LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 35: 2004 „BURNOS HIGIENISTAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 20 d. Nr. V-81
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):
1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 35: 2004 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 435 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 35: 1996 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1996, Nr. 85-2026).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-81
LIETUVOS medicinos norma MN 35: 2004 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato burnos higienisto veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi tokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.3. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-35);
3.4. Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymu (Žin., 1996, Nr. 35-855);
3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 624 „Dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“(Žin., 2000, Nr. 46-1319);
3.6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ (Žin.,1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923);
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 290 „Dėl stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos privalomų stomatologinės priežiūros (pagalbos) tarnybų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 54-1748);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“ (Žin., 1999, Nr. 15-404);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos norma HN 47-1: 2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 91 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 74- 1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-529);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 801 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:1998 „Rankų, instrumentų, paviršių higienos taisyklės stomatologijos kabinetuose, klinikose, dantų protezų gamybos laboratorijose“ (Žin., 1999, Nr. 3-79).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
4.1. Individuali burnos higiena – asmens higienos dalis, skirta kasdieninei dantų ir kitų burnos organų priežiūrai, apnašoms nuo dantų pašalinti, burnos sveikatai atstatyti ir bendrai savijautai pagerinti.
4.2. Profesionali burnos higiena – burnos higiena, kurią atlieka burnos higienistas, pašalindamas nuo dantų kietąsias ir minkštąsias apnašas, įvertindamas ir mokydamas pacientą asmeninės burnos higienos.
4.3. Burnos higienistas – asmuo, baigęs burnos higienos studijų programą ir įgijęs burnos higienisto profesinę kvalifikaciją.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Asmuo burnos higienisto profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs universitetinių ar neuniversitetinių studijų burnos higienos programą, registruotą Studijų ir mokymo programų registre. Mokymo trukmė asmenims, turintiems universitetinį ar neuniversitetinį medicinos išsilavinimą, yra ne mažiau kaip 28 kreditai. Specialybės dalykų ne mažiau 60% sudaro praktiniai užsiėmimai. Užsienyje įgyta burnos higienisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis burnos higienisto praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs burnos higienisto profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią burnos priežiūros specialisto praktikos licenciją verstis burnos higienisto praktika.
7. Burnos higienistas verčiasi burnos higienisto praktika įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją burnos higienos paslaugoms teikti.
8. Burnos higienistas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
9. Burnos higienisto darbo sritis – odontologinių ligų ir jų rizikos faktorių išaiškinimas ir profilaktika, siekiant sumažinti įvairių gyventojų grupių ėduonies (karieso) ir periodonto ligų paplitimą ir intensyvumą.
V. TEISĖS
11. Burnos higienistas turi teisę:
11.7. dalyvauti kuriant odontologinių ligų profilaktikos programas ir dalyvauti jas vykdant, įvertinant jų efektyvumą bei ekonominę naudą;
11.8. bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais, išaiškinti odontologines ligas ir užkirsti joms kelią;
11.10. dirbti (įgijus magistro laipsnį) pedagoginį darbą rengiant burnos higienistus aukštosiose universitetinėse, aukštosiose neuniversitetinėse mokymo įstaigose įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
11.12. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja burnos higienisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar burnos higienisto gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
11.13. sudaryti profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka;
VI. PAREIGOS
12. Burnos higienistas privalo:
12.2. teikti burnos higienisto kompetenciją ir kvalifikaciją neviršijančias burnos priežiūros paslaugas;
12.5. atpažinti danties kietųjų audinių ir periodonto bei kitų burnos ertmės organų pakitimus pagal išorinius požymius ir prireikus nukreipti pacientą pas gydytoją odontologą ar gydytoją odontologą specialistą;
12.6. žymėti darbo su pacientais rezultatus, pildyti odontologinę dokumentaciją ir teikti statistinius duomenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
12.7. vadovautis etikos ir deontologijos taisyklėmis, gerbti pacientų teises ir konfidencialumą, vykdyti sveikatos priežiūros teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus;
VII. KOMPETENCIJA
13. Burnos higienisto profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs burnos higienisto profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę odontologijos mokslo ir praktikos pažangą. Burnos higienistas turi žinoti:
13.1. žmogaus anatomijos, fiziologijos, patologijos, biochemijos, mikrobiologijos, histologijos pagrindus;
14. Burnos higienistas turi išmanyti:
14.1. įvairaus amžiaus žmonių burnos ir veido – žandikaulių sistemos anatomiją, fiziologiją ir patologiją;
14.2. dantų kietųjų audinių pažeidimus, periodonto, burnos gleivinės ligų pagrindus, rizikos veiksnius ir pagrindinius profilaktikos principus;
15. Burnos higienistas turi mokėti:
15.6. atskirti sveikus kitus burnos organus, gleivinę bei veido-žandikaulių sistemą nuo patologiškai pakitusių pagal išorinius požymius ir prireikus nukreipti pas gydytoją odontologą ar gydytoją odontologą specialistą;
15.17. padėti pacientui pasirinkti dantų pastą ir šepetėlį, kitas reikalingas dantų valymo priemones;
15.19. atlikti pagrindinius nuskausminimo būdus (aplikacinę, infiltracinę, laidinę, intraligamentinę nejautrą);
15.22. taikyti ėduonies profilaktikos priemones (skalavimus su fluoro tirpalais, fluoro laką ir želė);
15.28. organizuoti epidemiologinius tyrimus (turintys aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą);