LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 24:2003 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2003 m. liepos 23 d. Nr. V-455
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo (Žin., 2001, Nr. 64-2327) 10 straipsnio 4, 7 dalimis ir 16 straipsniu bei vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), priemonę 3.22.4–T39, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 112 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 10-367) 4 ir 5 dalyse bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 59-2659) 4 dalyje suteiktus įgaliojimus:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (pridedama).
2. Nustatau, kad Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ įsigalioja 2003 m. rugpjūčio 15 d.
3. Laikau netekusiu galios nuo 2003 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 684 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926; 1999, Nr. 69-2198).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d.
įsakymu Nr. V-455
lietuvos higienos norma hn 24: 2003
„geriamojo vandens SAUGOS ir kokybės reikalavimai“
Europos Sąjungos teisės aktai, kurių nuostatos perkeltos į šią higienos normą.
1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis.
1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo.
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo žemės ūkyje naudojamų nitratų taršos.
1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės.
2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus.
2002 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas 2002/359/EB dėl statybos produktų, besiliečiančių su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, atitikties atestavimo procedūros pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20(2) straipsnį.
I. taikymo sritis
1. Ši higienos norma nustato geriamojo vandens [4.1, 4.3] ir buityje naudojamo karšto vandens [4.9] saugos ir kokybės reikalavimus.
2. Higienos normos reikalavimai netaikomi:
2.1. gydomajam geriamajam vandeniui ir Lietuvos Respublikoje oficialiai pripažintam natūraliam mineraliniam vandeniui;
2.2. žmonių vartojamam vandeniui, kuriuo fiziniai ir juridiniai asmenys apsirūpina individualiai, kai per dieną paimama ne daugiau kaip 10 kub. metrų vandens arba vandeniu aprūpinama ne daugiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei ar viešajai veiklai [4.12]. Tačiau įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos privalo tokio vandens vartotojams laiku teikti informaciją apie potencialų pavojų sveikatai dėl jų vartojamo vandens saugos reikalavimų pažeidimų ir viešai skelbti, kokių veiksmų gyventojai turi imtis, kad išvengtų galimo kenksmingo vandens poveikio sveikatai.
3. Higienos norma privaloma valstybės, savivaldybių institucijoms, geriamojo vandens tiekėjams, geriamojo vandens vartotojams, imantiems geriamąjį vandenį iš viešojo ar kitų vandens išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, gręžtinių ar šachtinių šulinių ir naudojantiems jį maisto tvarkymo įmonėse, viešojo naudojimo pastatuose bei pastatų buitinio karšto vandens sistemose.
II. NUORODOS
4. Teisės aktai ir oficialieji dokumentai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:
4.1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327).
4.4. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3022).
4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 112- 2824; 2003, Nr. 61-2766).
4.6. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816; 2003, Nr. 36-1544).
4.7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 73-3093, Nr. 124- 5625).
4.8. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239).
4.9. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254).
4.10. Vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinės priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1388 (Žin., 2002, Nr. 87-3753).
4.11. Lietuvos higienos norma HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-201 (Žin., 2003, Nr. 42-1957).
4.12. Lietuvos higienos norma HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 621 (Žin., 2001, Nr. 104-3719).
4.13. Geriamajam vandeniui ruošti ir tiekti skirtų gaminių bei procesų saugos sveikatai įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 685 (Žin., 2002, Nr. 9-325).
4.14. Informacijos apie geriamojo vandens saugą teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 476/442 (Žin., 2002, Nr. 98-4379).
4.15. Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 358 (Žin., 2002, Nr. 79-3361).
4.16. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906).
4.17. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14).
4.18. Valstybinės geriamojo vandens kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 643 (Žin., 2003, Nr. 3-99).
4.19. Geriamojo vandens tiekėjų vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros metinės statistinės ataskaitos teikimo tvarka ir geriamojo vandens tiekėjų pranešimų apie vandens tiekimo sąlygų pasikeitimus teikimo tvarka, patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. B1-467 (Žin., 2003, Nr. 55-2480).
4.20. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 (Žin., 2002, Nr. 54-2140; 2003, Nr. 51-2295).
4.21. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2000 „Statybos produktų sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2000, Nr. 108-3471).
4.22. Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770).
4.23. Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 528/490 (Žin., 2002, Nr. 100-4460).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
5.2. analitės nustatymo metodo teisingumas – ilgos serijos matavimų rezultatų vidutinės vertės ir sutartinės pamatinės vertės artumas. Analitės nustatymo metodo teisingumas priklauso nuo sisteminių klaidų;
5.3. analitės nustatymo metodo glaudumas – nepriklausomų tyrimo rezultatų, gautų tomis pačiomis sąlygomis, artumas. Glaudumas priklauso tik nuo atsitiktinių klaidų ir išreiškiamas kartojimosi ir atkuriamumo standartiniu nuokrypiu. Priimtinas analitės nustatymo metodo glaudumas yra dvigubas santykinis standartinis nuokrypis;
5.4. analitės vertės aptikimo riba – serijos natūraliojo mėginio, turinčio mažą analitės koncentraciją, bandymų rezultatų trigubas santykinis standartinis nuokrypis arba serijos tuščiųjų mėginių bandymų rezultatų penkiagubas santykinis standartinis nuokrypis;
5.5. indikatorinis rodiklis – mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis kontroliuojamas, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių;
5.6. toksinis (cheminis) rodiklis – dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai kontroliuojamas cheminis rodiklis;
5.7. mėginys – analizuojamoji medžiaga, paruošta siųsti į laboratoriją ir skirta oficialiam tyrimui ar nustatymui;
5.8. tiriamoji dalis – iš mėginio paimtas analizuojamosios medžiagos kiekis, su kuriuo tiesiogiai atliekamas nustatymas arba stebėjimas;
5.9. fasuojamas geriamasis vanduo – geriamasis vanduo, pramoniniu būdu išpilstytas į butelius ar kitaip įpakuotas;
5.10. geriamojo vandens vartojimo vietos – vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekio čiaupai, vandens kolonėlės, geriamojo vandens naudojimo maisto tvarkymo įmonėse vietos ir talpyklų, skirtų geriamajam vandeniui gabenti, ištakiai;
5.11. nuolatinė programinė priežiūra – programinė priežiūra, atliekama nenutrūkstamai arba dažnai, siekiant patikrinti, ar geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus atitinkamus rodiklius;
5.12. periodinė (audito) programinė priežiūra – programinė priežiūra, atliekama nustatytu periodiškumu, o jos duomenys pateikiami įgaliotoms institucijoms, siekiant įvertinti, ar per ataskaitinį laikotarpį (paprastai per kalendorinius metus) buvo vykdomi visi šios higienos normos nustatyti reikalavimai, ypač ar buvo kontroliuojami, registruojami ir perduodami visi reikalaujami rodikliai, ar jie nebuvo pažeidžiami ir ar buvo įvykdytos visos teisės aktų nustatytos priemonės galimam kenksmingam geriamojo vandens poveikiui žmonių sveikatai pašalinti;
5.14. pesticidai – organiniai insekticidai, organiniai herbicidai, organiniai fungicidai, organiniai nematocidai, organiniai akaricidai, organiniai rodenticidai, organiniai slimicidai, panašūs preparatai (įskaitant augimo stimuliatorius) bei jų metabolitai, skilimo ir reakcijų produktai;
5.15. pesticidų suma – visų atskirų pesticidų, nustatytų atliekant programinę priežiūrą, verčių suma;
5.16. daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai – benzo-b-fluorantenas, benzo-k-fluorantenas, benzo-ghi-perilenas ir indeno – 1,2,3-cd-pirenas;
5.18. efektinė dozė - audinių lygiaverčių dozių, padaugintų iš atitinkamo audinio svorinio daugiklio, suma;
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai:
6.1. jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai;
6.2. geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius;
6.3. užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taršos, o vandens programinė priežiūra geriamojo vandens tiekėjų vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar vanduo atitinka šioje higienos normoje nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose;
7. Bet koks šioje higienos normoje nustatytų reikalavimų pažeidimas turi būti nedelsiant ištirtas, nustatyta jo priežastis, informuotos įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos bei geriamojo vandens vartotojai ir imtasi atkuriamųjų veiksmų geriamojo vandens saugai užtikrinti.
