LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS STATUTO

1991 m. gegužės 14 d. Nr. I-1311

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos policijos akademijos statutą (pridedamas).

2. Nustatyti, kad Lietuvos policijos akademijos statutas įsigalioja nuo priėmimo dienos.

3. Per mėnesį nuo statuto įsigaliojimo dienos išrinkti Akademijos senatą, rektorių, patvirtinti prorektorius.

4. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

1) įtraukti Lietuvos policijos akademiją į Respublikos materialinio techninio aprūpinimo sistemą kaip savarankišką vienetą, teikti paramą kuriant jos mokymo materialinę ir socialinę bazę;

2) paspartinti Lietuvos policijos akademijos naujų korpusų projektavimo bei statybos darbus ir užtikrinti jų užbaigimą 1995 metais.

5. Įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją iš jos pastatytų gyvenamųjų namų fondo 1991–1995 metais skirti Akademijos pedagoginiams ir mokslo darbuotojams 15 butų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                BRONISLOVAS KUZMICKAS

______________

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos

1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311

LIETUVOS POLICIJOS AKADEMIJOS

STATUTAS

1. Bendrieji nuostatai

1.1. Lietuvos policijos akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga.

1.2. Akademijos autonomiją nustato šis statutas ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

1.3. Akademija yra juridinis asmuo.

1.4. Akademijos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo statutu ir Akademijos tvirtinamu reguliaminu.

1.5. Svarbiausi Akademijos uždaviniai yra šie:

1) rengti Lietuvos Respublikos policijai ir kitoms vidaus reikalų įstaigoms kvalifikuotus specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis Akademija gali rengti specialistus ir kitoms šalims;

2) kelti policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų darbuotojų kvalifikaciją;

3) plėtoti fundamentalųjį ir taikomąjį teisės mokslą;

4) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus leidinius;

5) skleisti humanistines idėjas, teisės ir kitų mokslų žinias.

1.6. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Prireikus Akademijos senato nutarimu gali būti dėstoma ir kita kalba.

1.7. Akademija savarankiškai nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko mokymo, mokslo leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos padalinių veiklą reglamentuoja Akademijos reguliaminas.

1.8. Akademija gali kooperuotis su kitomis organizacijomis, įstoti į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis, leidyklomis, policijos ir kitomis teisėsaugos įstaigomis.

1.9. Akademijoje gali kurtis įvairios pedagoginių ir mokslo darbuotojų, tarnautojų ir studentų profesinės, kultūrinės, sporto ir kitokios organizacijos, išskyrus politines partijas bei visuomeninius politinius judėjimus.

1.10. Akademija tvarkosi statutinės drausmės pagrindais, turi savo vėliavą, uniformą ir skiriamuosius ženklus.

2. AKADEMIJOS VALDYMAS

2.1. Akademijos valdymo organai yra šie: senatas, rektorius ir rektoratas, katedrų ir kitų struktūrinių padalinių vadovai.

2.2. Aukščiausiasis Akademijos sprendžiamasis organas yra senatas. Senato nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams.

2.2.1. Senatą renka mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turintys Akademijos darbuotojai trejiems metams.

2.2.2. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka senato pirmininką, tvirtina jo pavaduotoją ir sekretorių.

2.2.3. Akademijos senatas:

1) iš profesorių ir docentų paprasta balsų dauguma renka Akademijos rektorių. Jei pirmuoju balsavimu nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, balsuojant antrąjį kartą, dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Senato ir Akademijos vadovas negali būti tas pats asmuo;

2) nustato prorektorių skaičių bei funkcijas. Rektorius skiria prorektorius ir pristato senatui tvirtinti. Senatui prorektoriaus nepatvirtinus, rektorius siūlo naują kandidatą. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai. Rektoriaus teikimu senatas paprasta balsų dauguma gali atšaukti prorektorių;

3) sprendžia fakultetų, katedrų, skyrių, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;

4) nustato ir tvirtina etatų sąrašus, darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus, specialiuosius laipsnius;

5) renka revizijos komisiją ir išklauso jos ataskaitą;

6) renka konkursinę ir kitas komisijas įvairiems svarbiems klausimams nagrinėti ir spręsti;

7) tvirtina Akademijos reguliaminą;

8) atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir kitų teisėsaugos įstaigų poreikius, steigia ir panaikina specialybes bei specializacijas;

9) konkurso tvarka penkeriems metams renka katedrų vedėjus ir visus kitus pedagoginius bei mokslo darbuotojus;

10) tvirtina Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, išklauso jos vykdymo ataskaitą, sprendžia pagrindinius Akademijos ūkinės finansinės veiklos klausimus;

11) tvirtina Akademijos rektoriaus pateiktą metinę Akademijos veiklos ataskaitą;

12) įstatymo nustatyta tvarka teikia profesoriaus ir docento pedagoginius (mokslo) vardus;

13) nustato studentų stipendijų dydį, neviršydamas stipendijų fondo;

14) svarsto ir tvirtina studijų planus bei katedrų parengtas mokymo programas;

15) sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus.

