMO LAIVO „ŠAKIAI“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	ŠAKIAI
Tarptautinis šaukinys	LYKP
Laivo ilgis	56,4 m
Laivo plotis	10,5 m
Laivo borto aukštis nuo vaterlinijos	6,0 m
Maks. laivo grimzlė	4,65 m
Pilno laivo vandentalpa	774 t
Tuščio laivo vandentalpa	232 t
Laivo greitis	9,5 mazgo
Gelbėjimosi plaustai	8 x 10 asm.
Motorinės valtys	1 vnt.
Gelbėjimo kateris	1 vnt.
Buksyravimo galimybė	turi (yra 15 tonų apkrovos bitingas)
Plaukiojimo apribojimai
Neriboto plaukiojimo rajonas
Ledo klasė: KM L4	gali plaukti per smulkintą ledą

PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-21 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris	H21
Katerio ilgis	23,1 m
Katerio plotis	5,8 m
Maks. katerio grimzlė	1,8 m
Pilno katerio vandentalpa	86,3 t
Tuščio katerio vandentalpa	64,12 t
Katerio greitis	12 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	1 x 10 asm.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 10 m/s (Bft. 5)
Ledo klasė: KM L3	gali plaukti per smulkintą ledą

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO

LAIVAI

PAGRINDINIAI VILKIKO „SMIT SULAVESI“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	SMIT SULAVESI
Tarptautinis šaukinys	LYOO
Laivo ilgis	48,7 m
Laivo plotis	12,02 m
Laivo grimzlė	5,57 m
Laivo vandentalpa	578 t
Laivo greitis	12 mazgų
Buksyravimo galimybė	turi (yra 71 tonos apkrovos bitingas)
Plaukiojimo apribojimai
Neriboto plaukiojimo rajonas
Ledo klasė: ICE-B tug	ledo storumas iki 60 cm

PAGRINDINIAI  LOCMANŲ KATERIŲ „DANGĖ“ ir „SMILTĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	DANGĖ	SMILTĖ
Tarptautinis šaukinys	LYQV
Katerio ilgis	15,0 m
Katerio plotis	4,6 m
Katerio aukštis	2,65 m
Katerio grimzlė	1,6 m
Katerio  vandentalpa	17,5 t
Katerio greitis	20–22 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	1 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	naujo ledo storis iki 15 cm
Bangų aukštis	iki 3 m

VSAT PAR LAIVAI

PAGRINDINIAI LAIVO „KIHU“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo numeris	102
Laivo pavadinimas	KIHU
Tarptautinis šaukinys	LYKZ
Laivo ilgis	26,8 m
Laivo plotis	5,5 m
Laivo grimzlė	2,4 m
Laivo vandentalpa	64 t
Laivo greitis	23 mazgai
Gelbėjimo plaustai	2 x 8 asm.
Motorinė valti	1 vnt.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI LAIVO „LILIAN“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo numeris	101
Laivo pavadinimas	LILIAN
Tarptautinis šaukinys	LYJE
Laivo ilgis	25 m
Laivo plotis	5,0 m
Laivo grimzlė	2,2 m
Laivo vandentalpa	60 t
Laivo greitis	17 mazgų
Gelbėjimo plaustai	2 x 8 asm.
Motorinė valtis	1 vnt.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI KATERIO „BOOMERANGER 020“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris	020
Katerio pavadinimas	BOOMERANGER
Tarptautinis šaukinys	LY226
Katerio ilgis	11,7 m
Katerio plotis	3,75 m
Katerio grimzlė	0,75 m
Katerio  vandentalpa	5,8 t
Katerio greitis	40 mazgų
Gelbėjimo plaustai	neturi
Motorinė valtis	neturi
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m
Ledo klasė	neturi

PRIVAČIOS KOMPANIJOS

PAGRINDINIAI HIDROGRAFINIO LAIVO „RUSNĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	RUSNĖ
Tarptautinis šaukinys	LYIY
Laivo ilgis	22,0 m
Laivo plotis	6,8 m
Laivo grimzlė	1.7 m
Laivo vandentalpa	77,2 t
Laivo greitis	8 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	2 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI NARŲ BOTO „RIFAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	RIFAS
Tarptautinis šaukinys	LYQB
Laivo ilgis	19,0 m
Laivo plotis	3,8 m
Laivo grimzlė	1,1 m
Laivo vandentalpa	32,4 t
Laivo greitis	7 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	1 x 10 asm.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

POLICIJA

PAGRINDINIAI KATERIO „AUDRA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	AUDRA
Katerio ilgis	11,35 m
Katerio plotis	3,56 m
Katerio grimzlė	1,19 m
Katerio vandentalpa	23,3 t
Katerio greitis	15 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	1 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 5 balų (11 m/s)
Bangų aukštis	iki 2 m

