Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO 28, 44, 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 60 STRAIPSNIO 3 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3407 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO 36 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIP-4775(2)
2012 m. lapkričio 7 d. Nr. 1330
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1723 2 dalies 1 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos audito įstatymo 28, 44, 60 straipsnių pakeitimo ir 60 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui Nr. XIP-3407 dėl šių priežasčių:
1.1. Keičiamo Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233) 28 straipsnio 3 dalies pakeitimu būtų nustatyta, kad Audito ir apskaitos tarnyba nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl auditorių profesinės kvalifikacijos, tobulintos ne Lietuvos auditorių rūmų organizuojamuose kursuose, arba išeito lygiaverčio profesinės kvalifikacijos tobulinimo kurso įskaitymo į kursų valandų skaičių. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos audito įstatymo redakcijoje nustatyta, kad, Lietuvos auditorių rūmams priėmus neigiamą sprendimą dėl lygiaverčių profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų įskaitymo, auditorius turi teisę pateikti skundą Audito ir apskaitos tarnybai, kurios priimtas sprendimas yra privalomas Lietuvos auditorių rūmams. Todėl galutinai už šią funkciją ir šiuo metu yra atsakinga Audito ir apskaitos tarnyba. Pagal dabartinį reglamentavimą sprendimus dėl auditorių kvalifikacijos priima Lietuvos auditorių rūmai, o Audito ir apskaitos tarnyba auditoriaus prašymu gali tokius sprendimus peržiūrėti ne teismo tvarka. Taigi pagal dabartinį reglamentavimą kvalifikacijos tobulinimo funkcija pavedama Lietuvos auditorių rūmams, o šios funkcijos atlikimo priežiūra – Audito ir apskaitos tarnybai. Nustačius, kad Audito ir apskaitos tarnyba nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl auditorių profesinės kvalifikacijos, tobulintos ne Lietuvos auditorių rūmų organizuojamuose kursuose, arba išeito lygiaverčio profesinės kvalifikacijos tobulinimo kurso įskaitymo į kursų valandų skaičių, kvalifikacijos tobulinimo funkcijos atlikimas būtų išskaidytas dviem skirtingoms institucijoms ir taptų sudėtingiau administruojamas. Be to, šiai naujai funkcijai atlikti Audito ir apskaitos tarnybai reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
1.2. Pripažinus keičiamo Lietuvos Respublikos audito įstatymo 60 straipsnio 3 dalį netekusia galios ir pakeitus šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, finansavimas už auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą būtų susietas su audito įmonių atskaitymais, kurie sudarytų 0,3 procento pajamų, gautų už atliktą auditą, tad audito įmonės už vienodą auditorių kontrolierių atliktą darbą mokėtų skirtingo dydžio atskaitymus. Lietuvos auditorių rūmų rengiami auditorių ir audito įmonių peržiūrų planų projektai yra teikiami viešosios priežiūros institucijai – Audito ir apskaitos tarnybai, todėl Lietuvos auditorių rūmų sprendimą, kokius auditorius ir audito įmones įtraukti į peržiūrų planą, įvertina ir jo vykdymą prižiūri Audito ir apskaitos tarnyba. Audito ir apskaitos tarnyba yra pavaldi Finansų ministerijai ir nėra naudos gavėja, todėl nėra jokių galimybių kilti konfliktui, kad auditoriai ir audito įmonės į auditorių ir audito įmonių peržiūrų planą yra įtraukiami dažniau, negu numatyta Lietuvos Respublikos audito įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Be auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimo, Lietuvos auditorių rūmai atlieka ir kitas Lietuvos Respublikos audito įstatymo pavestas funkcijas, kurioms reikia finansavimo, t. y. verčia į lietuvių kalbą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, tarptautinius audito standartus, Tarptautinį kokybės kontrolės standartą ir šių dokumentų pakeitimus, sprendžia audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus, koordinuoja auditorių padėjėjų praktiką, tvarko audito įmonių, auditorių ir auditoriaus padėjėjų sąrašus. Minėtų funkcijų atlikimas finansuojamas iš audito įmonių atskaitymų, kurie sudaro 0,2 procento pajamų, gautų už atliktą auditą, bet ne mažiau kaip 0,5 minimaliosios mėnesinės algos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos auditorių rūmų vykdoma veikla sukuria pridėtinę vertę visoms audito įmonėms, t. y. susidaro tam tikras tiesioginis atlygintinumas, būtų netikslinga atsisakyti nuostatos, kad tos įmonės, kurios gavo nedideles pajamas iš finansinių ataskaitų audito ar jų negavo, nebemokėtų minimalių atskaitymų.
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos audito įstatymo 36 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4775(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas:
2.1. Atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL 2006 L 157, p. 87), 32 straipsnio 3 dalį, kad viešosios priežiūros sistemai turi vadovauti nepraktikuojantys asmenys, kurie gerai išmano sritis, susijusias su teisės aktų nustatytu auditu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi, Audito priežiūros komitetas yra kolegialus patariamasis organas, patariantis Audito ir apskaitos tarnybos direktoriui ir struktūriniam padaliniui, atliekančiam audito viešąją priežiūrą, audito viešosios priežiūros klausimais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (Žin., 2010, Nr. 38-1784) teisingumo ministrui pavestas valdymo sritis ir Teisingumo ministerijos uždavinius, jos atliekamų funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (Žin., 1998, Nr. 63-1816; 2010, Nr. 123-6301), pobūdį, Lietuvos atestuotų auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros klausimai nebūdingi Teisingumo ministerijos veiklai, audito viešosios priežiūros srityse dirba, specializuojasi ir turi teorinės bei praktinės patirties (taip pat ir audito srities teisės aktų rengimo, taikymo ir priežiūros) Finansų ministerijos tarnautojai ir Lietuvos banko darbuotojai, todėl Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos audito įstatymo 43 straipsnio 5 dalis tikslintina – išbrauktinas Teisingumo ministerijos atstovas.
2.2. Pagal Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymą (Žin., 2011, Nr. 145-6811) Lietuvos bankas perėmė Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos funkcijas, t. y. trys įstaigų priežiūros institucijos buvo sujungtos į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą. Todėl, įvertinant viešojo intereso įmonių audito kokybės svarbą ir Lietuvos banko atliekamas funkcijas, tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos audito įstatymo 43 straipsnio 5 dalis – į Audito priežiūros komitetą reikėtų skirti du Lietuvos banko atstovus.