2.2.4. Akademijos senato nutarimai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai senato narių. Senato nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Akademijos senato nutarimai įsigalioja, Akademijos rektoriui paskelbus atitinkamus įsakymus. Akademijos rektoriui nesutikus su senato nutarimu arba per mėnesį nepaskelbus atitinkamo įsakymo, senatas klausimą svarsto iš naujo. Nutarimas įsigalioja, pakartotinai pritarus dviem trečdaliams senato narių. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai.

2.2.5. Akademijos senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui senato narių pasiūlius, gali būti šaukiamas neeilinis senato posėdis ne vėliau kaip 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Akademijos rektoriui.

2.3. Akademijos rektorius:

1) vadovauja Akademijos veiklai ir veikia jos vardu;

2) leidžia visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams privalomus įsakymus;

3) skelbia konkursą pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietoms užimti;

4) įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus, juos skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

5) suteikia darbuotojams specialiuosius laipsnius;

6) priima ir šalina Akademijos klausytojus, juos materialiai ir moraliai skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

7) pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja, kaip ji vykdoma;

8) palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo bei kitomis įstaigomis, organizuoja keitimąsi pedagogais ir mokslo darbuotojais bei studentais;

9) kasmet už Akademijos veiklą atsiskaito bendrame Akademijos darbuotojų susirinkime.

Rektorių pavaduoja prorektorius akademiniam darbui arba rektoriaus įsakymu paskirtas kitas prorektorius.

2.4. Akademijos rektoratas – rektoriaus vadovaujamas nuolat veikiantis kolegialus operatyvinio valdymo organas. Į jį įeina rektorius ir prorektoriai.

Akademijos rektoratas:

1) koordinuoja visų Akademijos padalinių veiklą;

2) sudaro Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir pateikia jį tvirtinti Akademijos senatui;

3) teikia pasiūlymus Akademijos senatui;

4) sprendžia kitus Akademijos valdymo klausimus.

2.5. Katedra – pagrindinis Akademijos struktūrinis padalinys. Jos veiklai vadovauja katedros vedėjas, turintis mokslo laipsnį ir pedagoginį (mokslo) vardą. Jis kviečia katedros posėdžius (aukščiausiąjį katedros organą) ir jiems pirmininkauja.

Katedra:

1) organizuoja ir vykdo mokymo bei auklėjimo procesą, dirba metodinį, mokslo tiriamąjį ir mokslo populiarinimo darbą;

2) rengia specialybių ir specializacijų mokymo programas, vadovėlius, mokymo priemones, metodinę medžiagą, teikia pasiūlymus dėl studijų plano;

3) siūlo konkursinei komisijai kandidatus pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti;

4) siūlo Akademijos senatui kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, taip pat kandidatus į katedros vedėjus;

5) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo, teisėsaugos ir kitomis įstaigomis.

3. AKADEMIJOS PERSONALAS

3.1. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietos užimamos bei mokslo laipsniai ir pedagoginiai (mokslo) vardai suteikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Akademijos reguliamino nustatyta tvarka.

3.2. Užsienyje įgytas mokslo vardas, laipsnis ir diplomas gali būti pripažintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.3. Ne Akademijoje dirbantys kvalifikuoti mokslininkai ir specialistai praktikai gali būti kviečiami į Akademiją antraeilių pareigų užimti ar dirbti pagal sutartis.

3.4. Pedagogų ir mokslo darbuotojų pedagoginį krūvį nustato Akademijos senatas, o šio krūvio normas – Akademijos reguliaminas. Rektorius, prorektoriai ir kiti darbuotojai turi teisę dirbti pedagoginį darbą Akademijoje už atskirą atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų bei Akademijos senato nustatyta tvarka.

3.5. Sėkmingai dirbančiam mokslinį pedagoginį darbą Akademijos darbuotojui senato nutarimu kas penkeri metai gali būti suteikiama iki pusės metų kūrybinių atostogų kvalifikacijai kelti (taip pat užsienyje), mokslo darbams dirbti ar vadovėliams rašyti, mokant pagrindinę algą įstatymų nustatyta tvarka.

3.6. Akademijoje taip pat yra administracijos, inžinerinis, techninis, pagalbinis mokymo ir mokslo, ūkio, medicinos bei kitoks personalas.