8. Jeigu geriamojo vandens tiekėjai nustato, kad geriamasis vanduo neatitinka šioje higienos normoje nustatytų mikrobinių ar toksinių (cheminių) geriamojo vandens rodiklių, jie nedelsdami privalo imtis veiksmų, reikalingų tiems rodikliams atkurti. Apie visa tai geriamojo vandens tiekėjai nedelsdami turi informuoti savivaldybės merą, teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir geriamojo vandens vartotojus [4.1, 4.10, 4.18, 4.19].
9. Jeigu nustatoma, kad į geriamąjį vandenį gali patekti ar pateko medžiagų, mikroorganizmų ar parazitų, kuriems šioje higienos normoje nėra nustatytų ribinių ar specifikuotų verčių ar skaičių:
9.1. geriamojo vandens tiekėjai apie tai nustatyta tvarka [4.1, 4.10, 4.18, 4.19] turi informuoti teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir geriamojo vandens vartotojus;
10. Vadovaujantis teisės aktuose [4.5, 4.6, 4.8, 4.16, 4.17, 4.22] nustatytais požeminio vandens apsaugos nuo taršos, monitoringų, taršos židinių inventorizavimo ir informacijos rinkimo reikalavimais, valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų, išleidžiančių teršalus į požeminį vandenį, aplinkos monitoringų metu geriamojo vandens šaltinyje reikia stebėti:
10.1. šios higienos normos 1 priede išvardytas prioritetines pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, jeigu nustatoma, kad dėl žemės naudojimo ar dėl lokalios taršos vandenvietės mitybos srityje (4.11) kurių nors iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo patekti ar pateko į konkrečius geriamojo vandens tiekimo įrenginius;
11. Neatsižvelgiant į tai, buvo ar nebuvo nukrypta nuo šioje higienos normoje nustatytų mikrobinių ar toksinių (cheminių) geriamojo vandens rodiklių, teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi uždrausti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą, kai nustato, kad geriamojo vandens tiekimas ir vartojimas kelia didesnę riziką žmonių sveikatai ir gyvybei, negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama.
11.1. Apie geriamojo vandens saugos reikalavimų pažeidimą, dėl kurio uždraudžiamas geriamojo vandens tiekimas, teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja visuomenės sveikatos centrą apskrityje [4.14]:
11.1.1. visuomenės sveikatos centras apskrityje ir teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suderina būtinus veiksmus žmonių sveikatai apsaugoti, atsižvelgdami į tai, kokią riziką žmonių sveikatai sukeltų ilgesnis geriamojo vandens tiekimo uždraudimas ar apribojimai;
11.1.2. savivaldybės vykdomoji institucija kartu su visuomenės sveikatos centru apskrityje ir teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba viešai informuoja gyventojus, kokių veiksmų jie turi imtis, kad apsaugotų savo sveikatą, ir pagal savo kompetenciją užtikrina būtinas geriamojo vandens tiekėjų priemones vandens saugai atkurti arba alternatyviam geriamojo vandens tiekimui organizuoti [4.1].
12. Šioje higienos normoje nustatytos indikatorinių rodiklių specifikuotos vertės tikrinamos tam, kad programinės priežiūros metu būtų galima įvertinti, ar tų rodiklių pažeidimas nėra susijęs su kokia nors rizika žmonių sveikatai. Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, ar konkretaus indikatorinio rodiklio pažeidimas nėra geriamojo vandens saugos pažeidimo požymis. Geriamojo vandens tiekėjai turi imtis atkuriamųjų veiksmų pažeistoms geriamojo vandens indikatorinių rodiklių vertėms atstatyti, jeigu tai būtina žmonių sveikatai apsaugoti, ir apie tai informuoti geriamojo vandens vartotojus.
13. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) savivaldybės merui gali leisti taikyti išlygą, kad tam tikroje vandens tiekimo objekto teritorijoje ar jos dalyje vandentiekio skirstomuoju tinklu ribotą laikotarpį vartotojams viešai būtų tiekiamas geriamasis vanduo, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai yra didesni negu nustatyti šioje higienos normoje, tik nustačiusi, kad tokios išlygos taikymas nesukels potencialaus pavojaus žmonių sveikatai (4.4) ir kad vandens tiekėjai ėmėsi realių veiksmų tiems rodikliams atkurti bei informuoti geriamojo vandens vartotojus:
13.1. savivaldybės meras, norėdamas taikyti išlygą geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei, pateikia Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prašymą ir papildomus duomenis. Reikalingų papildomų duomenų sąrašas pateiktas šios higienos normos 2 priede;
13.2. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, įvertinusi nustatyta tvarka [4.1] savivaldybės mero pateiktą prašymą ir papildomus duomenis ir nustačiusi, kad išlygos taikymas nesukels potencialaus pavojaus žmonių sveikatai, parengia ir patvirtina laikinąjį leidžiamą viešai tiekiamo geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio dydį, jo programinės priežiūros tvarką, riboto laikotarpio viešai tiekti geriamąjį vandenį trukmę ir išduoda išlygos toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo sąlygas (šios higienos normos 3 priedas);
13.3. jeigu Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba nustato, kad šioje higienos normoje nustatyta ribinė toksinio (cheminio) rodiklio vertė bus atkurta ne vėliau kaip per 30 dienų, ji patvirtina tik laikinąjį leidžiamą geriamojo vandens rodiklio dydį ir riboto laikotarpio trukmę. Ši nuostata negalioja tais atvejais, kai konkretaus toksinio (cheminio) rodiklio vertė pažeidžiama iš viso daugiau kaip 30 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių;
13.4. savivaldybės meras apie kiekvieną išlygą ir jos taikymo sąlygas nedelsdamas turi informuoti teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir geriamojo vandens vartotojus. Tam tikroms gyventojų grupėms, kurių sveikatai išlygos taikymas gali kelti ypatingą riziką, savivaldybės meras privalo teikti konkrečius patarimus, kaip tos rizikos išvengti;
14. Geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemonės (įskaitant statybos produktus) turi būti gaminamos ir naudojamos taip, kad normaliomis arba numatytomis sąlygomis į geriamąjį vandenį nepatektų sudedamųjų dalių ar naudojamų medžiagų kiekis, pažeidžiantis šioje higienos normoje nustatytus rodiklius ir tiesiogiai ar netiesiogiai galintis kelti pavojų geriamojo vandens vartotojų sveikatai. Nustatyta tvarka įgaliotos valstybės institucijos [4.7, 4.13, 4.20, 4.21] atlieka vandentiekio vamzdžių, jungčių, įdėklų, vožtuvų, sklendžių, čiaupų, skaitiklių, siurblių, rezervuarų, filtrų ir kitų tiekiamų į rinką ar naudojamų geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemonių bei procesų saugos nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai atitikties įvertinimą.
