LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĖS 2011 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2011 m. birželio 14 d. Nr. A1-284

Vilnius

Vadovaudamasis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) 19 straipsniu:

1. Tvirtinu Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal nustatytą veiklos sritį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A1-284

EUROPOS SĄJUNGA

Europos fondas trečiųjų

šalių piliečių integracijai

EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI
METINĖ 2011 M. PROGRAMA

VALSTYBĖ NARĖ

Lietuva

FONDAS

Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai

(toliau vadinama – EIF)

ATSAKINGA INSTITUCIJA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

A. Vivulskio g. 11

LT-03610 Vilnius, Lietuva

LAIKOTARPIS

2011-01-01–2013-06-30

1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip EIF programos Lietuvoje atsakinga institucija, parengė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-297 (Žin., 2010, Nr. 78-4045) patvirtino Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF) programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles (toliau vadinama – Atrankos taisyklės). Projektų atrankos ir vertinimo procedūros bus įgyvendinamos atsižvelgiant į šias taisykles, EIF daugiametę programą (2007–2013 m.), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610), 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau vadinama – Tarybos sprendimas 2007/435/EB) bei Europos Komisijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimą 2008/457/EB nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69) (toliau vadinama – Komisijos sprendimas 2008/457/EB).

Projektų atrankos ir vertinimo procese dalyvauja atsakinga ir įgaliota institucijos. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-219 „Dėl Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai valdymo ir kontrolės sistemos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 68-3423) įgaliotos institucijos funkcijas atlieka Europos socialinio fondo agentūros Projektų valdymo skyrius. EIF programos Lietuvoje Projektų atrankos ir priežiūros komitetas, kurį sudaro įvairių kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių atstovai, taip pat dalyvauja projektų atrankos procese. Šis komitetas vertina įgaliotos institucijos siūlomus finansuoti projektus ir teikia rekomendacijas atsakingai institucijai dėl galutinio finansuotinų projektų sąrašo. Atsakinga institucija organizuoja projektų atrankos ir paramos skyrimo procedūras bendram EIF finansavimui gauti. Šie procesai organizuojami vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais bei imantis visų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio galimo interesų konflikto. Atlikdama projektų atrankos procedūras, atsakinga institucija veikia kaip paramą skiriančioji įstaiga.

Įgaliota institucija kartu su atsakinga institucija rengia ir derina gaires pareiškėjams, paraiškos formą, paraiškos pildymo instrukcijas ir kitą kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją. Minėta dokumentacija tvirtinama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Kvietimas teikti paraiškas gali būti skelbiamas, kai Europos Komisija informuoja valstybę narę, ar metinė programa gali būti patvirtinta, kaip tai nustatyta Tarybos sprendimo 2007/435/EB 19 straipsnio 4 dalyje.

Projektų atrankos planas

Gairių pareiškėjams patvirtinimas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas	2011 m. III ketvirčio pradžia
Kvietimas teikti paraiškas	2011 m. III ketvirtis
Gautų paraiškų vertinimas	2011 m. III – IV ketvirtis
Galutinis sprendimas dėl paramos skyrimo ir paramos sutarčių pasirašymas	2011 m. IV ketvirtis
Projektų įgyvendinimas	2011 m. IV ketvirtis–2013 m. birželio mėn.

Įgaliota institucija taip pat skelbia kvietimus teikti paraiškas, priima ir registruoja gautas paraiškas, jas sistemina ir vertina. Paraiškų vertinimą sudaro trys etapai:

- administracinės atitikties vertinimas;

- tinkamumo vertinimas;

- projektų naudos ir kokybės vertinimas.

Administracinės atitikties ir tinkamumo vertinimą atlieka įgaliotos institucijos atitinkamas padalinys ar įgalioti darbuotojai. Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka nepriklausomi vertintojai, kurie atrenkami paskelbus viešąjį konkursą. Projektų atranka vyksta atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 2007/435/EB 13 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus. Pasibaigus visiems trims vertinimo etapams, įgaliota institucija rengia vertinimo ataskaitą pagal įgaliotos institucijos parengtą projektų tikrinimo ir vertinimo vidaus tvarką ir Atrankos taisykles. Įvertinusi paraiškas ir projektus, įgaliota institucija parengia projektų vertinimo ataskaitą ir pateikia atsakingai institucijai. Atsakinga institucija patikrina ir pateikia įgaliotos institucijos parengtą projektų vertinimo ataskaitą Projektų atrankos ir priežiūros komitetui, kuris teikia atsakingai institucijai tvirtinti galutinį rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą. Sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Informacija perduodama įgaliotai institucijai, kuri apie priimtus sprendimus praneša pareiškėjams. Paramos teikimo sutartis rengia įgaliota institucija kartu su atsakinga institucija. Paramos teikimo sutartis pasirašo atsakingos institucijos, įgaliotos institucijos ir projekto vykdytojo atstovai. Pasirašius sutartis, projekto vykdytojai pradeda įgyvendinti projektus, o įgaliota institucija atlieka tiesioginę projektų įgyvendinimo priežiūrą (tikrina projektų vykdytojų teikiamas ataskaitas, atlieka patikras vietose ir pan.). Atsakinga institucija ir Projektų atrankos ir priežiūros komitetas vertina EIF programos įgyvendinimo eigą ir pažangą.

2. VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAKEITIMAI (jeigu taikytina)

Bendrai Europos pabėgėlių fondo ir EIF valdymo ir kontrolės sistemai Europos Komisija oficialiai pritarė 2010 m. rugsėjo 14 d., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A1-467 „Dėl Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai valdymo ir kontrolės sistemos aprašo patvirtinimo“ minėtas aprašas patvirtintas.

3. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS

3.1. Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti

Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“

Šio prioriteto veiksmai pirmiausiai orientuoti į naujai atvykusius trečiųjų šalių piliečius ir apima programas bei veiklą, skirtą padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams įgyti pagrindinių žinių apie Lietuvą ir integruoti juos į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ribotam laikui, integracijos poreikis nėra toks pat, kaip planuojančių pasilikti ilgiau. Be to, padedant trečiųjų šalių piliečiams integruotis Lietuvoje, būtina ugdyti mūsų visuomenės sąmoningumą ir supratimą, įtraukiant visuomenės narius į tam tikrus trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti skirtus veiksmus. Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodyti bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai, įgyvendinami šiais veiksmais:

1 VEIKSMAS. Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams

3.1.1.1. veiksmo tikslas ir apimtis

Šis veiksmas skirtas stiprinti viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų gebėjimus teikiant paslaugas ne Europos Sąjungos piliečiams ir suteikiant žinias, gebėjimus ir įgūdžius trečiųjų šalių piliečiams, gerinant jų integraciją Lietuvoje.

Šį veiksmą sudaro 5 komponentai:

1 komponentas. Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas

Priėmimo tvarka, parengta konsultuojantis ir bendradarbiaujant susijusioms institucijoms bei ekspertams, užtikrina geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečių integracijai, nes būtų galima aiškiai nustatyti Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių piliečių poreikius ir atitinkamai derinti priėmimo procedūras. Nacionalinės valdžios institucijos galėtų bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan., kurie yra susiję su trečiųjų šalių piliečių imigracija ir integracija. Tobulinant priėmimo procedūras, gali būti konsultuojamasi su kitų šalių institucijomis, ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan., keičiamasi informacija apie trečiųjų šalių piliečių poreikius, imigracijos ir integracijos procesus.

Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:

– stiprinami valstybės gebėjimai derinti priėmimo procedūras, integracijos politikos priemones ir pačių trečiųjų šalių piliečių poreikius tarpusavyje;

– gerinama priėmimo tvarkos kokybė ir pan.

2 komponentas. Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas

Sėkminga integracija yra neatsiejama nuo pakankamo integracijai reikalingų žinių ir įgūdžių turėjimo. Įvadinės programos ir kursai, kuriuose trečiųjų šalių piliečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos bei gilinti savo žinias apie Lietuvą, yra labai svarbūs. Jie leidžia trečiųjų šalių piliečiams geriau suprasti Lietuvos visuomenę ir lengviau prie jos prisitaikyti. Tokiuose mokymuose svarbu pabrėžti visai Europai tokias bendras vertybes, kaip nediskriminavimas, lygybė, pagarba prigimtinėms ir pilietinėms teisėms. Pilietinio supažindinimo kursuose turėtų būti pristatomos trečiųjų šalių piliečių teisės, susijusios su įsidarbinimo, švietimo, sveikatos paslaugomis ir pan. Trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje nėra vienalytė, todėl, kuriant įvadines programas ir veiklą, būtina atsižvelgti ir tenkinti specifinius konkrečių grupių, pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių asmenų, neraštingų asmenų ir žmonių su negalia, poreikius. Kursai galėtų būti organizuojami atsižvelgiant į specifinius atitinkamos grupės poreikius ir trečiųjų šalių piliečių tam tikrų žinių lygį. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:

– rengiamos ir vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros mokymo, pilietinio supažindinimo ir panašius kursus;

– rengiamos ir vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines ir visuomenines aplinkybes;

– rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms);

– steigiami informacijos ir mokymo centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir pan.;

– įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą.

