LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVAČIŲ MIŠKŲ INDIVIDUALIŲ MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ BEI MIŠKO KIRTIMO IR ATKŪRIMO PLANŲ RENGIMO, DERINIMO IR TVIRTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 337

Vilnius

 

Vadovaudamasis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2000, Nr. 32-902) 9 punktu:

1. Tvirtinu Privačių miškų individualių miškotvarkos projektų bei miško kirtimo ir atkūrimo planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką (pridedama).

2. Šio įsakymo 1 punktu patvirtinta Privačių miškų individualių miškotvarkos projektų bei miško kirtimo ir atkūrimo planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.

3. Pavedu Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos iki 2000 m. spalio 1 d. parengti Privačių miško valdų miškotvarkos projektų bei miško kirtimo ir atkūrimo planų autorių atestavimo tvarką.

4. Nustatau, kad:

4.1. atestatai, išduoti specialistams privačių miškų miškotvarkos projektams rengti pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos 1998 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 63 „Dėl įmonių ir specialistų, vykdančių miškų inventorizacijos ir miškotvarkos darbus, atestavimo“ patvirtintą Miškų inventorizavimo ir miškotvarkos projektų rengimo atestatų išdavimo tvarką, galioja iki juose nurodytos galiojimo termino pabaigos;

4.2. VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ darbuotojai privačių miško valdų miškotvarkos projektų ar miško kirtimo ir atkūrimo planų autoriais, neturėdami atestato, suteikiančio teisę rengti privačių miško valdų miškotvarkos projektus ir miško kirtimo ir atkūrimo planus, gali būti iki 2001 m. sausio 1 d.

5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 337

 

Privačių miškų individualių miškotvarkos projektų bei miško kirtimo ir atkūrimo planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka

 

1. Bendroji dalis

 

1.1. Ši Tvarka nustato individualių miškotvarkos projektų (toliau – projektų) bei miško kirtimo ir atkūrimo planų (toliau – planų) rengimą piliečių nuosavybės teise turimoms miško valdoms.

1.2. Projektas ar planas sudaromas vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais bei miškotvarkos darbus ir miško atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

1.3. Projektai sudaromi atskirai miško valdai arba jų grupei, išskyrus valdas, mažesnes nei 3 ha bei esančias ne miškų masyvuose ir nesaugomose teritorijose. Miško savininkams, kurių valdos yra iki 3 ha ne miškų masyvuose ir nesaugomose teritorijose, parengiamas miško kirtimo ir atkūrimo planas. Ne miškų masyvu laikomi atskiri iki 10 ha ploto miškai.

1.4. Projektas arba planas rengiamas privačioms miško valdoms, kurių nuosavybė įteisinta, įregistruota žemės kadastro registre ir vietoje pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis.

1.5. Projektą ar planą sudaro miško inventorizacijos duomenys ir ūkinės veiklos projektas.

1.6. Projektai ar planai galioja 10 metų. Projektas ar planas įsigalioja nuo jo įregistravimo dienos. Neįregistruotas nustatyta tvarka projektas ar planas negalioja.

1.7. Bet kurios patvirtinto ir įregistruoto projekto ar plano dalies koregavimas turi būti derinamas ir tvirtinamas 3 punkte nustatyta tvarka, prie registracijos numerio prirašomas indeksas.

1.8. Projektus ar planus rengia fiziniai, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Projektų ar planų autoriais gali būti Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas) nustatyta tvarka atestuoti ir turintys išduotą nustatytos formos atestatą specialistai.

1.9. Projektų ar planų autoriai tiesiogiai atsako už projektų ir planų inventorizacijos, ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybę, savininko pateiktų dokumentų, įrodančių nuosavybės atstatymo ar įsigijimo teisinę būklę, tikrumą.

1.10. Projektas rengiamas 3 egzemplioriais. I projekto egzempliorius skiriamas miško savininkui, II – miškų urėdijai (nacionalinio parko direkcijai), III – Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (rajono aplinkos apsaugos agentūrai). Registruojant projektą, projekto autorius privalo pateikti projekto kopiją VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui (toliau – Valstybinis miškotvarkos institutas).

1.11. Planas rengiamas 3 egzemplioriais. I egzempliorius skiriamas savininkui, II – miškų urėdijai (nacionalinio parko direkcijai), III – Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (rajono aplinkos apsaugos agentūrai). Miškų urėdijos (nacionalinių parkų direkcijos) per mėnesį nuo plano įregistravimo privalo atsiųsti plano kopiją Valstybiniam miškotvarkos institutui.

 

2. Projekto ar plano rengimas

 

2.1. Pagrindas projektui arba planui rengti yra fizinio ar juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiančios projektą ar planą, sutartis su užsakovu. Užsakovu gali būti miško savininkas arba savininkų grupė.

2.2. Projekto ar plano autorius supažindina savininką (ar jo įgaliotą atstovą) su esamais miško valdos ankstesnės inventorizacijos duomenimis, projekto ar plano rengimo ir derinimo tvarka, kaina ir apmokėjimo tvarka, išklauso savininko pageidavimų.