15. Geriamojo vandens tiekėjai vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinę priežiūrą [4.10] turi vykdyti taip, kad būtų galima nustatyti atvejus, kai šioje higienos normoje nustatytų rodiklių nesilaikoma dėl geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekio ar jo priežiūros trūkumų, nustatyta tvarka [4.1, 4.2, 4.10, 4.18, 4.19] informuoti vartotojus apie pažeidimus, nurodant veiksmus, kurių vartotojai turi imtis, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai, ir atkurti reikalaujamus geriamojo vandens rodiklius.
16. Jeigu geriamojo vandens tiekėjai ruošiamą geriamąjį vandenį dezinfekuoja, jie turi tikrinti atliekamos dezinfekcijos veiksmingumą. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse vykdo biocidų priežiūrą ir jų naudojimo efektyvumo kontrolę [4.15]. Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama valstybinę geriamojo vandens kontrolę ir derindama vandens tiekėjų parengtus geriamojo vandens programinės priežiūros planus, kontroliuoja, ar biocidų naudojimas maisto tvarkymo įmonėse atitinka teisės aktų reikalavimus [4.1, 4.15, 4.18].
V. geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai
18. Mikrobiniai rodikliai
18.1. Geriamasis vanduo vartojimo vietose turi atitikti šios higienos normos 1 lentelėje pateiktus mikrobinius rodiklius.
1 lentelė. Geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai
| Rodiklio pavadinimas |
Mėginio tūris, ml |
Ribinis mikroorganizmų skaičius |
| 1. Žarninės lazdelės (Escherichia coli) |
100 |
0 |
| 2. Žarniniai enterokokai |
100 |
0 |
18.2. Fasuojamas geriamasis vanduo turi atitikti šios higienos normos 2 lentelėje pateiktus mikrobinius rodiklius.
2 lentelė. Fasuojamo geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai
| Rodiklio pavadinimas |
Mėginio tūris, ml |
Ribinis mikroorganizmų skaičius |
| 1. Žarninės lazdelės (Escherichia coli) |
250 |
0 |
| 2. Žarniniai enterokokai |
250 |
0 |
| 3. Žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa) |
250 |
0 |
| 4. Kolonijas sudarantys vienetai 22 0C temperatūroje |
1 |
100 |
| 5. Kolonijas sudarantys vienetai 37 0C temperatūroje |
1 |
20 |
19. Toksiniai (cheminiai) rodikliai
19.1. Geriamasis vanduo vartojimo vietose turi atitikti šios higienos normos 3 lentelėje pateiktus toksinius (cheminius) rodiklius.
3 lentelė. Geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) rodikliai
| Rodiklio |
Mato |
Ribinė rodiklio |
Reikalavimai analitės nustatymo metodui |
|||
| pavadinimas |
vienetas |
vertė, ne daugiau kaip |
teisingumas, procentais |
glaudumas, procentais |
aptikimo riba, procentais |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
| 1. Akrilamidas |
µg/l |
0,10 |
Nustatoma pagal geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemonės specifikaciją |
|||
| 2. Stibis |
µg/l |
5,0 |
25 |
25 |
25 |
|
| 3. Arsenas |
µg/l |
10 |
10 |
10 |
10 |
|
| 4. Benzenas |
µg/l |
1,0 |
25 |
25 |
25 |
|
| 5. Benzpirenas |
µg/l |
0,010 |
25 |
25 |
25 |
|
| 6. Boras |
mg/l |
1,0 |
10 |
10 |
10 |
|
| 7. Bromatas |
µg/l |
25 (nuo 2008 m. gruo-džio 26 d.-10) |
25 |
25 |
25 |
|
| 8. Kadmis |
µg/l |
5,0 |
10 |
10 |
10 |
|
| 9. Chromas |
µg/l |
50 |
10 |
10 |
10 |
|
| 10. Varis |
mg/l |
2,0 |
10 |
10 |
10 |
|
| 11. Cianidai |
µg/l |
50 |
10 |
10 |
10 |
|
| 12. 1,2-dichloretanas |
µg/l |
3,0 |
25 |
25 |
10 |
|
| 13. Epichlorhidrinas |
µg/l |
0,10 |
Nustatoma pagal geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemonės specifikaciją |
|||
| 14. Fluoridas |
mg/l |
1,5 |
10 |
10 |
10 |
|
| 15. Švinas |
µg/l |
25 (nuo 2013 m. gruo-džio 26 d.-10) |
10 |
10 |
10 |
|
| 16. Gyvsidabris |
µg/l |
1,0 |
20 |
10 |
20 |
|
| 17. Nikelis |
µg/l |
20 |
10 |
10 |
10 |
|
| 18. Nitratas |
mg/l |
50 |
10 |
10 |
10 |
|
| 19. Nitritas |
mg/l |
0,50 |
10 |
10 |
10 |
|
| 20. Pesticidai |
|
|
||||
| 20.1. Aldrinas |
µg/l |
0,030 |
25 |
25 |
25 |
|
| 20.2. Dieldrinas |
µg/l |
0,030 |
25 |
25 |
25 |
|
| 20.3. Heptachloras |
µg/l |
0,030 |
25 |
25 |
25 |
|
| 20.4. Heptachlor- epoksidas |
µg/l |
0,030 |
25 |
25 |
25 |
|
| 20.5. Kiti pesticidai |
µg/l |
0,10 |
25 |
25 |
25 |
|
| 20.6. Pesticidų suma |
µg/l |
0,50 |
25 |
25 |
25 |
|
| 21. Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai |
µg/l |
0,10 |
25 |
25 |
25 |
|
| 22. Selenas |
µg/l |
10 |
10 |
10 |
10 |
|
| 23. Tetrachloretenas ir trichloretenas |
µg/l |
10 |
25 |
25 |
10 |
|
| 24. Haloformų suma |
µg/l |
150 (nuo 2008 m. gruo-džio 26 d. -100) |
25 |
25 |
10 |
|
| 25. Vinilo chloridas |
µg/l |
0,50 |
Nustatoma pagal geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemonės specifikaciją |
|||
19.2. Ribinės akrilamido, epichlorhidrino ir vinilo chlorido vertės yra monomerų likučių geriamajame vandenyje koncentracijos, kontroliuojamos nustatyta tvarka [4.7, 4.13, 4.20, 4.21] ir apskaičiuojamos pagal geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemonių specifikacijas (jose turi būti nurodyta, koks didžiausias monomero kiekis migruoja iš besiliečiančio su geriamuoju vandeniu atitinkamo polimero) ar pagal geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo procesų atitiktį saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimams patvirtinančius normatyvinius dokumentus.
19.3. Vadovaujantis šios higienos normos 16 punkto nuostatomis, būtina siekti kuo mažesnių dezinfekcijos metu susidarančių antrinių junginių – bromato ir haloformų sumos – verčių, nemažinant dezinfekcijos veiksmingumo.
19.4. Bromato, švino ir haloformų sumos leidžiamos vertės fasuojamame geriamajame vandenyje nustatomos atitinkamai tokios: 10 µg/l, 10 µg/l ir 100 µg/l.