3 komponentas. Lanksčių įvadinių programų ir veiklos, leidžiančių trečiųjų šalių piliečiams tuo pačiu metu dirbti ar mokytis, kūrimas ir tobulinimas

Svarbu užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje, galėtų ne tik dirbti ar mokytis, bet ir dalyvauti EIF remiamoje veikloje. Tuo tikslu ši veikla ir programos turėtų būti pakankamai lanksčios, pavyzdžiui, galėtų būti rengiami ne visos dienos kursai, intensyvūs mokymo moduliai, nuotolinio arba elektroninio mokymo sistemos ir pan. Tokiu būdu didesnis trečiųjų šalių piliečių skaičius turėtų galimybę dalyvauti veikloje, skirtoje jų integracijai didinti. Šiuo komponentu bus skatinamas aktyvesnis trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas įvadinėse programose ir kursuose (pavyzdžiui, programos nemokantiems lietuvių kalbos (lietuvių kalbos mokymosi programos pradedantiesiems), istorijos pagrindai (pagrindiniai dalykai, ką reikia žinoti apie Lietuvos istoriją ir kultūrą), taip pat gerinamos trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą, stiprinami įvairūs integracijai reikalingi įgūdžiai. Šis komponentas įgyvendina specifinį prioritetą Nr. 3. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:

– skatinamas aktyvesnis trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas įvadinėse programose ir kursuose;

– gerinamos trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą;

– stiprinami įvairūs integracijai reikalingi įgūdžiai.

4 komponentas. Programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas

Trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje nėra vienalytė, todėl, kuriant integracijos programas ir įgyvendinant veiklą, būtina atsižvelgti ir tenkinti specifinius konkrečių grupių, pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių asmenų, neraštingų ir neįgalių asmenų poreikius. Kai kurios trečiųjų šalių piliečių grupės gali būti sunkiau integruojamos, todėl minėtos integracijos programos turėtų būti atitinkamai pritaikytos pagal konkrečios grupės poreikius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas vaikų ir jaunimo poreikiams bei jų integracijos priemonėms, ypač integracijos priemonėms švietimo ir socialinėje srityje. Šis komponentas įgyvendina specifinį prioritetą Nr. 2, nes juo skatinama patenkinti specifinius konkrečių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikius. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:

– rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės ir (ar) mokymo programos bei organizuojami kursai, kurie būtų skirti tenkinti specifinius konkrečių grupių poreikius, ir panašūs kursai;

– kuriamos pagalbos ar palaikymo grupės, padedančios konkrečioms trečiųjų šalių piliečių grupėms adaptuotis naujoje aplinkoje, vykdoma jų veikla;

– steigiami informacijos ir mokymo centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir pan.;

– įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą.

5 komponentas. Programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas

Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia galimybę naudotis daugeliu paslaugų, nepatiriant diskriminacijos, tačiau dažnai trečiųjų šalių piliečiai negali realiai pasinaudoti savo teisėmis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero ar tiesiog nežinojimo, kur kreiptis. Atsižvelgiant į tai, turi būti stiprinamas paslaugas teikiančių asmenų gebėjimas palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais ir didinamas integracijai būtinos specifinės informacijos bei efektyvių konsultacijų prieinamumas trečiųjų šalių piliečiams. Siekiant užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę efektyviau naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, pagalba ar tikslinės paslaugos galėtų būti teikiama nevyriausybinėse organizacijose, įskaitant pačių imigrantų asociacijas, taip pat įvairiose patariamosiose ar tarpininkavimo tarnybose arba centruose, kurie teiktų įvairiapusę informaciją ir specifines konsultacijas ar paslaugas trečiųjų šalių piliečiams. Įvairios informacinės kampanijos galėtų būti skirtos informuoti trečiųjų šalių piliečius, taip pat galėtų būti bendradarbiaujama su paslaugų teikėjais. Informavimas ir konsultavimas galėtų apimti įvairias socialinio gyvenimo sritis, pvz., švietimo, įdarbinimo, sveikatos apsaugos sistemas, būstą, dalyvavimą įvairiose organizacijose ir pan. Šis komponentas įgyvendina specifinius prioritetus Nr. 1 ir Nr. 5, nes juo skatinamas tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek Lietuvos visuomenės dalyvavimas, įgyvendinant integracijos priemones ir jomis naudojantis. Be to, šiuo komponentu skatinamas lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimas paslaugų teikimo srityje. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:

– rengiamos programos ir vykdomos veiklos, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai būtų konsultuojami ir (ar) informuojami apie įvairių paslaugų teikimą Lietuvoje arba jiems būtų teikiamos tikslinės paslaugos, atitinkančios specifinius imigrantų poreikius;

– rengiamos informacinės kampanijos, skirtos informuoti trečiųjų šalių piliečius apie galimybes pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis paslaugomis;

– skatinamas aktyvesnis imigrantų iš trečiųjų šalių ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas;

– steigiami informacijos teikimo ir konsultavimo centrai, tarnybos, kuriami informaciniai tinklalapiai ir pan.;

– įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą.