2.3. Miškų inventorizacija vykdoma savininko valdos miško žemės, kuri registre įregistruota kaip miškų ūkio paskirties žemė arba įregistruota žemės ūkio paskirties žeme, tačiau miškas išskirtas kaip žemės naudmena ir jo ribos yra žemės kadastro žemėlapyje, sklypuose.

Kai faktinė miškų ūkio paskirties žemės naudmena neatitinka registro, projektas ar planas sudaromas pagal faktinę padėtį, tačiau būtina nurodyti plotų neatitikimo priežastis ir pateikti informaciją rajono žemėtvarkos tarnybai apie reikalingus pakeitimus žemės registre.

2.4. Visais atvejais, rengiant projektą, būtina atlikti miško valdos medynų taksaciją nepriklausomai nuo to, kada buvo vykdyta sklypinė miškų inventorizacija. Keičiant taksacinius duomenis, taksacinės kortelės turi būti pateikiamos Valstybiniam miškotvarkos institutui.

2.5. Inventorizacija vykdoma vadovaujantis Taksacinės kortelės pildymo instrukcija, kurią tvirtina Valstybinis miškotvarkos institutas.

2.5.1. Taksacinė kortelė yra pirminis inventorizacijos, miškų apskaitos ir kadastro vedimo dokumentas. Kortelės pildymo ypatumai valstybiniams ir privatiems miškams nurodomi Taksacinės kortelės pildymo instrukcijoje.

2.5.2. Inventorizacija vykdoma tokiu pat metodu kaip ir valstybiniuose miškuose. Visos ūkinės priemonės projektuojamos tik vietoje (kompiuterinis projektavimas netaikomas) pagal miškininkystės reikalavimus ir patvirtintus normatyvus bei taisykles. Atsižvelgiama ir į savininko pageidavimus, jei jie neprieštarauja miškininkystės reikalavimams.

2.5.3. Miško žemė skirstoma taksaciniais sklypais pagal miškotvarkos taisyklėse priimtus normatyvus.

2.6. Sklypų numeravimas:

2.6.1. Miško kvartalų ir sklypų numeriai gali būti keičiami tik bazinės miškotvarkos metu.

2.6.2. Jei į valdą patenka visas sklypas, jam paliekamas bazinės miškotvarkos sklypo numeris, o jei tik jo dalis, – prie sklypo numerio pridedamas raidinis indeksas. Visų sklypų ir sklypų dalių plotų suma turi būti lygi visam valdos plotui. Iš naujo pertaksuojant, sklypai numeruojami tuo pačiu principu. Jeigu vienas taksacinis sklypas suskaidomas į kelis, jiems suteikiamas suskaidomo sklypo numeris su raidiniais indeksais. Jeigu naujas sklypas sudaromas iš kelių sklypų dalių, jam suteikiamas vienas iš sklypų dalių numerių ir papildomame sąraše nurodoma, iš ko sudaryti nauji sklypai.

2.6.3. Vykdant naują miškų inventorizaciją, valdų, kurioms parengti projektai ar planai dar tebegalioja, sklypų numeriai turi įsikomponuoti į naują sklypų numeravimą. Kai sklypų numeriai valdoje keičiami, tai nurodoma projekto ar plano egzemplioriuje, skirtame miškų urėdijai ar nacionalinio parko direkcijai (sklypų numerius ištaiso miškų urėdijos, parko specialistai) bei miškotvarkos projektų ir miško kirtimų bei atkūrimo planų duomenų bazėje (toliau – projektų ir planų duomenų bazė), tvarkomoje Valstybiniame miškotvarkos institute.

2.7. Projektus ar planus rengiantys asmenys informaciją apie miško valdą (kopija iš medynų plano, taksacinė charakteristika ir kt.) gali gauti Valstybiniame miškotvarkos institute, miškų urėdijoje ar nacionalinio parko direkcijoje.

 

3. Projekto ar plano derinimas ir tvirtinimas

 

3.1. Derinti pateiktame projekte ar plane turi būti:

3.1.1. Miškotvarkos planšeto M 1:10000 kopija su teritorijos situacija, esančia 300 – 500 m spinduliu apie privačią valdą, spalvotai paryškinant brandžius medynus (ir 5-eri metai iki brandos) bei kirtavietes iki 6-erių metų, žymint valdos vidaus situaciją su sklypų numeriais, numatytais projektavimo metu.

3.1.2. Miško valdos taksoraštis.

3.1.3. Miško valdos medynų planas ir ūkinių priemonių planas.

3.1.4. Miško valdos planas, kuriame turi būti nurodyta: kvartalų, kuriuose yra valda, numeriai, gretimų kvartalų numeriai, girininkijos pavadinimas, su savininko valda besiribojančių valdų savininkų pavardės. Be to, projekte turi būti nurodyta savininko gyvenamoji vieta.

Kai valdai nurodyti miško naudojimo apribojimai, plane turi būti pažymėtas saugomos teritorijos, kraštovaizdžio objekto, ežero, upės, magistralinio arba krašto kelio ir kt. kontūro fragmentas, punktyru pažymint apsaugos zonos ribas. Nurodomas saugomos teritorijos pavadinimas.