II. PGD VIENETAI KURŠIŲ MARIOSE

VSAT PAR LAIVAI

PAGRINDINIAI LAIVŲ „VIESULAS“ IR „CHRISTINA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) (LAIVAS ANT ORO PAGALVĖS)

Laivo pavadinimas	VIESULAS	CHRISTINA
Tarptautinis šaukinys	LYMA	LYMJ
Laivo ilgis	12,6 m
Laivo plotis	6,1 m
Grimzlė vandenyje iki stovėjimo atramų apačios	0,35 m
Laivo vandentalpa	7 t
Laivo greitis	35 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	1 x 6 asm
Plaukiojimo apribojimai
Yra tik viena įgula abiem laivams
Žiemą, Kuršių mariose esant ledui, naudojamas tik laivas CHRISTINA
Ledo klasė	neturi
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (12 m/s)
Bangų aukštis	iki 1,2 m

PAGRINDINIAI KATERIO „BOOMERANGER“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	BOOMERANGER	BOOMERANGER
Katerio numeris	016	017
Tarptautinis šaukinys	LY2112	LY2111
Katerio ilgis	11,1 m
Katerio plotis	3,5 m
Katerio grimzlė	0,75 m
Katerio vandentalpa	5 t
Katerio greitis	38 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m

PAGRINDINIAI LAIVO „MADELEINE“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo numeris	042
Laivo pavadinimas	MADELEINE
Laivo ilgis	22,5 m
Laivo plotis	5,4 m
Laivo grimzlė	1,7 m
Laivo vandentalpa	74 t
Laivo greitis	9 mazgai
Gelbėjimo plaustai	1 x 8 asm.
Motorinė valtis	1 vnt.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (12 m/s)
Bangų aukštis	iki 1,5 m
Ledo klasė	neturi

KJP LAIVAI

PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BEBRAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris	nėra
Katerio ilgis	7,50 m
Katerio plotis	2,90 m
Katerio borto aukštis nuo vaterlinijos	0,40 m
Maks. katerio grimzlė	0,55 m
Pilno katerio vandentalpa	3176 kg
Katerio greitis	Maks. 65 km/h
Gelbėjimosi plaustai	nėra
Buksyravimo galimybė	yra
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BOOMERANGER“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris
Katerio pavadinimas	BOOMERANGER
Tarptautinis šaukinys
Katerio ilgis	11,7 m
Katerio plotis	3,75 m
Katerio grimzlė	0,75 m
Katerio vandentalpa
Katerio greitis	40 mazgų
Gelbėjimo plaustai	neturi
Motorinė valtis	neturi
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m.
Ledo klasė	neturi

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVAI

PAGRINDINIAI GELBĖJIMO KATERIO  „ŽAIBAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	ŽAIBAS
Tarptautinis šaukinys	LY2100
Katerio ilgis	11,88 m
Katerio plotis	2,9 m
Katerio aukštis	2,65 m
Katerio grimzlė	0,7 m
Katerio vandentalpa	6,5 t
Katerio greitis	40 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	2 x 6 asm.
Varytuvų tipas	Hidrosrautinis (angl. Water jet)
Buksyravimo galimybė	turi (yra 1,5–2 tonos vilkimo kablys)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PRIVAČIOS KOMPANIJOS

PAGRINDINIAI HIDROGRAFINIO LAIVO „RUSNĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	RUSNĖ
Tarptautinis šaukinys	LYIY
Laivo ilgis	22,0 m
Laivo plotis	6,8 m
Laivo grimzlė	1.7 m
Laivo vandentalpa	77,2 t
Laivo greitis	8 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	2 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI NARŲ BOTO „RIFAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	RIFAS
Tarptautinis šaukinys	LYQB
Laivo ilgis	19,0 m
Laivo plotis	3,8 m
Laivo grimzlė	1,1 m
Laivo vandentalpa	32,4 t
Laivo greitis	7 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	1 x 10 asm.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

POLICIJA

PAGRINDINIAI KATERIO „AUDRA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	AUDRA
Katerio ilgis	11,35 m
Katerio plotis	3,56 m
Katerio grimzlė	1,19 m
Katerio vandentalp:	23,3 t
Katerio greitis	15 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	1 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 5 balų (11 m/s)
Bangų aukštis	iki 2 m

KLAIPĖDOS APSKRITIES PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA

PAGRINDINIAI KATERIO „ZUNDA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	ZUNDA
Katerio ilgis	6,0 m
Katerio plotis	2,0 m
Katerio grimzlė	0,7 m
Katerio  vandentalpa
Katerio greitis	30 mazgų
Gelbėjimosi plaustai
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas
Bangų aukštis