3.7. Dirbti Akademijoje priimami Lietuvos Respublikos piliečiai. Laikinam darbui gali būti priimami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Darbo sutartį su jais sudaro Akademijos rektorius katedros ar kitų struktūrinių padalinių vadovų teikimu.

3.8. Akademijos darbuotojams mokamos valstybinės pensijos, taikomos socialinės garantijos bei lengvatos, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir potvarkiuose, reglamentuojančiuose vidaus reikalų įstaigų darbą. Jiems nustatomi tarnybiniai atlyginimai ne mažesni už vidaus reikalų įstaigų darbuotojų atlyginimus.

3.9. Akademijos pareigūnams, vyresniems kaip 60 metų, leidžiama eiti pareigas atskiru Akademijos senato nutarimu. Išėjusiems į pensiją pedagoginiams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą, naudojantis Akademijos baze.

4. STUDIJOS

4.1. Studijos Akademijoje organizuojamos pagal Akademijos senato patvirtintus studijų planus bei mokymo programas.

4.2. Akademijoje yra dieninis (stacionaras) ir neakivaizdinis skyriai. Akademijoje veikia kvalifikacijos kėlimo kursai. Į Akademiją priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus šio statuto 1.6. straipsnio 1 punkte numatytus atvejus), turintys vidurinį išsilavinimą, mokantys valstybinę kalbą, pagal asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys policijos pareigūno darbui.

4.3. Mokslo metai Akademijoje suskirstyti į du semestrus ir trunka 10 mėnesių. Kiekvienas semestras baigiamas įskaitų bei egzaminų (kurso, semestro) sesija. Dieninio skyriaus studentams atostogų trukmę ir suteikimo tvarką nustato senatas. Studijų laikas naudojamas tik mokymo procesui ir su juo susijusioms reikmėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, studentai ir darbuotojai, turintys specialiuosius laipsnius, gali būti pasitelkiami viešajai tvarkai palaikyti.

4.4. Studentams, baigusiems pirmąją aukštojo mokslo pakopą, suteikiama policininko kvalifikacija, o baigusiems antrąją ir trečiąją pakopas gali būti atitinkamai suteikiami teisės bakalauro ir teisės magistro laipsniai. Kvalifikacinius šių laipsnių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Akademijos senatas.

4.5. Studentai, neperėję konkurso į aukštesnę mokymo pakopą, nukreipiami dirbti į vidaus reikalų įstaigas. Po vienerių darbo jose metų jie gali stoti mokytis į atitinkamus Akademijos kursus dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose.

4.6. Studentams, įvykdžiusiems visus studijų plano ir mokymo programos reikalavimus, išduodamas aukštojo mokslo baigimo diplomas.

4.7. Dieninio skyriaus studentai, pašalinti iš Akademijos ar atsisakę joje mokytis, turi atlyginti išlaikymo ir mokymo išlaidas. Šis reikalavimas taikomas ir tiems studentams, kurie konkurso tvarka neperkelti į aukštesnįjį kursą ir atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje. Senato nustatytais atvejais studentai gali būti atleisti nuo minėtųjų išlaidų atlyginimo.

4.8. Į pirmąjį neakivaizdinio skyriaus kursą konkurso tvarka priimami vidaus reikalų įstaigų darbuotojai, turintys vidurinį išsilavinimą ir šių įstaigų pasiųsti mokytis.

4.9. Priėmimo į dieninį ir neakivaizdinį skyrius bei kvalifikacijos kėlimo kursus ir mokymosi tvarką nustato Akademijos reguliaminas.

5. MOKSLO IR LEIDYBOS DARBAS

5.1. Akademija atlieka fundamentaliuosius ir taikomuosius teisės mokslo bei praktikos ir aktualių teisėsaugos problemų tyrimus, dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų bei valstybinių programų projektus, pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos įgyvendinant.

5.2. Kiekvienas pedagoginis ir mokslo darbuotojas privalo dirbti Akademijos ir katedrų planuose nustatytą mokslo tiriamąjį darbą, kelti savo kvalifikaciją ir profesinį lygį. Pedagoginiams ir mokslo darbuotojams dirbti mokslo tiriamąjį darbą leidžiama ir pagal sutartis. Iš biudžeto finansuojamiems ir pagal sutartis atliekamiems mokslo darbams vadovauja, organizacinius ir finansinius klausimus sprendžia mokslinio darbo (sutarties) vadovas (vadovai). Tai gali būti Akademijos profesoriai ir docentai, taip pat ne Akademijoje dirbantys mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos specialistai praktikai.