3.2. Projektų derinimas ir tvirtinimas:

3.2.1. Parengtą projektą derina miškų urėdijos (nacionalinio parko direkcijos) privačių miškų tarnyba. Kai projektas rengiamas valdai, esančiai saugomoje teritorijoje, jį derina ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas arba, jam pavedus, – rajono aplinkos apsaugos agentūra.

3.2.2. Projektai, kurie rengiami Valstybiniame miškotvarkos institute, suderinami ir su Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pavaduotoju ar vyriausiuoju inžinieriumi.

3.2.3. Derinant projektus, derintojai tikrina:

3.2.3.1. miškų urėdijos (nacionalinio parko direkcijos) privačių miškų tarnyba – miško valdos atribojimą, suprojektuotų ūkinių priemonių suderinamumą su ūkinėmis priemonėmis, suprojektuotomis kaimyninėse teritorijose;

3.2.3.2. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentas (rajonų aplinkos apsaugos agentūra) – kaip suprojektuotos ūkinės priemonės atitinka aplinkosauginius reikalavimus, ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose.

3.2.4. Derinti pateikiami 3 projekto egzemplioriai.

3.2.5. Parengtus projektus derinti su miškų urėdijos (nacionalinio parko direkcijos) privačių miškų tarnyba ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu (rajono aplinkos apsaugos agentūra) pristato projekto autorius.

3.2.6. Projekto derinimo metu padaryti nežymūs pataisymai įforminami atskiru įrašu, įrašomi nauji duomenys ir pasirašoma prie atlikto taisymo bei nurodoma taisymo data.

3.2.7. Per 5 darbo dienas nuo jo pateikimo projektas suderinamas arba projekto autoriui turi būti pranešamos priežastys, dėl kurių projektas nederinamas, ir kas turi būti taisoma.

3.2.8. Suderinti projektai pateikiami tvirtinti Miškų ir saugomų teritorijų departamentui.

3.2.9. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas projektus patikrina ir patvirtina per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo arba praneša projekto autoriui priežastis, dėl kurių projektas netvirtinamas.

3.2.10. Projektus tvirtina Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus įsakymu įgalioti atsakingi darbuotojai.

3.3. Planų derinimas ir tvirtinimas:

3.3.1. Sudarytas planas derinamas su rajono aplinkos apsaugos agentūra.

3.3.2. Derinti pateikiami 3 plano egzemplioriai.

3.3.3. Plano derinimo metu padaryti nežymūs pataisymai įforminami atskiru įrašu, įrašomi nauji duomenys ir pasirašoma prie atlikto taisymo bei nurodoma taisymo data.

3.3.4. Per 5 darbo dienas nuo jo pateikimo planas suderinamas arba plano autoriui turi būti pranešamos priežastys, dėl kurių planas nederinamas, ir kas turi būti taisoma.

3.3.5. Suderintą planą per 5 darbo dienas nuo jo pateikimo tvirtina miškų urėdas ar nacionalinio parko direktorius (ar jų įsakymais įgalioti darbuotojai) arba plano autoriui pranešama priežastis, dėl kurios planas netvirtinamas.

 

4. Projekto ar plano registravimas

 

4.1. Visi patvirtinti projektai per du mėnesius nuo patvirtinimo dienos registruojami Valstybiniame miškotvarkos institute. Tik užregistruotas atitinkamu numeriu projektas juridiškai įsigalioja nuo registracijos dienos.

4.2. Patvirtinti planai per du mėnesius nuo patvirtinimo dienos registruojami miškų urėdijoje (nacionalinio parko direkcijoje). Planas įsigalioja nuo registracijos dienos.

4.3. Valstybiniame miškotvarkos institute tvarkoma projektų ir planų duomenų bazė, kaupiant informaciją apie parengtus projektus (planus), suprojektuotą pagrindinių kirtimų plotą ir tūrį, tarpinių kirtimų tūrį, želdomą ir žėlimui skirtą plotą.

 

5. Apmokėjimas už projektus ar planus ir jų rengimo terminas

 

5.1. Projekto ar plano rengimo terminas nustatomas sutartyje.

5.2. Projektai ar planai vienai miško valdai ar jų grupei (išskyrus saugomose teritorijose esančius miškus) rengiami užsakovo (savininko) lėšomis.

5.3. Privačių miško valdų, esančių saugomose teritorijose, projektų rengimas apmokamas iš Miško fondo lėšų pagal nustatytą apmokėjimo tvarką.

 

6. Miškotvarkos projektų ar planų kokybės kontrolė

 

6.1. Patvirtintų ir įregistruotų projektų ar planų kokybę tikrina Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (saugomose teritorijose), Miškų ir saugomų teritorijų departamento įgalioti darbuotojai. Teisę tikrinti turi taip pat derinančios projektus institucijos (miškų urėdijų, nacionalinių parkų direkcijų įgalioti darbuotojai).

6.2. Jei kontrolės metu projektas ar planas įvertinamas nepatenkinamai ir projektas ar planas tikrinusių institucijų vadovų pripažįstamas negaliojančiu, jis turi būti rengiamas naujai.

______________