3.1.1.2. galimi paramos gavėjai

Galimi paramos gavėjai nustatomi atsižvelgiant į Tarybos sprendime 2007/435/EB ir kituose Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktuose, reglamentuojančiuose EIF programos įgyvendinimą, nustatytus reikalavimus. Galutiniais paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys arba tarptautinės organizacijos ar jų padaliniai (atstovybės, filialai, biurai ir kt.), teisėtai veikiantys Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo su tikslinės grupės atstovais patirties arba patirties, įgytos, įgyvendinant remiamus veiksmus (ši nuostata netaikoma projekto partneriams).

3.1.1.3. atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)

Netaikoma. Atsakinga institucija nebus galutinis paramos gavėjas.

3.1.1.4. naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi

1 komponentas

Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai:

– projektų skaičius (1);

– konsultacinių susitikimų ir ekspertų grupių susirinkimų skaičius (10) bei tipai (apie 2);

– surinktų duomenų kiekis ir tipai (mažiausiai 2);

– suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios atstovų), dalyvaujančių konsultacijų procese, skaičius ir kategorijos (2);

– patobulintų priėmimo tvarkos procedūrų skaičius (1).

2 komponentas

– projektų, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius (2);

– naujų sukurtų ir (ar) patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai (2);

– suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys (4);

– kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos (vyrai, moterys, neįgalieji ir kt.) (mažiausiai 20);

– įkurtų informacijos ir mokymo centrų, tarnybų, sukurtų tinklalapių skaičius ir tipas (1) ir t. t.

3 komponentas

– projektų skaičius (1);

– sukurtų naujų ar patobulintų lanksčių įvadinių programų skaičius (2) ir tipai (1);

– suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys (1–2);

– kursuose dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių skaičius (mažiausiai 20) ir kategorijos (pavyzdžiui, dirbantys asmenys, studijuojantys asmenys);

– pataisymų įvadinėse programose ir veikloje skaičius (mažiausiai 1) ir tipai (1).

4 komponentas

– projektų, skirtų konkrečioms trečiųjų šalių piliečių grupėms, skaičius (2);

– sukurtų naujų ar patobulintų įvadinių ir (ar) mokymo programų, skirtų specifinėms trečiųjų šalių piliečių grupėms, skaičius ir tipai (1);

– įkurtų pagalbos ir (ar) palaikymo grupių skaičius (1);

– suorganizuotų kursų ir (ar) susitikimų skaičius ir rūšys (2);

– kursuose ir (ar) susitikimuose dalyvavusių moterų, jaunimo, vaikų, neraštingų, neįgalių ir kitų kategorijų trečiųjų šalių piliečių skaičius (mažiausiai 20);

– įkurtų informacijos, mokymo ir pan. centrų, tarnybų, sukurtų tinklalapių skaičius (1) ir t. t.

5 komponentas

– projektų, skirtų sukurti geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams pasinaudoti viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius (2);

– programų ir veiklos, skirtų teikti tikslines paslaugas arba įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant jiems palankesnes galimybes naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius ir tipai (2);

– šiose programose dalyvavusių paslaugų teikėjų skaičius ir tipai (1);

– trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų skaičius ir tipai (mažiausiai 10);

– trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius ir kategorijos (mažiausiai 15);

– imigrantų, teikiančių tokias konsultacijas naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius (1–5);

– surengtų informacinių kampanijų, įkurtų patariamųjų ar tarpininkaujančių tarnybų, centrų skaičius ir tipai (1);

– trečiųjų šalių piliečių, kuriuos paveikė informavimo kampanijos, kategorijos;

– parengtų ir išplatintų leidinių bei kitos informacinės medžiagos kiekis ir tipas (iki 2) ir pan.