19.5. Turi būti užtikrinta sąlyga: [nitratas] / 50 + [nitritas] / 3 < 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nustatytos nitrato ir nitrito vertės, mg/l). Paruoštame geriamajame vandenyje, patenkančiame į vandentiekio skirstomąjį tinklą, nitrito neturi būti daugiau kaip 0,10 mg/l.
19.6. Vadovaujantis šios higienos normos 9 ir 10 punktų nuostatomis, programinės priežiūros metu reikia kontroliuoti tik tuos pesticidus, kurie iš užteršto geriamojo vandens šaltinio gali patekti ar pateko į konkrečius geriamojo vandens tiekimo įrenginius.
19.7. Reikalavimai analitės nustatymo metodui taikomi kiekvienam atskiram pesticidui. Jeigu laboratorija neturi galimybių nustatyti kurio nors pesticido aptikimo ribos, ji turi to siekti ateityje.
19.8. Reikalavimai analitės nustatymo metodui taikomi atskirai kiekvienai daugiaciklių aromatinių angliavandenilių ir haloformų sumos sąvokų apibrėžimuose (šios higienos normos 5.16 ir 5.17 punktai) išvardytai analitei ir turi sudaryti 25 proc. šios higienos normos 3 lentelėje nustatytos ribinės daugiaciklių aromatinių angliavandenilių ir haloformų sumos vertės.
19.9. Reikalavimai analitės nustatymo metodui taikomi atskirai tetrachloretenui ir trichloretenui ir turi sudaryti 50 proc. šios higienos normos 3 lentelėje nustatytos ribinės tetrachloreteno ir trichloreteno sumos vertės.
20. Indikatoriniai rodikliai
20.1. Vadovaujantis šios higienos normos 12 punkto nuostatomis, turi būti nusprendžiama, ar indikatorinių geriamojo vandens rodiklių specifikuotų verčių, pateiktų šios higienos normos 4 lentelėje, nesilaikymas nekelia rizikos žmonių sveikatai. Turi būti imamasi reikiamų veiksmų geriamojo vandens saugai ir kokybei atkurti ir apie tai informuoti geriamojo vandens vartotojus.
20.2. Siekiant apsaugoti geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemones nuo agresyvaus vandens poveikio, pirmenybė turi būti teikiama tiems požeminiams geriamojo vandens šaltiniams, kurių vandenyje chlorido, savitojo elektrinio laidžio, vandenilio jonų koncentracijos ir sulfato vertės neviršija šios higienos normos 4 lentelėje pateiktų specifikuotų šių rodiklių verčių.
20.3. Lūžinių klostridijų (Clostridium perfringens) ir jų sporų skaičius 100 ml geriamojo vandens mėginyje kontroliuojamas, kai geriamasis vanduo yra iš paviršinių šaltinių arba kai jo saugai turi įtakos paviršinis vanduo. Jeigu viršijama specifikuota šio rodiklio vertė, būtina ištirti ir nustatyti, ar iš užteršto geriamojo vandens šaltinio į konkrečius geriamojo vandens tiekimo įrenginius su geriamuoju vandeniu nepatenka potencialų pavojų žmonių sveikatai galinčių kelti mikroorganizmų ar parazitų, pavyzdžiui, kriptosporidijų. Tokių tyrimų rezultatus būtina įtraukti į nustatyta tvarka [4.1, 4.10, 4.14, 4.18, 4.19] teikiamą informaciją ir ataskaitas.
20.4. Šios higienos normos 4 lentelėje pateiktos specifikuotos geriamojo vandens spalvos ir drumstumo vertės yra papildomi Lietuvos nacionaliniai geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai, taikomi geriamojo vandens vartojimo vietose.
4 lentelė. Geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai
| Rodiklio |
Mato |
Specifikuota |
Reikalavimai analitės nustatymo metodui |
||
| pavadinimas |
vienetas |
rodiklio vertė |
teisingumas, procentais |
glaudumas, procentais |
aptikimo riba, procentais |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 1. Aliuminis |
µg/l |
200 |
10 |
10 |
10 |
| 2. Amonis |
mg/l |
0,50 |
10 |
10 |
10 |
| 3. Chloridas |
mg/l |
250 |
10 |
10 |
10 |
| 4. Lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) ir jų sporos |
Skaičius 100 ml vandens |
0 |
- |
- |
- |
| 5. Spalva |
- |
Priimtina vartotojams ir be nebūdingų pokyčių |
- |
- |
- |
|
|
mg/l Pt (l = 436 nm) |
30 |
10 |
10 |
10 |
| 6. Savitasis elektrinis laidis |
µS cm -1 20 0C tempera- tūroje |
2500 |
10 |
10 |
10 |
| 7. Vandenilio jonų koncentracija |
pH vienetai |
6,5 - 9,5 |
- |
- |
- |
| 8. Bendroji geležis |
µg/l |
200 |
10 |
10 |
10 |
| 9. Manganas |
µg/l |
50 |
10 |
10 |
10 |
| 10. Kvapo slenkstis |
- |
Priimtinas vartotojams ir be nebūdingų pokyčių |
- |
- |
- |
| 11. Permanganato indeksas |
mg/l O2 |
5,0 |
25 |
25 |
25 |
| 12. Sulfatas |
mg/l |
250 |
10 |
10 |
10 |
| 13. Natris |
mg/l |
200 |
10 |
10 |
10 |
| 14. Skonio slenkstis |
- |
Priimtinas vartotojams ir be nebūdingų pokyčių |
- |
- |
- |
| 15. Kolonijas sudarantys vienetai 220C temperatūroje |
Skaičius 1 ml vandens |
Be nebūdingų pokyčių |
- |
- |
- |
| 16. Koliforminės bakterijos |
Skaičius 100 ml vandens |
0 |
- |
- |
- |
| 17. Bendroji organinė anglis |
mg/l |
Be nebūdingų žymių pokyčių |
- |
- |
- |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 18. Drumstumas |
- |
Priimtinas vartotojams ir be nebūdingų pokyčių |
- |
- |
- |
|
|
DV pagal forma-ziną |
4 |
10 |
10 |
10 |
| 19. Radiologiniai rodikliai |
|
||||
| 19.1. Tričio tūrinis aktyvumas |
Bq / l |
100 |
- |
- |
- |
| 19.2. Metinė efektinė dozė |
mSv per metus |
0,10 |
- |
- |
- |
20.5. Fasuojamo geriamojo vandens, neprisotinto anglies dvideginio, specifikuota vandenilio jonų koncentracijos vertė gali būti sumažinta iki 4,5 pH vieneto, prisotinto anglies dvideginio - iki dar mažesnių verčių.
20.6. Vandenilio jonų koncentracijos matavimų teisingumas ir glaudumas turi sudaryti 0,2 pH vieneto.
20.7. Nustatant permanganato indeksą, mėginio oksidavimo procesas turi trukti 10 minučių 100 0C temperatūroje rūgščioje terpėje naudojant permanganatą.
20.8. Bendrosios organinės anglies vertės geriamajame vandenyje nustatinėti nereikia, jeigu geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijai per dieną tiekiama ne daugiau kaip 10 000 kub. metrų vandens. Permanganato indekso vertės geriamajame vandenyje nustatinėti nereikia, jeigu kontroliuojama bendrosios organinės anglies vertė.
20.9. Kolonijas sudarančių vienetų skaičius 22 0C temperatūroje nustatomas tik vandentiekio skirstomuoju tinklu, rezervuarais ar cisternomis vartotojams tiekiamame arba maisto įmonėse naudojamame geriamajame vandenyje.
