LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO
2011 m. gruodžio 12 d. Nr. 2B-178
Vilnius
p r i i m a m a s pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas (Nr. 1B-56/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnis (2008 m. liepos 1 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui,
ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.
Bylai suteikiamas numeris 45/2011.
Pareiškėjas prašo ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja inter alia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2001 m. balandžio 10 d. redakcija), 11 straipsnio 1 dalis (2000 m. vasario 17 d. redakcija).
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.
Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.“
Atlikus pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad jis savo argumentaciją dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (2001 m. balandžio 10 d. redakcija), 11 straipsnio 1 dalies (2000 m. vasario 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia modeliuojamomis hipotetinėmis neišvengiamo interesų konflikto situacijomis, kurias esą gali lemti šiame įstatyme įtvirtinta interesų konflikto sąvoka, tačiau šios sąvokos neanalizuoja (ją tik cituoja), neatskleidžia jos ryšio su minėtomis galimomis situacijomis, nepaaiškina, kaip ją įtvirtinus ginčijamame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.
Pareiškėjas nurodo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleidžiami kai kurie konstitucinio teisinės valstybės principo aspektai, tačiau jų plačiau neanalizuoja ir nepaaiškina, kaip tai susiję su jo abejone dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (2001 m. balandžio 10 d. redakcija), 11 straipsnio 1 dalies (2000 m. vasario 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijai.
Konstatuotina, kad minėti pareiškėjo samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2001 m. balandžio 10 d. redakcija), 11 straipsnio 1 dalis (2000 m. vasario 17 d. redakcija) gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2001 m. balandžio 10 d. redakcija), 11 straipsnio 1 dalis (2000 m. vasario 17 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.