3.1.1.5. Europos Bendrijos (toliau vadinama –EB) finansavimo matomumas

EB finansavimo matomumas užtikrinamas, vykdant informavimo ir viešinimo priemones. Šiomis priemonėmis siekiama informuoti galimus paramos gavėjus apie galimybes, kurias teikia bendra ES ir Lietuvos Respublikos parama, taip pat informuoti visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika vaidmenį, teikiant paramą ir jos rezultatus. Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija parengė Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programų Lietuvoje viešinimo taisykles, kurios tvirtinamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Informavimas ir viešinimas vykdomas dviem lygmenimis – EIF programos lygmeniu ir EIF remiamų projektų lygmeniu. Programos lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones vykdo atsakinga institucija. Vadovaudamasi Komisijos sprendimo 2008/457/EB 33 straipsnio 2 dalies a punktu, atsakinga institucija įvairiais būdais ir priemonėmis pristato EIF programos tikslus, prioritetus, veiksmus, įgyvendinimo rezultatus, užtikrina daugiamečių ir metinių programų prieinamumą ir pan. Projektų lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones įgyvendina įgaliota institucija ir galutiniai paramos gavėjai. Įgaliota institucija planuoja ir vykdo visuomenės informavimo ir viešinimo veiksmus. Galutiniai paramos gavėjai taip pat privalo vykdyti informavimo ir viešinimo veiklą, naudodami plakatus, informacinę medžiagą, leidinius, skelbdami pranešimus žiniasklaidoje ir pan. Visose informavimo ir viešinimo priemonėse turi būti naudojamas ES ženklas su nuoroda apie ES finansavimą, taip pat kiti privalomi ženklai.

3.1.1.6. suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)

EIF programos remiami veiksmai papildo Europos pabėgėlių fondo programos (toliau vadinama – EPF) ir Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) įgyvendinamus veiksmus. Atsižvelgiant į šių ir kitų EB instrumentų bei nacionalinių programų remiamus veiksmus, EIF programos Lietuvoje projektai atrenkami, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Atsakinga institucija ir įgaliota institucija siekia užtikrinti, kad EIF programos teikiama parama nesidubliuotų su minėtų instrumentų ir nacionalinių programų remiamais veiksmais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija administruoja kelias ES programas, tarp jų EPF ir ESF, todėl bendradarbiavimas nėra sudėtingas. Suderinamumas bus pasiektas atrankos etape konsultuojantis su atitinkamas programas administruojančiomis institucijomis (Projektų atrankos ir priežiūros komitetu, kuris sudarytas iš kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių atstovų), užtikrinant reguliarius ryšius tarp šių institucijų, įtraukiant į gaires pareiškėjams nuostatą, kad dvigubas finansavimas draudžiamas – EIF finansuojama veikla negali būti tuo pačiu metu remiama pagal kitas EB ir nacionalines programas ir pan.

3.1.1.7. finansinė informacija

Bendrijos įnašas (a)	Valstybės asignavimai (b)	Privačių šaltinių asignavimai (c)	IŠ VISO (d=a+b+c)	EB dalis (e=a/d)
455 338,81	151 779,60	0	607 118,41	75 %

3.1.2. 2 VEIKSMAS – abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas

3.1.2.1. veiksmo tikslas ir apimtis

Šis veiksmas skirtas didinti paramą priimančiai visuomenei, siekiant integruoti trečiųjų šalių piliečius.

Šį veiksmą sudaro vienas komponentas:

Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas

Aktyvus imigrantų ir priimančios visuomenės narių bendravimas yra viena iš pagrindinių integracijos skatinimo priemonių. Tyrimai patvirtina, kad Lietuvos visuomenė nepakankamai tolerantiškai vertina užsieniečius ir jų buvimą Lietuvoje. Svarbu didinti Lietuvos visuomenės informuotumą ir supratimą apie imigracijos ir integracijos procesus, įtraukiant juos į atitinkamas programas bei veiklas. Dalyvavimas bendroje veikloje stiprina priimančios visuomenės ir atvykusių trečiųjų šalių piliečių pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą, kartu – ir integraciją. Siekiant didinti pritarimą integracijai, kartu su kitomis projektų veiklomis taip pat galėtų būti vykdomos Lietuvos visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijos. Tokios kampanijos ypatingai svarbios žiniasklaidoje, kadangi žiniasklaida daro nemažą įtaką formuojantis visuomenės požiūriui į daugelį procesų. Šis komponentas įgyvendina specifinius prioritetus Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5, nes juo skatinamas tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek Lietuvos visuomenės dalyvavimas sprendžiant galimus konfliktus, sukeltus kultūrinių ir religinių skirtumų. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:

– skatinamas aktyvesnis imigrantų iš trečiųjų šalių ir visuomenės narių bendradarbiavimas bei mažinama socialinė įtampa;

– įgyvendinamos programos bei steigiami centrai, klubai ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam tarpkultūriniam bei tarpreliginiam dialogui;

– skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje, grupėse ir pan.;

– ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.);

– mažinami prietarai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais;

– įgyvendintos mentorių programos;

– įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą.