20.10. Fasuojamame geriamajame vandenyje koliforminių bakterijų skaičius nustatomas 250 ml vandens mėginyje.
20.11. Jeigu geriamasis vanduo yra paruoštas iš paviršinio vandens, patenkančio į skirstomąjį tinklą geriamojo vandens siektina drumstumo vertė yra 1,0 drumstumo vienetas pagal formaziną.
20.12. Nustatant iš paviršinio vandens paruošto geriamojo vandens drumstumą, analitės nustatymo metodo teisingumas, glaudumas ir analitės vertės radimo riba turi būti 25 procentai.
20.13. Geriamojo vandens metinė efektinė dozė skaičiuojama tik tuo atveju, jei bendrasis tūrinis alfa aktyvumas didesnis už 0,1 Bq/l ar bendrasis tūrinis beta aktyvumas didesnis už 1 Bq/l. Geriamojo vandens metinė efektinė dozė apskaičiuojama, atmetus tričio, kalio 40, radono ir radono skilimo produktų aktyvumus.
VI. geriamojo vandens programinė priežiūra
21. Nustatomi ir registruojami geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai
21.1. Nuolatinės programinės priežiūros metu nustatomi ir registruojami geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai
21.1.1. Mikrobiniai rodikliai:
21.1.1.1. žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičius 100 ml vandens (fasuojamame geriamajame vandenyje žarninių lazdelių skaičius nustatomas 250 ml geriamojo vandens);
21.1.1.2. žaliamėlių pseudomonų (Pseudomonas aeruginosa) skaičius 250 ml vandens (nustatomas fasuojamame geriamajame vandenyje);
21.1.1.3. kolonijas sudarančių vienetų skaičius 1 ml geriamojo vandens 220C temperatūroje (nustatomas fasuojamame geriamajame vandenyje);
21.1.2. Toksiniai (cheminiai) rodikliai: nitritas (nustatomas tik tais atvejais, kai geriamasis vanduo dezinfekuojamas chloraminu).
21.1.3. Indikatoriniai rodikliai:
21.1.3.5. lūžinių klostridijų (Clostridium perfringens) ir jų sporų skaičius 100 ml geriamojo vandens (nustatomas tik tais atvejais, kai geriamasis vanduo yra iš paviršinių šaltinių arba kai jam turi įtakos paviršinis vanduo);
21.1.3.10. koliforminių bakterijų skaičius 100 ml geriamojo vandens (fasuojamame geriamajame vandenyje koliforminių bakterijų skaičius nustatomas 250 ml geriamojo vandens);
21.2. Periodinės (audito) programinės priežiūros metu turi būti nustatyta, ar per ataskaitinį laikotarpį (paprastai per kalendorinius metus) nustatyti ir užregistruoti šios higienos normos 21.2.1, 21.2.2 ir 21.2.3 punktuose išvardyti geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai nebuvo didesni už ribinius ar specifikuotus ir ar dėl to negalėjo kilti potencialaus pavojaus vartotojų sveikatai.
21.2.1. Mikrobiniai rodikliai: žarninių enterokokų skaičius 100 ml geriamojo vandens (fasuojamame geriamajame vandenyje žarninių enterokokų skaičius nustatomas 250 ml geriamojo vandens).
21.2.2. Toksiniai (cheminiai) rodikliai:
21.2.3. Indikatoriniai rodikliai:
21.2.3.8. kolonijas sudarančių vienetų skaičius 1 ml geriamojo vandens 22 0C temperatūroje (nustatomas vandentiekio skirstomuoju tinklu rezervuarais ar cisternomis tiekiamame arba maisto įmonėse naudojamame geriamajame vandenyje);
21.3. Šios higienos normos 21.2.2.3, 21.2.2.5, 21.2.2.6, 21.2.2.10–21.2.2.12, 21.2.2.14, 21.2.2.18, 21.2.2.19, 21.2.2.21, 21.2.2.22, 21.2.3.2, 21.2.3.5–21.2.3.7, 21.2.3.9 punktuose išvardytų rodiklių vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams tiekiamame geriamajame vandenyje nustatyti, registruoti ir stebėti iki geriamojo vandens vartojimo vietų nebūtina, jeigu tai atliekama paruošto geriamojo vandens patekimo į vandentiekio skirstomąjį tinklą vietose ir (ar) kitose skirstomojo tinklo vietose. Ši sąlyga galioja tik tada, kai geriamojo vandens objekto teritorijai iš vieno ar daugiau geriamojo vandens šaltinių tiekiamame geriamajame vandenyje šie rodikliai dvejus metus iš eilės neviršijo ribinių verčių ir kai atsižvelgiama į šios higienos normos 22.2 punkto reikalavimus.
22. Geriamojo vandens mėginių ėmimo normos
22.1. Siekiant užtikrinti, kad vandentiekio skirstomuoju tinklu, rezervuarais ar cisternomis tiekiamas arba maisto tvarkymo įmonėse naudojamas geriamasis vanduo atitiktų šios higienos normos reikalavimus, geriamojo vandens mėginiai šios higienos normos 21 punkte išvardytiems rodikliams nustatyti ir registruoti turi būti imami geriamojo vandens vartojimo vietose.
22.2. Jeigu galima įrodyti, kad kai kurių geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių (šios higienos normos 21.3 punktas) vertės iki vartojimo vietų iš esmės nepasikeis, dalį vandentiekio skirstomuoju tinklu tiekiamo geriamojo vandens mėginių galima imti iš paruošto geriamojo vandens patekimo į skirstomąjį tinklą vietų ir iš kitų vandens tiekimo objekto teritorijos vietų.
22.3. Vandentiekio skirstomuoju tinklu, rezervuarais ar cisternomis tiekiamo arba maisto tvarkymo įmonėse naudojamo geriamojo vandens imamų mėginių skaičius nustatomas pagal šios higienos normos 5 lentelėje pateiktas normas.
5 lentelė. Geriamojo vandens mėginių, imamų programinei priežiūrai per kalendorinius metus, normos
| Vandens tiekimo objekto teritorijai per dieną tiekiamo arba paskirstomo geriamojo vandens kiekis, kub. metrais |
Nuolatinei programinei priežiūrai imamų mėginių skaičius per metus, ne mažiau kaip |
Periodinei (audito) programinei priežiūrai imamų mėginių skaičius per metus, ne mažiau kaip |
| Iki 100 |
4 |
1 |
| 101–1000 |
4 |
1 |
| 1001–10000 |
|
1 ir 1 papildomas mėginys kiekvienai 3300 kub. metrų per dieną tiekiamo geriamojo vandens bendrojo tūrio daliai |
| 10001–100000 |
4 ir 3 papildomi mėginiai kiekvienai 1000 kub. metrų per dieną tiekiamo geriamojo vandens bendrojo tūrio daliai |
3 ir 1 papildomas mėginys kiekvienai 10000 kub. metrų per dieną tiekiamo geriamojo vandens bendrojo tūrio daliai |
| 100001 ir daugiau |
|
10 ir 1 papildomas mėginys kiekvienai 25000 kub. metrų per dieną tiekiamo geriamojo vandens bendrojo tūrio daliai |
22.4. Geriamojo vandentiekio objekto teritorijai per dieną tiekiamo geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas kaip vienerių kalendorinių metų vidurkis. Apskaičiuojant geriamojo vandens mėginių normas, galima remtis prielaida, kad vienas žmogus per dieną suvartoja 200 litrų vandens.