JŪROS APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

PAGRINDINIAI KATERIO „KAPERIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	KAPERIS
Tarptautinis šaukinys	nėra
Katerio ilgis	22 m
Katerio plotis	5 m
Katerio grimzlė	1,8 m
Katerio vandentalpa	80 t
Katerio greitis	12 mzg
Gelbėjimosi plaustai	2
Buksyravimo galimybė	yra
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	nėra

III. PGD VIENETAI UOSTŲ AKVATORIJOSE

KJP LAIVAI

PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-21 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris	H21
Katerio ilgis	23,1 m
Katerio plotis	5,8 m
Maks. katerio grimzlė	1,8 m
Pilno katerio vandentalpa	86,3 t
Tuščio katerio vandentalpa	64,12 t
Katerio greitis	12 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	1 x 10 asm.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 10 m/s (Bft. 5)
Ledo klasė: KM L3	gali plaukti per smulkintą ledą

PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-22 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris	H22
Katerio ilgis	14,65 m
Katerio plotis	4,50 m
Katerio  borto aukštis nuo vaterlinijos	6,0 m
Max katerio grimzlė	2,2 m
Pilno katerio vandentalpa	37 t
Katerio greitis	9 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	1 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	turi

PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-23 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	LOKYS
Katerio numeris	H23
Katerio ilgis	15,50 m
Katerio plotis	5,0 m
Maks. katerio grimzlė	2,6 m
Pilno katerio vandentalpa	30 t
Katerio greitis	9 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	1 x 10 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi

PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BEBRAS” TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris	nėra
Katerio ilgis	7,50 m
Katerio plotis	2,90 m
Katerio  borto aukštis nuo vaterlinijos	0,40 m
Max katerio  grimzlė	0,55 m
Pilno katerio vandentalpa	3176 kg
Katerio greitis	maks. 65 km/h
Gelbėjimosi plaustai	nėra
Buksyravimo galimybė	yra
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BOOMERANGER“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris
Katerio pavadinimas	BOOMERANGER
Tarptautinis šaukinys
Katerio ilgis	11,7 m
Katerio plotis	3,75 m
Katerio grimzlė	0,75 m
Katerio  vandentalpa
Katerio greitis	40 mazgų
Gelbėjimo plaustai	neturi
Motorinė valtis	neturi
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m
Ledo klasė	neturi

VSAT PAR LAIVAI

PAGRINDINIAI KATERIO „BOOMERANGER 020“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio numeris	020
Katerio pavadinimas	BOOMERANGER
Tarptautinis šaukinys	LY226
Katerio ilgis	11,7 m
Katerio plotis	3,75 m
Katerio grimzlė	0,75 m
Katerio  vandentalpa	5,8 t
Katerio greitis	40 mazgų
Gelbėjimo plaustai	neturi
Motorinė valtis	neturi
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 6 balų (15 m/s)
Bangų aukštis	iki 3 m
Ledo klasė	neturi

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVAI

PAGRINDINIAI GELBĖJIMO KATERIO  „ŽAIBAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	ŽAIBAS
Tarptautinis šaukinys	LY2100
Katerio ilgis	11,88 m
Katerio plotis	2,9 m
Katerio aukštis	2,65 m
Katerio grimzlė	0,7 m
Katerio  vandentalpa	6,5 t
Katerio greitis	40 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	2 x 6 asm.
Varytuvų tipas	Hidrosrautinis (angl. Water jet)
Buksyravimo galimybė	turi (yra 1,5–2 tonų vilkimo kablys)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PRIVAČIOS KOMPANIJOS

PAGRINDINIAI HIDROGRAFINIO LAIVO „RUSNĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	RUSNĖ
Tarptautinis šaukinys	LYIY
Laivo ilgis	22,0 m
Laivo plotis	6,8 m
Laivo grimzlė	1,7 m
Laivo vandentalpa	77,2 t
Laivo greitis	8 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	2 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI NARŲ BOTO „RIFAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	RIFAS
Tarptautinis šaukinys	LYQB
Laivo ilgis	19,0 m
Laivo plotis	3,8 m
Laivo grimzlė	1,1 m
Laivo vandentalpa	32,4 t
Laivo greitis	7 mazgai
Gelbėjimosi plaustai	1 x 10 asm.
Buksyravimo galimybė	turi
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-1 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	TAK-1
Laivo ilgis	24,22 m
Laivo plotis	8,8 m
Laivo grimzlė	4,8 m
Laivo vandentalpa	181 t
Buksyravimo galimybė	turi (yra 30 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-2 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	TAK-2
Laivo ilgis	24,05 m
Laivo plotis	7,23 m
Laivo grimzlė	3,6 m
Laivo vandentalpa	130 t
Buksyravimo galimybė	turi (yra 20 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-3 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	TAK-3
Laivo ilgis	24,08 m
Laivo plotis	8,55 m
Laivo grimzlė	4,5 m
Laivo vandentalpa	150 t
Buksyravimo galimybė	turi (yra 25 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-4 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	TAK-4
Laivo ilgis	26,74 m
Laivo plotis	8,8 m
Laivo grimzlė	4,8 m
Laivo vandentalpa	207 t
Buksyravimo galimybė	turi (yra 30 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-5 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	TAK-5
Laivo ilgis	24,22 m
Laivo plotis	8,8 m
Laivo grimzlė	4,8 m
Laivo vandentalpa	181 t
Buksyravimo galimybė	turi (yra 35 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-9 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Laivo pavadinimas	TAK-9
Laivo ilgis	31,53 m
Laivo plotis	10,6 m
Laivo grimzlė	4,9 m
Laivo vandentalpa	408 t
Buksyravimo galimybė	turi (yra 51 tonos apkrovos bitingas)
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	neturi