3.1.2.2. galimi paramos gavėjai

Žiūrėti 3.1.1.2 punktą.

3.1.2.3. atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas ( jei taikoma)

Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.

3.1.2.4. naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi

– projektų, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimams prisitaikyti prie įvairovės, skaičius (1);

– programų ir veiklos, skirtos stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius, skaičius ir tipai (1);

– surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius ir tipai (1);

– dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir tipai (1);

– sukurtų produktų ir parengtos medžiagos kiekis bei tipai (mažiausiai 2);

– įkurtų ir (ar) veikiančių centrų, klubų ir kitų mechanizmų, skirtų palaikyti konstruktyvų dialogą, skaičius (1) ir pan.

3.1.2.5. EB finansavimo matomumas

Žiūrėti 3.1.1.5 punktą.

3.1.2.6. suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)

Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.

3.1.2.7. finansinė informacija

Bendrijos įnašas (a)	Valstybės asignavimai (b)	Privačių šaltinių asignavimai (c)	IŠ VISO (d=a+b+c)	EB dalis (e=a/d)
96 442,78	32 147,59	0	128 590,37	75 %

3.2. Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti

Rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas

Atsižvelgiant į tai, kad metinėse 2007–2009 m. programose buvo įtrauktas 2 prioritetas, šio prioriteto veiksmams EIF 2011 m. metinės programos parama nebus teikiama.

3.3. Veiksmai 3 prioritetui įgyvendinti

Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vieningos trečiųjų šalių piliečių integravimo politikos ir vienos už šią veiklą atsakingos institucijos, svarbu ugdyti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių tarpkultūrinę kompetenciją ir bendradarbiavimą. Gebėjimų stiprinimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas turėtų būti vykdomas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, apimant visas susijusias institucijas, įstaigas bei tarnybas, teikiančias viešąsias ar privačias paslaugas. Taip pat turėtų būti labiau skatinamas tarpkultūrinės kompetencijos įtraukimas į užimtumo, švietimo ir kitas politikos sritis. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą integracijos politiką, būtina stiprinti įvairiose institucijose dirbančių asmenų administracinius gebėjimus, taip pat kurti mechanizmus, kurie užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija ir patirtimi tarp šių subjektų ir pan. Prioritetas bus įgyvendinamas šiais veiksmais:

3 VEIKSMAS. Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų

3.1.3.1. Veiksmo tikslas ir apimtis

Šio veiksmo tikslas yra stiprinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų asmenų, dirbančių srityse, susijusiose su EIF gebėjimus ir įvairovės valdymą, taip pat kurti ir tobulinti sistemas, skirtas atsakingų institucijų bei kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimui, koordinavimui ir santykių palaikymui.

Šį veiksmą sudaro 2 komponentai:

1 komponentas. Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais

Tarpkultūrinis bei tarpreliginis mokymas yra labai svarbus politikos kūrėjams bei kitoms suinteresuotoms šalims, susijusioms su EIF tikslais ir vykdoma veikla. Šie mokymai ypatingai aktualūs darbuotojams, dirbantiems viešųjų paslaugų sektoriuose, kuriuose tiesiogiai konsultuojami ar kitaip aptarnaujami trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems įstaigose ar tarnybose, atsakingose už priėmimo politiką, trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos pripažinimą, informacijos teikimą, švietimą ir pan. Rengiant tarpkultūrinius, tarpreliginius bei įvairovės valdymo mokymus, svarbu akcentuoti specifinės trečiųjų šalių piliečių grupės, t. y. moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų, poreikius. Šiuo komponentu įgyvendinami specifiniai prioritetai Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5, nes kompetentingi visuomenės nariai stiprins savo tarpkultūrinę kompetenciją ir žinias apie specifines trečiųjų šalių piliečių grupes. Komponentas galėtų būti įgyvendintas projektais, pagal kuriuos būtų:

– rengiamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;

– organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;

– įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą.