22.5. Kai geriamojo vandens viešasis tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu nėra ūkinė komercinė veikla, geriamojo vandens objekto teritorijai iki 100 kub. metrų per dieną tiekiamo arba paskirstomo geriamojo vandens mėginių normas nustato teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į konkrečias geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas. Nuolatinei programinei priežiūrai turi būti imama ne mažiau kaip 2 mėginiai per metus, o periodinei programinei priežiūrai – vienas per dvejus metus.
22.6. Trumpą laiką ar su pertraukomis rezervuarais ar cisternomis vartotojams tiekiamo geriamojo vandens programinei priežiūrai per metus imamų geriamojo vandens mėginių normas nustato teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
22.7. Jeigu maisto tvarkymo įmonėse per dieną sunaudojama iki 100 kub. metrų geriamojo vandens, programinei priežiūrai per metus imamų geriamojo vandens mėginių normas nustato teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į konkrečius geriamojo vandens naudojimo maistui tvarkyti tikslus, būdus ir sąlygas bei galutinio maisto produkto saugos ir kokybės reikalavimus. Maisto gamybos įmonėse naudojamo geriamojo vandens mėginių, nuolatinei programinei priežiūrai imamų vandens vartojimo vietose, turi būti ne mažiau kaip du per metus, o periodinei priežiūrai – ne mažiau kaip vienas per metus.
22.8. Programinei priežiūrai pasirenkamos geriamojo vandens mėginių ėmimo vietos turi būti tolygiai išdėstytos geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijoje, o mėginių ėmimo laikas kuo tolygiau paskirstytas per kalendorinius metus.
22.9. Pasirenkant geriamojo vandens mėginių ėmimo vietas švinui, variui ir nikeliui geriamajame vandenyje nustatyti, pirmenybę reikia teikti toms vandens tiekimo objektų teritorijoms ar jų dalims, kuriose yra tikėtina šių metalų migracija į geriamąjį vandenį iš vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekio ir vandentiekio skirstomojo tinklo vamzdyno. Imami geriamojo vandens mėginiai turi padėti nustatyti vidutinį vartotojų per savaitę suvartojamą geriamojo vandens kiekį ir didžiausias švino, vario ir nikelio vertes geriamajame vandenyje.
22.10. Suderinus su Radiacinės saugos centru, geriamajame vandenyje nebūtina kontroliuoti tričio tūrinį aktyvumą bei jo lemiamą metinę efektinę dozę, jeigu, remiantis ankstesniais geriamojo vandens programinės priežiūros ar kitų stebėsenų rezultatais [4.23], buvo nustatyta, kad tričio tūrinio aktyvumo lemiama metinė efektinė dozė yra gerokai mažesnė už šios higienos normos 4 lentelėje pateiktą specifikuotą to rodiklio vertę.
22.11. Šios higienos normos 21 punkte nurodyti geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai, suderinus su visuomenės sveikatos centru apskrityje, vandens tiekimo objekto teritorijoje gali būti nustatomi ir registruojami iki 50 procentų rečiau negu nurodyta šios higienos normos 5 lentelėje, jeigu dvejus metus iš eilės tiriamų geriamojo vandens mėginių rodiklių vertė yra pastovi ir daug mažesnė už ribinę ir nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių tų rodiklių vertė galėtų pasikeisti.
22.12. Imamų fasuojamo geriamojo vandens mėginių skaičius nustatomas pagal šios higienos normos 6 lentelėje pateiktas normas.
6 lentelė. Fasuojamo geriamojo vandens mėginių, imamų programinei priežiūrai per kalendorinius metus, normos
| Fasuojamo per dieną vandens kiekis, kub. metrais |
Nuolatinei programinei priežiūrai imamų mėginių skaičius per metus, ne mažiau kaip |
Periodinei (audito) programinei priežiūrai imamų mėginių skaičius per metus, ne mažiau kaip |
| Iki 10 |
1 |
1 |
| 11–60 |
12 |
1 |
| 60 ir daugiau |
1 mėginys kiekvienai 5 kub. metrų fasuojamo vandens bendrojo tūrio daliai |
1 mėginys kiekvienai 100 kub. metrų fasuojamo vandens bendrojo tūrio daliai |
22.13. Fasuojamo geriamojo vandens vidutinis kiekis (kub. metrais) per dieną apskaičiuojamas pagal kalendoriniais metais išfasuoto vandens kiekį (kub. metrais).
22.14. Visos geriamojo vandens mėginius tiriančios laboratorijos turi įdiegti kokybės kontrolės sistemą.
22.15. Geriamojo vandens ir maisto įmonėse naudojamo vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-5, gruntinio vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-11, mėginiai konservuojami ir gabenami pagal LST EN ISO 5667-3. Mėginių ėmimo programos sudaromos pagal LST EN 25667-1 ir LST EN 25667-2 reikalavimus.
23. Geriamojo vandens mikrobiologinių tyrimų metodai
23.3. Mikrobiologiniai tyrimai atliekami:
23.3.1. žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičiui nustatyti – pagal LST EN ISO 9308-1 reikalavimus;
23.3.3. žaliamėlių pseudomonų (Pseudomonas aeruginosa) skaičiui nustatyti – pagal LST EN 12780 reikalavimus;
23.4. Lūžinių klostridijų (Clostridium perfringens) ir jų sporų skaičiaus nustatymas
23.4.1. Mitybos terpei paruošti naudojami nustatyta tvarka įteisinti reagentai, svarstyklės, kurių matavimo neapibrėžtis ne didesnė kaip 0,01%, ir A klasės matavimo indai.
23.4.2. Po filtravimo membraninis filtras dedamas ant m-CP agaro ir 21 val. + 3 val. pasėlis laikomas 440C + 10C temperatūros termostate. Skaičiuojamos drumstos geltonosios kolonijos, kurios tampa rožinėmis ar raudonomis, 20-30 sek. palaikius jas amonio hidroksido garuose.
m-CP agaro sudėtis:
| triptozė |
30 g |
| mielių ekstraktas |
20 g |
| sacharozė |
5 g |
| L-cisteino hidrochloridas |
1 g |
| MgSO4 · 7 H2O |
0,1 g |
| bromkrezolis, purpurinis |
40 mg |
| agaras |
15 g |
| distiliuotas vanduo |
1000 ml |
Ištirpinus aukščiau nurodytus komponentus, reikia pasiekti, kad mitybos terpės pH būtų 7,6 ir 15 min. laikyti 1210C + 10C temperatūros autoklave. Po to terpė aušinama kambario temperatūroje.
Į ataušintą terpę dedama:
| D-cikloserino |
400 mg |
| polimiksino-B sulfato |
25 mg |
| indoksil- b -D-gliukozido |
60 mg |
| filtravimu sterilizuoto 0,5% fenolftaleino |
|
| difosfato tirpalo |
20 ml |
| filtravimu sterilizuoto 4,5% FeCl3 6H2O |
2 ml |
Prieš dedant į terpę D-cikloserino, polimiksino-B sulfato ir indoksil-b-D-gliukozido, juos būtina ištirpinti 8 ml sterilaus vandens.
VII. naudojamo buityje karšto vandens saugos ir kokybės
reikalavimai
25. Iš geriamojo vandens pagaminto naudojamo buityje karšto vandens (toliau - karštas vanduo) sauga ir kokybė turi būti užtikrinama iki vandens vartojimo vietų (toliau - vartotojų čiaupai).
