LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

S T A T U T A S

II DALIS SEIMO STRUKTŪRA

1993 m. gegužės 20 d. Nr. I-158

Vilnius

2 skirsnis. Bendrieji struktūros klausimai

9 straipsnis.

Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Seimo Pirmininko pavaduotojai yra trys.

Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis statutas. Seimo dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri Seimo kancleris.

Asmuo, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.

9¹ straipsnis.

Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas.

Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias komisijas.

Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

9² straipsnis.

Politinės partijos ir organizacijos savo politinėms pažiūroms reikšti, politinėms programoms ir tikslams įgyvendinti sudaro Seimo narių frakcijas.

Seimo narių frakcijos registruojamos šio statuto nustatyta tvarka.

Seimo narių frakcijai Seime vadovauja ir atstovauja jos seniūnas.

9³ straipsnis.

Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus.

Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, trijų jo pavaduotojų ir Seimo kanclerio.

9⁴ straipsnis.

Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po vieną atstovą nuo dešimties frakcijos narių. Frakcijos, kuriose nėra dešimties narių, skiria į Seniūnų sueigą po vieną atstovą.

Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti ir pritarti Seimo darbų programai ir posėdžių darbotvarkėms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai.

9⁵ straipsnis.

Seimo narių ir Seimo aparato darbuotojų darbo bei buities sąlygų klausimus sprendžia ir išvadas Seimui arba jo valdybai teikia Seimo administracinė komisija. Ji sudaroma iš Seimo narių pagal proporcingo frakcijų atstovavimo principą.

3 skirsnis. Seimo valdyba

9⁶ straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas:

1) vadovauja Seimo darbui;

2) tvirtina parašu perduodamo Respublikos Prezidentui Seimo priimto įstatymo autentiškumą, pasirašo Seimo nutarimus, Seimo statutą ir jo pakeitimus, Seimo posėdžių protokolus, Seimo valdybos nutarimus ir Seniūnų sueigos protokolus, kitus Seimo aktus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymus, kurių Konstitucijoje nustatytais terminais nepasirašo Respublikos Prezidentas;

3) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;

4) teikia Seimui Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo kanclerio kandidatūras;

5) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;

6) teikia Seimui skirti Seimo kontrolierių kandidatūras;

7) jeigu Konstitucija nenumato kitaip, teikia Seimui skirti įstatymuose numatytų valstybės institucijų vadovų kandidatūras;

8) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams;

9) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus;

10) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą.

10 straipsnis.

Seimo Pirmininko pavaduotojai Seimo Pirmininkui pavedus atlieka kai kurias jo funkcijas. Seimo valdyba gali nustatyti Seimo Pirmininko pavaduotojų veiklos kryptis.

Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo pavedimu pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

Jeigu Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.

Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.

10¹ straipsnis.

Vykdydamas pareigas, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius.

Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę.

Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto pateiktus klausimus dėl savo pareigų vykdymo.

11 straipsnis.

Seimo kancleris:

1) prižiūri Seimui pateiktų įstatymų projektų nagrinėjimą, taip pat kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai;

2) prižiūri Vyriausybei ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą;

3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo aparato darbo, prižiūri, kaip Seimo aparato padaliniai vykdo valdybos sprendimus ir laikosi jų veiklą reglamentuojančių nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių;

4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus;

5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą;

6) rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus;

7) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui teikiamus pasirašyti oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus;

8) atsako už Seimo antspaudo su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą;

9) pasiūlo balsų skaičiavimo grupės narius šiame statute nustatyta tvarka;

10) radijo, televizijos ir spaudos atstovams teikia informaciją apie būsimų Seimo posėdžių darbotvarkes;

11) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie gautus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;

12) pagal registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis pateikia Etikos ir procedūrų komisijai apibendrintą informaciją apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose.

13 straipsnis.

Seimo valdybos posėdžius kviečia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas.

Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

14 straipsnis.

Seimo valdybos nutarimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys valdybos nariai, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jam nesant – posėdžiui pirmininkaujantis pavaduotojas.

15 straipsnis.

Klausimus svarstyti Seimo valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, frakcijos, administracinė komisija ir Seimo aparato vadovas.

Teikiami svarstyti valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo kancleriui.

16 straipsnis.

Seimo nariai per komitetus ir frakcijas informuojami apie Seimo valdybos nutarimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje. Prireikus Seimo narys gali gauti jį dominančio valdybos dokumento kopiją.

Komitetai ir frakcijos gali teikti pasiūlymų Seimui savaitės posėdžių darbotvarkėje numatyti Seimo valdybos nutarimų, kuriems jie prieštarauja, svarstymą.

17 straipsnis.