2 komponentas. Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas

Siekiant pagerinti integracijos politikos srityje priimamų sprendimų, priėmimo procedūrų bei kitų vykdomų integracijos politikos priemonių kokybę, būtina skatinti kompetentingų institucijų, organizacijų ir pan. bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija. Svarbus bendradarbiavimas ne tik tarp įvairių valdžios institucijų ir skirtinguose valdžios sektoriuose, bet taip pat ir su nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius ir trečiųjų šalių piliečių organizacijas ar jų atstovus. Gali būti kuriamos ir tobulinamos įvairios mainų bei konsultacinės platformos, kurių tikslas yra stiprinti valdžios ir kitų suinteresuotų šalių gebėjimus imigracijos ir integracijos politikos srityje. Taip pat įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose gali būti kuriami ir tobulinami koordinavimo tinklai, skirti įgyvendinti, stebėti ir įvertinti vykdomą integracijos politiką, ir kiti panašūs mechanizmai. Vietos lygmeniu galėtų būti kuriami bendradarbiavimo ir koordinavimo tinklai, kuriuose dalyvautų vietos valdžios, socialinių partnerių, švietimo įstaigų, imigrantų ar panašių nevyriausybinių bei religinių organizacijų, paslaugų teikėjų ir kitų susijusių šalių atstovai. Tokių vietinių tinklų kūrimas žymiai prisidėtų prie efektyvesnio integracijos politikos ir jos vykdomų priemonių koordinavimo vietos lygmeniu. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:

– kuriamos ir tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos įgyvendinti ir stebėti integracijos politikos priemones;

– steigiami centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir kitos priemonės, skirtos teikti informaciją ir konsultacijas dėl integracijos politikos bei kitas kultūrų įvairovės valdymo paslaugas;

– įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą.

3.1.3.2. galimi paramos gavėjai

Žiūrėti 3.1.1.2 punktą.

3.1.3.3. atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)

Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.

3.1.3.4. naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi

1 komponentas

– projektų, skirtų stiprinti politikos kūrėjų, valstybės tarnautojų ir kitų susijusių asmenų gebėjimus (2);

– suorganizuotų mokymo kursų skaičius ir tipai (4);

– mokymų dalyvių skaičius ir kategorijos (mažiausiai 40);

– parengtų mokymo programų, informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai (2) ir pan.

2 komponentas

– projektų, skirtų stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą integracijos politikos srityje (1);

– įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius ir tipai (1);

- dalyvių skaičius (mažiausiai 3) ir kategorijos (institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos, trečiųjų šalių piliečių atstovai ir kt.);

- suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius (mažiausiai 1);

- įsteigtų ir (ar) veikiančių) informacijos centrų ir tarnybų, sukurtų tinklalapių skaičius (1);

- parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai (1) ir pan.

3.1.3.5. EB finansavimo matomumas

Žiūrėti 3.1.1.5 punktą.

3.1.3.6. suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)

Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.

3.1.3.7. finansinė informacija

Bendrijos įnašas (a)	Valstybės asignavimai (b)	Privačių šaltinių asignavimai (c)	IŠ VISO (d=a+b+c)	EB dalis (e=a/d)
206 663,09	68 887,70	0	275 550,79	75 %

4. TECHNINĖ PAGALBA

4.1. Techninės pagalbos tikslas:

4.1.1. pagrindinis techninės pagalbos tikslas yra remti EIF 2011 metų programos įgyvendinimą, suteikiant galimybę paskirtoms institucijoms (atsakingai, įgaliotai, tvirtinančiai ir audito) pasinaudoti reikalingomis paslaugomis.

4.1.2. techninės pagalbos lėšomis gali būti finansuojama:

4.1.2.1. išlaidos, susijusios su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir priežiūra (įskaitant kompiuterinę įrangą ir vartojimo reikmenis);

4.1.2.2. išlaidos, susijusios su audito ir patikrų vietose veikla;

4.1.2.3. išlaidos, susijusios su projektų vertinimu;

4.1.2.4. išlaidos, susijusios su informavimu ir viešinimu;

4.1.2.5. išlaidos, susijusios su kompiuterinių sistemų, skirtų EIF programos valdymu, priežiūra ir vertinimu, įgijimu, įdiegimu ir eksploatavimu;

4.1.2.6. išlaidos, susijusios su projektų atrankos ir priežiūros komitetų ir darbo grupių susitikimais (įskaitant išlaidas ekspertams);

4.1.2.7. išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiais (pagal EB nustatytas taisykles).