26. Gaminamas karštas vanduo ir tiekiamas karšto vandens vartotojams turi būti apsaugotas nuo antrinės mikrobinės taršos.
26.1. 1 ml vandens mėginyje, paimtame iš bet kurios pastato karšto vandens grąžinimo vamzdyno vietos, neturi būti daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 370C temperatūroje.
26.2. Legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60°C, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 0C, o vartotojų čiaupuose - iki 600C.
26.3. Pastato karšto vandens sistema ar jos dalis turi būti plaunama geriamuoju vandeniu ir dezinfekuojama:
26.4. Atliekant trumpalaikę cheminę karšto vandens sistemos dezinfekciją chloru, laisvojo chloro koncentracija sistemą užpildančiame geriamajame vandenyje keturias valandas turi būti 50 mg/l. Sistemą užpildančio geriamojo vandens temperatūra neturi būti didesnė kaip 300C. Baigus trumpalaikę cheminę karšto vandens sistemos dezinfekciją chloru, sistema plaunama geriamuoju vandeniu, kol laisvojo chloro koncentracija jame neviršija 1 mg/l.
27. Tiekti į rinką ir naudoti galima karšto vandens gamybos, kaupimo ir tiekimo priemones (įskaitant statybos produktus), kurių saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai atitiktis yra įvertinta arba kurios yra autorizuotos ar registruotos teisės aktų nustatyta tvarka (4.7, 4.13, 4.15, 4.20, 4.21).
28. Geriamasis vanduo negali būti tiekiamas karštam vandeniui ruošti, jeigu šios higienos normos VI skyriuje nustatyta tvarka nevykdoma geriamojo vandens programinė priežiūra.
Lietuvos higienos normos HN 24:2003
„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
1 priedas
prioritetinių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, kuriuos pasirinktinai reikia stebėti valstybinio, savivaldybių bei ūkio subjektų monitoringų metu, sąrašas
| Cheminių medžiagų grupės pavadinimas |
Cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas |
Galimi patekimo į geriamąjį vandenį šaltiniai |
| 1. Aromatiniai angliavandeniliai |
Benzenas |
Naftos gavyba, perdirbimas, saugojimas, realizavimas, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
| 2. Halogeninti angliavandeniliai |
Chloralkanai C10-13 |
Metalų apdorojimo pramonė, gaisrų gesinimo vietos |
|
|
Metileno chloridas (dichlormetanas) |
Dirbtinio pluošto, tirpiklių, aerozolių, dezinfekcijos priemonių gamyba ir naudojimas, cheminio valymo įmonės, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
|
|
1,2 – dichloretanas |
Tirpiklių naudojimas, chemijos pramonė, vinilo chlorido gamyba, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
|
|
Heksachlorbutadienas |
Tirpiklių naudojimas, transformatoriniai ir hidrauliniai skysčiai, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
|
|
Trichlormetanas (chloroformas) |
Šaldytuvų gamyba, tirpiklių naudojimas, augalų apsaugos priemonių gamyba, saugojimas |
| 3. Halogeninti aromatiniai |
Brominti difenileteriai |
Augalų apsaugos priemonių saugojimas, naudojimas |
| angliavandeniliai |
Heksachlorbenzenas |
Medienos apdorojimo (konservantai), popieriaus pramonė, augalų apsaugos priemonių gamyba, saugojimas ir naudojimas, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
|
|
Trichlorbenzenai |
Tirpiklių naudojimas, transformatoriniai ir hidrauliniai skysčiai, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
|
|
Pentachlorbenzenas |
Augalų apsaugos priemonių saugojimas, naudojimas |
| 4. Metalai ir jų junginiai |
Švinas ir jo junginiai |
Naftos produktų gamyba, saugojimas, realizacija, elementų, akumuliatorių gamyba, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai), valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo sandėliavimo vietos |
|
|
Nikelis ir jo junginiai |
Elementų, akumuliatorių gamyba ir šalinimas, stiklo apdirbimo pramonė, šiluminių elektrinių atliekų (šlamo) šalinimo, valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo sandėliavimo vietos |
| Cheminių medžiagų grupės pavadinimas |
Cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas |
Galimi patekimo į geriamąjį vandenį šaltiniai |
|
|
Gyvsidabris ir jo junginiai |
Elementų atliekų, liuminescensinių lempų saugojimo ir šalinimo vietos, augalų apsaugos priemonių saugojimas ir senų pesticidų sandėlių teritorijos |
|
|
Kadmis ir jo junginiai |
Elementų, akumuliatorių gamyba ir šalinimas, šiluminių elektrinių atliekų (šlamo) šalinimo, valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo sandėliavimo vietos |
| 5. Alavo organiniai junginiai |
Tributilalavo junginiai |
Uosto teritorija, uosto akvatorijoje iškasto užteršto dumblo sandėliavimo vietos, taip pat kaip sudedamoji augalų apsaugos priemonių fungicidų, herbicidų dalis |
| 6. Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai |
Antracenas |
Dažų gamyba, medienos apdorojimo pramonė (konservantai), sandėliavimo ir atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
|
|
Benzpirenas Benzo-b-fluorantenas Benzo-ghi-perilenas Benzo-k-fluorantenas Fluorantenas Indeno-1,2,3-cd-pirenas Naftalenas |
Naftos pramonės (bitumų, tepalų), šiluminių elektrinių degimo produktų šalinimo vietos |
| 7. Pesticidai |
Alachloras Atrazinas Chlorfenvinfosas Chlorpyrifosas Heksachlorcikloheksanas (lindanas) Diuronas Endosulfanas Izoproturonas Simazinas Trifluralinas |
Augalų apsaugos priemonių (herbicidų) saugojimo vietos, jų atliekų šalinimo vietos, pesticidų sandėlių teritorijos |
| 8. Fenoliai |
Nonilfenoliai Oktilfenoliai |
Cheminio valymo įmonės, aktyviųjų paviršiaus medžiagų naudojimas |
|
|
Pentachlorfenolis |
Medienos apdorojimo pramonė, jos atliekų šalinimo vietos, augalų apsaugos priemonių saugojimo vietos, pesticidų sandėlių teritorijos |
| 9. Ftalatų esteriai |
Di-2-etilheksil-ftalatas |
Polimerinių medžiagų gamyba, jos atliekų šalinimo vietos |
| 10. Naftos produktai ir angliavandeniliai |
Naftos angliavandeniliai |
Naftos gavyba, perdirbimas, saugojimas, realizavimas, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai) |
| Cheminių medžiagų grupės pavadinimas |
Cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas |
Galimi patekimo į geriamąjį vandenį šaltiniai |
| 11. Metalai |
Chromas Varis Alavas Cinkas Vanadis Arsenas |
Metalo apdorojimo pramonė, šiluminių elektrinių degimo produktų šalinimo vietos, valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo sandėliavimo vietos |
| 12. Kitos medžiagos |
Nitratai Nitritai Amonis |
Gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių teritorijos, nuotekų valymas filtracijos laukuose, buitinių ir mėsos atliekų šalinimo vietos, azotinių trąšų gamyba, sąvartynai |
|
|
Fosfatai |
Gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių teritorijos, nuotekų valymas filtracijos laukuose, buitinių ir mėsos atliekų šalinimo vietos, fosforinių trąšų gamyba |
|
|
Chloridai |
Nuotekų valymas filtracijos laukuose, sąvartynai |
|
|
Fluoridai |
Fosforinių trąšų gamyba |
|
|
Sulfatai |
Fosforinių trąšų gamyba, nuotekų valymas filtracijos laukuose, sąvartynai |
|
|
Fenoliai |
Medienos apdorojimo pramonė, jos atliekų šalinimo vietos, chemijos pramonė |
|
|
Cianidai |
Pesticidų sandėlių teritorijos |
| PASTABOS: 1. Šio sąrašo 1-10 punktuose išvardyti pavojingos medžiagos ir preparatai, kuriuos Europos Sąjungos Komisija pasiūlė laikyti prioritetinėmis medžiagomis, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus. Turi būti užkirstas kelias šioms medžiagoms patekti į geriamąjį vandenį [4.22]. 2. Šio sąrašo 11 ir 12 punktuose nurodytos prioritetinės Lietuvos vandens aplinkai pavojingos medžiagos, kurių patekimas į geriamąjį vandenį turi būti mažinamas [4.22].