5.3. Akademijoje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaroma Mokslo laipsnių teikimo taryba. Jos nariais, be Akademijos mokslininkų gali būti Lietuvos Respublikos mokslo, mokymo ir kitų įstaigų darbuotojai.

5.4. Akademijoje yra doktorantūra, kuri steigiama ir veikia Lietuvos Respublikos norminių aktų ir Akademijos reguliamino nustatyta tvarka. Ji išlaikoma Respublikos biudžeto ir užsakovo lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Akademijos sutartis mokslininkai Akademijai gali būti rengiami ir kitų šalių mokymo ir mokslo įstaigose.

5.5. Akademija turi leidybos teises, leidžia mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, pasitarimus, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius praktinius renginius.

6. KLAUSYTOJAI

6.1. Akademijos klausytojai yra dieninio bei neakivaizdinio skyrių studentai, kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojai.

6.2. Dieninio skyriaus studentai nemokamai aprūpinami uniforma, jiems mokama stipendija, pagal galimybes suteikiamas bendrabutis.

6.3. Mokymosi Akademijoje laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laiką. Akademijos studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis, kurios suteikiamos policijos pareigūnams.

6.4. Klausytojų teises ir pareigas nustato Akademijos reguliaminas.

6.5. Studentų reikalams atstovauti renkama studentų taryba, kuri, be kitos veiklos, teikia Akademijos vadovybei pasiūlymus, susijusius su studentų socialiniais, mokymo, mokslo, buities ir kitais reikalais.

7. AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS

7.1. Akademijos turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo produktai ir kitoks turtas, kurį turėjo buvę TSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetas, Respublikos vidaus reikalų ministerijos mokymo centras, TSRS vidaus reikalų ministerijos Vilniaus specialioji vidurinė J. Bartašiūno mokykla ir TSRS vidaus reikalų ministerijos Kauno specialioji vidurinė milicijos mokykla.

7.2. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Pakeisti Akademijos teritorijos ribas, perduoti pastatus gali tik Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgusi į Akademijos senato nuomonę.

7.3. Akademijos lėšas (taip pat ir užsienio valiutą) sudaro biudžetinės ir nebiudžetinės lėšos. Biudžetinės lėšos Akademijai išlaikyti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

7.4. Nebiudžetines Akademijos lėšas sudaro:

1) pajamos, gautos už sutarčių pagrindu atliktus darbus, katedrų bei kitų padalinių produkciją, paslaugas ir kt.;

2) įmonių, įstaigų organizacijų ir fizinių asmenų dotacijos, aukos, kooperuotos lėšos.

Nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas Akademijos biudžetiniam finansavimui mažinti.

7.5. Ginklais, šaudmenimis, specialiąja technika, ryšių priemonėmis, uniforma Akademiją aprūpina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

7.6. Akademijos darbuotojai ir studentai naudojasi medicininiu aptarnavimu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai priklausančiose medicinos įstaigose, taip pat kelialapiais į sanatorijas ir poilsio namus. Akademijai skiriama dalis gyvenamojo ploto Vidaus reikalų ministerijos statomuose gyvenamuosiuose namuose.

Akademija turi teisę:

1) neviršydama bendrųjų lėšų, peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių sumas, išskyrus darbo užmokesčio ir stipendijų fondą;

2) sudarinėti ūkines bei kitokias sutartis;

3) iš sutaupytų Akademijos išlaikymui skirtų lėšų sudaryti fondą, naudojamą pagal Akademijos senato patvirtintą sąmatą darbuotojams premijuoti, vienkartinėms pašalpoms mokėti, kitoms socialinėms reikmėms ir materialinei bei techninei Akademijos bazei stiprinti;

4) įsigyti Akademijos veiklai reikalingų materialinių vertybių be jokių apribojimų tiek didmeninėmis, tiek mažmeninėmis kainomis Lietuvos prekybos įmonėse ar užsienyje, pinigus pervesdama per banką arba pirkdama grynais.

8. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

8.1. Lietuvos policijos akademijoje nuolat dirbantys darbuotojai ir dieninio skyriaus studentai prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, ...., pradėdamas dirbti (mokytis) Lietuvos policijos akademijoje, pasižadu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, saugoti Policijos akademijos garbę, paklusti jos statutui, tobulinti savo profesionalumą, dorai ir sąžiningai atlikti pareigas.

Prisiekiu tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms.“

8.2. Šį statutą keičia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, jei yra Akademijos darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius bei pedagoginius (mokslo) vardus, susirinkimo paprastos balsų daugumos arba jo pavedimu – senato dviejų trečdalių balsų daugumos siūlymas.

8.3. Akademijos adresas (Centriniai rūmai): 232057 Vilnius, Ateities g. Nr. 20.

______________