POLICIJA

PAGRINDINIAI KATERIO „AUDRA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	AUDRA
Katerio ilgis	11,35 m
Katerio plotis	3,56 m
Katerio grimzlė	1,19 m
Katerio  vandentalpa	23,3 t
Katerio greitis	15 mazgų
Gelbėjimosi plaustai	1 x 6 asm.
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas	iki 5 balų (11 m/s)
Bangų aukštis	iki 2 m

KLAIPĖDOS APSKRITIES PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA

PAGRINDINIAI KATERIO „ZUNDA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	ZUNDA
Katerio ilgis	6,0 m
Katerio plotis	2,0 m
Katerio grimzlė	0,7 m
Katerio  vandentalpa
Katerio greitis	30 mazgų
Gelbėjimosi plaustai
Buksyravimo galimybė	neturi
Plaukiojimo apribojimai
Vėjo stiprumas
Bangų aukštis

JŪROS APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

PAGRINDINIAI KATERIO „KAPERIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Katerio pavadinimas	KAPERIS
Tarptautinis šaukinys	nėra
Katerio ilgis	22 m
Katerio plotis	5 m
Katerio grimzlė	1,8 m
Katerio  vandentalpa	80 t
Katerio greitis	12 mzg
Gelbėjimosi plaustai	2
Buksyravimo galimybė	yra
Plaukiojimo apribojimai
Ledo klasė	nėra

PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO MI-8 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Maksimalus žmonių skaičius	14 asm.
Neštuvų	3 vnt.
Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė	12000 kg
Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė	4000 kg
Skrydžio nuotolis	600 km
Maksimalus greitis	250 km/h
Maksimalus skrydžio laikas	2 val. 30 min.
Skraidymo apribojimai
Vėjo greitis	50 mzg (25 m/s)
Matomumas	500 m
Debesų padas	150 pėdų (45,7 m)

PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO MI-8T TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Maksimalus žmonių skaičius	20 asm.
Neštuvų	iki 12 vnt.
Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė	12000 kg
Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė	4000 kg
Skrydžio nuotolis	600 km
Maksimalus greitis	250 km/h
Maksimalus skrydžio laikas	2 val. 30 min.
Skraidymo apribojimai
Vėjo greitis	50 mzg (25 m/s)
Matomumas	500 m
Debesų padas	150 pėdų (45,7 m)

PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO EC120B TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Maksimalus žmonių skaičius	4 asm.
Neštuvų	1 vnt.
Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė	1715 kg
Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė	600 kg
Skrydžio nuotolis	600 km
Maksimalus greitis	220 km/h
Maksimalus skrydžio laikas	3 val. 30 min.
Skraidymo apribojimai
Vėjo greitis	50 mzg (25 m/s)
Matomumas	1000 m
Debesų padas	100 m

PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO EC135 T2+ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Maksimalus žmonių skaičius	6 asm.
Neštuvų	2 vnt.
Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė	2910 kg
Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė	500 kg
Skrydžio nuotolis	700 km
Maksimalus greitis	220 km/h
Maksimalus skrydžio laikas	2 val. 30 min.
Skraidymo apribojimai
Vėjo greitis	50 mzg (25 m/s)
Matomumas	1000 m
Debesų padas	330 pėdų (100 m)

PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO EC145 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD)

Maksimalus žmonių skaičius	10 asm.
Neštuvų	2 vnt.
Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė	3585 kg
Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė	1000 kg
Skrydžio nuotolis	810 km
Maksimalus greitis	240 km/h
Maksimalus skrydžio laikas	3 val. 30 min.
Skraidymo apribojimai
Vėjo greitis	50 mzg  (25 m/s)
Matomumas	1000 m
Debesų padas	330 pėdų (100 m)

_________________