Seimo valdyba:

1) skirsto lėšas, svarsto ir tvirtina išlaidų sąmatas;

2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su Seimo, valdybos, komitetų užduotimis;

3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir, atsižvelgdama į kelionės svarbą bei tikslingumą, pritaria arba nepritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;

4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;

5) prireikus komitetų teikimu sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;

6) perduoda komitetams preliminariai ar papildomai svarstyti ir pateikti išvadas, pasiūlymus dėl įstatymų bei kitokių Seimo aktų projektų;

7) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai;

8) skiria Seimo aparato vadovą, kuris yra atsakingas bei atskaitingas valdybai;

9) tvirtina Seimo aparato struktūrą, sudaro Seimo aparato etatų sąrašą ir nustato atlyginimus;

10) Seimo aparato vadovo teikimu skiria ir atleidžia visų Seimo aparato padalinių vadovus bei jų pavaduotojus;

11) tvirtina Seimo aparato padalinių nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas;

12) registruoja Seimo narių frakcijas ir pasikeitimus jose;

13) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie šiame statute nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams.

4 skirsnis. Seimo seniūnų sueiga

24 straipsnis.

Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu rengiami reguliariai – paprastai du kartus per savaitę specialiai tam paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai rengiami Seimo Pirmininko, valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip dviejų frakcijų atstovų reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 val.

Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.

Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir valdybai yra patariamieji, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės.

Seniūnų sueigos patariamieji nutarimai ir pačios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Nutarimai dėl Seimo darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip vienas Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujantis Seniūnų sueigos narys.

Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą.

Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris.

Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

24¹ straipsnis.

Seniūnų sueiga savo posėdyje:

1) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl sesijos darbų programos;

2) svarsto ir pritaria savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkėms;

3) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų Seimo darbo organizavimo klausimų;

4) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai;

5) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo;

6) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį, iškilus principinio pobūdžio prieštaravimams dėl svarbiausių Seime svarstomų klausimų.

5 skirsnis. Seimo narių frakcijos

25 straipsnis.

Politinės partijos ir politinės organizacijos bei jų koalicijos, kurių nariai yra išrinkti į Seimą pagal tą patį rinkimų sąrašą, ir tų pačių partijų bei organizacijų nariai, išrinkti į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose, sudaro vieną frakciją. Frakcijos negali būti kuriamos asmeninių, profesinių ar vietinių interesų pagrindu. Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.

Politinės partijos bei politinės organizacijos, kurios neturi pagal sąrašą išrinktų Seimo narių, gali sudaryti vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių frakciją, kurioje turi būti ne mažiau kaip viena penkioliktoji Seimo narių.

Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios sutartais klausimais gali veikti kaip viena frakcija.

Apie frakcijos sudėties ir vadovybės pasikeitimus arba pavadinimo pasikeitimą, frakcijos iširimą, veiklos nutraukimą, taip pat apie koalicijų sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo valdybai, kuri apie tai paskelbia visiems Seimo nariams bei oficialiojoje spaudoje.

Frakcijų pareiškimus Seimui pasirašo jų seniūnai arba pavaduotojai. Frakcijų vidaus darbo tvarką nusistato pačios frakcijos.

26 straipsnis.

Frakcijas registruoja Seimo valdyba.

Frakcija turi būti ne vėliau kaip per savaitę įregistruota, jeigu ji yra pateikusi partijos ar politinės organizacijos sprendimą dėl frakcijos įkūrimo ir visų narių pasirašytą politinę deklaraciją, kurioje be dėstomų frakcijos nuostatų turi būti ir įsipareigojimas veikti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, siekti stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir ginti jos teritorinį vientisumą. Deklaracija skelbiama visiems Seimo nariams, taip pat oficialiojoje spaudoje. Kad būtų įregistruota, frakcija taip pat turi nurodyti savo pavadinimą, seniūno bei jo pavaduotojų pavardes ir atitikti kitas šiame skirsnyje nurodytas sąlygas.

Jeigu Seimo valdyba atsisako įregistruoti frakciją dėl priežasčių, nenumatytų šiame statute, Seimo narių grupė šiuo klausimu gali kreiptis į Seimą, kuris privalo tai apsvarstyti artimiausiame posėdyje.

27 straipsnis.

Sudarant Seimo posėdžių darbotvarkes, turi būti numatomas laikas (ne mažiau kaip 6 darbo val. per savaitę) frakcijų susirinkimams. Šiuo laiku neturi būti planuojami nei Seimo, nei komitetų posėdžiai.

Susidarius frakcijoms ir joms pageidaujant, Seimo kancleris kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams.

Kitos frakcijų teisės yra įtvirtintos šiame statute.

28 straipsnis.

Seimo narių frakcijos arba tokių frakcijų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis.

Tam opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia Seime politines deklaracijas, kuriose išdėstomos jas nuo parlamentinės daugumos skiriančios nuostatos. Opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas.

Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos.

Vienos iš opozicinę koaliciją sudarančių frakcijų seniūnas gali būti išrinktas opozicinės koalicijos lyderiu ir apie tai viešai paskelbiama Seimui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________