4.2. Numatomi kiekybiškai įvertinami rezultatai

Techninės pagalbos kiekybinius rezultatus įvertinti galima tik baigus įgyvendinti programą. Rezultatams pasiekti lėšos bus naudojamos:

– paskirtų institucijų personalo darbo užmokesčiui;

– paskirtų institucijų personalo mokymams finansuoti (4-6);

– atrankos ir priežiūros komiteto posėdžiams organizuoti (2-3);

– paraiškų vertintojams finansuoti (apie 4 nepriklausomi vertintojai įvertins iki 30 paraiškų);

– patikroms vietose atlikti (priklausomai nuo pateiktų paraiškų ir atrinktų projektų skaičiaus – įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos atliekamos patikros);

– viešinimo priemonėms įsigyti (rašikliai, užrašinės, kalendoriai ir pan.);

– kvietimui teikti paraiškas pagal EIF 2011 m. programos gaires pareiškėjams paskelbti (1 kvietimas);

– pareiškėjų ir esamų projektų vykdytojų mokymams finansuoti (3-4);

– dalyvavimo Europos Komisijos organizuojamuose susitikimuose išlaidoms padengti (4-5);

– kitoms išlaidoms, numatytoms Komisijos sprendime Nr. 2008/457/EB (11 priedas), padengti.

4.3. Techninės pagalbos lėšų naudojimo grafikas

Pradžia: 2011 m. sausio mėn.

Pabaiga: 2014 m. kovo mėn.

4.4. Informuotumas apie EB finansinę pagalbą

Techninė pagalba iš ES biudžeto finansuojama 100 procentų, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis techninė pagalba nefinansuojama. Siekiant užtikrinti EB finansavimo matomumą, bus laikomasi nustatytų reikalavimų. EIF programos dokumentacija ir įsigytas turtas pagal nustatytas taisykles bus žymimas ES ir kitais privalomais ženklais.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Didinti informuotumą apie programos rezultatus visoje šalyje.

2. Teikti informaciją apie metines programas ir užtikrinti, kad didžiausias skaičius potencialių pareiškėjų galėtų naudotis EIF parama.

3. Organizuoti seminarus ir mokymus.

4. Teikti konsultacijas ir informaciją apie programos administravimą ir tinkamą lėšų valdymą.

5. Skatinti EIF paramą administruojančias institucijas tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.

Programos įgyvendinimo sėkmė priklauso ne vien nuo teisės aktų, reguliuojančių šią programą, tikslų ir uždavinių suvokimo lygmens, bet ir nuo asmenų, kurie įgyvendina šios programos remiamus veiksmus ir vykdo projektus, bei nuo institucijų, kurios administruoja šią programą. Kitaip programos įgyvendinimas būtų lėtas ir neveiksmingas procesas. Svarbu, kad programos pranašumai ir laimėjimai būtų viešinami. Pasitarimai ir seminarai taip pat prisideda prie informacijos apie programą sklaidos ir leidžia geriau suvokti naujus įgyvendinimo mechanizmus. Labai svarbu teikti išsamias konsultacijas potencialiems projektų rengėjams įvairiais programos įgyvendinimo klausimais.

EIF metinės programos vertinimas yra kitas svarbus naudingumo ir veiksmingumo aspektas. Pagal šią veiklą galima bus finansuoti seminarus, mokymus, informacinius veiksmus, studijas, projektų kontrolę, patikras, vertinimo veiklą ir kitus veiksmus, kaip nurodyta Komisijos sprendime Nr. 2008/457/ EB.

5. FINANSINIO PLANO PROJEKTAS

Metinė programa – finansinio plano projektas
1 lentelė – apžvalga
Valstybė narė – Lietuva
Metinė programa – 2011 m. programa
Fondas – Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai
(visos sumos nurodomos eurais)	Prioriteto Nr.	Konkretaus prioriteto Nr.	EB įnašas	Valstybės asignavimai	Privačių šaltinių asignavimai	IŠ VISO	EB dalis, procentais	Bendros sumos dalis, procentais
			a	b	c	d=a+b+c	e=a/d	(d/iš viso d)
1 VEIKSMAS Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams	Prioritetas Nr. 1	Specifinis prioritetas Nr. 1, 2, 3, 5	455 338,81	151 779,60	0,00	607 118,41	75,00	56,52
2 VEIKSMAS Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas	Prioritetas Nr. 1	Specifinis prioritetas Nr. 1, 4, 5	96 442,78	32 147,59	0,00	128 590,37	75,00	11,97
3 VEIKSMAS Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų	Prioritetas Nr. 3	Specifinis prioritetas Nr. 2, 4, 5	206 663,09	68 887,70	0,00	275 550,79	75,00	25,65
Techninė pagalba			62 851,86	0,00	0,00	62 851,86	100,00	5,85
Kiti veiksmai (2)
IŠ VISO (3)			821 296,54	252 814,89	0,00	1 074 111,43	76,46	100,00

(1) jei taikoma,

(2) jei taikoma,

(3) asignavimų sumos veiksmams gali būti perskirstomos, atsižvelgiant į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus (nepakeičiant Bendrijos įnašo ir valstybės asignavimų galutinės skiriamos asignavimų sumos bei jų santykio).

_________________