|
||
______________
Lietuvos higienos normos HN 24:2003
„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
2 priedas
valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai
pateikiamų papildomų duomenų sąrašas
1. Toksinio (cheminio) rodiklio geriamajame vandenyje neatitikties nustatytiems reikalavimams priežasčių analizė ir išlygos taikymo motyvai.
2. Ar anksčiau buvo taikytos išlygos ir dėl kokių rodiklių. Detali ankstesnių išlygų taikymo rezultatų analizė.
3. Toksinio (cheminio) rodiklio programinės priežiūros rezultatai:
5. Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijai (jos daliai) per dieną tiekiamo geriamojo vandens kiekis.
7. Maisto tvarkymo įmonių sąrašas ir rodiklio pažeidimo poveikio kiekvienos įmonės gaminamų galutinių produktų saugai tikimybės įvertinimas.
Lietuvos higienos normos HN 24:2003
„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
3 priedas
valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba
prie sveikatos apsaugos ministerijos
Kalvarijų g. 153, LT-2042 Vilnius. Tel. (8 5) 277 80 36. Faks. (8 5) 277 80 93
IŠLYGOS GERIAMOJO VANDENS TOKSINIO (CHEMINIO) RODIKLIO
RIBINEI VERTEI TAIKYMO
SĄLYGOS Nr.
Išduotos 200_m. _________________ d., galioja iki 200_ m. ______________________ d.
________________________________________________________________ savivaldybės merui
(savivaldybės pavadinimas)
1. Vykdydami Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo (Žin., 2001, Nr. 64-2327) 10 straipsnio 3 dalies reikalavimus, išnagrinėjome Jūsų _______________________________ prašymą
(metai, mėnuo, diena)
Nr. _______ nustatyti, ar nesukels potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ____________________
(vandens tiekimo
____________________________ vandens tiekimo objekto teritorijai, kurioje yra ______________
objekto teritorijos pavadinimas ir adresas) (žmonių skaičius
gyventojų ir____________________________ maisto tvarkymo įmonių, vandentiekio skirstomuoju
(maisto tvarkymo įmonių skaičius)
tinklu viešai tiekiamas geriamasis vanduo, kurio__________________________________ toksinio
(toksinio (cheminio) rodiklio pavadinimas)
(cheminio) rodiklio matavimų, viršijančių rodiklio ribinę vertę, rezultatų vidutinė koncentracija yra
___________________________ o matavimų, viršijančių rodiklio leidžiamą vertę, rezultatų
(vidutinė koncentracija, mg/l ar mg/l)
didžiausia koncentracija yra____________________________________ ir viršija Lietuvos higienos
(didžiausia koncentracija, mg/l ar mg/l)
normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytą ribinę vertę
_________________________
(ribinė rodiklio vertė, mg/l ar mg/l)
2. Išnagrinėję Jūsų su prašymu pateiktus papildomus duomenis ir įvertinę geriamojo vandens keliamą riziką žmonių sveikatai, patvirtiname:
2.1. _______________________________ vandens tiekimo objekto teritorijai ___________
(vandens tiekimo objekto teritorijos pavadinimas)
_____________________ dienas vandentiekio skirstomuoju tinklu viešai tiekiamo geriamojo
(išlygos taikymo laikotarpio trukmė, dienomis)
vandens laikinąjį leidžiamą ________________________________________ dydį, kuris geriamojo
(toksinio (cheminio) rodiklio pavadinimas)
vandens vartojimo vietose turi būti ne didesnis kaip; _____________________________________
(laikinasis leidžiamas rodiklio dydis, mg/l ar mg/l)
2.2. geriamojo vandens programinės priežiūros tvarką (įrašyti) _______________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
2.3. geriamojo vandens vartotojų informavimo tvarką (įrašyti) ________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3022) 11 straipsniu ir 12 straipsnio 3 dalimi, ____________________________
(vandens tiekimo objekto
_______________________ vandens tiekimo objekto teritorijai tiekiantis geriamąjį vandenį tiekėjas
teritorijos pavadinimas)
_______________________________________________ pagal parengtą programą vykdo geriamojo
(vandens tiekėjo pavadinimas, įmonės kodas, adresas)
vandens vartotojų ūkio subjektų visuomenės sveikatos stebėseną (monitoringą) (įrašyti stebėsenos programos rengimo ir tvirtinimo tvarką)_________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Direktorius (Parašas) (Vardas, pavardė)
A. V.
______________
Lietuvos higienos normos HN 24:2003
„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
4 priedas
standartų, nurodytų HN 24: 2003, sąrašas
1. LST EN 25667-1:2001 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1-oji dalis. Nurodymai, kaip sudaryti mėginių ėmimo programas.
3. LST EN ISO 5667-3:2001 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3-ioji dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti mėginius.
4. LST ISO 5667-5:2002 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 5-oji dalis. Nurodymai, kaip imti geriamojo vandens ir vandens, vartojamo maisto produktų ir gėrimų pramonėje, mėginius.
5. LST ISO 5667-7: 1998 Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 7-oji dalis. Nurodymai, kaip imti vandens ir garo bandinius boilerinėse.
6. LST ISO 5667-11:1998 Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius.
7. LST EN ISO 6222:2001 Vandens kokybė. Kultivuojamųjų mikroorganizmų skaičiavimas. Kolonijų standžioje mitybos terpėje skaičiavimas.
8. LST ISO 7704:2000 Vandens kokybė. Membraninių filtrų, naudojamų mikrobiologiniams tyrimams, įvertinimas.
9. LST EN ISO 7899-2:2001 Vandens kokybė. Žarninių enterokokų aptikimas ir skaičiavimas. 2-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
10. LST ISO 8199:2001 Vandens kokybė. Bendrieji nurodymai kaip skaičiuoti mikroorganizmus, juos kultivuojant.
11. LST EN ISO 9308-1:2001 Vandens kokybė. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir koliforminių bakterijų aptikimas ir skaičiavimas. 1-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
12. LST EN 12780:2002 Vandens kokybė. Pseudomonas aeruginosa aptikimas ir skaičiavimas membraninio filtravimo metodu.
13. LST ISO 9696:1998 Vandens kokybė. Bendrojo tūrinio alfa aktyvumo matavimai mažai mineralizuotame vandenyje. Storo sluoksnio metodas.
14. LST ISO 9697:1998 Vandens kokybė. Bendrojo tūrinio beta aktyvumo matavimai mažai mineralizuotame vandenyje.